CWOWI Naujienlaiškis. Spalis 2013

John Fenn, 2013 m. spalio mėn. 15 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Brangūs draugai,

Prisiminkite, kuo aš dalinausi nuo Tėvo šį pavasarį, kad ruduo bus sumaišties laikas, kai neaišku, kur eiti, kur pasukti, ir JAV kils neramumai pavasarį (balandžio mėnėnesį). Mes matėme tai mūsų laikraščių antraštėse, bet įtvirtinkite savo širdį ramybėje, ypač per sekančius 6 mėnesius ir žinokite, kad Tėvo valia įvyks mūsų gyvenimuose nepaisant nieko.

Barbara ir aš vakar kalbėjomės apie tai, kaip nesvarbu kas vyko aplink Jėšua (Jėzų), Tėvo valia Jam tebevyko. Taip buvo todėl, nes Jėšua pasiliko susitelkęs į Tėvo valią, ir daugiau naudojo savo informaciją nei tai, ką sakė kiti.

Pavyzdžiui, Jėšua paklausė, ką žmonės kalba, kas Jis yra. Atsakymas buvo: „Kai kurie sako Jonas Krikštytojas prisikėlęs iš numirusių, arba Elijas, o kai kurie sako Jeremijas, arba vienas iš pranašų“. Kitais žodžiais, žmonės kalbėjo daug ką, tik tai buvo toli nuo tiesos. Visa, ką jie sakė, buvo klaida. Jėšua darė tai, ką Jis turėjo daryti ir ta informacija nedarė įtakos Jo gyvenimui, tai buvo tik informacija.

Aš taip pat rašiau apie tai, kaip Jėšua kalbėjo žmonėms, kurie nepriklausė Dievo šeimai. Jie dirbo savo darbus ir rūpinosi savo kasdieniniais reikalais, kaip Nojaus dienomis‚ ir „nieko nežinojo, kol tvanas neatėjo ir visus juos neužliejo“. Bet Nojus ir jo šeima visą laiką buvo susitelkę į Arkos statybą, o tai yra Jėzaus prototipas. Tie, kurie neklausė Nojaus, buvo palikti savo pačių valiai, o Nojus toliau vykdė Dievo valią savo gyvenimui. (Mato 16:14/ 23:38-39)

Dar kažkas ką man Jis pasakė:

Prieš porą savaičių Tėvas man pasakė: „Tu pamatysi kartų pasikeitimą (kūne ir politikoje). Ateinančiomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais mirs keli žymūs tarnautojai (ir ateityje įvyks politinė sumaištis). Stebėk kartą, kuri užims jų vietą. Ten nebus „didelių vardų”, kaip praeityje, nes šis judėjimas yra kūno judėjimas.”

Po kelių dienų, kai Jis tai pasakė, mirė Chuck Smith, kuris 1960–ųjų pabaigoje buvo „Jėzaus žmonių“ (Jesus People) pastoriumi. Politiškai mes matome mūšį dėl sielų abiejose partijose ir dėl JAV ateities. Toliau melskis ir stebėk žymius tarnautojus, kurie mirs, ir sumaištį politikos srityje sekančiais metais.

Ar jūs prisimenate 2003 rugsėjį? 2003 rugsėjį aš paklausiau Tėvo apie tautą ir kaip mums sekasi, ir Jis pasakė: „dabar (tau yra) gerai, bet stebėk, kai Hillary užims tarnybą.“ Daugelis jūsų gali prisiminti, kad aš dalinausi apie tai anksčiau, bet kai kurie įsijungė į mano prenumeratorių sąrašą vėliau, taigi tai gali būti jiems nauja.

Tuo metu Hillary Clinton buvo JAV senatorė, taigi ji jau buvo „tarnyboje”. Vienintelė kita tarnyba judant aukštyn, buvo Valstijos sekretorė, vice prezidentė ir prezidentė. Pranašystė turėjo išsipildyti laipsniškai ir „simboliškai”. Pavyzdžiui, Jėšua sakė, kad Jonas Krikštytojas buvo Elijas, kuris turėjo būti prieš Viešpaties atėjimą. Taip ir įvyko, bet vėliau iš Apreiškimo 11 skyriaus aišku, kad vienas iš dviejų pranašų yra Elijas, būtent Elijas, kurio antgamtinis tarnavimas liudijo Izraeliui apie Mesiją.

Taigi, kai Tėvas pasakė: „Stebėk, kada Hillary užims tarnybą”, mes matėme tarsi „tiksėjimą” ir augimą to „stebėk” išsipildymo, kai ji tapo Valstijos sekretore – ir tikrai tomis dienomis daug kas įvyko JAV ir pasaulyje, kas telpa į „stebėk”. Visi samprotauja, ar ji kels savo kandidatūrą 2016, ir mes nežinome. Taip pat įdomu, kada atrodo, kad natūralūs įvykiai kertasi su kažkuo, ką man kalbėjo Tėvas.

Kiekvienas ekonomistas skaitė arba girdėjo, kad JAV turi daugiausiai 2-4 metus, kol nacionalinė skola taip paveiks ekonomiką, kad kongresas bus nepajėgus to sustabdyti – ir dabar jie tik pagreitino procesą, paaukštino skolų lubas ir spausdindami daugiau pinigų.

Tokie yra natūralūs dalykai. Dažnai dvasiniai dalykai atspindi natūralius, ir kai aš meldžiausi ir svarsčiau politinių konservatorių pakilimą, kurie nori sumažinti atgal iki minimumo federalinę vyriausybę, jos pagrindinį egzistavimą, Viešpats pasakė man:

„Tu matysi pakylant mano žmonių branduolį, kurie nenori jokių trukdymų, jokių žaidimų, jokių pasaulio nuodėmių – jie nori tik Manęs ir Mano buvimo jų gyvenime. Štai kam aš sakiau, tu esi pašauktas, dalintis apie Tėvo Dvasios kelius mano kūne, vesti juos į Tėvo buvimą.

Būk atsargus, nors tu girdėsi apie žmones, kurie bandys prekiauti Tėvo buvimu, kaip ir kitais dalykais, kuriais buvo prekiaujama metų metais, pakilimus ir kritimus mano kūne, ir daugelis bėgios ten ir šen, kad būtų „Buvime“. Bet tikrasis judėjimas yra tyrumo judėjimas, kur bus pažįstamas Tėvo buvimas, ir tie, kurie patiria Jį, pažins šventumą praleisdami savo laiką Dvasioje. Jie vertins, gerbs ir brangins tai. Jie nesidomės dalykais, kurie pataikauja ausims, ir nenorės vien tik patyrimų – jie trokš pasiliekančio Buvimo savo gyvenime, ir pas juos mes ateiname. Jie nusimeta žmonių sukurtos religijos pančius ir desperatiškai bėga pas Tėvą. Argi Aš nesakiau, kad Tėvas ieško tų, kurie garbina Jį dvasioje ir tiesoje? Šiomis dienomis tu pamatysi galingą judėjimą šioje srityje...“ (čia sustosiu, nes toliau žinia skirta asmeniškai man)

Visas Kristaus kūnas veikia apreiškimu, todėl pats svarbiausias dalykas, kurį mes galime padaryti namų surinkime, tai ieškoti Jo buvimo ir apreiškimo. Tai gali ateiti per įkvėptą mokymą ir diskusiją, garbinimą, kai skiriamas laikas ir tylima Jo buvime, ir tarnavime kitiems, kai plaukia Dvasios dovanos. Aš tiesiog žinau tai; jei mes tikrai įeisime į Jo buvimą, kai susirenkame, viskas sustos į vietas.

Naujienos apie Chris

Mes labai vertiname maldas ir elektroninius laiškus, kuriuose klausiama apie Chris. Šį paskutinį ketvirtadienį mes praėjome 3 mėnesių testą. Tai reiškia, dar kartą užmigdėme jį, kad gydytojai galėtų dirbti su jo dantimis ir dantenomis. Stomatologas/ ortodontas įvertino kaip buvo rūpinamasi jo dantimis globos namuose, Chris skausmo lygį, progresą kaip atstatomi į vietą jo dantys, ir mes nuspręsime ar tai yra „pakankamai gerai“. Siūlai ir įtvarai buvo pašalinti!

Melskitės, kad mes su Barbara turėtume išminties, galėtume aplankyti tokią daugybę tokioje daugybėje tautų, ir nebūtume taip užimti, kad ignoruotume Chrisą, mūsų pačių namų reikalus ir gerbūvį. Namų surinkimas kaip judėjimas auga, taip pat CWOWI, ir aš išsiplėčiau šiais metais daugiau nei bet kada anksčiau nuo tada, kai pradėjome CWOWI – išminties!

Ačiū jums už maldas ir finansinę pagalbą – jūs padedate keisti žmonių gyvenimus dešimtyse tautų ir leidžiate mums judėti – kokia įtaka!

Laiminame jus visus!

John ir Barbara

www.SupernaturalHouseChurch.org

Kasmėnesinės namų surinkimo mintys: Bendra gysla

John Fenn, 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveikinu visus,

Nerašiau kasmėnesinių namų surinkimo minčių jau nuo pavasario, kuomet prasidėjo mano kelionių maratonas. Ačiū jums už kantrybę.

Keletą pastarųjų mėnesių mąsčiau, kuo turėčiau pasidalinti ir štai, dabar pagaliau turiu laiko ir energijos užrašyti jums šias mintis.

Nuomonės, supratimai, teisingi ir klaidingi

Stebėdamas skirtingose šalyse esančius namų surinkimus ir skirtingų kultūrų žmones juose, matau bendrą keblumą – žmonės yra įsiskaudinę arba atsiskyrę vieni nuo kitų, ir visa tai dėl nuomonių ir supratimų.

Naujausia mano Savaitės minčių serija labai susijusi su šia tema, nes ten dalinuosi apie atsiskyrimą vienas nuo kito dėl nuodėmės. Visgi, ką bendro pastebėjau visame pasaulyje yra tai, kad krikščionys įsivelia į tarpusavio vaidus ir net atsiskiria dėl skirtingų nuomonių. Galime išskirti tris kategorijas:

1) Savo gyvenimiškos patirties projektavimas kitam – išankstinis nusistatymas

Vienas namų surinkimo lankytojas liko labai įsižeidęs. Paklausite, dėl ko? Susirinkimo metu mes nedarėme Viešpaties vakarienės ir šis žmogus nusprendė, jog tai visiškai netinkama. Jis turėjo išankstinį nusistatymą, kaip viskas turi vykti namų surinkime. Šis lūkestis buvo paremtas jo ankstesne patirtimi - prieš 20 metų lankydamas mažą namų ląstelę, jis dalyvaudavo Duonos laužyme kiekvieną kartą jiems susirinkus.

Jis negalėjo susitaikyti su tuo, kad nors jo nuomonė ir buvo išklausyta, tačiau namų surinkime mes laužome duoną ir geriame iš Viešpaties taurės tik tuomet, kai taip nusprendžia tą savaitę susirinkimui vadovaujantis asmuo. Mes neturime griežto grafiko. Šis žmogus išėjo įsiskaudinęs ieškoti to „tobulo“ namų surinkimo, kuris visiškai atitiktų jo patirtį prieš 20 metų.

Laiko privalumas - jis padeda mums pasirinkti, kuriuos prisiminimus mes norime išsaugoti. Akivaizdu, jog šis asmuo savo atmintyje išsaugojo tik tai, kas jam atrodė tobula jo namų ląstelėje net prieš du dešimtmečius.

Šokiruojanti patirtis. Vienai šeimai namuose reikėjo naujos elektros instaliacijos, taigi namų surinkimo nariai visi drauge savanoriškai susirinko padėti. Jie parūpino šeimai viską, kas reikalinga ir ketino šeštadienio rytą pakeisti elektros saugiklius, sutvarkyti elektrą skalbyklei bei vonios kambariui, tačiau namų šeimininkas mandagiai atsisakė.

Vienas žmogus dėl to labai nuliūdo. Priežastis, kodėl namų šeimininkas atsisakė pagalbos, nors priėmė reikalingas medžiagas buvo ta, jog jis pats išmanė instaliacijos darbą. Perspektyva, kad aštuoni ar dešimt savanorių elektros laidus tempia ir jungia tai šen, tai ten prie jo elektros skirstymo dėžės ir rozečių, išgąsdino jį, jog tai gali sukelti pavojų gyvybei arba gaisrą, jei kuris nors iš šių neprityrusių padėjėjų prijungtų ką nors neteisingai.

Įžeistasis vyriškis buvo elektros instaliacijos žinovas ir priėmė namų savininko pagalbos atsisakymą kaip abejonę jo gebėjimais. Jis galvojo, kad visi turi suprasti ir priimti jo pagalbą, nes jis šios srities specialistas. Jis perkėlė savo gyvenimo patyrimą ir lūkesčius dėl to, kaip jis turi būti priimamas tam namų šeimininkui ir situacijai.

Galiu be galo pasakoti panašias istorijas, tačiau joms visoms būdinga tai, kad kartais žmonės galvoja, jog jų turimas gyvenimo patyrimas yra vienintelis teisingas, todėl visi turi elgtis pagal jį; jeigu anksčiau Viešpaties vakarienė būdavo valgoma kiekvieno susirinkimo metu, tuomet blogai elgtis kitaip; jeigu kažkas pasiūlė padėti ir atlikti elektros instaliacijos darbus, o šis žmogus žinojo, jog gali tai atlikti, vadinasi neteisinga buvo atstumti tokia dosnią dovaną.

Apaštalas Paulius keliose Biblijos vietose rašė, jog yra teisinga aptarti dalykus, tačiau neturime veltis į ginčus. Kitais žodžiais tariant, diskusija perauga į ginčą, kuomet kas nors reikalauja, kad kitas žmogus pakeistų savo nuomonę, su kuria jis nesutinka. Sustabdykite ginčą, tik pasikeiskite nuomonėmis; įsižeidimas ateina tuomet, kai savo lūkesčius mes perkeliame kitam.

Paklausk savęs, ar tu formuoji nuomonę arba situaciją apie kitą asmenį, remdamasis savo gyvenimo patyrimu ir perkeli savo lūkesčius į jį? Tai sukelia asmeninį įsižeidimą, jausmą, jog jie tave atmeta todėl, kad nesielgia TAIP, kaip tu norėtum. Atsitrauk ir leisk jiems veikti toje situacijoje taip, kaip jie mano esą teisinga. Jie yra atsakingi Jėzui, o ne tau, todėl atsipalaiduok ir paleisk tai.

2) Savo dovanų primetimas kitiems

Tai pasireiškia, kuomet asmuo kam nors sako: „Na, aš taip nesielgčiau!“ Tai labai panašu į 1 punktą, kuomet pasaulį mes matome savo gyvenimiškos patirties akimis, t. y. kitus vertiname pagal savo turimas dovanas ir talentus.

Vis dėl to ši nuomonė sukelia įsižeidimą, kai kitus matome tik per savo dovanų prizmę ir nesugebame pamatyti, kad kiti taip pat turi unikalių dovanų. Dažnai pamatę savo dovanos užuomazgą kitame asmenyje mes mąstome, jog ji turi būti ištobulinta iki tokio lygio, kaip ir pas mane.

Žaibiška žinia: Tai ne mūsų darbas vystyti mūsų dovanas kituose.

Kai kitus vertiname pagal savo turimas dovanas, galiausiai imame mąstyti, kad jeigu kitiems nesiseka taip, kaip mums, vadinasi jie nesubrendę arba turi trūkumų, su kuriais jiems dar reikia susidoroti. Tai yra situacija, kuomet mūsų akyje yra rąstas, o kito akyje – šapelis.

Pastoriaus žmona, kuri vadovavo garbinimui (aš tuo metu buvau surinkimo tarnautojų komandoje); jos vedamas garbinimas buvo labai energingas, buvo šokinėdama aukštyn ir žemyn, žmonės sukosi ratu, šaukdavo ir plodavo rankomis. Jeigu tu nešokinėdavai aukštyn ir žemyn taip, kaip ji, tuomet ji pažiūrėdavo į tave „tokiu žvilgsniu“, jog suprastum. Aš išmokau atsakyti žvilgsniu, kuris iš esmės reiškė: „Ponia, aš taip negarbinu, tiesą sakant, turėtum būti laiminga, jog nepuolu žemėn veidu į kilimą, nes aš šitaip supratu garbinimą“.

Prisimenu pastoriaus komandos tarnautojų susirinkimą. Patalpoje buvo 35 asmenys ir pastoriaus žmona visus įtikinėjo, kad mes turime visi šokinėti aukštyn, žemyn ir kartu su ja būti tarsi palaikymo komanda kongregacijai. Aš nervingai apžvelgiau kambarį vildamasis, jog ji kalba ne vien apie mane, ir man palengvėjo, kai pamačiau, kad kambaryje buvo dar kokie 6 ar 8 „nešokinėjantys“. :D

Ji galvojo: jeigu tu nedarai taip kaip ji, vadinasi tu negarbini. Ji negalėjo suprasti, jog kitas asmuo (toks kaip aš) geriau pasinerdavo į garbinimą stovėdamas ramiai užmerktomis akimis ir iškėlęs rankas (arba dar geriau – sėdėdamas arba gulėdamas ant grindų).

Sergantis ir pavargęs. Viena moteris namų surinkime sirgo ir keletą savaičių, kol buvo daroma chemoterapija, neišeidavo iš namų. Dauguma namų surinkimo žmonių atėjo jai į pagalbą, kad ji būtų aprūpinta maistu. Viena sesuo iš namų surinkimo, kuri taip pat prisidėjo prie tos pagalbos, kalbėjosi su kita moterimi ir paklausė jos, ką ji atnešė valgyti sergančiai sesei, o ši atsakė: „nieko“.

Nespėjus jai dar nieko paaiškinti, ta moteris, kuri buvo atnešusi net kelis patiekalus savo žodžiais ėmė kaltinti šią sesę, nes buvo labai įsižeidusi, esą jų draugė chemoterapijos metu taip išvargusi, o ši net nesugebėjo atnešti jai jokio maisto.

Moteris, apkaltinusi šią sesę išmoko savo pamoką ir kiek vėliau pati atsiprašė. Paaiškėjo, kad ta apkaltinta sesuo buvo net laikinai atsiprašiusi iš darbo, kad galėtų sergančią draugę laiku nuvežti pas gydytojus, kartu vaikščioti parke, lydėti kelionėse ir taip pat ji atlikdavo visus namų ruošos darbus bei padėdavo išsiskalbti. Jos pagalba siekė kur kas daugiau nei vienkartinis valgio paruošimas. Visa tai ji darė niekam apie tai nesigirdama.

Paklausk savęs, ar esi linkęs vertinti kitus pagal savo turimas dovanas? Galbūt mąstai, jog kiti privalo tam tikrose situacijose elgtis taip, kaip tu? Paklausk savęs, ar manai jog kitas asmuo turėtų tapti panašiu į tave ir veikti pagal tavo dovanas, kurias naudotum esamoje situacijoje?

Šios dvi situacijos parodo, kaip kartais žmogus nemato kito asmens situacijos, jo poreikių ir troškimų, o taip pat ir skirtingų dovanų. Abu šie paminėti asmenys turėjo „tunelinį“ mąstymą, todėl įsižeidė pamatę, kad kiti „neįsipaišo“ į jų turimą gyvenimo supratimą. Jie stengiasi kitą „pataisyti“ ir užuot tapus draugais, paverčia jį savo projektu, bet ne draugu Viešpatyje.

3) Kišimasis į situacijas, kurios nėra jų reikalas

Tai vienas pavojingiausių ir žalingiausių dalykų, kuris gali nutikti namų surinkime. Nepaisymas kitų šeimų ar draugų privatumo ribų, surinkimą gali paversti tikra apkalbų puota, kurioje visi „viską žino“ apie vienas kitą.

Vienas vyriškis papasakojo kitam vyrui surinkime, kad prieš keletą metų, kai Jis dar nepažinojo Viešpaties, turėjo romaną. Kai tai sužinojo jo žmona, ji iš pykčio atsakė tuo pačiu tapdama neištikima savo vyrui. Galiausiai patirtas stresas juos abu atvedė pas Viešpatį. Šioje šeimoje dėl praeities įvykių vis dar buvo įtampos ir todėl vyras nusprendė paprašyti savo draugo maldos, kad galėtų su žmona apie tai išsikalbėti ir pagaliau pagyti iš šių žaizdų.

TAČIAU... tas draugas vieną dieną papasakojo apie tai savo žmonai ir nusprendė minėtiems sutuoktiniams pasiūlyti dvasinę konsultaciją ir maldą, kad tai galutinai padėtų užversti jų praeities puslapį. Tai išgirdusi vyriškio, kuris kreipėsi į brolį, žmona liko pritrenkta ir giliai įskaudinta, kad jos vyras pasidalino su kitais tokia jautria informacija.

Draugas, kuris pasiūlė pagalbą liko įžeistas, jog jį apkaltino drauge su tuo sutuoktiniu – tačiau jis buvo neteisus lygiai taip pat, kaip ir tas vyras. Jis bandė (kartu su žmona) įsikišti į labai asmenines šeimos problemas, nors niekas to neprašė ir buvo visiškai netinkama siūlyti tokią pagalbą.

Dažnai, kai kas nors sužino apie kito žmogaus esamą ar praeityje padarytą nuodėmę, jis aktyviai bando vesti jį į atgailą/išlaisvinimą arba imasi vadovauti savo patarimais (su sužinota informacija bėga pas vadovus) arba, kaip ką tik aprašytu atveju, nori į tai įtraukti ir žmoną.

Paklausk savęs, jei Viešpats leido tau žinoti šią paslaptį, ar tu mokėsi išlaikyti tai konfidencialiai ir melstis užtarimo malda bei būti tikru draugu? Paklausk savęs, ar turėdamas šią informaciją peržengtum sutuoktinių, šeimos, draugystės ar darbinių santykių ribas? Ar tau tinka dalintis šia informacija? Neperženk ribų.

Jeigu tu nesi susijęs su tuo asmeniu kraujo ryšiais, santuoka ar darbo santykiais, laikyk tai, ką žinai, paslaptyje prieš Tėvo sostą, parodydamas Jam, kad esi patikimas ir gerbi kitų privatumą.

Reziumė

Kaip jau minėjau, šiuos tris dalykus matau pasikartojančius visur, skirtingose tautose ir tarp skirtingų kultūrų. Žmonės yra žmonės, o šėtonas visur tas pats šėtonas. Svarbiausia, ką norėjau pasakyti – susilaikykime nuo nuomonių apie kitus žmones formavimo. Teiskime jų darbus, bet ne širdį ar motyvus. Nesileiskime apimami nuoskaudų. Visada savęs paklausk: „Kaip galiu dar labiau subręsti?“, „Kaip galiu dar giliau mylėti kitus?“, o jiems leisk gyventi jų pačių gyvenimą. Tai jų kuriama gyvenimo istorija, o ne tavo.

Iki kito mėnesio apmąstymų!

Laiminu jus visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Kada nutraukti bendravimą? 6 dalis

John Fenn, 2013 m. spalio mėn. 12 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveikinu visus,

Aš pradėjau šią seriją sakydamas, kad krikščionys dažnai nutraukia bendravimą dėl neteisingų priežasčių ignoruodami tikrąsias priežastis, kurias pateikia Raštas. Daugelis iš mūsų turėjo draugų, kurie numetė mus lyg radioaktyvias atliekas, kai mes pakeitėme surinkimus (bažnyčias) arba padarėme kažką labai nereikšmingo, kad įžeidėme juos, o jie paliko mus sutrikusius ir klausiančius: ką aš padariau blogai?

Sumaištis Kristaus kūne

Neužmirškime žmonių, kurie atsisakė nutraukti bendravimą, kai jie turėjo tai padaryti: jie išliko lojalūs tarnautojui po to, kai jis išsiskyrė su savo žmona ir jo vaikų motina, vedė jų auklę ir tiesiai po medaus mėnesio grįžo atgal į sakyklą. Arba jie išliko lojalūs pastoriui, kuris kiekvieną savaitę manipuliuoja, kad ištrauktų pinigus iš jų kišenių tam, jog sutvarkytų savo reikalus, arba pastoriui, kuris sukuria tokią nuodingą bažnyčios kultūrą, kad jei kas nors parodo nors mažiausią abejonę kažkuo, jis tuoj pat būna apkaltintas turintis demoną.

Aš noriu mokyti Žodžio kontekste. Taigi aš nenoriu, kad kas nors galvotų, jog Pauliaus sudarytas nuolatinių nuodėmių sąrašas 1 Korintiečiams 5 skyriuje dėl kurių reikia nutraukti bendravimą, tinka šeimos nariams, bendradarbiams, arba yra licencija skyryboms bei kitoms situacijoms kitame kontekste nei rašė Paulius.

Neliečia vaikų ir darbo aplinkos situacijų

Jis nerašo apie suaugusius vaikus, kurie kartą vaikščiojo su Viešpačiu, bet dabar gyvena vienoje ar keliose minėtose nuodėmėse, jis taip pat nekalbėjo apie bendradarbius darbo vietoje.

Nes bendradarbiai jums buvo pasamdyti dirbti, o ne liudyti ar diskutuoti apie dvasinius dalykus, taigi dirbk. Tavęs nepersekioja, tik nori, kad tu darytum tai, dėl ko buvai pasamdytas; dirbk. Paulius pasakė dirbti ne dėl akių, kad patiktum žmonėms, bet kaip Viešpačiui, kuris viską mato ir žino. Te tavo liudijimas būna gerai atliktas darbas.

Suaugusiems vaikams aš parekomenduočiau štai ką: jie žino, kad gyvena nuodėmėje, jie turi priklausomybę, ir todėl jūs meldžiatės dėl jų. Jiems nereikia mamos ir tėtės, kurie kiekvieną kartą išreikštų savo nepasitenkinimą, kai juos susitinka, ir jiems nereikia girdėti pamokslo. Jiems tik reikia, kad jūs būtumėte jiems mama ir tėčiu. Romiečiams 2:4 sako „Ar jūs nežinote, kad Dievo gerumas veda į atgailą“. Tegul jie mato Dievo gerumą per jus.

Tegul jie pamato Viešpaties ištikimybę jūsų gyvenime, ir mokykit juos išminties. Padėkite jiems daryti teisingus sprendimus, ir žinokite, kad kaip jie bepasielgtų, tai nenustebins Viešpaties. Melskitės už juos taip, kaip meldėsi Paulius, ir aš meldžiuosi taip reguliariai už save, pagal Efeziečiams 1:17-18 ir Kolosiečiams 1:9 – kad jie gautų išminties ir apreiškimo Dvasią Jame, kad jų supratimo akys atsivertų, kad jie būtų pripildyti visa dvasine išmintimi ir supratimu.

Gera naujiena yra tai, kad žmogus atgailavo

Yra gera žinia apie vyrą iš 1 Korintiečiams 5 skyriaus. Jūs prisimenate, jis turėjo besitęsiančius seksualinius santykius su savo pamote, Paulius paskelbė jam teismą ir atidavė šėtonui sugriauti jo kūną ir ankstyvai mirčiai, kad jis būtų išgelbėtas, bet jis atgailavo ir buvo atstatytas. Nepraleiskime fakto – po teismo, kuris buvo paskelbtas, jis atgailavo ir buvo priimtas. Taigi, kas parodo tikrą atgailą?

2 Korintiečiams 7:8 Paulius rašė apie jo pirmo laiško pasekmes jiems: „Todėl jeigu nuliūdinau jus laišku, tai šito nesigailiu, nors ir apgailestavau. Nes matau, kad tas laiškas jus nuliūdino, bet tik kuriam laikui.“

Jis pasakė, kad sukėlė jiems „sielvartą“, arba „liūdesį“, o tai yra graikiškas žodis „lupe“. Išplėstinis Biblijos vertimas sako „sukėlė skausmą“. Tai ne tik emocinis skausmas ir sielvartas, bet gilesnis, dvasinis sielvartas. Tai galėjo būti aštrus, jiems skirtas konfrontuojantis žodis, koks ir buvo Pauliaus laiškas, o tai ir privertė juos „pabusti“.

Dieviškas nuliūdimas

2 Korintiečiams 7:9 tęsia: „Dabar aš džiaugiuosi, žinoma, ne todėl, kad jums teko nuliūsti, bet kad jūsų nuliūdimas atvedė jus į atgailą. Jūs buvote nuliūdę dievišku liūdesiu, todėl iš mūsų pusės nebuvo jums jokios skriaudos...“

Dieviškas sielvartas ir atgaila yra dėl Dievo ir artina mus prie Jo. Netikra atgaila yra sutelkta į save ir neartina asmens prie Dievo. Yra dieviškas liūdesys, kuris artina mus prie Jo, ir kuris padeda mums gauti malonę ir gailestingumą, pagalbą reikiamu metu – atstatymą. Tai sveika atgailos dalis.

O sekanti eilutė atskleidžia dar daugiau: „Dievišku sielvartu ir skausmu Dievas leidžia nukreipti mus, o tai gimdo atgailą, kuri veda ir prisideda prie išganymo, išlaisvinimo iš blogio, ir dėl to nereikia gailėtis. Tačiau pasaulietiškas sielvartas yra mirtinas (beviltiškas liūdesys būdingas pagonių pasauliui)“. (Išplėstinis Biblijos vertimas)

Žmonės su kuriais mes turime nutraukti bendravimą, turi patirti dievišką skausmą širdyje, kuris veda juos prie Dievo. Dievas leidžia nukreipti mus dievišku sielvartu, kai mūsų širdys duoda Jam šitą leidimą. Ar jie davė Viešpačiui leidimą susitvarkyti su jais šiuo klausimu? Ar jie patyrė tą sielvartą, kurį Dievas nori, kad jie patirtų? Dovydas padarė. Vyras ir bendruomenė iš 1 Korintiečiams 5 skyriaus padarė.

Patirti Šventąją Dvasią, ar pažinti Dievą?

Kadangi tikra atgaila plaukia iš apreiškimo, kuris ateina iš Dievo, jog mes nusidėjome, aš stebiuosi, kad tiek daug surinkimų (bažnyčių) pateikia surinkimo patyrimą, bet ne Dievo patyrimą, ir žmonės išmoksta bažnytines atgailos formules, užuot patyrę dangišką apreiškimą paremtą bibliniu apibūdinimu.

Žmonės yra pratinami eiti į auditoriją, kad patirtų Dievą, užuot pirmiau patyrę Dievą savaitės eigoje savo asmeniniame gyvenime. Visai kongregacijai sekimas „melskis šia malda paskui mane“ instrukcija tapo „atgaila“. Jie yra pratinami patirti Dievą kolektyviai per mokymą ir garbinimą, bet kai tik jie išeina pro duris, jie jau nepažįsta Jo individualiai – jie tik pažįsta Jo buvimą būdami su kitais kartu.

Kadangi nuodėmė yra asmeninė tarp žmogaus širdies ir Dievo, kovojant su nuodėme, auditorija mažai ką gali padėti. Atgailai reikia, kad asmuo iš širdies melstųsi savo paties malda, o ne sektų kažkieno kito idėjomis apie tai, ką jie mano, jog asmens širdis tuo metu turėtų išreikšti.

To pasekoje milijonai krikščionių yra bejėgiškai įstrigę meilės/ neapykantos santykiuose su savimi ir Dievu stebėdamiesi, kodėl Jis jų neišlaisvina, nesuprasdami, kad jėga nugalėti nuodėmei plaukia iš Tėvo apreiškimo, kurį mes gauname asmeniškai, o ne kolektyviniu būdu.

Jei ne kolektyvinis patepimas, tai...

Aš mačiau žmonių, kurie ateina savaitė po savaitės, kai tik yra kvietimas išeiti į priekį susirinkimo metu, bet niekas nesikeičia į gera. Prieš kelis metus aš pradėjau asmeniškai klausti kai kurių žmonių apie jų gyvenimą ir suradau bendrą bruožą – visi ateidavo į priekį tikėdamiesi, kad pastorius (pranašas, mokytojas) uždės rankas ant jų ir jeigu jie nuolatos išeis į priekį, vieną dieną patepimas bus pakankamai stiprus, bus atviras dangus tą vakarą, ir pastorius tą vakarą teisingai kalbės, ir Dievas palies juos ir išlaisvins.

Ši kultūra „kažkas uždės ant manęs rankas ir tai raktas į prabudimą“ prieštarauja Raštui. Atgaila yra pirmas reikalavimas išgelbėjimui. Hebrajams 6:1 atgailą įvardina kaip pirmą charakteristiką tikėjimo pamate. Ar ieškotojas yra draugiškas, politiškai teisingas, nespaudžia nei vieno ir nemini „nuodėmės“? Ar kultūra apvogė žmones nuo tikro išgelbėjimo patyrimo, įskaitant ir atgailą?

Mes buvome sukurti suvereniais asmenimis, o tai reiškia, kad nei Dievas, nei velnias negali priversti mus kažką padaryti. Daugelis Kristaus kūne turi sustiprinti stuburą, apsispręsti ir liautis laukti, kad kažkoks pateptas magas išspręs jų nuodėmės problemas, bet tiesiog atgailauti. Dažnai jie myli savo nuodėmę daugiau nei Artumą savo gyvenime, ir jau geriau pasiliks nuodėmėje, negu ieškos Dievo visa širdimi.

Visada yra sunkiau ieškoti Dievo negu ieškoti nuodėmės. Standartiniame gyvenime surinkimas siūlo žmonėms, kuriems reikia atgailos, štai ką: „Ateik vėl kitą savaitę ir išgirsi žinią (arba svečią kalbėtoją), nes daugelis pastorių pametė, arba niekada neturėjo supratimo, kaip ieškoti Dievo, taigi negali vesti kitų.

Tiesiog kalbėk Jam iš savo širdies gelmės

Ir vėl, daugelis Kristaus kūne moka melstis kolektyviai, garbinti kolektyviai, priimti mokymą kolektyviai, netgi atgailauti kolektyviai.

Bet jie nežino, kaip tiesiog kalbėti Tėvui, bendraujant su Juo vienas su vienu (nežino kaip atgailauti vienam su vienu). Surask priežasčių kalbėti Jam – pasakyk Jam apie nuostabų rytą, apie nuostabų laiką, apie kažką gera tavo gyvenime, ir apie tą problemą, su kuria tu kovoji. Nepaversk įpročiu, kad kartu su Juo kovoji su nuodėme, o iš tiesų nekalbi apie tai su Juo – būk konkretus ir sąžiningas – Jis gali tau padėti. Jis investavo į tave ilgam laikui – amžinybei.

Jis žinojo apie mūsų dabartines kovas net prieš tai, kai sukūrė pasaulį, nors Jėšua vis tiek numirė už mus. Ach. Kai tu pasidalinsi su Juo tuo, kas yra tavo širdyje atvirai ir sąžiningai, pasilik tyloje, ir leisk Jam pasidalinti Savo širdimi atvirai ir sąžiningai, tai gali užtrukti savaites ir mėnesius. Vaikščiok su Juo tame. Tas apreiškimas veda į atgailą, dėl kurios niekada nereikės gailėtis, ir ji atves tave arčiau prie Jo nei kada nors anksčiau esi buvęs.

Laiminu jus visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Kada nutraukti bendravimą? 5 dalis

John Fenn, 2013 m. spalio mėn. 5 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Jeigu nepastebėjote mano kelionių tvarkaraščio į pietryčių JAV nuo spalio 16 iki 27 dienos, prašau skaitykite informaciją šio straipsnio pabaigoje. Susirinkimai vyks Atlanta, Georgia, Virginia Beach, Powhattan (Viginia), Deltona, Florida – taigi, pasiskaitykite informaciją straipsnio pabaigoje, būtų įdomu kai kuriuos iš jūsų tenai susitikti.

Bendravimo nutraukimas ir atgaila

Jaunas turtingas valdytojas atėjo pas Jėzų klausdamas: „Gerasis mokytojau, ką aš turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Žmogaus nuodėmė buvo godumas, meilė pinigams ir... bet Jėšua atidėjo klausimą ir kirto tam, kas sėdėjo jo širdies soste: „Kodėl vadini mane geru? Vienas Dievas yra geras.“ (Kitais žodžiais „Ar tu vadindamas mane geru vadini mane Dievu?“)

Vyras neatsakė į Jėzaus klausimą, taigi Viešpats kreipėsi į jo širdį kitu būdu: „Parduok viską, ką turi,  ir sek paskui Mane!” Tai privertė vyrą dar kartą ir kitaip ištirti Jėzaus klausimą, ir atskleidė jo tikruosius prioritetus: Ar Jėšua yra Dievas, ar tik geras žmogus, ir ką aš daugiau myliu: pinigus ar amžinąjį gyvenimą?

Mano požiūriu, Jėšua nesusitelkė į tą nuodėmę jo gyvenime, Jis tik atkreipė dėmesį į esminius dalykus, kas iš tiesų Jis yra ir, ką vyras labiau myli savo gyvenime – pinigus ar Dievą? Jėšua ir šiandien elgiasi taip pat, nes Jis niekada nesikeičia. Kai nusprendžiame nutraukti bendravimą su asmeniu, mūsų dėmesys neturi nukrypti į šoną, į kitas problemas, bet mes turime žiūrėti į esmines problemas jų gyvenime ir, ar jie nori keistis, ar ne.

Atgaila, ar ne?

Vyras iš 1 Korintiečiams 5 skyriaus, kuris turėjo lytinius santykius su savo pamote, iš tiesų atgailavo dėl nuodėmės, kaip parašyta 2 Korintiečiams 7 skyriuje. Jo troškimas subręsti Kristuje buvo didesnis, nei meilė seksui, jei taip galima tiesmukiškai išsireikšti, todėl jis atgailavo dėl nuodėmės ir jo bendravimas su šventaisiais buvo atstatytas.

Yra 2 graikiški žodžiai, kuriuos verčiame: „atgailauti“. Pirmas – „metanoeo“, ir reiškia „vėliau suvokti“. Šaknis „meta“ - vėliau , ir „noeo“ ir „nous“ - suprasti ir saugotis. Tai reiškia suvokti kažką po to, kai tu tai padarei, su nuostata, kad kai supratai, pakeiti savo mąstymą. Šis žodis naudojamas Biblijoje kalbant apie tikrą ir dievobaimingą atgailą.

Kitas žodis – „metamelomai“, iš „meta“- vėliau, „melo“ – rūpintis apie/dėl, ir reiškia „gailėtis“. Šitas žodis yra naudojamas apibūdinti asmenį, kuris buvo sučiuptas kažką darantis ir „atgailauja“, arba asmuo „atgailauja“ - gailisi, bet tik todėl, kad planas nepavyko taip, kaip jis norėjo. Tai susitelkimas į save ir sukasi apie faktą, kad asmuo sučiuptas arba, kad jo planas neveikia, taigi dėl to jis gailisi.

Taip apibūdinamas Judo elgesys Mato 27:3: „tada Judas, kuris išdavė Jį, pamatė, kad Jis buvo apkaltintas, atgailavo ir atnešė 30 sidabrinių kunigams ir vyresniesiems...“ Judas neatgailavo prieš Dievą, jis gailėjosi, kad jo planas priversti Jėzų parodyti save kaip Dievo Sūnų, nepavyko. Judas apgailestavo dėl savęs, kai jo planas sužlugo, bet neatgailavo prieš Dievą.

Tikra Dovydo atgaila

2 Samuelio 12 skyriuje Natanas konfrontavo Dovydą dėl jo santykių su Batšeba, kurie buvo paremti geiduliu, melu ir žmogžudyste. Dovydas užsigeidė jos, kai pamatė ją besimaudančią, tada turėjo nužudyti jos vyrą ir viską paslėpti. Bet 13 eilutėje, kai jis buvo konfrontuojamas Dovydas sako: „Aš nusidėjau prieš Viešpatį.“

Jei tai būtų netikra Judo atgaila, Dovydas turėtų sakyti: „Man gaila, kad mano apgavystė nepavyko“ arba: „Ūps! Tu sučiupai mane, ir aš gailiuosi”. Bet Dovydas suvokė esmę savo širdies, esmę savo problemos - „Aš nusidėjau prieš Viešpatį”.

Taigi tikra atgaila visada yra apreiškimo rezultatas. Visa Dievo Karalystė veikia apreiškimu, o šiuo atveju apreiškimas yra toks: tai, ką aš padariau, iš esmės yra nuodėmė prieš Dievą. Kai asmuo atsiduria ties riba prarasti draugus, prarasti mūsų bendravimą, būti paprašytu susirasti kitą surinkimą, netgi prie ribos prarasti santuoką – mes ieškome dievobaimingos atgailos, paremtos apreiškimu iš dangaus apie tikrą jų nuodėmės prigimtį. Mes laukiame, kada užsidegs dvasinė apreiškimo „lemputė”, kai jie staiga pasakys: „aš supratau”. Ir mes liūdime, kai matome tik Judo atgailos tipą arba iš viso jokios atgailos.

Atgaila kilusi iš apreiškimo yra išlaisvinimo jėga ir startas pradėti judėti taku į atstatymą

Tai matome Dovydo ir Batšebos santuokoje, kuri buvo pastatyta ant geidulio, melo, žmogžudystės, bet malone išgydyta, ir iš kurios gimė Saliamonas! Saliamonas Patarlių knygos 9 skyriuje ir 4:3-4 cituoja savo tėvą ir pasakoja apie tėvo ir motinos meilę jam – koks posūkis toje santuokoje! Bet tam, kad jie būtų pilnai atstatyti, jie turėjo praeiti pro tikros atgailos duris. Tai tinka ir mums šiandien.

Kalbant apie asmenį mūsų tarpe (namų surinkimas/ artimas bendravimas), kuris gyvena paleistuvaudamas, arba yra melagis, nesąžiningas versle ar turi priklausomybę, arba skleidžia nesantaiką, mes kartais turime atsiskirti nuo jų, nes jie iš tikrųjų neatgailauja, jų širdyje nėra apreiškimo, kad jie nusideda prieš Dievą. Jie gali atsiprašyti, kad buvo sučiupti, arba gailėtis dėl to, kaip įskaudino jus, bet taip būtent elgėsi ir Judas – netgi numetė pinigus, taigi atrodė, kad viskas švaru ir tvarkinga, ir tikra!

Paulius apibūdino tikrą atgailą 2 Korintiečiams 7:10-11 kaip „dievobaimingas liūdesys, kuris veda į atgailą“. Jis čia naudoja antrą atgailą, gailestį – reiškiantį, kad asmuo turi apreiškimą savo širdyje, kad tai yra nuodėmė prieš Dievą, kuri sukelia dievobaimingą nuliūdimą, ir kai asmuo jau turi tą apreiškimą ir liūdesį, jis niekada nesigailės, kad atgailavo, jis niekada nesigailės tarnaudamas Dievui.

Bet kas jeigu…

Kas jeigu jie yra tokie, kaip Jėšua apibūdino Luko 17:4. Jie atgailauja jums 7 kartus per dieną, ir Jėšua sake, 7 kartus tą dieną jūs turite jiems atleisti. Ar visi iš tų 7 kartų buvo netikra atgaila? Galbūt, bet galbūt tas asmuo tiesiog ieško apreiškimo ir kovoja su savo meile momentiniam nuodėmės malonumui ir savo meile Dievui.

Nors jis nuliūdęs pasišalino tą dieną, kai Jėšua pakvietė jį tapti mokiniu, labai sena surinkimo (bažnyčios) tradicija sako, kad turtingasis jaunas valdytojas galiausiai pardavė viską, ką turėjo, ir tapo Jėzaus pasekėju, tai matome Apaštalų darbų 4:36-37, kur jis padeda turtą prie apaštalų kojų, ir jie pavadina jį Barnabu.

Kieta širdis?

Jei asmens širdis yra vis dar paslanki, tinkama, keitimuisi pasiduodantis molis Meistro rankose, tada jie keliauja tuos 7 kartus per dieną nuo nuodėmės iki atgailos procese iki pilnatvės.

Bet jei jie sukietina savo širdį, kaip iš pradžių tas vyras, kuris turėjo seksualinių santykių su savo pamote, arba mes matome tik Judo atgailą, mes turime atsikirti nuo jų mūsų namų surinkimo labui arba dėl mūsų gerovės.

Dievo pašaukimas ir dovanos neatšaukiamos – Romiečiams 11:29

Dažnai žmonės žiūrės į jų gyvenimą ir stebėsis, kodėl Dievo pašaukimas tebėra ant jų kaip ir seniau, nors metai praleisti pasaulyje ar atkritime juos nutolino nuo Dievo. Romiečiams 11:29 teisingai sako, kad niekada nevėlu, ir kad Dievo pašaukimas ir dovanos nereikalauja atgailos.

Bet graikų kalbos žodyje yra gilesnė tiesa nei angliškame vertime. Žodis „atgaila“ čia nėra Dovydo atgailos tipas, kaip mes galėtume pagalvoti kalbėdami apie Dievą. Tai netikra Judo atgaila, čia žodis reiškia apgailestavimą

Paulius štai ką rašė – dovanos ir Dievo pašaukimas jumyse yra tai, dėl ko Jis niekada nesigailės (šiame gyvenime), kad jūs to neįvykdėte. Jis niekada nesigailės, kad pašaukė jus ir davė jums dovanas. Jis niekada nesigailės ir neapgailestaus savyje, kad investavo Savo Sūnų į jus. Jis niekada niekada nesigailės jus sukūręs, apdovanojęs ar pašaukęs. Jis investavo į jus amžinybei, ir Jis niekada dėl to nesigailės – wow!

Kitą savaitę – kaip gauti apreiškimą, kuris veda į tikrą atgailą.

Laiminu jus visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Kada nutraukti bendravimą? 4 dalis

John Fenn, 2013 m. rugsėjo mėn. 28 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Kristaus kūnas yra santykių nutraukimo ekspertas dėl dalykų su kuriais reikia dirbti, bet jam nepavyksta nutraukti santykius dėl priežaščių, kurias iš tikrųjų nurodo Raštas.

Šiandien dienos tema, kaip žinoti kada ir kodėl nutraukti draugystę. Mylėti Viešpatyje yra menas, tai reiškia, kad nebus 2 vienodų situacijų, bet yra pagrindinės nuodėmės, kurias Naujasis Testamentas pamini kaip priežastis nutraukti bendravimą. Paulius visas jas pamini sąraše 1 Korintiečiams 5:11.

Sąrašas

„Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, ar gobšas, ar stabmeldys, ar keikūnas (įžeidinėjantis žodžiais), ar girtuoklis, ar plėšikas (nesąžiningas versle). Su tokiais nebendraukite ir net nevalgykite kartu“ (12-13 eilutės: O ką mums daryti su tais kurie nėra Kristaus kūne? Argi mes neturime teisti savuosius (kūną)? Tuos, kurie ne mūsiškiai (nepriklauso kūnui), teis Dievas. Todėl „pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo“.)

Mes neteisiame motyvų, bet mes turime teisti vaisių žmogaus gyvenime. Aš anksčiau apibūdinau paleistuvystės nuodėmę kaip seksą už santuokos ribų. Pauliaus raštų kontekstas – žmogus (namų) surinkime, kuris turėjo nuolatinius seksualinius ryšius su savo pamote. Visi tikintieji žinojo apie tai, nors nei vienas to nekonfrontavo, ir Paulius pasakė, kad tai blogai, nes gyvenimo stilius, kai neatgailaujama dėl paleistuvystės yra ta tinkama priežastis atsiskirti.

„Gobšas“ - šis žodis reiškia „trokštantis turėti daugiau“. Pagalvokime apie „klestėjimo“ mokymą ir kaip godumas, užmaskuotai pateikiamas kaip Dievo palaiminimas, įsiskverbė į tiek daug surinkimų ir tikinčiųjų širdžių. Žmonės bando sumaišyti nešventas godumo/ geidulio dvasias su Šventąja Dvasia, o to rezultatas – klaidingi mokymai, kurie nukreipti į kūną ir emocijas, užuot skatinę žmones augti giliau kaip individus Kristuje ir ugdyti Kristaus charakterį.

„Stabmeldys“ - Stabų garbinimas Pauliaus laikais dažnai būdavo lydimas sekso su šventyklos prostitutėmis, bet apskritai stabas yra tai, kas stovi tarp žmogaus ir Dievo. Ne be priežasties Paulius pamini stabmeldystę iš karto po godumo. Stabmeldys iškelia kažką ar kokį nors asmenį kaip jam svarbesnį už Dievą. Tai ne laikinas susižavėjimas nauju automobiliu, naujais batais ar nauju draugu, bet pasišventimas tam objektui tampa gyvenimo stiliumi.

Aš turiu draugą, kuris labai didžiavosi savo automobiliu. Kartą vairuojant Viešpats pasakė, kad jis praktikuoja stabmeldystę. Jis ginčijosi, kad nelanko šventyklų ir neturi stabų statulų, ir nesimeldžia šventiesiems. Viešpats atsakė labai paprastai: „Tu pastatei tarp mūsų šitą automobilį“. Jis atgailavo, kad didžiavosi savo automobiliu ir pavedė tai Jam savo širdyje.

„Užgauliojantis žmogus“ yra pažodinis vertimas iš graikų. Paulius neapibrėžia užgauliojimo, tačiau dažnai tai pamini. Tai susiję su žodine ir psichologine/ emocine prievarta, o tai reiškia, kad tai galėtų reikšti fizinį smurtą.

Aš turėjau pasakyti vyrui, kuris muša savo žmoną, kad jis nėra laukiamas surinkime. Jie turėjo 5 vaikus ir jis mušdavo savo žmoną taip smarkiai, kad jai reikėdavo mėnesio randams išsigydyti, bet nei aš, nei jos draugai negalėjo padėti jai jį palikti, nei priversti jį atgailauti. Ji atsisakė suprasti, kad kai jis ją mušė, jis sulaužė santuokos sandorą lygiai taip, tarytum jis būtų miegojęs su kita moterimi.

Mes bandėme nukreipti ją į tarnavimą, kuriame yra saugūs namai, padėti atsiskirti trumpam su viltimi, kad jis atsipeikės ir, kad jis galėtų siekti konsultacijos dėl savo pykčio bei prievartos, bet abudu nesutiko. Liūdna, bet aš buvau teisus nutraukdamas bendravimą su juo, bet priimdamas jo šeimą, kurie buvo jo smurto aukos.

„Girtuoklis“. Tai reiškia „pasigerti vynu, būti neblaiviam“. Šiandien mes apibūdintume tai iš esmės piktnaudžiavimu, gyvenimo stiliumi, kai asmuo nuolatos neblaivus, vartoja narkotikus, ir t.t. Mes turime mylėti tuos, kurie siekia įveikti šitas priklausomybes ir gyvenimo stilių, ir raktas atrodo yra tai ar šitie žmonės daro pažangą Kristuje nugalėdami savo nuodėmes, ar ne. Nuo tų, kurie vadina save krikščionimis, bet jie nedaro jokių pastangų teisti save, mes turime nusisukti, nes jie atsisakė susitvarkyti su savo problemomis.

„Plėšikas“. Šio žodžio „harpax“ graikų kalboje šaknies reikšmė „pasinaudoti, atlikti jėga“. Antikiniais laikais tai apibūdino tai, ką mes vadintume užkabinimo kabliu ar pasmeigimo kalbliu, kurį kartais naudoja žvejai. Tai veiksmas kai metamas kablys, kad pagautum kažką, ir prisitrauktum tai. Taigi plėšikas yra nesąžiningas versle, melagis, ir apgavikas. Kai mes skaitome apie „plėšikavimą“ (vilkus avies kailyje) čia ta pati žodžio reikšmė. Su tais, kuriems žmonės surinkime, versle, ar gyvenime yra lyg grobis (kurie nori pasinaudoti kitais) nereikia bendrauti.

Ir vėl, visos šitos nuodėmės yra daromos tų, kurie vadina save krikščionimis, nors gyvena ir turi tokių įpročių, kurie visiškai priešingi viskam, ką mes vadiname Dievu ar dievotumu. Tai žmonės, kurie kažkurioje tai srityje užkietino savo širdis prieš Dievą. Jie gali sakyti, kad myli Dievą, ir tai kai kuriose jų gyvenimo srityse gali būti teisinga, bet jie gina šitą konkrečią nuodėmę, atsisako teisti save. Su tais Paulius sako nutraukti bendravimą.

Silpni krikščionys sakytų, kad dėl tos jų širdies dalies, kuri myli Dievą mes turėtume tęsti bendrauti su jais, bet ateinama prie tokio taško, kai tampi jų nuodėmės bendrininku, padėdamas jiems nuodėmiauti. Vyras, kuris miegojo su savo pamote be abejo mylėjo Dievą galbūt 70% savo gyvenimo ir širdies, bet 30% jis atsisakė atgailauti, taigi jie turėjo nutraukti bendravimą. Paulius pasakė, kad nuodėmė paveiks visą surinkimą, taigi dėl kitų jie turi nutraukti bendravimą su tuo žmogumi.

Susitelkti į tuos 70%, kuriais jie myli Dievą, atsisakant susitvarkyti su tais 30%, kurie potencialiai užmigdo jų moralinį gyvenimą, tai lyg būti fiziškai alkoholiko skriaudžiama žmona, kuri atsisako apginti save, nors dėl vyro sumušimų, jai tenka gydytis ligoninėje, nes būdamas blaivus, jis gerai aprūpina šeimą. Ateina toks laikas, kai jūs turite suprasti, kad asmuo naudoja tą 70%, kai sako, kad myli Dievą tam, jog manipuliuotų tavimi ir kad tu pasitarnautum tam ką jie daro, o jų 30% sudaro nuodėmė, kuri griauna jų (ir tavo) gyvenimą.

Bet kas jeigu...

Bet kas tada, jeigu tu pažįsti žmogų, arba dirbi su kuo nors ar kam nors, arba esi vedęs kažką, kuriam tinka vienas ar daugiau iš šitų apibūdinimų? Bet jeigu tu myli juos ir nori dirbti su jais, kad jie nugalėtų vieną ar daugiau iš šitų nuodėmių, kada tu turi sustabdyti savo dalyvavimą jų gyvenime toje srityje?

Pažiūrėkime giliau į tai, kas nutinka po to, kai tu meilėje nuėjai su jais papildomą mylią, kai leidai tau trenkti dar kartą per veidą, po to, kai tu davei jiems savo resursus, bet esi dabar tokiame taške, kad turi ginti tai, kas liko ir daryti tai, ką Dievas tave pašaukė daryti.

Balansas, balansas

„Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’, – atleisk jam“ (Luko 17:4). Atkeipkite dėmesį, kad atgaila vyksta nedelsiant po nuodėmės, tai reiškia, kad tas asmuo bando nugalėti nuodėmę, ir mes atsakingi tuo atveju atleisti.

Bet jeigu tu eini tą papildomą mylią su jais ir jų atgaila nenuoširdi (kitos savaitės tema) ir jie užsispyrę savo nuodėmėje, ir tu negali eiti toliau? Išėjimo 14:22 Viešpats pasakė Izreliui, kad jie nusidėjo prieš Jį 10 kartų (per 10 mėnesių) nuo tada, kai jie paliko Egiptą, ir Jis galiausiai turėjo jiems duoti tai, ko jie norėjo.

Įterpkime čia istorijos pamoką: Išėję iš Egipto po 13 mėnesių jie atėjo prie Pažado žemės sienos. Kai 10 kartą atmetė Jo Žodį/ Balsą Skaičių 14:22, Jis leido jiems turėti tai, ką jie sakė norintys turėti, numirti dykumoje, o klajojimo procesas užtruko 40 metų. Bet pradinė kelionė iki Pažado žemės sienos buvo ne daugiau kaip 13 mėnesių. (Apima Išėjimo 14, iki Skaičių 14)

Izraelis užkietino savo širdį prieš Viešpatį - prisiminkite, išoriškai jie atrodė mylintys Dievą ir religingi. Šitie žmonės per kunigus aukojo aukas, laikėsi Sabato, maitinosi kaip reikalavo įstatymas ir darė viską, ką turi daryti geras hebrajus, bet kiekvieną kartą, kai būdavo galimybė augti Dieve, jie pasipriešindavo. Štai kodėl po 10 kartų, Dievas leido jiems turėti tai, ką jie norėjo.

Apaštalų darbų 7 skyriuje Stepono paskutiniais žodžiais yra apibūdinamas tas laikas Izraelyje, 42 eilutėje pasakyta: „Ir Dievas nusigręžė“ (ir davė jiems garbinti tai, ką jie norėjo). Ir Dievas nusigręžė. Žodis „nusigręžti“ čia „strepho“ reiškia „atsuko nugarą žmonėms“ ir yra panaudotas apibūdinti tai, ką Dievas padarė Izreliui po 10 karto per 13 mėnesių dėl neatgailautos nuodėmės.

Jei tu skatai Skaičių 14:40-45, tai buvo tik PO to 10 karto. PO TO, kai Dievas atsuko jiems nugarą, ir davė tai, ko jie norėjo, jie „atgailavo“. Ir visgi, Jo sprendimas buvo tvirtas, Jis nepakeitė savo nusistatymo. Tai sunkus dalykas, kai mes mylime kažką, ir ateiname prie to taško, kad negalime eiti toliau, tada jie verkia ir prašo sugrįžti, leisti jiems gyventi namuose, ir dar kartą jiems padėti. Bet jei Viešpats nusisuko, Jis nusisuko, ir leido jiems kentėti nuodėmės pasėkmes.

Kaip mums žinoti skirtumą tarp nuoširdžios atgailos ir netikros atgailos, kad galėtume padaryti šitą sprendimą? Apie tai kitą savaitę. Iki tada...

Laiminu jus visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu:

CWOWI Naujienlaiškis. Rugsėjis 2013

John Fenn, 2013 m. rugsėjo mėn. 16 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Brangūs draugai,

Rašau šį laišką rugsėjo 2 dieną, nes rugsėjo 4-18 dienomis aš ir Barbara būsime išvykę. Tuo tarpu jūs skaitysite tai maždaug mėnesio viduryje. Kolkas karščiausios temos JAV naujienose: Sirija, pasaulio ir JAV ekonomika, JAV biudžetas, sveikatos apsaugos reforma („Obamacare“) ir t.t. Kuomet planavome šią kelionę, abu išgyvenome savo dvasioje sunkumą dėl laikotarpio prasidedančio maždaug rugsėjo viduryje ir besitęsiančio iki spalio vidurio, pavasarį seks dar sudėtingesnis laikotarpis.

Jūs turbūt pamenate, kaip pavasarį Tėvas man kalbėjo apie dalykus, kurie mūsų lauks šį rudenį: mūsų tautoje bus pasimetimas, žmonės blaškysis nežinodami, ką daryti ar kur kreiptis. Regis, visa tai prasidės nuo prezidento, tuomet pakryps prie Sirijos reikalų, sveikatos apsaugos reformos bei klausimų, kaip išgyvens šeimos, kuomet daugumai iš jų buvo sutrumpinta darbo diena ir dar daugiau.

Tačiau noriu jums priminti, kad Jėšua niekuomet susidūręs su kokio nors žmogaus situacija nesakydavo: „Bijok“. Jis visada kartodavo: „Nebijok“. Nėra dalykų mūsų gyvenime, ar pasaulyje, kurie keltų Jam nuostabą, Jo kūnui ir Dangiško Tėvo vaikams yra paruoštas aprūpinimas.

Mūsų vyriausiajam sūnui Chrisui dabar yra 33 metai, tačiau protiniu amžiumi jis prilygsta 4 metų vaikui. Tai nutiko dėl deguonies trūkumo gimdymo metu, kuomet apsivyniojusi virkštelė stipriai suveržė jo kaklą. Pirmuosius 24 metus jis gyveno kartu su mumis namuose. Tuo laikotarpiu Barbara ir aš retai išeidavome kur nors kartu. Vienas iš mūsų visada turėdavo likti namie ir prižiūrėti Chrisą.

Kai prieš dešimt metų Chrisas persikėlė gyventi į privačius globos namus, Barbara ir aš jautėmės labai neįprastai galėdami kartu išeiti kada ir kur panorėję. Praėjus 24 metams vėl jautėmės tarsi, susitinkantys paslapčiomis išdykę paaugliai. Mes mąstėme: „Neįtikėtina, poros, kurios savo namuose neturi neįgalaus asmens, gali planuoti savo pačių dienotvarkę bei susitikti pietums ar vakarienei kada tik panorėję!“ Tai buvo mums taip nauja!

Aš masčiau, apie mūsų gyvenimą be Kristaus ir jau dabar Kristuje. Mes nešiojamės šį turtą savo žemiškuose induose. Pamąstyk apie tai - Kristus gyvena tavyje – visatos Dievas, visa ko Kūrėjas Savo Dvasia gyvena tavyje. Kartais man atrodo, jog tai pernelyg gerai, aš per daug laimingas, turiu per daug džiaugsmo viduje. Nesupraskite manęs neteisingai, išoriniai spaudimai, kasdieniai poreikiai ir naštos niekada napalieka mano proto ir minčių, tačiau mano dvasioje toks džiaugsmas, ramybė ir susijaudinimas! Prieš man pažįstant Viešpatį aš buvau tarsi laikomas nelaisvėje, tačiau su Juo staiga pasijutau toks laisvas, kaip aš ir Barbara pirmosiomis dienomis, kai Chrisas persikėlė į globos namus. Kristus mumyse yra kažkas ypatingo!

Užsidirbti pragyvenimui iš tarnavimo visada yra įdomu. Mes turime gyventi susitelkę į Tėvo reikalus, o Jis tuo tarpu patenkina mūsų poreikius. Mūsų gyvenime Jis naudoja tokius žmones kaip tu ir mes esame už tai labai dėkingi. Kartais mūsų nuolatiniai rėmėjai, kiekvieną mėnesį pervedantys pinigus iš anksto praneša apie finansinius pasikeitimus, būtent, jog ketina sumažinti ar kuriam laikui sustabdyti paramą. Tai yra LABAI malonu iš jų pusės, esame už tai dėkingi. Kiti gi nutraukia paramą staiga, be jokio paaiškinimo ir mes apie šį trūkumą sužinome atlyginimo dieną. Tačiau atsiranda žmonių, kurie pradeda remti ir pirmąjį kartą. Mūsų užduotis yra rūpintis Tėvo reikalais ir leisti Jam sudėlioti visa kita, o Jis visada aprūpina.

Didžiausias mano troškimas - rasti laiko reguliariai pabendrauti telefonu/skype/SMS žinutėmis su namų surinkimų tinklo vadovais, finansiniais rėmėjais bei žmonėmis, kurie mus palaiko maldomis. Norėčiau kiekvienam asmeniškai pasakyti, kiek daug mums reiškia jūsų dovanos ir maldos.

Deja, mano laikas toks apribotas, daug jo praleidžiu keliaudamas. Tačiau tai neužgesina širdyje esančių meilės jausmų ir dėkingumo visiems, kurie remia šį tarnavimą. Labai viliuosi, kad mano straipsniai bei mokymai ir visas šis tarpusavio santykiais paremtas namų surinkimų tarnavimas bei manęs turėjimas savo gyvenime praturtins jus, bus jums naudingas,ir bus priimtas kaip mano meilės ženklas Jums ir visam Kristaus Kūnui.

Dėkojame visiems!

John ir Barbara

www.SupernaturalHouseChurch.org

Kada nutraukti bendravimą? 3 dalis

John Fenn, 2013 m. rugsėjo mėn. 21 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Praeitą savaitę aš dalinausi apie bendravimo nutraukimą su kitais krikščionimis, jei teisingai elgiesi, tai yra tavo atsakymas į JŲ PAČIŲ bendravimo nutraukimą su Viešpačiu kai kuriose gyvenimo srityse. Tai, ką mes turime natūraliai padaryti, kad apribotume mūsų kontaktus su jais, deja yra jų pačių poelgių rezultatas.

Ko NEdaryti

Man būnant Biblijos mokyklos direktoriumi studentė atėjo pas mane patarimo. Surinkimą, kurį ji lankė paliko viena šeima, ir pastorius iš sakyklos visiems paskelbė, kad šeima turi demoniškų problemų. Jis uždraudė visiems su jais kalbėtis, nes sakė, kad tai nebuvo Dievo valia, jiems palikti surinkimą.

Studentė dirbo kartu su moterimi iš tos šeimos ir susitikdavo ją kiekvieną dieną. Ji nieko nežinojo apie demoniškas problemas, o surinkimą jie paliko dėl nuolatinio spaudimo ir vidinių kovų. Studentė man pasakė, kad ji širdyje nepritarė tam, ką sakė pastorius, bet vis.... stebėjosi. Aš patariau jai ignoruoti pastorių, ieškoti kito surinkimo, ir būti kiek tik įmanoma gera drauge tai moteriai.

Kiek iš mūsų lankydami surinkimą (bažnyčią) galvojo, kad jie surado draugus visam gyvenimui, bet kai nustojo lankytis tenai, pamatė, kad buvę draugai jau nebenori jų pažinti – jų draugystė visiškai priklausė nuo vaikščiojimo į tą patį surinkimą. Kaip liūdna, ir tai tikrai nėra būtina priežastis nutraukti bendravimą.

Išbrauk tai iš „priežasčių kodėl“ sąrašo

Pastarąsias 2 savaites aš dalinausi Rašto eilutėmis, kurios sako, kad nėra teisinga nutraukti draugystės su kažkuo dėl jo tikėjimo, kuri diena tinkama garbinimui, ar dėl jo dietos bei gėrimo. Ir nors pasakyta, kad mes diskutuojame dėl nuomonių, tos diskusijos niekada neturi virsti ginčais. Taigi, nuomonių skirtumas nėra tos leistinos priežastys, nors jūs galite bendraudami su kažkuo pasiekti tokią ribą, kad suvokiate, jog jie tik nori „prastumti“ savo numylėtą doktriną arba tik ginčytis – tada norėdami apsisaugoti patys, jūs galite apriboti kontaktus.

Grįžkime prie to apie ką rašiau per šias 1-2 savaites; asmenys, su kuriais mes nutarėme nutraukti draugystę, prarado suvokimą, kad visų pirma jie patys atsakingi prieš Viešpatį. Jie užmiršo, kad patys turi įrodyti savo tikėjimą, ir nesuvokia fakto, jog mes siekėme taikos su jais, bet ne iki ribos, kad neleistume save sugriauti; jie nesuvokia, kad patys turi išeiti iš savo situacijos; mes bandėme padėti, bet jie turi sutelkti drąsą, sutvirtinti savo stuburą ir tapti atsakingais už savo gyvenimą: dvasinį ir natūralų.

Jeigu jie nenori šitų dalykų, mes turime palikti juos ir toliau rūpintis savo reikalais. Mes galime nubėgti su jais tik tą vieną papildomą mylią, tik dar kartą leisti jiems trenkti mums per veidą, duoti tik tą vieną papildomą apsiaustą, nes mes taip pat atsakingi prieš Viešpatį ir mums taip pat reikia įrodyti savo tikėjimą, nes mes taip pat turime gyventi ramybėje, ir mes taip pat turime pakeisti savo situacijas.

Bet kas apie „dideles priežastis“?

Prisiminkite, kad aš vadovauju namų surinkimų tinklui. Bet toks yra viso Naujojo Testamento kontekstas, nes Naujojo Testamento rašytojai buvo namų surinkimų lyderiai, rašė žmonėms namų surinkimuose, todėl Naujojo Testamento kontekstas turi būti suprantamas iš namų svetainės, o ne auditorijos perspektyvos.

Taigi, kai Paulius rašė 1 Korintiečiams 5 skyrių apie tai, kaip reikia elgtis su vyru, kuris turėjo lytinius santykius su savo pamote, tai reiškia, kad tas vyras sėdėdavo Justo namuose, valgydavo kartu su visais namų surinkime, dalyvaudavo Viešpaties vakarienėje, ir jie visi žinojo apie jo nuodėmę, bet jos nekonfrontavo. (*Apaštalų darbų 18:7)

Paulius sako „...ir jūs dar esate išdidūs ir arogantiški! Užuot liūdėtumėte ir gėdytumėtės, iki tol, kol tai padaręs vyras būtų išmestas iš jūsų draugijos ir jūsų tarpo!“ (2 Kor 5:2)

Dabar TAI yra ta tinkama priežastis nutraukti bendravimą. Bet prisiminkite, ką aš sakiau praeitą savaitę apie tai, kaip Jėšua elgėsi su žmonėmis, kurie nesekdavo paskui Jį – Jis nebėgo paskui tuos žmones, faktiškai jie patys nustodavo sekti Juo. Taigi, bet koks veiksmas, kurį kūnas turėtų padaryti, turėtų būti tik patvirtinimas, kad žmonės jau patys pasitraukė nuo Viešpaties. Neleiskite tiems žmonėms jūsų kaltinti dėl jų pačių nesėkmių.

Žmogus iš 1 Korintiečiams 5 skyriaus buvo be abejonės Dvasia pripildytas, kalbantis kalbomis, pakrikštytas vandenyje, tikintis Jėzumi krikščionis, jis tik turėjo rimtai nefunkcionalią šeimą ir vienodai rimtą problemą su geiduliu. Seksualinė nuodėmė Rašte paminėta kaip priežastis nutraukti draugystę, iš dalies todėl, kad ji kelia pavojų visiems.

Kodėl ši nuodėmė dažnai minima?

Paulius sakė korintiečiams sekančiose eilutėse:

„Aš jums rašiau savo laiške, kad nebendrautumėte (glaudžiai ir nuolat) su nepadoriais (ištvirkusiais, nešvankiais, seksualiai amoraliais) žmonėmis. Suprantama, ne su visais šio pasaulio ištvirkėliais, gobšais, plėšikais ar stabmeldžiais, nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio ir drauge iš žmonių visuomenės!“

Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su nei vienu iš tų, kurie vadina save krikščionimis, o yra ištvirkėliai, arba gobšūs, arba stabmeldžiai (tie, kurių sielos pašvęstos bet kokiam objektui, kuris užima Dievo vietą), arba žmonės su bjauriu liežuviu (keikiasi, piktžodžiautoja, užgaulioja, šmeižia), arba girtuokliai, arba plėšikai. Ne, jūs su tokiais net nevalgykite kartu“. (1 Korintiečiams 5:9-11, Išplėstinis vertimas)

Pirmas nurodymas dėl „paleistuvystės“. Aš aptarsiu kitus dalykus, kuriuos jis išvardijo kitą savaitę - įžeidinėjimas žodžiais, ginčų kėlimas, prakeikinėjimas, šmeižimas, girtuokliavimas, nesąžiningumas versle ir vogimas.

Paulius sakė nutraukti draugystę su tuo, kuris gyvena seksualinėje nuodėmėje. Priežastis, kurią miniu, ne vienkartinė, ar atsitiktinė nuodėmė, bet žmogus Korinte turėjo besitęsiančius santykius su pamote, iki tokio lygio, kad apie tai žinojo visas namų surinkimas.

Žodis, kuris išverstas „paleistuvystė“ yra paminėtas 15 kartų laiškuose (Karaliaus Jokūbo vertime); būtent šito tikintieji turi vengti. Tai priskiriama kūno darbams ir taip apibūdinamas neišgelbėtas žmogus bei jo gyvenimo stilius. Taigi kodėl „paleistuvystė“ yra tokia svarbi, kad Paulius ir kiti sako, jog mums nereikia bendrauti su tokiais.

Žodis „paleistuvystė“ graikų kalboje yra „porneia“ arba „pornos“, o tai reiškia „įvykdyti seksualinį aktą“. Leiskite man paaiškinti skirtumus tarp svetimavimo ir paleistuvystės. Mato 5:28 Jėšua apibūdino svetimavimą kaip fantaziją, arba įsivaizdavimą ir minčių procesą. Paleistuvystė yra fizinis įsivaizdavimo įvykdymas.

Pirmojo amžiaus šventykloje garbinimo metu buvo aukojamos aukos dievui ir po to tas paaukojimas patvirtinimas lytiniu aktu su šventyklos prostitute. Jeigu jums reikėjo avių, ar ožkų prieauglio, tuomet reikėdavo aukoti gyvūno mėsos auką ir turėti seksualinį aktą su šventyklos prostitute; buvo tikima, kad seksualinis aktas įkvėps dievą sužadinti gyvulius daugintis – tas pats buvo ir dėl javų derliaus, ir verslo reikalų, kai norėjai, kad jie pagerėtų ir t.t. Aš paaiškinau tai detaliau serijoje apie „Jezabelės dvasią“, tai padeda suprasti, kas iš tiesų yra Jezabelės dvasia.

Paulius tiesiogiai rašo apie šventyklos prostitutes 1 Korintiečiams 6:13-18 „Valgis yra pilvui ir pilvas – valgiui, bet Dievas sunaikins ir vieną, ir kitą. Tačiau kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats – kūnui. Kaip Dievas savo jėga prikėlė Viešpatį – taip prikels ir mus (amžinajam gyvenimui). Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos prostitutės nariais? Jokiu būdu! Ar nežinote, kad tas, kuris susijungia su paleistuve, tampa vienas kūnas su ja? Nes „du taps, – sako Raštas, – vienu kūnu“ Taip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su Juo“.

Geriausias scenarijus

Sekso aktas yra vyro ir moters širdyje padarytos sandoros fizinis įgyvendinimas, ir šita sandora kaip ir kitos senovinės sandoros, yra paliudytos Dievo (kitose kultūrose – kitų dievybių), taigi vyras ir moteris negali būti vedę vienas kito širdyje, kol ta širdies sandora yra nepaliudijama ir neprisiekiama prieš Dievą ir/arba Jo atstovą. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai vyras ir žmona lytiškai santykiauja, - tai yra jų širdžių sandoros patvirtinimas.

Kai šis aktas atliekamas su asmeniu, su kuriuo jūs nesate sandoroje, tai ne tik sujaukia širdį ir protą, tai reiškia sandoros nutraukimo su sutuoktiniu aktą – arba su Kristumi, jei asmuo yra viengungis. Įsižeidęs sutuoktinis gali pripažinti, kad sandora suardyta ir siekti skyrybų. Širdies sandora ir jos įgyvendinimas simbolizuoja Kristų ir surinkimą (bažnyčią), dabar mistiškai sujungtus Dvasia, bet vieną dieną mes matysime Jį ir būsime Jo artume fiziškai.

Taigi paleistuvystė krikščionims tolygu trenkimui į Jėzaus veidą, nutraukimui sandoros su Juo ir prilyginama sandoros nutraukimui su tuo asmeniu. Krikščioniui įvykdyti paleistuvystę reiškia, kad jis nutraukė sandorą su sutuoktiniu ir/arba savo vaikščiojimą su Dievu – ir štai kodėl Paulius 1 Korintiečiams 5 skyriuje, Jokūbas ir Petras bei apaštalai Apaštalų darbų 15 skyriuje, ir kitur sako nebendrauti su tuo, kas gyvena reguliariai paleistuvaudamas. Išsigelbėjimas jiems iš tos nuodėmės - 4 punktai, kuriuos aš minėjau praeitas 2 savaites: jie turi suvokti, kad yra atsakingi Jėzui, tik jie ir Jis. Jie turi suvokti, kad turi panaudoti ir įgyvendinti savo tikėjimą. Jie turi suprasti, kad mes stengėmės būti taikoje su jais, bet jų sprendimai gyventi nuolatinėje nuodėmėje privertė mus suvokti tiesą, kad jie toje srityje pasitraukė nuo Viešpaties. Ir jie privalo suvokti, kad jie patys turi išeiti iš priešo pinklių.

Jei kas nors kovoja su pornografija, ar mes turime su juo bendrauti? Jeigu jie nuolatos fantazuoja apie kitą asmenį namų surinkime ir tas asmuo net jaučiasi nejaukiau dėl to? Štai kodėl Paulius pasakė korintiečiams, kai jie nesusitvarkė su tuo vyru; negi nežinote, kad šiek tiek raugo užraugia visą tešlą?

Tas asmuo turi būti atskirtas, jei jų asmeninės kovos ima atvirai pasireikšti taip, kad kiti žmonės jaučiasi nejaukiai dėl klaidžiojančių akių ar kalbų su užuominomis – tai yra priežastis konfrontuoti jį pagal tuos anksčiau paminėtus elementus. Prisiminkite, jie pirmi nutraukė augimą Viešpatyje, ir privertė jus imtis veiksmų, kurių jūs nenorėjote imtis, bet tai buvo atsakymas į jų sprendimą, kurį jie jau padarė.

Jie gali pasitraukti kuriam laikui nuo namų surinkimo, galbūt reikia asmeninio tarnavimo kito vyro (jei tai vyras), - moters (jeigu tai yra moteris), asmeninio vadovavimo ir priežiūros savaitės metu, kai jie praeis atgailos ir išlaisvinimo kelią nuo geidulių, svetimavimo, paleistuvystės, tol kol visas kūnas ir vėl pasijaus patogiai turėdamas tą asmenį savo tarpe.

Baigiau šios savaitės straipsnio limitą... daugiau – kitą savaitę!

Laiminu jus visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu