Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Į save susitelkimas / Teisingumas? 2 dalis (Kodėl išgydymas)

John Fenn, 2015 m. rugpjūčio 22 d.,

Sveiki,
Greitai po to kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, kaip pagalbininkas pradedant naują surinkimą, aš lydėjau komandą į Jekaterinburgą. Šis miestas išsidėstęs abipus Uralo kalnų, 1000 mylių (1600 km) į rytus nuo Maskvos, ir jame gyvena daugiau kaip milijonas gyventojų. Visą savaitę mes vaikščiojome pagrindinėse traukinių ir autobusų stotyse dalindami pakvietimus į susirinkimus, kuriuose aš turėjau skelbti Evangeliją. Tai buvo trumpai besitęsusios, pačios tyriausios dienos.

Jų staigus atsivėrimas vakarietiškoms madoms ir beviltiškos pastangos jas pavyti, kėlė sumaištį. Nebuvo jokio suvokimo kaip pasirinkti teisingą derinį, jungiantį skirtingų dešimtmečių vakarietiškos mados stilius – žmonės dažnai dėvėjo skirtingų dešimtmečių rūbus visus kartu: vienas vyras buvo apsimovęs vėlyvųjų 1960-ųjų į apačią platėjančius džinsus ir apsivilkęs ankstyvųjų 1980-ųjų metų pastelinį lininį „Miami Vice“ (amerikietiškas serialas) eros švarką bei užsidėjęs beisbolo kepurėlę su amerikietiškos komandos emblema. Viena jauna moteris dėvėjo 1960-ųjų mini sijonuką su senais pusbačiais ir moterišku kelnėto kostiumo polisteriniu švarku, o jos plaukai buvo smarkiai sukelti pagal 1980-ųjų stiliaus šukuoseną.

Tai buvo labai miela ir nekalta. Šiaip aš labai giliai buvau paliestas rusų širdžių ir jų turtingos kultūros. Tą savaitę aš pakrikštijau apie keturis šimtus Viešpatį įtikėjusių žmonių. Labai branginu tą laiką.

Tzedakah
Aš kalbėjau apie žydų teisumo, hebrajiškai tzedakah – sampratą. Tzedakah teigia, kad jei asmuo teisingoje pozicijoje prieš Dievą, jo teisumas realizuosis tekėdamas į išorę – į jo artimą žmogų. Bažnyčios kultūra moko, apie teisingą poziciją Dievo atžvilgiu, tačiau apleidžia (horizontalią) tėkmę į mūsų kaimyną.

Bet jei visas mūsų supratimas yra tik vertikalus, mes galime tapti panašūs į tą minią autobusų stotyje, kur nei vienas neturi supratimo, kaip suderinti skirtingų dešimtmečių stilių rūbus. Jie nėra įsitikinę į ką nori būti panašūs, ir aš mačiau daug tokių krikščionių. Yra krikščionių, kurie vienu metu yra apsirengę įvairių dešimtmečių „tikėjimo srovių“ stiliaus rūbais. Kadangi nėra supratimo, tai ir nežino kam jie priklauso, mėgindami įrodyti savo bendrystę su Dievu, jie siekia save sutapatinti su kuriuo nors judėjimu.

Kai kurie gali rengtis 1990-ųjų užtarėjų judėjimo švarku, avėti mokymų – kaip žygiuoti per suspaudimų laikotarpį batais, dėvėti dvasinėmis – bandymo atgaivinti Toronto palaiminimą kelnėmis. Arba jie gali nešioti – „prieš suspaudiminę paėmimo skrybėlę“ su vidinio išgydymo apsiaustu bei kaubojiškus – paprastos bažnyčios (simple church) batus. Bet nesvarbu, kokiais dvasiniais rūbais jie apsirengę, nes viskas yra nukreipta į juos ir jų gyvenimą, kad tik kiti juos matytų, o tai yra egocentriškas tikėjimas.

Kodėl Jėzus gydė?
Pagal Evangelijas, Jėzaus gyvenimas buvo gyvas tzedakah, tekantis iš teisumo su Tėvu, todėl Savojo teisumo įrodymui Jis gydė ir darė stebuklus. Tačiau tai ne tik to kas Jis buvo įrodymas, bet akivaizdus teisiojo gyvenimas, kad žmonės galėtų tikėti teisingumu to, ką Jis sakė apie Tėvą

Apaštalų darbuose 10:38 parašyta: „...kaip Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto (vertikalu) ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas (horizontalu) visus velnio pavergtuosius...”.

Šiandien faktas, kad Jėzus buvo pateptas Šventąja Dvasia ir jėga bei ėjo darydamas gera, yra užmirštas. Daugelis tenori turėti didesnį patepimą, kurį jie tapatina su asmeniniu prasiveržimu ar atsakytomis maldomis, ar didesniu tarnavimu, tačiau nei vienas niekada nesako, jog nori būti pateptas kaip Jėzus, kad eitų ir darytų gera.

Jėzus nemėgino „daryti gera“ bandydamas išreklamuoti Save kaip naujausio dangaus kilmės produkto. Jis ėjo darydamas gera, nes Jis YRA geras. Ir toks yra Tėvas. Kai Jėzus pasakė, kad Jis yra romus ir nuolankios širdies, Jis sakė tiesą. Jis yra romus ir nuolankus, nes visų pirma Tėvas yra romus ir nuolankus.

Pavertęs vandenį vynu Jis neplatino šio fakto, bet garbę leido priskirti jaunikiui ir nuotakai. Ar jūs suprantate? Jėzus – įsikūnijęs Dievo Sūnus, garbę už vyną, leido priskirti neįvardintiems asmenims – nuotakai ir jaunikiui. Kartais, išgydęs žmones, Jis liepdavo jiems niekam to nepasakoti. Tokios yra Jo vertybės. Tai nusižeminimas. Štai kaip Jis išreiškė tzedakah – teisumą.

Jono 9 skyriuje skaitome apie aklu gimusio vyro išgydymą, tai iliustracija žydų supratimo apie teisumą, kuris yra vertikalus IR horizontalus. Žmogus buvo atvestas vadovams, kurie 24 eilutėje tvirtino tikintys, kad Jėzus yra nusidėjėlis. 30-33 eilutėse žmogus atsakė tzedakah teiginiu:

„Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas IR vykdo Jo valią – tą Jis išklauso. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti“.

Kodėl mums buvo duotas Jėzaus vardas?
Išgydymas ir Dvasios dalykai nėra akį traukiantys atrakcionai krikščioniškame karnavale, kai žmonės susirenka pažiūrėti kaip atauga koja, arba ateina į susirinkimą pasižiūrėti naujausių „pasireiškimų”, kur Dievas tariamai paverčia žmones vapaliojančiais idiotais, verčia loti kaip šunis, ar purtytis kaip lapams vėjyje.

NE! Išgydymas yra dalis paties Dievo Tėvo tzedakah (teisumo), kurį Jis išlieja mums, nes Jis yra teisus. Ir su gyvojo vandens srove tekančia nuo Jo sosto, iš Jo per mus*, tas teisumas turi būti pademonstruotas bei įrodytas išgydymo meilės veiksmais mūsų artimui! * Apreiškimo 22:1; Jono 7:38-39.

Praeitą savaitę, po apsilankymo Sietle/ Vankuverio saloje/ Vankuverio regione, aš ruošiausi skrydžiui. Kai buvau pasodintas, pastebėjau prie dešinės ausies prispaustą pirštą laikančią stiuardesę. Aš paklausiau Tėvo, ar Jis nori ją išgydyti, nes buvo aišku, kad kažkas yra jai atsitikę. Kai tik turėjau progą aš paklausiau, ar jai viskas gerai? Ji pasakė, kad po jos ankstesnio skrydžio, tik atsidarius kabinos durims, tuo pat metu įsijungė šalia stovėjusio lėktuvo variklis ir garsus triukšmas staiga apkurtino jos vieną ausį.

Aš jau norėjau pasisiūlyti pasimelsti už ją – uždėti rankas. Tačiau ji, nesulaukus mano pasiūlymo, greitai apsisuko ir nuėjo ruoštis skrydžiui. Taigi aš meldžiausi: „Tėve, aš žinau, kad kiekviena gera ir tobula dovana ateina mums iš Tavęs. Ji dirbo savo darbą ir susižalojo. Ar paliestum ją ir išgydytum, dėl Tavo gailestingumo ir dėl to, kad aš to prašau?“

Po dešimties minučių ji ėjo tarp kėdžių pro mane ir aš paklausiau kaip ji jaučiasi, ji atsakė: „Tai tiesiog praėjo! Ačiū, kad paklausėte“. Širdyje aš nusišypsojau, dėl Tėvo gerumo ir tzedakah išraiškos, kurios dalimi aš buvau.

Šiandien „išgydymo evangelistai“ savo tarnavime sukuria didžiulį spektaklį. Šiandien, ieškodami reginių, žmonės bėgioja po susirinkimus ir galvoja, kad tai antgamtiška. Šiandien, žmonės plūsta į „prabudimo centrus“ manydami, kad čia Dievas yra sutelkęs Savo artumą, taigi tam, ką jie vadina „garbinimu“, prie durų jiems reikia į ausis įsidėti ausų kamštukus, o kaip ženklo, kad Dievas yra jų tarpe, jie laukia kada pamatys ką nors nukrentant, purtantis, vapaliojant ir raičiojantis. Ir Jis maloningai daro ką gali, susitinka su žmonėmis ten, kur jie yra. Tačiau yra geresnis ir prakilnesnis kelias...

Jėzaus vardas mums duotas ne tam, kad kurtume reginius, bet tam, kad keistume žmonių gyvenimus ten, kur jie gynena. Turime veikti taip pat nepastebimai kaip Jėzus pavertęs vandenį vynu ir išlikęs ramus,* taip pat šaltakraujiškai kaip po stebuklingo Malkaus ausies prigydymo*, kuomet Petras ją nukirto, taip pat maloningai ir su valdžia, kaip išgydant Petro uošvienę, kuri po to galėjo patarnauti savo svečiams.* Tai ką mes randame namų surinkime yra daugybė Dvasios dovanų, veikiančių kasdieniniame gyvenime už susirinkimo ribų taip, kaip matome Naujajame Testamente nuo Mato Evangelijos iki Apaštalų darbų. Štai biblinė samprata – Dievas gyvena žmonėse, o ne rankomis pastatytose šventyklose* ir visa tai yra tzedakah, kuris geriausiai matomas santykiuose. (Jono 2; Luko 22:50-51; Morkaus 1:30-31; Apaštalų darbų 17:24).

Taigi nusimeskime įvairių tikėjimo srovių „dvasinį“ rūbą, su kuriuo mes tampame egocentriški ir pradėkime gyventi teisingoje pozicijoje prieš Tėvą, kaip Jis ir numatė, kad tzedakah (teisumas) tekėtų į išorę, pagrįsdamas ir įrodydamas, kad Dievas yra geras, o Jėzus yra Jo Sūnus, su gėrį patvirtinančiais įrodymais, kurie reiškiasi mūsų gyvenimeuose ir per mus pačius.

Kitą savaitę: Santuokos samprata / skyrybos/ paleistuvystė/ kita santuoka tzedakah kontekste

Būkite palaiminti, John Fenn. www.cwowi.org ir rašykite man e-laiškus: cwowi@aol.com


2015 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Į save susitelkęs krikščionis. 1 dalis / Tzedekah

John Fenn, 2015 m. rugpjūčio 15 d.,

Sveiki,
Aš rengiau Krisą išvykimui, turėjau ilgą atliktinų darbų sąrašą ir jaučiausi nusiminęs, priblokštas bei gailėjausi savęs, kuomet aš darbavausi ruošdamas jį.

Tiems, kurie niekada neskaitę mano „Savaitės Minčių“ – Krisas yra mano vyriausias sūnus, jis gimė su apsivyniojusia apie kaklą virkštele kaip kokiu slankiojančiu mazgu. Kiekvieno sąrėmio metu jis negalėdavo gauti oro ir tai pažeidė jo smegenis. Man rašant šį straipsnį – Krisui jau trisdešimt penkeri, nors jis puikiai priima informaciją, tačiau protiškai jis yra tarytum ketverių amžiaus.

Padėdamas Krisui aš tyrinėjau savąsias naštas, taigi buvo tikras savigailos rytas. Aš aprengiau jį marškiniais, o jis su mano pagalba išsivalė dantis ir t.t. Tuo metu aš tyliai skundžiausi Tėvui, dėl visų ir visko, tačiau nieko konkretaus:

„Tėve, aš jaučiuosi kaip nešulinis gyvulys. Visi tie reikalavimai iš žmonių, fizinis krūvis rūpinantis Krisu, tiek daug maldų ir poreikių, žmonėms reikia pinigų, kai tuo tarpu mes patys turim didžiulį poreikį. Atrodo iš manęs jiems reikia visko, nuo visą apimančių argumentų iki man savo numylėtąją doktriną pamokslaujančių žmonių. Kitą savaitę, prieš kelionę, turiu įrašyti dviejų mėnesių mokymus ir mėnesiui parašyti savaitės Mintis, kelioms dienoms pasiimti Krisą namo, nupjauti žolę ir išravėti piktžoles, ar aš nešulinis gyvulys, Tėve, ar kas?“

Pusiau melsdamasis, pusiau skųsdamasis tyliai klajojau mintimis. Reikėjo užmauti Krisui puskojines, taigi klūpėdamas prieš jį ant grindų moviau vieną iš jų. Tik spėjau pabaigti mintį: „Tai aš nešulinis gyvulys, Tėve, ar kas?„ Kai Krisas pasilenkė ir švelniai tapšnodamas man per galvą meiliai pasakė:

„Tu geras arkliukas“.


Aš garsiai nusijuokiau ir pasakiau: „Gerai Tėve, aš supratau, aš suvokiu kas ką tik įvyko, atsiprašau – Tu ką tik prašnekai per Krisą ir Tu esi teisus, aš atsiprašau“. Krisas dar niekada nėra manęs pavadinęs arkliu, nei anksčiau, nei po to, tačiau aš supratau kas juokaudamas mane pavadino arkliu. Kokį nuostabų humoro jausmą turi Tėvas ir kaip laiku tai panaudota.

Aš pakeičiau mąstyseną, tačiau aiškiausiai Jo nuostatą įtvirtino netikėtai į mintis atėjusi Hebrajams 12:4 eilutė: „Jūs dar nekovojote su nuodėme iki kraujo“, taigi aišku, Jis nenori girdėti mano skundų, juokinga.

Ši straipsnių serija potencialiai gali visiškai pakeisti tavo gyvenimą. Viskas ko buvai mokytas apie teisumą, išgydymą, santuoką/skyrybas, viskas apie davimą ir priėmimą, ir mokinystę bus pertvarkyta – visa tai bus atnaujinta.

Kalbėdamas apie teisumą aš pradėjau rašyti apie egocentriškumą arba į save dėmesį sutelkusius krikščionis. Kodėl? O gi dėl to, kad apie teisumą buvome mokomi, esą tai: „teisingas stovėjimas prieš Dievą“. Jei toks tavo supratimas, tu gali dėtis esąs teisus prieš Jį, tačiau nekęsti savęs, savo kaimyno ir gyventi absoliučiai egocentrišką bei į save sutelktą gyvenimą - Tačiau tu teisus prieš Dievą, nes tiki Jėzumi!!!

Vis tik tai nėra pilnas, Biblijoje apibūdinamo teisumo paveikslas.

Tzedakah
Pažvelkime kaip žydai supranta žodį verčiamą kaip teisumas: Tzedakah: Išsiaiškinus kaip tai traktavo Jėzus ir Evangelijų kultūra, kaip tai darė rabinai (šitai aš paaiškinsiu keliose šio straipsnio pastraipose) padės išlaikyti Jėzaus žodžius kontekste ir tai visiškai pakeis mūsų nemokšišką pagonišką sampratą.

Judaizme kol asmuo nebuvo teisinguose santykiuose su savo artimu jis nebuvo teisus ir prieš Dievą. Kitaip tariant, teisumas nėra vien tik vertikalus, bet vertikalus IR horizontalus. (Mano manymu) dėl paprasčiausio nežinojimo modernaus surinkimo (bažnyčios) kultūra palieka mums tik horizontaliąją dalį. Tačiau jei tu nesupranti teisumo taip, kaip suprato ir iki mūsų dienų supranta Jėzus, tu niekada nesuprasi nei paties Jėzaus, nei to ką Jis bando daryti tavyje ir tavo gyvenime.

Viskas, ko Jėzus mokė Evangelijose yra pagrįsta tokiu supratimu– tai yra JO teisumo suprantamas. Jis mokė, jei esi bendrystėje su Tėvu, vadinasi tu taip pat būsi bendrystėje su artimu. Jėzaus stebuklų, išgydymų ir kitų gerų darbų pagrindas glūdi Jo teisumo sampratoje - negali turėti vertikalaus, kol neturi horizontalaus.

Tzedakah yra suprantama taip – turėti Dievo charakterį:

Viešpats, jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats, didis, galingas ir baisus Dievas; Jis neatsižvelgia į asmenis ir nepaperkamas kyšiais. Jis teisingai elgiasi su našlaičiais ir našlėmis, myli ateivį, duodamas jam maisto ir drabužių“. Pakartoto Įstatymo 10:17-18

Atkreipkite dėmesį į dvi Jo Savęs apibūdinimo ypatybes: Jis sąžiningas, Visagalis Dievas (vertikalu) ir Jis parodo Savo vientisumą bei teisumą padėdamas tiems, kuriems reikia pagalbos (horizontalu).

Viskas ką Jėzus pasakė ir darė buvo išreikšta kaip tzedakah – teisumas. Jis mokė, kad Tėvas yra teisus (vertikalu) ir tai įrodė atsiųsdamas Jėzų (horizontalu – Jis taip mylėjo pasaulį, kad Jis atidavė).

Kultūroje, kuri supranta teisumą vertikaliai ir horizontaliai vien tik Jėzaus teiginių, kad Jis kilęs iš Tėvo ir, kad Tėvas yra geras būtų nepakakę. Taigi Jėzus teigė, kad buvo iš teisingų ir teisinguose santykiuose su Tėvu (vertikalu) ir darydamas gera bei gydydamas žmones tai įrodė horizontaliai.

Mes visi žinome Viešpaties maldą, bet mes neturime supratimo, kad šis teiginys tai tzedakah, kad iš visų mūsų, kurie vadiname Dievą „Tėvu“ tikimasi Jo tėvystės mūsų gyvenimuose liudijimo – gyvenimo stiliumi ir veiksmais vienas kito atžvilgiu, pagal Jo pavyzdį.

Mes labai gerai supratome vertikaliąją teisumo dalį, tačiau nepilna šio dalyko samprata daro mus pavojingais; egocentriškais, susikoncentravusiais į save, su dangišku mąstymu iki tokio lygio, jog mes pradedame mąstyti, esą bendri santykiai nebesvarbu, taigi mes metame juos šalin kaip kokią panaudotą servetėlę.

Iki šiol visas Jėzus darbas bei visas Naujojo Testamento mokymas pagrįstas žydų tzedakah samprata ir būtent TAI yra Dievo išgydymų priežastis, dėl to mes duodame, dėl to Jis daro mus mokiniais ir štai dėl to mes vaikščiojame meilėje, ir siekiame išlaikyti taikos ryšius tarp brolių:

Teisumas ateina per tikėjimą Kristumi (vertikalu), tačiau tai paslėpta širdyje ir neįrodoma. Todėl Dievas per (horizontalius) santykius sukūrė įrodomą teisumą ir tai yra jūsų santykio su Tėvu įrodymas.

Taigi, aš esu „geras arklys“, nešulinis gyvulys kitiems, tačiau ir tu toks esi. Tu negali pasirinkęs į save koncentruotą gyvenimo būdą ar ilgą laiką puoselėdamas tokią nuostatą pasilikti tzedakah prieš Dievą. Geras arklys!

Kitą savaitę antra dalis, apie gydymo ir stebuklų sampratą. Ir trečioji dalis apie svetimavimą/skyrybas/kitą santuoką ir dar daugiau... Iki tada, būkite palaiminti,

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2015 m. rugpjūčio 18 d., antradienis

Dvasinis sapnas. 3 dalis

John Fenn, 2015 m. rugpjūčio mėn. 8 d.,

Sveiki,
Sapnas tęsiasi… praeitą savaitę mes baigėme:

„…Taigi, ką manai, kodėl visiems šitiems žmonėms staiga tampa aišku, kas jiems tikrai yra svarbu ir jie pradeda norėti rimtai vaikščioti su Manimi?“

„Kaip dažnai įvyksta, tai natūralių ir dvasinių dalykų derinys, kai jie veikia kartu, tuomet žmogaus širdis palinksta link Manęs. Žlugimas ištiks kai konservatoriai bus valdžioje ir jie bus kaltinami dėl nacijos nelaimių, nors tai, kas iš tiesų atsitiks, yra daugelio blogų sprendimų padarytų praeityje iki jų rezultatas. Konservatoriai, krikščionys ir žydai bus kaltinami dėl progreso stabdymo; tada išsipildys žodžiai, kuriuos Aš tau pasakiau 2003:

„Įstatymai sukurti tam, kad apsaugotų Mano žmones, vieną dieną bus panaudoti prieš juos. JAV kultūra taip pasikeis, kad daugelis net nenumanė, jog tai galėtų įvykti. Prisimink, iš tiesų įvyks tai, ką Aš sakiau tau 2005, dėl to kas vyks per šiuos dešimt metų, tu neatpažinsi šalies. Ir prisimink kitus dalykus, kuriuos tau kalbėjau, nes jie vyksta toliau“ (Tuo metu, kai Tėvas pasakė man apie pasikeitimus nuo 2005 iki 2015, Viešpats papildė informaciją apie moralinę ir dvasinę tautos būklę, tuo aš nesidalinau, tiems kurie seka naujienas kai kurie šie dalykai tapo akivaizdūs).

Prisimink, kai Aš tau pasakiau, kad tauta patirs gamtines, politines, ekonomines ir kitokias katastrofas, tarytum vienas po kito vyktų įvykių ir aplinkybių sąmokslas, ir tai apims visą tautą. Tos dienos greitai artėja, tačiau, kaip tau ir sakiau, tai dienos, kai daugelis mane pažįstančių ir vaikštančių tame, ką Aš jiems nurodžiau daryti, klestės ir bus šviesa tamsiame pasaulyje. Jie yra tie, kurie nebus sudrebinti ir vaikščios kaip milžinai pasaulyje. Daugelis pakils per tą laiką ir bus palaiminti daugybėje sričių ir taps aplink juos esančiųjų vadovais. JAV ir didelėje pasaulio dalyje krikščionys PASIRINKS namų surinkimus ir tu matysi aiškius skirtumus, kurie krikščionys apimti baimės ir kurie nepaisant aplinkybių vaikšto ramybėje“.

„Tu žinai istoriją ir tai, kad istoriškai persekiojimai ir ekonominiai sunkumai atskirdavo tikrus mokinius nuo apsimetėlių. Dienomis, kurios greitai artėja, taip bus beveik visame pasaulyje, tačiau daugelyje užutekių bus taika ir saugus prieglobstis. Tai, ką tu darai yra vienas iš tų saugių prieglobsčių, tai ne geografinis, bet dvasinis mano malonės ir apsaugos priėmimo apibūdinimas. Tiems, kurie juda su Dvasia, kelias pirmyn bus saugus, nors visur aplink juos žmonės negalės kontroliuoti to, kas su jais vyksta. Ateis laikai, kai žmonės, norintys eiti gyvenimo keliu, pabėgti nuo aplinkybių ir gauti Jo aprūpinimą, privalės turėti išmintį ir apreiškimą iš Tėvo“.

„Daugelio prioritetai pasikeis nuo išorinių dalykų į tai, kas tikrai svarbu ir daugelis praras daug šiame pasaulyje susirinktų dalykų. Daugelis atgailaus dėl paleistuvystės su pasauliu ir grįš pas Mane – savo pirmąją meilę, tačiau daugelis patirs didelius sunkumus, nes bus atidengtas jų dvasinis nuogumas”*.

(*Žiūrėk Apreiškimo 3:17-18, ypač apie apnuogintą ir drungną Laodikėjos surinkimą, kuris manė, kad buvo teisus savo drungnume, nes buvo turtingas ir turėjo materialinio turto bei sakė, kad jiems nieko netrūksta; tačiau Jis jiems pasakė, kad jie tokie akli, jog net nesupranta, kad yra vargšai, akli ir nuogi).

„Didelė klaida, kurią net dabar daro daugelis yra ta, kad jie ieško vieno - pradžią žyminčio įvykio, nesuvokdami, kad procesas pasklidęs laike ir apima keletą matomų įvykių, kurie be kita ko yra jau faktiškai vykstančio proceso dalimi. Kadangi ieškoma vieno įvykio, daugelis nepastebi jau vykstančio didesnio proceso. Visi šie dalykai yra susiję ir netgi dideli įvykiai sujungti į dar didesnę visumą. Nebūk toks kaip tie, kurie bėgioja šen bei ten šaukdamiesi vienintelio įvykio, kuris pakeistų pasaulį, nes transformacijos procesas jau vyksta“.

„Tarp Mano žmonų yra judėjimas – grįžimas prie paprasto tikėjimo, tačiau tu tai gerai žinai. Ir greitai tie, kurie sėdi ant tvoros iš vienos pusės mylėdami bažnyčios kultūros ir pasaulio atributus, o iš kitos pusės norėdami būti su tais, kurie turi tikrą tikėjimą, jie – turės apsispręsti.“

Prisimink, Aš į klestėjimą ir sėkmę žiūriu kitaip nei pasaulis ir didelė dalis bažnyčios kultūros. Aš esu romus ir nuolankios širdies, taigi norintieji ateis ir mokysis iš Manęs ir taps tokie kaip Aš. Jie savo tarpe tarnaudami tiems kuriems reikia ir augdami meilę kitiems, savo širdyse stabus pakeis tikru tikėjimu. Tai, ką jie manė esant „palaimintu“ ir ką aš laikau „palaimintu“, tai dažnai yra du skirtingi dalykai. Net dabar yra didelė praraja tarp tų, kurie iš širdies vykdo manuosius potvarkius ir tų, kurie nevykdo, ir ji dar platės. Tiems, kurie vaikščioja su Manimi, Mano potvarkiai ateina natūraliai – iš jų širdies tai plaukia į kitus“.

„Daugelis surinkimų, kurie buvo laikomi „pažangiausiais“ krypsta pasaulio keliu, jie pametė savo pirmąją meilę ir sunyks kaip nebeaktualūs. Tai kitas dalykas, kurį tu labai greitai – per ateinančius mėnesius matysi vykstant – Mano žmonės išeis iš daugelio surinkimų, nes jie alksta Manęs, taip išryškės skirtumas tarp įprastų tikinčiųjų ir tikrų mokinių. Šiomis dienomis tikriems tikintiesiems drungnumas taps akivaizdžiu ir vyks didelis atsiskyrimas, iš tikrųjų jis jau vyksta beveik visame pasaulyje“.


(Čia aš pridėsiu) Kai jūs girdite pranašystę ar sapną bei girdite Viešpatį kalbant apie šlovingus ir pergalingus žmones, Jis nekalba apie banko sąskaitą ir paviršutinišką įprastinį gyvenimą. Jam branda ir pergalė reiškia žmones, kurie tapo romiais ir nusižeminusiais širdyje, tarnaudami vienas kitam meilėje. Jam šlovingas ir ištikimas surinkimas yra tas, kuris vertina dalykus ir žmones taip kaip Jis, ir egzistuoja vadovaudamasis šiomis vertybėmis.

Apie žmones, kuriuos savo sugrįžimo metu Jėzus vadins avimis, Mato 25:33-40 Jis pasakė, kad jie aprengė nuogus, maitino alkanus, girdė ištroškusius, lankė ligonius bei kalinius ir taip jie buvo įsitraukę į tarnavimą kitiems, kad net nesuvokė, jog tarnavo Jam.

Šie Jėzaus paminėti meilės darbai yra pavyzdžiai, tačiau ne visas jų sąrašas. Ar jūs darote gerus dalykus kitiems – kažkam padedate savo namuose, kieme, ar surandate įvairių būdų kaip padaryti gera? Apaštalų darbuose 10:38 pasakyta, kad Jėzus „ėjo darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius“. Pirmas dalykas, kas apie Jį paminėta – tai, kad Jis ėjo darydamas gera – ar taip dabar atrodo Kristaus kūnas, o gal daugelis bando atrodyti kaip pasaulis?

Tuo metu mes buvome kalno viršūnėje tarp medžių ir žiūrėjome žemyn į upę: ji tekėjo plačiu slėniu, o pastarasis lyg amfiteatras, plačiu lanku leidosi į vandenį, dabar ten maudėsi tūkstančiai. Pažvelgiau į Jį – matydamas visą šį paveikslą Jis šypsojosi. Tuomet suvokiau, kad visą tą laiką, kai buvau sutelkęs dėmesį į medžius, žmones ir tai, ką Jis sakė, aš nebegirdžiu apačioje už mūsų likusio miesto gaudesio. Tačiau kai atitraukiau dėmesį nuo šių dalykų, staiga miesto triukšmas tapo garsesnis ir atrodo jis varžėsi dėl manojo dėmesio.

Staiga, apreiškime viskas tapo aišku – kas beatsitiktų pasaulyje yra neesminiai dalykai lyginant su tuo, ką Jis daro žmonių širdyse ir gyvenimuose – ir Jis norėjo, kad aš būčiau pagautas to, ką Jis daro.

Jis pasisuko į mane ir pasakė: „Te nebūsi sudrebintas tuo, ką Aš tau pasakiau, nes kaip ir sakiau, kai tu pirmą kartą atėjai pas Mane – tu esi pasiruošęs šitoms dienoms. Daugelis, daugelis mane pažįstančių, taip pat turi tą patį apreiškimą. Jie buvo laikomi šitoms dienoms ir jie noriai laukia to kas ateina, viduje žinodami, kad turi atlikti savo dalį tame ir laukia, kad gyvenimas jiems tai atskleistų. Daugelis, žinodami, kad jų eilė artėja, klausė Manęs: ‚Kada gi manoji eilė?‘ Ir Aš tau sakau: šios dienos artėja greitai, taigi būk patenkintas ir džiaukis, ir taip pat sakau tiems, kurių meilė ir nuostatos yra tokie kaip ir Mano – didžios dienos laukia Manųjų mokinių“.

Jis man dar pasakė kai ką asmeniško ir tada aš atsibudau.

Kitą savaitę - nauja tema... tačiau susieta su šia... būkite palaiminti,


2015 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Dvasinis sapnas. 2 dalis

John Fenn, 2015 m. rugpjūčio mėn. 1 d.,

Sveiki,
Sapnas tęsiasi...
Jis pasakė tai, kuomet praeitą savaitę mes baigėme...

Jis pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Amžių tėkmėje, bažnyčia ilgą laiką, įvairiais būdais elgėsi kaip prostitutė, bet visuomet buvo tie, kurie atsisakydavo taip elgtis. Šitie niekada neišsekdavo, maitindavosi Dvasios dalykais, išminties ir pažinimo ieškojo Manyje.
Kuomet tu mokai Tėvo kelių, prastai besimaitinantiems yra būdingas akivaizdus išsekimas, o gerai maitinami pažins Tėvo kelius...“

Staiga, per akimirksnį Viešpats atsistojo šalia manęs tarp medžių, dabar Jis buvo apsirengęs taip kaip mačiau Jį daugelio aplankymų metu - per kairį petį persijuosęs raudona juosta, kuri krito žemyn iki dešiniojo klubo, ant jos buvo užrašas „Dievo Žodis“: iš pirmo žvilgsnio užrašytas užsienio kalba, bet žiūrint, raidės prieš akis pasikeisdavo į žinomą kalbą ir netgi neraštingi žmonės galėjo perskaityti, nes jos perteikė apreiškimą ne jų protams, bet širdims.

Mes pradėjome eiti kartu tarp medžių stebėdami moterį ir jos dukras - Išmintį ir Pažinimą, kurios prausėsi upėje su visais rūbais. Jos prausėsi taip kaip žmonės, kurie jau ilgą laiką nematė švaraus vandens, stovėdamos iki juosmens vandenyje, semdamos rieškučiomis vandenį ir lėtai pildamos jį ant rankų, pasinerdamos, šlakstydamos vandenį ant veido, mėgavosi kiekvienu apsiplovimu. Joms besiprausiant jų rūbai „užgydavo“ (nežinau geresnio palyginimo). Kai tik vanduo paliesdavo suteptą ar sudriskusią vietą, ji tapdavo matine, šiek tiek permatoma, nauja medžiaga - buvo nuostabu stebėti, kurias vietas vanduo bepaliesdavo, tos pasikeisdavo. Atrodė, kad jos buvo pasiryžusios nuplauti kiekvieną vietą, kol jų drabužis taps pakeistu nuostabiai baltu rūbu.

Tuo pačiu Aš kažkaip supratau, kad vanduo, o galbūt Gyvybė vandenyje, turėjo gebėjimą įsiskverbti į jas ir pašalinti emocines žaizdas bei naštas, su kiekvienu kūno apšlakstymu dar vienas krūvis buvo nuimamas, lyg būtų perduodama šviežia ir subalansuota žinia. Kartojant plovimą toje pačioje srityje, kiekvieną kartą nukrisdavo šiek tiek daugiau, kol nelikdavo jokios naštos. Tada moteris plaudavo kitą savo kūno dalį, pvz. savo kairę ranką, vėl ir vėl iš naujo, kuri atrodo nusiplaudavo sluoksniais – konkreti našta, prisiminimas ar sužeidimas.

Po to ji užpildavo ant savo dešinės rankos ir vėl pakartodavo tai... ir tada ant peties, ir taip toliau. Ji žinojo, jog vanduo kiekvienoje konkrečioje vietoje palies konkrečią žaizdą ar naštą, pataisys tam tikras klaidas kuriomis ji tikėjo. Moteriai besiprausiant, mergaitės – Išmintis ir Pažinimas, slinkosi vis arčiau ir arčiau jos, tada staiga ištirpo joje taip, kad Išmintis ir Pažinimas dabar buvo moters – bažnyčios dalimi, jos buvo viena.

Keista, tačiau žmonės, kurie ateidavo prie upės, taip pat buvo jos dalimi, o ji buvo jų motina. Jie buvo sujungti, nors kai kuriems atrodė, kad jie turi iš naujo susipažinti. Jos prausimasis nebuvo tik jai vienai, bet visiems, kurie buvo jos dalimi – bažnyčios (surinkimo) dalimi. Kažkaip aš supratau, ši moteris, taip pat buvo ir nuotaka – ji ruošėsi. Aš nemačiau, kad ji būtų išlipusi iš upės, ji vis prausėsi.

Medžiai simbolizuoja išmintį ir pažinimą subalansuotus kiekvienam asmeniui, o upė yra Žodis, vėjelis – Šventoji Dvasia. Žmonės išlipdavo iš vandens ir sausai nudžiūdavo, tačiau apreiškimas ir ramybė, kuriuos suteikė vanduo pasilikdavo su jais giliai jų viduje, kiekvienas asmuo išlipdamas iš vandens buvo susimąstęs ir ramus. Beveik kiekvienas rado vietą atsisėsti po medžiu, nors kai kurie suabejoję, stovinėjantys, persmelkti, bet kai tik atsisėsdavo prie savo medžio vėl imdavo mąstyti gilius asmeninius dalykus.


Atrodė, kad kai jie išlipo iš upės, vanduo ne nenubėgo nuo jų, bet įsigėrė į juos taip, lyg jų kūnai trauktų vandenį iš jų rūbų į odą, o po to dar giliau... Tai buvo panašu į mirkimą, o jie buvo lyg kempinės, anksčiau sausi, bet dabar siurbdami viską ką galėjo iš Viešpaties ir apreiškimo, kol persisunkė. Ir kol vyko tai, vyko ir lyg komandinis darbas – džiūvimas natūraliai švelniame vėjelyje – Šventojoje Dvasioje, Ji teikė šviežumą ir atgaivą, kai vandens vėsa garavo nuo kūnų, galima pasakyti „apgaubdavo asmenį“ vėsuma, kuri kontrastavo su šiltu vandeniu. Tas „apgaubimas“ juos atgaivindavo, sujaudindavo, pagyvindavo protą, tarsi anksčiau jie būtų buvę protiniame ir dvasiniame užtemime.

Kai mes su Viešpačiu vaikščiojome tarp medžių, aš supratau, kad kalbėdamas man, Jis taip pat tvarkė kiekvieno prisiminimus ir iš vandens kiekvienam ateidavo apreiškimai, kai jie ėjo prie medžio, būdavo lyg perrašomos jų istorijos, kad į įvykius jie žvelgtų iš Jo perspektyvos. Tai vyko natūraliai ir buvo nukreipta į kiekvieną iš jų labai giliu ir asmeniniu būdu – kiekvieną kartą, kai jie nukrypdavo nuo Jo kelio arba patikėdavo klaida. Kai vyko bendravimas su Juo per Šventąją Dvasią, man nebūdavo pasakomos detalės apie kiekvieno asmens gyvenimą, nes tai buvo ne mano reikalas, tai buvo asmeniška, bet aš galėjau pasakyti, kad Viešpats kaip mes pasakytume – daugiafunkcinis, Jis galėjo kažkokiu būdu skirti visą dėmesį kiekvienam asmeniui.

Jis pasakė, kad kiekvienas asmuo turi medį ir kiekvienas medis atstovauja transformuotą gyvenimą, kurį pakeitė Viešpats. Kai aš paklausiau skyriaus ir eilutės apie tai, Jis pasakė: „Kai pažinai Mane, Tu skaitei Psalmių 1 skyrių ir pasakei Man, kad savo tikėjimo kely nori būti toks apie kokį kalba ši psalmė - būti stiprus prie upės pasodintas medis ir nešti vaisius, jog daugelis žmonių galėtų būti jais pamaitinti. Aš netgi daviau Dženei pranašystę ir regėjimą apie tai, kad jūsų gyvenimas ir santuoka bus kaip medis prie upės vandenų, prisimeni? Kiekvienas asmuo, kuris to trokš ir mokės kainą, bus kaip tas medis.“

Kiekvienas medis buvo individualus, bet buvo ir dalimi didesnės teritorijos, kuri teikė atgaivą ir ramybę. Kai mes vaikščiojome, aš pasižiūrėjau žemyn į pastatus ir gatvę, kurie taip stipriai kontrastavo tai ramybei, kurią aš jaučiau vaikščiodamas tarp brolių. Ten jie buvo labai užsiėmę ir bėgiojo darydami dalykus tik savo jėgomis, susitelkę tik į savo gyvenimą gatvėje... tolumoje gatvėje žmonės prakaitavo ir sunkai dirbo, kad tik praeitų gatve mažą savo gyvenimo atkarpą.

Pastebėjęs mane žiūrint tolyn į gatvę, Viešpats sustojo, aš taip pat, Jis pasisuko, nukreipė žvilgsnį į gatvę ir pasakė: „Stebėk tai“. Staiga daugelis išsekusiųjų dabar gręžėsi ten, kur jie senai turėjo būti, staiga jie ėmė matyti kiaurai sieną ir netgi eiti į teritoriją, kur juos sveikino mechanikai, o kai kurie matė ir ėjo tiesiai į mažą lyg takas alėją tarp pastatų, kuri vedė aukštyn link mūsų. Atrodė tarsi būtų užsižiebusi elektros lemputė, lyg anksčiau jie buvo migloje ir staiga pabudo tam, kas realu ir tam, ko jie ieškojo – buvo nuostabu tai stebėti. Staiga jiems tapdavo akivaizdu kas buvo svarbiausia ir jie darydavo netikėtus bei gyvenimą keičiančius sprendimus.

Staiga mechanikai ir žmonės prisijungė prie mūsų ir gatvė, kur jie anksčiau stovėjo, ištuštėjo, dabar jie ėjo link kalvos, kur juos sveikino Viešpats, o ten – jie tuoj pat būdavo siunčiami prie Upės.

„Atkreipk dėmesį kiek daug žmonių ateina prie upės - tai upė tekanti nuo Tėvo sosto. Kaip sakiau tau anksčiau, artimųjų rate ir bendravime su kitais, tu matysi tai daugiau ir daugiau. Dalis tavo tarnavimo yra tarnauti išsekusiems, kad atneštum jiems maisto ir subalansuotą mitybą, taip pat ir tiems, kurie jau yra gerai maitinami, bet nori būti labiau į Mane panašūs.

Kai mes vaikščiojome, Jis tapo gana rimtas, beveik susirūpinęs, susitelkęs į faktus. Jis pasakė: „Ar supratai, kas paskatins daugelį tų žmonių ateiti į šią vietą ir būti apvalytiems, rasti pusiausvyrą bei ramybę? Kaip manai, kas padėjo jiems praregėti, kai jie staiga suvokė, kas yra svarbu ir panoro pagal tai elgtis? Apreiškimas? Žinoma, tačiau kas juos paskatino daugelio savo atsakymų ieškoti pas Tėvą?“

„Prisimink, kai 2005 metais Tėvas tau pasakė, kad po dešimties metų – šiais metais, tu nebeatpažinsi pasikeitusio krašto. Aš sakau tau tiesą, per du metus tu nebepažinsi ir to. Kas užtruko dešimtmetį šiai tautai pakeisti, dabar tai ir dar daugiau bus padaryta per du metus. Per tuos du metus visas pasaulis bus pakeistas neatpažįstamai. Taigi, kaip manai, dėl kokios priežasties visi šitie žmonės staiga suvoks, kas jiems yra svarbiausia ir panorės rimtai vaikščioti su Manimi?“

Aš vėl pabaigiau šios savaitės straipsnio limitą. Sekite mus toliau, nes kitą savaitę sapno išvados... Iki tada, būkite palaiminti,


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2015 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Dvasinis sapnas. 1 dalis

John Fenn, 2015 m. liepos mėn. 25 d.,

Sveiki,
Vieną naktį aš sapnavau dvasinį sapną iš Viešpaties. Jis buvo labai neįprastas, bet vertas, kad pasidalinčiau. Aš buvau klausęs Tėvo apie tai kas bus toliau, bet nesitikėjau sapno, kuris buvo ir apie dabartį, ir apie ateitį.

Sapne aš buvau mechaniku, kuris remontavo automobilius. Kartu su grupe kitų mechanikų stovėjau automobilių stovėjimo aikštelėje, visai šalia judrios gatvės.

Siena
Kai aš pažiūrėjau į gatvę, pastebėjau pagal šaligatvį besitęsiančią sieną. Mums ta siena buvo permatoma, ir visiems gatvėje taip pat ji galėjo būti permatoma, bet matėsi, kad ji tiesiog gąsdina žmones. Kai kurie ją matė neaiškiai, kai kuriems ji atrodė kieta, o kai kuriems permatoma. Įdomu, jog kai kurie gatvėje ją matė kaip privačią medinę tvorą, kiti – kaip grandinės formos tvorą, kiti – stiklo tvorą, o dar kiti – sudarytą tik iš oro.

Aš supratau, jog čia esama krikščionių ir netikinčių, kurie matė tvorą skirtingais būdais, įvairių formų, kietą ir nepermatomą, vis tik ji buvo plačiai praverta: galėjai lengvai mus pasiekti ir prisijungti prie mūsų.

Kai kurie sustodavo ir žiūrėdavo į mus per tvorą, o tada toliau tęsė savo užimtus gyvenimus, tvarkė įvairius reikalus ir panašiai. Mačiau vieną asmenį, kuris galvojo įeiti, bet kažkokiu būdu žinojau jo mintis, jis pats sau pasakė: „Vėliau“.

Mechanikai
Nors aš nepažinojau mano draugų mechanikų, aš žinojau, kad mes buvome viena komanda. Tačiau kai kurie nematė manęs, netgi tada, kai aš nuoširdžiai pasidomėdavau, ką jie daro. Jie buvo susitelkę į savo projektą ir ignoravo kitus.


Kai kurie norėjo draugauti, bet tik labai paviršutiniškai, o kai kurie ateidavo ir paklausdavo patarimo, kaip kažką sutvarkyti, bet niekada nenorėjo pažinti manęs giliau arba dalyvauti mano projekte. Kai kurie tik klajojo aplink kaip koks klajojantis parduotuvės keltuvas, rinkdami smulkias detales iš kitų mechanikų. Kartą, vienas mechanikas, kuris ką tik kažką pasiėmė nuo detalių lentynos pažiūrėjo į mane šypsodamasis lyg vagis, nes mes abu matėme ką jis daro, ir nuėjo šalin.

Kaip ir daugumoje dvasinių sapnų (bent jau mano) aš nesuvokiau, kad tai sapnas, kol neįėjo mūsų bosas ir aš supratau, jog tai Jėzus ir, kad aš sapnuoju. Jis buvo Vyriausias Mechanikas ir žinojo apie viską kas vyksta, prisijungdavo prie mūsų stebėti automobilius ir praeinančius žmones. Tik keletas užsukdavo trumpam pasišnekėti ir gauti pagalbos iš mano draugų mechanikų. Mane palietė tai, kad Vyriausias Mechanikas dėvėjo tokį pat mėlyną darbo kostiumą kaip ir kiti. Tai ramino ir skatino nuolankumą.

Automobilis
Tada lėtai įvažiavo ir manęs link pasuko vienas automobilis. Kai jis sustojo, moteris už vairo paklausė kaip nuvykti į jos naujus, netoliese stovyklavietės teritorijoje esančius namus. Ji paaiškino, jog ta stovyklavietė esanti laikini jos namai kol ji nuvyks į nuolatinius namus. Aš kažkaip suvokiau, kad stovyklavietė tai CWOWI, ji taip pat buvo ir mano namai, o nuolatiniais mūsų namais buvo dangus.

Tą akimirką aš kažkodėl dirstelėjau kairiau aukštyn ir pamačiau medžiais apaugusią kalvą – ji buvo maždaug per kvartalą ar mažiau nutolusi nuo mūsų mechaninių dirbtuvių. Faktiškai, kalvos šlaitas kilo tiesiog už galinės remonto dirbtuvių sienos/tvoros, tačiau norėdamas ten patekti turėjai išeiti ir eiti aplink.

Stovyklavietė
Medžiai buvo dideli, tvirti ir sveiki. Jie teikė nuostabų pavėsį. Kai pažvelgiau ta kryptimi, ten augo žolė ir dvelkė ramybe. Labiausiai trikdė tai, kad nors neaiškiai, visa tai galima buvo matyti iš gatvės, nors ir užstojamas miesto pastatų, tačiau net neieškant matėsi takas link tos stovyklos.

Iš išorės automobilis buvo geros būklės – blizgantis, raudonas, dviejų durų hečbekas, be oro kondicionierių ir papildomų priedų. Tai buvo senos laidos automobilis: be oro pagalvių, vienas tų, leidžiamų nuo 1970-ųjų su labai plonais standžiais ratais, pavarų svirtimis, vinilo apmušalų sėdynėmis, tačiau jo vidus buvo purvinas. Kontrastas tarp išorinio vaizdo ir vidaus realybės mane labai sukrėtė, tačiau pastariesiems apmąstymams aš neturėjau laiko.

Moteris ir mergaitės
Vairuojančios moters šviesūs plaukai buvo purvini, pati ji buvo sulysusi ir atrodė pavargusi: dėl savo įkritusių akių ir sulysusio veido priminė žmogų su priklausomybėmis. Ant galinės sėdynės sėdėjo dvi, maždaug devynerių metų amžiaus dvynės mergaitės, jos atrodė lygiai taip kaip ir jų mama, taip pat sulysusios ir pavargusios. Jai besiteiraujant krypties į savo naujuosius namus, priėjo Šeimininkas, ir ji nutilo viduryje sakinio, scena sustingo tuomet kai Jis pasakė:

„Mergaitės tai Išmintis ir Pažinimas, jos labai išsekusios. Jų mama atstovauja daugumą bažnyčioje. Ji (bažnyčia) negali išmaitinti Išminties ir Pažinimo, nes pati yra išsekusi. Ji klajoja aplink šią vietą, maitindamasi greitu, prastu maistu, tai dėl jo ji tapo išsekusi, nusilpusi, išnaudota ir pavargusi nuo klajonių. Ji priėjo savo galimybių liepto galą. Šios trys iš tiesų yra viena, todėl jos visiškai viena kitai identiškos".

Jis kalbėjo toliau: „Dabar, tik dabar, ji nori palikti viską, kas išoriškai atrodo gera, o viduje yra supuvę, kad surastų namus, kuriuose galėtų apsistoti. Praeityje ji daug kartų praėjo šią vietą ieškodama reginių, manydama, jog pastarieji yra tai kas antgamtiška, tačiau pamažu išseko. Dabar, tik dabar ji nori įsikurti ir pradėti vartoti tai, ką visada turėjo vartoti”.

Instrukcijos
„Aš noriu, kad tu eitum su jomis ir palydėtum jas į stovyklavietę, nors ir žinai, jog tai tik kelios minutės pėsčiomis“. Kai Jis baigė sakinį, scena „atgijo“ ir moteris kalbėjo toliau nesuvokdama, jog dangus jau yra paruošęs jai planą, ji klausė krypties. Mintyse aš pagalvojau, kaip ironiška, kad Šeimininkas stovėjo tiesiog šalia manęs, o ji Jo nematė.

Aš pasakiau eisiąs su ja ir nuvesiu ją į stovyklavietę. Ji pasislinko ir leido man vairuoti. Aš niekaip netilpau, mano keliai buvo sulenkti ir galvai neužteko vietos, simboliškai aš suvokiau, kad aš netinku tradicinei auditorijai, nei toms keistoms krikščionybės apeigoms, tačiau buvau paskirtas padėti jai persikelti.

Mes pravažiavome gatvę, pasukome į kairę, pravažiavome maždaug pusę kvartalo ir privažiavome alėją tarp dviejų pastatų, pastarieji simbolizavo žmogaus sukurtas struktūras ir religiją, kuri iš tiesų trukdė žmonėms pažinti Dievą.

Stovyklavietėje
Stovyklavietė buvo ant kalvos, tačiau nedaug automobilių važiavo jos kryptimi. Mes žvelgėme žemyn, kur prieš tai stovėjome, o Vyriausias Mechanikas pažvelgė aukštyn į mus ir nusišypsojo. Aš prisimenu, kad mačiau moterį ir vaikus žiūrinčius į Jį ir besišypsančius, jų šypsenos liudijo, kad jie pagaliau namie ir ramybėje bei trokšta sveikatos atstatymo.

Stovyklavietė buvo pilna subrendusių medžių, žolės, čia buvo vėsu ir gaivu. Mergaitės pamatė už kalvos tekančią upę, tokią tyrą ir švarią, jos negalėjai pamatyti iš gatvės, nes kalnas ir medžiai ją užstojo. Jos buvo sužavėtos ir norėjo tuoj pat šokti ir nusiprausti. Nedelsdamos jos išlipo iš automobilio ir nubėgo prie upės.

Taip pat ir jų mama norėjo nusiprausti upėje, bet pirmiausiai ji man pasakė: „Dėkoju, kad jūs mane čia atvežėte, aš neturiu kaip jums atsilyginti, jei norite galite mane turėti“. Aš išsigandau ir greitai išlipau iš automobilio, pasakiau jai, kad visu tuo aš dalinuosi už dyką, dalinuosi tuo, ko Vyriausias Mechanikas mane išmokė.

Ji susigėdo dėl tokio savo pasiūlymo, išlipo ir lėtai nuėjo link upės, pakeliui vis atsargiai dirsčiodama į mane. Jai tai darant, aš supratau, kad tai tik dalis ją persmelkusio pasaulio ir, kad ji dar ne itin ką suvokia. Kadangi tuomet, kai ji tai pasakė, mes vis dar buvome automobilyje, tai buvo kaip surinkimo (bažnyčios) atitikmuo (gerai, kad ji išlipo). Tik tada aš pasisukau ir pažiūrėjau žemyn nuo kalvos Vyriausio Mechaniko link, Jis šypsodamasis žiūrėjo į mus – viską stebėjo ir klausėsi.

Jis pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Amžių tėkmėje, bažnyčia ilgą laiką, įvairiais būdais elgėsi kaip prostitutė, bet visuomet buvo tie, kurie atsisakydavo taip elgtis. Šitie niekada neišsekdavo, maitindavosi Dvasios dalykais, išminties ir pažinimo ieškojo Manyje...”

Atsiprašau, kad turiu nutraukti Jį sakinio viduryje, baigėsi teksto limitas. Kartu su pranašiška dalimi sapnas bus tęsiamas kitą savaitę... iki tada, būkite palaiminti.


2015 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienis

CWOWI Naujienlaiškis. Liepa 2015

John Fenn, 2015 m. liepa mėn. 22 d.,

Sveiki,
Internetas pilnas spėliojimų apie tai kas nutiks šį rudenį, pradedant nuo asteroido atsitrenkimo į žemę rugsėjį iki visiško ekonominio žlugimo bei dar visokių kitokių dalykų. Žlugimas – taip, ir aš susirūpinęs laikotarpiu tarp šio rugsėjo ir spalio, bet apie šį rudenį žlugsiančią ekonomiką Jis man nepasakė nieko, tačiau apibūdino didesnį pasaulinio masto procesą, pradedant šia vasara, vyksiantį ilgiau kaip pora metų, ir jis baigsis tuo, jog „2017 bus blogi metai pasauliui“.

Didžioji dalis to, ką Jis man perdavė, buvo apie Kristaus kūną. Aš raginu jus paskaityti šio penktadienio „Savaitės mintis“. Tai pirma dalis retai man pasitaikančio dvasinio sapno, ir aš rašysiu apie jį dvi sekančias savaites, jame rasite daugiau informacijos apie Kristaus kūną ir tai, ką Jis vykdo.

Aš raginu jus susitelkti į tai, ko Jis, vaikščiojant kelyje su Juo, prašo jus padaryti tiesiog dabar, šiandien. Jis yra „Aš Esu“ – visada Esantis, taigi, būdamas Jo buvime pasilik dabartyje ir dienos bėgyje bendraudamas su Juo, kalbėk Jam, ir savo širdyje klausyk Jo atsakymo. O dėl pasaulio įvykių – jeigu Jis tiesiogiai jums nesako daryti „to ar kito“, pasiruošti „šiam ar kitam“, tai reiškia, jog Jis rūpinasi jūsų „tuo“ ar „kitu“ – ilsėkitės tame ir būkite Tėvo reikaluose.

Į ką mes susitelkiame
Vieną dieną, kai aš Jam skundžiausi, kad kiti skelbia ekonomikos žlugimą ir kitas nelaimes įvyksiančias šį rudenį, Jis kalbėjo man tik apie tai, ką Jis daro žemėje (ne apie tai, ko aš nežinojau įvyksiant, ar neįvyksiant) ir tuomet Jis man pasakė:

„Žiūrėk į Naujojo Testamento laiškus ir to meto įvykius. Į ką jie buvo susitelkę?“ Kai aš šiek tiek atsitraukiau, kad pamąstyčiau apie Naujojo Testamento turinį, aš suvokiau, jog nepaisant visų kultūrinių ir politinių to meto persekiojimų ir visų Romos politikų intrigų, Naujojo Testamento puslapiai pilni mokymo kaip augti ir bręsti Kristuje ir kaip stengtis vaikščioti meilėje, o ne to laiko aktualių politinių, ekonominių ir karinių naujienų sūkuryje.


Jie buvo tokie pakylėti dėl to, jog Kristus yra juose ir dėl to, ką tai reiškė jiems ir jų šeimoms, ar tiems, kurie aplink juos, nors jie ir žinojo apie pasaulio įvykius, jie nebuvo jų įtakojami.

Iš tikro Paulius rašė, kad tai neišgelbėtiems Viešpaties atėjimas bus kaip vagis naktį, bet ne tiems, kurie yra išgelbėti. Tai reiškia, kad stebėdami pasaulio įvykius mes galėsime matyti juos, kaip atskirus dėlionės elementus, kurie veda į Kristaus sugrįžimą.

Ištrauka iš mano sapno – apie JAV ir tikinčiuosius
„Žlugimas įvyks konservatoriams esant valdžioje ir jie bus kaltinami dėl tautos nelaimių; nors tai kas vyksta iš tiesų yra daugelio praeityje padarytų blogų sprendimų rezultatas. Konservatoriai, krikščionys ir žydai bus kaltinami, esą trukdė progresui, tuomet išsipildys, 2003 metais mano pasakyti žodžiai: „Įstatymai, kurie skirti apsaugoti mano žmones, vieną dieną bus panaudoti prieš juos“. Taip pasikeis JAV kultūra, jog daugelis net nenumanė, kad tai galėtų įvykti. Prisimink, iš tiesų įvyks tai, ką aš sakiau tau 2005, dėl to kas vyks per šiuos dešimt metų, tu neatpažinsi šalies“.

„Prisimink, kai Aš tau pasakiau, kad tauta patirs gamtines, politines, ekonomines ir kitokias katastrofas, tarytum vienas po kito vyktų, įvykių ir aplinkybių sąmokslas, ir tai apims visą tautą. Tos dienos greitai artėja, tačiau, kaip tau ir sakiau, tai dienos, kai daugelis mane pažįstančių ir vaikštančių tame, ką Aš jiems nurodžiau daryti, klestės ir bus šviesa tamsiame pasaulyje. Jie yra tie, kurie nebus sudrebinti ir vaikščios, kaip milžinai pasaulyje. Daugelis pakils per tą laiką ir bus palaiminti daugybėje sričių, ir taps aplink juos esančiųjų vadovais. JAV ir didelėje pasaulio dalyje krikščionys PASIRINKS namų surinkimus ir tu matysi aiškius skirtumus, kurie krikščionys apimti baimės ir, kurie nepaisant aplinkybių vaikšto ramybėje“.

Nors šis e-naujienlaiškis siunčiamas daugeliui tautų, aš dvejojau ar dalintis bent mažiausia dalimi to, ką Jis man pasakė ir tuo kas nutiks, kai JAV padarys poveikį visam pasauliui, ką gi, aš manau, jog tai turėtų būti įdomu. Daugelis žmonių persmelkti dvasinės baimės, ne tik natūralios baimės, bet ir baimės dvasios, kuri valdo žinių laidas bei didelę dalį krikščioniškų žinių programų. Ji ištrina ribą tarp įžvalgumo ar sveiko proto ir baimės - „dangus griūva“. Tačiau pirminė žmonių išgąsčio priežastis yra ta, jog kiekvienas suvokia, kad „kažkas“ keičiasi,“ kažkas“ įvyks, ir yra pojūtis daugelio tikinčiųjų dvasiose, kad priartėjo didelių pasikeitimų riba – ir tai teisinga.

Kai 2001, lapkričio pradžioje, man pasirodė Viešpats ir pasakė: „Aš noriu, kad tu padėtum namų surinkimą ir namų surinkimų tinklą...“, o aš paklausiau kodėl? Jis pasakė: „Tai dėl ateinančių laikų. Būk jiems resursais, nes tai dėl laikų, kurie ateina“. Taigi iš pat pradžių mes žinojome, kad šeimos pagrindu sukurtas namų surinkimas ateityje įsigalės, o viskas, ką darėme iki šiol, buvo pamatų grindimas ir plaukė kartu su paruošiamuoju Dvasios darbu.

Priekyje, ar už posūkio?
Aš nemėginu skelbti tamsos ir pražūties, bet mėginu perteikti koks rimtas yra šis laikmetis. Ir kad didžiausi jūsų resursai yra žmonės, esantys tame pačiame dvasiniame puslapyje kaip ir jūs. Baigėsi tos dienos, kai galima apleisti santykius Kristuje – dabar, žvelgiant į didelį paveikslą, laikas suaugti, susidoroti su skirtumais ir vaikščioti meilėje.

Krisas
Tik šiandien santechnikai montuoja ir prijungia dušo plautuves Kriso vonios kambaryje, viena jau sumontuota ir atidaryta, taigi vežimėlis jau gali įvažiuoti, kita - „normaliais“ kraštais, su karkasu po ja. Mes DIDŽIAI dėkingi, kad turime šias plautuves ir vandenį juose! Tai skamba minoriškai, bet laukėm taip ilgai ir paskutinė plautuvė atvyko tik vakar po pietų – specialus užsakymas neįgaliesiems.

Turinys Kristuje?
Apie tris savaites aš praleidau su šešiamete, viena iš mūsų anūkių. Kartą, sėdėdama man ant kelių ir tapšnodama man per pilvą, ji pasakė: „Seneli, tavo pilvukas yra gana didelis, bet dar ne per didelis“. Aš tyliai sukikenau dėl jos nekalto atvirumo ir su viltimi paklausiau: „Tai dar ne taip blogai?“ Į tai ji atsakė: „Ne, viskas gerai, dar nėra taip blogai. Jis galėtų būti dar didesnis, todėl nėra taip blogai“. Prieš porą dienų, kai pasiėmiau ją su sesute pietų, ji vėl tai pastebėjo. Vėl tapšnodama man per pilvą ji pasakė, kad jis didelis, bet dar ne per didelis...hmmm...gerai, Viešpatie, aš supratau, jau supratau!

Aš supratau, kad esu šiek tiek per daug patenkintas savo pilvo tūriu, ir kitą rytą, kai užsilipau ant negyvo daikto, kuris pasakė tiesą ir tai patvirtino. Tas daiktas buvo vonios svarstyklės. Anūkės švelni pastaba leido man susimąstyti apie aptukusį pilvą dvasioje, kuris buvo pilnas nekantrumo, o vėliau peraugančio į pyktį. Tai padėjo man pradėti mesti tą svorį, tiek fizinį, tiek dvasinį. Čia panašiai kaip tikrinant vairuotojus, kurie nežino, jog nuo nedidelio strypo (vairo traukės antgalio) rato šone, priklauso kuria kryptimi jie pasuks, arba kaip tas asmuo, kuris apie kairę kelio pusę (JAV) galvoja, jog ji skirta važiuoti lėta eiga ir nepersirikiuoja. Tokie dalykai parodo bendrąją kompetenciją... Augimas ir plėtimasis, jūs žinote, jog taip sakoma kai meldžiamasi kantrybės - ar ne? Jis atsakys į tokią maldą, duodamas daugybę galimybių kiekvieną dieną lavinti kantrybę.

Dė savęs aš reguliariai meldžiuosi Pauliaus maldomis: Efeziečiams 1:17-18 ir Kolosiečiams 1:9, kad būtų atvertos mano pažinimo akys ir turėčiau dvasinę išmintį bei supratimą, tačiau kurį laiką aš prašau pagalbos ir dvasiniam pilvui, kuriam reikia sumažėti. Dvasine prasme opiau ne būti pasitenkinus vaikščiojimu vandeniu, bet siekti nuolatinio augimo Kristuje, kad vis labiau būtum kaip Jis, kiekvienoje srityje – ne tik pažintum prisikėlimo jėgą, bet taip pat dalyvautum Jo kentėjimuose, nesvarbu kiek tai bekainuotų. Man dabar tai reiškia - dirbti, kad pilvas ir dvasinis pilvas būtų šiek tiek mažesni.

Taigi, ką Jis prašo jus padaryti? Gal ir neprašo už namo pastatyti bunkerio, kad galėtumėte pasislėpti nuo pasaulio įvykių, tačiau dirbti su jūsų dvasinio pilvo problemomis. Susitelkite į tai – kol mes gyvename tautose tikrai žinome, kad tikrieji mūsų namai ir pilietybė yra vietoje vadinamoje dangumi, į tai mes sutelkiame savo dėmesį.

Ačiū visiems tiems, kurie siuntė paaukojimus ir padėjo mums atllikti tai, ką mes darome. Mums labai brangūs e-laiškai ir liudijimai apie tai, kaip šis mokymas padėjo atgauti pusiausvyrą ir suprasti Viešpaties kelius – jūs esate didžiausias mūsų atlygis.

Jau praeitą mėnesį minėjau, kad rugpjūčio 2-9 dienomis, ketinu apsilankyti Vašingtono Valstijoje ir Vankuverio srityje; rugpjūčio 22-23 d. – Osavatomi, Kanzase; rugsėjo 23-30 d. – Floridoje; spalio 13-20 d. – Naujojoje Anglija. Jei jus domina platesnė informacija rašykite man e-laiškus: cwowi@aol.com .

Būkite palaiminti ir LABAI jums dėkojame, kad esate mūsų gyvenimo dalimi, ir įsileidžiate mane (mus) į savo gyvenimą!

John ir Barbara

2015 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Kodėl Dievas dalyvauja tame... 2 dalis


Sveiki,
Praeitą savaitę aš dalinausi tuo, kaip tam tikros rūšies nuodėmės iš esmės siejasi su pilnu pažinimu bei sąmoningu, Dievo ir visko, kas yra Jo natūrali tvarka, atmetimu. JAV Konstitucija teigia, kad teisės yra duotos mūsų Kūrėjo, o vyriausybės darbas tas teises apibrėžti ir jas apginti. Bet kai kurie tai atmeta, tikėdami, kad vyriausybė suteikia teises ir jas apibrėžia. Čia slypi dvasinė kova.

Praktiniame lygmenyje
Dievo atmetimas gimdo pyktį. Apreiškimo 12:12 pasakyta, kad šėtonas yra absoliutus Dievo atmetėjas, jis yra pilnas „didelio įniršio“, kurį jis skleidžia tautose ir to pasėkoje 11:18 mums pasakyta: „tautos yra įniršusios“, taigi nuo čia ir toliau mes matome tai, ko anksčiau niekada nematėme – pyktis tampa visuomenės dalimi.


Jau dabar mes matome kaip auditorinė bažnyčia verčiama apsispręsti dėl savo vietos visuomenėje, todėl vis daugiau ir daugiau mokinių pradės rinktis kartu namuose. Dar birželį Tėvas man pasakė: „Greitai pasaulis vėl pasikeis“, bet mano manymu, kol kas mes matėme tik aisbergo viršūnę.

Krikščionys, nuodėmė, teisumas
Kaip matėme praeitą savaitę, yra nuodėmės rūšys, kurios savo gelmėje atmeta Dievą netgi pačiame pagrindiniame lygmenyje – Jo kūrinijoje, ir dėl to Dievas kreipia asmenį patirti tai, kas priešinga prigimčiai, nes pats asmuo to siekė. Tačiau yra krikščionių, kurie sako esą yra atgimę ir myli Dievą, nors įsileidę nuodėmę ir tokį gyvenimo stilių, kuris priklauso tai nuodėmių rūšiai. Kur gi tuomet jie yra dvasine prasme?

Yra du principai: pirmas – reikia teisti ne asmens širdį, bet jo gyvenimo vaisius. Antras – įmanoma būti teisiu daugumoje savo gyvenimo sričių ir tuo pačiu metu kai kuriose srityse būti neteisiu.

Pirmas
Kaip matome Apreiškimo 2:1-4, palankiai Efezo surinkimą Viešpats vertina 2-3 eilutėse, ir tada 4 eilutėje sako: „Bet aš turiu kai ką prieš tave...“. Tokiu pat būdu, panašius dalykus Jis sako ir kitiems surinkimams – pagirdamas juos, o tada iškeldamas vieną ar kelis dalykus, kurių jiems trūksta.

Daugelis žmonių galvoja, kad asmuo yra 100% teisus, arba 100% yra neteisus, bet kaip ką tik mes matėme yra ne taip; tuomet ir apie mūsų vestuvių rūbą nebūtų sakoma – be dėmės ir be raukšlės*. Taigi vestuvių rūbas yra švarus, tačiau ten gali būti ir dėmė. (*Efeziečiams 5:27).

1 Korintiečiams 3:1-15 Paulius sako, kad tarp kai kurių tikinčiųjų terpi pavydas, priešiškumas susiskaldymai, kurie atskleidžia, jog pastarieji elgiasi, kaip neatgimę žmonės. Paulius sakė, kad medis, šiaudai ir šienas sudegs, o tuo tarpu kiti dalykai pasiliks ir jie bus išsaugoti, tik pereis per ugnį. Dvasinio atlygio auksas, sidabras ir brangūs akmenys pasiliks nepaliesti teismo ugnies.

Ir jei tu, skaitytojau, buvai vaikas, ar pažįsti vaiką, tai žinai, kad ir „tobulas vaikas“ turi trūkumų, bet dėl to neišmestum jo iš šeimos. Ir jei tu dirbi, ar dirbai, tu žinai, kad yra darbuotojai, kurie yra tikrai šaunūs kai kuriose srityse, bet kitose tikrai ne, ir dėl to vis tiek jų neatleidžia. Ir prisiminkite, kad apie kūniškus darbus ir dvasios vaisius (naujai atgimusios žmogaus dvasios vaisius), laiške Galatams 5:19-25 yra pamokančiai parašyta krikščionims, kad jei jie vaikščios Dvasioje, jie netenkins kūno geidulių.

Ir mes visi patyrėme tokią būseną, kai vaikščiojome su Dievu kaip galėjome geriausiai, nors Jis dirbo su mumis kai kurių nuostatų mūsų širdyje ar gyvenime atžvilgiu – mes buvome teisūs visur, išskyrus tą sritį, kurią Jis apšvietė savo žiburiu, nes norėjo, kad joje susitvarkytume. Taigi, įsidėmėkite, joks žmogus neateis į dangų 100% tobulas – mes stosime prieš Kristų ir kai kurie dalykai bus sudeginti, o kai kurie išliks – mes gyvenome, augome Jame ir vis vien nepasiekėme tobulumo.

Antra
Mes teisiame asmens gyvenimo vaisius, bet ne jo širdį. Žymiausiame Jėzaus pamokyme apie netikrus tikinčiuosius Mato 7:1-23, pirmąją eilutę Jis pradeda sakydamas, kad mes neturime teisti, nes patys būsime teisiami. Čia kalbama apie asmens širdį, o 15-20 eilutėse, Jis kalba apie netikrų tikinčiųjų teisimą pagal jų gyvenimo vaisius. Jis sako, jog vynuogės neskinamos nuo erškėčių, taigi žinokite, kad netikri tikintieji kalbės viena, o jų gyvenimas – visai ką kita.

Jis tęsia – grupei žmonių, kurie vadino Jį „Viešpatie, Viešpatie“, ir teigė, kad pranašavę Jo vardu ir išvarinėję demonus, Jis sako: „Aš niekada jūsų nepažinojau. Pasitraukite nuo manęs nes darėte tai, kas neteisu.“

Kai Jis sako: „Ne visi, kurie ateina pas mane sakydami „Viešpatie, Viešpatie“ įeis į Dangaus Karalystę“, tai nėra apie tikinčiuosius, nes toliau Jis teigia: „Aš niekada jūsų nepažinojau“. Niekada reiškia niekada – tie žmonės nebuvo atgimę iš naujo. Kai Jis apibendrina mokymą apie netikrus tikinčiuosius, faktiškai pateikia užuominą apie jų teismą.

Kokia išeitis?
Jei asmuo yra tikrai tikintis, 1 Jono 3:2-3 sako: „Mylimieji, DABAR mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime, nes kai Jis pasirodys, mes būsime tokie kaip Jis, nes mes matysime Jį tokį koks Jis yra. Visi kurie turi tokią viltį skaistina save...“.

Atkreipkite dėmesį – Jis kalba apie tikinčiuosius, kuriems artima ir brangi ši tikrovė, jog (#1) – jie yra Dievo vaikai ir (#2) – jie laukia susitikimo su Jėzumi, taigi išvada (#3) – jų gyvenimas yra nuolatos tyrinamas.

Jei tu matai tikinčiuosius, kurių gyvenime nėra nuolatinio augimo, nors jie turi viltį regėti Jį šlovėje, tuomet žiūrėk į jų gyvenimo vaisius – suprask, mums neleidžiama teisti jų širdžių, bet teisti jų gyvenimo stilių.

O kas jei...?
O kas jei mes girdime apie krikščionis, kurie nori būti priimti tokiais, kokie jie yra, ir mylėti Dievą su visais kitais?

Karalystė veikia apreiškimu, pradedant pagrindiniu, kai žvelgiant į gamtą suvokiama, kad yra Kūrėjas, ir nuo to einant prie aukščiausio apreiškimo, kad Jėzus yra Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus, kaip buvo apreikšta Petrui Mato 16:16-18. Jėzus pavadino Petrą petros, mažu akmenėliu, kurį galima svaidyti, bet pasakė, jog ant šio apreiškimo kalno, ant šios apreiškimo uolos, kad Jis yra Kristus, Jis pastatys Savo surinkimą.

Pauliaus malda Efeziečiams 1:17-23, 3:14-19 ir Kolosiečiams 1:9-12 tai – prašymas Tėvui, duoti jiems „išminties ir apreiškimo Dvasią Jo pažinimui, kad jų supratimo akys būtų apšviestos...“ ir, „Dvasinę išmintį“ kad jie būtų „per Šventąją Dvasią sustiprinti savo vidiniame žmoguje“, ir tai, jog jie galėtų pažinti meilę, kuri yra virš natūralaus pažinimo – visa tai kalba apie asmeninio apreiškimo priėmimą.

Visa Karalystė veikia apreiškimu, taigi, dėl esančiųjų nuodėmėje, mes prašome Tėvą duoti jiems apreiškimą ir, kad Jis patrauktų juos arčiau Savęs.

Rinkite kartu su tais, kurie laiko tiesas parašytas 1 Jono 1:1-3 arti savo širdies, nes jie tyrina save žiūrėdami į šlovingą Jo pasireiškimą. Šalinkitės tų, kurie myli pasaulį ir neturi šių dalykų savo širdyse – netgi jei jūs turėsite susirinkimus namuose su šeima, ar tik su vienu asmeniu, gyvenančiu tame pačiame dvasiniame puslapyje. Namų surinkimą namuose pradėkite šeimos pagrindu... apsvarstykite tai.

Kažkur aš skaičiau maždaug II amžiuje Romos valdininko, rašiusio kitam valdininkui, citatą apie naują krikščionių persekiojimo bangą. Jis tiksliai parašė: „Kai mes pradėjome šią naują akciją prieš krikščionis, pagaliau gera matyti vėl pilnas šventyklas“. Ar jūs pasiruošę eiti į pogrindį?

Kitą savaitę – mano dvasinis sapnas. Iki tada, būkite palaiminti!