CWOWI Naujienlaiškis. Gruodis 2017

John Fenn, 2017 m. gruodžio mėn. 17 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Pasaulio dėmesio centre – Jeruzalė

Štai kur krypsta pasaulis. Zacharijo 12:1-9 yra pranašystė apie Jeruzalę, kuri tampa pasaulio dėmesio centru ir tai veda į Armagedoną bei Viešpaties sugrįžimą.

„Aš padarysiu Jeruzalę svaiginančia taure visoms aplinkinėms tautoms, ir taip pat Judui per Jeruzalės apgulimą. Tą dieną Jeruzalę padarysiu sunkiu akmeniu. Visos tautos, norinčios jį pakelti, susižeis. Visos žemės tautos susirinks prieš ją.“

Pranašystėje dažnai yra daug dalykų, kurie veikia iš karto. Jėzus kalbėjo apie Jeruzalės sugriovimą 70metais: „Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į visas tautas, o Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai“. Luko 21:24

Nuo 70-ųjų iki 1967 metų pagonys kontroliavo Jeruzalę. Izraelis ėmė kontroliuoti Jeruzalę 1967 metais, taigi tuomet prasidėjo „pagonių laikų“ pabaiga, apie kurią mokė Jėzus. Pridėkime prie to Pauliaus apreiškimą iš Romiečiams 11:25: „Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties, – kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma.“ Tai reiškia, kad kai pagonių laikai baigsis, pasitrauks aklumas kuris apakina žydus dėl Izraelio Mesijo ir tai mes matome nuo 1967 metų, nes labai sparčiai auga žydų skaičius, įtikinčių, kad Jėzus yra Mesijas.

Taigi mes žinome, kad gyvename pabaigoje „Pagonių laikų“. Nors Zacharijo žodis apie Jeruzalę kalba apie Armagedoną, įvykiai ta kryptimi jau vyksta dabar. Prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad perkelia JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, tai gali trukti 3-4 metus. Į tai atsakydamas Turkijos prezidentas paskelbė, kad įsteigs Turkijos ambasadą Rytų Jeruzalėje pasiūlydamas musulmonų lyderiams pripažinti ją Palestinos sostine.

Įdomu, kad pranašystė mini Judo ir Jeruzalės apgulimą. Judo sritis apima Jeruzalę šiaurėje su Gaza pietų kampe. Sek žinias apie Jeruzalę, nes neapykantos dvasia jau veikia, ir ji vieną dieną įves į Zacharijo 12:1-9 išsipildymą... dabar mes matome jos veikimo pradžią, bet tai ateinančiais metais dar išaugs.

Kultūrinis šališkumas

Penktadienį mes aplankėme grupės namus, kur didžiąją savaitės dalį gyvena mūsų vyriausias sūnus Krisas. Atvažiavome pasiimti jį savaitgaliui pas save į namus. Jis susijaudinęs parodė mums Santos dovaną, kurią gavo trečiadienį grupės namuose, Kalėdų šventimo vakarėlyje. Dauguma skaitytojų žino, kad gimdymo metu Kriso bambagyslės virkštelė buvo apsivyniojusi apie jo kaklą, dėl to buvo pažeistos smegenys ir tai sukėlė cerebralinį paralyžių, taip vadinami visi nepagydomi smegenų pažeidimai nėštumo ir gimdymo metu. Jo protas kaip 4-mečio vaiko, nors šeštadienį jam sukaks 38 metai.

Tas „Santa“ davė jam... (jis žino tiesą, bet džiaugiasi šventėmis) knygą apie automobiliukus, iš filmukų serijos „Mašinytės“ ir kelis mažus žaislinius automobilius iš to paties filmo. Namo viršininkė priėjo prie manęs truputį susijaudinusi, nes Krisas buvo labai susižavėjęs dovanomis. Ji paaiškino: aš žinau, kad jūs nešvenčiate šitų švenčių, bet stebėjau jį čia sėdintį ir galvojau, kad būtų gerai, jeigu jis nors kažką gautų per šventes.“

Aš buvau šoke, kad ji taip pagalvojo, ir paaiškinau, kad mes nešvenčiame Helouvyno, nes šventė turi šėtonišką pobūdį, ir žinau, kad jo jėga reali, bet mes švenčiame kitas šventes ir Viešpaties Gimtadienį. Ji buvo didžiai nustebusi. Kadangi mes nešvenčiame Helouvyno visi darbuotojai buvo įsitikinę, kad mes apskritai nešvenčiame jokių švenčių. (Taip, aš žinau, kad Jis negimė Gruodžio 25 d.)

Ką jie mano, apie mūsų tikėjimą, ir į kur link tai veda? Tiems, kurie nepažįsta Viešpaties ir nepažįsta krikščionių, idėjas apie tai, kuo mes tikime suformavo šmeištai, kultūra, žiniasklaida, ir štai iš šitų šaltinių jie semia išvadas apie mus, kurios dažnai visiškai neteisingos, kaip ir tuo atveju apie Krisą ir mūsų šeimą.

Už šito stovi dvasia, kuri iškreipia tiesą, nes pasaulyje veikia „brolių kaltintojas“. Romos dienomis sklido suklastotos žinios apie krikščionis, pavyzdžiui tokios, kad jie yra kanibalai, nes valgo kūną ir geria to žmogaus Jėzaus kraują, ir kad jie, iš tiesų yra ateistai, nes jų namuose nėra stabų ir t.t.

Kas stovi už „fotošopo“

Jėzaus dienomis melagingi liudytojai buvo tie, kurie iškreipdavo kokio nors asmens pasakytus žodžius (taip jie elgėsi su Viešpaties žodžiais) arba už pinigus iškreipdavo pasakytus žodžius arba išimdavo juos iš konteksto. 20 amžiuje tam naudojamos įvairios technologijos, -tai kambarių sekimas, slaptos kameros ir kita „Džeimso Bondo“ eros šnipinėjimo įranga.

Šiandien technologijos yra tam, kad nufilmuotų ar įrašytų kažkieno pokalbį, kas vėliau bus paviešinta socialinėje žiniasklaidoje vizualiai pademonstruoti, kad asmuo sako, ar daro kažką nemoralaus. Jie gali uždėti kažkieno veidą ar galvą ant kito žmogaus kūno, kad atrodytų jog tas žmogus daro kažką nemoralaus, jei tik nori, arba pasakyti dalykus, kurių jis niekada nėra sakęs, įterpdami asmens žodžius ar vaizdus į sakinius ir kitas nematomas akiai mintis.

Iš esmės, jei vyriausybė atsigręš prieš žmones, jie galės viską sužinoti, ką tas asmuo padarė, ir netgi paimti informaciją bei iškreipti ją taip kaip ji nori.

Bet Viešpats veikia...

Krikščionybė yra greičiausiai auganti religija pasaulyje, nuo 2000 iki 2005 auga 500% prisidedant 25 mln tikinčiųjų kiekvienais metais. Tas augimas pagrinde yra Rytuose, Kinijoje, Indijoje, Azijoje ir Afrikoje. Europa ir Vakarai daugiau nebėra krikščionybės centras. Čia kelios Internetinės nuorodos pasigilinimui: http://www.gordonconwell.edu/ockenga/research/Resources-and-Downloads.cfm ir http://www.joshhunt.com/mail383.htm

Naujienos apie šulinio kasimą Kenijoje

Nepriklausoma kompanija Kenijoje pasiūlė mums sutartį už $7500 JAV, ir mes jau gavome 30% paaukojimų padengti šiai sumai . Dabar mes svarstome tokius dalykus, ką rinktis ar saulės energiją ar generatorių, ir saugumo problemas. Tai procesas, bet reikalingas. Jeigu jūs norėtumėte padėti šiam kaimui įsigyti veikiantį šulinį, aukodami parašykite “Kenija” ir mes priskirsime tai jų fondui.

CWOWI svetainė pasikeitimai ir vebinarai kitais metais

Kitais metais mūsų svetainė pakeis išvaizdą ir geriau atsakys į klausimus pagrindiniame puslapyje tiems, kurie domisi namų surinkimais. Mes sumažinsime kai kuriuos atsakymus e-laiškais ir telefonu, nes daugelis klausia tų pačių klausimų. Aš taip pat iš naujo nufilmuosiu video apie namų surinkimus, Q&A taip pat kitus su tuo susijusius video, mes dabar įdarbinsime pusei etato mūsų jauniausią sūnų padėti šiose srityse ir jau pasiektas didelis progresas.

Jis taip pat padės organizuoti mėnesinius vebinarus, kuriuos mes tikimės transliuoti 30-60 min, dalyviams reikės registruotis. Dalyviai galės elektroniniu būdu „pakelti rankas“ ir užduoti klausimus, o balta lenta už manęs suteiks galimybę spausdinti pastabas ir temų pavadinimus. Greičiausiai mes transliuosime sesiją Amerikai ir Kanadai, antrą sesiją kitu laiku Europai/Afrikai, tada dar vieną Australijai/Naujajai Zelandijai/Azijai, nes tai vienintelis būdas apimti visą plotą su skirtingomis laiko zonomis.

Vis daugiau ir daugiau žmonių, kurie susirenka namuose kontaktuoja su mumis ir sako, kad nenori būti „Vienišais reinžeriais“, ir nori būti sujungti su kitais žmonėmis namų surinkimuose. Kai kuriems namų surinkimams užmegzti kontaktus padėjo mano kassavaitiniai Facebook live bei YouTube mokymai. Jei nesi Facebok‘e, mano video gali žiūrėti YouTube arba juos rasti SupernatualHouseChurch. Aš juos transliuoju jau visi metai ir jie trunka apie 10 minučių.

Man nepatinka kalbėti apie pinigus ar poreikius, ir darau tai nenoriai, nes mes visada matome, kaip Tėvas paliečia žmonių širdis, taigi jeigu jūs melsitės ir Jo vedami prisiminsite mus davime metų pabaigoje, tai bus labai vertinga. Žinokite, kad aš meldžiuosiu už jus, mano telefonas pilnas nuotraukų, kuriose aš nufotografavau maldos poreikius, kuriuos jūs man atsiuntėte e-laiškais, jie ateina kiekvieną dieną. Jūs esate labai vertinami.

Mes su Barbara nuoširdžiai jums dėkojame už maldas, draugystę ir paramą, kurią parodėte šias metais. Esame mažas tarnavimas, bet paliečiantis žmonių gyvenimą daugelyje tautų, ir kai jūs duodate, tai keliauja toliau ir reiškia netgi daugiau, nei dideliame tarnavime, kur kiekviena dovana įmetama į kibirėlį. Labai jums ačiū, Linksmų Kalėdų ir Laimingų Naujų Metų!

Meldžiamės už jus ir laiminame!

Džonas ir Barbara

www.cwowi.org ir rašykite man e-laiškus

Teisumo keliai. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. lapkričio mėn. 18 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Aš lankiau vieną mūsų tinkle esančią namų bažnyčią ir paprašiau už mane pasimelsti, kadangi buvau labai pavargęs ir kai kuriose srityse reikėjo šiek tiek išminties. Taigi, visi susibūrė aplink mane, aš stovėjau, jie uždėjo ant manęs rankas, jaučiau, kaip jiems meldžiantis mano dvasia ir siela atsigauna. Buvo pasakytos kelios padrąsinančios pranašystės, aš buvau palaimintas pasijaučiau daug geriau. Kai visi patraukė nuo manęs rankas ir atsisėdo, pajutau, kad kažkas mane truktelėjo už kairės kojos klešnės.

Pažvelgęs žemyn, pamačiau mažą berniuką vardu Adam, tampantį mano kelnių klešnę. Jis buvo toks mielas. Nors jam buvo tik 4 metai, jis jau nešiojo akinius storais stiklais ir buvo gana puošniai, kaip namų bažnyčiai, apsirengęs. Jis buvo išmokytas pagarbos vyresniems, taigi, kai paklausiau, ko jam reikia, atsakė: „Pastoriau Džonai. Viešpats man kažką perdavė jums.“ (Nors mes nenaudojame titulų, man tai patiko) Visi kambaryje šypsojosi, nes jis buvo toks malonus, ir toks nuoširdus, o aš švelniai atsakiau: „Ačiū tau, Adamai. Norėčiau išgirsti, ką Viešpats nori man pasakyti. Ką Jis sakė?“

Jis pažvelgė į mane per savo storus akinius, ir savo nuoširdžiausiu 4 metų vaiko balsu pasakė: „Viešpats tau sako, kad Jis tave myli, ir tu darai gerą darbą.“ Mano širdį užplūdo neapsimestinis dėkingumas, kadangi šis paprastas žodis man reiškė daugiau nei prieš tai buvę. Aš iš kart pasakiau jam: Ačiū tau Adamai, tai tikrai iš Viešpaties, esu tau labai dėkingas, kad tuo pasidalinai, man tai labai svarbu.“ Į tai, patraukęs savo delną, jis atsakė: „Prašau. Ar galėčiau gauti 20 dolerių?“

Visi pratrūko juoku, o keli žmonės mestelėjo, kad jis greičiausiai žiūri Krikščionišką TV, CHA – tačiau šis žodis man išliko brangus iki šiol.

Kaip vaikas

Tas Adamas buvo pakankamai perregimas, kai pilname žmonių kambaryje manęs paprašė $20, parodydamas, jog yra visiškai nuoširdus visose srityse. Jis nebandė atsisakyti savo troškimo, nemelavo, jog jam reikia pinigų savo sergančiai draugei mokykloje – tik norėjo žinoti, ar duosiu jam $20, jis buvo pakankamai drąsus ir perregimas, kad to paprašytų. Jo malda buvo nuoširdi. Jo pranašystė buvo nuoširdi. Jo prašymas pinigų buvo nuoširdus. Visiškai perregimas.

Jo vaikiško paprastumas - priešingybė šiam

Kai mes buvome pastoriai Kolorade, mūsų bendruomenėje buvo vidutinio amžiaus moteris, visiems žinoma kaip šiek tiek savanaudiška. Jos kasdieninėje dienotvarkėje buvo patikrinti vietinę kavinę, jeigu ji pamatydavo pažįstamą, atsisėsdavo priešais ir imdavo kalbėti, kol tas žmogus pasiūlydavo jai nupirkti kavos arba užkąsti, ji „apiplaukdavo“ kavinę, kviestinius pietus, girdėjau net kelias istorijas, kad pamačiusi parduotuvėje kažkokį pažįstamą, trindavosi aplink, kalbėdama apie tai, kaip ji norėtų vieno ar kito daikto, tačiau tam neturinti pinigų, tikėdamasi, kad tas žmogus nupirks tai, ko ji nori.

Vieną dieną mes pastebėjome, kad ji nešioja kaklo įtvarą. Ji paskelbė, jog susižeidė kaklą ir greičiausiai turės gauti nedarbingumą. Ji greitai turėjo išeiti į pensiją, tačiau jos pensija nebūtų buvus didelė. Ji vaikščiojo su kaklo įtvaru po visą miestą ir kartodavo savo istoriją visiems, kas tik domėdavosi. Vieną vakarą ji atėjo į moterų maldos susitikimą, kurį vedė Barb. Barb sakė, kad Šventoji Dvasia buvo taip stipriai juntama tą vakarą, kad daug kas buvo „paguldytas dvasioje“ ten, kur sėdėjo, o ji kiekvienam gavo pranašiškus žodžius.

Moteris su kaklo įtvaru sėdėjo ant savo kėdės, ir kai Barb ant jos uždėjo rankas, ji nukrito ant praėjimo, taip sakant Dvasios „nokautuota“ kelioms minutėms. Kai atsibudo, ji pašnibždomis paklausė Barbaros, ką jai dabar daryti. Barbara Dvasioje pajutusi, kad kalba eina apie jos kaklą, atsakė kažką panašaus: „Paprasčiausiai daryk tai, ką Viešpats lieps.“ Moteris greitai nusiėmė savo kaklo įtvarą ir mes niekada nematėme, kad būtų dar kada jį nešiojusi. Jos sukčiavimas buvo išaiškintas ir sutvarkytas jos širdyje ne žmogaus rankomis, bet Dievo rankomis. Vedama godumo lengviems pinigams ji meluodavo, kad save pateisintų. Tačiau Viešpats švelniai iškėlė jos melą į šviesą ir liepė jai su tuo susitvarkyti, ką ji ir padarė.

Sluoksniai

Augdami mes išmokstame uždėti sluoksnį po sluoksnio ant savo širdies, kad apsaugotumėm save ir atrodytumėm geresni kitų akyse. Mažasis Adamas neturėjo sluoksnių, taigi jo malda, jo pranašystė ir $20 prašymas buvo toks tyras, lyg žiūrėtum pro ką tik nuvalytą langą. Moteris apie kurią kalbėjau buvo išmokusi uždengti tiesą savo širdyje po melo sluoksniais.

Jėzaus mokinio gudrybė yra ta, kad jis nuvalo tuos sluoksnius, jog savo paties širdį galėtų matyti nuoširdžiai. Mes privalome nuoširdžiai tvarkytis su savo tikraisiais motyvais, tai tik tarp mūsų ir Jėzaus, privačiai, ir atlikti pataisymus, kurių Jis paprašys. Štai kodėl jis manęs paklausė (šios serijos 1 dalyje), ką aš ruošiuosi pasakyti Barbarai, kodėl išvaliau lanko žaliuzes. Jis bandė mane išlaikyti perregimu su mavimi, su ja ir Savimi.

1 Korintiečiams 3:1-15 Paulius kreipiasi į kai kuriuos Korinto žmones, kurie kaip jis sako gyvena, lyg būtų net neatgimę. Jis taip pat sako, jog jie yra kūdikiai, galintys maitintis tik Žodžio pienu, nors jau turėtų valgyti Žodžio mėsą. Jis sako, kad jie yra dvasiniai kūdikiai, nes savo širdyse puoselėja pavydą, ginčus ir susiskaldymus. Jis sako, kad jeigu jie mirtų tokiose aplinkybėse, tie dalykai butų lyg šiaudai, kurie sudegtų Kristaus akivaizdoje, nors jie patys ir išsigelbėtų. Paulius pataria jiems augti ir tapti Žodžio vykdytojais, vaikštant su Viešpačiu.

Žodis „susiskaldymas“ šiuo atveju yra ypač įdomus...

Tai graikiškas žodis „dichostasia”. Tai reiškia “kažką pažymėti ir atskirti“. Žodis „diche” reiškia „atskirai, nuošaliai“, o žodis „stasia“ reiškia „stovėti“. Konkrečiai, korintiečiai pažymėdavo tuos (krikščionis), su kuriais jie nesutikdavo ir nuspręsdavo „stovėti atskirai“ nuo jų, sunaikindami santykius bei atsiskirdami nuo jų.

Galatams 4:19 Paulius sakė, kad jis „vėl gimdymo skausmuose dėl jų, kol juose išryškės Kristus“, naudodamas nėštumo periodą ir gimimą, norėdamas pailiustruoti dvasinį augimą. Jis aiškina apie veikiančias jėgas: Kristus mumyse auga ir stumia mus iš vidaus, kad nuvalytumėm savo motyvus ir leistumėm būti perregimi, rizikuodami būti sužeistais, kad susitvarkytumėm su jėgomis, veikiančiomis priešingai, nei mumyse augantis Kristus – pagunda uždėti dar vieną nenuoširdumo sluoksnį ant savo širdies, kadangi nenorime tvarkytis su slepiama nuodėme.

Išdidumas yra nuodėmė, jokio skirtumo, kokiais vardais ją vadinsime, kad pateisintumėm save, kai žinome, jog bent iš dalies esame neteisūs – visa tai išdidumas, Biblija nurodo, jog tik pats išdidus žmogus gali nusižeminti, kad būtų nuoširdus su savimi ir Dievu – jokia malda to padaryti negali, tik pats nusikaltęs žmogus. Negalite prašyti už jus pasimelsti. Niekas negali uždėti rankų ant jūsų, kad būtumėt nuo to išvaduoti. Už išdidumo besislepiantis žmogus gali save išlaisvinti vieninteliu būdu – nusižemindamas....

Kitą savaitę – kaip tvarkytis su skauduliais ir sugrįžti prie vaikiško perregimumo. Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Teisumo keliai. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. lapkričio mėn. 11 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Darbuotoja vieną dieną į darbą atėjo pavėlavusi 15 minučių, įžengė į susirinkimą, kuris prasidėjo lygiai 9 ryto. Ten jos dalyvavimas buvo labai svarbus. Pasibaigus susirinkimui taip, kad jai nesudarytų keblumų visų akivaizdoje, jos viršininkas pasivedėjo ją į šalį ir pasakė: „Jūs šiandien pavėlavote. Jūs mus įstūmėte į keblią situaciją.“ Jos atsakymas buvo toks: „Niekuo negaliu padėti. Taisė kelią ir per mylių mylias nusidriekė kamščiai.“ Ar jos atsakymas kilo iš teisumo pozicijos?

Tiesa ta, kad ji gerai žinojo apie kelio taisymą, nes jau porą savaičių vyko remonto darbai, ir dėl to kelio juostos susiaurėjo iki vienos, kas ir nulemdavo kamščius bei grafiko pakeitimą kiekvieną rytą važiuojant į darbą. Ji tai žinojo, tačiau tą rytą nesuderino savo grafiko dėl šio labai svarbaus susirinkimo. Ji teisingai neįvertino susirinkimo savo ir savo viršininko akyse bei sąmoningai dar ir kitus pastatė į sunkią ir nemalonią situaciją, versdama juos atsiprašinėti už ją. Tada ji kaltę suvertė kelio remontui. Jos viršininkas pasakė: „Apgailestauju dėl kamščių, bet kad tai nepasikartotų.“ Ji griebėsi balto melo, kaip sakoma, ir su juo išsisuko, tačiau vis dėl to, tai buvo melas, o ne teisingumas.

Ji nepasakė tiesos, nors jos viršininkas žinojo apie tą kelią, žinojo apie remonto darbus, todėl jam nepatiko, kad ji neprisiėmė atsakomybės už savo gyvenimą. Jo akyse ji nusmuko per kelias vietas, kadangi neprisiėmė atsakomybės. Galiausiai atsitiko taip, kad jos nepaaukštino, ir visų pirma ji pradėjo kaltinti Dievą, nes manė, jog dirba daugiau nei bet kuris kitas. Ji mąstė ką Dievas turi prieš ją, nes kiti, nors ir dirbo mažiau, buvo paaukštinti, o tai juk nesąžininga.

Kai ji galiausiai paklausė savo viršininko, kodėl jos nepaaukštino, ir ką jai reikia daryti, kad nepraleistų kitos galimybės, jis papasakojo jai apie tą susirinkimą. Jis pasakė, kad tai jos gyvenimo modelis – ji nepatikima ir reiškianti nepasitenkinimą – neprisiimanti atsakomybės už savo gyvenimą. Toje pozicijoje jam reikėjo kažko, kas jam pasakytų tikrą tiesą, nesvarbu kokią, o ji nepasakė. Tai jokiu būdu nebuvo Dievo kaltė, bet ji pati padarė sau meškos paslaugą, nesusitvarkydama su neteisumu savo širdyje.

Tai esminiai augimo Kristuje dalykai, žmonės. Atvirai pripažinti tiesą savo gyvenime, dėl vėlavimo nekaltinti remonto. Nekaltinti draugo, kuris atsakė į melagingų naujienų laišką. Nesakyti žmonai, kad išvalei tai dėl jos. Tačiau būti romiu ir nuolankios širdies, leistis būti mokomu ir norinčiu pataisyti motyvus savo viduje, ten kur mato tik Jėzus.

Kai karalius Saulius prarado karalystę – visų pirma jis prarado ją savo širdyje, o tik po to realybėje.

1 Samuelio 13:1-14 pranašas Samuelis pasakė karaliui Sauliui laukti jo 7 dienas, o tada jie aukos Viešpačiui auką prieš Sauliui išeinant kovoti su išsigandusiais filistinais. Kadangi Samuelis vėlavo, Saulius pats paaukojo auką, taip užimdamas Samuelio vietą. Atvykęs, Samuelis pasakė Karaliui Sauliui, kad dėl jo veiksmų Dievas nusprendė perduoti karalystę kitam. Ką Saulius turėjo sau pasakyti, kai Samuelis pagaliau atvyko?

„Pamačiau, kad mano žmonės pradėjo skirstytis, o tu neatvykai skirtu laiku; ir filistinai susirinko Michmaše. Aš galvojau: ‘Filistinai ateis į Gilgalą, o aš dar nebūsiu maldavęs Viešpaties’. Aš įsidrąsinau ir aukojau deginamąją auką“. 11-12 eilutės

Pastebėkite, kad visa, ką Saulius pasakė Samueliui, buvo tiesa. Tačiau nurodymas buvo laukti pranašo, pasitikėti visapusiškai Viešpaties vedime ir laiko skaičiavime, teisingai atliekant dalykus. Vietoj to, jis paskubino situaciją ir tada turėjo akiplėšiškumo kaltinti visus, išskyrus save. Jis prarado karalystę, nes jam trūko brandumo. Šioje situacijoje iš jo buvo tikimasi, kad jis atsakys už savo klaidas.

Saulius neprarado karalystės dėl to, kad pralaimėjo mūšį, ar ta moteris apie kurią šiandien pasakojau, prarado paaukštinimą dėl to, kad pavėlavo į susirinkimą? Ne, ji prarado paaukštinimą, nes neprisiėmė atsakomybės dėl savo vėlavimo. Pirmiausia ji paaukštinimo neteko savo širdyje, o po to savo veiksmais.

Mes taip pat šiek tiek prarandame Dievo Karalystės, Jėzaus viešpatavimo, savo širdyse, kai pirmiausia kaltiname kitus, nors problema yra mumyse. Mes atremiame tiesą, kad pasirodytumėm geresni, kaip Saulius pasielgė su Samueliu. Kaip moteris pasielgė su savo viršininku. Kaip aš būčiau pasielgęs su žaliuzėmis (praeitą savaitę). Jėzus sakė pirmiau išritinti rąstą iš savo akies, prieš bandant iš savo kaimyno akies išimti dulkelę. Visada pirmiausia žiūrėkite savęs – kaip man paaugti, ar tai, kas aš manau, jog yra tiesa, tikrai yra tiesa? Ar mano motyvai tyri? Kaip nori, kad augčiau šioje situacijoje, Viešpatie? Kaip galėčiau tame paaugti?

Teisingas ar teisus?

Advokatas turėjo klientus, kurie taip pat buvo ir jo draugai - pora kreipėsi dėl jų NSA taisyklių išimties patvirtinimo. NSA yra Namų Savininkų Asociacija Jungtinėse Valstijose, kurioje kaimynai turi įteisinti organizaciją (NSA), kad ši prižiūrėtų tam tikrų taisyklių laikymąsi, o tai reiškia, kad išlaikytų kaimynystę tvarkingą, patrauklią ir gerai prižiūrimą. Kai kurios taisyklės gali būti tokios: „Sulūžusios mašinos gali būti laikomos ant šaligatvio ne ilgiau 30 dienų“, arba „Savo priekiniame kieme galima sodinti ne daugiau kaip 2 medžius“, arba šiuo atveju „Negalima statyti jokios aukštesnės nei asmeninė tvora konstrukcijos galiniame kieme“. (Šių kaimynų asmeninė tvora buvo apie 6‘ (1,8 m) aukščio.)

Klientų pora norėjo pastatyti didesnę/aukštesnę žaidimų aikštelę savo 2 vaikams ir jiems reikėjo pateikti prašymą dėl išimties priėmimo NSA, kuris iš pradžių buvo atmestas. Taigi jie pasisamdė advokatą, kuris turėjo pateikti pasiūlymą kompromisui su NSA, statinys turėjo būti aukštesnis, tačiau mažesnis ir trumpesnis nei pirminiuose planuose.

Kai advokatas tą dieną atsiliepė telefonu, jis išgirdo šaukimą ir rėkimą, kadangi dėl jo kaltės pasibaigė prašymo teikimo terminas ir visi jų planai bei išlaidos nuplaukė. Jie sakė, jog nusiuntė jam laišką, kuriame atsakė į jo paskutinį klausimą, o jis laiku neatsakė, kad jie galėtų užpildyti formą, kurios jiems reikėjo, todėl prašymas ir buvo atmestas. Jis buvo atleistas ir prarado draugus.

Kai jis tikrindavo savo kompiuterį, paskiausiai patikrindavo šlamšto (‚spam‘) aplanką. Kaip ir tikėtąsi, jų laiškas buvo tame šlamšto aplanke. Bet kodėl jo interneto paslaugų teikėjas (IPT) perskaitė tai kaip šlamštą? Kai jis atidarė laišką, pamatė, kad jie pradėjo rašyti be jokio pasisveikinimo. Jokio ‚Brangus_____‘, jokios užuominos apie jo vardą ar advokato kontoros pavadinimą pradžioje. Tada atsakymas, kurį jie pateikė, nebuvo tinkamas sakinys. O pabaigoje nebuvo ‚nuoširdžiai‘ ar panašiai, jie net nepasirašė.

Visa tai paaiškina, kodėl jo IPT perskaitė tai kaip šlamštą – jis nebuvo teisingai suformuluotas, ir tai visiškai nebuvo jo klaida, nereikia tikėtis, kad jis pasižiūrėtų į jų neteisingai suformuluotą laišką savo šlamšto aplanke. Kai jis jų atsiprašė ir paaiškino, kas atsitiko, pora vis dar pyko ant jo ir jo elgesio, jie neprisiėmė atsakomybės dėl savo klaidingo laiško formulavimo, dėl ko ir kilo visas šis nesusipratimas. Jokio atsiprašymo iš jų pusės. Jie tik pyko ant advokato ir nutraukė santykius.

Kiekvienu atveju, atsiprašinėdavo tik nukentėjęs asmuo. Neteisingai pasielgę žmonės arba apriboja savo atsakomybę arba nuslepia savo staigų suvokimą, kad jie suklydo ir turi vaidinti užsirūstinusius ir supykusius, kad nebūtų sugauti, kad nereikėtų atsiprašyti. Jie norėjo likti teisūs labiau, nei būti teisingi. Šie žmonės, visi jie yra charizmatiški, keliantys rankas, kalbantys kalbomis, „kaip aš myliu Jėzų“ krikščionys, - tačiau kaip žmonės ir krikščionys jie yra tik kūdikiai. Liūdna. Gal jie pažįsta Viešpatį 30 metų, tačiau jie dar nešioja dvasines sauskelnes. Tai ne mano vertinimas – taip sako Paulius ir Petras. Apie tai kitą savaitę.

Mane visada apstulbina, kaip greitai krikščionys suklumpa prieš brolių kaltintoją (velnią iš Apreiškimo 12:10), užsidėdami pykčio ir santykių nutraukimo kaukę, kad tik nereikėtų prisiimti atsakomybės – nes kaip ir kaltintojas, jeigu jis pripažintų, kad buvo neteisus, turėtų paklusti Jėzaus Valdžiai. Bažnyčios žmonės yra liūdnai pagarsėję elgesiu, apie kurį papasakojau keliais pavyzdžiais. Tačiau tie patys žmonės, taip greitai nutraukiantys arba griežtai apribojantys santykius su broliais ir seserimis Kristuje, su kuriais jie bendraus visą amžinybę, mielai bendrauja su panašiai besielgiančiu bendradarbiu, nes jiems reikia čekio, jie panašiai bendrauja su kaimynais, kadangi jų vaikai žaidžia drauge, su giminaičiais, kadangi susitinka su jais šeimos rate – tačiau tegul tik kitas krikščionis padaro tai, kas negera jų akyse, jie leidžia sau nesijausti atsakingais ir pateisinti savo požiūrį ir veiksmus – pro pirštus praleisdami faktą, kad jie patys veikia lygiai taip, kaip mūsų brolių kaltintojas – ranka rankon su juo.

Daugiau esminių dalykų kitą savaitę... žmogaus širdis yra tokia... paini... tačiau yra išeitis – apie tai pakalbėsime kitą savaitę. Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Teisumo keliai. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. lapkričio mėn. 4 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Praeitą šeštadienio rytą, kai Barbara miegojo, Krisas buvo atsikėlęs, išmaudytas ir žaisdamas žaidimus savo planšetėje, žiūrėjo mėgstamą krikščioniškos televizijos programą. Tuo metu aš valiau virtuvę, nes ką tik buvau pagaminęs pusryčius Krisui. Ant mūsų virtuvės lango yra žaliuzės – horizontalios, medinės apie 2“ (5 cm) pločio, švelniai baltos spalvos, su lazdele kairėje pusėje, kurios pagalba mes jas uždarome nakčiai ir atidarome dienos metu. Ant žaliuzių taipogi yra traukoma virvelė dešinėje, kurios pagalba galime jas pakelti, kad neužstotų vaizdo pro langą.

Kadangi tai virtuvės lango žaliuzės, per laiką ant jų prisirenka riebalų ir dulkių, o aš visada rytais keliuosi pirmas, ir paprastai esu tas, kuris jas atidaro ir pamato visus nešvarumus ant kiekvienos medinės plokštelės. Tuomet pakreipiu jas taip, kad nesimatytų nešvarumų. Toliau nuo akių, toliau nuo minčių.

Pastarąjį mėnesį, stovėdamas prie virtuvinės kriauklės vis pagalvodavau: „Kažkas tikrai turėtų tas žaliuzes nuvalyti. Įdomu, kada Barbara sugalvos tai padaryti.“ (Nuoširdžiai kalbant) Tačiau šiandien aš buvau tas „Kažkas“. Aš nebegalėjau jų daugiau pakęsti. Krisas laimingas, Barbara miega, pusryčiai pagaminti. Atsukau varžtus, juos išėmiau ir ištiesęs ant stalo gerai apipurškiau nuriebinančiu valikliu, leisdamas kelias sekundes įsigerti, po to švariai nušluosčiau popieriniu rankšluosčiu.

Kai jos vėl atsidūrė savo vietoje, švelniai nuvaliau užsilikusias dėmes, kurių nepastebėjau, ir pagalvojau sau: „Įdomu, kiek praeis laiko, kol Barbara pastebės, kad aš nuvaliau žaliuzes.“ Tik kilus šiai minčiai, išgirdau, kaip Viešpats manęs paklausė: „Ką jai pasakysi, dėl ko tu nuvalei žaliuzes?“ Atsakiau akimirksniu: „Kadangi jas reikėjo nuvalyti...“ tačiau tas paskutinis žodis išbluko mano galvoje, lyg mašina, kuriai baigėsi benzinas, ir kuri lėtai prisišvartavusi prie kelkraščio sustojo. Aš atsakiau dar nepilnai suvokęs, kad Viešpats klausia dėl tam tikros priežasties, ir aš žinojau tą priežastį – Jis tyrė teisumo motyvus mano širdyje, ar tik neras Jis išdidumo.

Jo akivaizdoje jūs galite sakyti tik tiesą. Jis lyg tobuliausias pasaulyje melo detektoriaus prietaisas, universalus tiesos serumas, nes Pats Jis yra Tiesa – kai Jis jūsų ko nors klausia, kokia tiesa bebūtų jūsų širdyje, ji iškils į paviršių. Tai švelnu, tačiau nuodugnu, ir skauda tik tuo atveju, jeigu esate nepasirengęs mokytis, esate išdidus, užsispyręs, bandantis kažką užslėpti savo širdyje, arba nekenčiate būti neteisus. Trumpai tariant, jeigu nemylite teisumo, jūs vengsite Tiesos, tačiau jeigu mylite teisumą, bėgsite į šviesą, kad būtumėt ištaisyti.

Jo akivaizdoje tiesa išryškėja ir jūs bejėgis, kad sutrukdytumėt jai iškilti iš savo širdies į Jo kruopštaus nagrinėjimo šviesą – jūsų motyvai tiesiog iššauna į viršų, lyg močiutės koldūnai, kai yra gerai išvirę. Jūs esate „sutvarkytas“ ir nieko čia nepadarysi.

Aš iškart pakeičiau savo atsakymą į tiesą: „Gerai, tiesa ta, jog aš nebegalėjau pakęsti, kad jos tokios nešvarios.“ Tada Jis atsakė: „Tačiau turėsi Barbarai pasakyti, jog tu padarei jai paslaugą, kadangi to reikėjo, žinodamas, kad jai bus sunku jas nuimti.“ „Taip. Atsiprašau.“ Pripažinau. „Viskas gerai. Tu šiandien šiek tiek ūgtelėjai.“ Taip buvo iš tiesų. Jis tylėjo, o aš jausdamas šiltą Jo buvimą, kuris man patinka ir sustiprėja dar ir dėl to, kad aš šiek tiek paaugau.

Aš apsisprendžiau savo širdyje, kad kai Barbara klaus: kada aš nuvaliau žaliuzes ir kodėl, jai pasakysiu nepagrąžintą tiesą – nepakreipsiu to savo naudai ir tam, kad pasirodyčiau jos didvyriu – aš tai padariau, nes tos baisiai purvinos žaliuzės man įkyrėjo. Aš nebegalėjau jų pakęsti. Priežastis jas nuvalyti buvo grynai savanaudiški motyvai. Tokia buvo tiesa. Ne dėl jos. Ne dėl aplinkos grožio. Ne dėl to, kad reikėjo tai padaryti. Man įgriso, kad jos tokios purvinos ir aš nebegalėjau jų pakęsti. Štai ką jai pasakysiu. (Beja, ji dar nepastebėjo, kad jos švarios)

Kai teisia Dievas

Kristaus Teisėjo Krėslas yra tai, ką patyriau aukščiau, tačiau čia žemėje. Tai kas atsitinka 1 Jono 1:9: Jeigu išpažįstame (pripažįstame) savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių. Jeigu esate išmintingi, gyvensite taip, kad kai ateis laikas mirti, jūsų širdies motyvai ir veiksmai būtų nepriekaištingi, ir kad tuo momentu praskristų beveik nieko nuo Jo neslėpdami. Kai kurių gyvenimai bus lyg per TV transliuojami ilgi serialai, nes jie retai kada teisdavo save dėl savo motyvų šiame gyvenime, ir nebuvo pakankamai jautrūs Tiesai, kad būtų atviri, suvokdami savo veiksmų „Kaip“ ir „Kodėl“.

Dvi moterys 15 metų buvo geriausiomis draugėmis, kol vieną dieną draugė Nr.1 kokiai dešimčiai bendrų draugų nusiuntė elektroninį laišką, kuris iš tikrųjų buvo gerai žinomų „melagingų naujienų“ rinkinys. Draugė Nr.2 jai parašė, kad ji išplatino melagingas naujienas, melą apie tą žmogų ir situaciją, ir kad jai būtų labai malonu, jeigu ji galėtų ištaisyti savo klaidą prieš visus, kuriems ji parašė. Tačiau draugė Nr.1 įsižeidė ir parašė jai, kad iš esmės viskas tiesa, nors istorija buvo melaginga. Draugė Nr.2 atsiprašė, sakydama, kad ji tik norėjo padėti, manydama, jog geriau, kad niekas nepagalvotų, jog jos netyčia skleidžia melą – bet ne, draugė Nr.1 ją išmetė iš draugų ir liovėsi atsakinėti į jos žinutes ir skambučius, netgi praėjus savaitėms po šio apsikeitimo laiškais. Draugės Nr.2 širdis, suprantama, buvo sudaužyta, ji klausė savęs, ką ji tokio blogo padarė. Atsakymas buvo toks: Nieko.

Draugė Nr.1 geriau norėjo būti teisi nei teisinga. Ar mes norime būti teisūs, ar teisingi?

Alkis ir troškulys; tikintysis ar mokinys?

Kiekviename gyvenime, apie kurį skaitome Rašte, kaip ir tikėtina, pastebima progresija, kuri prasideda, kai kažkas įtiki Jėzumi, o po to tampa mokiniu. Mokinys reiškia tą, kuris „mokosi“. Metų metais žmonės diskutavo dėl skiriamosios linijos tarp tų, kurie save vadina krikščionimis, ir kurie gali būti tikintys arba ne, ir tų, kurie yra tikri mokiniai, gyvena savo gyvenimus, kaip niekada nesibaigiantį mokymosi procesą, ir trokštantys vis labiau supanašėti su Kristumi, keliaujant su Juo per procesą, vadinamą gyvenimu.

Vienas iš Jėzaus mokinio bruožų yra tai, ką jis pasakė Mato 5:6: „Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.“ Ar tikintysis alksta ir trokšta teisumo savo gyvenime ar ne, pasimato per laiką, ir per smulkius širdies sprendimus. Teisūs sprendimai nukelia juos vis didesnės tiesos ir perregimumo link, bei didesnio augimo mokinystės link, tuo tarpu sprendimai, kurie yra pusiau tiesa arba padaryti tam, kad parodytų juos geresniais (išdidumas), patvirtina, kad jie yra tik tikintieji, bent jau šiose konkrečiose srityse.

Žodis ir įtampa, kurią Jėzus naudoja Mato 5:6, nusakantydamas alkį ir troškulį, paimti iš gamtos. Jis nekalba apie norą valgyti, ir apie pasitenkinimą pavalgius. Jis kalba apie besitęsiantį alkį ir troškulį, kurie patenkinami procese, kaip ir gero maisto valgymas, - tai pasotina, tačiau norisi daugiau – gyveni besitęsiančio, niekada nesibaigiančio pasitenkinimo tikrovėje.

Galime sakyti, tai yra arba valgymo, arba vakarieniavimo veiksmas. Valgymas, kai maistas suvalgomas greitai ir beveik nejaučiant skonio, arba vakarieniavimas, kai tam skiriama laiko ir skanaujamas kiekvienas kąsnis, kiekvienas patiekiamo maisto skonio niuansas. Jėzus kalba apie gyvenimą vakarieniaujant teisumu. Mylint tą skonį mūsų gyvenimuose. Mylint niuansus, kurie atsiskleidžia, kai jais maitinamės Jame. Trokštant teisumo labiau, nei trokštant būti teisiu.

Štai dėl ko, kai Barbara pagaliau paklaus apie žaliuzes, aš būsiu teisus atsakydamas: Nebegalėjau jų pakęsti, todėl ir nuvaliau!

Pratęsime kitą savaitę, kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com