Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

Naujienlaiškis. Už ką balsuoti?


John Fenn, 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d.,

Sveiki visi,
Pradžioje keletas naujienų, o po to mintys apie (JAV) balsavimą už mormoną (?)

Tinklapis:
Mūsų naujasis internetinis tinklapis www.supernaturalhousechurch.org jau veikia, norime jūsų paprašyti, kad praneštumėte apie pastebėtus gedimus ar neveikiančius puslapius elektroninio pašto adresu cwowi@aol.com – dėkojame už jūsų kantrybę! Pamatysite, kad naujasis tinklapis lengviau valdomas, labai patrauklus akiai ir puiki pagalba mūsų pasauliniam tarnavimui.

Nauja serija: Pauliaus dyglys kūnemokomės įveikti demoniškus sumanymus.
Paulius mums pasakė labai tiksliai, koks buvo jo dyglys kūne – jis pasakė, kad šėtono angelas buvo siųstas jį smūgiuoti ir sulaikyti nuo išsiaukštinimo (per Žodį). (Kai kurie vertimai vartoja žodį „pasiuntinys“ vietoje žodžio „angelas“, tačiau Graikų kalboje parašyta taip: „Šėtono angelas buvo paskirtas mane smūgiuoti“.)

Šioje serijoje aš jums parodysiu Apaštalų darbų knygoje šį demonišką veikimą Pauliaus gyvenime, ką jam reiškė Viešpaties nurodymai, ir kaip Paulius išmoko gyventi Viešpaties malonėje ir valdžioje. Tai yra instrukcija mums, kaip sugriauti panašius demoniškus pasireiškimus. Tikiuosi, kad tai palaimins jus.

Taigi, pažvelkime į tai. Būna laikas, kai mes nieko nepadarome, kad išprovokuotume prieš save žmones ar aplinkybes, tačiau vistiek sulaukiame puolimų. Mes stebimės: „Kodėl tai vyksta, Dieve?“ Ši serija padės jums atpažinti ir sugriauti tuos puolimus specifiniais būdais, kurių Viešpats mane pamokė.

Kelionė į Lietuvą
Barbara ir aš tik ką grįžome iš konferencijos Lietuvoje, kur praleidome ištisą savaitę nuostabaus laiko Viešpatyje. Mūsų konferencija vyko nuo penktadienio iki sekmadienio stovyklavietėje, o pirmadienį ir antradienį namuose, ir visko buvo apsčiai: šlovinimo, praktiškų patarimų, maldų už visus šeštadienio vakarą ir puikaus maisto bei bendravimo.

Vienas pavyzdys iš tos savaitės: pirmadienio vakare vyko susirinkimas su pora, turinčia namų surinkimą savo bute. Aš ne dažnai dalinuosi detalėmis apie tai, ką matau, kai Viešpats atveria mano akis Jo karalystei susirinkimuose, tačiau tą pirmadienio vakarą susirinkimas buvo toks pateptas ir aš šiek tiek pasidalinsiu apie jį.

Kaip dažnai nutinka, vos tik mums visiems (virš 20 žmonių) susirinkus, kambaryje aš pamačiau angelus, tiesiog stebinčius kas vyksta. Šlovinimas buvo iš ties pateptas, ir staiga pamačiau keturis angelus, kuriuos jau esu daug kartų matęs prieš pat Viešpačiui įeinant į kambarį. Aš vadinu juos „sargybiniais“, nes jų visada būna keturi ir jie pasirodo maždaug 15-30 sekundžių prieš įeinant Viešpačiui. Jų apranga mane verčia galvoti, kad jie užima aukštą padėtį; jų apsiaustai ir drabužių spalvos tai parodo. Paprastai jie tiesiog staiga nukrenta žemyn iš viršaus tarsi migloje ir atsistoja suformuodami kvadratą. O Viešpats ateina keliomis sekundėmis vėliau tiesiai į jų vidurį.

Taip atsitiko tą vakarą. Jis priėjo prie manęs, trumpai pasakė keletą dalykų ir toliau vaikščiojo po kambarį, kalbėdamas kiekvienam asmeniui, kol mes visi artimai sėdėjome ir tyliai garbinome. Papasakosiu vieną liudijimą iš to vakaro:

Jis priėjo prie vienos draugės, stiprios moters, kuri vadovauja kitam namų surinkimui, bet jos vyras nėra stiprus krikščionis. Viešpats su ja staiga pradingo, kaip man atrodė - šviesos burbule - maždaug 5 minutėms. Vėliau ji sakė, kad Viešpats paėmė ją, ir jie kartu skrido tarp debesų, virš jūros, į gražų sodą prie krioklio, aplankė drauge keletą vietų, Viešpats kalbėjo padrąsinančius žodžius ir atsakė klausimus. Tai tik vienas pavyzdys iš to vakaro. Man tuomet dar nežinant, kas vyko šviesos burbulo viduje, atrodė, kad jie tiesiog pradingo. Po kelių minučių burbulas išnyko ir Viešpats toliau vaikščiojo po kambarį nuo tos vietos, kur Jis buvo pradingęs, kalbėdamas kiekvienam iš ten esančių.

Taigi galima pasakyti, kad kelionė buvo dvasiškai turtinga.

Spalio 5-12 dienomis Barbara ir aš lankysime namų surinkimus Naujajame Hampšyre, Vermonte ir Meine ir taip pat prie mūsų prisijungs 2 žmonės iš Tulsos ir 2 žmonės iš Alabamos. Nors jau per vėlu šiai kelionei, tačiau ateičiai, - jeigu esate mūsų namų surinkimų tinkle ar esate tarnavimo draugas, - mes raginame jus prisijungti prie mūsų kelionių! Nuostabu aplankyti vieni kitus, sekant matomą Pauliaus pavyzdį Apaštalų darbų knygoje ir jo laiškuose surinkimams. praktikuojant biblinį namų surinkimų tinklo modelį.

Rinkimai JAV
Prieš kelias savaites šioje erdvėje aš dalinausi maža dalele to, ką Tėvas kalbėjo man apie rinkimus. Aš pasidalinau šia dalimi: „Jei viskas sustotų dabar, Romney laimėtų rinkimus ir Respublikonai užimtų Senatą.“

Tačiau aš nepasidalinau likusia dalimi to, ką Jis man sakė, nes kai kas iš to, ką Jis kalbėjo, dar neįvyko. Iš tikrųjų Jis tęsė pokalbį, pasakydamas man, kurį žmogų Romney reikėtų pasirinkti kandidatu į viceprezidentus norint laimėti, nes tai būtų svarbus pareiškimas rinkimuose; ir kas atsitiktų, jei jis nepasirinktų to žmogaus.

Apie tai aš pasakiau tik dviems žmonėms tuo metu, kai Jis man kalbėjo ir dar vienam vėliau... bet aš jums pasakysiu, kad ponas Romney pasirinko kitą asmenį, o ne tą, apie kurį kalbėjo man Tėvas tą dieną. Taigi aš toliau meldžiuosi už mūsų šalį, nes rezultatas yra neaiškus man šiuo metu. Tėvas nuo tada daugiau apie tai nekalbėjo, o paprastai tai reiškia, kad išlieka tai, ką Jis sakė prieš tai. Taigi, kviečiu maldai.

Nuostabu, koks apolitiškas yra Tėvas – apolitiškas reiškia „nesuinteresuotas ir netapatinantis save nei su viena politikų grupe“. Jis juk yra visatos Karalius. Galbūt apibūdinimas „apolitiškas“ nėra toks tikslus, kaip pasakymas, kad Jis yra Dievas, ir šio pasaulio karalystės ir ekonomika nekelia Jam jokios grėsmės. Jis aukščiau viso to, bet domisi tuo dėl mūsų ir dėl evangelijos plitimo. Viskas vieną dieną nusilenks Jam, bet iki tol...

Balsuoti už mormoną?
Tai verčia mane prisiminti klausimą, kuriuo buvau bombarduojamas per daugelį elektroninių laiškų praėjusį mėnesį, paprastai pateiktą panašiai taip: „John, už ką mums derėtų balsuoti? Man sunku balsuoti už mormoną, bet negaliu balsuoti ir už Obamą. Ką tu manai?“

Nors tai JAV rinkimai ir mano „Savaitės mintys“ ir šis e-naujienlaiškis siunčiami į maždaug 50 šalių, tačiau principai, kuriais čia dalinuosi, aktualūs visiems. Evangelijose ir mūsų Naujojo Testamento rašymo dienomis ta pasaulio dalis buvo Romos Imperijos teritorijoje. Ten nebuvo balsavimo išrinktiems pareigūnams, politikai užimdavo postus pagal susitarimą ir Romos malonę. Taigi Naujajame Testamente nėra instrukcijų, raginančių mus pasinaudoti balsavimo teise.

Mums pasakyta paklusti valdžioms ir melstis už kiekvieną esantį valdžioje, kad galėtume ramiai ir taikingai gyventi – tačiau nieko nepasakyta apie maldą dėl ar už valstybės tarnautojų charakterį, etiką, šeimyninį gyvenimą ar religiją. Nėra nurodymų melstis, pavyzdžiui, kad Erodas atgailautų ir sugrįžtų prie savo žydiškų šaknų. Nėra eilutės prašančios šventųjų melstis už Cezarį, kad jis ateitų pas Viešpatį. Nėra instrukcijų griauti demoniškas tvirtoves virš Romos ar kito tautos miesto, kad Dievo karalystė įsiviešpatautų.

Bet mormonas?
Mes balsuojame ne už respublikoną ar demokratą, mormoną ar musulmoną – mes renkame į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento postą. Išrinktas prezidentas uždeda savo ranką ant Biblijos ir sako: „Iškilmingai prisiekiu, kad ištikimai vykdysiu Jungtinių Valstijų Prezidento pareigas ir darysiu viską pagal savo galimybes, kad saugočiau, globočiau ir ginčiau Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją“.

Kas beužimtų postą, kalba eina apie jų gebėjimą vykdyti prezidento pareigas, saugoti, globoti ir ginti Konstituciją. Štai mūsų klausimas: Kuris kandidatas geriausiai tai atliks? Yra gero norinčių tikinčiųjų, kurie sako, kad balsavimas už Romney yra balsavimas už antikristą, balsavimas prieš Izraelį ir už mormonų religiją, bet jie nesupranta reikalo. Svarbi nėra jų religiją, o tai, kaip jie gali vykdyti prezidento pareigas.

Tai nėra populiarumo balsavimas, kaip kad už vyresniųjų klasių prezidentą vidurinėje mokykloje. Mes renkame tą, kuris galės geriausiai vykdyti pareigas, saugoti, globoti ir ginti Jungtinių Amerikos valstijų Konstituciją.

Taigi, atidėjus visus trukdžius į šalį, - kas jūsų manymu geriausiai gali vykdyti pareigas, saugoti, globoti ir ginti Konstituciją? Atsakydami į tai, jūs žinosite už ką balsuoti.

Šunų gaudytojas
Jeigu taikysite žmonių religijos testą prezidento rinkimuose, tai, kad nebūtumėte veidmainiai, jūs turite taikyti tai visur, kur tik ką nors renkate - ir šunų gaudytojams, ir miesto tarybai, ir švietimo skyriui, ir teisėjams, norintiems išsaugoti savo vietą. Ar balsuoji arba nebalsuoji už kiekvieną asmenį kiekviename rinkimų biuletenyje atsižvelgdamas į tai, ar jie lanko surinkimą, šventyklą, ar tiesiog lieka namuose? Arba gal tu balsuoji už juos todėl, kad jie gali vykdyti pareigas, kurių siekia? Kad jie bus tinkami Švietimo skyriui, tinkami miesto tarybai, ir t.t.?

Be to, kiek krikščionių balsavo už Ronaldą Reiganą, ignoruodami jo žmonos Nancy savaitines astrologines konsultacijas ir faktą, kad ji kreipdavosi patarimų į savo asmeninį astrologą? Mes galėtume sugrįžti atgal prie JFK ir jo gausių ir gerai aprašytų nuotykių, prie LBJ korupcijos, prie Ford netikėjimo ar Pietų baptistų taip pat liberalo Karterio... tačiau balsuojame ne pagal religiją, o pagal tai, kaip gerai asmuo gali vykdyti prezidento pareigas ir ginti Konstituciją.

Taigi atskirkim žmones ir religiją, ir balsuokim už tai, dėl ko jie turi prisiekti 2013 metų sausio 20 dieną – tai mano mintys.

Ačiū!
Ačiū visiems, prisimenantiems mus dovanomis. Raginu visus tikinčiuosius gyventi davėjo gyvenimą, kaip Raštas sako, laiminti tuos, kurie yra jūsų gyvenimo dalis – disciplinuoti save atidedant „sėklą“ į šalį žmonėms Kristaus kūne ir valgyti savo duoną kaip ragina 2 Kor 9:7-12 – yra skirtingas malonės lygmuo ant tų, kurie disciplinuoja save ir gyvena kaip davėjai, malonė laikams, palankumas ir džiaugsmas, neturintis sau lygių žemėje.

Ačiū už maldas. Asmeninis laiškelis apie mūsų sūnų Chris – mes 3 savaites keliavome, savaitę JAV kaip tik prieš mūsų 2 savaičių kelionę Europoje ir paskutinę mūsų kelionių savaitę Chris emociškai buvo labai išsekęs, atsisakydamas keltis iš lovos iki vidurdienio, priešindamasis bet kokioms namų grupės padėjėjų pastangoms jį prikelti, atsisakydamas valgyti ir t.t. Ateityje mes stengsimės labiau išretinti savo keliones ir apribosim jas daugiausiai iki 2 savaičių laikotarpio jo naudai.

Dabar Chris laikosi gerai ir mes tęsiame svarstymus ir planavimą kaip pritaikyti namą jo apsilankymams pas mus kiekvieną savaitę (2 dienos/ 1 naktis per savaitę)

Ačiū! John ir Barbara

Pažinti Žodį? 3 dalis


John Fenn, 2012 m. rugsėjo mėn. 7 d.,

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kad reikia turėti „vientisą Dievo“ pažinimą, tai reiškia – pažinti Jo charakterį ir veiksmus, kurie yra užrašyti Jo Žodyje. Šiandien aš pasidalinsiu „kontekstu“.

Mėtė akmenis mums už nugaros
Kai mes su Barbara pirmą kartą persikėlėme į Boulder, Kolorado sritį 1980 metais, mes įsijungėme į surinkimą ir susipažinome su pastoriumi ir jo žmona. Iki šios dienos, daugiau kaip 30 metų mes esame draugai, nors nematėme vieni kitų nuo 1992 metų. Tai svarbu dėl tos istorijos, kurią aš ketinu papasakoti.

Mes tapome draugais su pora, kurie buvo surinkime lyderiais, jie dažnai ruošdavo priešpiečius po sekmadienio rytinio tarnavimo, ir tai buvo kaip legenda. Tai buvo suneštinai pietūs, bet moteris, aš pavadinsiu ją „E“, visada taip gausiai pagamindavo labai skanaus ir kokybiško meksikietiško maisto, kad nesvarbu, ką kiti atnešdavo, mes visada burdavomės ten, kur buvo „E“ pagamintas valgis.

Kai susitikdavome 10-15 žmonių, mūsų pokalbiai visada nukrypdavo apie surinkimą. Mes, kaip krikščionys, tai jau beveik privalu, kad visi turėjome savo nuomones apie viską surinkime, pradedant pamokslais iki to, kaip buvo apsirengusi pastoriaus žmona ir kokie nešvarūs buvo sekmadienį tualetai bei apie viską kas tarp šitų temų.

Nieko nebuvo pasakyta pikto, kritiško, ar kokiu nors būdu netinkamo, tik kalbos apie tai kaip padaryti surinkimą geresniu, arba išsakyti savo mintis apie valgį, kaip įprasta draugų tarpe.

Ir tada vieną dieną...
Mes kažkaip sužinojome, kad praradome pastoriaus ir jo žmonos malonę, bet iš pradžių nenutuokėme kodėl. Kai ėmėme ieškoti informacijos, pėdsakas vedė tiesiai į E ir pokalbį per sekmadienio sudėtinius pietus. Ji išsakė nuostatą dėl pastoriaus ir jo žmonos, bet užuot ėjusi pas juos tiesiai, kaip sako Raštas, ji įtraukė kitus į kritikavimą, taip pat ir mus sakydama „John ir Barbara sakė“.

Mes pasibaisėjome ir nedelsiant paskambinome pastoriui bei jo žmonai ir paprašėme susitikti. Mes atsiprašėme iš esmės, nuolankiai, nuoširdžiai, nes mes buvome pasibaisėję tuo, ką E pasakė jiems. Bet kai pastorius ir jo žmona paklausė „Ar jūs pasakėte _______?“ mes atsakėme: „Taip“ su visa atsakomybe, mes tikrai sakėme viską, ką perpasakojo E.

Bet viskas, ką E atraportavo jiems buvo pateikta ištraukus iš konteksto. Taip, tualetai buvo netvarkingi, mes tai pasakėme, bet tai buvo pokalbyje apie tai, kaip įsijungti į tualetų valymo komandą, ir kaip papuošti moterų tualetą, kad jis būtų panašesnis į namų aplinką ir t.t.

Tai nebuvo kritikavimas, kurį pastorius tučtuojau pastebėjo kiekviename teiginyje, ir mūsų geras vardas buvo atstatytas, bet mums tai buvo nusižeminimo pamoka. Tai užbaigė mūsų vaikščiojimą į sekmadienio pietus, bet atstatė mūsų santykius su pastoriumi ir jo žmona. Ir jie suprato, kad iš tiesų E buvo staigaus nesutarimo įsiplieskimo surinkime priežastimi.

Ir vėl, charakterio klausimas
Viena iš pastoriaus pastabų mums tą popietę buvo tokia: „Na, tai nepanašu į jus.... tie dalykai, kuriuos ji pasakė, neatitiko jūsų charakterio“. Jie pažinojo mūsų charakterį ir todėl jiems buvo lengviau nepriimti paskalų ir įžvelgti tikrąjį priešiškumo šaltinį. E stovėjo už mūsų (ir kitų) mėtydama pasmerkimo akmenis į pastorių ir jo žmoną, bet mes daugiau niekada neleidome, kad tai pasikartotų.

Jėšua ir kontekstas
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių dalykų yra tai, kad žmonės ima tikėti mokymais, kurie yra ištraukti iš konteksto, ir paversti kažkuo, kas labai labai skiriasi nuo to, ką mokė Jėšua arba kas parašyta laiškuose. Kai tai nutinka, prarandami tie 3 elementai, kuriuos paminėjau praeitą savaitę: turėti „vientisą Dievo“ pažinimą ir pasilikti prie Charakterio, Veiksmo ir Žodžio.

Ar tai, ką x mokytojas sako, sutinka su Jėšua charakteriu? Prieš kažkiek tai metų, kai kurie žmonės lodavo ir raičiojosi ant grindų, manydami, kad taip juos veda elgtis Šventoji Dvasia- tikrai? Ar jūs galite matyti Jėzų lojantį kaip šunį, ar skatinantį ką nors loti kaip šunį? Ne, žinoma, kad ne, taigi mes atmetame teiginį, kad tai yra Dievas.

Veiksmas - ar tas elgesys yra randamas Evangelijose, ar Apaštalų darbuose, ar apibūdinamas laiškuose? Žodis - ar galite rasti skyrių ir eilutę ir ne tik vieną, bet du ar tris mažiausiai, kurie kalba apie tą patį dalyką, ir tai sutinka su Viešpaties užrašytais veiksmais ir charakteriu? Ar Petras kada nors lojo paveiktas Šventosios Dvasios? Ne!

Visi trys elementai turi sutapti, kad atitiktų vientisą Dievo supratimą: Dievo charakterį, užrašytus Dievo veiksmus, ir Dievo Žodį.

Pavyzdys
Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje. Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?! Tada Aš jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’ (Mato 7:21-23).

Ši eilutė metų metais buvo naudojama išgąsdinti žemėje gyvenantiems krikščionims, kad jie gyventų nuolatinėje baimėje, bijodami savo dangiško Tėvo, kad tik nepadarytų ko nors, kas neleistų jiems patekti į dangų.

Ištraukta iš konteksto, eilutė skamba taip, kad netgi krikščionys, kurie myli Viešpatį ir gyvena teisiai turėtų bijoti pragaro liepsnų. Bet pažiūrėkime kontekste ir panaudokime tris mūsų orientyrus, kad turėtume aiškesnį supratimą.

Apie ką Jis kalba?
Ankstesnės eilutės nusako kontekstą:
Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas – gerų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, nukertamas ir įmetamas į ugnį. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių“. „Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje. Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’ Tada Aš jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’“ (Mato 7:15-23)

Leiskite man užduoti klausimą: jei Jėšua jums kažką pasakė, ar bet kas kita, ką kada nors jis kalbėjo yra tiesa? Žinoma, bet leiskime šitą kvailystę. Jei Jėšua pasakė jums ką nors, iš viso, ar gali tai būti netiesa?

Taigi, jei Jis pasakė žmonėms „Aš tvirtinu tau, kad niekada tavęs nepažinau pasitrauk nuo manęs, nedorėli“, ar tai būtų tiesa? Aš turiu omeny, kad Jis nesakė, jog Jis kažkada juos pažinojo, daugiau nebepažįsta – tai tiesa, ar ne?

Taigi, kai žmonės - kontekste netikri krikščionys - skelbia, kad pranašauja, išvarinėja demonus, ir daro didžius darbus Jėzaus vardu, ir Jėzus sako „Aš niekada jūsų nepažinojau“, kuo tu patikėsi? Jėzumi ar jais?

Dabar iš naujo skaitykime šią pastraipą pradėdami nuo 15 eilutės, kuri prasideda žodžiais: „Saugokitės netikrų pranašų“ ir baigiasi „ Aš niekada jūsų nepažinojau“, kad pamatytumėte, jog jūs, brangusis krikščioni, neturite ko bijoti.

Jėšua nekalba apie krikščionis, Jis kalba apie melagingus pranašus, netikrus krikščionis, neatgimusius žmones, kurie bažnyčioje veikia Jėzaus vardu skelbdami, kad daro didžius darbus dėl Dievo, nors tą paskutinę dieną Jėšua bus priverstas pasakyti jiems, „Aš jūsų niekada nepažinojau, pasitraukite nuo manęs nusidėjėliai“.

(Pažiūrėkime į šias eilutes, kurios kalba apie du namus, vieną pastatytą ant smėlio (netikri pranašai/ netikri tikintieji) ir kitą pastatytą ant uolos (Uola/ Jėšua) - tai kalba tą patį dalyką, kaip anksčiau, netikras namas sugrius, o tikras - išsilaikys.

Trys orientyrai
Be konteksto mes turime paklausti šituos klausimus: Ar išmesti krikščionį iš dangaus atitiktų Jėšua charakterį, tokį kokį matome evangelijose? Ar yra nors vienas pavyzdys, kai Jis sakė, kad nors vienas tikras tikintysis bus pasmerktas į pragarą? Atsakymas yra ne. Ar yra, kur nors Apaštalų darbuose arba laiškuose pasakyta, kad tikras tikintysis ir Jėšua mokinys gali prarasti dangų? Atsakymas yra ne.

Veiksmas - ar mes matome kokį nors veiksmą aprašytą Evangelijose ar Apaštalų darbuose, kuris teigtų, kad tikri mokiniai, kurie stengiasi vaikščioti su Viešpačiu, eis į pragarą? Ne.

Žodis - Ar galime rasti skyrių ir eilutę Naujajame Testamente, kurie sako, kad tikri Jėšua mokiniai vis dar gali pakliūti į pragarą? Atsakymas yra ne.

Todėl, pagal kontekstą, Jėšua charakteris, Jėšua veiksmai, ir Žodis, leidžia mums spręsti, kad jei Jėšua sakė „Ne kiekvienas kuris sako man, „Viešpatie, Viešpatie“ įeis į dangų“, iš tiesų Jis kalbėjo apie netikrus tikinčiuosius, netikrus krikščionis.

Tokiu pat būdu mano pastorius 1980 metais suabejojo dėl to, ką Barbara ir aš tariamai galėjome pasakyti, nes jis pažinojo mūsų charakterio kokybę, todėl paklauskite savęs: Ar tai panašu į Jėšua, kurį aš pažįstu, kurį aš mačiau Evangelijose? Jei atsakymas yra ne, gilinkis į kontekstą, ieškok aprašytų panašių veiksmų evangelijose, ir bandyk surasti 2 ar 3 eilutes, kurios paremtų tą teiginį - ar nors viena iš jų prieštarauja to mokytojo teiginiams.

Kitą savaitę- kultūrinis kontekstas,

Palaiminimai,

2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

Pažinti Žodį? 2 dalis


John Fenn, 2012 m. rugpjūčio mėn. 31d.,

Sveikinimai visiems,

Vandens baliono mūšis
Buvo karšta vasaros diena Kokomo, Indianoje ir mes su kaimynų vaikais taškėmės vandenyje. Tuo metu vandens balionai buvo naujas išradimas. Daug geriau nei daržo žarna, kuri turėjo būti sujungta su čiaupu, vandens balionas galėjo būti nešiojamas visur, kur tik „kovotojas“ norėjo.

Fenų namai visada buvo atvira zona kaimynų veiklai, bet kitoje kelio pusėje, už 2 namų gyveno Spencerių šeima, kurie turėjo 2 mergaites. Šalia prie Spencerių namų gyveno jų pusbroliai, Spenceriai, kurie turėjo 2 berniukus. Būtent tą dieną 4 Spenceriai užpuolė 3 Fenų berniukus su vandens balionais mūsų pačių kieme! Reikėjo atsakyti į šį iššūkį!

Aš norėjau duoti atkirtį ir pripildžiau didžiausią balioną vandens kiek tik galima. Aš vos galėjau užrišti mazgą, kai pusiau nešiau, pusiau vilkau tą balioną į Spencerių kiemą.

Pamačiau, kaip Steisė Spencer nubėgo už jos namo kampo, kur sodo žarna buvo prijungta prie vandentiekio, taigi man iš karto buvo aišku, kad pasukus už kampo ji tučtuojau atakuos mane vandens čiurkšle. Aš turėjau tinkamiausiu laiku sviesti balioną iš karto už kampo, kad spėčiau apipurkšti ją, kol ji neatsuko žarnos krano.

Laikas buvo tinkamas: vandens balionas tiesiog išskrido man iš rankų kai tik užsukau už kampo, bet vietoj Steisės ten buvo jos mama, Jo (toks mamos vardas – vert. pastaba), kuri kaip tyčia apžiūrinėjo savo daržą! Buvo per vėlu. Didelis balionas sprogdamas pataikė jai į nosį, smakrą, ir viršutinę krūtinės dalį, sušlapindamas ją nuo galvos iki juosmens.

Steisė stovėjo prie savo namo durų už motinos išplėtusi akis ir garsiai aiktelėjo. Aš sustingau iš siaubo. Staiga orą perskrodė Steisės mamos klyksmas: „ OI TU Džoni Fenn, ką tu darai?! Tu pakliuvai, jaunuoli, mes tuoj viską pranešime tavo mamai!”

Bendras paveikslas
Jo buvo neaukšta ir sunki, bet stipri, o aš šiame savo augimo periode buvau beveik tokio pat ūgio kaip ji. Ji nutvėrė mano dešinę ranką taip, kad net buldogas būtų tuo nustebęs ir mes nužygiavome į mano namus.

Ir štai mes: stora maža Jo, peršlapus nuo galvos iki juosmens, aš, dešimtmetis su nuleistomis akimis, ir mano mama, vos valdydama juoką, kai Jo sugriaudėjo 110 decibelų garsu apie tai kaip aš ją užpuoliau.

Mano mama gerai pažinojo mane. Ji nedelsiant suprato, kad aš netyčiomis ir ne piktavališkai atakavau Jo, ir kai Jo nusiramino ji taip pat tai suprato. Priežastis buvo ta, kad jos abi pažinojo mane. Aš būdamas vaikas visada laikydavausi savo žodžio ir niekada, nesielgiau nepagarbiai su vyresniaisiais, ir žinoma, niekada tyčia nebūčiau užpuolęs suaugusio žmogaus vandens balionu.

Aš kūkčiodamas atsiprašiau, bet kai tik ji išėjo, mes su mama pratrūkome juoku, tuo viskas ir baigėsi. Čia buvo svarbūs trys faktoriai: jie žinojo mano charakterį, jie žinojo mano gyvenimą (veiksmus), ir jie pažinojo mane pagal mano žodžius. Jie žiūrėjo į šitą vieną pavyzdį konkrečiu momentu ir palygino tai su visais 10 mano gyvenimo metų žemėje. Aš visada gerbiau vyresnius, niekada nemelavau, nieko neprimušiau – šitas vienas įvykis buvo išimtis to, ką jie žinojo apie mane. Buvo aišku, kad visa tai tik atsitiktinumas.

Pažink charakterį
Tai, į ką mano mama ir ponia Spencer žiūrėjo, buvo bendras paveikslas viso mano gyvenimo, žodžių ir veiksmų, ir štai todėl jos tučtuojau suprato, kad aš tikrai netyčia jai pataikiau tuo vandens balionu.

Jei mes suprantame natūralius dalykus tokius kaip šitas, kodėl nesielgti su Tėvu ir Viešpačiu Jėšua tokiu pat būdu? Kodėl žmonės ištraukia vieną eilutę iš Biblijos ir sako „būtent taip Dievas mano“, užuot apžvelgę visus Jo nutarimus, kurie atspindi visą Jo gyvenimą, žodžius ir charakterį.

Skelbti kraują?
Čia yra pavyzdys, kurį išpopuliarino Kathryn Kuhlman 1960 ir 70-aisiais, ir kuris buvo atneštas į 80-ųjų charizmatinį judėjimą ir 90-uosius, kuomet „kraujo skelbimo“ praktikavimas tuomet, kai reikia konfrontuoti demonus, kai kuriuose sluoksniuose buvo įtvirtintas kaip evangelijos tiesa. Bet ar tai mokė ir praktikavo apaštalai ir Jėšua? Ar šitas tikėjimas neprieštarauja Dievo nutarimų visumai?

Ką Jėšua sakė ir darė
Jų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko... ir Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ (Morkaus 1: 23-25)

Tu, nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!“ (Morkaus 9: 25)

Jiems išėjus, štai atvedė pas Jį demono apsėstą nebylį. Išvarius demoną, nebylys prakalbo“. (Mato 9:32-33)

Sukvietęs dvylika savo mokinių, Jėšua davė jiems jėgą ir valdžią prieš visus demonus ir gydyti ligoms“. „Ir jie sugrįžo, su džiaugsmu kalbėdami: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl Tavo vardo“ (Luko 9:1; 10:17).

Ir kurie tikės, tuos lydės šie ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus...“ (Mk 16:17)

Nebeapsikęsdamas Paulius atsigręžė ir paliepė dvasiai: „Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau iš jos išeiti!“ (Apd 16:18).

Štai toks yra Žodis. Paprastai, tiesiog Jėzaus vardu įsakykite dvasiai palikti. Formatas neleidžia man pacituoti visų evangelijų eilučių, bet jos pakartotinai sako tą patį dalyką, kad mes turime tiesiog kalbėti demonams ir įsakyti palikti. Laikotarpis.

Jėzaus pralieto kraujo tikslas, ką apie tai sako Žodis
Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau...“ (Rom 3:25)

Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju...“ (Rom5:9)

Jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“ (1 Kor 11:25)

Jame mes turime atpirkimą Jo krauju...“ (Kol 1:14)

Jis įžengė... į Šventų Švenčiausiąją danguje... per Savo kraują, įvykdydamas užbaigtą atpirkimą už mus“ (Heb 9:25)

Jūs esate atpirkti brangiuoju Kristaus krauju...“ (1 Petro 1:19)

Ką sako klaida?
Klaida, kuri buvo iškelta virš to, ką sako Dievo Žodis, moko, kad mes galime taikyti brangų ir šventą Jėšua kraują, kuris buvo išlietas už mus prieš 2.000 metų ant kryžiaus sumokėti už nuodėmę, dabar išvyti demonams. Kaip jūs matėte anksčiau, Jėšua kraujas buvo panaudotas vienam tikslui - sumokėti už nuodėmę.

Mes galime būti „padengti“ Jėšua krauju, nes mes esame atgimę, tai tiesa. Bet visur Rašte Jėšua kraujas yra išaukštintas, kaip šventas ir pašvęstas, ir skirtas sumokėti už nuodėmę. Niekur Rašte nemokoma, ir mes nematome ten krikščionių, kurie taikytų šitą kraują kovodami su demonais.

Dabar jūs turite apsispręsti; ar jūs tikėsite, kad „kraujo skelbimas“ kovojant su demonais atitinka Raštą. Jūs turite pagalvoti. Jūs turite pasverti tai, ką Jėšua mokė apie demonų išvarymą įsakant jiems Jo vardu, kaip Jis mokė to savo pasekėjus, kaip jie sekė Jo nurodymais konfrontuodami demonų atakas, ir dar pridėkite viską, apibendrintą Žodžio supratimą, ką Viešpats pasakė apie tai, ką Aukos kraujas atliko, pagal skyrių ir eilutę, ir prieš pastatykite tai mokymui, kuriuo tikėjote. Ar tu užsikietinsi savo įsitikinimuose, ar pakeisi juos pagal Žodį?

Tiesiai šviesiai kalbant faktais ir nežeidžiant jausmų
Pasvarstykime - daugelis manęs klausia, kodėl jie neturi nuostabių patyrimų, kodėl Dievas neatveria jų akių matyti demonus ir angelus. Aš neturiu visų atsakymų, bet pasvarstykime štai taip.

Ar jūs kada nors sutikote paauglį ar turėjote draugą, kuris kitaip supranta gyvenimą ar kokį įvykį, ir jūs bandėte kalbėti jiems apie realybę to, kas atsitiko, bet buvote apriboti, kiek galite dalintis, nes jie laikėsi kažkokios nuomonės ar įvykio? Tai, kuo jūs galite su jais pasidalinti, yra apribota. Tas pats nutinka su Jėšua ir mumis, jei mes užsikietiname tikėti kažkuo, ko Jis nesakė ir nedarė, Jis priverstas sulaikyti apreiškimą ir informaciją, nes mes laikomės tos versijos labiau nei tiesos.

Jei Jėšua pasirodytų tau ir kalbėtų apie angelų ir demonų sritį, ar galėtum tai suprasti, nes Jis mokys tai, ką kalbėjo evangelijose ir ką tenai praktikavo. Ar galės Jis pasitikėti tavimi? O gal tu turi tiek daug klaidos sluoksnių savo supratime, kad užuot priėmęs tyrą Žodį, tu perfiltruoji jį per klaidą savo mąstyme ir iškreipi aplankymą?

Šiandienos požiūris: vientisas Dievo vaizdas ir virš visko esantis Žodis. Pažink Jo charakterį, Jo veiksmus, Jo Žodį. Norėk pakeisti tai, kuo tiki, jei tai nėra skyrius ir eilutė.

Viliuosi, kad nesusprogdinau daug vandens balionų į žmones, bet jei pažįstate mane, jūs žinote, kad tai nebuvo piktybiškai, nes tai patvirtina visas mano gyvenimas, mokymas ir praktika. Kitą savaitę daugiau atviro ir tiesaus mokymo apie tai, kaip tau gali būti patikėtas didesnis apreiškimas iš Viešpaties.

Palaiminimai,

2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Pažinti Žodį? 1 dalis


John Fenn, 2012 m. rugpjūčio mėn. 24 d.,

Sveiki visi,

Aš nemanau, kad kada nors yra buvusi tokia krikščionių karta, tiek blaškoma kiekvieno mokymo vėjo, žmonių apgaulės ir suktų triukų, kaip ši karta. Todėl yra labai gera priežastis apie tai kalbėti ir ši mokymų serija bus būtent apie tai.

Pabandykite įsivaizduoti tikėjimą paremtą kažkuo kas tariamai teigiama Biblijoje. Na pavyzdžiui, ką manote apie Jėzaus sugrįžimą 2012-12-21? Kažkas jums gali parodyti Raštu pagrįstą formulę įrodančią tai. O jei kas pasakytų, kad jau daugiau nėra nei atskaitomybės, nei nuodėmės ir taip pat pateiktų Rašto vietą? Ar pritariate, kad moterys turi tylėti visuose bažnyčios tarnavimuose ir/ar būti visiškai nepasidažiusios? Yra tikėjimo srovė mananti būtent taip.

Kaip gi mes atsiduriame tokioje būklėje? Kaip galime būti saugūs girdėdami tokį mokymą ir kaip galime nuspręsti ar tai Dievas ar žmogus? Leiskite man paklaidžioti laiko koridoriais.

Prieš tai
Buvo metas kai tik tam tikros seminarijos ugdė dvasininkus, kurie negyveno santuokoje. Tomis dienomis norėdamas studijuoti mediciną, turėdavai nuvykti į specializuotą koledžą. Norėdamas studijuoti teisę, turėdavai nuvykti į specializuotą koledžą mokytis teisės. Tokiu pat būdu norėdamas studijuoti apie Dievą vykdavai specializuotą koledžą, seminariją, mokytis apie Dievą. Tada buvo manoma, kad tiktai pastorius/ kunigas/ tarnautojas suprasdavo Raštą, kadangi paprastam žmogui būdavo per sudėtinga jį suprasti. Tokia buvo kultūra.

Nors struktūra buvo labai ribota, nauda buvo tokia, jog per visas denominacines linijas krikščionybė daugmaž laikėsi ant to paties dvasinio branduolio. Tuo metu protestantiškos denominacijos tvirtai laikėsi branduolinių tikėjimo tiesų, kurios daugiau ar mažiau buvo paremtos Žodžiu, o stabmeldiški Romos katalikai joms kėlė įtarimą, kadangi visi žinojo, jog Marijos ir šventųjų garbinimo Rašte nebuvo.

Štai kas vyksta kaimynystėje!
Juokingas įvykis nutiko vieną dieną pakeliui į bažnyčią kažkur tarp 1960-ųjų ir 1970-ųjų. Charizmatinis prabudimas prasiveržė daugelyje denominacijų. Žmonės buvo krikštijami Šventąja Dvasia ir gaudavo kalbų dovaną greičiau nei denominacijos sugebėdavo prie to prisitaikyti. Visų denominacijų nariai vos tik pakrikštyti Šventąja Dvasia pradėdavo rinktis namuose „maldai ir šlovinimui“. Metam savo bažnyčios nario kortelę už durų. Skamba klavesinas - šloviname Jėzų!

Krikščioniškas knygynas
Greitai leidėjai ir muzikantai pradėjo prekiauti šiems, kažkada buvusiems pavyzdingiems bažnyčios lankytojams, „sugadintiems“ Šventosios Dvasios krikšto ir jų maldų bei šlovinimo susirinkimų. Krikščioniški knygynai buvo perkrauti daugybe Biblijos vertimų bei knygų, kurių autoriai rašė apie Dievą. Plito krikščioniškos muzikos įvairovė pradedant nuo liaudies ir baigiant Jėzaus kultūros hipių bei sunkiojo roko muzika. Atsirado net krikščioniškų plakatų išleistų kompanijos „Argus“, juvelyrikos ir marškinėlių... Tuo metu iki pilnos krikščionybės mūsų tautai (amerikiečių tautai – vert. pastaba) tetruko vieno žingsnio.

Dievo Žodis jau nebuvo laikomas seminaristų nelaisvėje, jis tapo prieinamas paprastam žmogui. Domiesi angelais? Gali rasti Bilio Grahamo knygų iš konservatyviosios pusės ir Čarlio & Francis Hunterių iš ekstremaliosios pusės. Nori sužinoti apie Šventosios Dvasios krikštą? Gali paskaityti Džono Šerilio „Jie kalba kitomis kalbomis“, o jei esi iš episkopalinės bažnyčios – skaityk tėvo Denio Benteto medžiagą.

Žodžio sumenkinimas
Greitai kiekvienas turėjo mažiausiai vieną nuomonę Dievo tema, kadangi aplink buvo begalė balsų šiuo klausimu. Žmonės nustojo studijuoti patį Žodį ir iškeitė jį į kitų nuomones.

Per trumpą laiką žmonės nuklydo nuo paprastos meilės Dievui iki noro kažką iš Jo gauti – pinigų, šeimos išgelbėjimo, sėkmės, sveikatos. Jie pradėjo kurti formules pagrįstas tuo, ką neva kalbėjo Dievas.

Tikėjimo Žodis
1980-aisiais iškilo Tikėjimo Žodžio judėjimas su centrine žinia apie Dievo ir Jo Žodžio vientisumą. Tai atrodė Dievo atsakymas į 1970-ųjų beprotystę ir sugrąžino balansą daugeliui bei išmokė juos palyginti X mokymą su Žodžio vientisumu.

1990-aisiais Tikėjimo Žodžio mokiniai norėdami pasipelnyti pakreipė Žodį savo naudai ir klestėjimo judėjimas kartu su savo formulėmis įgavo pagreitį. Paprasta taisyklė „Jei aš padarysiu x tada Dievas padarys x“ įsiskverbė ir tebeteka skirtingose tikėjimo srovėse dar ir šiandien.

Dabar žmonės susirinkę šaukia ir rėkia ant Dievo bandydami priversti Jį nuleisti jiems prabudimą, tarsi jie norėtų žmonių išgelbėjimo labiau negu Tas, kuris atsiuntė savo Sūnų sunaikinti pasaulio nuodėmę. Tokių žmonių mintyse Dievas tampa priešu.

Tuo tarpu pasaulio kultūra su savo skambiais šūksniais ir viliojančiais vaizdeliais įteigė tam tikrą žmonių mąstymo būdą, vietoj to, kad drąsintų juos pačius mąstyti. Šis modelis suveikė taip pat ir bažnyčioje, kur krikščionys pamynę sveiką nuovoką ir savigarbą pasiduoda manipuliacijai daryti tokius dalykus Dievo vardu, kokių niekas sveiku protu nedarytų. Tau jau nereikia mąstyti - pastorius padarys tai už tave! Viskas pagal formulę. Biblijoje jie siekė Dievo, šiandieną mes ieškome formulių. Liūdna.

Internetas
Dabar visi šitie balsai surado savo vietą internete. Atsirado dar daugiau žmonių tikinčių, jog tie garsūs šūkiai yra tai, ką sako Žodis. Deja, realybėje yra didelis skirtumas tarp to, ką sako kažkas ir ką sako Žodis. Nepaisant mūsų laisvės ir žinių, žmogiškoji prigimtis išlieka tingi. Žmonės nori, kad Mozė pasikalbėtų su Dievu ir perduotų visiems Jo žodžius, vietoj to, kad patys pažintų Dievą artimiau ir asmeniškai.

Nauja karta
Yra alkanų žmonių, kurie paprasčiausiai trokšta pažinti Dievą, be jokių slaptų kėslų ar norų kažką iš Jo gauti. Jie buvę susirinkimuose, kuriuose jaučiama aiški bendruomenės manipuliacija, jie matę veidmainystės, bandę formulių, tačiau likę tušti. Jie nori Jo!

Dvasinė tiesa
Dvasinės būtybės gali kalbėti – tai yra faktas. Ne Koko gorilų ženklų kalba, bet spontaniška kalba. Tik dvasiniai kūriniai gali tai daryti – Dievas, angelai, žmonės. Tai reiškia, kad skiriamasis dvasinės būtybės bruožas yra kalba.

Laiško Hebrajams 1:1-3 sako, kad Tėvas įvairiais būdais praeityje yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, visą laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse.

Drauge su Jo apsireiškimu Evangelijose, Tėvo Žodis buvo apreikštas žmonijai vaikščiojantis Edeno sode kartu su Adomu ir Ieva. Biblija yra per amžius einanti užrašų kolekcija, bylojanti Jo pasirodymus ir įtaką žmonių gyvenimuose. Kaip sako Petras: „...kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės“ (2 Petro 1:21). Šie užrašai yra šiandieninė Biblija.

Žmones pažinsi pagal jų žodžius
Savo senelį aš pažinojau vieninteliu būdu – būdamas su juo ir klausydamas jo žodžių. Jis buvo nosies, ausų ir gerklės ligų gydytojas ir man patikdavo leisti laiką kartu su juo. Kai buvau mažas berniukas sekmadieniais jis pasiimdavo mane į ligoninės vizitacijas. Jis įeidavo į kieno nors palatą, šiltai pasisveikindavo, apžiūrėdavo pacientą, šiek tiek pasikalbėdavo su juo ir judėdavo pirmyn. Jis man pasakodavo apie medicininius dalykus, apie pacientus, kodėl jie turėjo tokius sutrikimus, jų šeimas, ir kitus svarbius dalykus, kurie aptarinėjami tik tarp anūko ir senelio. Aš pažinau jį, nes mes kalbėjomės ir leisdavome laiką kartu.

Lygiai taip pat ir Tėvas. Mes Jį pažįstame iš užrašyto Žodžio, kuris liudija apie Jėzų bei praleisdami laiką Jo artume. Tėvas gyvena mumyse, kad mes galėtume su Juo kalbėtis, jausti Jo buvimą viduje ir bendrauti su Juo minties greičiu.

Žmonės manęs klausia kuo aš esu toks ypatingas, jog Jėzus man pasirodo, kad pamokytų ar duotų pranašiškus žodžius. Pirmiausiai, tai yra malonė. Antroji ir svarbiausia kelio pas Jėzų dalis – visų pirma yra mylėti Tėvą, ką aš ir darau.

Bet jei visa tai atidėsime į šalį, Jis pasirenka pasirodyti ar kažką papasakoti man, nes aš esu įsitvirtinęs Žodyje ir Dvasioje. Jis žino, kad aš nenuklysiu nuo balanso ar sukvailiosiu Jo atžvilgiu. Aš esu saugus. Apsidairyk aplinkui – yra daugybė, kurie turėjo dvasinių patyrimų, tačiau jie pakvaišta ir Tėvas negali jiems patikėti daugiau. Jie perfiltruoja savo patirtį per religinį ar kultūrinį filtrą ar dar prideda prie to ką patyrė, vietoj to, kad paprasčiausiai pasidalintų tuo kas nutiko. Aš esu saugus, kadangi aš pažįstu Žodį ir Dvasią ir nesistengiu išaukštinti savo vardo... kalbu su jumis tiesiai, bet nuoširdžiai.

Tai štai kuo aš noriu pasidalinti šioje serijoje, kad Tėvas ir Viešpats patikėtų jums dar didesnį apreiškimą. Tikras dvasinių dalykų pažinimas – tai Jo kelių pažinimas. Išmokite ignoruoti kitus balsus ir girdėti tik Ganytojo balsą. Draugai, pasilikite harmonijoje -tai gali pakeisti jūsų gyvenimą!

Palaiminimai,

2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

Aukštesni keliai. 5 dalis


John Fenn, 2012 m. rugpjūčio mėn. 17 d.,

Sveiki,
Dalinausi iš Izaijo 55:6-13, kur pasakyta palikti mūsų mintis ir kelius ir grįžti pas Viešpatį; praeitą savaitę dalinausi apie savo nuostatą dėl atsitikimo automobilių stovėjimo aikštelėje ir apie Habakuko savigailą, kai jis gavo supratimą, kaip Viešpats tvarko Izraelio/Judo ir jo asmeninį gyvenimą.

Šiandien aš pasidalinsiu apie našlę vardu Rūta.

Laikas apsispręsti; aukštesni keliai ar žemesni keliai?
Kiekvieną savaitę šioje serijoje mes matėme, kad yra toks apsisprendimo momentas, kai mes turime rinktis Dievo aukštesnius kelius ir mintis ar pasilikti įstrigusiems su mūsų žemesniuose keliuose ir mintyse.

Šitie momentai nebūna tokie, kaip Holivudas juos pavaizduotų, kai laikas sustoja, ir šviesos nukreipiamos į aktorių tuomet, kai jis mąsto kuriuo keliu pasukti – NE! Ta apsisprendimo akimirka yra paprasčiausias laiko momentas eilinės dienos sūkuryje, su labai įprastomis aplinkybėmis viduryje, bet tai yra momentas, kai mes apsisprendžiame eiti aukščiau, ar pasukti žemiau.

Aplinkybių mes negalime kontroliuoti
Jūs atpažįstate vardą Rūta ir jūs galite prisiminti, kad tai buvo moteris iš Senojo Testamento, kuri gyveno kaip tik po to, kai Izraelis vadovaujamas Jozuės įsikūrė Pažado žemėje ir, kad ji galiausiai ištekėjo už žmogaus vardu Boazas, bet ar žinote, kas buvo Elimelechas? Tai jo gyvenimas ir mirtis sąlygojo tai, jog Rūta pakliuvo į Juozapo, Jėšua žemiško tėvo šeimos liniją.

Izraelyje buvo badas, nes žmonės nesekė Viešpačiu, taigi Elimelechas perkėlė savo žmoną Naomę, ir du jų sūnus į lietingą kaimyninį Moabą, šių dienų Jordano valstybę, ir pasiliko ten apie 10 metų. Per tuos 10 metų jų sūnūs vedė vietines moabites, ir kažkaip nutiko, kad visi trys vyrai, Elimelechas ir sūnūs, mirė. Pasiliko tik Naomė ir jos marčios. Kokia tragiška istorija!

Po šių įvykių prasidėjo lietūs, taigi Naomė nusprendė sugrįžti į savo namus Betliejuje, pareikšdama savo marčioms, kad jos gali elgtis laisvai ir pasilikti Moabe su savo šeimomis. Viena marti, Orpa, sugrįžo į savo moabitų šeimą, bet kita, Rūta, prisišliejo prie Naomės sakydama šituos žymius žodžius:

Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta bus mano tauta ir tavo Dievas bus mano Dievas. Kur tu mirsi, ten ir aš mirsiu ir būsiu palaidota. Tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau, bet tik mirtis atskirs mane nuo tavęs“ (Rūtos 1:16-17).

Žvilgsnis į Boulder, Kolorado
Aš tarnavau neapmokamu antruoju pastoriumi surinkime, kurio pastorius planavo parduoti savo verslą ir išeiti į pensiją, taip pat palikti ir pastoriavimą, kartu su manimi sukurti Biblijos mokyklą ir misionierių apmokymo centrą netolimuose kalnuose, ir paskirti mane apmokamu to surinkimo pastoriumi.

Vieną 1986 metų birželio dieną pastorius su savo žmona atėjo į mūsų namus ir pareiškė, kad neparduos savo verslo nes „... po to, kai visos sąskaitos bus apmokėtos, aš gausiu tik $750.000, o dėl Dievo nieko negalima padaryti su tais $750.000”. Dvasioje aš pamačiau, kaip milžiniška ranka perkirto tarp jų ir manęs su Barbara, ir aš žinojau, kad taip pasirinkdamas pastorius pasirinko žemesnį kelią, ir Viešpats atskyrė mus.

Mes buvome šoke, įskaudinti ir nusivylę, nustebę, sumišę ir kai jie išėjo, mes tiesiog kurį laiką spoksojome vienas į kitą, kaip elniai pagauti prožektoriaus šviesos... ką mes dabar darysime? Kai atsigavome, mes nusprendėme, kad darysime tai, kas yra teisinga nesvarbu kas benutiktų, nes mes tarnavome Dievui, o ne žmogui ir iki dabar Dievas mus turėjo tame surinkime, nors dabar mes turėjome asmeniškai Jo ieškoti.

Kitą rytą kai Barbara duše šaukėsi Viešpaties dėl neteisingumo ir klausė, kas dabar bus, Jis pasakė: „Aš bandžiau dirbti su žmonių širdimis, bet jie Man neleido, todėl aš turėjau dirbti jų aplinkoje. Kadangi tai nebuvo jūsų klaida, jūs pasiliksite mano tobuloje valioje, nors tai reiškia jums apvažiavimą (apylanką), bet ir vėl, jūs pasiliksite mano tobuloje valioje“.

Kitą kovo mėnesį mes persikėlėme ir tapome surinkimo ir nuostabių žmonių pastoriais pietų Kolorade ir pasilikome ten maždaug 6 metus. Tai buvo didelis apvažiavimas! Kartais kažkas įvyksta ir mes to negalime sukontroliuoti taip, kaip Rūtos tragišku atveju arba mūsų normaliuose gyvenimuose, ir mes turime pasirinkti aukštesnius kelius.

Žinojimas, kad mes pasiliksime tobuloje Dievo valioje ir nesvarbu, jog turime atlikti tą neplanuotą apvažiavimą, suteikė mums didelę paguodą, ir tie žodžiai guodė mus visus tuos metus, kai „planas A“ buvo nusviestas šalin ir pasirodė „planas B“, kurio nebuvo prieš plano A atmetimą.

Sprendimas buvo priimtas 1986 metų liepos mėnesį ir mes tapome kito surinkimo pastoriais 1987 metų kovo pabaigoje, 9 mėnesiais vėliau. Per tą laiką mes toliau tarnavome žmonėms, lyg nieko nebūtų nutikę, su šypsenomis veiduose ir gera nuostata – mes pasirinkome aukštesnius kelius ir mintis šioje nepatogioje ir sunkioje situacijoje.

Grįžkime prie Rūtos
Naomė buvo našlė ir ja rūpinosi tik Rūta. Tuo metu nebuvo pensijų, pensijų fondo banke senam amžiui, nebuvo sveikatos draudimo – nieko, tik Rūta, kuri ja rūpinosi. Bet Naomė turėjo jauną savo mirusio vyro giminaitį, galingą pasiturintį vyrą... vardu Boazas, su kuriuo galėjo susitikti (2:1).

Boazas (hebrajiškai: „stiprybė“) beveik iš karto pastebėjo Rūtą ir buvo patrauktas prie jos, sakydamas jai, kad ji gali dirbti kartu su jo darbininkais ir rinkti visus grūdus, kiek tik norės. Kai Rūta papasakojo, kad Boazas pastebėjo ją ir parodė jai palankumą, Naomė supiršo juos, matydama Boazą, kaip Dievo aprūpinimą Rūtai. Ir ji buvo teisi!

3 skyriaus 9 eilutėje Rūta pasielgė taip, kas gali būti nesuprasta eiliniam skaitytojui. Bet jei tu supranti kultūrą, tu gali matyti kokia drąsi buvo Rūta. Po sunkios derliaus nuėmimo dienos ir grūdų kūlimo visi vyrai, jų tarpe ir Boazas, nuėjo miegoti ten, kur dirbo. Naomė pasakė Rūtai, kad taip atsitiks, ir kai taip įvyko, ji užmigo prie jo kojų ir užsidengė jo apsiaustu (3:3-9)

Pasipiršimas
Aš suprantu, kad tie kurie yra susipažinę su mano parengta Senojo Testamento apžvalga Video Biblijos mokykloje jau tai žino, bet pasilikite su manimi dėl to, kas dar liko – jo rūbo, kaip dangos, užsidėjimas ant savęs buvo pasipiršimas. Rūta pasipiršo Boazui tą naktį, pasielgdama drąsiai ir tikėjime. Ji ir Naomė buvo nuostabios moterys!

Kai Boazas pabudo jis buvo nustebęs radęs Rūtą prisiglaudusią prie jo, kuri pasakė: „uždenk mane savo apsiaustu, nes tu esi mano artimas giminaitis“. Tai buvo pasipiršimas, ir iki šios dienos Izraelyje jaunikis uždengia nuotaką savo rūbais parodydamas, kad nuo dabar ji yra po jo apsauga ir stogu santuokoje.

Žinoma, Boazas priėmė jos pasipiršimą, ir jie susituokė, tas žydas ir šita moabitė, kuri priėmė Izraelio Dievą kaip savo. Visa tai prasidėjo įvykiais, kurie buvo ne jos kontrolėje, ir ji darė sprendimus pagal Jo aukštesnius kelius ir mintis šių aplinkybių viduryje:

Badas, šeimos iš Izraelio sutikimas, ištekėjimas ir įsijungimas į šeimą, uošvio mirtis, vyro mirtis, jos anytos sprendimas sugrįžti į Izraelį - ir štai Rūta turėjo rinktis: ar pasilikti namuose Moabe arba sekti Naomę aukštesniais Izraelio Dievo kelias ir mintimis.

Bet palauk, yra daugiau!
Apsisprendimo momentas, kuris įveda mus į Dievo kelius ir Jo mintis yra tame nukrypime nuo normalaus mūsų gyvenimo. Rūtos knygos pabaiga aprašo giminės istoriją: Rūta ir Boazas turėjo sūnų vardu Jesė, karaliaus Dovydo tėvą.

Tai reiškia, kad Rūta buvo įžymioji Dovydo močiutė. Bet pažvelkime kita kryptimi nuo šeimos linijos, norėdami suprasti, kaip tai nutiko ir kad viskas gerai, jog viengungis izraelitas įsimylėjo svetimtautę moabitę moterį? Atsakymas randamas Juozapo genealogijoje Mato 1:5:

O Saliamono sūnus buvo Boazas, kurį jis turėjo iš Rahabos, o Boazo sūnus buvo Obedas...“

Tai teisinga; Boazo mama buvo Rahaba (buvusi) prostitutė iš moabitų sostinės Jericho.

Mums pasakyta Jozuės 6:25: „Paleistuvę Rahabą ir jos tėvo namus bei visus, kurie buvo su ja, Jozuė paliko gyvus. Taip ji liko gyventi tarp Izraelio iki šios dienos, nes paslėpė pasiuntinius, kuriuos Jozuė išsiuntė išžvalgyti Jerichą“.

Boazo mama ir tėvas buvo Rahaba ir Saliamonas, taigi dabar mes suprantame, kodėl jis rado būtent tą moabitę moterį, kuri kaip ir jos motina, priėmė Izraelio Dievą ir žmones kaip savo.

Neketinu trenkti jums į veidą
Tas apsisprendimo momentas, kur jūs turite pasirinkti aukštesnius kelius ir mintis arba pasilikti su savo žemesniais keliais ir mintimis nepraneš apie save skambant garsioms fanfaroms. Mums reikia įžvelgti išmintį darant aukštesnį sprendimą ir jo vaisių gyvenimo kelyje, kai jūs apsisprendžiate pasirinkti aukštesnius kelius ir mintis.

Na, ir žinoma, istorija Jeriche tikrai prasideda su prostitute vardu Rahaba, kuri padarė aukštesnį apsisprendimą priimti Dievo mintis dėl savęs, ir surizikavo apginti porą žvalgų tame prakeiktame mieste. Aš matau Dievo malonę štai tame:

Jis apdovanojo Rahabą marčia iš jos pačios šalies, Jis parūpino dievobaimingą moterį, kuri turėjo stiprybės ir reikiamą charakterį bei drąsos taip, kaip jos mama Boazui, Jis parūpino dievobaimingą vyrą, kuris žinojo, kad mylės ją nors ji buvo svetimtautė Dievo šeimoje Rūtai, ir Naomė bus priimta į tą šeimą taip pat, todėl mes dabar turime vyrą vardu Dovydas, ir vėliau vyrą vardu Juozapas, kuris vedė jauną moterį vardu Marija, o ji pagimdė mums Viešpatį Jėšua, Izraelio Mesiją. Nuostabi Malonė!