Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. birželio 30 d., penktadienis

6 valdymo dėsniai, Dievo duoti žmogui, kad pagal juos gyventų. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 25 d.,

Sveiki visi,
Mes pabaigėme santykiais, kurie jeigu prisimenate yra laisvos valios rezultatas, aprūpinti intelektu ir emocijomis, sujungti su apšvietimu ir apreiškimu.

Kai žmogus įsisąmonina šiuos 6 punktus, TADA jo gyvenimas su Viešpačiu tampa turtingas ir įdomus – bendrystės ir draugiškumo, supratimo ir netgi draugystės su Juo gyvenimu. Viešpats Savo paties laisvoje valioje, intelekte, emocijose, santykiuose, įsipareigojimuose ir pasekmėse yra sveikas – ir šioje struktūroje kiekvienas gali būti bendrystėje su Juo.

JEIGU asmuo nėra sveikas emocionaliai, Dievas jį pasieks, tačiau Jis dės pastangas, kad asmenį išgydytų, iš dalies tam, kad šis teisingu ir sveiku būdu pažintų Dievą. JEIGU žmogus nėra sveikas laisvos valios, intelekto arba apšvietimo srityje, jo galimybės priartėti prie Dievo yra apribotos – todėl kad Dievas yra sveikas ir subalansuotas. Jis deda pastangas mus pakelti į Savo aukštesnius kelius ir mintis, bet kaip Izaijo 55 skyriuje yra parašyta – pirmiausiai turime palikti savo kelius ir mintis.

Pažvelkime šiuo požiūriu į savo pačių gyvenimą – kuo sveikesniu būdu naudojatės savo laisva valia, savo mintimis, savo jausmais, žiūrėdami kuo maitinatės priimdami apreiškimą ir apšvietimą – tuo artimesni Jam jaučiamės.

Ir atvirkščiai, amoralus žmogus griauna santykius piktnaudžiaudamas savo laisva valia, intelektu, emocijomis ir apšvietimu. Amorali valdžia turi tuos pačius bruožus, ji kuria taisykles ir įstatymus, kurie sugriauna taikius santykius ir iškreipia santykius.


V) Įsipareigojimai yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo reikalavimai. Sekant mano logika, jeigu šie 3 pirmi punktai yra įgyvendinami (#4) santykių struktūroje, vadinasi įsipareigojimai šiuose santykiuose yra tam, kad turėtumėm dievotų ir taikių santykių rinkinį savo gyvenime. Šie įsipareigojimai taip pat skirstosi į tris kategorijas: Dievas, žmogus, kūrinija.

Įsipareigojimai savo prigimtimi yra intelektualūs, ne emociniai. Gal nieko ypatingai nejausime prižiūrėdami savo namų kiemą, vis dėlto esame įpareigoti savo kaimynų atžvilgiu, kurie verčia mus taip elgtis. Įsipareigojimai yra mus kontroliuojantys dalykai, kadangi mes esame kažkam arba kokioms nors aplinkybėms skolingi, susieti su jomis.

Vadinasi dievoti ir moralūs įsipareigojimai yra veiksmų eiga, tekanti iš Dievo per mus, ir tai teisinga ir tinkama kitų žmonių, su kuriais mus sieja kokie nors ryšiai, atžvilgiu. Kadangi gyvename valstybėse, o kiekviena valstybė turi savo taisyklių ir nuostatų rinkinius, esame įpareigoti būti gerais piliečiais, dalyvauti kaip galima savo valdyme, ir nukreipti savo bei valdžios gyvenimą dievotų įsipareigojimų link.

Amorali valdžia, kaip ir amoralus asmuo, iškreips santykius, iškreips įsipareigojimus savavališkai ir vienpusiškai sukurtomis taisyklėmis. Amorali valdžia apsunkinančias taisykles užkrauna ant savo piliečių, ieškodama kada nors pereiti nuo laisvos valios ir individualaus savarankiškumo taip, kad galia būtų centralizuota į didelį federalinį branduolį.

VI) Pasekmės yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo vykdymas. Ir vėl, sekant mano logika, - įsipareigojimai, pasireiškiantys per santykius, per laisvos valios, intelekto, emocijų ir apšvietimo vykdymą, turi turėti geras ir blogas pasekmes.

Jeigu asmuo turi būti dievotas, moralus ir vaikščioti su Dievu, taigi turi būti ir geros arba blogos pasekmės, kaip laisvos valios rezultatas. Šios pasekmės yra pagal Dievo tobulą teisingumą, kai kurios iš jų bus apreikštos vėliau, kai kurios matomos šiame gyvenime.

Geros pasekmės asmens, gyvenančio 1-5 punktuose yra palaimintas gyvenimas, sveiki santykiai, palankumas, apreiškimas, ir gyvenimas, palaipsniui judantis arčiau Dievo ir charakteriu artėjantis prie panašėjimo į Kristų. Vienu žodžiu – dievotumas.

Kuomet nesame geri 1-5 punktų prievaizdai, tuomet ištinka blogos pasekmės, o jos yra priešingos: Nesveikos mintys ir emocijos, nesveikas apšvietimas ir apreiškimas iš nesveikų šaltinių, nesveiki ir suirę santykiai, neatlikti įsipareigojimai, ir vieniems neįvykdyti, kad būtų įvykdyti kitiems. Ir ilgainiui – fizinis pablogėjimas, net iki amžino atsiskyrimo nuo Dievo.

Amorali valdžia netgi judės kontroliavimo kiekvieno savo piliečius liečiančio aspekto link su žiauriomis bausmėmis už nepaklusimą įstatymo raidei. Amorali valdžia iškreipia įsipareigojimus ir pasekmes, ir daugeliu atvejų, kadangi neturi išminties ir apšvietimo, vadina gera blogu, o blogą geru.

Priežastis, dėl ko aš apmąsčiau šiuos (kas pasirodė besą) šešis elementus, ištekančius iš Dievo į žmoniją, yra dėl kovų vykstančių tarp liberalų ir konservatorių visame pasaulyje – apsaugoti savo sienas arba neturėti jokių sienų, vis didėjantis valdžios skverbimasis į privatų piliečių ir verslo, arba į žemesnės valdžios – leidžiančios žmonėms ir verslui siekti gyvenimo, laisvės ir laimės egzistenciją, - krikščionys dažnai susipainioja šiuose balsuose. Tikiuosi, jog įnešiau šiek tiek aiškumo, nes pagal tai jūs galėsite teisingai atskirti ir teisingai nuspręsti – paprasčiausiai prisiminkite apie šiuos 6 elementus ir būsite nustebinti, kaip viskas paaiškės.

Tikiuosi, tai buvo jums palaiminimas – žinau, kad šį kartą buvau labiau akademiškas, dėl to atsiprašau, tačiau manau geriausia bus žiūrėti į tai, kaip į punktus. Tikiuosi, jog kaip ir man, jums tai buvo prasminga.

Kitą savaitę nauja tema. Būkite palaiminti!

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2017 m. birželio 29 d., ketvirtadienis

6 valdymo dėsniai, Dievo duoti žmogui, kad pagal juos gyventų. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 18 d.,

Sveiki visi,
Toliau kalbėsiu apie priežastis, kodėl žmonės tokie susiskaldę ir apie mūsų individualias bei valdžios atsakomybes...

II) Žmogui Kūrėjas suteikė intelektą ir emocijas, kad šie nukreiptų laisvą valią. Tai yra valdymo apibūdinimas.

Jeigu žmogus yra sukurtas su laisva valia, vadinasi jis turi turėti priemones, leidžiančias nukreipti tą laisvą valią, todėl žmogui buvo duotas intelektas ir emocijos. Nepaisant to, kad žmogui buvo suteikta laisva valia, jam turi būti duota galimybė suprasti kas yra gera ir kas bloga, suvokti savo įsipareigojimus ir pasekmes, ir kaip tai pritaikyti visuomenėje, sudarytoje iš kitų laisvos valios kūrinių.

Kitaip sakant: Jeigu žmogus turi galimybę priimti sprendimus, tuomet jam reikėtų turėti ir priemones, kurių pagalba galėtų mąstyti ir jausti šių sprendimų priėmimo procese.

Emocijos – tai gebėjimas patirti veiksmų pasekmes. Intelektas gali suformuluoti strategiją, dalyvaujančią priimant sprendimus, tačiau laisvos valios kūriniai turėtų gebėti įvertinti, mėgautis, matyti grožį ir jausti visa, kas su tuo susiję, kaip protingo sprendimo rezultatą. Emocijų dėka žmogus mene geba įžvelgti kažką daugiau nei teptuko potėpį, jis geba patirti emocijas, kurias menininkas bandė perteikti. Emocijos leidžia žmonijai įsijausti į kito žmogaus situaciją, ne tik girdėti faktus (intelektas), bet patirti simpatiją ir antipatiją (emocijos).

Neturėdamas emocijų, asmuo turintis laisvą valią, neturėtų asmenybės, nesugebėtų išgyventi sėkmingų ir nesėkmingų gyvenimo momentų.
Asmuo, pripažindamas laisvą valią bei intelekto ir emocijų dovaną, kreips savo gyvenimą protingai naudotis laisva valia ir treniruos savo emocinę sveikatą.

Priešingai, amoralus žmogus arba amorali valdžia, sieks sukelti sąmyšį žmonių intelekte ir emocijose, kad galėtų manipuliuoti, vietoj to, kad padrąsintų savo piliečius siekti aukštesnių minčių ir aukštesnių sveikų emocijų.

III) Apšvietimas arba apreiškimas yra vidinio žinojimo, kas gera ir bloga šaltinis, tai asmeninio bei federalinio valdymo apreiškimas. Apšvietimas arba apreiškimas yra sąžinės ir kaltės šaltinis, gebėjimas jausti sąžinės graužimą ir susitaikyti su tais, kuriuos nuskriaudėme.

Jeigu asmuo turi laisvą valią, ir jam duotas intelektas bei emocijos, kuriomis kreipiama laisva valia, jam taip pat turėtų būti duotas absoliutas, pagal kurį būtų matuojamos mintys ir emocijos. Tai gyvybės kibirkštis, kai Dievas per Savo Dvasią sujungia į viena laisvą valią, intelektą, ir emocijas su išmintimi iš aukštybių, žinančia, kaip gyventi su šiomis dovanomis. Tai – apšvietimas ir apreiškimas. Tai sąžinės ir įsitikinimo balsas, staigus žinojimas iš išorės, tačiau jaučiamas viduje, kad mes neteisingai pasielgėme. Tai priemonės, pagal kurias taikoma išmintis – išmintis, pritaikyta pažinimui.

Be Dievo apšvietimo asmens intelektas ir emocijos visu greičiu lekia su savo laisva valia, tačiau jie neturi išminties, prie kurios galėtų priderinti savo pažinimą, mintis ir emocijas. Su apreiškimu ir apšvietimu eina ir mūsų reakcija; arba save sukietiname apreiškimo atžvilgiu, arba suminkštiname ir atgailaujame.

Ir asmuo ir valdžia, kuri yra apšviesta, supranta įstatymo dvasią, kai tuo tarpu amoralus asmuo arba valdžia susitelkia į įstatymą vien tik savo intelektu – matydami tik įstatymo raidę. Amoralus asmuo arba valdžia neparodo jokio sąžinės graužimo, jokio gailėjimosi. Laisvos valios, intelekto ir emocijų supratimas tik intelektualiai, nesuprantant įstatymo dvasios, veda prie nenuoseklių ir savavališkų teismo nutarčių, įstatymų ir reikalavimų, kurie turintiems sveiko proto iš kart matomi, kaip klaidingi.

IV) Santykiai yra tinkama asmeninio ir federalinio valdymo galimybė. Kadangi laisva valia daro įtaką intelektui ir emocijoms, o šie yra surišti į viena su apreiškimu, jie visi daro įtaką santykiams. Santykiai Rašte yra tokie:
Pirmiausia, vertikaliai su Dievu, antra, horizontaliai su kitais žmonėmis, ir trečia su kūrinija, apimant ir mus supančius materialius dalykus.



Laisvos valios, intelekto, emocijų ir apreiškimo savybės yra sukurtos Dievo, kad veiktų santykiuose. Šios savybės yra tobulinamos, dailinamos, auginamos ir puoselėjamos kartu su santykiais. Pirmiausia joms daroma įtaka šeimoje, tada - platesnėje šeimoje, kaimynų, bendradarbių ir nepažįstamųjų tarpe. Tėvų pareiga išmokyti savo vaikus, kaip tvarkytis su savo laisva valia, intelektu, emocijomis ir apreiškimu/ apšvietimu šeimos rėmuose. Tai tėvų pareiga.

Tačiau santykiai yra geriausia galimybė šiems bruožams pasireikšti, prisidedant prie visų sukurtų dalykų – nuo aprangos, kurią renkamės, iki vandens takų ir laukinės gamtos tvarkymo.

Todėl mūsų santykiai yra Dievo numatyti, kad taptume šventi, kad jie padėtų mums augti pagal Kristaus paveikslą charakteriu, mintimis ir gyvenimo būdu.

Išeikvojau vietos limitą. Šią temą baigsiu kitą savaitę, likite sveiki ir būkite palaiminti.

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2017 m. birželio 28 d., trečiadienis

6 valdymo dėsniai, Dievo duoti žmogui, kad pagal juos gyventų. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 11 d.,

Sveiki visi,
Visame pasaulyje valdžios kovoja už liberalumą ar konservatyvumą, laisva valia ar valdžia paremtas teises, ir reikalai tampa bjauriais ir purvinais, bent jau JAV. Kaip individai mes irgi kovojame dėl savivaldos. Mes kovojame tarpusavyje be jokių taisyklių, leiskite man elgtis, kaip aš noriu, skirtingai nei gyvenant pagal taisykles, reglamentus ir pareigas. Kaip mūsų individualių gyvenimų valdymas, arba tvarkymas, taip ir federalinės valdžios, turi tam tikrus Dievo jiems duotus elementus, nepriklausomai ar žmonės nori pripažinti Jį kaip šių dalykų Kūrėją ir Šaltinį, ar nenori.

Šiandien noriu su jumis pasidalinti esminiais dalykais, kuriuos Dievas davė visai žmonijai. Tai liečia ne tik asmenišką mūsų gyvenimų valdymą, bet taip pat ir valstybių valdymą. Aš pateiksiu 6 punktus, kurie galima sakyti lengvai išplaukia vienas iš kito, o tada dalinasi į kelias detales.

Kai jūs tai suprasite, galėsite labai lengvai pažinti Viešpaties valią, suprasti problemas, kurias turi kiti, Jeigu jūs neturite aiškios krypties suvoksite kaip JIS galėtų vesti jus asmeniškai, ir kur Jis vavojauja vyriausybei. Jūs galėsite padėti ir kitiems. Taigi, pradėkime nuo pradžių, iš eilės nuo I iki VI (1-6).

I) Laisva valia buvo Dievo duota žmogui ir tai suteikia pagrindines asmeninio ir federalinio valdymo charakteristikas.

II) Žmogui Kūrėjas suteikė intelektą ir emocijas, kad per juos vadovautų laisvai valiai. Tai asmeninio ir federalinio valdymo apibūdinimas.

III) Apšvietimas yra vidinio žinojimo, kas gera ir bloga buveinė bei sąžinės ir kaltės šaltinis. Tai asmeninio ir federalinio valdymo apreiškimas.

IV) Santykiai yra tinkama asmeninio ir federalinio valdymo galimybė.

V) Įsipareigojimai yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo reikalavimai.

VI) Pasekmės yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo vykdymas.

Pastebėkite, kaip pereinama iš laisvos valios, įkūnytos būtybėse, turinčiose intelektą ir emocijas, vadovaujantis savo laisva valia. Tuomet tekama į apreiškimą, kaip geriausiai būti laisvos valios prievaizdais su intelektu ir emocijomis, nukreiptais į santykius. Tai suteikia tinkamo gyvenimo galimybes. Iš to išteka įsipareigojimai ir pasekmės... visa tai išplaukia, jog visi šie dalykai buvo mums duoti Kristuje prieš amžius – mums, tai reiškia žmonijai, iš mūsų Kūrėjo. Pradėkime...

I) Laisva valia – Kūrėjo duota Savo aukščiausiam kūriniui, žmogui. Šis žmogus turi laisvą valią, kuri matosi iš pasirinkimų ir atsakomybių bei pasekmių Sode – valgyti ar nevalgyti, tavo pasirinkimas, tačiau ką bepasirinktum, patirsi pasekmes, geras arba blogas.

Kadangi Dievas gali kurti, Jis taip pat privalo ir kontroliuoti savo kūrinius. Nors Jis sukūrė laisvos valios būtybes, palaimintas ir apkrautas atsakomybe būti savo laisvos valios, apsprendžiančios kaip gyventi, su visu tuo, kas priklauso gyvenimui, prievaizdais. Kai Dievas yra pakviečiamas į žmogaus gyvenimą Jis veikia nedideliu mastu, tuo tarpu, sulaikydamas kontrolę kūrinijoje Jis veikia plačiu mastu ir įsikiš, prieš žmonijai pačiai save sunaikinant.

Žmogus kreipiamas naudotis savo laisva valia, pats tvarkydamas savo gyvenimą, kurdamas planus, projektus ir tikslus; jis yra atsakingas už savo gyvenimą. Viešpats ves žmones į savarankiškumą, skatindamas juos užsidirbti pragyvenimui – palaikydamas juos, jeigu įmanoma. Viešpats privers mus stoti prieš Jį 1 prieš 1, atsiskaityti už savo gyvenimą, vėl pateikdamas laisvos valios ir visiškos atskaitomybės savo Kūrėjui pavyzdį.

Priešingai, amoralus žmogus gyvens pagal priežastis ir pasekmes, situacijos etiką, nestabilią ir nesugebančią formuoti dieviškų planų bei nepaženklintą jokia atsakomybe. Amoralus žmogus naudosis savo laisva valia ne tam, kad statydintų savo gyvenimą, bet kad manipuliuotų kitais, kad šie jam tarnautų, nustumdamas žemyn kitų gyvenimus, siekdamas gauti naudos iš kitų laisvos valios, kad jie „neatsistotų ant savo kojų“.

Valdymo laisvoje valioje charakteristikos – priemonės kuriomis laisvi ir moralūs agentai (žmonės) pasirūpina įstatymais ir taisyklėmis, kad gyventų taikoje
Tai, kad Dievas žmonijai tarp kitų teisių suteikė ir laisvą valią pripažįstama JAV Nepriklausomybės Deklaracijoje: „Mes pripažįstame, kad šios tiesos yra savaime suprantamos, kad visi žmonės sukurti lygūs ir Kūrėjo apdovanoti tam tikromis neatimamomis Teisėmis, tarp kurių yra Gyvenimas, Laisvė bei laimės Siekimas.“ (Neatimamos reiškia nenuginčijamos ir nekeičiamos. Joks žmogus ar vyriausybė negali suteikti teisių arba jų panaikinti – jas davė Dievas.)

Valdžia, pripažįstanti šias tiesas bus vedama savo piliečių laisva valia, nustatydama ribas moraliniame lygmenyje, kurios skatins dievišką laisvą valią.

Valdžia, pripažįstanti valdymo vaidmenį, yra Dievo duotų teisių saugotoja, o ne teisių tiekėja.

Priešingai, amorali valdžia sieks save įtvirtinti kaip teisių davėją, nulemdama priežasčių ir pasekmių, padarinių ir situacinės etikos valdymą.

Amorali valdžia tiki, kad valdžia yra teisių davėja, ir gali kada panorėjusi jas suteikti ar atimti. Tačiau kaip matysime, Dievo laisvos valios dovana turi kitus 5 elementus, kurie negali būti atskirti nuo laisvos valios.

Daugiau apie tai kitą savaitę, iki kito karto. Būkite palaiminti.

Iki tada! Būkite palaiminti!
John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2017 m. birželio 27 d., antradienis

CWOWI Naujienlaiškis. Birželis 2017. Atnaujinimas, atspindys, pranašystė

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 14 d.,

Sveiki visi,
Šį mėnesį pabandysiu išspausti daug informacijos, tiek daug turiu pasakyti, tiek daug atspindėti. Mūsų konferencija Olandijoje šiais metais buvo kitokios dinamikos, įskaitant daug vaikų, kurie turėjo daug regėjimų ir žodžių iš Viešpaties – tai iš tikrųjų nustebino ir palaimino suaugusiuosius!

Šlovinimo metu Viešpats atvėrė akis kokiems 6 ar 7 suaugusiems ir vaikams, jie matė, kaip Jis vaikščioja mūsų tarpe patarnaudamas. Vienas dalykas yra, kai suaugę liudija, jog mato Jėzų, ir pasakoja, ką Jis sakė ar perteikė jiems, tačiau visai kitas lygmuo, kai vaikai sako, jog matė Viešpatį, angelus, arba šlovės debesį.


Man labai patinka šeima paremtos bažnyčios, susitinkančios namuose! Mes neatskiriame vaikų, nes tikime, jog tas pats Kristus, kuris yra mumyse, yra ir juose, ir jie pilnai gali dalintis savo dovanomis, kaip ir mes… tiesiog nuostabu stebėti tai vykstant. Kažkas neseniai dalinosi, kad mūsų konferencijos yra kitokios, kad mes nesėdime valandomis ir nesiklausome pamokslo, bet greičiau turime daugybę laiko susitikimams su žmonėmis, susipažinimui su jais, taip pat konferencijų metu vyksta dinamiškas šlovinimas, kuris yra vidinis ir tekantis, pagal Viešpaties vedimą.

Monrealis/Granby, Kvebeko prieglobstis. Liepos 14-16, Jeigu susidomėjote susisiekite su Ginette.: ginettepeloquin@live.fr. Tai bus neformalus susitikimas mažoje grupėje, su daugybe klausimų - atsakymų ir labai praturtinantis dvasiškai.

Tiesioginiai Facebook ir YouTube vaizdo įrašai
Mano tiesioginis FB įrašas vyksta trečiadieniais ryte (8:00, pagal JAV Centrinę laiko juostą), tada juos įkeliu į YouTube kanalą, kas leidžia pasiekti skirtingų klausytojų ratą, tuos kurie mane ir CWOWI jau kuris laikas pažįsta. Kai kurie komentarai, būsiu sąžiningas, yra gana aštrūs. Mane pavadino netikru pranašu, kadangi vienas žmogus netiki, jog galima prarasti savo išgelbėjimą, kai tuo tarpu aš, pavyzdžiui, tuo tikiu.

Mane užsipuolė ateistai, ir taip toliau... tačiau daug daugiau tokių, kurie rašo man, kad jie buvo palaiminti, daug kas turėjo puikių klausimų apie Viešpatį ir dalykus, apie kuriuos dalinuosi. Jie visi yra FB ir YouTube archyve, jums tereikia įsivesti ‚Supernatural House Church‘ ir susirasti juos.

Pranašiška
Kažkas Facebook‘e priminė apie regėjimą, kurį man parodė Tėvas prieš metus ar daugiau, kur buvo numatytas laikas, kuomet konservatoriai kontroliuos JAV Kongresą. Šis regėjimas buvo apie žmogų, vis bandantį pakilti čiuožykla žaidimų aikštelėje, jis laikosi už čiuožyklos turėklų ir bando ja užlipti, tačiau užlipa tik iki jos dalies ir tada vėl nuslysta į ta pačią vietą, nuo kurios pradėjo.

Tėvas pasakė, jog kai konservatoriai bus atsakingi už Kongresą, bus būtent taip – iki šiol, taip ir yra, ką ir matome – daug šnekų, tačiau jokių reikšmingų teisės aktų. Iš tiesų čiuožykla žaidimų aikštelėje nurodo kai kurių žmonių nenuoširdžias pastangas daryti pakeitimus. Liūdna. Meldžiuosi, kad tai pasikeistų.

Kitas įdomus išplėtojimas yra Arabų tautų sąjunga prieš Katarą. Nors prieš kelis metus kažkas panašaus atsitiko tarp Saudo Arabijos ir Kataro, šį kartą atrodo tai vyksta šiek tiek griežčiau. Metų metais žmonės spėliojo (kaip minėjau anksčiau), kaip „Šeba ir Dedanas“ iš Ezekielio 38 skyriaus pasipriešins Izraelio invazijai, pačios būdamos Arabų tautomis. Tačiau teisingai politiškai suderinus, lengva pastebėti, jog tai vyksta.

Santykiais besiremiantis tikėjimas
Matau vykstant 3 dalykus, kurie susiję su šeima paremtomis bažnyčiomis, kurios renkasi namuose. Iš vienos pusės į žmones mes žvelgiame iš denominacinės dalykų pusės, arba iš ne-denominacinės auditorijos pagrindu sudarytos bažnyčios, kurios bando įgyvendinti, ką jos vadina „namų bažnyčiomis“, nors tai auditorija miniatiūroje, arba kietai kontroliuojama ląstelė. Atrodo, jog visame pasaulyje iš auditorinio tipo bažnyčių girdžiu žmones sakančius, jog jų bažnyčia steigia namų bažnyčią... tačiau jie tik steigia naujas ląsteles.

Iš kitos pusės, matome tuos, kurie turi santykiais paremto tikėjimo sampratą ir tai ką jie daro, desperatiškai bando to nevadinti „namų bažnyčia“. Jie naudoja terminus tokius kaip paprasta bažnyčia, organinė bažnyčia ir pan., – tačiau dauguma jų yra labai arti, bet dar ne visai pasiekę šeima besiremiančią ir namuose besirenkančią bažnyčią, kurios pavyzdį mes galime rasti Biblijoje.

Tai, kas gerai veikia, išlieka tas pat, kaip ir tada, kai Viešpats pasakė man pradėti CWOWI arba prieš 15 metų – keisti lyderius, kai įmanoma keisti kiekvieno susitikimo namus. O tai reiškia, ką mes darome, ir ko nedaro kiti, tie žmonės renkasi turėdami tikslą ir įsipareigodami vienas kitam.

Trečias dalykas, kuris vyksta, tai žmonės, pradedantys nuo savęs, sakydami, jog pradeda namų bažnyčią, nors tai tik jie ir draugas, arba tik jų šeima, bet jie tai daro. Tokią drąsą, tiesiog žengti žingsnį, tokiu mastu pastebėjau tik paskutiniais metais, ar panašiai – jie nori būti dalimi kažko didesnio, tokio kaip CWOWI, susipažinti su tame pačiame dvasiniame puslapyje esančiais žmonėmis, tai man duoda darbo – ir tai yra gerai! Cha.

Paskutinė mintis šia tema: daug kas norėtų turėti „paprastą bažnyčią“ (simple chuch) arba „organinę bažnyčią“ be įsipareigojimo vienas kitam, tačiau jei pažvelgsite į Raštą, pamatysite jog jie buvo įsipareigoję vienas kitam ir rinkosi su tikslu. Kai iškildavo konfliktas, jie išnarpliodavo jį, o ne išsibėgiodavo. Aš nebandau kituose ieškoti klaidų, greičiau diagnozuoju trūkstamus elementus, nes žmonės kreipiasi į mane el. paštu ar Skype, ar per Facebook Messenger‘į, trokšdami daugiau, ir jie nėra tikri, ko trūksta. Kartais jie dalyvauja tarnystėje, kuri susikoncentravusi į evangelizavimą arba į misijas visame pasaulyje, ir jie ateina pas mus, sakydami, jog jiems reikia santykių ir kažko tikro, nes jie jaučiasi vieniši, o kartais ir izoliuoti toje tarnystėje.

Kūnas suranda pusiausvyrą, kadangi Jėzus sakė padaryti mokiniais, leidžiant kitiems stebėti mus darant tai, ką Jis liepė daryti. Problema ta, kad mes užaugome bažnyčios kultūroje, kuri mano, jog dvasiniai vaikai atsiranda pateptuose susitikimuose, kai iš tiesų Biblija sako, jog jie atsiranda dvasinių tėvų ir motinų dėka.

Gyvenimo būdas
Daugelis nesuvokia, kad namų bažnyčia iš tikrųjų išplaukia iš gyvenimo būdo; tai ne kažkas, ką mes „pasodinome“ arba, į kur „einame“. Pavyzdžiui, praeitą savaitę mačiau žinias, kur buvo paskelbta, kad JAV tik 1 iš 10 žmonių turi tikrą draugą. Tai neliečia jūsų 232 Facebook‘o draugų - šis tyrimas atsižvelgė į socialinę žiniasklaidą ir atmetė socialinės žiniasklaidos „draugus“, ir tai teisinga, nes tai nėra tikra draugystė, ir pateikė tą neįtikėtiną atradimą – tik 1 iš 10 amerikiečių turi tikrą draugą.

Šio mėnesio CD/MP3 serijos apie Dievo dosnumo kultūrą, kuri persipina su visu tuo, ką Jis daro ir kas mes visi esame, paremtą sena žydiška samprata, kas yra tikėjimas ir teisumas. Biblijoje jūs iš tikrųjų negalite būti teisus Dievo akivaizdoje, kol nesate teisinguose santykiuose su kitais. Teisumas yra vertikalus su Dievu, ir horizontalus santykiuose su kitais. Man patinka toks pasakymas: Teisumas ateina per tikėjimą Kristumi, tačiau toks teisumas yra neįrodytas. Dievas padarė, kad teisumas būtų įrodytas (ir brandus) santykiuose.

Per teisumą pasireiškia Dievo Karalystės dosnumo kultūra, ta žmogaus širdies savybė, iš išorės siekianti tobulinti kitus – dvasios dosnumas.

Tai reiškia, kad vaikščiojimas į mažą grupelę, dar nepadaro jos namų bažnyčia. Vien tik paskrajojimas į mažos grupelės susirinkimus, kaip paukšteliui, kuris kažkur vis nutūpia, ir vėl skrenda į kitą vietą, net gi jeigu tai ir vadinama namų bažnyčia, tai nėra Biblinė namų bažnyčia. Biblijoje žmonės susitikdavo su tikslu ir įsipareigojimu vienas kitam. Be tikslo, be įsipareigojimo santykių vystymęsi, jūs lankote Biblijos studijų grupę arba maldos susitikimą.

Namų bažnyčiai būdinga netvarka. Jūs pažįstate vienas kitą ir rūpinatės vienas kitu, meldžiatės vienas už kitą ir padedate vienas kitam. Nėra jokių sterilių pirštinių, kur tikėjimas yra teorija, kur žmonės gali neprisileisti per daug arti tų, kuriuos sunku mylėti. Namų bažnyčia – tai lyg užsimauti sodininko pirštines ir padėti prižiūrėti žmonių Dievo sodą.

Auditorinė bažnyčia patvirtina asmenį, leisdama visiems jaustis šiltai ir patirti vidinį neaiškų susijaudinimą dėl išorinių pojūčių, tokių kaip struktūra arba tarnystės familiari tvarka, patogi aplinka, muzika, dekoracijos ir taip toliau. Santykiais paremtas tikėjimas, kai susitinkama namuose, patvirtina asmenį iš vidaus, per tikrus draugus, tikrų problemų aptarimą, ir kaip yra pereinama per šias problemas, kaip atrandama išeitis su Dievu, kaip atrandamas Jo aprūpinimas ir ištikimybė. Tai yra didelis skirtumas.

Ateina dienos, kai viskas ims vykti greitai ir jums reikės tų žmonių, su kuriais sėdite svetainėje kiekvieną savaitę, kadangi einant per gyvenimą esame didžiausi ištekliai vienas kitam.

Prisimenu regėjimą prieš kelis metus, kai Viešpats parodė man Kristaus kūną, lyg vaikus žaidžiančius laukuose, gaudančius (dvasinius) drugelius, visiškai susitelkusius į save. Tačiau visur aplink lauką buvo tamsu, ant tos tamsos ir šviesos ribos sėdėjo apiplyšę žmonės, jie norėjo šviesos, norėjo aprūpinimo, kurį turėjo Kristaus kūnas. Tada iš pradžių lėtai, po to vis labiau ir labiau, šie maži vaikai, vaizduojantys Kristaus kūną, ėmė nuobodžiauti gaudydami šiuos dvasinius drugelius, ir atkreipė dėmesį į žmones sėdinčius šviesos ir tamsos sandūroje... ir padėjo jiems ateiti į šviesą.

Mes pradedame matyti šį posūkį, tačiau praeis dar daug laiko, kol mes tai tikrai pamatysime. Tai atsitiks tomis dienomis, kaip Jis sakė, kai daugelis, kurie manė, kad yra tikėjimo žmonės, atras, jog niekada net nežinojo, kas yra tikėjimas. Įsiklausykite, ką sako Dvasia – dabar laikas susimąstyti apie savo tikėjimą, apie santykius, apie tikrus dalykus gyvenime, o ne viduje būti susitelkus į tai, ką Dievas ir tikėjimas gali jums suteikti. Liaukitės gaudyti dvasinius drugelius.

Iš tiesų nuoširdžiai...
Tėvas nieko daug nepasakė apie dabartinę JAV administraciją, nei apie Brexit‘ą, nei apie Europos Sąjungą. Kai Viešpats pasirodė keliems iš mūsų konferencijos Olandijoje metu, Jis priėjo prie manęs ir uždėjo savo kairę ranką man ant peties ir ėmė kalbėti apie tam tikrus dalykus, su kuriais susidursiu kitais metais, tačiau jie labiau asmeniniai. Kalbu tai visiems dėl to, kad tai iš dalies susiję su ištekliais, išliekant susitelkus į Tėvo reikalus, ir nesileisti išjudinamam pasaulio įvykių, būti pagautam to, ką Jis daro. Daugiau dalintis šia tema nenoriu.

Tačiau galiu pasakyti, kad kai šis prezidentas buvo išrinktas, mano dvasioje nebuvo didelio džiaugsmo, iš tiesų tai greičiau viduje buvo lyg tuštuma, o maldoje jaučiau, jog gal būt jis nebaigs savo kadencijos, kad jis gal būt pasitrauks ar panašiai, o gal nekandidatuos antrai kadencijai. Tiesiog mano dvasioje nieko nėra (šiuo klausimu) apie pasikėsinimą antroje kadencijoje, nėra jokios gyvybės dėl šios kadencijos. Nežinau, ką tai reiškia, taigi stebiu ir meldžiuosi.

Žinau, kad kai kurie tarnautojai pranašavo, kad jis bus 8 metus ir įves į precedento neturintį klestėjimą, tačiau apie tai savo dvasioje nejaučiu jokios gyvybės. Tai gi, palaukime ir pamatysime. Melskitės, tiesiog melskitės.

Kaip mes gyvename?
Visai nuoširdžiai sakau, visos tos pavasario kelionės į Europą ir atgal, be to bandymas atsigauti po šių kelionių, priedo Krisas, kiemas ir namų reikalai – gyvenimas nesustoja vien tik dėl to, kad tu skrendi į Europą 2 savaitėms, cha. Šios pavasario kelionės buvo man labai sunkios fiziškai. Po kelionės į Suomiją ir Norvegiją buvau toks pavargęs, kad keli simptomai vertė mane apsilankyti pas gydytoją, ir jis pasakė, kad esu išsekęs, o mano imuninė sistema susidėvėjusi, kad turiu sulėtinti tempą ir pailsėti. Tačiau dabar jaučiuosi gerai, ir neseniai pasidariau kraujo tyrimus, kad ištirtų mano DNR, kokio amžiaus yra mano ląstelės ir DNR, kadangi man ką tik, gegužės pabaigoje, suėjo 59.

Pasirodo, kad mano DNR ir ląstelių amžius tik 40 – pagal 100 procentų mano amžiaus vyrų amžių – tai buvo iš tikrųjų geros naujienos ir nuostabu, ką jie gali padaryti su dabartinėmis technologijomis. Dabar žinau, kodėl aš nesijaučiau 59, bet kaip 40, cha.

Aš visada buvau labai energingas, kadangi ir toliau metu svorį (ar pastebite mano veido skirtumą Facebook‘o tiesioginėse laidose?) ir toliau jaučiuosi labai energingas – turiu raminti save ir užtikrinti, kad pailsėčiau vieną dieną per savaitę, ką ir darau bent vieną dieną per savaitę atsijungdamas – kitaip aš visada žiūriu į telefoną arba kompiuterį. Dėkoju už jūsų maldas.

Krisas gana gerai išgyveno tą gausių kelionių laiką. Kaip ir kiekvienais metais trečiadienį mes susitinkame su personalu, planuoti ateinančių metų – yra kelios problemos, turime su jais tai aptarti, turėkite tai maldoje, gali kilti įtampa dėl kai kurių klausimų, kuriuos turime iškelti.

Kaip būna su namų bažnyčia ir kelionėmis; daug susitikimų yra laiko ir pinigų investavimas į žmones, taigi paaukojimai ne visada padengia išlaidas – tie jūsų paaukojimai yra labai svarbūs mums. Visa kita palieku jums ir Kristui jumyse, jeigu galite - prisidėkite.

Visada pasiremiu 2 Korintiečiams 8:4-5, kur Paulius dėkoja už Makedonijos bažnyčių (tuometinė šiaurės Graikija) paaukojimus, kurios pirmosios pasiaukojo Viešpačiui, ir tada davė, kad padėtų Pauliui, kadangi laikė privilegija drauge su juo prisidėti prie patarnavimo šventiesiems. Barbara ir aš esame labai dėkingi už jūsų maldas ir palaikymą! Ačiū jums!

Dėkoju jums! Būkite palaiminti,

John ir Barbara

2017 m. birželio 26 d., pirmadienis

Pripažįstant Dievo sezonus gyvenime. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. gegužės mėn. 27 d.,

Sveiki visi,
Pradėjau šias serijas, kalbėdamas apie tai, kaip Viešpats juda sezonuose, kai tuo tarpu mes linkę judėti minučių ir sekundžių, tikslumu. Bet jeigu norime vaikščioti su Dievu, tuomet Jo sezonų pripažinimas mūsų gyvenimuose yra esminis dalykas. Šie sezonai vyksta Jo laiku, o ne mūsų. Turime išmokti sulėtinti savo tempą ir suprasti, jog Jo vizija ilgalaikė – Jis investavo į mus amžinybei, planuodamas mums parodyti savo meilę ateinančiais amžiais, pagal Efeziečiams 2:7 – taigi turime išmokti nukreipti savo žvilgsnį nuo savęs bei savo laikinų žmogiškų silpnybių ir paprasčiausiai vaikščioti su Juo.

Mes linkę žvelgti į savo vidų, kaip nuvylėme Dievą, arba kokie esame nusidėjėliai, arba tikrai, Dievas turėtų manęs nemėgti, arba viskas yra blogai. Turime žvelgti plačiu žvilgsniu, nukreipdami savo akis nuo savęs, nebeskirstyti savo minčių tarp dabarties ir žiūrėjimo pro gyvenimo galinio vaizdo veidrodėlį, bet judėti pirmyn... Jis pažiūrės!

Jūsų gyvenimo sezonai nebepriklauso jums, nereikia jų kontroliuoti – jie priklauso Jam
Jono 7:4-8 Jėzaus netikintys broliai sarkastiškai siūlė eiti į šventę. Jie sakė, kad jeigu Jis yra iš Dievo, tai visa, ką sako ir daro turi daryti viešai. Laimei bent 2 jo broliai, Jokūbas ir Judas, vėliau patikėjo Jėzumi, mes turime Jokūbo ir Judo parašytus Naujojo Testamento laiškus, liudijančius apie tai. (Matas 13:55 juos visus išvardina)

Tačiau 6 eilutėje Jėzus jiems pasakė: „Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas.“

Prieš pažindami Viešpatį, mes patys spręsdavome, kur gyvensime, kur dirbsime, kur eisime į mokyklą – mūsų laikas buvo visada tinkamas, pasiduodantis mūsų lengviausiai nuotaikai, užgaidai, ar planų pasikeitimui. Mes patys nuspręsdavome savo gyvenimo laikmečius visuose dalykuose.

Tačiau dabar, kai Jį pažįstame, mes pavedame šiuos savo gyvenimo sezonus Jam, kad Jis vestų, įvestų, sakytų savo nuomonę ir pakreiptų. Štai čia daugelis, labai bijodami prasilenkti su Jo tobula valia, suklumpa, ir nežengia nei žingsnelio, nes juos suparalyžiuoja baimė. Tačiau sezonai trunka ilgiau ir kiekviename sezone yra daug vietos judėjimui ir pokyčiams. Pavasaris gali tęstis nuo sniego iki šiltos saulėkaitos. Kiekviename sezone yra didelis judėjimas ir neturėtumėm bijoti to praleisti, kai jau atpažinome, kokiame sezone su Dievu esame bei koks yra Jo tikslas.


Dievo gebėjimas mokyti bet kokiame gyvenimo sezone yra neprilygstamas
Ekleziasto 3:1 prasideda žodžiais:Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.“ Saliamonas tęsia, išvardindamas kelis tuos laikus ir sezonus, apimančius laiką gimti ir laiką mirti, laiką sodinti ir laiką rauti, kas pasodinta, ir dar daug kitų laikų ir sezonų, kurie užbaigiami 10 eilute: „Aš regėjau užduotį, kurią Dievas davė žmonių vaikams.“

Tai reiškia, jog Dievas mums davė šiuos gyvenimo sezonus, kad juose ugdytumėmės. Nesvarbu, per ką jūs šiuo metu einate, tai yra tam, kad ugdytumėtės, gal būt naudingumą viso to suprasite ne šiame gyvenime, o tik ateinančiais amžiais. Dievas gali kažką panaudoti iš to, per ką einate, net jeigu šėtonas Dievo sezono viduryje padarytų kažką siaubingo jums. Platesnis žvilgsnis yra tai, kad Viešpats yra šeimininkas, kuris pasuka tai, ką priešas naudojo mūsų sunaikinimui, į tai, kas mums padeda augti Kristuje.

Kas buvo, tas ir yra...
Ekleziasto 3:14-15 mums sako: „Aš žinau, kad visa, ką Dievas daro, yra amžina, – nieko negalima nei pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo bijotų. Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį.“

Daug telpa šiose 2 eilutėse, tačiau žinok, jog ką Dievas tavyje bedarytų šiuo metu, tai daro dėl amžinybės – tai bus amžinai. Kiek dalykų, kuriuos patiriate gyvenime arba prie kurių prisiliečiate, galite pasakyti, jog truks amžinai? Tačiau tai, ką Viešpats mumyse daro yra amžinai – taigi judėkite šiame procese, išmokite šiame sezone ką galite – tai amžina!

Kitas dalykas, kurį reikia pamatyti, yra šis faktas: Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį. Tai reiškia, jeigu neišmoksite pamokos dabar, susidursite su ja savo tolimesniame kelyje ateityje.

Neseniai kalbėjausi su žmonėmis, kurie svarstė galimybę išsikraustyti į kitą šalies vietą, kad pradėtų viską iš naujo, tačiau aš atpažinau charakterį ir brendimo problemas, kurias Viešpats bandė juose išugdyti. Taigi pasakiau, kad jie gali iššvaistyti pinigus ir pastangas besikraustydami, tačiau po kažkiek laiko jie ir vėl susidurs su tokiomis pat problemomis – nuo Dievo nepabėgsi. Žydėk ten, kur esi pasodintas. Spręsk problemas savo širdyje dabar, arba vėl teks su jomis susitikti.

15 eilutė sako, jog Dievas pašaukia praeitį. Tai reiškia, jog Jis reikalauja mus įveikti savo praeitį, įveikti praeities problemas – ar susidurtumėm su patirtomis neteisybėmis, padarytomis klaidomis ar palaiminimais – tai reiškia, jog iš mūsų tikimasi, kad išmoktume ir augtume atsiremdami į tai, ką patyrėme!

Padrąsinimas
Gal kada pastebėjote, kad Dievas linkęs daryti sezoniškus pakeitimus mūsų gyvenime tuo pat metu, kai gamtoje keičiasi sezonai? Tam yra priežastis – Jis juda laikuose ir sezonuose, o kadangi mes esame Jo kūrinijos dalis, tai darome ir mes. Daugybei žmonių vėlyvos žiemos ir ankstyvo pavasario sandūroje patyrusiems savo mylimųjų mirtį ar finansinę krizę, kildavo klausimas, kas jų laukia tolimesniame gyvenime.

Aš jus drąsinu tuo, kad Dievas juda sezonais, ir tuo galime pasitikėti – sezonai yra Jo kontroliuojami, Jis suteikia jiems laiką, o mums belieka šiuose sezonuose kažko išmokti. Jis ištikimas, tačiau kiekvieno sezono grožis paprastai pasimato prieš pat jo pabaigą. Prasidedantis pavasaris, atrodo, kaip žiema, o visas pavasario laiko grožis pasimato tik visai priartėjus prie pavasario sezono pabaigos.

Leiskite kiekvienam sezonui pilnai išsiskleisti. Dauguma žmonių tik lydi per atstumą kitą sezoną, trokšdami įšokti į jį pilnai nepatyrę to sezono, kuriame dabar yra... laukite... leiskite tam sezonui, kuriame esate pilnai išsiskleisti jumyse – giliai viduje, savo dvasioje žinosite, kada sezonai pasikeis.

Aš tik norėjau skirti pora savaičių pakalbėti apie sezonų kaitą, kad jus padrąsinčiau; nesvarbu per kokį sezoną jūs einate, kažko vis tiek galima iš to išmokti, tai gali pasitarnauti jūsų augimui ir charakteriui, o po šio augimo ir išsitempimo bei charakterio gludinimo ateis poilsio sezonas. Čia tinkanti citata yra paimta iš motinos Teresės: „Žinau, jog Dievas neduotų man to, su kuo negalėčiau susitvarkyti. Aš tik trokštu, kad Jis nepatikėtų man tiek daug.“

Ir dar kažkas, ką Viešpats man pasakė, anglų kalboje gerai derinasi: „Aš Esu; Aš visada esantis, tai ir tu turi būti dabartyje, kad būtum mano buvime.“ ("I am; I am always present, so you must be in the present to be in my presence.")

Būk dabartyje. Būk šią akimirką. Pažvelk, kaip šiandien galėtum Jį pažinti, dabar, šiame sezone, šią dieną... būk dabartyje su Juo dabar. Savo protu ar emocijomis nepasilik praeityje, nežvelk viena išsigandusia akimi į ateitį – būt dabartyje, taip galėsi būti Jo buvime. Jis visada esantis todėl tam, kad vaikščiotum su Juo, tu taip pat turi būti dabartyje.

Štai ir viskas... kitą savaitę nauja tema... mylėk žmones, statyk tiltus, kai jie tai leidžia, ir suprask, jog šio sezono grožis pasimatys jo pilnatvėje...

Būkite palaiminti!

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2017 m. birželio 19 d., pirmadienis

Pripažįstant Dievo sezonus gyvenime. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. gegužės mėn. 20 d.,

Sveiki visi,
Pradžios knygoje 1:14 Dievas padarė šviesas (žvaigždes ir planetas), kad šviestų per vandenį žemės atmosferoje, sakydamas: „tebūna jos ženklai pažymėti laikus (sezonus), dienas ir metus... ir apšviečia žemę (15 eil.)...taip ir įvyko.“


Tai ne šviesos sukūrimas, aprašytas 1:3 garsiais žodžiais: „Teatsiranda šviesa!“, arba pažodžiui: „Šviesa. Būk.“

Pradžios knygos 1:14 šviesa yra pripažinimas, jog fizinė šviesa – Dievo sukurta, kad pasitarnautų Jam ir Jo tikslams, o dabar jai įsakyta tą patį daryti planetai ir jos gyventojams. Žmogaus gyvenimas ir vyksta šiose ribose, Jis mūsų prašo vaikščioti, gerbiant šias ribas, kartu su Juo.

Tačiau aš gyvenu minučių ir sekundžių tikslumu!
Dievo veikla pasireiškia per ženklus, sezonus, dienas, metus. Bėda ta, kad mes gyvename minučių ir sekundžių tikslumu. Mes nusimename, jeigu 2 valandų aukštos raiškos filmas kraunasi keliomis sekundėmis ilgiau į mūsų elektroninį prietaisą. Mes maistą pasigaminame per kelias minutes mikrobanginėse krosnelėse. Jeigu stovime eilėje prie greito maisto restorano ilgiau nei 3-4 minutes, susinerviname ir spėliojame, ką taip ilgai daro prieš mus esanti mašina. Sustoję, užsidegus raudonai šviesai, kai aplink nėra jokių mašinų, svarstome, gal mums pravažiuoti, užuot laukus, kol užsidegs žalia. Tikimės, kad gyvenimas įvyks sekundžių tikslumu, ir taip pat tikimės, kad ir Dievas taip elgsis, bandydami Jį privesti elgtis pagal save, vietoj to, kad mes elgtumėmės pagal Jį.

Tačiau Jis taip nesielgia. Jo veikla pasireiškia per ženklus, sezonus, dienas ir metus. Laikotarpius. Pripraskite prie to. Sulėtinkite tempą, kartu su Juo. Nuuu-siii-leiskite. Išmokite susitikti su Juo Dievo paruoštuose sezonuose jūsų gyvenimui. Ieškokite Dievo sezonų savo gyvenime. (Mano knyga, kurioje smulkiau aprašau kelis ankstesnius Viešpaties ir mano angelo aplankymus, vadinasi „Dievo sezonų beieškant", Pursuing the Seasons of God). Jeigu nori keliauti su Juo, išmok mėgautis ramesniu tempu, vystyk savo vienatvės kultūrą, kaip darė Abraomas, naktį stovėdamas po žvaigždėmis, kontempliuodamas Dievo dalykus, bendraudamas su Juo. Tėvas pasireiškia ne veikla paremtame tikėjime, Jis pasireiškia besimezgančių santykių procese.

Pavasario pradžia šiauriniame pusrutulyje panaši į žiemą. Tačiau greitai viskas atgyja, sužaliuoja augalai, pražysta gėlės, o pavasario pabaiga jau labai panaši į vasarą – į vasaros pradžią. Pavasario pabaiga labai skiriasi nuo pradžios. Tokie ir mūsų gyvenimo Kristuje sezonai. Daugiau apie tai vėliau...

Tai kaip mums elgtis, gyvenantiems pasaulyje, kuris lekia greičiau už Dievą, kaip vaikščioti su Juo? Kaip mums gyventi fiziniame pasaulyje minučių ir sekundžių tikslumu, kai Jo veikla pasireiškia ženklais, sezonais, dienomis ir metais? Išoriškai mes gyvename minučių ir sekundžių tikslumu. Kristaus veikla mumyse pasireiškia ženklais, sezonais, dienomis ir metais.

Ką reiškia Pradžios knygos 1:14 hebrajų kalbos žodžiai
Žodis „ženklas“ hebrajiškai yra „ot“, jis naudojamas, Dievui „paženklinant“ Kainą 4:15, taip pat kalbant apie vaivorykštę, kaip „token“ (ženklą) 9:12. Kita reikšmė galėtų būti – žvaigždynai, zodiakas – pirminė 12 ženklų reikšmė, atitinkanti Mesijo istoriją ir atpirkimą žemėje. (jei įdomu turiu išleidęs CD/MP3 serijas šia tema), tačiau jei sugrįžtume prie pirminių žvaigždžių vardų ir žvaigždynų, pamatytumėte, kad zodiakas prasideda nuo Mergelės, sūnų pagimdžiusios mergelės, po to seka Dvyniai, bet iš tikrųjų – nuotaka ir jaunikis, o ne dvyniai (graikai juos pakeitė), po to Dvasios vandens išliejimas Vandenyje, galiausiai Kristaus sugrįžimas bei Drako Drakono sunaikinimas. Pagal rabinų mokymą, Adomas, Setas ir Enochas tobulai pažinojo pasaulį ir suprato, kaip viskas jame sutvarkyta.

Kitas „ženklo“ naudojimas – paprasčiausias; jis žymi ilgesnes laiko fazes: era, epocha, amžius. Tai ilgiau besitęsiantis laikas, daugybės metų suma, kuri mums leidžia suprasti, jog Dievo mintyje yra didesni Jo elgesio su žmogumi skyriai. Patvirtinimas yra Laiške Efeziečiams 2:7, kur sakoma, kad Dievas Tėvas „ateinančiais amžiais savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje.“ Ateinančiais amžiais. Ženklai.

Dvasiškai šiuos didesnius mūsų trumpo gyvenimo amžius galima palyginti su kokiais 20 metų, kuriuos tėvai praleidžia su savo vaiku. Gal tai 50 metų vedybinio gyvenimo sukaktis ar ištikimo kompanijos darbuotojo po 20, 30 ar 40 metų išleidimas į pensiją.

Mažesnis laiko vienetas yra „sezonai‘, o daug sezonų gali sudaryti „ženklą“ arba amžių. Čia laikai ir yra – metų laikai, ir taip pat mūsų gyvenimo laikai – laiko trukmė, kai vaikas nešioja sauskelnes, laikas, kai mus nuveda į tam tikrą bažnyčią, ir Dievas toliau mus veda, laikas, kai Dievas dirba su mumis vienu klausimu, vėliau Jis tęsia savo darbą su mumis kitoje srityje. Įdomiausia, kaip visi patyrėme, Šėtonas (tas liūdnai pagarsėjęs autentiškumo klastotojas) taip pat mus bando laikais, prieš atsitraukdamas iki tinkamesnio laiko. Kaip matome Luko 4:13 Jėzaus gundyme: „Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko.“

Įdomu pastebėti tai, kad po to Dievas pamini „dienas ir metus“. Ne metus ir dienas, tęsdamas perėjimą nuo didesnės laiko trukmės prie trumpesnės, bet lyg sugrupuodamas „dienas ir metus“ kartu, išryškinant ‚dienas‘. Žinoma, kad iš daug dienų susideda metai, tačiau pirmiausia paminint dienas, parodo mums, kad Dievas išryškina kiekvieną mūsų gyvenimo dieną, kaip svarbiausią.

Raštuose daug nuorodų, kad ši diena, šis rytas Viešpačiui pats svarbiausias. Tai su Juo praleistas laikas, tai laikas, supratus, jog kiekviena diena – taurė, kurioje telpa tik tam tikras kiekis sunkumų ir rūpesčių, rytoj – prieš mus bus nauja taurė. Jėzus pasakė: „kiekvienai dienai užtenka savo vargo“ Mato 6:34, - Savo raginime gyventi šia diena, kol dar diena – rytojus ateis gana greitai.

Savo laidotuvių giesmės ir gedulo viduryje dėl sugriauto Jeruzalės miesto, dėl daugybės belaisvių, išvestų į Babiloną, Jemijas per ašaras vis dėlto sako: „Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties. Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė. Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė. Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.“ Raudų 3:21-24

Mes turime pripažinti kiekvieną amžių, kiekvieną sezoną, kiekvieną dieną ir metus savo gyvenime dvasiškai, ir atrasti juose Dievą. Kiekvienas laiko pažymėjimas turi tikslą...tačiau, kad išmoktumėm atrasti tą tikslą, turime suprasti: Prieš mums atgimstant, patys nusistatydavome savo sezonus, tačiau dabar pavedame savo sezonus Jam. Kaip sakė Šekspyras „čia glūdi kliūtis“ (Hamletas). Mes norime patys valdyti savo sezonus, tačiau tai daro Dievas...

Mes sugrįšime prie to kitą savaitę, iki kito karto, būkite palaiminti!

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2017 m. birželio 14 d., trečiadienis

CWOWI Naujienlaiškis. Gegužė 2017. Atnaujinimas. Santykiais pagrįstas tikėjimas

John Fenn, 2017 m. gegužės mėn. 15 d.,

Sveiki visi,
Dėkojame už maldas, ypač už Krisą, šio mums užimto kelionių sezono metu. Mes turėjome tik du nutikimus su juo per šias 2 paskutines kelionių savaites balandžio mėnesį, kas yra nuostabu. Netgi jeigu 2 savaičių kelionė jam ir užtruko 3 savaites, nes buvo pasiruošimas prieš kelionę ir poilsis / nuskridus keletą laiko juostų po to, bet bendrai, jis laikėsi gerai. Ačiū jums! Barbara ir aš išvykstame į konferenciją Olandijoje, tad mes džiaugsimės maldomis už Krisą bei mus pačius.

Priedo, mes išsinuomosime mikroautobusiuką vežioti žmonėms pirmyn atgal oro uostas - konferencijos centras, bei kokių 2 dienų kelionei po Europą, taigi pasibaigus konferencijai lankysime vertas dėmesio, pažįstamas arba nepažįstamas vietas, pasitikėdami apsauga, vadovavimu ir vedimu. Mes užsisakėme ekskursiją anglų kalba į Corrie ten Boom namą, taip pat aplankysime Amsterdamą bei gražias Olandijos apylinkes – esu tikras, jog bus nuostabu, tokia gili ramybė.

Turkija, Rusija, Iranas
Paskutinis pranešimas, jog Rusija nustatė „Neskraidymo zoną“ virš Sirijos, sakydama JAV nesikišti, kas pasak analitikų reiškia, jog Rusija turi visišką padangės virš Sirijos kontrolę. Žinau, kad nuolat tai miniu, tačiau prisiminkite Ezekielio 38 skyriuje aprašomą sąjungą, kuri vieną dieną užpuls Izraelį, ji sudaryta pagrinde iš Rusijos, Turkijos ir Irano. Kokia nuostabi diena stebėti pasaulio įvykius, kurie derinasi su tuo, ką prieš daug metų matė Ezekielis. Izraelis ir sąjungininkai laimi, ir tai atpalaiduoja svarbiausius įvykius.

Trumpa apžvalga apie santykiais paremtą tikėjimą
Iš mano požiūrio taško kiti ne visada yra tuo, ką aš galiu matyti, kaip skirtingi žmonės visame pasaulyje išgyvena santykiais paremtą tikėjimą. Suomijos namų bažnyčioje jie visi susirenka kaip namų bažnyčia kiekvieną trečiąjį mėnesio ketvirtadienį, įvairiomis progomis susitikdami kiekvieną savaitę. Vienas iš tokių yra kassavaitinis vyrų susitikimas ketvirtadieniais. Tai vyrų susitikimas saunoje, kur jie kalbasi apie Viešpatį ir Jo veikimą kiekvieno vyro gyvenime. Susitikimas saunoje ir po to maudynės lediniame ežere – tikrai suomiams būdingas dalykas, tačiau jeigu 2 ar daugiau susirenka Jo vardu, tai ir Jis yra jų tarpe, cha!

Kai kuriose tropinėse srityse namai mažesni ir yra per karšta daryti susitikimus viduje, tai gi kaip „namų bažnyčia“ jie renkasi lauke, kas dažnai įtraukia ir kitus žmones, kurie prisijungia, matydami susirinkimą. Vietovėse, kur būti krikščionimis draudžiama, susitikimai paprastai vyksta namuose drauge valgant ir bendraujant, šlovinant ir meldžiantis vieniems už kitus. Kai kurios namų bažnyčios prasideda nuo 1 šeimos susitikimo virtuvėje sekmadienį ryte prie gausių pusryčių stalo, dalinantis Viešpačiu ir mokymu vaikams. Kinijoje kai kurie susitikimai vyksta taip, kad kaimynai negalėtų jų įskųsti, pavyzdžiui skersgatvyje arba už restorano, arba ramioje namų aplinkoje.

Esmė nėra vieta, tačiau žmonės. 4 santykių sritys, kurias stebime nuolat pasikartojančias raštuose, tai draugai, šeima, kaimynai ir bendradarbiai. Kiekvienas dažnas „ramybės žmogus“, norintis daugiau sužinoti apie Viešpatį, yra 5-a sritis, tačiau tas ramybės žmogus jau pažįsta ką nors iš grupės.

Branduolys natūraliai turi pasirūpinti branduoliu
Prieš kelis mėnesius lyderių susitikime vienas iš mūsų lyderių pareiškė, kad „branduolys natūraliai turi pasirūpinti branduoliu“. Buvo kalbama apie tai, kad lyderiai namų bažnyčioje gali būti tokie dideli, jog gali norėti visą laiką patarnauti kitiems žmonėms, tačiau taip elgiantis yra nepaisoma branduolyje esančių ištikimų žmonių grupės. Branduolys – tai žmonės, kuriems reikia daugiau nei maldos grupės, kur nieko daugiau iš besilankančių nereikalaujama, vien tik laikas nuo laiko pasirodyti.

Jėzus paaiškino kelią, kuriuo evangelija turėtų plisti geografijos ir prioritetų požiūriu Apaštalų darbų knygoje 1:8, sakydamas, jog pirmiausiai tai įvyks Jeruzalėje (Apaštalų darbai 2-8), po to Judėjoje ir Samarijoje (Apaštalų darbai 8-10), po to – „lig pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbų 11 skyriuje - su pirmųjų pagoniškų namų bažnyčių įsteigimu).

Prioritetų požiūriu tai reiškia, kad branduolys – mūsų Jeruzalė – pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Asmeniniame lygyje tai reiškia, jog pirmiausia turime pasirūpinti savimi ir savo šeima. Mes negalime atiduoti savo nuompinigių kažkam tolimam, priversdami savo šeimą kentėti. Šie prioritetai pasireiškia, kai valgant šeimoje visi telefonai išjungiami – tai šeimos laikas ir jūs negalite palikti savo branduolio ir rūpintis esančiais „tolimuose pakraščiuose“ – kaip pasaulis, kad nepaiso šeimos branduolio.

Namų bažnyčioje tai reiškia branduolinę ištikimų žmonių grupę, kurie įrodo savo ištikimybę vienas kitam bei namų bažnyčiai, kuri yra ta namų bažnyčios „Jeruzalė“. Branduolys turėtų natūraliai rūpintis vienas kitu. „Pasaulio pakraščia“ namų bažnyčioje yra tie, kurie ateina ir išeina niekada neapsistodami, kad investuotų į santykius. Gal jie labai užsiėmę, gal jie nenori labai priartėti, gal jiems nepatinka žodis „įsipareigojimas“. „Judėjos ir Samarijos“ žmonės lankosi reguliariai, jie auga, tačiau gal jie šiuo metu gali tik priimti, tai gi jie nepriims pas save ar nevadovaus susirinkimui.

Branduolys, Jeruzalė, yra davėjai, tie, kurie priima pas save, vadovauja, yra pakankamai stabilūs asmeniškai ir gyvenime, kad domėtųsi investavimu į santykius. Jie natūraliai susisiekia su esančiais „Judėjoje ir Samarijoje“, juos užkalbindami, įtraukdami, globodami, keliaudami su jais. Tačiau šios branduolio grupės lyderių poreikiai turi būti patenkinti arba jie negalės nieko duoti kitiems. Taigi branduolys natūraliai turi pasirūpinti branduoliu.

Kaip paminėjau savo knygoje Pirmosios Bažnyčios Sugrįžimas, namų bažnyčia yra įsipareigojusių žmonių grupė, kuri susitinka reguliariai ir tai daro su tikslu. Jeigu save vadinate namų bažnyčia, tačiau visi, gal tik išskyrus šeimininkus, gali kada panorėję ateiti ir išeiti, nesidomėdami santykių vystymu su tais, kurie juos sutinka, reiškia, kad jūs iš tikrųjų esate tik Biblijos studijų grupė arba maldos grupelė. Ir jeigu susitikimai yra tik mažesnė auditorijos versija, kur tas pats žmogus kiekvieną kartą praveda susitikimą, tai nėra namų bažnyčia – tai auditorija perkelta į namus, bandanti persirengti Bibline namų bažnyčia.

Man patinka, kas Apaštalų darbuose 4:23 sakoma, po to kai Petras ir Jonas buvo paleisti. Ten sakoma „jie atėjo pas saviškius“ ir išpasakojo, ką jiems sakė aukštieji kunigai ir vyresnieji. „Jie atėjo pas saviškius“. Ar žinote, kas yra „jūsų saviškiai“? Kai Petrą paleido iš kalėjimo Apaštalų darbų 12:12 sako, jog grupė žmonių buvo susirinkusi namuose ir meldėsi už jį – kai Petras buvo paleistas, jis nuėjo tiesiai į tuos namus. Akivaizdu, kad jis žinojo, kas yra „jo saviškiai“ ir kad ši grupė meldžiasi už jį.

Kaip jau klausiau prieš tai: Jeigu jus paleistų iš kalėjimo antgamtiniu būdu vėlai naktį, ar žinotumėte į kuriuos namus eiti, kur žmonės melstųsi už jus?

Tai veikia, iš tiesų gerai veikia
Kas pastebėjome, jog veikia, stebina, bet tai tik sekimas Apaštalų darbų modeliu, kiekvienam susitikimui keisti susitikimo namus ir lyderius. Kartais mūsų šiuolaikiniame gyvenime, asmuo neturi vietos pastatyti 15 ar 20 žmonių mašinoms, ir jeigu tas žmogus negali priimti visų, jis gali vadovauti susitikimui, kai tuo tarpu kitas priima savo namuose. Būkite kūrybingi, tačiau keiskite vadovavimą, kiek įmanoma, keiskite susitikimų namus. Eikite iš namų į namus, kaip sakoma Apaštalų darbuose 2:46. Ir likite paprasti, kaip sakoma 2:42: mokymas, bendravimas, malda, maistas. Investuokite į santykius.

Trumpai apie šio mėnesio mokymų serijas. Dauguma žino Psalmę 103:1, tiesa? „Laimink, mano siela, Viešpatį, ir visa, kas yra manyje, Jo šventą vardą.“ Tačiau ar žinojote, kad žodis, kurį Dovydas naudojo ir kuris išverstas, kaip ‚laimink‘, reiškia „atsiklaupti pagarbiai ir su nuolankumu“. Mes skaitome „Laimink, mano siela, Viešpatį“ ir galvojame, jog tai reiškia dėkoti ir šlovinti, tačiau iš tikrųjų Dovydas sako atsiklaupti pagarbiai ir su nuolankumu bei garbinti Jį. DABAR perskaityk šią eilutę. Tai suteikia atspalvį visai psalmei.

Štai kodėl šios serijos tokios svarbios - tai jums suteiks naują požiūrį, ką kai kurios psalmės ir eilutės reiškia.

Melskitės už mano sveikatą – turėjau kelis iššūkius šią savaitę, kurie turi būti pašalinti prieš išvykstant į konferenciją Olandijoje kitą savaitę. Aplankyti 4 šalis per 8 savaites, keliauti pirmyn ir atgal, turi savo kainą... vėliau papasakosiu. Ačiū už jūsų dosnumą ir palaikymą, kadangi jūs iš tikrųjų prisijungiate prie mūsų, kaip Paulius sakė savo rėmėjams, bendravime šventųjų tarnystėje. Einu jūsų vietoje.

Dėkoju jums! Būkite palaiminti,

John ir Barbara

2017 m. birželio 6 d., antradienis

Meilės istorija su posūkiu. 7 dalis. Ne jo

John Fenn, 2017 m. gegužės mėn. 13 d.,

Sveiki visi,
Negarbingai prasidėję Dovydo ir Batšebos santykiai gerai žinomi, mes prisiminėme juos anksčiau šiose serijose, tad posūkis buvo, kai Dovydo artimiausias patarėjas Ahitofelis - Batšebos senelis, tapo Abšalomo sąmokslo prieš Dovydą bendrininku. Tačiau iš šios disfunkcinės šeimos yra kilęs Saliamonas. Jo karaliavimas kartu su jo tėvo valdymu, laikomas Izraelio „Aukso Amžiumi“, kuris tęsėsi nuo 1010 iki 931 prieš Kristų. Tai buvo labai seniai. Šiandien su šia šeima susijusi kita meilės istorija su posūkiu.

Kodėl Dovydas ir Saliamonas buvo išskirtiniai
Dovydas buvo išskirtinis, nes jis suvokė kai kurias Naujojo Testamento tiesas, nors vis dar buvo giliai įsišaknijęs Senajame Testamente. Jis darė dalykus, kurie stipriai pranoko tuo metinį supratimą, dalykus, apie kuriuos kiti net nepagalvodavo. Todėl jis buvo Dievo gerbiamas.

Pavyzdžiui, I Samuelio 21:1-6 Dovydas buvo labai alkanas ir paprašė jam duoti valgyti „Padėtinės duonos“, padėtos šventoje vietoje ir skirtos valgyti tik kunigams, kuri simbolizuoja žmogų, gyvenantį kiekvienu Žodžiu, kurį Dievas jam kalba. Už uždangos buvo taip pat ir Menora, kuri simbolizavo Šventąją Dvasią ir Jos pasireiškimus/dovanas, bei smilkalų aukuras, simbolizuojantis maldas kylančias prieš Dievą. Tačiau Dovydas valgė šventos duonos – jūs ir aš galite valgyti jos, nes Kristus yra mumyse, tačiau anksčiau taip nebuvo.

Didžiausia Naujojo Testamento tiesa, į kurią jis įžengė, yra užrašyta II Samuelio 6:12-19. Dovydas atsigabeno Sandoros Skrynią į miestą ir visai paprastai „pasistatė palapinę“ ir padėjo ją ten. Tikra tiesa, kad jis nesilaikė Mozei duotų nurodymų iš Tėvo – nei aukų už nuodėmes aukuro, simbolizuojančio kryžių, nei praustuvo kunigams, simbolizuojančio apsiplovimą Žodžiu. Nei pirmosios uždangos, už kurios turėjo būti padėtinė duona, menora ir smilkalai. Nei vidinės uždangos, slepiančios Sandoros Skrynią. Nieko panašaus. Dovydas paprasčiausiai padėjo Sandoros Skrynią atvirai visiems matomoje vietoje, pridengtą palapine, ir šoko bei šlovino Viešpaties akivaizdoje.

Jūs ir aš galime prisiartinti ir netgi nešti Sandoros Skrynią, nes Kristus gyvena mumyse – tačiau anksčiau taip nebuvo – vis dėlto Dovydas įžengė į Naujojo Testamento tiesą, paprasčiausiai pastatydamas palapinę ir prieidamas prie Sandoros Skrynios bei šokdamas Viešpaties akivaizdoje. Tai bent. Viena iš priežasčių, dėl ko Dovydas vaikščiojo Naujojo Testamento tiesoje yra ta, kad jis pažinojo Viešpatį – Kristų. Dovydas sako psalmėje: „Viešpats (Tėvas) tarė mano Viešpačiui (Kristui): ‚Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojomis‘...“ (Ps 110:1). Dovydas prisipažįsta: „Viešpaties Dvasia kalbėjo per mane, Jo žodžius aš tariau. Izraelio Dievas pasakė, Izraelio uola man kalbėjo...“ (II Samuelio 23:2-3)

Taip pat Apaštalų Darbuose 2:24-31 Petras sako apie Dovydą: „...Aš visuomet matau Viešpatį priešais save. Jis mano dešinėje, kad Aš nesusvyruočiau“, o 16 Psalmėje kalbama apie Kristų: „...Tu nepaliksi mano sielos pragare ir neduosi savo Šventajam matyti supuvimo“, taigi Petras sakė: „Jis tai numatė ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, žinodamas, kad Tėvas nepaliks Jo sielos pragare ir neleis Jo kūnui matyti supuvimo. Dovydas matė Dvasioje savo Viešpaties prisikėlimą daugiau nei 1000 metų prieš tai įvykstant!

Saliamonas irgi regėjo Viešpatį
I Karalių 3:1-15/II Kronikų 1:7-12 Viešpats (Kristus) pasirodo Saliamonui sapne ir paklausia Saliamono, ko jis norėtų. Saliamonas paprašo išminties ir supratimo, o Viešpats jam tai suteikia. Saliamonas regėjo Viešpatį ir antrą kartą I Karalių 9:2-9/II Kronikų 7:12-22. Antrajame aplankyme Viešpats įspėja Saliamoną, kad jis vaikščiotų su Viešpačiu, ten yra ir tokios eilutės: „jei mano tauta, kuri vadinasi mano vardu, nusižemins, melsis...“

Liūdna, bet I Karalių 11:6-9 sakoma: „Saliamonas darė pikta Viešpaties akyse ir nesekė iki galo Viešpačiu, kaip jo tėvas Dovydas... Viešpats užsirūstino ant Saliamono, nes jis nusigręžė nuo savo Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris jam buvo pasirodęs du kartus.Kadangi Viešpats buvo pasirodęs Saliamonui 2 kartus, iš jo buvo daugiau ir tikimasi.

Posūkis
Skaitant Saliamono Patarlių 1-9 skyrius, pastebime daug patarimų, kurie prasideda: „Sūnau, klausykis mano žodžių“. Skaitydami šiuos patarimus manome, kad Saliamonas kalba savo skaitytojams, o gal savo sūnui, ir nors tai galėtų būti tiesa, gilesnė prasmė atsiskleidžia 4 skyriuje, kai Saliamonas pereina prie pirmo asmens, kalbėdamas apie save, pradedant nuo 3 eilutės: „...klausykite tėvo pamokymo....Aš buvau tėvo (Dovydo) sūnus, mylimas ir vienintelis savo motinos (Batšebos) akyse. Jis (Dovydas) mokė mane ir sakė: „Išlaikyk širdyje mano žodžius, laikykis mano įsakymų ir būsi gyvas. Įsigyk išminties, įsigyk supratimo... Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą.“

Ar reikėtų stebėtis, kad kai Viešpats pirmą kartą pasirodė Saliamonui, jis paprašė išminties? Jo tėvas karalius Dovydas įskiepijo tai Saliamonui, o kai Viešpats apsireiškė jam, jis žinojo, ko prašyti. Skaitant toliau, Patarlių 4-9 skyrius, galime matyti, kad Saliamonas vis cituoja savo tėvą, pradedant 4:4. Taip pat, 4:10, 20, 5:1, 6:1, 20, 7:1 – visur sakoma „mano sūnau“ iki pat 9 skyriaus. Galime teigti, kad jis vis cituoja Dovydą, o mes skaitome paties Dovydo (ir Batšebos) pasakytus žodžius savo sūnui... tai bent! Saliamonas cituoja savo tėvą iki pat 9 skyriaus, o 8 skyriuje cituoja patį Išminties Asmenį.

Ir vėl, Patarlių 4:3-4 prasideda Saliamonui pasakytais tėvo žodžiais: „Jis mokė mane ir sakė...“ Visa Patarlių knyga iki 9 skyriaus cituoja Dovydą. Tačiau 10:1 Saliamonas liaujasi citavęs savo tėvą ir kalba savo paties žodžiais: „Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus – džiaugsmas tėvui...“ Posūkis būtų tėvo meilė savo sūnui, kuris, kaip ir motina, skiria laiko ir energijos, investuoja širdį į savo sūnų, Saliamoną.



Aš skatinu jus perskaityti Patarlių knygą nuo 1 iki 9 skyrių, lyg skaitytumėte vertimą, suvokiant, kad skaitote Dovydo ir Batšebos žodžius pasakytus asmeniškai savo sūnui, dabar tapusius Saliamono Patarlių dalimi. Net jeigu jis laikinai ir atsitraukė nuo Viešpaties, tai nesumenkina jo tėvų indėlio, ir tai stiprus liudijimas visiems tėvams bei seneliams, mokantiems savo vaikus Žodžio, nors ir skaudu matyti savo mylimuosius atsitraukusius nuo Viešpaties artumo, kurį kažkada patyrė.

Mes džiaugiamės, kai jie pagaliau sugrįžta pas Viešpatį, kadangi Saliamono raštai, vadinami Ekleziasto knyga, atrodo pilni nevilties, nes viskas yra „tuštybė“, vis dėlto tampa aišku, kad jis sugrįžo pas Viešpatį, prieš tai pagyvenęs pasaulyje, nes Ekleziasto knygos pabaigoje sako: „Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui. Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus – gerus ir blogus.“ (Ekleziasto 12:13-14)

Gali būti, kad Saliamonas niekada nesugrįžo į tą vietą, kurioje kažkada buvo su Viešpačiu, tačiau jis sugrįžo... pasisemkite drąsos iš to savo pačių labui. Kitą savaitę – nauja tema. Iki tada būkite palaiminti.

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com