Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2019 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Kodėl jūs esate naujoji Rebeka 3d.

John Fenn. Weekly Thoughts. Why you are the new Rebecca #3 23/08/19

Hi all,
Sveiki,
Mes palikome Rebeką, kai ji sutinka eiti kartu su Eliezeru ir ištekėti už Izaoko, o šeima ją laimina.

Yra keli dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, nes ji, tai-  mano ir tavo, kaip tikinčiojo ir dar daugiau, Jėzaus mokinio, įvaizdis.

Visų pirma- Abraomas kilo  iš to paties krašto, kur ji gimė ir gyveno. Pažinęs Viešpatį, jis paliko savo kraštą, nes Viešpats pasirodė ir liepė jam išvykti. Paklusęs paliepimui jis išvyko tikėdamas atlyginimu, kad tai, ką Viešpats pažadėjo, Jis ir  įvykdys.

Abraomas ir Sara paklojo tikėjimo pamatus, jie buvo pirmaeiviai. Izaokas ir Rebeka, tai- sekanti tikinčiųjų karta. Jie paveldėjo sandorą, kurią Izaoko mama ir tėtis sudarė su Dievu. Jie turėjo įsteigti savo pačių namus, nustatyti savo pačių ribas, kaip 2-oji Sandoros karta.

Rebeka neišvyko liepiama, bet išvyko tikėdama ir laisva valia. Abraomas, Sara, ir Izaokas į Sandorą pateko tiesiogiai. Ji-ne, ji įsijungė į Sandorą ir šeimą per santuoką. Ji yra pirmasis asmuo Biblijoje,  įskiepytas savo pačios noru į Sandorą per tikėjimą, į sandorą su hebrajų tauta.

Ji buvo unikali antikiniame pasaulyje, kuriame  palaiminimai ir sandoros  pereidavo iš tėvo sūnui. Ji buvo išskirtinė tuo, nes įėjo į sandorą per santuoką, ir atsidūrė unikalioje pozicijoje, kad užtikrintų, jog teisingas sūnus
 gaus palaiminimus.


Pirma tarp moterų
Rebeka buvo pirma moteris Biblijoje gavusi palaiminimą. Pamąstykime apie tai. Mes vėliau skaitysime beveik visoje Pradžios knygoje (Pr49) kaip senatvėje Jokūbas palaimino savo sūnus, bet Rebeka Pr24:60 gavo palaiminimą iš savo tėvo ir šeimos. Ji tikrai ypatinga.

Ar tu esi pirmas šeimoje gavęs palaiminimus iš Dievo? Gal būt jie, kaip Rebekos kultūroje, nevisai pripažįsta Dievo palaiminimus tavo gyvenime?

„Paėmimo“ paveikslas
Abraomas atstovauja Dievą Tėvą, Izaokas -Jėzų, ir Šventoji Dvasia-Eliezerą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Rebeka yra sveika ir gerai jaučiasi, kai sėda ant kupranugario ir išvyksta su Eliezeru į jai skirtusTėvo namus.

Ją gabena Eliezeras, Šv Dvasios įvaizdis, susitikti su jaunikiu. Faktiškai mums pasakyta (Pr24:63-67), kad Izaokas išėjo iš tėvo namų į laukus medžioti, be abejonės galvodamas apie nuotaką. Jis išėjo iš savo namų, bet nuėjo ne visiškai iki Rebekos namų.

Kai ji buvo gabenama ant kupranugario, vieną dieną ji pamatė stovintį lauke jaunikį. Ji yra tarp savo tėvo namų ir tarp naujų namų ir naujo tėvo. Izaokas  išėjęs iš namų -stovi lauke.

Laukas- palyginime yra žmogaus širdis pasaulio derliaus lauke. Jis yra Jėzaus įvaizdis, o Rebeka -surinkimo(bažnyčios),  įvaizdis, todėl čia mes matome Viešpatį , kuris paliko Savo Tėvo namus, išėjo į laukus, nuėjo dalį kelio link nuotakos namų, ir štai-  ji susitinka jį ten tarp tų dviejų namų. Jie dviese stovi lauke tarp namų, susitinka veidas į veidą pirmą kartą.  Nėra abejonių- pasigirsta džiaugsmingas juokas, kai pagaliau jis pamato savo nuotaką veidas į veidą!  Nėra abejonių, ši jauna moteris, kuri buvo įkalinta ir surišta, dabar surišta su Juoku, buvo sujaudinta šito naujo gyvenimo su juo!

Eil.67 sako: Izaokas parsivedė ją į savo palapinę, į savo tėvo namus, ir pamilo ją. Faktas, kad jie pasislėpė palapinėje nuo kitų žvilgsnių- taip pat yra įvaizdis- nes Hebrajų Trimitų šventė sako mums, kad paskutinis trimitas bus pučiamas jauno mėnulio metu, ir tikintieji Mesiju bus paimti būti su Juo, paslėpti nuo žvilgsnių, taip kaip būna paslėptas jaunas mėnulis.

Rebeka suvokė laikus
Mums pasakyta (Per.25:20), kad kai Izaokas vedė Rebeką, jam buvo 40 metų.Tai reiškia, kad kai jie tuokėsi,  ji tikriausiai buvo apie puse amžiaus  jaunesnė - apie 20-ies. Turėkite galvoje, kad Izaokas gyveno iki 180metų* taigi laukti iki 40 , kad galėtų vesti, neatrodo per daug.( *35:28-29)

Kodėl tai vyksta su manimi? 
Greitai pirmyn laike. 
Ką mes tikrai matome, tai-(eil. 25:21-22) po to, kai Izaokas paprašo Viešpaties palaiminti Rebeką  vaikais, Jis tai padaro, ir ji jaučia dvynukus, kurie kovoja jos įsčiose. Jos atsakymas atskleidžia dar daugiau apie jos charakterį.

„22 Kūdikiai kovojo tarpusavyje jos įsčiose, ir ji tarė: „Jei taip yra, tai kodėl man taip?“ Ji nuėjo pasiklausti Viešpaties.“

Tai labai panašu į dabartinius laikus. Mes ieškome atsakymų. Mes meldžiamės ir kažko prašome,o kai tai nutinka kažkaip kitaip, nei manėme turi būti, mes sustojame ir klausiame Viešpaties: kas čia vyksta. „Jei tai atsakyta malda, kodėl tai vyksta?“

Bet ji buvo nuostabi. Jokių abejonių, kad Viešpats jai kalbėjo, ar mažų mažiausiai davė jai ramybę. Ji, atrodo, žinojo, kuris sūnus turi pagal Viešpaties norą gauti pirmgimystę. Ji gimdė besigalynėjančius dvynius, ir gilinantis į istoriją, tapo Izraelio motina, taip pat , tai- gražus surinkimo įvaizdis - stipri, išradinga, veikli, stiprios moralės ir sąžiningumo asmenybė, kuri vaikščioja su Dievu ir vieną dieną pusiaukelėje nuo tėvo namų pasitinka jaunikį, kuris  turi ją nuvežti į naujojo Tėvo namus.

 Sugrįžk greičiau, Viešpatie Jėzau! Kitą savaitę-nauja tema, iki tada. Laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org and email me at cwowi@aol.com

2019 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Kodėl jūs esate naujoji Rebeka 2d.



John Fenn. Weekly Thoughts. Why you are the new Rebecca #2

Sveiki,
Mes palikome Rebeką girdančią kupranugarius ir priimančią užstatą dovanomis iš Elezero, kuris yra Šventosios Dvasios įvaizdis.

Vardas Rebeka, reiškia virvės ritė (naudojama spąstuose) arba "surišti, užmauti, sujungti (spąstais)".Rebeka hebraiškai –„Rivka“, ir kai kurie hasidų rašytojai pažymi, kad tas vardas reiškia“ galvijų junginys“ – „Rivah“, žodžiai skiriasi tik „h“gale žodžio. Jie teigia, kad jos vardas reiškia tvirtą charakterį ir jėgą.

Bet ji taip pat yra ir  Kristaus surinkimo įvaizdis. Mes tikrai surišti, įkalinti šio puolusio pasaulio, kol mes išeisime su savo jaunikiu. Vardas „Izaokas“ reiškia „juokas“, ir mes galime įsivaizduoti, kaip Viešpats elgsis, kai tie, kurie buvo pagauti  spąstų ir surišti pasaulio susijungs su Juo Jo Tėvo namuose- bet tai tik ateityje, ir kur mes esame šioje istorijoje?

Pasirodo Lebanas...godus, tai matome Pr24:29-30:

„29 Rebeka turėjo brolį, vardu Labaną. Ir Labanas išbėgo pas vyrą prie šulinio.
30 Pamatęs sagtį ir apyrankes ant sesers rankų ir išgirdęs sesers Rebekos žodžius: „Taip kalbėjo tas vyras“, atėjo jis pas tą vyrą, kuris stovėjo šalia kupranugarių prie šulinio.“

Hebrajų kalboje pastebim eįdomų žodžių žaismą.

Žodis „Lebanas“ Hebrajų kalboje rašomas „LaVan (la-vahn), ir reiškia „baltas“. Tokiam klastingam vyrukui, iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keistai, nes balta spalva simbolizuoja teisumą ir tyrumą. Lebanas nebuvo toks, kaip tik buvo priešinga asmenybė. Kai kurie rabinų  rašytojai nurodo, kad jei skaitysi jo vardą atvirkščiai, tai bus „NaVal“, tai reiškia „plėšikas“ arba „kvailys“. Būtent tai apibūdina jį, jis turi teisiojo išvaizdą, bet faktiškai-plėšikas. Jis visai kitoks, nei atrodo.

Šis žmogus, kuris apgavo Jokūbą ir 20 metų jį privertė būti savo vergu, ir kuris suklestėjo dėl palaiminimų Jokūbo gyvenime, gali būti palygintas su daugeliu dabartinių krikščionių... kiekvienas iš mūsų turime savo istoriją apie nemoralius ir neetiškus krikščionis, kurie mumis pasinaudojo, apie tai taip pat  palieku jums pamąstyti ir pasisemti išminties iš  tų herojų gyvenimo.

Lebanas matė Eliezerą( Šventoji Dvasia) kaip priemonę praturtėti, panaudoti, kaip naftotiekio vamzdį, kuriuo tekės palaiminimai į jo asmeninį gyvenimą. Jis turėjo savanaudiškų motyvų priimdamas Eliezerą: „ Įeik Viešpaties palaimintas. Kodėl vis dar stovi čia? Aš paruošiau kambarį tau ir vietą tavo kupranugariams!”

Pasakyta, kad Eliezeras įėjo į namus”. Jei Eliezeras yra Šventosios Dvasios įvaizdis, tada įėjimas į namus reiškia, kad Lebanas atgimė, gavo Šventąją Dvasią “savo namuose”. Bet jis nebuvo garbingas ir doras žmogus šiame palyginime, jis naudojo Viešpatį savo asmeniniai naudai ir motyvams įgyvendinti.

Tikrai nuostabu , kad 24:34-49,  įžengęs į namus, Eliezeras dalinasi  savo širdies ketinimais,  tikslais ir motyvais dėl to “įėjimo į namus”, tai- Šv. Dvasios įvaizdis mūsų dvasioje, kuri taip pat dalinasi savo planais, motyvais, ir savo mintimis, ir apie tai, ką turi mūsų ateičiai. Ar mes esame kaip Lebanas, ar kaip Rebeka? Ką mes darome su tais apreikštais planais? Bandome panaudoti Dievą savo asmeniniai naudai, ar paklūstame Jo planams? Visa tai mes žinome ‘mūsų namuose’, tai yra -mūsų davsioje.

Po to kai Eliezeras pasidalina savo istorija ir kodėl atvyko, ir kai jau  tėvas ir mama sutinka ją išleisti eil.53 mums sako :

“( Abraomo tarnas Eliezeras) 53 Tarnas, išėmęs sidabrinių ir auksinių indų bei drabužių, juos dovanojo Rebekai; be to, jis dovanojo vertingų daiktų jos broliui ir motinai.”

Atkreipk dėmesį, kai ateina Šv Dvasia į tavo “namus”- ar į tikrus namus, arba į tavo dvasią- visi aplink tave tampa palaiminti. Šiuo atveju buvo palaiminta ne tik Rebeka, bet taip pat - jos mama ir tėvas. Paulius sako mums  Kor7:14, kad  netikintis sutuoktinis ir vaikai yra “pašventinti” ( paskirti Viešpačiui), nes kitas sutuoktinis yra tikintis.



Štai ką mes čia ir matome  – dėl Rebekos visi jos namai yra palaiminti.

Ji pakviečiama eil.57 savo tėvo ir seserų akivaizdoje  pasakyti, ar ji sutinka išeiti. Tai visiškai laisvas jos pasirinkimas.  Tai nėra visiškai be savo valios jauna nuo kitų priklausoma mergina. Ji  buvo nustačiusi ribas vyrų atžvilgiu, laikė juos per rankos atstumą nuo savęs, kol sutiks tą tikrąjį, ji buvo nustačiusi ribas taip pat tarp savęs  tėvo ir brolių. Jie žinojo, kad tai jos, o ne jų sprendimas. Galiu spėti, kad būdama stiprios valios ir  veiksmo moteris, ir gyvendama su tokiu broliu, kaip Lebanas, tos ribos buvo nubrėžtos tam, kad galėtų išlikti ir apsisaugoti. Ji svajojo turėti vyrą, ištekėti ir išeiti. Ji  norėjo ištekėti. Ir jie žinojo, kad tai buvo jos sprendimas.

Štai koks paveikslas subrendusio krikščionio. Žinome, ko mes siekiame, patys nustatome ribas, esame dori, bet nesame neišmanantys pasaulio kelių ir priešo kėslų, ar kitų žmonių apgaulių. Galbūt tai dalinai buvo pripažinimas jos  jėgos, kad po to, kai ji sutinka iškeliauti su Eliezeru, jie laimina Rebeką sakydami:
„60 Atsisveikindami jie laimino ją: „Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!“

Jo buvo moteris, kuri įtvirtino tai, kad paveldėjimas būtų suteiktas teisingam sūnui, ir  žiūrėdama į priekį tikėjo, kad taps motina tūkstančiams milijonų“. Ji nenorėjo prarasti šio dangiško palaiminimo, todėl nepalankios gyvenimo aplinkybės negalėjo tam sutrukdyti.


Mes pabaigsime kitą savaitę...kai mes matome, kad jaunikis nukeliavo pusę kelio pasitikti ją, bet Rebeka taip pat išėjo jo pasitikti. Labai daug simbolių ir šešėlių, iki kito karto , laiminu,
John Fenn

2019 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

CWOWI liepos mėn. naujienlaiškis


July 2019 Newsletter. John Fenn


Sveiki,
Kai kurie dalykai išaiškėjo tik šį penktadienį, tai gi noriu jais pasidalinti ir paprašyti melstis už tai šią savaitę.

Penktadienį kardiologas nusprendė, kad pirmadienį ryte man darys angiogramą, kad ištirtų mažąsias arterijas (4 mm) ir nustatytų ar kuri nors nėra užsikimšusi, kadangi tai gali būti priežastimi  arba prisidėti prie mano prieširdžių virpėjimo ir kairiosios šakos pluošto blokavimo, o tai reiškia, kad elektros signalai nepilnai praeina pro apatinę širdies dalį, ir tada širdies dūžiai tampa neritmingi.
Jie žino, kad mano didžiosios arterijos yra švarios ir sveikos, tačiau jeigu jie rastų užsikimšusias (-ią) mažąsias arterijas, jie įkištų ten kaiščius, kad jas išplėstų ir pagerintų kraujo tekėjimą. Jeigu jie rastų kamščius ir įdėtų kaiščius (-į), jie turėtų stebėti širdies veiklą kokias 90 dienų ir tik tada priimtumėm sprendimus.

Tačiau tokiu atveju, jeigu mano mažosios arterijos būtų tokios pat švarios, kaip ir didžiosios, jie mane išsiųstų namo pirmadienį po pietų, o ketvirtadienį ryte, 18-tą dieną man turėtų būti įstatytas defibriliatorius – širdies stimuliatorius, kuris liktų per naktį. Jeigu nebus trukdžių, reikš, kad mano širdies elektrinės problemos, tai vienintelė problema ir nėra kitų faktorių turinčių įtakos širdžiai. Taip veiks defibriliatorius – širdies stimuliatorius.
Mano kardiologas sako, kad jis greičiausiai ir liks mano krūtinėje neveiklus visą likusį gyvenimą, kuris tikimasi bus normalios trukmės. Tačiau, jeigu sutriktų širdies ritmas, stimuliatorius jai neleistų sustoti. Kardiologas tai pavadino apsidraudimu, jeigu kiltų „tobula“ elektrinių impulsų audra, kuri iššauktų širdies smūgį bei greitą mirtį.

Būčiau dėkingas, jeigu pasimelstumėte šią savaitę – esu ramus, tačiau jeigu jie įstatys stimuliatorių ketvirtadienį/penktadienį, tai apribos mano pajėgumą visam mėnesiui, kas įtakos mūsų galimybes pasiimti Krisą iš namų grupės ir daug kitų dalykų. Krisas gali suprasti tik tiek, kad tėčiui durs adatą (paims kraujo).
Tuo pat metu, Brian, mūsų jauniausias sūnus, kuris yra mūsų komandoje, kurį daug kas pažįsta, taip pat turės vizitą pas gydytoją pirmadienį ryte dėl išvaržos apatiniuose nugaros slanksteliuose. Išsikišę slanksteliai matosi pažvelgus į jo apatinę nugaros dalį (dėkui JAV armijai už didžiulius nešulius, ilgas keliones su sunkiais nešuliais ir t.t.)

Tai gi...prašau pasimelskite už mus abu, nes ir jam šią savaitę darys operaciją! Cha, visa ką galime padaryti, tai melstis ir juoktis...

Konferencija rugpjūčio 15-18 Wiskonsine jau užpildyta, štai kodėl jau nėra nuorodos apie ją viršuje.
Į mūsų konferenciją spalio 11-13 Naujojoje Anglijoje vis dar yra vietos, nors kiekvieną savaitę kas nors į ją užsirašo. Ji vyks Mančesteryje, Naujajame Hempšyre, kuris yra 2 valandos kelio mašina nuo tarptautinio Logano oro uosto Bostone. Kai data priartės, mes išsiųsime savaitgalio programą dalyviams elektroniniu paštu. Dėl kitos informacijos, kurios nėra nuorodoje viršuje, rašykite mums cwowi@aol.com ir mes užpildysime spragas. 

Ramybė, sveikata, Dievo kelio prisiminimas tebūna su jumis.

Geras draugas priminė man šią Augustino, gyvenusio 354 – 430 metais, prieš kokius 1600 metų, citatą:
„Dvasia veikia iš vidaus, tai gi, kai gydymas taikomas iš išorės, gali gautis geras rezultatas.“ Kai padarote visa kas įmanoma dvasiškai, kaip mano atveju, ir šiokius tokius fizinius pakeitimus, pasitikiu Tėvo ir Viešpaties įsikišimu, ir tada aplanko gili ramybė. Atrasti ramybę – išmokau iš praktinės patirties, patikėkit manim!

Laiške filipiečiams 4:6-7 Paulius sako, kad ramybė sergės, pažodžiui „įsispaus į“ jūsų širdis ir mintis, kadangi mes visiškai pasitikime Juo. Šias instrukcijas aš suskirstau žingsniais (1, 2, 3).
Prieš kelis dešimtmečius puldavau į neviltį dėl savo maldos gyvenimo, kadangi po maldos paprastai aš būdavau toks pat nelaimingas ir susirūpinęs ir išsigandęs, kaip ir prieš pradėdamas melstis. Vis galvodavau: „Ką aš darau negerai?“, kad negaliu rasti ramybės, kurią turėčiau rasti maldoje, kaip sakoma Biblijoje. Aš niekada nesilaikydavau formulių, nei to, kas virto iš Viešpaties maldos: laikymasis žingsnių 1, 2 formulės, - man nepatiko, nesilaikiau nei kitų knygų, žmonių, mokymų paliepimų, sakančių „daryk tai“ ar „daryk taip“.
Pažinojau pakankamai gerai Tėvą ir Viešpatį, tad žinojau, kad jie nėra „formulių“ mėgėjai, jeigu galiu taip išsireikšti. Tačiau vieną dieną skaičiau Pauliaus žodžius laiške filipiečiams 4:6-7, kur sakoma: „Nieko nesibaiminkite, tačiau maldomis ir prašymais su padėka, jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“
Pirmą kartą aš skaičiau tai instrukciją žingsnis po žingsnio – ne kaip formulę, bet labiau kaip vidinį širdies patikrinimą, kaip įeiti į maldą. Tai pakeitė mano gyvenimą.

Pirmiausia sakoma; nieko nesibaiminkite. Skaičiau tai, lyg darbą su susirūpinimu, baime, su tuo „kas jeigu“. Ir iš pradžių tai užėmė nemažai laiko, kartais iki 3 savaičių, kuomet dirbdavau su tuo ir nieko neprašydavau maldoje (tuo konkrečiu klausimu), kol galiausiai susitvarkydavau su baimėmis. Atrodo, kad Paulius moko mus nesinešti savo baimių, rūpesčių ir streso į maldą, tačiau susitvarkyti su jomis prieš ateinant prie sosto.

Panašiai kaip einant į susitikimą su prezidentu arba ministru pirmininku ar karaliumi – pirmiausiai jūs susitvarkote su antraeilėmis problemomis ir niekada negalvojate pateikti šių nesvarbių problemų kartu su savo prašymu prezidentui, ministrui pirmininkui arba karaliui – jūs pateikiate vien trumpai suformuluotą prašymą.

Tai reiškia, kad turime susidoroti su baime, rūpesčiu, įsivaizdavimu „kas jeigu“, kol tampame tikrai nieko nebijančiais. Aš tai dariau, prisimindamas Tėvo kelią savo gyvenime, žvelgdamas į Jo ištikimybę ir ritmą, ir tada baimė pasitraukdavo. Mintimis sugrįžtu prie Jo istorijos mano gyvenime – kai paskutiniaisiais laikais Jis atėjo čia dėl mūsų, įsivaizduoju, kur būčiau be Jo ir panašiai. Apsijuosus šiais Jo ištikimybės prisiminimais, rūpestis ir baimės dingsta, juos pakeičia pasitikėjimas...tikėjimas...abi šios kokybės.
Žingsnis 2 yra „malda ir prašymu su padėka tegul tavo troškimai tesidaro žinomi Dievui“. Tai lengva, ir aš susitelkiu ties padėka – ne tam, kad Juo manipuliuočiau, tačiau tikrai dėkoti, kadangi prisimenu Jo ištikimybę mano gyvenime – dėl to, kad pažįstu Tėvą ir Viešpatį.
Tada Paulius sako, žingsnis 3 – tai kad Dievo ramybė nusileis ant manęs ir įsispaus į mane. Graikų kalboje apsaugoti ir apgaubti „prouros“ reiškia saugoti, stovėti sargyboje, apjuosti lyg apsaugine siena. Man reikia šios ramybės, kad ji saugotų mano mintis!

Net gi dabar aš esu ten, ramybės debesyje dėl savo gyvenimo, mano 3 sūnų ir jų gyvenimo, Barbaros ir jos gyvenimo, tarnystės Jo kūne, kur Viešpats siunčia mus dirbti – visur ramybė. Tačiau aš prašau jūsų maldos, ir kaip visada, mes dėkingi už jūsų palaikymą visose srityse – ačiū jums!
Laiminu! Dėkojame, kad esate mūsų gyvenime,

John & Barb

2019 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienis

Kodėl tu esi naujoji Rebeka 1d.


John Fenn. Weekly Thoughts. Why you are the new Rebecca #1          9/08/19

Sveiki,
Senajame Testamente yra pavyzdžiai ir šešėliai kalbantys mums apie Jėzų ir įvykius, kuri mūsų laukia ateityje. Kiekvienas jų savaip nuostabus ir teikia supratimą apie mūsų gyvenimą Kristuje.

Izaokas ir Rebeka
Gal būt nėra nuostabesnio pasakojimo Biblijoje už Izaoko ir Rebekos istoriją.

Istorija prasideda Pr24, kur mums pasakyta, kad Abraomas buvo labai senas ir  ieškojo žmonos savo sūnui Izaokui. Mums pasakyta 36eil., kad galbūt prieš mirtį
Abraomas atidavė viską , ką turėjo Izaokui.  Pamąstykime šiek tiek. Izaokas yra turtingas. Viskas, ką turėjo Jo tėvas, buvo atiduota Izaokui.

Šiame pavyzdyje Abraomas mums atstovauja Tėvą, o Izaokas atstovauja Jėzų. Tėvas atidavė viską Savo Sūnui. Abraomas, Tėvas, siunčia Eliezerą atgal į Abraomo tėviškę surasti Izaokui ( Jėzui) nuotakos. Eliezeras  yra Šventosios Dvasios pavyzdys, kuri pasiųsta nuo Tėvo „ į namus“ rasti nuotakos Sūnui.

10eil.Eliezerui buvo pasakyta, apkrauti 10 kupranuagarių  dovanomis nuotakai, tai Šventosios Dvasios simbolis, o Jo dovanos simbolizuoja mums duotą charakterį statančią malonę ir Šventosios Dvasios vaisių.

Ji saugojo save ateities jaunikiui.
Kai Eliezeras atvyksta į Abraomo tėviškę, jis sustoja, kad galėtų pagirdyti kupranugarius po ilgos kelionės. Šaltiniai kalba skirtingai kiek vienas ištroškęs kupranugaris gali išgerti vandens, bet dažniausiai sako, kad maždau 53 JAV galionus(200+ litrų).
Eliezeras prašė maldoje,  kad kai tik jauna moteris ateis prie šaltinio,  ji turi pagirdyti  jį patį ir jo 10 kupranugarių- didelis prašymas!


Be abejo, mes žinome, kad Rebeka ne tik davė Eliezerui vandens, bet savanoriškai pagirdė jo kupranugarius, išsėmė iš ulinio galimai 500 galionų arba 1000 litrų. Kitą kartą, kai būsite parduotuvėje ir žiūrėsite į išrikiuotus ant lentynos 2lt talpos butelius , įsivaizduokite 500  jų, kaip paimate ąsotį  nuo peties ir nuleidžiate į šulinį, pasemiate ir ištraukiate - jei Rebeka turėjo 2galionų  talpos indą (7,5 lt) tai apie 250 kelionių iki šulinio ir atgal! Nemanykite, kad j prašė pagalbos, tekstas sako kelis kartus, kad ji viena atliko visą darbą.

Eil.16 sako: “ ...mergina buvo išsaugojusi save, nekalta, joks vyras nebuvo jos pažinęs...“ Kai kurie hebrajų komentarai pažymi jos didelį tyrumą, ir tie žodžiai “ joks vyras jos nebuvo pažinęs“, reiškia, kad ji neturėjo net vyrų draugų, bet saugojo save ateities jaunikiui  “tam tikrajam“. Jie pažymi, kad jos charakteris buvo be priekaištų, moralus, ir ji laikėsi ribų bendraudama. Ji ne tik buvo mergaitė, bet ji laikė tai kaip brangenybę savo vyrui, išlaikydama ribas bendraudama su vyrais.

Koks nuostabus paveikslas mums, kokie mes  Jėzaus mokiniai turime būti! Mums pasakyta, kad draugystė su pasaulio Sistema (kosmos, pasaulio keliai, Gr,) yra priešas Dievui. Mes turime saugoti save Viešpačiui!

  
Grįžkime į mūsų istoriją
Kodėl manote, kad Eliezeras ieškojo stiprios moters? Kaip surinkimo (bažnyčios) įvaizdis, tai sako ir mums, kad Viešpats ieško stiprių žmonių. Stipraus charakterio, ištvermingų.

Rebekos gyvenimas pavyzdys moters kuri stipri ir charakteriu ir veiksmais. Ji pagirdė 10 kupranugarių. Ji vėliau pagimdė dvynukus Jokūbą ir Ezavą, su Jokūbu, kuris laikėsi už Ezavo kulno išeidamas iš motinos įsčių- tai dienomis, kai nebuvo nei nuskausminimo nei Cezario pjūvio! Ji kilo iš nedarnios šeimos; jos brolis Lebanas, vėliau apgaudinės Rebekos sūnų Jokūbą slapta atiduodamas vietoj Rachelės Lėją, ir 20 metų laikydamas juos vergais**.(*eil29)(**31:38)

Rebeka su savo vyru ne viską atvirai dalindavosi kalbėdami apie sūnus, nes ji ėmėsi veiksmų, net apgaulės, kad tikrai teisingam sūnui atitektų pirmgimystė. Ji nebuvo žodžių moteris, bet veiksmo. Ji buvo stipri. Ji buvo protinga. Ji buvo veiksmo moteris. Toks turi būti Jo surinkimas- išmintingas pasaulio keliuose, bet išlaikydamas savo  Dvasios/dvasios vaisių ir  charakterio vientisumą  Kristuje.

Aš noriu pasakyti tokiu būdu: jūs mąstote , kad tam tikri dalykai gali jus diskvalifikuoti , ir jūs negalite būti panaudotas ar net negalite būti Dievo mylimas, bet būtent tie dalykai padaro jus stiprius ir kvalifikuotus gyvenimui ir iškęsti sunkumus Viešpatyje! Tai rašė Paulius Timotiejui 2Timotiejui 2:3-7, kai liepė jam dirbti kaip ūkininkui, treniruotis kaip atletui, iškęsti sunkumus, kaip kareiviui, kad patiktų mūsų kariuomenės Vadui! Dalykai, per kuriuos šėtonas privertė jus  praeiti, tapo jam pačiam spąstais, nes jūs buvote jam kaip geležis rūke, padaryti tinkami Karaliui!


Atgal prie šaltinio...
Per 24:21 sako mums, kad Eliezeris, Šv Dvasios įvaizdis, stovėjo šalia ir stebėjo darbą. Mes galėtume pasakyti tai tokiu būdu: Šv. Dvasios buvime ji vis pakartotinai vaikščiojo prie šulinio gyvojo vandens, kad patenkintų kitų reikmes. Mes taip pat turime tęsti savo vaikščiojimą prie šulinio.
Ji be abejonės išgerdavo gurkšniuką laikas nuo laiko, kad galėtų tęsti, bet savo pastangas buvo sutelkusi tam, kad pagirdytų ištroškusius kupranugarius. Kupranugariai yra nešvarūs, tai mūsų paveikslas, kai nešame Kristų neišgelbėtiems. Kiek kartų mes turime eiti prie šaltinio? Kokie stiprūs mes turime būti, kad nepasilptume? Toks šventųjų gyvenimas - mes esame čia, kad tarnautume, o ne kad mums tarnautų - taip kaip mūsų Šeimininkas.

Kai Rebeka baigė girdyti kupranugarius, 22eil. pasakyta: “ Kai kupranugariai atsigėrė,  jis išėmė auksinę sagtį kaktai, sveriančią pusę šekelio, ir dvi apyrankes, sveriančias dešimt šekelių aukso, ir pasakė:“ kieno tu esi duktė?“  Paaiškinimai Biblijoje teikia užuominą, kad
auksiniai papuošalai buvo brangenybės ar papuošimai plaukams, tai, kas buvo dėvima  aplink galvą ir ant kaktos. 

Šitų brangenybių dovanojimas yra kaip gimimo iš naujo patyrimas. Tai ne visos Šventos Dvasios dovanos mums, yra dar daugiau paruošta. Ef1:13-14 mums pasakyta : „ ... 13 Jame ir jūs, išgirdę tiesos žodį – jūsų išgelbėjimo Evangeliją – ir įtikėję Juo, esate užantspauduoti pažadėtąja Šventąja Dvasia,
14 kuri yra mūsų paveldėjimo užstatas( pinigų suma mažesnė nei visas mokėjimas) iki nuosavybės atpirkimo Jo šlovės gyriui.“
Rebeka gavo užstatą, kiti turtai jos laukė ateityje.
Tuo momentu Rebeka nebuvo mačiusi savo jaunikio, neturėjo jokio supratimo, koks jis turtingas, ir kad ji turi kambarį jaunikio Tėvo namuose...kitą savaitę pratęsiu! Iki tada, laiminu,

John Fenn



2019 m. rugpjūčio 6 d., antradienis

Karališkieji vaikai ir ne-karališkieji karalystėje 4d.

John Fenn. Weekly Thoughts . Royal children and non-royals in the kingdom #4  2/ 08/ 19

Sveiki,
Apibendrinant šią seriją,  leiskite man pasakyti, kad tai, ką mes žinome, yra mažiau nei tai, ko nežinome. Žodis mums pateikia tik trumpus teiginius ar eskizą to, kas ateina, ir aš įtariu, kad mes, kai atsidursime kitoje pusėje, dėl daug ko būsime nustebę: „ Oi...tai štai, ką tai reiškia“ . Būtent tokia yra pranašystės prigimtis - visada- suprantamai iki galo tada, kai  tai įvyksta.

Bet leiskite man apibendrinti:
Tie, kurie pakviesti į Avinėlio Vestuvių puotą, kaip mes anksčiau matėme, yra tie, kurie mirė Kristuje prieš Trimitų šventės metu vykstantį paėmimą, arba buvo gyvi, išgirdo Paskutinį Trimitą ir, kaip Paulius sako, buvo „pakeisti“, kad amžina būtų su Viešpačiu. (1kKor15:40-55)

Mirę Viešpatyje Suspaudimų metu, kuris įvyks žemėje, tada kai danguje bus švenčiama Avinėlio vestuvių puota, akivaizdu, kad nedalyvaus toje puotoje, bet bus tarp tų, kurie valdys ir karaliaus kartu su Kristumi Tūkstantmečio metu.(Apr20:4).

Mes matėme Mt25, kaip sugrįžimo metu Viešpats padalins tautas į „ožius“ ir „avis“. Zach14 mes matėme, kad kai kurios pagonių tautos  atsisakys eiti švęsti Palapinių šventės ir pagarbinti Karalių, ir jei jos tai padarys, Viešpats neduos joms lietaus,  galimai iki atgailos.

Mūsų pašlovinti kūnai
1Kor15:39-50 Paulius sako:“ taip pat kaip su mirusių prisikėlimu...yra žemiški ir dangiški kūnai. Jų šlovė skirtinga. Kūnas ir kraujas nepaveldės nesupuvimo...Aš parodysiu jums paslaptį, mes visi būsime pakeisti...“

Jis kalba apie pašlovintą kūną, kurį  mes  gausime teisiųjų mirusių prisikėlimo metu. Rom8:22-23 mums pasakyta, kad kūrinija „dejuoja ir yra gimdymo skausmuose“  laukdama „Dievo sūnų“ apreiškimo“. Ir mes patys dejuojame ir esame gimdymo skausmuose, laukdami kūno atpirkimo.

Kūno atpirkimas, apie kurį jis kalbama, nėra teologinė tiesa, kad Jėzus atpirko mus, bet pažodinis išsipildymas šito atpirkimo- kai mes gausime mūsų pašlovintus arba dangiškus kūnus. Mes dejuojame dėl šito.

Jis sako, tą patį 2Kor5:1-8, primindamas jiems, kad jie turi kūną padarytą ne dangaus rankomis, ir dėl to mes dejuojame- Ne, jis sako, kad mes norime prieš laiką baigti šio kūno egzistavimą, todėl mes dejuojame ir ilgimės naujo kūno ir naujo amžiaus atėjimo. „Nebūti kūne, reiškia būti su Viešpačiu“, tokia buvo j išvada.
  
Pirmas dalykas, kiek aš prisimenu, kurį man pasakė Tėvas, kai buvau paauglys, maždaug 17 metų,  buvo apie pašlovintus kūnus: „ Kai jūs gausite pašlovintus kūnus jūs būsite nepavaldūs fiziniams dėsniams.“ Aš paklausiau: „Ką Tu turi galvoje?“ Jis atsakė:“ Jeigu nori eiti, gali eiti. Jei nori bėgti, gali bėgti. Jei nori plūduriuoti, gali plūduriuoti, jei nori skristi, gali skristi. Jei nori būti kažkur minties greičiu, gali ten būti.“


Jėzus yra pirmas gimęs iš mirties, tai pavyzdys kitiems, prikeltiems iš mirties, ir tas būdas, kaip Jis pasirodydavo ir išnykdavo prieš žmonių akis, netgi per uždarytas duris, tai- paveikslas mums, nes mes tokie būsime, kai turėsime pašlovintus kūnus. Nors pastebėkite, kad Jis galėjo valgyti duoną ir žuvį, ir korius su mokiniais po prisikėlimo. (Luk24:42, Mk14:22(įskaitant) )

Tai reiškia, kad mūsų pašlovintas kūnas gali valgyti maistą, kuris yra  iš žemės, iš žemėsnės sukūrimo pakopos. Bet ar prisimenate Eliją 1Kar19:4-8, kuris valgė maistą, kurį atnešė jam angelas, ir to dangiško maisto jam užteko 40 dienų. Tai rodo mums, kad dangiškas  maistas yra aukštesnė materija, taip kaip ir mūsų pašlovinti kūnai, ir kad gyvenimas iš aukštybių yra lyg super maistas mūsų žemesnės prigimties kūnams, kuriuos mes dabar turime.
Mes karaliausime žemėje mūsų pašlovintuose kūnuose. Jūs plauksite pažinimo ir išminties žodžiuose ir kitose dovanose, kurių reikės, kad galėtume tinkamai ir teisingai valdyti ir karaliauti   teisiųjų ir neteisiųjų akivaizdoje.
Jūs ir aš dalyvausime vyriausybės tarnyboje, turėdami pašlovintus kūnus ir Šventosios Dvasios dovanas!

Žvilgtelėkime į priekį
Turėkime galvoje, kai Jėzus sugrįš ir karaliaus kaip Karalius žemėje, Jis darys tai iš Jeruzalės, Izraelis pagaliau užims žemės tautų lyderio vaidmenį.

Evangelijoje pagal Matą yra 55 žodžio „karalystė“ vartojimo atvejai, didelė dauguma kartų šis žodis panaudotas, kai Jėzus kalba apie dangaus karalystę. Naujajame Testamente yra 154 šių žodžių panaudojimo atvejai. Taigi mums reikia pagalvoti, ką reiškia būti karaliaus vaiku karalystėje, nes tokia yra mūsų pozicija Kristuje: Karališkieji Karaliaus vaikai.

Mes, kurie pažįstame Jėzų esame procese, kai Jis tampa karaliumi kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje. Kiekvienoje gyvenimo srityje mes pažįstame Jį kaip  Gelbėtoją. Bet pažinti Jį kaip Karalių yra viso gyvenimo procesas, vadinamas  mokinyste.

Mes , kurie pažįstame Jį esame Jam pasivedę širdyje, nors ne visada paklūstame savo mintyse ar kūnuose. Vieną dieną mūsų pašlovinti kūnai užbaigs trejybę: mūsų dvasia, siela, kūnas bus viena Jame. Mes plauksime iš mūsų dvasios į išorę: į mūsų sielą, kuri 100% bus atnaujinta Jame, ir į mūsų kūną, padarytą iš dangiškos medžiagos, kuris nori paklusti, ir faktiškai linkęs paklusti viešpačiui visuose dalykuose.

Šitas žemiškas rūbas, kuris nori vaikščioti žemiškais ir pasaulio keliais, ir nuolatos kovoja, kaip Paulius pažymėjo Rom7, tarp to, ką mes norime daryti ir to, ko mes jau neturime daryti, bus numestas. ir ši  kova bus visam laikui pabaigta.

Būsime tobuli ir padaryti 100% iš dangiškos medžiagos, todėl mūsų dvasia, siela, kūnas, niekada nesvyruos, net 10,000 metų taip, kad mes galėtume sukilti ar atmesti Jėzų, arba galėtume padaryti nuodėmę Tūkstantmečio metu ir būti už tai išmesti- NE! Mes būsime 100% padaryti iš dangiškos  medžiagos, ir plauksime taip, kaip buvome sukurti, iš dvasios į sielą ir į kūną, tobula harmonija.

Mes esame karališkieji vaikai, mes paveldėsime žemę. Prisiminkite, tai, kai šiame pasaulyje vis blogiau ir blogiau. Tai tik kuriam laikui, ir nesvarbu, ką žmogus mąsto apie jus dabar, kai Jėzus ateis atsistos šalia ir pasakys Tėvui, kad pažįsta jus- tai nutildys visas tas nuomones.“ Dabar esame Dievo sūnūs, bet dar nepasirodė, kuo būsime, nes kai Jis ateis, mes matysime Jį, koks Jis yra-pilnas šlovės.“ 1Jn3:1-2
 Kitą savaitę nauja tema, iki tada, laiminu,
John Fenn