John Fenn, 2015 m. vasario mėn. 12 d.,
Brangūs draugai,
Štai juokingas nutikimas – neseniai draugas
parodė, kad kitoje pusėje mūsų Kalėdinės atvirutės Hallmark atspausdino
kažkieno kito žinutę, kurioje buvo parašyta: „Mes praleidome savo 12-tąsias vestuvių
metines Kankune“. Iš pradžių mes pašiurpome, o vėliau tiesiog pasijuokėme iš to
spėliodami, kas galėjo praleisti savo 12-tąsias metines Kankune ir buvome
dėkingi Hallmark, kad jie neatspausdino jų nuotraukos!
Mes su Barbara 1990 metais savo 12-tąsias metines
praleidome Rocky Ford, Kolorade, kur tuo metu aš buvau pastoriumi, cha cha.
Mūsų kalėdinio atviruko nuotrauka buvo nufotografuota rudenį prie Urquhart
pilies šalia Lohneso Škotijoje, žymiai toliau nuo Kankuno, cha cha. (Dabar kai
kurie ieško tų atvirukų, kad paskaitytų jų kitą pusę, cha cha).
Namų surinkimas (bažnyčia) yra žymiai daugiau nei „Paprasta bažnyčia“
Charizmatinio judėjimo atsinaujinimo laikais
1970-aisiais, žmonės ateidavo ir išeidavo iš namuose vykstančių „maldos ir
šlovinimo“ susirinkimų kada panorėdavo, nebuvo tikimasi jokių įsipareigojimų
nei tiems susirinkimams, nei žmonėms juose. Tai gerai atitiko tuometinę JAV
kultūrą, kurioje tuo metu hipių judėjimą keitė Jėzaus žmonės, o po atsirado
charizmatinio atsinaujinimo neformalūs namų maldos ir šlovinimo susirinkimai.
Bėgdavai, kai tik išgirsdavai apie naują maldos ir
šlovinimo susirinkimą, ir dažnai ten sutikdavai žmones, kuriuos jau buvai matęs
anksčiau taip pat besilankančius naujuose susirinkimuose mieste, bet iš to
nesusiklostė jokie tikri santykiai.
Tai tapo įprastu dalyku. Kai draugai susirinkdavo
pabendrauti, jie kalbėdavo apie tai, į kokį naują maldos susirinkimą jie buvo
nuėję, ir kas jame vyko. Įvairių susirinkimų lankymas mieste buvo kaip
vaikščiojimas tarp didelės parduotuvės lentynų renkantis geriausią produktą, o
po to, jį išbandžius, ėjimas toliau prie kito.
Šiuolaikiniai nepriklausomi charizmatiniai
surinkimai (bažnyčios) dar neegzistavo, tik visur dygte dygo maldos ir
šlovinimo susirinkimai. Žmonės ateidavo ir išeidavo iš tų maldos susirinkimų,
kaip vaikai pereina nuo vieno kalniuko prie kito atrakcionų parke – iš tavęs nieko
nebuvo tikimasi ar reikalaujama.
Juokingas tų dienų pastebėjimas, kad po Šventosios
Dvasios krikšto būtų buvę gerai žmones pusei metų užrakinti, nes daugelis iš jų
be jokio pažinimo dėl savo užsidegimo pridarydavo daugiau žalos nei gero. Tai
buvo Laukiniai, Laukiniai „ Charis-manijos“ Vakarai.
Kas tavo bus – nepražus
Mūsų dienomis šiuolaikinis atitikmuo šiems „atėjau
ir išėjau, kada panorėjau“ maldos ir šlovinimo susirinkimams yra taip vadinama
Paprasta Bažnyčia (Simple Church) ir daugelyje iš jų lygiai taip kaip ir
1970-ųjų maldos susirinkimuose iš žmonių nelaukiama jokių įsipareigojimų, ir
jie gali būti tokie pat laukiniai ir beprotiški.
Bet jei panagrinėtumėte, kaip Raštas apibūdina Biblijos
principais pagrįstą namų surinkimą (bažnyčią) ir pažiūrėtume į bendrą įvykių
giją iki šių laikų, pagrindas buvo ir yra Kristus, atiduodantis/ guldantis Savo
gyvenimą už mus, ir tai reiškia, jog namų surinkimo nariai atiduoda/ guldo savo
gyvenimą vienas už kitą.
Apaštalų darbuose ir Pauliaus laiškuose mes
matome žmones, kurie aukodavo savo gyvenimus atiduodami savo išteklius ir
įgūdžius, kad padėtų kitiems, todėl visų žmonių poreikiai jų tarpe būdavo
atsakyti. Kai Dorkadė mirė (Apaštalų darbų 9 skyrius), žmonės parodė Petrui
apdarus, kuriuos ji buvo jiems pasiuvusi.
Mokiniai dažnai keisdavo namus, kuriuose jie
rinkdavosi, ir keisdavosi žmogus, kuris vesdavo susirinkimą ir kai jų
pasidarydavo per daug vienuose namuose, jie pradėdavo kitą namų surinkimą (bažnyčią),
tačiau jie išlikdavo susiję vieni su kitais ir toliau palaikė glaudžius
santykius, ir kai Paulius rašė jiems, jo laiškai buvo adresuoti „surinkimui (bažnyčiai)…
Romoje, Korinte ir t.t.“, tai parodo, jog nepaisant to, kad mokiniai rinkdavosi
daugelyje namų, buvo tik vienas kūnas, nes jie visi išliko susieti vieni su
kitais. Aš esu matęs, kad pagal apytikrius paskaičiavimus, Kristaus kūnas Efeze
buvo sudarytas iš 25.000 žmonių, tačiau Paulius į juos visus kreipėsi kaip į
vieną kūną, visus sujungtus vienas su kitu.
Namų bažnyčia yra kuriama turint galvoje šį
aukštesnį susirinkimo tikslą – tęsti mokinystės procesą. Namų bažnyčia nėra „ateik
ir išeik kada nori“ maldos ir šlovinimo susirinkimas – nors šie elementai gali
būti, kad pagyvintų susirinkimus ir tekėtų Dvasia, tačiau tai žymiai daugiau ir
žymiai giliau – žmonės namų surinkime yra įsipareigoję reguliariai susirinkti
kartu, eiti per gyvenimą kartu ir augti kartu Kristuje.
Žmogus gali sakyti, kad yra gimęs iš naujo arba myli Jėzų, tačiau nėra
jokio būdo tai įrodyti. Todėl Dievo teisumas pagal Jo sumanymą įrodomas,
atskleidžiamas ir tobulinamas per santykius. Mūsų vaikščiojimo su Dievu
įrodymas randamas mūsų santykiuose su kitais mokiniais.
Kai kurie Paprastos Bažnyčios šalininkai moko būti
atviriems visiems, kaip 1970-aisiais, kai nėra
jokių įsipareigojimų. Taigi ir dabar mes matome tokį pat nebrandumą kaip
charizmatinio judėjimo atsinaujinimo metu – žmonės labiau ieško dvasinių
šiurpuliukų ir pašėlusio laiko Viešpatyje, nei augimo, kad taptų panašiais į
Kristų.
Pirmoji „bažnyčia“ namuose buvo Adomas ir Ieva su
Viešpačiu Edeno sode. Kur 2 ar 3 susirinkę, ten ir Jis yra tarp jų, ir mes tai
matome visų pirma Edeno sode. Mes nesirenkame namuose dėl persekiojimų, bet
todėl, kad mes esame šeima. Šeimų nariai yra įsipareigoję vieni kitiems: šeima
susirenka kartu valgyti, šeima aprūpina namais ir rūbais, ir ėjimas kartu per
gyvenimą yra dalis to, kas šeimą daro šeima. Tokia pati yra ir Dievo šeima. Mes
renkamės namuose, nes Dievas sukūrė namus kaip pirminį šaltinį, kad iš ten
sklistų Dievo pažinimas visoje žemėje.
Mes nesame našlaičiai, bėgiojantys iš namų į
namus maldaudami kąsnelio šen, trupinio ten, tačiau dvasiškai kalbant, tai yra
būtent tai, į ką yra panašūs daugelis krikščionių, išblaškantys save ėjimu į
vieną susirinkimą, po to į kitą tam, kad užmaskuotų faktą, jog jie neturi nė
vieno žmogaus savo gyvenime. Mes esame šeima, bet buvimas jos dalimi reikalauja
širdies nuostatos ir noro augti kaip asmenybei ir kaip asmenybei Kristuje.
Žodis „krikščionis“ (angl. Christian), reiškia
„Kristaus sekėjas“ arba „Pateptojo sekėjas“. Jėzus sakė, kad jie pažins mus iš
mūsų meilės* ir kad mes turime aukoti savo gyvenimą už kitus. Taigi, būti
Kristaus sekėju, reiškia mylėti vienas kitą santykiuose. Meilė yra širdies
savybė ir vienintelis būdas, kaip ji gali būti atpažinta – tai per veiksmus,
parodytus santykiuose. * Jono 13:34-35
Aš raginu jus susitikti namuose, net jei
pradėsite tik nuo savo šeimos, bet įvairiais būdais pakvieskite ir kitus, kai
jausite, jog tai teisinga. Pradžioje tai kaip jūs susitiksite nebus svarbu,
kadangi Viešpats dažnai pastato pagrindinę grupę žmonių, įsipareigojusių vienas
kitam, gyvenančių sąmoningai vienas dėl kito ir dažnai Jis pakeliui prideda
kitų žmonių po metų ar daugiau. Susirinkite su tikslu. Dažnai tai apima maistą,
diskusiją, maldą, studijavimą ir daug bendravimo bei dalinimosi gyvenimu.
Dievas juda sezonuose, o ne minutėse ir sekundėse, taigi praleiskite sezoną
pažinti vienas kitą, sezoną pereiti per sunkumus ir nesusipratimus, sezoną
matyti, kaip Jis susieja žmones tarpusavio meilėje.
Pranašiškai
Kai kurie prisimins, ką aš rašiau apie tai, ką
Tėvas pasakė man 2003 m. rugsėjį: „Stebėk, kai Hillary užims postą“. Tuo metu
ji buvo JAV senatorė ir aš žinojau tik du jai įmanomus „paaukštinimus“ – tai
Valstybės sekretorė ir/arba prezidentė, taigi, bus įdomu stebėti ateinančius
mėnesius, ar Jis turėjo omeny, jog ji bus prezidentė ir laikas parodys, apie ką
Jis kalbėjo. „Stebėk“ verčia mane apsvarstyti galimybę jai administruoti šalį
2017-2021 m., ir aš parašysiu apie tai vėliau.
Apsvarstykite taip pat ir tai, kuo aš dalinausi
per Bush‘o/Kerry prezidentinę kampaniją 2004 m. – kai pastebėjau kitokią dvasią
ir paklausiau apie tai Tėvą. Jis pasakė: „Tai socializmo dvasia. Ji gali būti
sulaikyta, bet nebus sustabdyta“. Aš paklausiau, iš kur tai atėjo ir Jis
pasakė: „Tai atėjo iš Europos, nes šioje tautoje yra tokių, kurie mano, jog JAV
turėtų būti labiau panaši į Europą, bet ne į tai Aš pašaukiau šią tautą“.
Kiekviena tauta turi savo tikslą Viešpatyje ir
tai nebuvo socialinės politikos kritika, bet pareiškimas, kad Viešpats numatęs
ne tokią JAV struktūrą. Bet su naujausiu pasiūlymu perduoti internetą federalinėms
valdžioms, mes matome jėgas veikiančias tam, kad valstybės valdžiai padarytų
prieinamą kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, ir tai tik dalis to, kas dar bus
(daugiau apie tai vėliau).
Aš daug mokiau apie ateinantį (Ezekielio 38-39)
karą tarp Rusijos bei jos sąjungininkų ir Izraelio bei jo sąjungininkų. Man
įdomu vien pamąstyti apie tai, kas turi nutikti tame laikotarpyje tarp dabar ir
tada Artimųjų Rytų, Rusijos ir JAV politikoje. Rašte randame keletą pagrindinių
apibendrinimų, štai kai kurie iš jų.
Pavyzdžiui, pirmasis Rusijos sąjungininkas
paminėtas Ezekielio 38:5 eilutėje yra Persija, o tai yra šių dienų Iranas. Tai
reiškia, jog nepaisant to, ką skelbia antraštės apie Irano karinius sandorius, faktas
yra tas, jog Iranas bus viena iš tautų, kurios kariaus prieš Izraelį. 38:8 ir
11 sakoma, jog Izraelis prieš įsiveržimą gyvena ramybėje ir saugume, taigi
stebėkite kaip vietinė ar regioninė ramybė bus sutrikdoma sutartimi, rinkimais
,o gal bendru regioniniu priešu, tokiu kaip ISIS. Bet supraskite, jog karo
nebus, kol Izraelis vietiniame lygmenyje nepasieks taikos. Tėvas man parodė,
kad ateinančiais mėnesiais susirūpinimą taika vietiniame lygmenyje keis
susirūpinimas taika visame regione. Faktiškai, regioninis konfliktas gali vystytis
į vietinę taiką – mes pamatysime, bet šiuo metu dėmesys yra telkiamas į visą
regioną, o kažkuriuo momentu Rusija ir jos sąjungininkai pakeis kryptį, nukreips
dėmesį į Izraelį, apkaltins jį ir bandys sunaikinti.
Ezechielio 38:12 sakoma, jog Izraelio priešai
„pakils kaip debesis ir apdengs kraštą“, tai (aš tikiu) nurodo į oro pajėgas –
taigi stebėkite arabų tautas tampant žymiai aktyvesnėmis savo oro pajėgose, nes
kai kurios jų prisijungs prie būsimos atakos.
Tačiau visa tai turi būti perpinta su mūsų gyvenimu
Kristuje. Jo ekonomika nepriklauso nuo pasaulio ekonomikos, nes Jo ekonomika
(ekonomika yra žymiai daugiau, nei vien pinigai) veikia santykiuose, nes
viskas, ko mums reikia kūne yra čia žemėje, o ne danguje. Jis davė mums
karalystę, tačiau Jis gyvena žmonėse, taigi per šiuos žmones Jis veikia, kad
patenkintų poreikius, ar tai būtų materialiniai poreikiai ar poreikis augti Jame.
Viskas vyksta per santykius.
Kriso kambarys – mes
pagaliau priartėjome prie neįgaliesiems tinkamos kriauklės ir jos spintelės
gamybos! Neįgaliesiems skirtos kriauklės yra negilios priekyje ir gilesnės
gale, kad žmogus vežimėlyje galėtų prie jos privažiuoti neatsitrenkdamas keliais.
Mes tikimės užsakyti ją vėliau šį mėnesį, o po to apsispręsti dėl stalviršio su
įstumiama spintele pastatymo prie kriauklių ir visa tai turėtų būti sumontuota
kovo mėnesį. Oho, paskutiniai 2000$ ir mums TAIP palengvės. Krisui labai
patinka jo nauja vonia ir dušas, ypatingai vonia, nes globos namuose jie turi
tik dušus. Vieną dieną jis pasakė: „Man patinka mano naujas kambarys, tėti.
Ačiū “. Jis tai pasakė tokiu maloniu balsu, kad aš supratau, kaip jis vertina
visą darbą ir pastangas, kurios buvo sudėtos, net ir neturėdamas supratimo apie
pinigus ar tuos žmones, kurie padėjo mums tai padaryti, ir net nesuvokdamas
savo poreikio specializuotai voniai ir miegamajam. Mes su Barbara taip pat jums
dėkojame!
Ačiū, kad esate mūsų gyvenimo dalimi, tai privilegija turėti su jumis
dalį.
Būkite palaiminti!