Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. liepos 28 d., šeštadienis

Šventoji Dvasia. 1d. Kaip Ją pažinti, ir kodėl mes Jai nesimeldžiam

John Fenn, 2018m. liepos mėn. 27d.

Aš mokiau apie Šventąją Dvasią „Pasauliniame maldos centre“, kaip jį tada vadino, Kolorado Springse, Kolorade. Būtent toje pamokoje aš pasakiau, kad Naujajame Testamente nėra maldų  Šventajai Dvasiai. Iš tikrųjų tai aš pasakiau, kad melstis  Šventajai Dvasiai prieštarauja Jėzaus mokymui apie maldą. Aš pareiškiau, kad  Naujajame Testamente visos maldos skiriamos Tėvui, ir net ne Jėzui, taip mokė ir pats Jėzus. Staiga į orą pakilo rankos ir pasigirdo balsai, nes visi iš karto ėmė prieštarauti:

„Bet _____ _____ savo knygoje rašo.....“ ir „Tačiau aš buvau _____ konferencijoje ir ten jie sakė....“, o kai kuriuos apgaubė slegianti tyla.

Galiausiai kažkas paklausė: „Bet jūs galite su Ja kalbėtis, ar ne?“

Iš dalies, štai kodėl...
Dauguma Kristaus kūne yra susipainioję dėl Šventosios Dvasios. Mokytojai ir pastoriai savo teologiją grindžia labiau savo patirtimi ar populiaria knyga, apie kurią visi kalba, nei tuo, ką moko Raštas. Jie neturi supratimo, kas Ji yra, koks Jos vaidmuo ir funkcijos, ir kaip mes turėtume bendrauti su Ja. Dėl šios painiavos neįmanomas artimas Šventosios Dvasios bendravimas su jais, nes jų supratimas apie Ją yra neteisingas.


Tiesą sakant, pažinti ir vaikščioti su Tėvu, Viešpačiu ir Šventąją Dvasią daugeliui yra sunku, nes tai, ką jie pažįsta kaip Dievą, yra tik žmonių tradicijos. Taigi jie priskiria žmonių sukurtą vertę tam, ką jie mano esant Tėvu, Viešpačiu ir Dvasia, o tada nusivilia, kai Dievas prie jų nesiartina. Jie mano, kad tiki teisingai, bet taip nėra. Dievas yra Dievas ir Jis yra nepajudinamas, 100% Tiesa, taigi kiekvienas garbinantis Tėvą, turi daryti tai dvasioje ir tiesoje (atvirai, ir be slaptų motyvų). Priešingu atveju, Dievas atrodys tolimas, o bandymas pajausti Jį savo viduje, prilygs adatos ieškojimui šieno kupetoje.


Taigi, padėkime pamatus, kad atsikratytumėm žmogiškų tradicijų ir klaidų, eidami tiesiai į sveiko mokymo šaltinį – Jėzų. Jis yra mums   pavyzdys, todėl visiškai teisinga yra paklausti  savęs, ar Jis kada nors meldėsi  Šventajai Dvasiai? Atsakymas - ne. Jis meldėsi vien tik Tėvui.


Ką Jėzus sakė apie maldą:
„Jėzus tarė jiems: „Kai meldžiatės, sakykite: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas...“ Luko 11:2 ( Viešpaties malda)

„Jei tad jūs, būdami blogi (tik žmonės), mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo“. Luko 11:13

„Tą dieną (po nukryžiavimo) jūs Manęs nieko neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos.“ Jono 16:23

Kaip Petras, Jonas ir visas surinkimas Apaštalų darbų 4 meldėsi:

„Paleisti jie atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems sakė aukštieji kunigai ir vyresnieji. Išklausę visi vieningai pakėlė balsus į Dievą ir sakė: „Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę... prieš Tavo šventąjį sūnų Jėzų... jie susibūrė... O dabar ištiesk savo ranką, kad būtų išgydoma ir būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu...“ Apaštalų darbų 4:23-30


Kaip meldėsi Paulius:
„...nesiliauju dėkojęs už jus, prisimindamas jus savo maldose, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui...“ Efeziečiams 1:16-17

„Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje...“ Efeziečiams 3:14-17

„Nuolat melsdamiesi už jus, dėkojame Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui...“ Kolosiečiams 1:3

Kaip sakė Paulius Ef 1:3, būtent Tėvas palaimino mus visais dvasiniais palaiminimais danguje. Jis yra Šaltinis. Jis yra šviesos Tėvas ir duoda tik geras ir tobulas dovanas. Jėzus YRA kelias, bet mes meldžiamės TĖVUI.

Kitą savaitę, Tėvo, Dvasios ir Sūnaus funkcijos. Iki tada, būkite palaiminti!

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com


Namų surinkimo tinklo CWOWI naujienlaiškis. 2018 m. liepos mėn. 23d.


Sveiki,
Keletas dalykų, kuriais norėčiau pasidalinti šį mėnesį.

Asmeniniai dalykai: rugpjūčio pabaigoje man darys ST tyrimą, kad išaiškintų, ar mano širdyje tebėra kraujo krešulys. Visą mėnesį aš gėriau kraują skystinančius vaistus (angl. Eliquis) už 446.41$, kurių sveikatos draudimas nekompensuoja, tik suteikia 5% nuolaidą, taigi „tik“ 446,41 juokinga) ir dar plius vieni vaistai, taigi viso už 600$ mėnesiui. Mums tai brangu, bet aš jaučiuosi gerai, ir Tėvas pasirūpina finansais laiku. Tikiuosi, kad krešulys išsisklaidė. Rugsėjį susitiksiu su kardiologu sužinoti ST tyrimo rezultatų ir sudaryti planą dėl AFib (vert. širdies prieširdžių virpėjimas).


Pranašiškos naujienos JAV, tačiau tai atsilieps ir pasaulyje
Dabartinių politinių bei kultūrinių įvykių šviesoje aš toliau mąstau apie tai, ką Tėvas pasakė prieš porą metų: „Žlugimas įvyks valdant konservatoriams“. Tai verčia mane stebėti  lapkritį įvyksiančius vidurinio termino rinkimus. Maždaug prieš 3 savaites aš klausiau Jo, ar Jis turi naujienų, o gal dalykai pasikeitė. Jis nieko neatsakė apie artėjančius lapkričio rinkimus, tačiau pridūrė: „Netrukus ateis persekiojimai bei dideli pasikeitimai krašto kultūroje, netgi dabar galima pastebėti, kaip jie įsigali aplink. Kaip jau sakiau anksčiau, socializmo dvasia gali būti pristabdyta, tačiau jos sustabdyti neįmanoma. Ji ateis tarsi Medano upelio srovė“.


Kai kurie iš jūsų, sekantys mus ilgą laiką prisimins, kad aš tuo jau dalinausi. 2004 m., kai senatorius Kerry varžėsi su prezidentu Bušu prezidento rinkimuose, jaučiau, buvo kažkoks keistas kitoks pojūtis dėl demokratų partijos, ir aš klausiau Tėvo, ką aš jaučiu. Jis pasakė: „Tai socializmo dvasia. Jos atėjimas gali būti pristabdytas, tačiau ji negali būti sustabdyta“. Kai aš paklausiau, iš kur atėjo dvasia, Jis atsakė: „Ji atėjo iš Europos, ir šioje tautoje yra daug tokių, kurie nori, kad čia būtų taip, kaip Europoje. Tačiau aš nepašaukiau šį kraštą būti tokiu“).


Medano upelis yra Kolorado nacionaliniame parke „Great Sand Dunes“, ir, kai mano berniukai buvo maži, mes ten lankydavomės. Taigi, aš supratau Jo užuominą, kad kai tai ateis, tai bus kaip Medano upelio vanduo. Tai vienas iš nedaugelio panašaus tipo upeliukų pasaulyje, kuriuose dėl smėlėto dugno pasroviui kyla bangų srautai.


Smėlėtame upelio dugne dėl srovės po vandeniu susidaro smėlio sienos. Vanduo atsimušinėja į tas povandenines sienas tol, kol vandens jėga tampa tokia didelė, kad jos griūva. Taip susidaro netikėtos bangos einančios pasroviui: ne taip kaip pajūryje ar ežere, kur bangos dūžta į krantą, bet bangos pasroviui upelio vaga.


Upelis priklauso nuo tirpstančio sniego ir paprastai išdžiūsta liepos pradžioje, tačiau smarkiausios srovės būna gegužę, jos gali būti labai šaltos ir vandens gylis jose gali siekti 1-2 pėdas (30-60cm.) -  jos vos neišvertė manęs iš kojų. Nuo birželio vidurio srovė yra tokia, kad bangos siekia vos kelis colius, ir maži vaikai mėgaujasi plūduriavimu upelyje. Jeigu domina, pasižiūrėkite labai gerą vaizdo įrašą apie tai, kad geriau suprastumėte mintį:


Tiesiog dabar nematomi dalykai sulaiko krikščionių ir konservatorių persekiojimus, kuriuos vieną dieną apkaltins dėl tautos nelaimių. Ateina diena, kai juos sulaikanti „povandeninė siena“ daugiau nebegalės išlaikyti srovės. Kai tai ateis, tai bus kaip ta upelio srovė. Šis palyginimas rodo, jog srovė savo kelyje paliečia viską - visus visuomenės aspektus. Nebijokite, tačiau suvokite, koks tai laikmetis.


Atsvarai noriu pridėti prie viso šito kitą pusę - Jis sakė, kad tomis dienomis tie, kurie vaikščios su Juo ir Jo keliais, „vaikščios kaip milžinai žemėje, klestėdami ir turėdami malonę žmonių akyse“. Tai dienos, kai daugelis ieškos subrendusių, stabilių krikščionių, kurie galėtų patarti ir padėti, nes mes turėsime ramybę ir resursus, kai kiti bus kupini baimės - sutelkite dėmesį į tai!


Prisiminkime, kad Apr11:18 vienas paskutiniųjų laikų požymių yra piktos tautos - tai neįvyks per vieną naktį, bet per metų metus, ir mes jau dabar galime matyti pirmuosius požymius. Tautos nėra piktos tiesiogine to žodžio prasme, tai yra tautas sudarantys žmonės, kurie kurstys neapykantą. Pažvelkime kaip pyktis auga JAV ir pasaulyje, žodiniai išpuoliai prieš asmenis, šen bei ten didėjantis smurtas prieš vienas ar kitas grupes.


Prisiminkime, Jėzus pasakė, jog išaugus nedorybei meilė atšals, išblės. Įdomus žodis pavartotas čia „atšals“ - šio žodžio viena prasmė yra „pūsti į ką nors, kad atšaldytum“. Tai reiškia „vėją“ arba galima sakyti „bangą“, pučiančią į žmones, kuri atšaldys jų meilę, ir ta banga yra nedorybė – yra skirtumas tarp nedorybės ir nuodėmės. Nuodėmė yra vienaskaitinis dalykas, kai nedorybė jau yra nuodėmingas gyvenimo būdas, nuodėmingas elgesys.


Stebėkite, kaip išauga nedorybės liaupsinimas, nuodėmingas gyvenimo būdas. Meilė atšąla, kai žmonės nebesugeba pakęsti tų, kurių įsitikinimai ar supratimai yra kitokie. Tačiau prisiminkite, jei jūs gyvenate su Juo, vaikštote Jo keliais ir esate brandūs, jūs būsite tarsi milžinai tarp kitų...


Tarnavimas
Tinklas toliau auga, planuojame ruošti internetines konferencijas, kad vienu metu surinktume daugiau žmonių mokymams, padėti spręsti problemas ir tiesiog susipažinti. Mes turėsime vieną tokią konferenciją 29 liepos Australijai (11 ryto, Sidnėjaus laiku, jei bus norinčių australų rašykite man tiesiai cwowi@aol.com). Netrukus bus ir kitas gyvas vaizdo susirinkimas visame pasaulyje žmonėms pagal laiko zonas. Likime kontakte.
Nuosaikiai keliaudamas pirmą rugpjūčio savaitgalį būsiu Osawatomie, Kanszase, kur mokysiu apie antgamtinius santykius, o spalio mėn. vyks mūsų konferencija Tulsoje. Tarp šių renginių man bus atlikti medicininiai tyrimai ir lankysiuosi pas gydytoją, ir bus matyti, ką darysiu toliau.

ES ir Wil ir Ank Nyderlanduose
Barbara ir aš toliau stebisi Wil ir Ank uolumu bei davimu. Jie prižiūri, koordinuoja ir priima svečius iš visos EU ir JK. Aš tiesiog apstulbęs vien tik klausydamas apie viską, ką jie daro tarnavime, taigi paprašiau sąrašo, ir štai kas vyko ten nuo 2017 kovo, kai jie persikėlė į didesnį „tarnavimo namą“:
2017 kovą - priėmė žmones iš Lietuvos, gegužę -iš Suomijos, po to - mūsų konferencija. Birželį priėmė kitus iš Suomijos, liepą - amerikiečius tarnaujančius Kenijoje ir tuos kurie apsistojo pas juos. Liepą turėjo svečių iš Švedijos, rugsėjį -vyko aplankyti  lyderių Londone. Lapkritį vyko į Norvegiją! Be viso to, tuo metu dar keliavo daug kartų po Nyderlandus lankydami individus ir namų surinkimus, stiprindami Kristaus kūną. Ir visa tai tik 2017m.


Šių metų sausį ir vasarį jie keliavo po Nyderlandus, kovo mėn. priėmė apie 14 žmonių vienai dienai ir vieną vadovą iš Vokietijos porai dienų. Taip pat tuo metu atvyko vadovas iš Turkijos. Gegužę priėmė lyderius iš Austrijos ir Vokietijos ir po to mūsų konferencija. Jos metu 15 mūsų ir po konferencijos kelias dienas svečiavomės pas juos jų name! Birželį atvyko vadovai iš  Norvegijos, po to iš Belgijos.  Rugpjūtį/rugsėjį laukia kelionės į Suomiją ir Lietuvą.


Ach! Galima pavargt vien tik mąstant apie visas tas keliones ir svečių priėmimą. Jie neima jokio mokesčio už apgyvendinimą, nors dovanos yra priimtinos – ar jūs galite įsivaizduoti, kad atveriate savo namus tokiai daugybei lankytojų? Plius jų kelionės! Jums, kurie ES, JK ir ypač Nyderlanduose - jie verti ir jiems reikia finansinės paramos - turiu galvoje davimo kiekvieną mėnesį, arba, žinoma, vienkartiniai davimai, visada priimtini - jie nuolatos tarnauja. Mes remiame juos kiekvieną mėnesį, taigi aš nieko neprašau, ko nedarau pats - ačiū. Prisijunkite prie mūsų. Jie manęs nieko neprašė, tai tik iš mano širdies jums šiuo reikalu, jie tiek daug duoda ir padeda žmonėms.


Nuo Barbaros ir manęs asmeniškai
Jūs neįsivaizduojate kiek daug mums reiškia jūsų davimas ir vienkartinės dovanos asmeniškai. Nesvarbu, ar tai kasmėnesiniai paaukojimai ar vienkartiniai, ar net vieną kartą, Raštas sako, kad tos dovanos sujungia mus tarnavime šventiesiems, ir tai tiesa. Jūs esate mūsų dalis ir mes - jūsų. Ir aš tikrai meldžiuosi dėl maldos poreikių, nors ne visada galiu atsakyti, žinokite, kad tie maldos poreikiai reguliariai ir ištikimai pakeliami maldoje, taip su kiekvienu, kuris duoda, ar jie prašo maldos, ar ne. Jūs esate labai vertinami.
Paulius apie davimą sakė 2Kor8:4-5. Kad asmuo turi visų pirma duoti Viešpačiui save, ir tada mums tarnavime - ir mes prisiimame šią atsakomybę labai rimtai, žinokite, mes patikimi su Dievo dovanomis mums per jus.  Dėkojame jums!

Laiminame jus ir meldžiamės.
John & Barbara


2018 m. liepos 23 d., pirmadienis

Kultūros dalykai, kurie gali visiškai pakeisti ištisų eilučių reikšmę. 2d.



John Fenn. 2018 liepos 20d.

Sveiki,
Šiandien aš sutelksiu dėmesį į tai, ką Jėzus rašė dulkėse, bei į Palapinių šventės kontekstą. Kai perskaitysite šiuos skyrius ir visa perprasite, aikčiosite iš nuostabos, net jeigu manote, kad pažįstate hebrajų kultūrą, vis tiek kažko išmoksite.

Rašymas dulkėse
Visas Jono 7 skyrius išsamiai aprašo Palapinių šventę ( Sukkot), kuri yra paskutinė iš 7 Dievo Mozei duotų Biblijos švenčių. Kaip sako Zacharijo 14:16-19, ji vienintelė bus švenčiama kasmet Tūkstantmetės karalystės metu. Ir tai dėl paprastos priežasties: Palapinių šventė mini Dievą gyvenantį su žmogumi, taigi, kai Jėzus 1000 metų valdys iš Jeruzalės, 1000 metų tęsis šventimas!

Palapinių šventė dar vadinama Gyvojo vandens švente, nes Zacharijas 14:8 ir Ezechielis 47 vaizduoja, kaip tą dieną iš Jeruzalės gausiai tekės „gyvieji vandenys “. Dėl jų Negyvoji jūra taps tyro vandens ežeru, tik siauros pelkių juostos liks sūrios, daug žvejų jo pakrantėje mes tinklus! (Ezechielio 47:6-12)

Verta, kad ši savaitė, aprašyta Jono 7 skyriuje, ir atvedanti prie Jėzaus, rašančio dulkėse, būtų išsamiai išnagrinėta. Visą savaitę buvo atliekamos kasdieninės apeigos. Kunigai nusikirsdavo 20 pėdų ar ilgesnių (6 -7m.) karklų šakų, ir išsirikiavę panašiais atstumais vienas nuo kito žygiuodavo į miestą, sutartinai siūbuodami šakomis kairėn dešinėn, imituodami Ruach garsą, - Dievo kvėpavimą, Dvasią. Jūs tik įsivaizduokite, kokį garsą kunigams žygiuojant sukeldavo tos ilgos šakos!

Gyvasis vanduo
Tuo pat metu Vyriausiasis kunigas bei jo pagalbininkas, išeidavo iš šventyklos pro Vandens vartus ir eidavo iki Siloamo tvenkinio prisemti vandens į didelį auksinį* ąsotį. Vanduo buvo vadinamas „Mayim Hayim“ (Gyvuoju vandeniu). Kunigas pagalbininkas turėdavo sidabrinį* ąsotį pilną vyno. Šios 2 grupės: kunigai su karklų šakomis ir vyriausiasis kunigas su pagalbininku artindavosi prie altoriaus, -  kai tuo tarpu kiti kunigai ant altoriaus dėdavo gyvulį.
*Auksas Senajame Testamente visada reiškia Dievą ir tyrumą, o sidabras -  teisumą. Taigi, vienas auksinis ąsotis su gyvuoju vandeniu, o kitas - su vynu, simbolizuojančiu kraują, - ir abu  greitai bus išlieti ant altoriaus.

Visos 3 grupės susirinkdavo prie altoriaus, karklų šakos, būdavo sudedamos ant altoriaus sukkot – palapinės – forma, o  Vyriausias kunigas ir jo padėjėjas ant aukos išpildavo vyną ir vandenį. Tuo metu žmonės giedodavo Izaijo 12:3 : „jūs su džiaugsmu semsite vandenį iš išgelbėjimo šaltinių“ (hebrajiškas žodis „išgelbėjimas“ yra Jėšua)“. Taip būdavo daroma kiekvieną dieną visą savaitę.

Tai tęsiantis kiekvieną dieną ištisą savaitę Jono 7:37-39 mums sako: „Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės“. Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.“

Pašventinimo šventė
Palapinių šventė dar buvo vadinama „Pašventinimo švente“, nes šventės metu, kai buvo minimas Dievas gyvenantis tarp žmonių, įvyko ir Saliamono šventyklos pašventinimas.
Jei suprantate tai, jūs suprasite, kodėl Saliamono šventyklos pašventinimo metu, kai į šventyklą buvo atnešta Sandoros skrynia, kad Dievas gyventų tarp žmonių, Jo šlovė buvo tokia, kad niekas negalėjo išsilaikyti ant kojų.( 1 Karalių 8 : 11, 2 Kronikų 5 : 14, 7 : 2 - 3)

Pasaulio šviesa
Šios šventės metu buvo įprasta šventyklos viduryje pastatyti 4 didelius žibintuvus, todėl šventė dar buvo vadinama „Šviesų švente“, nes Dievas yra pasaulio šviesa. Ir tai paaiškina dar kažką, ką sakė Jėzus.

Diena po šventės, nors iš tiesų, tai vis dar buvo ta pati šventė, vadinama „Šimini Arzeret (8-oji diena). Jėzaus laikais ta 8-oji diena dar buvo vadinama „Simchat Torah“, o tai reiškia „Džiaukimės Tora (Žodžiu)“. (Šiandien jie atskyrė vieną dieną nuo kitos, tačiau Jėzaus laikais abi būdavo 8-tą dieną). Skaičius 8 rašte reiškia naujas pradžias. Ši reikšmė išplaukia iš sukūrimo savaitės – prasideda visai nauja savaitė, štai ką visa tai reiškia.

Šiame kontekste Jono 8:1 mums sako, kad 8-ąją dieną - Žodžio šventimo, naujos pradžios dieną, būtent tą dieną moteris buvo sugauta svetimaujant ir atvesta pas Jėzų, bet Jėzus pasilenkė ir ėmė rašyti pirštu ant žemės.

Tai svarbu, nes Išėjimo 31:18, o vėliau tai pakartota Pakartoto Įstatymo 9:10, sakoma, kad 10 Įsakymų, Tora, Žodis, buvo išraižytas ant akmens „Dievo pirštu“. Be to, kiekvieną dieną tie patys vadovai Palapinių šventės metu skaitydavo šį skyrių iš Jer 17:12-13:
Viešpatie, Izraelio viltie! Visi, kurie palieka Tave, bus sugėdinti. Kurie nutolsta nuo Tavęs, bus įrašyti į žemės dulkes, nes jie paliko Viešpatį, gyvojo vandens versmę.“

Manau, kad Jėzus dulkėse rašė jų vardus, kaip teigia ši ištrauka, bet mes to tiksliai nesužinosime, kol nenuvyksime į dangų, tačiau tai prasminga. Tą naujos pradžios dieną, kai buvo švenčiamas Žodis, tai moteriai buvo suteiktas naujas startas... Tai didi pamoka mums visiems.

Daugiau kitą savaitę! Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com





2018 m. liepos 17 d., antradienis

Kultūros dalykai, kurie gali visiškai pakeisti ištisų eilučių reikšmę 1d.

John Fenn. 2018 m. liepos 13d.
Sveiki,
Prieš eilę metų kalbėjau vienoje iš pirmųjų konferencijų Olandijoje ir pasakojau apie Viešpaties aplankymą, kuriame Jis mane mokė apie garbinimą. Aš dalinausi kaip netikėta man buvo trečiadienio vakariniame susirinkime koncerto metu staiga atsidurti Dvasioje ir pamatyti link manęs ateinantį Jėzų.

Aš pasakojau, kokia užimta man buvo ta diena ir aš nieko nenorėjau tik nueiti į Wendy‘s (restoraną) ir nusipirkti mėsainį. Kai kurie olandai iš susirinkusių staiga ėmė keistai žvalgytis, todėl aš buvau sutrikęs nesuprasdamas kodėl.

Per pertrauką mūsų geri draugai ir šeimininkai, Wil ir Ank pasivedė mane į šoną ir paaiškino, kad jiems teko lankytis JAV ir jie žino, kad ten yra mėsainių parduotuvių grandinė pavadinta „Wendy‘s“, bet visi kiti konferencijoje spėliojo, kas gi buvo ta moteris Wendy, ir kodėl aš ėjau į jos namus mėsainio, o kur tada buvo Barbara, ir kodėl jos nebuvo su manimi? Siaubinga, aš greitai viską paaiškinau po pertraukos  jiems ir visi juokėsi- bet dabar tai atrodo dar juokingiau, nei tada!

7 žvaigždės jo rankoje

Dabar įsivaizduokite nesusipratimus ir dalykus, kurie praeina mūsų nepastebėti, kai mes skaitome Naująjį Testamentą, kuris yra sudarytas iš laiškų, parašytų žmonių gyvenusių prieš 1900 metų, neminint Senojo Testamento, kuris yra dar senesnis!

Apreiškimo 1:10-20 apaštalas Jonas yra Dvasioje ir staiga mato Viešpatį šlovėje. Jėzus turi 7 žvaigždes Savo dešinėje rankoje ir sako eil.17: „aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžius! Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus.“

Mums tai nuostabūs įvaizdžiai, bet Jono laikų skaitytojams apie 95AD (ang. po Kristaus mirties) tai reiškė daug daugiau. Žiaurus imperatorius Domicianas žudė krikščionis, kai tik pasitaikydavo proga.

Imperatoriaus Domiciano sūnus mirė, ir jis norėdamas paminėti jo gyvenimą išleido monetą. Monetoje (denarijus) buvo pavaizduotas jo sūnus sėdintis ant žemės rutulio (valdantis žemę) apsuptas 7 žvaigždžių. Mitologijoje Dzeusas padarė Helisę nemirtinga paversdamas ją 7 žvaigždėmis, kurios sudaro „Didžiąją lokę (Ursa Major). Įvairūs Romos imperatoriai paminėdavo žymių žmonių mirtį monetose, tuo sakydavo, kad jis bus dabar nemirtingas kaip žvaigždės. Žvaigždės ant monetos atstovavo jo sūnų dabar valdantį iš dangaus kaip „žvaigždę“.

Kadangi Jėzus laikė 7 žvaigždes Savo dešinėje rankoje, ir sakė, kad tos žvaigždės Jam buvo septyni Azijos surinkimai, kuriems Jis siunčia žinią, Jis sakė, kad jie bus per amžius, kaip žvaigždės danguje, ir JIS kontroliuoja žemę. Tai tiesiogiai prieštaravo Domiciano teiginiui ir jo sūnaus monetos idėjai. Domicianas rengė pasikalbėjimo seansus su savo mirusiu sūnumi, ir skelbė žmonėms, ką jam jo miręs sūnus praneša iš kapo. Taigi  Jėzus padaro paaiškina ir užtikrina, kad Jis yra TAS, kuris buvo miręs ir dabar gyvas amžinai, ir JIE gyvens  su juo kaip žvaigždės amžinai. (Danieliaus12:3.Iz 14:3, Jobo 38:7)

Taigi krikščionys, kurie gyveno nuolatiniame mirties pavojuje, turėjo Jėzaus žodžius, kad Jis buvo miręs ir dabar gyvas per amžius, ir Jis laiko 7 surinkimus Azijoje  SAVO rankoje,  ir JIS turi mirties ir pragaro raktus Savo rankoje, tai buvo didelė paguoda.

Šiandien mes ginčijamės dėl to, ką reiškia, kad Jėzus laiko mirties ir pragaro raktus Savo rankoje. Jiems tai reiškė kai jie būdavo pasmerkiami mirti, kad jie yra Jėzaus rankoje, kuris kontroliuoja  jų gyvenimą, mirtį, ir rūpinsis jais toliau- kokia paguoda!
Tai daro modernius argumentus dėl šios reikšmės, kurie iš tikrųjų  neatitinka konteksto ir todėl nepaaiškina esmės,  lėkštais ir beprasmiais.

Baltas akmuo

Apreiškime 2:12-17 Viešpats rašo Kristaus kūnui Pergame, mieste, „kur stovi šėtono sostas“. Antikiniais laikais šis terminas „sostas“ reiškė kėdę namuose, kurioje sėdėjo savininkas - Viešpats nurodo ne tai, kad šėtonas ten buvo šeimininkas, bet kad jis Pergame jaučiasi kaip šeimininkas.

Imperijoje jie buvo žinomi, kaip tie, pas kuriuos buvo šventykla, nes jie turėjo 3 šventyklas skirtas imperatoriaus garbinimui ir daugeliui įvairių dievų ir deivių, tarp jų Asklepionui, graikų dievui-gyvatei. Ten buvo psichiatrinės ligoninės , nes jie teigė, kad ši gyvatė - dievas gydo žmones.  Virš ligoninės durų  buvo užrašas, kuris teigė, kad „mirčiai čia negalima“. (Jie neįleisdavo ten nei vieno  su ilgalaike liga, nes jie norėjo gydyti tik tuos, kai žinojo, kad pagis.)

13eil. paminėtas „Antipas, mano ištikimas kankinys.“  92AD ( ang. po Kristaus mirties) buvo kankinamas ir verčiamas garbinti imperatorių Domicianą kaip Dievą, jis nesutiko. Pagal to meto miesto paprotį atliekant egzekuciją, jis buvo įdėtas į jaučio stabo vidų ir surištas taip, kad jo galva ir kaklas buvo stabo kale ir galvoje. Tada po jaučiu buvo deginame ugnis tol, kol žmogus buvo iškepamas gyvas. Aukos dejonės ir šauksmas sklindančios pro jaučio ragus ir  burną atrodė, kad padarydavo jautį gyvu.

Viešpats čia baudžia kai kuriuos dėl kompromisų, taip kaip ir  Jezabelę Tyaruose. Jezabelė mokė, kad Dievas sako, jog gali būti geras krikščionis, bet jei reikia verslo tikslams užantspauduoti verslo kontraktą, kurio metu, kaip įprasta buvo aukojama dievui ar kokiai  deivei, turėti seksą su šventyklos prostitute, kad verslo sandėris padėtų tam verslui klestėti.  Šis kompromisas su pasauliu Tyaruose  ir Pergame supykdė Viešpatį ir tikintieji abiejuose miestuose patyrė teismus. ( Aš turiu CD/MP3 seriją apie biblinę Jezabelės dvasios reikšmę“, o tai ne tokia reikšmė, ką daugelis mano).

Bet pabaigoje Viešpats sako: „Nugalėtojui ...Aš duosiu baltą akmenėlį, ir ant to akmenėlio bus užrašytas naujas vardas, ir nei vienas nežinos to vardo, tik tas, kuris jį gaus. (ir tas, kuris duoda, žinoma)“

Baltas akmuo mums, – tai prarasta reikšmė. Ką tai reiškia? Štai kokia to reikšmė: tomis dienomis, kai pakeleivis užsukdavo į miestą, to meto svetingumo kultūra reikalavo, kad kažkas jam suteiktų nakvynę.  Kai tai būdavo padaryta, keleivis išvykdamas palikdavo  šeimininkui/šeimininkei baltą akmenį, panašiai kaip jūsų verslo kortelę šiomis dienomis, ant kurios išgraviruota  jūsų vardas, adresas ir miestas, iš kurio jūs esate. Tai buvo asmeninis pakvietimas atvykti ir apsistoti pas jį, kai šeimininkas /šeimininkė atkeliaus į miestą, kur gyvena jų svečias. Tai buvo labai asmeniška ir ne viešas pakvietimas, bet tik tarp šeimininko ir to, kurį jis priėmė į svečius tą vakarą.

Ištikimiesiems Pergame pasakyta, jei jie nugalės, jie gali būti tikri, kad turės vietą gyventi su Jėzumi Jo namų mieste, kur Jis gyvena, kurie vadinami dangumi, ir valgyti kartu su juo, kai jie ten  „apsilankys“ - jie turės kelionės pabaigoje paskyrimo vietą , draugus ir komfortą, kuris jų ten laukė!

Jei jūs nesuprantate šitų dalykų, nesuprasite pagrindinės žinios, ir  vis dar tebeklausinėsite, kas yra ta Wendy, ir kodėl jis ketina eiti valgyti į jos namus.

Daugiau kitą savaitę, iki tada, palaiminimai,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com

Dalykai, kuriuos išmokau. 2d. Kas gali tikėtis dieviško išgydymo, chroniškos ligos

John Fenn, 2018 m. liepos 6d.
Sveiki,
Praeitą savaitę mes žiūrėjome evangelijose atvejus žmonių, kurie pademonstravo savo asmeninį tikėjimą išgydymu. Tikėjimas susiformuoja, kai jūs turite asmeninį apreiškimą dėl savęs ir savo situacijos. Nojus gavo apreiškimą
apie tai, kad artėja tvanas, jo atsakymas šiam apreiškimui ir malonei buvo tikėjimas. Mozei buvo pasakyta, kad jis yra Izraelio išlaisvintojas. Jo atsakymas į tą apreiškimą ir malonę, buvo tikėjimas. Visų pirma ateina apreiškimas, tikėjimas yra mūsų atsakymas į malonės apreiškimą.

Aplankymas apie chroniškas ligas
Aš buvau mega-bažnyčioje vyresniųjų komandos narys, todėl antradienio vakariniame susirinkime sėdėjau pirmoje eilėje. Tuo metu tarnavo svečias, ir tai tęsėsi visą savaitę. Tarnavimo pabaigoje svečias tarnautojas kviesdavo ateiti ant scenos tuos, kurie sakė, kad jie tą vakarą buvo išgydyti, ir papasakoti apie tai. Aš pastebėjau, kad daugelis liudijimų buvo išgydymai nuo susižeidimų, ir mąsčiau: „Tėve, ar Jėzus gydė susižeidimus evangelijose? Ar išgydymas nuo susižeidimo yra atpirkime? Aš negalėjau prisiminti nei vieno konkretaus atvejo apie susižeidimų išgydymą evangelijose, kai greitai mintyse prisiminiau 23 individualius atvejus  visus, kur galėjo būti susižeidimas.
Staiga mano dešinėje, gale platformos aš pamačiau angelą, jis pažiūrėjo tiesiai į mane ir pasakė: „Dauguma tų, kuriuos Jėzus ir kiti išgydė, buvo susižeidimų atvejai.“ Ir išnyko. Aš asmeniškai domėjausi šiuo klausimu, nes mūsų vyriausias sūnus gimdamas patyrė smegenų traumą, nes bambos virkštelė buvo apsivyniojusi apie jo kaklą. Metų metais aš bandžiau viską, kad tik jis būtų išgydytas, bet kad išgydymai nuo susižeidimų yra įmanomi, aš nepagalvojau. Šeštadienio naktį aš neturėjau jokių oficialių pareigų ir Barbarai, kuri visą savaitę prižiūrėjo Krisą taip pat reikėjo  pertraukos, taigi aš pasiėmiau Krisą į koncertą, kuris įvyko konferencijos uždarymo metu šeštadienio naktį. Tuo metu Krisui buvo 19.
Jis buvo neįgaliųjų vežimėlyje, aš nuvežiau jį iki platformos krašto ir atsisėdau šalia prilaikydamas jo vežimėlį. Kad  jis galėtų matyti geriau, aš jį šiek tiek stumtelėjau į priekį prieš save sau iš dešinės.

Scenoje dainavo dainininkas, o už jo dideliame ekrane buvo rodomas filmas, mano protas stebėjo tai, kas  vyko dvasinėje srityje - aš staiga pajutau savo dvasioje Jėzaus artumą. Leiskite paaiškinti: aš jaučiu Jėzaus artumą savo dvasioje 24/7, bet kai Jėzus Pats būna Dvasioje greta manęs, mano dvasia atpažįsta Jį ir intensyvumas dvasiniame žmoguje išauga, ir mano protas tai pastebi. Jūs galbūt tai patyrėte taip pat, bet galbūt nežinojote, Kas buvo šalia. Kai aš pastebėjau tai, tada Tėvas staiga atvėrė mano akis matyti Jo sritį, ir plačiai atmerktomis akimis aš galėjau matyti abi iš karto sritis- Jo sritį ir natūralią. Tai įvyko kaip Eliziejui, kuris tuo pačiu metu matė natūralią ir angelų armiją 2Karalių6:13-17.

Apsidairiau  aplink, norėdamas  matyti Jį vaikščiojantį tarp tūkstančių žmonių, tuo metu, kai koncertas pasikeitė nuo „hip  hop-o“ iki vertikalesnio ir tikresnio šlovinimo & garbinimo. Bet  aš mačiau tik angelus. Aš pasakiau: „Viešpatie, aš žinau, kad esi čia, bet negaliu tavęs matyti. Bet tikrai žinau, kad tu esi čia.“ Staiga aš pajutau Jo artumą už manęs, ir pasisukau, kad pažiūrėčiau per savo kairį petį.


 Be pasisveikinimo Viešpats pradėjo kalbėti ten, kur mačiau stovėjo angelas praeitą antradienio vakarą: „Dauguma atvejų, kuriuos išgydžiau evangelijose buvo susižeidimai, bet aš norėčiau pamokyti tave kai kurių dalykų apie ilgalaikius chroniškus susirgimus.“
Bet apie susižeidimus, man reikia skyriaus ir eilutės, Viešpatie.“ Jis maloningai pasakė nuorodą apie sužeistąjį iš Mato 15:30-31, Jis pasakė, kad,- tai žmogaus su padžiūvusia dešine ranka( mes tai vadiname su atrofuota ranka) Morkaus 3:1-5 & Luko6:6  būklė buvo pasekmė nelaimingo atsitikimo( tai buvo aišku, Jis nurodė, nes j ranka buvo padžiūvusi, taigi reikia suprasti, kad prieš ta buvo normali), ir priminė Paulių, kuris prikėlė iš mirties žmogų, kuris netyčia iškrito pro langą ir užsimušė Apd14:8-10.


Mes mąstome paveikslėliais
Patenkintas, kad gavau atsakymus į savo klausimus, Jis pakreipė pokalbį apie tai, kad pasirodė man, kad mokytų apie žmones sergančius ilgalaikėmis chroniškomis ligomis. Turėkite galvoje, kad tuo metu mano prikaustytas prie vežimėlio sūnus su pažeistu protu sėdėjo šalia manęs, o Jėzus stovėjo man iš kairės. Taip, aš desperatiškai norėjau, kad Jis uždėtų Savo ranką ant Kriso. Jis jau buvo daug kartų mano namuose lankė ir mokė mane,  o Krisas  tada miegodavo tiesiog kitoje pusėje koridoriaus, ir Jis niekada to nedarė. Faktiškai Kriso tikėjimas iki šios dienos sutelktas į tai, ką Viešpats jam buvo kartą pasakė  prieš kelis mėnesius nuo to vakaro.


Prieš kelis mėnesius Krisas atėjo šliauždamas per koridorių( jis traukė save ant  pilvo rankomis, nes jis negali vaikščioti)- Tėti, tėti! Ar žinai, ką man Jėzus ką tik pasakė?! Jėzus sake, kad Jis vaikščios su manimi po kalnus! Teip, štai ką Jis sakė, gerai. Argi tai ne šaunu! Jis vaikščios su manimi po kalnus. Yahoo!( jis juokėsi ir kikeno), Teip, Jis  vaikščios su manimi po kalnus!“
Jis matė  per televiziją bėgiojančius vaikus  ir pasakė: „ Kai aš būsiu danguje, aš bėgiosiu taip pat, kaip jie“ ir dar daugiau komentarų,  parodė jo tikėjimas nėra šiai dienai, bet jis įvyks tada, kai jis bus danguje. Jam, bet mūsų su Barbara nusivylimui, „vaikščiojimas po kalnus su manimi“, reiškė amžiuje, kuris  ateis arba danguje, bet ne pasivaikščiojimą po kalnus, kuriuos skyrė nuo mūsų vienos dienos kelionė, savo gyvenime. Būtent čia jis yra ir aš negaliu nepaisyti šito, nes jis yra suaugęs ir šioje srityje turi supratimą (nors aš bandžiau). Bet apie valdžios ribas ir kaip tai veikia šeimose buvo kitame aplankyme...


Paveikslėliai
Viešpats pradėjo: „ Žmonės mąsto paveikslėliais.“ Aš paklausiau, ką Jis turi galvoje ir Jis atsakė: „ Jei aš pasakysiu, „katinas“, ką tu pagalvosi?“ aš pasakiau: „ Aš pagalvosiu apie Klipą, katiną, kurį išgelbėjo mano brolis, kai derva apliejo kačiuką, bėgantį per kelią prieš mūsų namus.“ Jis pasakė:“ Teisingai. Bet kiti gali pagalvoti apie savo katiną, o netgi apie liūtą ar tigrą. Žmonės mąsto paveikslėliais.“ „Taigi, kai žmogus ilgą laiką praleidžia tam tikroje būklėje, o gal net nuo pat gimimo, jis savo prote mažai įsivaizduoja, kaip  turėtų atrodyti sveikas, ir koks gyvenimas turėtų būti, jei jis pasveiktų. Jis neturi pavyzdžio, kuris natūraliai iškiltų jo prote, jokių prisiminimų savęs kaip sveiko žmogaus. Kai jūs patiriate susižeidimą ar panašiai, jūs lengvai galite priimti išgydymą dalinai todėl, kad žinote ką reiškia būti sveikam. Būti sveiku yra jums normalu, kai stokoji išgydymo, tai neįprasta. Bet jiems tiesa yra priešingi dalykai: jų būklė normali, ir jie turi labai mažai, arba visai neturi prisiminimų ar pavyzdžio, ką reiškia būti sveikam, pilnai funkcionuoti.“


„Štai kodėl pasakyta, kai Bartimiejus išgirdo, kad tai „Jėzus iš Nazareto“. Jis ėmė šaukti. Kai jis girdėjo apie išgydymus ir stebuklus ir, ką žmonės kalbėjo, apreiškimas ėmė veikti jame, nes jis leido tai, (apreiškimas ir po tikėjimas, kuris iškilo kaip to rezultatas) visų pirma žinojimas, kas AŠ ESU ir tada jis pradėjo mąstyti  apie regėjimą. Tas pat su moterimi, kuri turėjo kraujoplūdį, ji „išgirdo apie Jėzų“,  todėl ir apie kitus išgydymus ir  stebuklus. Ji priėmė apreiškimą, kad ji gali būti išgydyta: „Ji pasakė sau, jei tik aš paliesiu Jo rūbą, būsiu išgydyta.“



Jis tęsė: „ tikėjimas išgydymui priklauso nuo asmeninio apreiškimo.“ Aš paprašiau kitų pavyzdžių ir Jis tęsė:“ Aš jau paminėjau Paulius Apd14 ir vyras luošas nuo gimimo turėjo tikėjimą būti išgydytu. Paulius nieko nedarė tik suvokė savo dvasioje, kad vyras turi tikėjimą. Vyro tikėjimas išgydė jį. Apreiškimas ateina nuo Tėvo, ir dauguma žmonių su kuriais susitinki neturi, arba neskiria laiko pabūti prieš Tėvą, kad gautų apreiškimą dėl jų situacijos, arba jie gauna tai, bet nepaiso ir toliau „tiki“ kaip ir anksčiau tai darė, nes tai, ką Jis apreiškia nėra tai, ko jie norėtų.“ Aš paprašiau  pavyzdžių ir Jis papasakojo  man apie žmones, kuriuos aš pažįstu.


Vienas jaunas vyras, kuriam diagnozavo, kad liga bus chroniška, jei nesigydys, bet jei gydysis, ji bus išgydoma. Jis buvo jaunas evangelistas turėjo žmoną ir vaikų, bet jis atsisakė medicininio gydymo, o tai buvo Tėvo aprūpinimas jam, nes  norėjo „stovėti tikėjime“. Jis mirė po kelių mėnesių, daugelis tada buvo sumišę, kodėl Dievas jo neišgydė, kai jis ‚“stovėjo tikėjime“. Iš tiesų taip nebuvo, nes jis turėjo apreiškimą iš Tėvo, ką reikia daryti, bet to nepaisė, todėl kentėjo ir patyrė pasekmes. Jis, žinoma, yra danguje, bet galėjo gyventi ilgiau. Jis kalbėjo ir apie Kriso specialaus lavinimo mokytoją, ji buvo krikščionė ir turėjo auglį galvoje. Aš kalbėjau jai apie tikėjimą ir išgydymą, ir palikau jai garso įrašą, su eilutėmis apie išgydymą. Ji visą savaitę klausė, skaitė išgydymų pavyzdžius evangelijose, ir buvo staigiai ir visiškai išgydyta, kai aš dėjau ant jos rankas. Jis pasakojo apie Barbarą, kurios dešinė veido dalis buvo sutraiškyta baisaus kritimo metu, bet ji gavo visišką veido nervų ir raumenų išgydymą- chirurgas sakė, kad natūraliai to negalėjo būti, nes nervas buvo labai stipriai pažeistas. Ji  praleido visą savo laiką klausydama išgydymo eilučių ir nuo to momento, kai aš uždėjau rankas ant jos, garbinau ir dėkojau Tėvui ji tapo visiškai išgydyta. Visa tai įvyko dėl apreiškimo, širdies nedvejojančio  nusistatymo ir susitelkimo.


 Yra keli kiti pavyzdžiai, kai žmonės buvo išgydyti, ir kai nebuvo. Kai  kurie suprato, kad buvo laikas jiems „išeiti“, arba laikas „“išeiti“ jų mylimiesiems, ir buvo atvejų, kai žmonės kovojo prieš tą apreiškimą.  Jis pabaigė suteikdamas man daugiau supratimo apie Krisą, Jo meilę jam, Jo pasimėgimą juo, ir kitus dalykus labiau asmeniškus. Ir tada Jis išėjo.  Nors išgydymo, senėjimo, tikėjimo ir vilties tema, yra plati ir tūkstančiai knygų parašyta apie tai, aš turiu kalbėti pagal malonę suteiktą man, nors aš gali  būti iškėliau tiek pat klausimų, kiek ir atsakiau, aš tikiuosi tai suteiks maisto  pamąstyti. Jei kas nors turi specifinį klausimą, jūs galite man parašyti elektroninį laišką, straipsnio gale  duotu adresu. 
Bet dabar aš turiu pabaigti šią seriją... Iki tada, būkite palaiminti,
John Fenn

Dalykai kuriuos išmokau 1d. Kas gali tikėtis dieviško išgydymo?

John Fenn, 2018 m. birželio  29d.
Sveiki,                

Manau, kad yra gerai atsakant į praeitą seriją pakalbėti daugiau apie tai, kada tikėtis dieviško išgydymo, arba kada tai priklauso nuo mūsų tikėjimo. Išgydymus evangelijose  galime suskirstyti į šias dvi  dalis: ar tas išgydymas  suvereni Dievo valia, ar jie gavo išgydymą dėl savo tikėjimo.

Šiandien mus domina tie, kai Jėzus pripažino, kad dalyvavo jų tikėjimas. Aš turiu seriją „Išgydymo mokykla“, ten išsamiai aiškinu apie jų tikėjimą, ir kaip kartais Viešpats nukreipia juos tokiu būdu, kad jų tikėjimas pasireikštų, ir tai  veda į išgydymą, tai gali būti įdomu tolimesnėms įžvalgoms. Pažiūrėkime keletą tų atvejų:

1)  Šimtininko tarnas Mato 8:5-13 ir Luko7:1-10

Šitas žmogus suprato valdžią, nenorėdamas, kad Jėzus ateitų  iki Jo durų, prašė Jo tik ištarti išgydymo žodį :“ Nes aš taip pat esu paklusnus valdžiai“. Jėzus pasakė, kad Jis nerado tokio tikėjimo visame Izraelyje.

Jis suprato ir valdžią ir asmeninio pažado dėl išgydymo jėgą.  Tie, kuriems reikia  išgydymo,  
turi gauti  asmeninį pažado iš Viešpaties dėl jų išgydymo. Aš siūlau  padaryti to pažado gavimą svarbiausiu dalyku, investuoti į tai savo laiką ir pastangas ir pasilikti prieš Jį tol, kol Jis duos jums žodį apie tai.

2)  Moteris su kraujoplūdžiu Mato 9:20-22, Morkaus 5:25-34, Luko 8:43-48

Evangelija pagal Morkų pateikia mums  daugiausia detalių eil. 27-28 „27 Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto.
28 Mat ji kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent Jo drabužį – išgysiu!“ Ir staiga kraujoplūdis liovėsi…”

Kai ji išgirdo, kad tai buvo Jėzus, tada pradėjo veikti jos tikėjimas. Ji turėjo apreiškimą girdėdama apie Jo kitus stebuklus, kad ir ji bus išgydyta. Ji turėjo tą apreiškimą savo viduje, ir  elgėsi pagal tai. Jėzus pasakė: “ Tavo tikėjimas išgydė tave“.

3)Mato 9:27-31 sutinkame du aklus vyrus

Jie vadino Jėzų Dovydo Sūnumi, taip vadinamas buvo Mesijas. Kai tik mes sutinkame žmones, kurie kreipdavosi į Jėzų Dovydo Sūnumi, Jis sustodavo. Taip pat kiekvieną kartą Jis tikrindavo juos, ar jie tai sako todėl, kad taip įprasta buvo sakyti, ar iš tiesų tiki, kad Jis yra Dovydo Sūnus, Mesijas. Jei jie pademonstruodavo tikrą apreiškimą, kad Jis yra Mesijas, Jis atsakydavo į jų tikėjimą. Tie du akli vyrai yra pirmi iš trijų pavyzdžių, kuriuos mes pasižiūrėsime, kai į Jėzų buvo kreipiamasi „Dovydo Sūnau“.

Kai tie 2 vyrai pritraukė Jėzaus dėmesį vadindami Jį Dovydo Sūnumi, Jėzus juo išbandė:“ Ar jūs tikite, kad aš galiu tai padaryti?“ Kai jie atsakė: “ Taip, Viešpatie.“ Būtent tai Jėzui ir reikėjo sužinoti - Jie vadino Jį Viešpačiu. Jo atsakymas reiškė jų tikėjimo pripažinimą: „Tebus jums pagal jūsų tikėjimą“.  Ir nedelsiant jie buvo išgydyti. Jo nurodymai niekam nepasakoti buvo jiems patvirtinimas, kad Jis Mesijas, Dovydo Sūnus, daugiau nei bet kas kitas. „Pagal tavo tikėjimą bus tau“, atrodo, kad,- tai  bendra rišanti grandis, tinkanti  net ir mums šiandien. Susitelkite į savo pagrindinį esminį tikėjimą, kaip jie tai darė, ir ten Jis jus pasitiks. Ten, kur jūs:  pripažįstate Jo Viešpatystę. Skaitykime toliau:

Kanaanietė moteris – Mato 15:21-28 ir Morkaus7:24-30,  čia sutinkame moterį, kuri turėjo didį tikėjimą ir nebuvo žydė, taip kaip ir romėnų šimtininkas. Kai ji prašė išgydyti jos dukrą varginamą demono, ji kreipėsi į Jėzų:“ Dovydo Sūnau“. Mokiniai patarė  Jėzui vyti  ją šalin, bet ji skelbė apreiškimą, kad Jis buvo žydų Mesijas, tai pritraukė Jėzaus dėmesį.

Jėzui reikėjo ją išbandyti,  taip kaip ir tą aklą vyrą. Jis norėjo sužinoti, ar ji tikrai turi apreiškimą, kad Jis Izraelio Mesijas?  Todėl Jis papasakojo jai palyginimą, kaip  dažnai darydavo kalbėdamas su žmonėmis. Tie, kurie  turėjo apreiškimą, priimdavo didžias tiesas, o kiti, kurie Jį sekė be apreiškimo ir turėdami  savanaudiškus motyvus, girdėjo tik istorijas apie sėklas, skirtingas dirvas ir pan.

„Ar tinka duoti vaikų duoną šunyčiams“- toks buvo Jo palyginimas. Jei ji turėjo apreiškimą, kad Jis tikrai Mesijas, ji galės atsakyti taip pat palyginimu. Ji taip ir padarė: “ Teisingai, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, kurie nukrenta nuo šeimininkų stalo.“ Ji turėjo apreiškimą! Ji tikrai tikėjo! Jėzus atsakė:“ O moterie! Didis tavo tikėjimas. Tebus pagal tavo tikėjimą, kaip pasakei.
Ir tą valandą jos duktė pasveiko. Tai buvo 2-asis atvejis: “ pagal tavo tikėjimą“, taip lygiai kaip ir su  dviem aklais vyrais. Mes nepastebime to,  mes norime Dievo prisilietimo, bet tiesa tokia, kad mums visų pirma reikia apreiškimo, ir tada ateina išgydymas.

Paskutinis pavyzdys apie tai, kaip kreipinys „Dovydo Sūnau“ sustabdė Jėzų. Aklasis Bartimiejus taip pat kreipėsi į Jėzų: “ Dovydo Sūnau.“ Tai mes skaitome Mato 20:29-34, Morkaus 10:46-52 ir Luko 18:35-43. Morkaus evangelija mums suteikia reikalingas detales, kurių mes šiandien ieškome.

Tekstas sako, kai jis išgirdo, kad tai buvo Jėzus iš Nazareto, jis sušuko norėdamas atkreipti dėmesį: “Jėzau! Dovydo Sūnau!  Pasigalėk manęs!
Minia jam šaukė nutilti. Bet jis šaukė dar garsiau. Jėzus išgirdo jį ir eil.49-50 sako mums: “ Jėzus sustojo. “ Taip mandagiai pasielgdamas , Jis leido  aklam žmogui prieiti prie Jo. Nedelsiant Bartimiejus“ nusimetė rūbą ir priėjo prie Jėzaus.“

Šį kartą Jėzus norėdamas sužinoti, ar tai buvo tik paprasta kreipinys, kai Bartimiejus vadino Jį Dovydo Sūnumi, ar vadindamas Jį Dovydo Sūnumi, jis tikėjo, paklausė: „Ką nori, kad tau padaryčiau? Tai skamba kaip kvailas klausimas, bet tai buvo bandymas. Ar jis nori kažko materialaus, pavyzdžiui pinigų, o gal pasakyti Jėzui, kad kažkas gali pasiūlyti namą mieste apsigyventi? Ar tai, ko jis nori  kyla iš to, kad jis vadina Jėzų Dovydo Sūnumi, Mesiju? Ar Jėzus elgiasi su mumis ir šiandien? Ko tu nori, kad tau padaryčiau? Mūsų atsakymas kartais išduoda  savanaudišką širdį. Jis atsakė: „ Viešpatie, kad galėčiau matyti!“  Jėzaus žodžiai buvo tokie:

„Tavo tikėjimas išgydė tave.“ Bartimiejus tuoj pat pasekė paskui  Jėzų kaip Jo mokinys, nes jo trumpas atsakymas į : “Ką nori, kad tau padaryčiau? Buvo : “Kad išgyčiau“, bet ilgesnis atsakymas: “ Noriu amžino gyvenimo“. Jis žinojo, iš tiesų žinojo, kad Jėzus buvo Dovydo Sūnus, ir atsakė į platesnį apreiškimą dėl išgelbėjimo. Štai kur mes turime būti!

Visi 3 pavyzdžiai apie žmones, kurie vadino Jėzų „Dovydo Sūnumi“ parodo, kad Jėzus išbandė jų apreiškimą, norėdamas suprasti, ar tai yra  tikra.
Visi 3 asmenys turėjo atsakyti tokiu būdu, kuris parodytų, kad jie tikrai vedami savo apreiškimo tiki Jį dėl savo išgydymo (ar išlaisvinimo). Tai mums reiškia, kad turime sugrįžti prie ankstyvojo pagrindinio apreiškimo, kai pirmą kartą sutikome Jėzų. Tame pradiniame apreiškime yra Gyvybė, kai tu žinai, kad tu žinai, kad Jėzus yra Viešpats ir tavo atsakymas turi išplaukti iš to apreiškimo - tas pats apreiškimas gali sužadinti tikėjimą ir dėl tavo išgydymo.

Šiandien parašiau šiek tiek daugiau, bet apžvelgiau esminius dalykus apie tikėjimą. Mes sugrįšime ir panagrinėsime kitus tikėjimo dėl išgydymo pavyzdžius sekančią savaitę, iki tada, visus laiminu.
John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite elektroninius laiškus: cwowi@aol.com

Pamoka, kurią išmokau 5d.



John Fenn, 2018 m. birželio 23d.
Sveiki,
Praeitą savaitę dalinausi apie tai, kad Paulius pasakė korintiečiams, kad jų prietarai prieš jų pačių namų surinkimo narius atvėrė duris ligoms ir silpnumui, ir kai kurie dėl net mirė. Jie padarė tai sau patys , taip kaip Epafroditas, kuris nualino save dirbdamas vos ne ik mirties. Mes kartais atidarome tas duris nemylėdami arba patirdami stresus, bet kada gi mes galime tikėtis, kad Dievas išgydys mus?

Vardas kuris gydo...
Ar galite parodyti  evangelijose ar Apd specifinį išgydymą akimirksniu, kurio atveju asmuo sąmoningai žinojo, kad jis pats sau sukėlė ta būklę? Kitais žodžiais  ar paminėtuose išgydymo atvejuose evangelijose, Jėzus išgydė žmogų, kuris žinodamas sukėlė tą  medicininę būklę savo kūne? Atsakymas-ne. Mt15:30-31 paminėtas sužeistas žmogus, kuris buvo išgydytas. Sužalojimas buvo nelaimingo atsitikimo priežastis- jis pats savęs nesužalojo.

Apsvarstykime: moteris su kraujoplūdžiu nieko nepadarė, kad jį susirgtų. Ar aklasis Bartimiejus , ar žmogus gimęs aklas pats padarė save aklu?  Ne. Ar nors vienas kurčiųjų, raupsuotųjų, negalinčių kalbėti, ruošų, arba moteris sulenkta ligos dvasios - ar jie suprasdami padarė kažką, kas sukėlė tokią jų negalią? Ne. Ar Malkus, kuriam Petras nukirto  kalaviju ausį, ir kurią Jėzus vėl jam pridėjo ir išgydė, prašė Petro tai padaryti? Ne.
 
Ar Jairo dukrelė, kuri mirė nuo karštinės, arba pagonė moteris, kurios duktė buvo varginam  demono, arba Petro uošvė sąmoningai padarė kažką, kas sukėlė jiems karštines ir negalavimus, kuriuos Jėzus išgydė arba prikėlė juos iš mirties?  Ne. Nėra net užuominos apie tai, kad nors vienas asmuo paminėtas evangelijose, kuriuos Jėzus išgydė,  padarė tai sau pats.  Taip pat ir vyras, kurį Paulius prikėlė iš mirties, po to, kai jis iškrito pro langą, tai buvo nelaimingas atsitikimas, bet jis ne pats sąmoningai iškrito pro tą langą. Dorkatė susirgo karštine ir mirė. Petras prikėlė ją iš mirties. Argi ji pati save susargdino? Ne.

Taigi kodėl mes valgome tiek, kad prisiauginame papildomo svorio, kas sukelia raiščių, širdies/plaučių problemas ir dar kitas, o po to  meldžiamės dieviško išgydymo? Kodėl mes valgome fabrikatus, kuriuose trūksta maistingų medžiagų ir sąmoningai  sukeliame būklę, kai organizmui ima trūkti vitaminų ir mineralų ir tada susergame, ar mes galima tikėtis tokiu atveju dieviško išgydymo?

Kodėl žmonės rūko, žinodami, kad rūkymas gali sukelti  plaučių vėžį ir kitus negalavimus, ar tikslingai keliame kažką, kai žinome, kad negalime tai daryti, arba dirbame iki išsekimo ir/arba tai sukelia kitas sveikatos problemas mūsų kūne (mano atveju galvos svaigimas ir širdies prieširdžių virpėjimas), arba nešiojamės rūpesčius ir baimę, nors žinome, kad turime numesti tas naštas ant Viešpaties, o po to tikimės, kad Viešpats mus akimirksniu išgydys? Jei evangelijose ir Apd išgydymas akimirksniu buvo tik tiems, kurie susirgo ne dėl savo kaltės, kodėl mes tikimės, kad Jis akimirksniu išgydys mus, kai mes sąmoningai padarėme tai sau patys?

Mūsų kūnai yra iš žemės ir mes turime atsakomybę prižiūrėti viską žemėje, pradedant mūsų laiku, baigiant mūsų kūnais. Mes esame atsakingi. Tai paprasta. Nuodėmės prieš kūną pasireiškia kūne, kaip sakė Paulius. Kokią infrastruktūrą mes turime sukurti, kad pakeistume savo gyvenimą ir tai apima mūsų sveikatą, maitinimąsi, vaikščiojimą meilėje kitų artimų mokinių atžvilgiu?

Pusiausvyra tarp tikėjimo ir  išgydymo, sveikos nuovokos bei  širdies teisimo
Paulius pasakė Timotiejui savo pirmame laiške (5:23):  „ Negerk gryno vandens, bet naudok šiek tiek vyno dėl skrandžio dažnų negalavimų.“ Ar „oinos“(vynas) būtų fermentuotas, ar tik sultys tai šiuo atveju nesvarbu - Paulius liepė Timotiejui naudoti jį  kaip vaistą  skrandžiui. Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kaip Paulius pažymėjo, kad Epafras nualino save dirbdamas vos ne iki mirties, todėl jam reikia atsistatyti.

Skirk laiko poilsiui ir gerk šiek tiek vyno dėl skrandžio, - tai praktiški patarimai. Paulius, žmogus, kuris apakino burtininką Elimą, kuris jam priešinosi, Paulius, kuris  prikėlė žmogų iš numirusių, kas tas iškrito pro langą ir mirė, žmogus per kurio rankas Dievas darė didelius stebuklus, kai skepetėlės kurios lietė jo kūną būdavo uždedamos ant ligonių - tas pats žmogus liepė savo draugui vartoti šiek tiek vaistų, ilsėtis ir atsigauti.

Pavyzdžiai
Kai mūsų vaikai buvo maži ir jiems pakildavo temperatūra, ar jie peršaldavo, mes dėdavome ant jų rankas, bet jei jiems nebūdavo geriau, netrukus ne daugiau kaip per 24val., mes pakviesdavome jiems gydytoją. Jūs negalite leisti, kad nekaltas vaikas kentėtų tik todėl, kad jūs “stovite tikėjime“ – jūs turite daryti tai, kas yra teisu, nes jūs esate ant žemės ir visų pirma natūralūs dalykai. O po to dvasiniai.

Žmonės nepaiso sveiko proto ir tada stebisi, kur yra Dievas. Jie viską daro neteisingai natūraliai. O po to šaukiasi stebuklo. Jie gyvena lyg amerikietiškų kalnelių atrakcionų parke, kyla tai aukštyn tai žemyn. Patiria stebuklus, po to vėl žemyn, po to vėl aukštyn - ir vėl stebuklas užuot gyvenę nuolatiniame aprūpinime darydami tai, kas yra teisinga natūraliai ir naudodami sveiką nuovoką.

Tai panašu į atvejį su ponia, apie kurią aš jau rašiau. Ji išrašinėdavo čekius vietiniams pardavėjams, žinodama, kad neturi sąskaitoje pinigų. Tada ji atėjo pas mane, pas savo pastorių, kad pasimelsčiau, kad jos vyrui būtų suteiktos aukštesnės pareigos darbe, kad bankai nereikalautų kai kurių mokesčių, taip pat parduotuvės leistų jai pasirašinėti daugiau čekių - bet jei Dievas atsakytų į tokią maldą tai reikštų, kad Jis anuliavo jos nuodėmę, ar net tapo jos partneriu toje nuodėmėje.

Jo sprendimas buvo toks, kad aš padėčiau jai  susitvarkyti biudžetą, ir laikytis disciplinos, kad ji darytų tai, kas teisinga natūraliai sukurtų infrastruktūrą savo gyvenime per kurią Dievas galėtų plaukti. Tai nebuvo labai elegantiška, tai buvo sunku, sunku kūnui, bet „normalu“. Tai buvo dieviškas atsakymas, dieviškas „prisilietimas“ kurio jai reikėjo.

Tai kodėl Paulius...
Pakartotinai išvardina sąrašą kvalifikacijų, kurių reikia lyderiams, kad jie būtų moraliai teisingi, stabilūs gyvenime, stabilūs šeimoje. Jie turi infrastruktūrą sukūrę Dievui, kad Dievas juos palaimintų natūraliai. Jis yra dvasinėje srityje, o me s gyvename natūralioje.  Dievas yra teisus ir sąžiningas ir Jis gali plaukti tik tokiu būdu-taigi jei mūsų gyvenimai neatitinka jo vientisumo, tuomet mes surišame Jam rankas.

Šioje serijoje aš dalinuosi savo patyrimu ir pokalbiais su tėvu apie tai, kodėl man svaigsta galva.  Jo sprendimas nebuvo dramatiškas prisilietimas, bet Jis nukreipė mane geriau tvarkyti savo laiką ir energiją. Jo sprendimas buvo labai kasdieniški ir praktiški žingsniai - tai reiškė kiekvieną savaitę skirti vieną dieną tik poilsiui, ir tai buvo dieviškas prisilietimas.

Antgamtiškumas dažnai slepiasi praktiškuose dalykuose. Tai daro jį akivaizdžiai paprastu ir kasdienišku, netgi nuobodžiu. Mes nenorime būti kaip Naamanas , kuriam išdidumas vos nesutrukdė priimti išgydymą 7 kartus paneriant į Jordano vandenis. Stebuklas neatėjo tokiu būdu, kaip jis tikėjosi, taigi jis iš pradžių atmetė Dievo sprendimą. Nebūkime tokie kaip jis.


Labi dažnai tai tik paprastas paklusnumo aktas prisiimti atsakomybę už mūsų gyvenimą, ir tai antgamtiška, ko Dievas iš mūsų reikalauja. Dievas nereikalauja antgamtiško akto. Tai nėra šlovinga nei neateina su šiurpuliukais. Taip kaip ir Jėzus, kuris susodino žmones tvarkingomis grupėmis, Tėvas plaukia per praktiškus dalykus, ir mes turime palengvinti Jo plaukimą mūsų tarpe.
Aš viliuosi, kad ši serija suteikė jums maisto pamąstymui....kitą savaitę -nauja tema, iki tada, visus laiminu,
John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org  ir rašykite man e-laiškus: cwowi@aol.com

Pamoka, kurią išmokau, 4d. Pauliaus bendradarbis, kuris nualino save dirbdamas

John Fenn, 2018 birželio 15d.
Sveiki,                   
Praeitą savaitę aš pabaigiau pavyzdžiu apie picų išvežiojimo verslą, kurio pelnas buvo 2$ nuo 10$ gautų iš prekybos. Jūs galite pamanyti, kad aš labai daug abejojau dėl šio klausimo- bet tikrai ne!

Laikas poilsiui ir infrastruktūra
Taip pat būtų neteisinga, jei savininkas išleistų visus 10$ sau užuot atidėjęs 2$ pelno kitiems reikalams. Aš praleisdavau visą 7 dienų savaitę dirbdamas sau užuot atidėjęs 1 dieną kaip „pelną.“

Aš taip pat rašiau, kaip Jėzus visų pirma, sukūrė infrastruktūrą ir tik po to išliejo palaiminimą. Tai Jis padarė susodindamas tūkstančius grupėmis po 50 ir 100 žmonių ir paruošdamas tuščius indus, kurie buvo pripilti  vandens prieš tai, kaip įvyko stebuklas, vanduo buvo paverstas vynu. Taigi šiandien sujungsime šiuos 2 elementus.

Kokią infrastruktūrą aš dabar turiu sukurti, kad visą dieną galėčiau ilsėtis ir kad palaiminimas taptų man tikrai efektingu? Visų pirma aš nutariau vieną dieną per savaitę „atsijungti nuo Interneto.“  Jokių elektroninių laiškų skaitymo, jokio Facebook, Messenger, Skype, jokio žinučių rašymo ir t.t. Tokia infrastruktūra leidžia man atsipalaiduoti ir susitelkti į savo dieną ir vėl atgauti jėgas - be jokios kaltės, nes anksčiau jausdavau kaltę, jei nieko neveikdavau.

Jei Viešpats darbuojasi su žmogumi dėl jo dietos, kokią infrastruktūrą jis turi sukurti, kad Dievas galėtų palaiminti jo pastangas? Jei Viešpats dirba su jais pvz.: dėl to, kad nevalgytų angliavandenių ir valgytų daugiau baltymų ir daržovių, ar jie neturėtų ištuštinti savo sandėliuką ir  atiduoti tuos fabrikatus, konservus, traškučius, krekerius į maisto banką? ( O/arba kažkam, kam Dievas neliepia to padaryti, kuris neturi tokių problemų).

Jei Viešpats  darbuojasi žmogaus gyvenime, kad išmokytų jį neišlaidauti, ar likviduoti skolas, ar jis neturėtų padėti į šalį kredito kortelių ir būti atsargus, kad vėl neprasiskolintų? Argi jis neturėtų atsisėsti ir pastudijuoti savo išlaidas ir susitvarkyti biudžetą kaip bazinę infrastruktūrą, kurios reikia, kad Tėvas galėtų patikėti jam daugiau finansų.

Epafras (sutrumpintas Epafrodito variantas)
Kolosiečiams 4:12 Paulius rašo apie  Epafrą, kad jis karštai meldžiasi už visus, pavartotas veiksmažodis reiškiantis „kovoti“ (stipriai)  maldoje. Kitoje vietoje Paulius  rašo apie šį maldos karį, kad Epafras  buvo jo kalėjimo draugas, tarnas, kuris tarnavo jo poreikiams. Jis pasiaukojančiai aukojo, meldėsi, keliavo su Pauliumi ir siuntė žinias į ir iš (namų) surinkimų Pauliui.

Filipiečiams 2:25-30 Paulius sako, kad jis buvo „susirgęs ir arti mirties“, bet Dievas jo pasigailėjo. Jis sako 30eil. „nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, nebrangindamas savo gyvybės, kad užpildytų spragą jūsų patarnavime man. „

Epafroditas susirgo nes dirbo ne pagal jėgas. Paskutinė sakinio dalis skamba  lyg  priekaištas filipiečiams dėl to, kad jie nesirūpino juo, bet angliškai tai skamba per stipriai. Graikiški žodžiai reiškia, kad jie dar neurėjo progos duoti Pauliui, ir kad Epafroditas dirbo iki išsekimo, kad aprūpintų Paulių. Faktiškai vėliau šiame laiške (4:14-18) Paulius pripažįsta, kad jie dar neturėjo progos duoti, kol Epafroditas neperdavė  jų paaukojimus Pauliui.

Kai kas mano, kad graikų kalboje Epafroditas reiškia neapgalvotas, nutrūktgalviškas, nes rizikavo savo sveikata ir gyvybe dėl Pauliaus. Mes galime matyti, kad jis nuolatos buvo užsiėmęs. Pauliaus žodžiais remiantis jis išsekino save iki mirtino pavojaus. Graikišką žodį, kurį Paulius naudoja apibūdinti sergančiam žmogui reiškia „silpnas, ligotas, išsekęs“. Viešpaties malonė čia buvo ne dieviškam išgydymui, bet suteikti šansą atsigauti. Epafroditas padarė tai sau pats. Paulius, per kurio rankas Dievas darė tiek daug stebuklų, kuriuos matome Apaštalų darbuose, negalėjo jo išgydyti. Liga, kuri prasidėjo nuo išsekimo dirbant ne pagal jėgas, galėjo liautis proceso metu, ir jis galiausiai buvo atstatytas.

Mano galvos svaigimą sukėlė tendencija dirbti ne pagal jėgas, taigi aš pasimokiau iš Epafrodito. Kiek daug mūsų  dėl darbo, karjeros, mokyklos, savanoriavimo, mokesčių mokėjimo  už vaikus ir t.t. nualino save dirbdami iki ligos dėl išsekimo kaip Epafroditas? Nuodėmės prieš kūną pasilieka ir pasireiškia kūne.

Apie antikinio Korinto kultūrą yra daug žinių. Tai buvo uostas, jo šūkis buvo „laisvė ir žinios“, tai buvo miestas, kur kartu gyvavo 3 kultūros: romėnų, graikų ir žydų. Verslo savininkai nebendravo su doko darbininkais ir krovikais. Ir šiandien nedaug kas skiriasi. Tokia buvo miesto kultūra.

Bet Apd18:7-8 sako mums, kad visose tose 3 grupėse buvo daug tikinčiųjų. Tos 3 kultūros su visu jų kultūriniu „bagažu“ susitikdavo romėno Gajaus Justo taip pat ir Krispo sinagogos vyresniojo namuose.

1Kor11:18-32 Paulius kritikuoja kai kuriuos jų, nes jie atsisako valgyti Viešpaties Vakarienę su kitais (Justo namuose), susitikdavo atskirai ir valgydavo Viešpaties vakarienę su saviškiais. Paulius sako, kad jie gali valgyti bet kada savo namuose, bet jie
paniekina Kristaus kūną jį skaldydami.
Jis sako jiems, kad jie turi teisingai  atskirti Viešpaties kūną ir susijungti su kitais. Jis taip rašė apie prietarus:

9 Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.
30 Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių.
31 Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami.
32 Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.“( 1 Kor11:29-32)

Korintiečių atveju tai, kad jie nemėgo vieni kitų atvėrė duris ligoms. 3-iame šio pirmo laiško skyriuje Paulius sako, kad jie susiskaldė į mažas grupes, vienas sekė Apolą, kitas Paulių, ir t.t. Jis liepė jiems liautis tai daryti. Jis liepė jiems liautis tai daryti ir augti. Vienintelis dalykas, kas svarbu, tai Jėzus, Jis –tai, kas visiems bendra.

Tie, kurie atsiskyrė nuo kitų neteko dieviško išgydymo; Paulius nurodė jų ligos priežastį, bet nepasiūlė maldos už juos- jie padarė tai sau patys. Jie pasakė, kas jiems nereikia kitų. Jiems patiems reikėjo pakoreguoti savo nuostatas ir tai būtų uždarę duris jų ligoms. Jie turėjo teisti patys save.

Tai rimta, žmonės. Žmogaus prigimtis nori eiti lengvu keliu, kai nėra jokios atsakomybės, tik trumpa malda:“ prašau Dieve, išgydyk mane ir neliesk mano širdies problemų.“ Bet jei tu tai pats sau padarei, išgydymo nebus. Gailestingumas bus su Epafroditu, kuris atsigavo, bet nepatyrė staigaus išgydymo.  Akivaizdu, kad ne kiekviena liga ir būklė yra dėl to, kad „žmonės padarė tai sau patys“, bet jeigu detaliau pastudijuosime, pamatysime, kad yra tokių, kuriuos galime priskirti grupei „jie padarė tai sau patys“; kaip ir Epafroditas ir kai kurie korintiečiai (ir Džonas, juokinga).

Kitą savaitę apie tai kaip suderinti mediciną ir tikėjimą, ir ką Jėzus išgydė evangelijose...Ne tai, ką manote! Iki tada, visus laiminu.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com