Išbandymas sveikatos srityje. 1 dalis – Tai prasideda

John Fenn, 2016 m. kovo mėn. 12 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Viešpats labai maloningas. Nors kuo labiau Jį pažįstu, tuo mažiau suprantu.

Norėčiau pasidalinti keletu dalykų, su kuriais per pastaruosius porą mėnesių susiduriu savo sveikatos srityje. Dėl kai kurių kilo klausimų, kurie neatsakyti iki šiol. Viliuosi, kad šie dalykai kažkam sutieks paguodą, kažkam atsakymus, kitiems juoką, bet visiems – malonę.

Kur pradėti?

Praeitą rudenį mąsčiau apie savo kelionių tvarkaraštį pirmiems trims 2016 metų mėnesiams. Dažnai, prieš išvykdamas į Europos konferenciją balandžio mėnesį, dar apsuku du ar tris kelionių ratus po JAV.

Kai svarsčiau apie kelionių planą, paklausiau Tėvą, ar Jis turi tam kažką numatęs. Jis pasakė: „Pirmus tris metų mėnesius neplanuok jokių kelionių, nes turėsi sveikatos problemų, su kuriomis reikės susitvarkyti.“

Tai skambėjo gana grėsmingai, mąsčiau ką tai galėtų reikšti? Nors ir be žodžių, bet savo dvasioje kažkaip žinojau, kad tai susiję su mano širdimi.

Spėliojau ir spėliojau

Jis daugiau nieko nepasakė. Dar visai neseniai, abu su Barbara, užsirašėme savuosius norus, taigi galite įsivaizduoti, kaip skraidė mano įsivaizdavimai: „Kiek kainuoja laidotuvių paslaugos“; „Bet juk Tu, prieš metus man sakei, kad galėsiu gyventi tiek kiek norėsiu“; „Gal manęs laukia atvira širdies operacija?“ ir įvairiausi su tuo susiję dalykai.

Tuo metu, apie dalį mūsų namo, vyko drenažo vamzdžių klojimo darbai. Buvau pasamdęs 3 vyrus, kad padėtų į griovius iškrauti 5 tonas akmenų. Jų bosas papasakojo man, kaip pervedė jį Viešpats per keturgubą aplinkkelį. Aš mąsčiau apie save ir Tėvą: „Ar ir man reikės per tai eiti? Kaip tai pakels Barbara? Ką mano reabilitacijos metu mes darysime su Krisu? Ar tai, Tu esi numatęs man, Tėve?“

Lapkričio 22-ją, nepraėjus nei savaitei po to kai Tėvas man tai pasakė, mes laukėme visų trijų mūsų sūnų ir abiejų nuostabių marčių su 7 anūkais, atvykstančių į mūsų namus švęsti Padėkos dienos. Aš vis dar galvojau apie tuos dalykus. Aš spėliojau, ar tai paskutinis kartas, kai aš matysiu mūsų, kitoje valstijoje gyvenančius vaikus. Tada mano geras draugas Lou P. iš Floridos, atsiuntė man e-laišką. Jis neturėjo nei mažiausio supratimo apie jo poveikį man. Jis parašė:

„Labas rytas Džonai, galvojau apie tave šį rytą. Danieliaus 12:13 (Message Biblijos vertimas). Būk palaimintas! Lou.“

Čia ta žinia iš Message Biblijos vertimo:

„O tu? Tvarkyk savo reikalus be nerimo ir nesirūpindamas. Atsipalaiduok. Kai viskas baigsis, tu atsikelsi ir gausi savo atlygį.“

Iš karto pajutau, kaip dėl šitų įtikinančių žodžių, dingo visi tie klausimai. Pasakiau Tėvui: „Tu toks geras man, kad leidai Lou parašyti tai, prieš pat atvykstant vaikams. Leidai suprasti, kad viskas bus gerai... ačiū tau, Tėve... Tu toks geras man...“ ir toliau dėkojau bei garbinau Jį.

Pamoka: Tėvas visada patvirtins tai, ką Jis tau kalbėjo, nes 2 ar 3 liudininkų parodymais patvirtinamas kiekvienas žodis. Jeigu Jis greitai kažko nepatvirtina per nepriklausomą šaltinį, nieko nedaryk, kol Jis to nepatvirtins. Kitais žodžiais tariant, jeigu kas nors tau pranašauja, esą Jis nori, kad tu keliautum per pusę pasaulio, nedaryk to, jeigu šito tau nesakė, arba apie tai su tavimi nekalbėjo Jis pats. Asmeninė pranašystė Naujajame Testamente nėra nauja informacija gavėjui; tai visų pirma kažkas, ką Jis perduoda tau į tavo širdį asmeniškai. (Žiūrėk Pauliaus gyvenimą: Apaštalų darbai 9:16; 20:22-23; 21:4,11).

Klausimas: kodėl Jis man tik pasakė apie problemą, o ne tiesiog ją išgydė?

Nuo 18 metų, mano kūne buvo kai kas neišgydyto, iki tol, kol vieną kartą, įsakiau tai kūno vietai išgyti. Tai buvo 2007-ieji, aš turėjau kietą gumbą ant sprando, o jis, antras mėnuo nepakluso mano komandai išdžiūti ir išnykti. Mūsų taktika su mūsų vaikais buvo tokia – mes visada, bet kokios ligos atveju, iš karto dėdavome ant jų rankas, bet jeigu jie nepagydavo per 24 valandas, mes kreipdavomės į gydytoją.

Būdamas suaugęs, aš naudoju savąją dvasinę valdžią. Taigi daviau tam gumbui 60 dienų išnykti, kai to neįvyko, aš nuvykau pas dermatologą. Buvo pasakyta, kad tai bazalioma. Dermatologas sakė, kad tai odos vėžys, gerai tik tiek, kad jis nesiplėtė, nors metų metus buvo visiškai ignoruojamas.

Tuo metu aš svėriau 304 svarus (138 kg) ir kai man pamatavo kraujo spaudimą, jis buvo per aukštas, kad būtų galima daryti operaciją ir išpjauti tą gumbą. Jie norėjo paskirti man vaistus spaudimui sumažinti, bet aš paprašiau 30 dienų, nes Viešpats tvarkėsi su manimi dėl manojo svorio. Aš palaikiau tai žadinimo ženklu, tai, kad aš turėjau kreiptis į gydytoją, nes jeigu ta bazalioma būtų paklususi Žodžiui ir išnykusi, aš tikriausiai nebūčiau rimtai atkreipęs dėmesio į savąjį viršsvorį. O dabar tai patraukė mano dėmesį.

Žodis ir Dvasia visada kartu ir visada sutinka. Jėzaus vardas nėra magiškas, nes Mato 12:28 Jis sako, kad Jis išvaro demonus Šventąja Dvasia – kuri iš tiesų ir atlieka išgydymo ir išlaisvinimo darbą. Taigi jeigu jūs vis kartojate Jėzaus vardą, bet nieko neįvyksta, tai todėl, kad Šventoji Dvasia nedalyvauja ir jums geriau sustoti bei pasidomėti kodėl.

Taigi per 30 dienų aš numečiau 29 svarus (13 kg),

Mano svoris nuo 304 svarų (138 kg) nukrito iki 275 (125 kg). Kai nuėjau, kad būtų pašalintas gumbas, mano kraujo spaudimas buvo normalus. Kaip? Aš vaikščiodavau mažiausiai po 6 mylias (10 km) per dieną ir apribojau savo maisto kiekį.

Pamoka: Mes atsakingi už tai, ką turime daryti natūraliai. Neturime bijoti, kad natūraliai ne viskas išsprendžiama ir ignoruoti atsakomybės, su viltimi, esą Dievas kažką padarys, o mums nereikės tvarkytis su natūraliais dalykais. Tai perdėto pasitikėjimo savimi nuodėmė – nuodėmė, kai bandai užmesti Dievui tai, už ką pats esi atsakingas. Jis nenusileis, taigi priimk baimės iššūkį ir susidorok su ja.

Ir tada atėjo sausio 12-oji...

Kaip sakiau, tada buvo 2007-ieji. Bet dabar, per pastaruosius pora metų, mūsų jauniausias sūnus Brian, susitaręs su savo broliu Jason spaudė mane pasitikrinti sveikatą. Jis drąsino mane sakydamas: „Tėti, tu sensti, tau reikia pasitikrinti sveikatą...“ Jo raginimai visada buvo švelnūs ir pagarbūs, tačiau mano ausyse jie skambėjo lyg: „Tėti, tu senas, tau tikrai reikia pas gydytojus, pasitikrinti sveikatą. Dar niekada ne esi tyriąsias nuo galvos iki kojų, juk nenori sulaukti netikėtumų, seni.“

Bet po pažado susilaikyti, manasis svoris apsistojo ties 277 svarais (125 kg), nesvarbu kiek kalorijų aš bandžiau išmesti iš savo maisto (norėjau kad būtų lengviau). Pas gydytoją užsirašiau 2016 m. sausio 12 dienai. Viskas ką sakė Tėvas, Lou laiškas, sukosi mano galvoje, bet atsakymo ką tai reiškia nebuvo.

Aš spėliojau: „Kodėl, užuot išgydęs mane, man tiesiog pasakė apie sveikatos būklę? Ir antra: „Į kokią problemą mano kūne Jis stengiasi nukreipti manąjį dėmesį, su kuo aš turiu susitvarkyti?“

Taigi...

Nuo 1993-jų, mūsų šeimos gydytojai yra atvira krikščioniška organizacija. Čia beveik visi gydytojau dalyvauja medicinos misijose, taigi po vizito, visada meldžiamasi kartu su gydytoju ir viskas daroma su ramybe... Apžiūrėjęs mane, mano gydytojas pasakė, kad 277 svarai, pagal valstybinius (BMI) svorio standartus reiškia 30 svarų viršsvorį ir, kad mano kraujo spaudimas per aukštas. Jis pasakė, kad man reikia numesti 20-40 svarų (9–18 kg)... Po to, siūbuodamas virš mano krūtinės, jis ilgai ir atidžiai klausėsi mano širdies, įdomu ką jis ten girdėjo siūbuodamas...

„Hmmm“ pasakė gydytojas... „Mums reikia padaryti EKG. Tiesiog dabar.“ Po to, kažkokia moteris, nuskuto mano krūtinės plaukus, kaip aviai pavasarį. Gulėjau aukštielninkas ir laukiau, kada būsiu apraizgytas ir prijungtas laidais, kaip 7-o lygio mokslinis eksperimentas. „Jums prieširdžių virpėjimas, arba PV, aš noriu, kad kitą savaitę apsilankytumėte pas kardiologą.“

Jis išrašė man po 1-ą nedidelę dozę (81 mg) aspirino vakarais, davė paruoštą lentelę kraujo spaudimo žymėjimui namuose ir liepė sugrįžti po savaitės, rezultatų patikrai. Jis pasakė, kad prie PV lėtėja kraujo apytaka ir jis pradeda telktis širdies srityje, aspirinas šiek tiek suskystina kraują ir padeda jam judėti.

Kas tas PV?

Kardiologas paaiškino, kad širdis turi 4 ketvirčius. Prieširdžiai yra viršutinėje dalyje, o virpėjimą sukelia per stiprūs elektros impulsai, kurie nukreipti į viršutinį, kairįjį mano prieširdį. Ramybėje širdies darbas 53-59 k/min., tai reiškia, kad jis labai geras, bet tame, viršutiniame mano prieširdyje, elektrinis ekvivalentas panašus į kambario, kuriame pilna bėgiojančių darželinukų, po to, kai jie gavo torto, ledų ir pyragaičių viršnormį.

Pabaigiau limitą, pratęsiu kitą savaitę. Būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Visų pirmą laikyk indą sau

John Fenn, 2016 m. kovo mėn. 5 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Ėjo antri metai, kai aš direktoriavau Biblijos mokykloje, kuri buvo mega-bažnyčios, turinčios 13.000 narių dalimi. Tada suvokiau, kad pažeidžiau pirminę savo gyvenimo nuostatą, kurią turėjau nuo paauglystės. Ją galima rasti Zacharijo 4:2-6. Dauguma krikščionių girdėjo arba moka mintinai 6-ąją eilutę:

„Ne galybe ir ne jėga, bet mano Dvasia, - sako kareivijų Viešpats“. Tačiau jie nesuvokia, kad tai išvada padaryta iš to, kas parašyta 2-oje eilutėje:

„Jis klausė: „Ką matai?“ Aš atsakiau: „Matau auksinę žvakidę, aliejaus indą jos viršuje ir septynias lempas su septyniais vamzdeliais. Prie jos yra du alyvmedžiai: vienas aliejaus indo dešinėje, o kitas kairėje“.

Alyvų aliejus yra Šventosios Dvasios simbolis. Kita eilutė iliustruoja alyvų medžius (mūsų žiniai, tai – Tėvas ir Sūnus) teikiančius beribį aprūpinimą aliejumi. Iš jų aliejus teka į indą, simbolizuojantį mūsų dvasią, kuri prisipildo. Tada aliejus teka per kanalus į lempas, kurios iliustruoja įvairius gyvenimo aspektus, sudeginančius tą aliejų, kad pagamintų Dievo šviesą daugybei elementų mūsų gyvenime.

Mes čia atrandame pamoką, kad egzistuoja nesibaigiantis aprūpinimas Šventąja Dvasia, todėl: „Ne (tavo) galybe ir ne (tavo) jėga, bet mano Dvasia sako kareivijų Viešpats.“ Šventoji Dvasia yra kuras, kuris uždega visų pirma mus, o po to ir lempą.

Būdamas paaugliu išmokau, kad mano dvasia yra indas, o mano darbas, pirmiausia ir svarbiausia, pasilikti mano indą pripldančioje ir perpildančioje aliejaus tėkmėje ir negyventi greičiau nei aliejus gali tekėti.

Žmonėms ir gyvenimui duokite tik perteklių, indo turinį laikykite sau. Savo dvasią laikykite pripildytą Jo Dvasia, nes jeigu visų pirma nėra pripildytas mūsų indas, mes negalime išlieti pertekliaus į gyvenimą ir į kitus esančius mūsų gyvenime.

Pirma pamoka: pirmiausia esate jūs, todėl teisingai sudėliokite prioritetus

Savo gyvenimą jūs turite sutvarkyti taip, kad galėtumėte tarnauti sau, o Jis galėtų tarnauti jums. Apaštalų darbų 1:8 Jėzus atskleidė savo planą ir svarbų gyvenimo principą. Jis sakė: „...Jūs tapsite mano liudytojais Jeruzalėje, Judėjoje ir Samarijoje, ir iki žemės pakraščių.“

Žinoma, Apaštalų darbuose viskas taip ir užfiksuota. Jie buvo Jeruzalėje (Apd 2:4), kai Šventoji Dvasia paliko šventyklą ir įėjo į žmones. Jeruzalėje buvo iki tol, kol, kaip parašyta 8:1, dėl persekiojimų visi išskyrus apaštalus, paliko miestą ir persikėlė į Judėją bei Samariją, o po to ir iki tolimiausių žemės pakraščių. Tada 11:19 mums sakoma, kad visiems palikus miestą (Apd 8:1), kai kurie ilgainiui nuvyko iki jūros ir į Kipro salą, o taip pat pasiekė Antiochiją ir Siriją. Jie paskelbė apie Jėzų ten gyvenantiems graikams. Taip išsipildė, eiliškumą nusakantys, Jėzaus žodžiai – visų pirma Jeruzalėje, po to Judėjoje, tada Samarijoje ir iki žemės pakraščių.

Mano pamokos pavyzdyje, Jeruzalė esate jūs. Judėją atstovauja tie, kurie arčiausiai jūsų – sutuoktinis, vaikai, šeima, taip pat gali būti artimi krikščionys draugai. Samariečiai Jėzaus laikais buvo žmonės kurie tikėjo Dievą, bet kaip Jono 4:22 samarietei sakė Jėzus: „Jūs garbinate tai, ko nepažįstate.“ Tai atspindi tuos žmones, kurie pažįsta jus darbe, kaimynystėje, parduotuvėje ir panašiai, akivaizdu, kad tai geri, bet neišgelbėti žmonės. Tolimiausius pakraščius atstovauja neišgelbėti praeiviai kuriuos susitinkate gyvenimo kelyje – viešuose susitikimuose ir panašiai.

Pamąstykite apie senovinę Jeruzalę apsuptą aukštų sienų, apie savo dvasią ir savo dvasinį gyvenimą mąstykite, kaip apie centrinę ašį, tai yra raktas į jūsų dvasinį, protinį, emocinį ir fizinį gyvenimą. Ginkite tai. Skirkite laiko atstatymui, restauracijai, jei to reikia, atstatykit atskiras dalis.

Judėja – tai jūsų giminės, tame tarpe ir šeima. Mes turime seną giminės video juostą, ten aš filmuoju vieno iš mūsų vaikų gimtadienio metu; diena kai daug valgoma, didelis tortas, ledai, dovanos, o centre – 3 maži berniukai ir triukšmas. Viską išskyrus triukšmą, ruošė ir pateikė Barbara. Tame video, ji pasirodo vienu momentu ir tada vėl išnyksta. Jei žiūrėtum tą video, pamatytum mane vaikščiojantį su kamera po namus ir ieškantį, kur nuėjo mama. Tada aš matau uždarytas savo miegamojo duris, jas atidarau ir paaiškėja, kad Barbara sėdi ant lovos ir skaito laikraštį, ramiai leidžia laiką viena. Kai pabandau priversti ją nusišypsoti į video kamerą, ji užsidengia veidą laikraščiu ir prašo palikti ją vieną – ir tai yra teisinga!

Jeigu ji išsektų dėl tarnavimo mums iki tokio lygio, kad nieko negalėtų daryti, kentėtų visi. Jai reikia to laiko ir aš gerbiu tai. Taip pat ir berniukai, leidžia, kad ji galėtų praleisti dalį laiko viena. Tai mes vadiname – „mamos laikas“.

Antra pamoka : Skruzdėlės?

Kai berniukai buvo maži, mes užsiprenumeruodavome „Ranger Rick“ žurnalus. Jie buvo pilni istorijų apie gamtą ir šaunių gyvūnų paveikslėlių. Pagrindinis herojus buvo meškėnas „Ranger Rick“ ir jo draugai – Ollie Otter, Scarlet Fox bei kiti.

Kartą aš mąsčiau apie Patarlių 6:6-8, kur pasakyta stebėti skruzdėles, kurios nors ir neturi viršininko, bet viduje suvokia, kad reikia dirbti ir planuoti ateitį. Svarsčiau apie planavimą ir kaip būti išmintingu, kaip sujungti antgamtinį aprūpinimą su savo atsakomybe, ir kaip tai siejasi su manimi, natūraliai darančiu tai ką reikia daryti, kad aprūpinčiau šeimą.

Tuo metu, žurnale „Ranger Rick“, skaičiau apie skruzdėles. Ten buvo rašoma, kad skruzdėlės savo dieną dalina į 3 dalis: per pirmąjį trečdalį jos sunkiai dirba, per antrąjį, atlieka lengvą darbą lizde, per trečiąjį – ilsisi. Staiga supratau, kad Saliamono žodžiai kur kas gilesni nei maniau.

Stebėdamas tipišką, raštinėje dirbančių pažįstamų dieną, supratau, kad visi dirba pagal tokį planą, mažų mažiausiai daugumą dienų. Jie sunkiai dirbo iki priešpiečių. Po priešpiečių viskas judėjo lėčiau, buvo atliekami smulkūs darbeliai ir užbaigimai, valandą iki darbo pabaigos visi žiūrėjo į laikrodžius ir nedaug ką tedarė. Aišku, kai kurios dienos buvo intensyvios nuo pradžios iki galo, bet daugelis vyko pagal tą pavyzdį.

Panašiai ir aš pradėjau dalinti savo dieną. Man geriausia dirbti anksti ryte iki vidurdienio ar ankstyvo pavakario, pagal savo natūrą aš geriausiai sukaupiu dėmesį ir susitelkiu ryte. Praleidęs rytą prie kompiuterio, po pietų aš pakeičiu savo veiklą, kažką veikiu kieme, nuo 16 iki 21 h pertrauka ir po jos dažnai grįžtu prie kompiuterio, dar porai valandų. 1/3 dienos sunkaus darbo, 1/3 lengvo, poilsis... pabaigiu kai kuriuos darbus.

Atraskite savąjį ritmą, pagal tai kaip esate sukurti ir dienos eigoje skirkite laiko sau. Tuo metu neatsakinėkit į skambučius, raskit laiko iš naujo pasikrauti – vaikščiokit gamtoje, kaimynystėje, skaitykit knygą, laistykit gėles... sugalvokite patys ką veikti.

Vaikščiokite su Dievu

Žodžiai, kuriuos Viešpats davė Michėjo 6:8 dabar tiek pat aktualūs kaip ir tada: „Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu.“

Būtent tai mes ir matome skaitydami nuo Adomo sode iki Abraomo, iki Jėzaus ir Tėvo, tai tinka ir mums šiandien – vaikščiokit su Juo. Įtraukite Jį į viską ką darote. Padarykite Jį viso savo gyvenimo dalimi, o ne atskiru skyriumi „Dievui“, kuriame Jis gauna x kiekį Jam skirto laiko, o po to jūs judate toliau.

Kiekvienas asmuo yra kitoks. Jūs galite pažvelgti atgal į savo gyvenimą ir surasti pavyzdžių, kai kažką gavote iš Jo. Ką tada veikėte? Koks jums labiausiai priimtinas būdas atgauti jėgas, pripildyti savo indą naujai, leidžiant Šventajai Dvasiai tekėti į jus? Nustatykite, o tada, kaip ta skruzdėlė, pasidarykite laiko planą, kuriame kasdien skirsite laiko sau. Gyvenkite subalansuotai, gyvenkite jėgoje. Visus dalykus darykite per Kristų, ne savo jėga. Tegu prasideda tekėjimas...

Kitą savaitę nauja tema. Iki tada, būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeniniuse-laiškus šiuo adresu

Pranašiškai / teismas. 3 dalis

John Fenn, 2016 m. vasario mėn. 27 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

 

Sveiki,

Praėjusias savaites rašiau apie Viešpaties aplankymą ir savo regėjimą apie Kristaus kūną, na o šiandien pabaigsiu šią temą.

Tai užmigusios bažnyčios žadinimas

Žvelgiant į visą pasaulį, daugumai Kristaus kūno narių tikėti Jėzumi yra gyvenimo arba mirties klausimas. Nors trūksta solidaus mokymo apie daugumą tikėjimo aspektų, pavojinguose regionuose daugelis dėl Jo dega daugiau nei dauguma „laisvose“ pasaulio dalyse. Vienas namų bažnyčios lyderis iš Kinijos pasakė, kad kiekvieną mėnesį pas Viešpatį ateina maždaug 1.000.000 kiniečių, bet mokymo, pavyzdžiui apie santuoką ir šeimą, jie turi mažiau. Indija pagal skaičius ne daug nuo jų atsilieka, Viešpats pasakė, kad situacija Indijoje pasikeitė, dabar, užuot pasikliovę užsienio misionieriais, čia evangelizuoja patys indai.

Liūdnai linksiu galvą, kai girdžiu lyderius auditorinėje bažnyčioje pranašaujant, kad „prabudimas“, kurio jie laukia, prasidės kai... (viena iš tų pranašysčių, teigia - kai Karolina Pathers laimės Super Bowl). Žmonės, tai jau vyksta, bet prabudimas neateina į auditoriją esančią šalia jūsų – jis vyksta iš šeimos į šeimą, kaip Edeno sode ir tai įsteigė pats Dievas, Jis niekada nepaliko namų.

Bet kaip atrodo teismas, kuris prasideda nuo Dievo namų?

Kai patikite Jėzumi, jūs teisiate patys save. Kai jūs sakote: „Aš nusidėjėlis ir man reikia Dievo pagalbos“ - jūs teisiate save ir priimate Kristaus aprūpinimą. Tas „pagrindinis“ savęs nuteisimas pakloja pamatą teisimui, kuris tęsiasi visą gyvenimą.

Kai darome kažką blogo ir savo viduje pajaučiame Tiesos Dvasios sielvartą, ir kai pripažindami sakome: „Aš suklydau, Viešpatie“ – mes teisiame save. Kai mes suvokiame, kad kažkam pasakėme kažką įžeidžiančio ir kai mes einame pas jį ir atsiprašome – mes teisiame patys save. Kai Dievas tvarkosi su mūsų nuodėme ar širdies problema, kai disciplinuoja mus fiziškai ar mūsų mintis ir kai mes tinkamai atsakome – mes teisiame save.

Kai liaujamės visur bėgioję kaip vaikai, prie naujausių blizgančių dvasinių žaisliukų, kad susitelktume į vidų, į Kristų mumyse, tam, kad augtume Jame – mes teisiame patys save.

Kai suvokiame, kad mūsų tikėjimas yra stagnacijoje, nes esame užsidarę siaurame tikėjimo rate, ir nusižeminę peržengiame savo ribas, kad tikrai išmoktume daugiau už tai ką manome gerai žiną – m es teisiame save.

Galbūt dėl to, kad joks surinkimas nebepatenkino mūsų, mes ilgą laiką nebendravome su kitais tikinčiaisiais. Tuomet Dievas dirbo su mumis šitoje srityje, ir mes suvokėme, kad yra žmonės ir tikri santykiai kurių mes iš tiesų ieškome. Tuomet mes teisiame patys save. Dievotų prioritetų nustatymas ir elgimasis pagal juos tai – savęs teisimas.

Kai suklydęs pardavėjas duoda mums iš kasos grąžą mūsų naudai ir, kai užuot pasilaikę tuos papildomus pinigus mes gražiname juos – mes teisiame save. Kai padavėjas restorane, sumažindamas sumą mūsų naudai, netyčia nepriskaičiuoja dalies užsakyto maisto, ir kai mes atkreipiame į tai dėmesį, užuot tyliai apmokėję mažesnę sumą – mes teisiame save. Kai ką nors pasiskolinę ar išsinormavę gražiname geresnės būklės negu paėmėme – mes teisiame save ir vaikščiojame meilėje.

Kokia tai bebūtų sritis kurioje Dievas su mumis tvarkosi, jei mes tinkamai atsakome – mes teisiame save. Ačiū Jam, nes Jis yra kantrus, dažnai dešimtmečius laukia, kad susitvarkytų su mūsų širdies problemomis ir charakteriu.

Būtent apie Vakarus

Kai aš paklausiau apie JAV ir Europą, Jis atsakė taip, kaip ir anais dviem kartais ir dar suteikė daugiau aiškumo nei anksčiau. Kadangi Jis kreipia mane atgal, prie to ką man sakė anksčiau, akivaizdu, kad man reikia sužinoti daugiau. Tačiau iš esmės niekas nuo to laiko nepasikeitė. Pirmą kartą Jis sakė:

„Studijuok persekiojimų istoriją. Atkreipk dėmesį, kad beveik visada yra ekonominis ir politinis spaudimas. Tie spaudimai verčia Mano žmones save teisti ir susitelkti į tai, kas tikrai yra svarbu. Prisimink ką tau sakiau prieš eilę metų, kai paklausei apie Ananiją ir Sapfyrą: „Daugelis šioje tautoje šaukia Tėvą prabudimo, tačiau jeigu Tėvas išlies tai ko jie prašo, šioje žemėje bus daug, daug Ananijų ir Sapfyrų, nes teisimo lygis tolygus patepimo lygiui.“

(Dievo buvimo intensyvi šviesa priverčia tamsą trauktis. Jei savo širdyje ir gyvenime tu esi šviesa, tu gali išstovėti tame šviesos intensyvume. Bet jei širdis ir gyvenimas yra tamsa, kaip Ananijo ir Sapfyros atveju, bus labai blogai).

Aš dalinausi tuo, ko Jis mane mokė apie Ananiją ir Sapfyrą, kituose mokymuose ir raštuose, taigi nenoriu leistis į detales, tik noriu pasakyti, kad jų nuodėmė buvo veidmainystė didelės vienybės ir Tėvo Dvasios išsiliejimo metu (kai visas Kristaus kūnas iškart po Sekminių buvo Jeruzalėje). Vienybė turėjo būti apsaugota.

Negi manote, kad keista, jog Jis saugo vienybę ir meilę kūne. Pamąstykite apie tai tokiu kampu: jei turite namuose mažų vaikų, jūs ginsite jų nekaltumą neleisdami, kad jie girdėtų suaugusių kalbas. Jūs teisite tai kas sakoma, įvertinsite ką leisti į savo vaikų gyvenimą, kad apsaugotumėte jų nekaltumą. Tai tas pats dalykas. Dėl tos pačios priežasties Jis sustabdė Saulių iš Tarso, kai jis priartėjo prie Damasko, tiesiog prieš pat Sauliui išplečiant savo persekiojimą į kitas tautas. Jis gynė kūną neleisdamas persekiojimui išsiplėsti. Jis klausė Sauliaus: „Kodėl mane persekioji?“. Viešpats priima tai asmeniškai.

Persekiojimas

„Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti. Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu. Jei jus užgaulioja dėl Jėzaus vardo, – jūs palaiminti... Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis, besikišąs į kitų reikalus“.

„Bet jei kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tešlovina dėl to Dievą. Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?! 1 Petro 4:12-17

Petrui rašant, tuo metu romėnai dar nebuvo pradėję valstybės patvirtinto krikščionių persekiojimo, nors kai kuriose imperijos vietose jie jau buvo persekiojami (net iki mirties). Daugiausia tai buvo kultūrinio pobūdžio persekiojimas – šmeižto, įžeidinėjimų* ir melagingų gandų apie krikščionis skleidimas. Krikščionybei plintant įvairiuose visuomeniniuose sluoksniuose, visuomenės nuomonė atsigręžė prieš ją. Apibendrinant 1 Petro laišką galima pasakyti, kad Petro patarimas buvo paklusti valdžioms, gyventi teisiai ir sąžiningai, kad išvengti persekiojimo. Toks teismo, kuris prasideda nuo Dievo namų, kontekstas – teisti save ir gyventi teisiai, dievotai ir tvarkingai. (*1 Petro 2:11-15; 3:13-18; 4:12-19)

Kai 64 m. liepos 19 d. prasidėjo Romos gaisras, Neronas nuteikė imperiją prieš krikščionis, apkaltino juos, paskleidė naujo lygio šmeižtą ir propagandą. Tarp kitų melų buvo sakoma, kad krikščionys dalyvauja orgijose – „meilės puotose“, kad jie kanibalai, nes valgo Jėzaus kūną ir geria Jo kraują. Krikščionys tapo nekenčiami, vadinami piktais ir nesąžiningais, dažniausiai jų šalindavosi.

Prasidėjus ekonominėms Romos kančioms, kaltinimas krito ant krikščionių. Dabar panašius dalykus matome augant Vakaruose. Viešpats priminė ką buvo man sakęs Tėvas, Jis sujungė tai į vieną. Kai kuriuos dalykus išvardinsiu: „Žlugimas įvyks konservatoriams esant valdžioje; konservatoriai, krikščionys ir žydai bus kaltinami dėl ekonomikos ir kitų problemų...“ 2015-siais aš prisiminiau Jo 2005-ų metų teiginį, apie tai, kad po 10 metų nebus galima atpažinti krašto. Ir dabar, 2015-siais, Jis man pasakė: „Aš ir vėl tai sakau, po 5 metų tu dar labiau jo nepažinsi.“

Per porą ateinančių metų mes Jungtinėse Valstijose pamatysime naujo lygio kultūrinį persekiojimą. Susitelkime į teisingą gyvenimą, investuokime į santykius su tais, kurie tame pačiame dvasiniame puslapyje, o jei negalite tokių rasti, tai verskite savo širdies puslapį ir susitvarkykite su tuo. Dar 2001-ais, vasario 4 dieną, Jis man pasakė: „Kaip buvo pradžioje, taip turi būti ir dabar; aš veikiu per santykius.“

Yra daug daugiau, bet šiandienai – jei teisime save ir susitelksime į tai kas tikra ir į dabartinius santykius Kristuje, per sekančius kelis metus, mums bus daug lengviau. Sužeisti bus tie, kurie myli pasaulį, nors ir mãno esantys tikėjimo žmonėmis. Turtą tokie prilygina dievotumui, žinias brandai, o išorę – realybei ir solidumui.

ŠTAI KĄ sakė man Viešpats, - Jis 10 metų daugeliui Kristaus kūne leido elgtis kaip vaikams – lakstyti ir gainiotis įvairius naujausius ir šauniausius mokymus; bet dabar atėjo laikas augti. Savo iniciatyva Jis prašo mūsų teisti save pačius. Tikisi, kad ateityje išvengsime daugybės nebūtinų sunkumų. Atėjo laikas susikaupti, augti, įsitvirtinti tame kuo mes tikime. Siekime Jo ir susitelkime į tai, kuo iš tiesų tikime, nes pasauliui ateina sunkūs laikai.

Ach, kitą savaitę nauja tema... negi nesidžiaugiate? Cha cha.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI Naujienlaiškis. Vasaris 2016. Atnaujinimas, pranašiškai, puodai ir keptuvės

John Fenn, 2016 m. vasario mėn. 22 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki visi,

Aš dalinausi savo Savaitinėse Mintyse apie aplankymą ir regėjimą apie Kristaus kūną, kurį mačiau prieš porą savaičių, taigi tai bus iš dalies pratęsimas paskutinių 2 savaičių Savaitės minčių, bent jau dalinai.

Tai susiję su tuo, kuo Tėvas pasidalino praeitą rudenį ir kuo aš dalinausi su jumis – jog per pavasarį daug kas įvyks keliose srityse (ypač ekonominėje ir politinėje), ir tai neabejotinai buvo tiesa, o kai aš rašau yra vis dar vasario mėnuo!

Bet šis Viešpaties aplankymas prieš keletą savaičių atrodo kaip tęsinys Jo minčių iš pokalbio praeitą rudenį, nes Jis pradėjo nuo tos vietos, kur pabaigė praeitą kartą. Mane visuomet žavi šis „buvimo Dvasioje“ elementas, jog Jis gali vieną dieną suteikti mums dvasinį patyrimą, ir po to praėjus mėnesiams, per kurios apie tai mažai bendrauta, tai vėl nutinka ir Jis tiesiog pradeda šnekėti nuo ten, nuo kur pabaigė.

Iš žemiškos perspektyvos (tai yra mano perspektyva, kai man taip nutinka), tai yra kaip pokalbis telefonu vairuojant automobilį, kai staiga nutrūksta signalas tau važiuojant keliu ir staiga jis vėl atsiranda ir tu gali pradėti nuo tos vietos, kurioje praradai signalą. Arba du draugai, kurie turi pabaigti pokalbį, bet susitikę vėl po poros savaičių kalbasi nuo tos pačios vietos, kuria pabaigė – tai yra taip pat.

Aš matau tai evangelijose – pavyzdžiui kur Jėzus pasakė mokiniams, jog kai kurie iš jų nematys mirties, kol išvys Dievo Karalystę*, ir maždaug po 8 dienų Jis paėmė 3 iš jų į kalną, kur įvyko Kristaus atsimainymas – Jo sugrįžimo išankstinis parodymas. Bet Jam tai buvo sugrįžimas prie to, apie ką Jis kalbėjo maždaug prieš savaitę. Kartais Jis tai daro ir sapnuose, besikartojantys sapnai per kelias naktis, arba tas pats sapnas kelių savaičių ar mėnesių eigoje, iš kurių kiekvienas tarsi tęsinys to, kur Jis pabaigė praeitą kartą – tikiuosi tai suprantama. *Luko 9:27-28

Jis taip pat man priminė tai, ką Tėvas pasakė maždaug prieš metus „Stebėk Indiją atsitraukiant nuo JAV“ ir pridėjo, jog ten pakils nacionalizmas, kadangi valdžia taps nejautri, ir aš pamatysiu keletą incidentų naujienose. Tuomet Jis pridėjo: „Tačiau Aš turiu persvarą, nes Aš turiu daug, daug žmonių ten.“ Jis pabrėžė: „Ankstesniais laikais jie pasitikėjo misionieriais, jog jie atneš Evangeliją, bet tai pasikeitė, nes dabar Aš keliu žmones viduje, nebesiremdamas išoriniais“. Tai mane nukreipia tikėti politiniu lygmeniu, jog valdžia ir toliau bus nusiteikusi prieš tuos ne indų kilmės žmones, kurie atvyksta skelbti Evangelijos... taigi mes stebėsime ir matysime.

Ir kaip Jis jau yra daręs daug kartų praeityje, Jis pasakė man tęsti stebėti Turkiją, dabar apsuptą ir vieną (įsižeidusią ant kiekvieno sąjungininko, kurią jie turi), bet „...jie pakils jėgoje, kad įsitvirtintų/apgintų save“, nors aš nežinau, ką tai reiškia, bet Jis pasakė, jog taip pat pakils nacionalizmas – žodis „įsitvirtinti/ginti“ yra svarbus. Ezekielio 38 jie galiausiai susiburia visi kartu su grupe kitų tautų įsiveržimui į Izraelį, taigi naudojantis tuo kaip galutiniu tašku ir žiūrint į šiandienos įvykius, atrodo, jog yra įvairiausių variantų, kas gali nutikti prieš tai, bet mes žiūrėsime ir melsimės.

Kristaus kūnas

Jis paminėjo, beveik prabėgom, kadangi Jis aiškiai užbaiginėjo aplankymą, kaip „tavo informacijai“: „Paskutinis šių metų pusmetis daugeliui bus labai sunkus ir kaip Aš sakiau tau prieš tai, 2017 metai bus blogi metai pasauliui“.

Kai aš paprašiau detalių, Jis pasakė (kaip ir yra sakęs man prieš tai) pastudijuoti istoriją ir kaip persekiojimai dažniausiai dubliavosi su ekonominiais sunkumais, ir susiejo tuos dalykus, kuriuos Tėvas man yra sakęs prieš tai ir jog Jis yra pasakęs – artėjama prie tų laikų, apie kuriuos jie kalbėjo. Yra daugiau dalykų, apie kuriuos aš pasidalinsiu šią savaitę, kai pabaigsiu Savaitines Mintis apie aplankymą, nes čia neturiu vietos detalizuoti.

Bet kas mane labiausiai stebina apie viską, ką Jis sako apie pasaulio įvykius yra tai, jog Jis dažnai pabaigia kažkuo panašiu, ką Jis sakė šį paskutinį kartą: „Aš esu susitelkęs į tai, kas vyksta mano kūne, ir tu taip pat turėtum būti į tai susitelkęs“. Taigi kai aš stebiu dalykus, vykstančius pasaulyje, aš pastoviai sau primenu, jog šie dalykai yra tiesiog informacinio pobūdžio, ir tai nėra mano gyvenimas.

Tinkle

Šis el. laiškas keliauja į keletą dešimčių šalių, į kai kurias, kur saugu būti krikščioniu ir kai kurias, kuriose tai nėra saugu. Taigi aš apribosiu savo komentarus, sakydamas bendrus santykiais pagrįsto tikėjimo klestėjimo elementus, nepriklausomai nuo politinės situacijos – draugystės, maisto, maldos, šlovinimo, rūpinimosi vienas kito poreikiais, vienas kito palaikymo – mes matome šiuos bendrinius elementus per keitimąsi namų priėmime, keitimąsi, kas ves kiekvieną savaitę susirinkimą, sveikoms ir subalansuotoms bažnyčioms, besirenkančioms namuose. Nuo Irano iki Kinijos, tautų Afrikoje iki Ramiojo vandenyno salų – žmonės auga Kristuje, žmonės ateina pas Kristų, netgi labai sudėtingose sąlygose.

Aš nuliūstu, kai girdžiu apie (dažniausiai JAV esančias) „namų bažnyčias“, kurios išauga iki maždaug 40 žmonių ir tuomet jie sustabdo bet kokią mintį augti, dalinantis į kelias namų bažnyčias. Jie galėtų viena 20 žmonių grupe rinktis ir keistis namų susirinkimo vieta ir kita 20 žmonių grupė daryti tą patį, tačiau išlaikant santykį, susirinkti jungtiniams susirinkimams karts nuo karto – tačiau vietoj to, jie įkrenta į tą patį pažįstamą, patogų modelį ir tiesiog leidžia saujelei žmonių vesti susirinkimą, o kiti tiesiog tampa lankytojais.

Tuomet aš kalbuosi su kuo nors iš islamiškos tautos arba kur yra vykdoma politika prieš krikščionis ir jie labai norėtų nesirinkti slapčiomis, nekentėti tokio persekiojimo – aš tiesiog nuliūstu, vakaruose tokios geros sąlygos, bet jie užmigę šviesoje. Ir kas blogiau, tingūs, kai jie šiek tiek išjudina save iš dvasinio snaudulio. Vietoj to, kad būtų dalis didesnės visumos, jie suformuoja apsauginį barjerą prieš bet kokią mintį keisti status quo ir tampa atskira salele. Dvasiškai nutukę, kvaili ir laimingi.

Geros naujienos mūsų tinkle yra, jog daugelis žmonių yra tokie, kaip mes matome Apaštalų darbuose – keliauja šen bei ten aplankydami vieni kitus, susitikdami Skype, susirašydami el. laiškais ir susiskambindami telefonu – koks sveikas tarptautinių santykių balansas, tarsi Apaštalų darbai atgyja – ir tai apdovanoja bei investuoja į mūsų santykius!

Purvinų keptuvių plovimas reiškia charakterio augimą?

Apie augimo Jame temą: šį rytą aš kroviau indaplovę ir radau 2 mažas keptuves, kurias Barbara naudojo kiaušinienės kepimui sau 2 rytus iš eilės. Juose buvo vandens ir aš žinojau, jog dar po dienos jos pradės dvokti.

Aš naudojuosi neprilimpančia, ji atsisako ja naudotis. Bet neprilimpančią yra tragiška valyti po kiaušinienės! Kai aš baigiau krauti indaplovę ir pradėjau valyti kai kuriuos (neprilimpančius) puodus ir keptuves, mano pasipiktinimas dėl šių pridžiūvusių keptuvių plovimo augo ir aš dvejojau, ar palikti jai tas 2 keptuves, kad išsiplautų pati – įprastai ji gamina, o aš plaunu – bet galbūt tai ją pamokytų!

Tuomet Tėvas man pasakė: „Ji praleidžia valandas su skalbiniais; ji netgi plauna tavo apatinius ir viską tvarkingai sudėlioja tavo stalčiuose be skundimosi ar pasipiktinimo, tai kodėl tau sunku išplauti keptuvę, kurią išplauti užima kelias sekundes?“. Auč. Aš nesitikėjau, jog Jis man suteiks tam tikrą pamoką augimui Jame, kadangi Jis žinojo, jog aš planavau šiandien tai rašyti. Bet tai tikras gyvenimas, bent jau man, haha. (Aš atsiprašiau, pakeičiau savo požiūrį, išploviau ir padėjau į vietą keptuves nepasakęs nei žodžio Barbarai).

Vasaris ir kovas mums yra užimtas laikas, išleidžiant daug pinigų, kadangi mes planuojame keliones į Europos konferencijas balandį bei kitas keliones ir susitikimus šiais metais. Galite pamatyti šio el. laiško antraštėje, jog aš pridėjau su namų bažnyčia susijusias CD/mp3 serijas šį mėnesį, susitelkiant į 5 išmoktas pamokas ir ypač į nematerialius dalykus sveikai šeima paremtai bažnyčiai, kuri renkasi namuose.

Kai kurie iš jūsų klausia apie Krisą

Mes sugebėjome gauti Krisui valstybinę ID su nuotrauka, kuri jam leidžia skraidyti ir aš viliuosi bei turiu planą, dėl kurio meldžiuosi, pasiimti jį į trumpą pirmyn atgal skrydžio kelionę vienai dienai. Jis labai myli lėktuvus ir labai norėtų skristi dideliu reaktyviniu lėktuvu. Mano mintyse buvo reisas Tulsa – Dalasas, kuris tunka 38 min., tuomet papietauti kokioj nors užeigoj apie valandą ir sugrįžti į Tulsą tą pačią popietę.

Jo ištvermė nėra labai gera ir jį tai nuvargintų (bei mane), bet aš prašau Tėvo tai leisti ir klausau Dvasioje tinkamo laiko, jei Jis sutinka. Aš manau, jog tai kas mano širdy, tai visų pirma nuo Jo, nes Jis visuomet organizuoja Kriso gyvenimą, kad jis pamatytų dalykus, kuriuos mėgsta, taigi manau tai daugiau laiko klausimas.

Viešpats nukreipia mūsų žingsnius ir mes to laukiame – kiekvieną dieną aš pabundu su nekantravimu pamatyti kokį gerą laiką Tėvas yra suplanavęs dienai. Kartais tai žmonės, kuriems reikia pagalbos, kartais tai iššūkių diena, kartais tiesiog pasidalinti išmintimi su nepažįstamuoju – kaip parduotuvės kasininkas, kuris pamatęs mus su Barbara paklausė, kaip išlikti santuokoje – ir tai atvedė į trumpą, bet prasmingą pokalbį apie meilę, ištikimybę bei įsipareigojimą.

Ačiū už jūsų nuolatinę ir dosnią paramą, kiekviena dovana, maža ar didelė, yra labai vertinama. Ir žinokite, jog jūsų maldos prašymai yra matomi ir mes už juos meldžiamės. Už kai kuriuos aš vis dar meldžiuosi virš metų, dėl prašymo prigimties – tu nesi vienas ir mes vertiname tavo maldas ir paramą.

Palaiminimai,

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org

Pranašiškai / teismas. 2 dalis – Regėjimas

John Fenn, 2016 m. vasario mėn. 20 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi tuo, apie ką aš mąsčiau kai įsiterpė Viešpats ir pasakė, ką šiame laikmetyje (daugeliui) Kristaus kūne kalba Dvasia. Taip pat sakiau, kad noriu paaiškinti, ką reiškia sąvoka: „Teismas prasideda nuo Dievo namų“, nes tai tiesiogiai siejasi su pirmaisiais dalykais.

Trumpa praeitos savaitės apžvalga

Per dešimtmetį tarp Sekminių (Apd 2) ir to laiko, kai Paulius pradėjo mokyti Antiochijoje (Apd 11), niekas nemokė praktinių dalykų. Kaip be pagrindinių dalykų, tikėjimą Kristumi taikyti kasdieniniame gyvenime. Pauliaus mokymas taip dramatiškai skyrėsi nuo to ką visi girdėjo nuo Sekminių, kad net pasaulis pastebėjo, jog mokiniai yra atskira žmonių grupė ir pavadino juos: „...krikščionimis“. Nuostabu!

Konteksto nustatymas

Apreiškimo 2-3, Viešpats Kristaus kūnui, 7 skirtinguose Azijos miestuose, duoda individualius žodžius. Tada jie buvo tik atskiros valstybės, vėliau tapusios moderniąja Turkija. Kiekvienai jų Jis sako*: „Kas turi ausis klausyti teklauso, ką Dvasia kalba bažnyčioms.” (*2:7, 11, 17, 29; 3:6, 13, 22)

Atkreipkite dėmesį, kad tai daugiskaita. Todėl kiekvienas žodis pirmiausia buvo skirtas individualiai bažnyčiai, į kurią Jis kreipiasi, o po to į aplinką – likusiam Kristaus kūnui. Netgi aš ir tu po 1900 metų mokomės iš šių žodžių!

Aplankymas ir vizija

Panašiai ir tuomet, kai Viešpats man kalbėjo, tai pirmiausia specifinei Kristaus kūno grupei, o po to aplink ją, platesniam Kristaus kūno ratui. Specifiškai Jis kalbėjo apie tuos, kurie pastaruosius 10-15 metų gyveno pagal savo tikėjimą, panašiai kaip tai buvo dešimtmetyje tarp Sekminių ir Pauliaus mokymo Antiochijoje. Tikintieji, bet tokie, kurie nedaug ūgtelėjo kaip mokiniai ir žmonės. Jų žinios buvo platesnės ir abstraktesnės nei specifinis – krikščioniškas bei žmogiškasis jų augimas ir gyvenimas.

Mūsų dienomis žmonės turi daug priežasčių įgyti didelį kiekį žinių, bet mažai specifinio pritaikymo jų tikėjimui. Iš esmės netrūksta nei mokymo, nei mokytojų, bet yra daugybė save krikščionimis vadinančių žmonių, kurie metai iš metų šalinasi kiekvienos galimybės augti, prisidengdami įvardinimais esą tai persekiojimai ir apsunkinimai. Žinios nėra prilygintinos augimui, tik Žodžio vykdymas prilygsta augimui.

Per kiekvieną asmeninį konfliktą, per kiekvieną nesutikimą, kiekvieną sunkumą gyvenime, tie žmonės vengė asmeninio augimo Kristuje ir augimo kaip žmogiškoms esybėms. Jie pasitraukė nuo galimybių rodyti meilę ir atleidimą, nešti Dvasios vaisių, ir priiminėti sunkius, bet dievobaimingus sprendimus, taigi nepriimdami iššūkio, savo augimo procese jie pasiliko nepajudinamoje stagnacijoje.

Jis pasakė: „Tie, kurie praeityje buvo lengvai nukreipiami, kurių ausys visada buvo nukreiptos klausyti naujausių dalykų, kad augtų, turi atsisakyti šitų nukrypimų ir nukreipti savo dėmesį į Mane. Daugeliui, kad galėtų girdėti Manąjį balsą, laikas liautis sekioti kitus balsus.“ (Tie kiti balsai gali būti praeities prisiminimai ar pasaulietiškos mintys, elgesio šablonai, pasaulio ar daiktų meilė ir t.t.)

Šiukšlių valgymas

Jam bekalbant, Jo kairėje pasirodė regėjimas: mačiau moterį, kuri šiek tiek judindama galvą įdėmiai žiūrėjo į priekį. Lyg žiūrintis spektaklį žmogus, ji buvo plačiai atvertomis akimis, kurios visai nemirksėjo. Atvira burna ji gaudė viską ką  matė televizoriaus ir kompiuterio ekranuose. Viskas sklandė ore. Prieš jos veidą padrikai judėjo galbūt kokie 8 ekranai. Visi jie judėjo taip lyg būtų gigantiško ekrano serverio dalimi, ji desperatiškai bandė visa tai apimti.

Tada vienas ekranas priartėjo per rankos atstumą ir ji iš jo paėmė pūvančių šiukšlių – tačiau ji manė, kad tai geras, skanus maistas, dar daugiau, ji galvojo, kad tai naujausias ir šauniausias dalykas, lyg naujas šefas siūlytų publikai naują patiekalą. Ji galvojo, kad tai ekstremalus dieviškas pažinimas ir valgė visa tai neklausinėdama ir netirdama, grūdo tai į burną, valgė kiekvieną žodį ir vaizdą net nekramtydama. Kaip išbadėjęs žmogus grūda maistą ir nesirūpina, kad daug jo patenka ant veido aplink burną, ant rūbų ar krenta ant žemės – ji toliau čiupdavo ir šlamštė tai iš kiekvieno ekrano, kai šis judėdamas aplink priartėdavo per rankos atstumą. Pradžioje lėtai, po to greičiau ir greičiau kaip išbadėjęs asmuo... kol tapo betvarkė. Šiukšlės visur, ant jos balto rūbo, veido, net ant plaukų.

Jos dvasioje

Kol ji tai darė, mano dėmesys nukrypo į jos vidų, nes staiga galėjau matyti jos dvasią. Giliai, fiziškai tai galėjo būti skrandžio srityje, jos dvasia buvo kaip kūdikis, kuris atrodė lyg Jėzaus ir jos derinys. Per 30 metų, kai Jėzus lankė ir mokė mane, ir rodė man dalykus Dvasioje, niekada nebuvau matęs nieko panašaus. Jos kūdikiška dvasia buvo jos, taip pat ir Jėzaus, tiksliai žodžiais to apibūdinti neįmanoma. Atrodė, kad ji turi Jo bruožus, o Jis turi jos ir jie buvo viena, išskyrus tai, kad Jis bandė augti moteryje, bet jos dvasia negaudavo teisingo maisto, kuris leistų jai augti. Tai buvo lyg išsekimas dėl maisto stygiaus, dar daugiau - sustojęs augimas. Iki to laiko ji jau turėjo būti suaugusia, bet negalėjo suaugti dėl savo dietos.

Lygiai taip ir obuolio sėkla, viduje ji potencialiai didesnė nei išorėje, viduje ji turi nenusakomą skaičių obelų ir obuolių. Taigi aš staiga suvokiau, kad visi atsakymai, kurių ji ieškojo „tenai“ buvo Kristuje, kuris buvo joje, desperatiškai bandydamas auginti ją iš kūdikystės iki suaugusio žmogaus. Bet ji manė, kad tai nuobodu ir neįdomu. Jis pasakė: „Tai viena jos augimo testo dalių; Ar ji norės, kad jos klausimai liktų neatsakyti, ar norės atiduoti juos mano globai ir pasitikėti Manimi dėl savojo gerbuvio? Ar ji toliau ignoruos mano tylėjimą dėl tų klausimų, kurie nėra esminiai, nors jai atrodo svarbūs? Ji akcentuoja juos ignoruodama sritis, kurias aš prašau pakeisti.“

„Jos širdyje yra sritys, kurias aš noriu paliesti ir yra sritys jos gyvenime, kurias ji turi pripažinti. Kiekviena sritis priverstų ją sąžiningai peržiūrėti savo gyvenimą ir širdį, to rezultatas būtų sutvarkyti rimtas problemas. Ji žino tas sritis. Negi manote, kad tą dieną, Aš paklausiu jos apie tą daugybę jai svarbių dalykų, ar vis tik Aš pakalusiu apie jos širdies problemas, jos gyvenimą, kur ji neleido man įeiti?“

Jis tęsė: „Daugelis kurie gyveno išsiblaškę kaip ji, atvėrė duris baimei ir priešo melui. Norėdami surinkti kiek tik galima daugiau informacijos iš daugelio balsų, kurių jie pasiryžę klausyti, jie atmetė įžvalgumą. Praėjusiais laikais daugelis išskyrė ir pasirinko jiems patikusias sritis, kuriose jie norėtų augti Manyje. Daugeliui praeityje nepavyko panaudoti pasitaikiusių galimybių asmeniniam augimui, dėl to, kad jie tenorėjo kaupti žinias, visada būti užimtais, ignoruojant tikrą augimą Manyje. Būti susitelkusiu į mano balsą – pirmas žingsnis link augimo jėgoje ir charakteriu Manyje. Tačiau daugelis netgi nesistengė pažinti manęs ir mano balso, nes kiti balsai ateidavo kaip neatidėliotini. Taigi jie pasilieka kūdikiais manyje, kai turėtų manyje būti subrendusiais suaugusiais.“

Apie: „Teismas prasideda nuo Dievo namų“

1 Petro 4:17, Petras pasakė: „Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų;“ Ką jis čia norėjo pasakyti? Kontekstas pasako viską, taigi pradedant šį skyrių leiskite man paaiškinti kontekstą:

Pirmas Petro laiškas yra sutelktas į kentėjimus – šis žodis pirmame Petro laiške yra panaudotas 15-16 kartų. Apie kentėjimus jis moko dviem būdais: persekiojimai – pirminė pirmojo laiško tema, bet taip pat ten kalbama ir apie mūsų kūno kančias, nes mes neleidžiame jam nuodėmiauti. Štai kaip jis pradeda 4 skyrių:

„Kadangi Kristus kentėjo kūnu už mus, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi, – nes kas kenčia kūnu, tas pametė nuodėmę ...“ Toliau jis rašo apie tai, kad praeityje mes buvome nusidėjėliais, bet dabar žmonės su kuriais kartu nuodėmiavome stebisi, kodėl mes daugiau su jais nebenuodėmiaujame. (3 - 4 eil.)

Toliau šiame laiške žodį kentėjimai jis naudoja kalbėdamas apie persekiojimus - „kentėjimai Viešpatyje“ arba „dėl Viešpaties“, niekada dėl ligų ar negalių, arba dėl tave varginančio žmogaus. Taigi visada, arba kentėjimai kūne, nes nenorime jam daugiau leisti nuodėmiauti, arba persekiojimai. Krikščionių persekiojimų kontekstas – tai į pasaulį ateinančio teismo ženklas, bet pirmiausia - į Kristaus kūną.

Kitą savaitę pateiksiu daugiau detalių ką reiškia sąvoka „Teismas turi prasidėti nuo Dievo namų“ bei likusi regėjimo dalis, ir tai, kaip Jis pakomentavo šiuos ir sekančius metus. Iki tada, laiminu,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Pranašiškai / teismas. 1 dalis

John Fenn, 2016 m. vasario mėn. 13 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Praeito mėnesio e-naujienlaiškyje aš trumpai pasidalinau tuo, ką Viešpats man perdavė Kristaus kūnui. Dabar aš norėčiau pateikti daugiau detalių ir pasidalinti tuo, ką Petras turėjo omenyje sakydamas*: „Nes ateina laikas, kai teismas turi prasidėti nuo Dievo namų“, nes tie dalykai susiję. (*1 Petro 4:17)

Pirmiausia mano versija ir mano mintys

Svarbiausia kontekstas, taigi turiu pasidalinti abiem savo supratimais: kaip aš suprantu ankstyvąjį surinkimą (ankstyvąją bažnyčią); ir, ką aš mąsčiau tuo metu, kai Jis man pasirodė ir pasakė tai, ką Dvasia kalba Kristaus kūnui? Taigi pradžioje trumpa mano sampratos ir mano minčių apžvalga.

 

Kai skaitome Apaštalų darbų 2:7, mus stebina tų dienų Dvasios išsiliejimas. 3000 žmonių girdėjo Petro aiškinimą kodėl mokiniai kalba kalbomis, kurių niekada nesimokė: tai buvo Dvasios išsiliejimas žymintis paskutiniųjų dienų pradžią, o apie tai išpranašavo Joelis.* Mokiniai buvo glaudžiai susijusi grupė. Visas Kristaus kūnas buvo Jeruzalėje ir jį sudarė tik žydai. Tuo metu tikėjimas Jėzumi buvo laikomas dar viena judaizmo atmaina. (*Apaštalų darbai 2:17 / Joelio 2:28-32)

Net ir anksčiau žydų tikėjimas buvo įvairialypis: esenai, kurie griežtai laikėsi įstatymo, tikėjo paskutiniais laikais ir Mesiju; fariziejų šventumo judėjimas su jų sukurtais įstatymais, kuriuos jie iškėlė aukščiau Žodžio; sadukiejai, kurie netikėjo nei angelais, nei dvasiomis; ir politiniai heroditai. Pirmiausia, kas gi ta judaizmo sekta, tikinti, kad tas žmogus Jėzus buvo Mesijas?

Pirmi pusantrų metų

Maždaug pirmuosius 18 mėnesių jie susirinkdavo namuose, keliaudavo iš namų į namus ir melsdavosi, valgė prie bendro stalo ir mokėsi iš apaštalų apie tikėjimą. Jie buvo tokie dosnūs ir vieningi, kad tarp jų nebuvo stokojančių. Tarp viso kito, Raštas mini Petro šešėlį,* kuriam kritus ant sergančio žmogaus tas išgijo. (*Apaštalų darbai 5:15)

Jų skaičius vis augo, moderniuoju paskaičiavimu būta iki 10.000 tikinčiųjų, todėl valdininkai turėjo reaguoti. Apaštalų darbų 7 skyriuje rašoma, kad jie suėmė Steponą, vieną iš lyderių. Visas 7 skyrius skirtas jo teisimo ir egzekucijos pasakojimui, baigiasi teiginiu, kad egzekutoriai savo rūbus buvo pasidėję prie jauno vyro, Sauliaus iš Tarso kojų.

Apaštalų darbų 8-asis skyrius prasideda tokiais žodžiais: „Saulius pritarė Stepono nužudymui. Tomis dienomis prasidėjo didelis Jeruzalės bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė po Judėjos ir Samarijos apylinkes.“ Įsisąmoninkite tai. Jeruzalėje buvo apie 10.000 tikinčiųjų ir visi išskyrus apaštalus, dėl mieste prasidėjusių persekiojimų, nedelsiant išvyko į kaimynines Samariją ir Judėją.

Laikotarpis, nuo Šventosios Dvasios suteikimo (Apd 2) iki persekiojimo (Apd 8:1), kuriam prasidėjus visi mokiniai paliko miestą, truko ilgiau nei 18 mėnesių (iki 2 metų). Apaštalų darbų 8:1 sakoma, kad visi tikintieji persikėlė į Judėją ir Samariją. 8-sis skyrius pateikia faktą, kad Pilypas išvykęs į Samariją, ten skelbė Jėzų. Daug kas buvo išgydyti ir išlaisvinti, parašyta, kad „didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą“. Kadangi Pilypas buvo tik evangelistas*, apaštalai Petras ir Jonas atvyko į Samariją uždėti rankų ant naujai įtikėjusių, kad tie gautų Šventąją Dvasią.(*Apaštalų darbai 21:8)

Pasirodo Saulius iš Tarso, ateityje jis taps Pauliumi – pasiųstuoju

Apaštalų darbų 9-sis skyrius kalba apie Jėzaus apsireiškimą* Sauliui iš Tarso, mat šis ketino išplėsti Damasko ir Sirijos tikinčiųjų persekiojimą. Po to kalbama apie tai, kaip po Sauliaus pasikeitimo Barnabas pristato jį apaštalams.** (*9:17, 26:16; **9:26-27)

Apaštalų darbų 10 skyriuje sakoma, kad romėnas Kornelijus matė angelą, kuris liepė jam ieškoti Petro, nes šis pasakysiąs ką jam daryti*. Kai atvykęs Petras jiems skelbė apie Jėzų ir Jo prisikėlimą, kuriuo kiekvienas turi tikėti, kad būtų išgelbėtas, didžiam Petrą lydėjusių žydų nustebimui, ant klausančiųjų išliejama Šventoji Dvasia ir jie pradeda kalbėti kalbomis, kurių nebuvo mokęsi. Vėliau Petras pasakė*: „Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, davė jiems Šventąją Dvasią, taip kaip ir mums...“ (** Apd 15:8)

(*Angelams nėra leidžiama skelbti Evangelijos, štai todėl angelas turėjo pasakyti Kornelijui, kad tas susirastų Petrą. Jėzus mirė už žmones, o ne už angelus, taigi jie neturi privilegijos dalintis evangelija ar naudoti Jėzaus vardo. Štai kodėl Judo laiško 9 eilutėje sakoma, kad Mykolas, didžiausias angelų, pasakė šėtonui: „Tesudraudžia tave Viešpats“. Tačiau kai žodžius: „Tesudraudžia tave Viešpats“ taria žmogus, Jėzui tai – įžeidimas, nes ne taip kaip angelams, mums yra duotas Jo vardas ir netgi įsakyta naudoti Jėzaus vardą prieš demonus.)

Graikai įtiki – nors Apd 8:1 apie tai mums nesuteikia papildomos informacijos

Apaštalų darbų 11:19-26 mums pasakyta, kad kai dėl 8:1 minimų Sauliaus persekiojimų mokiniai paliko Jeruzalę, kai kurie perėjo Judėją ir Samariją bei pasiekė Finikijos pakrantę ir Kipro salą. O kai kurie atgimę kipriečiai nukeliavo į Antiochiją ir paskelbė graikams apie Jėzų.

Apaštalai, išgirdę apie graikų įtikėjimą į Jėzų, pasiuntė Barnabą į Antiochiją, patikrinti tų įtikėjusių graikų. Tai buvo visiškai nauja problema, nes iki tada, visas surinkimas, išskyrus Kornelijaus namus, buvo žydiškas, ir nesiekė pagoniškųjų graikų.

Apd 11:23-24 mums pasakyta, kad naujatikiai lengviau atsiduso susitikę Barnabą, nes jis pirmas pastebėjo ką daro Dievo malonė,* tada jis atsakė į Dievo darbą drąsindamas juos tikėti Viešpatį. Dar gi Barnabas prisiminė Saulių iš Tarso ir kaip Viešpats pasirodė jam kelyje į Damaską, ir pasakė jam, kad jis pašauktas eiti pas pagonis.** Taigi Barnabas paliko Antiochiją, kad rastų Saulių iš Tarso ir sugrįžo su juo. 26 eilutėje pasakyta, kad jie ten darbavosi metus, mokė tuos naujai įtikėjusius ir būtent Antiochijoje, jie pirmą kartą buvo pavadinti krikščionimis. (*11:23, **26:17)

Apie ką aš galvojau

Dabar jūs pagavote mano mąstymą. Taigi juo vedinas, aš galvojau apie tuos pasikeitimus, kurie įvyko Kristaus kūne dėl apaštalo Pauliaus, kai jis pradėjo mokyti Antiochijoje. Nuo Sekminių dienos (Apd 2), iki to laiko, kai Paulius pradėjo mokyti (Apd 11:26), praėjo 10 metų.

Per tuos 10 metų, iki kol Paulius pradėjo mokyti Antiochijoje, nebuvo jokio formalaus mokymo ką reiškia tas tikėjimas. Buvo užrašinėjamos ir platinamos pirmosios Evangelijų apie Jėzų istorijos ir jų kopijos, bet niekas nemokė žmonių ką visa tai reiškia. Jie žinojo apie Jėzų ir galėjo semtis iš to ką Jėzus sakė, bet nei vienas nežinojo kaip specifiškai taikyti savo tikėjimą gyvenime.

Paulius dar nebuvo parašęs laiško romiečiams apie teisumą ir įstatymą ir apie tai, kad esame mirę nuodėmei. Jis dar nebuvo parašęs korintiečiams apie Dvasios dovanas ir, kad mes visi esame vieno Kristaus kūno nariai. Jis dar nebuvo parašęs laiško efeziečiams apie naują kūrinį ir augimą Kristuje palikus seną žmogų ir vaikščiojimą naujoje Dvasioje. Jis dar nebuvo parašęs laiško galatams apie legalizmą ir apie tai, kad svarbu tik naujas kūrinys, kad visi lygūs Kristuje ir gali įvykdyti įstatymą vaikščiodami meilėje ir Dvasioje. Jis dar nebuvo rašęs filipiečiams apie tai, kaip Jėzus paliko dangų, kad taptų žmogumi ir turėjo iškentėti mirtį dėl mūsų ir, kad Jam duotas vardas aukštesnis virš visų vardų.

Visi tie laiškai ir visi tie didieji apreiškimai išėjo iš jo burnos ir jo plunksnos per daugiau nei 20 metų. Iki to laiko nei vienas neturėjo šių apreiškimų, nerasta nei vieno mokytojo, iki Pauliaus, raštų.

Dalykai, kuriuos dabar mes priimame kaip savaime suprantamus, tada dar nebuvo mokomi. Netgi Petras, paskutiniame laiške, rašytame prieš egzekuciją, baigiamaisiais žodžiais pripažino, kad tai, ko mokė Paulius, buvo sunkiai suprantama*. Jeigu Petras, savo gyvenimo pabaigoje pasakė tokį dalyką, tai galite įsivaizduoti koks naujas ir keistas atrodė šis mokymas pradžioje. (*2 Petro 3:15-16)

Tad gi nenuostabu, kad per tuos pirmuosius Pauliaus mokymo Antiochijoje metus įvyko toks pasikeitimas, kad net Jėzaus mokiniai pirmą kartą buvo pripažinti atskira žmonių klase - mes esame krikščionys.

Pagalvokite apie tą dešimtmetį be jokio mokymo, tuo metu žmonės visur vaikščiojo tik Su Šventąja Dvasia, nieko kito nežinodami. Jeigu jūs gyvenote 8-ajame dešimtmetyje, charizmatinio atsinaujinimo metu, jūs patyrėte kaip tai atrodo. Dabar, daugelis, kurie tąkart naujai priėmė Šventąją Dvasią, geriau sutiktų kuriam laikui būti užrakintais, nes be žinių, vedini tik didelio užsidegimo, jie padarė daugiau žalos, nei naudos.

Kitą savaitę: ką apie tuos 10 metų prieš Paulių pasakė Viešpats, ir to laikmečio palyginimas su mūsų laikų Kristaus kūnu, ir dar - teismas.

Būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu