Moterys surinkime ir tarnystėje. šydai 2/2

 Women in Church and Ministry? #2of2,

 Sveiki,

Padėjęs pamatą, kad Kristuje nėra nei vyro, nei moters, nėra nei žydo, nei graiko, nei vergo, nei laisvo, nes jūs visi esate vienas Kristuje Jėzuje. Pažiūrėkime, kaip Paulius mokė įgyvendinti šią lygybę ir laisvę kultūrose ir papročiuose, kurie

nepripažįsta Kristaus.

 Šydų klausimas

 1Korintiečiams 11: 1-16 Paulius nagrinėja klausimą, kad kai kurios žmonos ėmė lankytis šventųjų susirinkimuose be šydų. Antroje 11 skyriaus pusėje jis aprašo  turtingus žmones, nenorėjusiais bendrauti ir valgyti su žemesniosiomis klasėmis. Prieš tai jis mini  5 skyriuje vyrą, turėjusį seksualinius santykius su savo pamote, o ne vienas asmuo jo nekonfrontavo. 6 skyriuje buvo 2 vyrai, kurie vienas kitą apskundė civiliniame teisme, o Paulius liepė jiems susitvarkyti surinkime. 8 ir 10 skyriuose buvo kalbama apie kai kuriuos, kurie Kristuje jautėsi laisvi valgyti mėsą, kuri anksčiau buvo paaukota stabams, o kiti manė, kad tai daryti yra nuodėmė. 9 skyriuje, nors jis praleido su jais tiek daug laiko  ir jie buvo skolingi jam dėl savo dvasinio gyvenimo, niekas net negalvojo  paremti jo tarnystę.

 

12 skyriuje jis aptarė Dvasios dovanas susirinkime, 13 skyriuje kalbama apie jų meilę vienas kitam, kuri turėtų vadovauti viskam. 14 skyriuje kalbama apie  susirinkimo tvarką, taip pat apie asmeninę „maldos kalbą“. Kiekvienu iš šių klausimų žmonės buvo laisvi Kristuje, tačiau nejautė nei atsakomybės, nei atskaitomybės už savo veiksmus. Tai buvo susiję su tuo, ką šiandien galime vadinti hiper-malone. Jie turėjo tokią laisvę Kristuje, kad nejautė įsipareigojimo niekam kitam, tik sau.

 

Iš dalies priežastis yra vietinė kultūra. Korintas turėjo miesto devizą: „Laisvė ir žinios“. Iš esmės, jei jautiesi gerai, tai gali tai daryti. Nenuostabu, kad Paulius savo pirmame laiške jiems turėjo atsakyti į 10 atskirų klausimų, susijusių su „laisve“.

 

Jie išgyveno lygybę Kristuje ir be apribojimų matė tik laisvę. Paulius mokė, kad malonė visada turi ribas ir lūkesčius. Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo vienintelį Sūnų, kuris yra malonė. Tai, kad visi, tikintys Juo, turėtų amžinąjį gyvenimą, yra sąlyga, riba ir būdas, kuriuo malonė gali būti priimta. Malonė visada turi struktūrą, atskaitomybę ir tikslą.

 

Vėl užsidėkite vestuvinį žiedą

 

Ar galite įsivaizduoti ištekėjusią moterį, įeinančią pro duris surinkime ir nusiimančią  vestuvinį žiedą?

 

Tame regione tuo metu  šydai buvo žmonos vestuvinis žiedas. Korinto žmonos, ateidamos į Justo namus šventųjų susirinkimui, rado savo laisvę Kristuje ir nusimetė savo šydus. (Žr. Apd 18, 7–8, ), ir matome , jog  Justo namuose susitiko žydai, romėnai ir graikai.)

 

Paulius pirmiausia sprendžia šią problemą, paaiškindamas kūrimo tvarką ir tai, kaip žmogaus „dangalas“ yra Dievas, ir todėl, kad besimeldžiantis ir pranašaujantis vyras su apdengta galva parodytų nepagarbą Viešpačiui, kuris yra tikras jo „dangalas“. Tačiau žmona turi uždengti galvą, kad pagerbtų savo vyrą, jos „dangalą“.

 

Graikiško žodžio „žmona“ nėra, todėl mes remiamės kontekstu, norėdami atskirti moteris apskritai nuo žmonų. Čia, kai Paulius kalba apie vyrą, „uždengiantį“ moterį, tai aiški nuoroda į santuoką. Galite prisiminti senovės žydų vestuvių ceremoniją, vadinamą „nuotakos uždanga“. Jaunikį lydi rabinas ir jaunikio bei nuotakos tėvai, nes jaunikis uždengia savo nuotaką šydu. Tai reiškia ir jo uždengimą  ir  apsaugą ir jos  atsidavimą jam bei jų santuokai. .

 

Todėl Korinto žmonos nusiimdavę šydus surinkime, parodydavo nepagarbą savo vyrams, angelams, atsakingiems už  santuoką ir šeimą ir Viešpačiui. Jis liepė vėl užsidėti šydus. Taip, jie yra lygūs Kristuje, bet Paulius nurodo šydo 2x papročius ir tradicijas. 13 eil. jis prašo jiems patiems save teisti(vertinti). Eil.16 Jis vadina tai papročiu. Taip, jie gali laisvai Kristuje pašalinti savo santuokos emblemą, bet kodėl reikia sutrikdyti vietos papročius?

 

Moterys surinkimo  susitikime

 

I Korintiečiams 14: 26–40 ištraukoje Paulius aptaria tvarką namų susirinkime. Apaštalų darbų 18: 1–8 atskleidžia, kad naujieji tikintieji buvo žydai, romėnai ir graikai, visi susirinkdavo romėno Justo namuose. Dabar pirmą kartą visos 3 kultūros buvo matomos po vienu stogu ir vienintelis bendras dalykas buvo jose esantis Kristus, šlovės viltis.

 

1 Korintiečiams 14:26 Paulius rašo, kad „kiekvienas iš jūsų gali turėti psalmę, mokymą, apreiškimą, kalbas ir aiškinimą, bet tegul viskas tarnauja ugdymui“. Tada jis pradeda vardyti socialinius įgūdžius, kurių jiems trūko, kaip ir mūsų dienomis:

 

Jei yra 2 ar 3, kurie turi kalbą, kuri gali būti aiškinama, tegu jie kalba pakaitomis ir  įsitikinkite, kad yra vertimas. Jei nėra nė vieno, turinčio dovaną, aiškinti kalbas, tylėk ir palaikyk savo žinią tarp savęs ir Dievo. ( tuo atveju jūs nenusidedate , tiesiog nėra galimybės ja patarnauti, todėl pasilikite tai sau ir Dievui.) Leiskite tiems, kurie turi .) Leiskite kalbėti tiems, kuriems kalba įkvėptus žodžius, žinią, o kiti tegul įvertina(teisia) tai, ką jie sako. (Tai įspėjimas, kad viskas, ką sakote, gali būti atmesta arba bent jau abejojama, todėl neįsižeiskite, esate tarp draugų.)

 

Jei kažkas kitas turi žodį ir tu taip pat, palauk ir leisk jam kalbėti. Kalbėkite pakaitomis, kalbėkite tvarkingai, kad visi būtumėte paguosti. Jūsų dvasia yra jums pavaldi, vien todėl, kad turite ką nors iš Dievo, dar nereiškia, kad turite tai duoti. Nes Dievas yra tvarkos ir ramybės, o ne painiavos Dievas. Tegul žmonos būna ramios susitikime ir tegul būna paklusnios, kaip sakoma įstatyme, jei turi klausimų, gali užduoti savo vyrams namuose.

 

Akivaizdu, kad kontekstas yra tvarka ir mandagumas susitikime, įskaitant šias eilutes apie žmonas. Paulius nesako, kad įstatymas draudžia joms kalbėti, tačiau sako, kad įstatymas reikalauja, kad jos būtų nuolankios savo vyrams. Vėl matome, kaip Paulius kalba apie tvarką ir sukūrimo tvarką  santuokoje..

 

Prisiminkite, kad žydų žmonos sinagogoje buvo atskirtos nuo vyrų ir joms nebuvo leista dalyvauti susirinkime. Čia, Kristuje, jos pirmą kartą sėdėjo šalia savo vyrų. Dėl to joms kildavo  daug klausimų, kurie galėjo suardyti tai, ką Viešpats veikė susirinkime.

 

Sveikindamas  daugelį moterų apaštalų, diakonų ir surinkimo  vadovių savo laiškuose, Paulius rašo, kad susitikimo kontekstas turi būti tvarkingas ir viskas turi būti  daroma garbingai.

 

Ką matome apie moteris surinkime ir tarnystėje?

Visoje istorijoje matome moteris užimančias svarbias vadovaujančias pareigas, kaip ir Pauliaus laiškuose. Nuo Didachės iki Klemenso ir Ignaco I-ame ir II-ame amžiuje jie nekuria jokių apribojimų moterims vadovauti. Tik III amžiaus viduryje, kai krikščionybė buvo įteisinta, matome, kad moterims taikomi apribojimai.

 

Ankstyvajame  surinkime  vadovavimą nulėmė kiekvieno dvasios dovanos ir charakteris, nėra jokio skirtumo tarp vyrų ir moterų - viskas buvo dėl to, kuo Šventoji Dvasia jiems padovanojo tapti. Bet kai tikintieji buvo iškviesti iš namų, į buvusią pagonių auditorijos šventyklą, šiai  struktūrai reikėjo hierarchijos, ir tai jau buvo žmogaus sukurtas  pasaulis. Vyravo mintis apie „tarnybą“, o ne apie „dovaną“, ir moterims buvo neleista veikti  dovanomis ir pašaukime , kurį turi Kristuje.

 

I Timotiejui 2: 11-12: „Tegul žmonos mokosi nuolankiai ramiai, nes aš neleidžiu žmonai mokyti ar uzurpuoti savo vyro valdžios, bet laikytis tyliai“.

 

Tai atitinka jo pranešimą korintiečiams, kuris buvo apie santuokos tvarką, o po to - tvarką susirinkime. Ir vėl tai yra mokymasis išlaikyti dieviškąją tvarką. Taigi tai nėra bendras doktrininis teiginys, kad visos moterys  turi būti tylios, nes ištraukose apie šydus, tvarką susitikime  čia viskas apie žmonas,  neminint vienišų moterų.

 

Žodis ir Dvasia visada sutaria ir 3 Pauliaus ištraukose galime pamatyti, kur jis kreipiasi į moteris susirinkime , o kur rašo apie  santuokos tvarką. Tai nėra  bendras doktrininis teiginys, kad visos moterys, ištekėjusios ar vienišos, merginos ar paauglės, negali kalbėti. Tai patvirtinama istorijoje šimtmečiais moterų, užimančių žymias vadovo pareigas, nuo apaštalės Junijos, diakonės Phoebe ir kitų Pauliaus laikais iki žymių moterų pranašių ir mokytojų bei pastorių mūsų laikais. Žodis ir Dvasia sutaria, mes esame lygūs Kristuje, tačiau turime gyventi kultūrose, kurios nepripažįsta lyčių, rasių ar socialinės ir ekonominės lygybės.

 

Tikiuosi, kad tai padės – maistas pamąstymui. Aš taip pat rekomenduočiau Ank Kleinmeulmano knygą, esančią mūsų interneto svetainėje šia tema. Tai trumpa ir geriausia mano skaityta knyga šiuo klausimu, kurią mačiau. Nauja tema kitą savaitę! Iki tol palaiminimai,

 

John Fenn

www.cwowi.org ir siųskite el. laišką adresu cwowi@aol.com

2021 m. Birželio mėn. CWOWI Informacinis biuletenis

 June 2021 Newsletter

Sveiki ,

Dėkojame, kad prisiminėte mus maldose ir davėte, kai mes ketiname pradėti dar judresnį laiką nei įprasta. Kai jūs skaitote šį naujienlaiškį ,  mes ruošiamės mūsų susitikimams Dentone, Teksase šį savaitgalį - 26–27 d., o mėnesio, liepos 31 – rugpjūčio 1 d.,  Bozemaną, Montanoje, maždaug po 5 savaičių į Nyderlandai,

mūsų Olandijos (11–12) ir Latvijos (18–19) susitikimams. Praėjus kiek daugiau nei 2 savaitėms po to, kai grįšime namo, susirenkame į spalio 8–10 d. vyksiančius Naujosios Anglijos susitikimus Mančesteryje, Naujajame Hampšyre.

 

Tą metų sezoną medžiai nusidažo ryškiomis rudens spalvomis, ir aš tikiu, kad mes atsigręšime atgal ir stebėsimės, kaip taip greitai  prabėgo vasara. Tikimės, kad jūs galėsite prisijungti prie mūsų viename ar daugiau šių susitikimų! Jie kupini mokymo, pranašiškos, asmeninės tarnystės, gilaus garbinimo ir susitikimų su naujais draugais, esančiais „tame pačiame dvasiniame puslapyje“.

 

Kai kurie klausė, kada vyks kiti „Zoom“  susitikimai. Suplanuosime juos pagal tai , kiek leis laikas ir jėgos, todėl dėkojame už kantrybę.

 

Pranašiškas priminimas

 

Vienas dalykas, kuriuo anksčiau dalijausi, ir kurį gavau bendraudamas su Viešpačiu, buvo tai, kad  prezidentas turės  „pažintinių“(vert. suvokimo) sutrikimų, problemų. Tuo metu Viešpats buvo pasakęs: „... tai bus vis labiau pastebima, kol  taps akivaizdu visiems ir užkulisiuose bus kuriami planai, kaip pereiti“( vert."tranzuoti"  iš tokios situacijos  )  . Kiek man tada buvo pasakyta, mes esame tuo laiku dabar, ir per ateinančius kelis mėnesius tai bus matyti. Paskutinis šių metų ketvirtis bus ypač svarbus keliais lygmenimis.

 

Jis pasakė, kad reikia melstis dėl šių dalykų, nes galutinis rezultatas (kur viskas krypsta) bus masinis smūgis, „verčiantis priimti sprendimą liečiantį visus“, arba tai gali būti daug diskusijų keliantis klausimas, kuris gali būti išspręstas per kelis mėnesius. Prašymas melstis už jo sveikatą yra skirtas tautai - už tautos gerovę, taiką, nes Jis  nori, kad melstumės  už visus valdžioje, kad galėtume dievotai  gyventi ramų ir sąžiningą gyvenimą.

 

Tiesą sakant, vienintelė priežastis, dėl kurios aš tuo dalinuosi, yra malda, nes aš labai rimtai vertinu šiuos vizitus ir tai, ką Jis sako. Aš viskuo nesidalinu, nes jie yra tarp Jo ir manęs, todėl yra privatūs. Bet kai kuriuos dalykus aš darau - ir tai yra vienas iš jų. Šie metai yra labai svarbūs, kai malda gali nustatyti JAV kryptį.

 

Žmonėms kartais keista, kad apsilankymų metu Viešpats dažnai prašo maldos dėl ko nors. Žinoma, jis darė tą patį evangelijose, bet žmonės iki galo to neapsvarstė. Mano mėgstamiausias pavyzdys yra Mato 24:20, kur jis kalbėjo apie antikristo atėjimą į šventyklą ir prašė, kad būtų meldžiamasi, kad tai neįvyktų žiemą ar per sabatą. Malda keičia dalykus – tai, kad  antikristas ateis į šventyklą, ta dalis yra įrašyta lyg akmenyje. Kas gali keistis, tai metų sezonas ir savaitės diena. Nuostabi maldos malonė ir jėga. Bet net ir Viešpaties maldoje mums liepiama melstis Tėvo valios žemėje. Maldos tikslas, kad būtų padaryta tai, ko Jis nori, - tai paprasta ir taip malda keičia žmonių ir tautų kelius.

 

‘Pažadinta’ kultūra ir Kristaus kūnas

 

„Pažadintas“ yra terminas, kuris reiškia, kad asmuo suvokia socialinę ir rasinę neteisybę, kai jis tai mato, ir kartu su „panaikinti kultūrą“ judėjimu  siekia primesti savo valią visuomenei. Tai daroma bauginant ir verčiant žmones, korporacijas ir vyriausybes elgtis pagal tai, kaip jie apibrėžia tą neteisybę. Jie siekia pakeisti istoriją ir tradicijas, kad ištaisytų klaidas ir skriaudas, padarytas ankstesnėms kartoms. Už to slypi dvasia, todėl jos įtakoje  jie pyksta ir agresyviai primeta tautai savo valią.

 

Už to esanti dvasia skiria žmones į „gentis“ – pagal lytį, politiką, religiją – ir tai įėjo į daugelio mintis Kristaus kūne. Tiksliau, dėl 2020 m. Lapkričio mėn. rinkimų JAV ir vakcinos (jei norite, nušaukite).

 

Iš kur mes žinome, kad tai dvasia ?

 

Vienas iš būdų suprasti, ar dvasia kažką motyvuoja ir lemia kultūrinius pokyčius yra Jokūbo 1: 13-15. supratimas. Toje ištraukoje Jokūbas tęsia eil.2 teiginį: „... laikyk visa tai džiaugsmu, kai patenki į išbandymus ... ir pagundas, žinodamas, kad tavo tikėjimo išbandymas ugdo  ištvermę ...“

 

eil.13  jis norėjo aiškiai pasakyti: „Kai kas nors gundomas, ... neleiskite niekam sakyti, kad Dievas jiems tai daro. Nes Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo “.

 

Ir štai mums yra raktas į eil.14:

„Bet kiekvieną žmogų traukia jo paties geismas (nuodėmės troškimas) ir vilioja (tai daro demonas). Ir kai geidulys (nuodėmės troškimas) užmezgamas (bendradarbiaujant su  viliotoju), tai gimdo nuodėmę. O užbaigta nuodėmę sukelia mirtį “. (Tiesioginę mirtį arba santuokos mirtis, santykių, draugystės, darbo, Dievo palaiminimų mirtis ir kt.)

 

Prieš daugelį metų mane Viešpats išmokė, kad demonai daro nuodėmę viliojančia, bet nuodėmės pasekmė yra tai, ką aš parašiau aukščiau skliausteliuose. Kiekvienas žmogus gali  patirti galimybę ir troškimą  nusidėti,  nes mūsų kūnas yra iš žemės, bet taip pat yra ir demonai, kurie vilioja, gundo  žmogų.

 

Pagalvokite apie Adomą ir Ievą prie medžio. Buvo nuodėmės noras, ir buvo šėtonas, kuris juos viliojo, atkreipdamas dėmesį, koks gražus vaisius, koks geras jo skonis ir panašiai. Kaip sakė Jokūbas, kai susijungia nuodėmės geismas ir vilionės, nuodėmė užmezgama. Kaip matėme su Adomu ir Ieva.

 

Kai dvasia įsitraukia į žmogų ar kultūrinį judėjimą, nuodėmės troškimas yra intensyvesnis, labiau invazinis į žmogaus mintis ir tai yra varomasis šios nuodėmės troškimas.

 

Kai kurie krikščionys atsiduoda šiai dvasiai, sukeliančiai susiskaldymą pasaulyje.

Tai pasidalijimas į piktas gentis, visuomenę  suskaldė ir sukėlė „pažadinta“ kultūra, kai kurie įsitraukė į tai ir Kristaus kūne. Jiems Kristaus kūnas yra suskirstytas į gentis, atsižvelgiant į jų požiūrį į „skiepijimą“, politiką ar net lyties, ar rasės klausimus.

 

Draugystės buvo nutrauktos, nes vienas krikščionis laikosi pozicijos vienoje problemos pusėje, o jų draugas to nedaro, todėl jis pyksta - niekada nesuprasdamas, kad jį vilioja demonas kartu su savo paties neteisingomis mintimis. Jo pyktis ir veiksmas rodo, kad jie yra tokie, kokius Paulius pasakė I Timotiejui 4: 1: „Atkreipkite dėmesį į„ gundančias dvasias ir demonų mokymus “, kurie, pasak Pauliaus, bus paleisti paskutinėmis dienomis. Gėda jiems.

 

Žodis „viliojantis“, „planos“ graikų kalba reiškia, kad tai priverčia žmogų klaidžioti, klaidinanti informacija, apgavikas, suvedžiotojas “. Kai kurie pasiduoda klaidinančiai informacijai, nesuvokdami dvasios. Svarbiausia yra tai - ar jie taikingi, nes Jokūbo 3 skyriuje sakoma, kad Viešpaties išmintis yra gryna, taikinga, lengvai prieinama. Tačiau pasaulio išmintis nėra taikinga , ji kelia pavydą, nesantaiką ir sumaištį.

 

Žinoma, krikščionis turi atgailauti, pripažinti tiesą tiems, kuriuos jie nukirto  nuo savo gyvenimo, ir sudrausti dvasią, kuriai pasidavė.

 

Kaip melstis už juos

Mano maldos už draugus, kurie dabar tapo „buvusiais“ draugais, Efeziečiams 1: 17-19 ir 3: 15-20: kad Tėvas suteiktų jiems išminties ir apreiškimo dvasią, ir kad jie gilintųsi į savo pašaukimą , į kvietimą sužinoti giliau, ką Viešpats jiems paruošęs. Ir kad Tėvas juos sustiprintų savo Dvasia  vidiniame žmoguje, kad jie  turėtų ramybę  ir pažintų neaprėpiamą Kristaus meilę.

 

Paulius II Timotiejui 2: 24-26 pasakė, kad Viešpaties tarnas neturi kivirčytis. Bet melstis už tuos, kurie „priešinasi patys  sau, ir galbūt Tėvas suteiks jiems galimybę atgailauti ir pripažinti tiesą, nes dabar jie pateko velniui į nelaisvę“.

 

Meldžiuosi, kad jie išsivaduotų iš tos dvasios, kuri užvaldė jų protą ir emocijas.

 

Žinios iš Afrikos: Ugandoje  ir Kenijoje ateinantiems mėnesiams skelbiami nauji  uždarymai, todėl meldžiamės už juos , nes daug kas patiria alkį, kai nutrūksta aprūpinimo linijos. Mes aukojame kaip galėdami, kad tinkle esantys žmonės bent jau turėtų maisto.

 

 

 

Mes laikomės gerai ir esame labai užsiėmę. Dėkoju už maldas ir aukas. Meldžiuosi už kiekvieną aukojantį žmogų ir už visus pateiktus maldos prašymus. Jūs esate labai vertinamas, ir mes taip pat labai  vertiname jus dėl to , kad esate mūsų gyvenime!

 

Palaiminimai ir ačiū!

John & Barb, Brian & Amy

Moterys surinkime ir tarnystėje 1/2

 Women in Church and Ministry #1 of 2 John Fenn 

Sveiki,

 Tai labai dažnas klausimas, kurį gaunu, todėl pradėkime nuo Rašto pagrindo klojimo.

Pagrindas

Galatams 3: 28 Paulius sakė: „Nėra nei žydo, nei graiko, nėra nei vergo, nei

laisvo, nėra nei vyro, nei moters: jūs visi esate vienas Kristuje Jėzuje“.

 Kristuje nėra rasės, nėra socialinės padėties, nėra lyties, kurios mus išskirtų, nes visi esame vieningi Kristuje Jėzuje, nes tai yra mūsų dvasinio žmogaus lygmenyje. Dievo jėga remiasi mūsų dvasios žmogumi, kuris gimė iš Tėvo Dvasios. Savo dvasios lygmenyje mes esame lygūs ir viena Kristuje.

 

Tačiau ta dvasios lygybė yra žmogaus kūne, kuris gyvena natūralioje srityje, kur žmonės vertinami pagal lytį, rasę ir socialinį bei ekonominį lygį. Tada kyla klausimas: kaip elgtis lygybėje Kristuje pagal savo dvasią, kai gyvename visuomenėse, kurios nepripažįsta lyčių, rasės ar socialinės ir ekonominės padėties lygybės?

 

Didelis ankstyvojo surinkimo  klausimas, taip kaip ir dabar, susijęs su tuo, kiek mes elgiamės pagal savo laisves Kristuje, jei jos prieštarauja vietinei kultūrai ir papročiams? Kadangi laisvė ir lygybė Kristuje yra tiesa, ar mes puikuojamės savo laisve prieš kitus? O gal susilaikome nuo savo laisvės ir  laikomės vietinių papročių, kurie tą laisvę vienaip ar kitaip suvaržo? Prieš atsakydami į tai, pažvelkime, kaip Paulius subalansavo dvasinę lygybės tiesą su vietos papročiais ir kultūra.

 

Moterys Pauliaus gyvenime

 

Pripažindamas, kad Kristuje nėra nei rasės, nei socialinės padėties, nei lyties, Paulius taip ir elgėsi savo tarnystėje. Romiečiams 16: 2 Paulius sveikina moterį, vardu Phoebe iš Kenchrea (miestas netoli Korinto), kurią jis ten vadina diakone ten esančiame surinkime. 16: 7 jis rašo apie vyrą ir žmoną: „Sveikinkite Androniką ir Juniją .... kurie yra svarbūs apaštalų tarpe, ir kurie anksčiau už mane yra  Kristuje“.

 

(Junija buvo gerai žinoma apaštalė už Romos ribų  Romiečiams 16: 7. Jonas Chrysostomas 300 m. Po Kr. Rašė apie tai, kiek ji buvo žinoma savo laikais.)

 

Keturios Filipo dukterys yra pripažintos pranašėmis Apd 21, 9, o Lidija, tuo metu vieniša moteris, buvo Filipų surinkimo šeimininkė ir vadovė. Nors mano tikslas  čia nėra visiškai dokumentuoti šios tiesos, kuri Kristuje Paulius vyrus ir moteris, rasę ir socialinę padėtį laikė lygiaverte, bet dalintis tik tiek, kad būtų galima įžvelgti ankstyvojo surinkimo praktiką.

 

Bene žinomiausias pavyzdys būtų Priscilla ir Aquila, vyras ir žmona vadovai ir (namų) surinkimo  šeimininkai Romoje, o paskui Efeze. Tradicija sako, kad Akvila buvo vienas iš 70 mokinių, paminėtų Jėzaus išsiųstais Luko 10: 1, ir tų 70 tradicijų teigimu, jie buvo tarp 120 viršutiniame kambaryje Sekminių metu. Priscilla yra minima pirma 4 iš 6 kartų, kai Paulius apie juos rašo, gramatiškai nurodydamas, kad ji yra pagrindinė kalbėtoja.

 

Moteris apaštalė , diakonė ar  žymi mokytoja-tai nėra  taisyklės išimtis, nes Kolosiečiams 4:15 Paulius sveikina moterį, vardu Nimfa: „Sveikinimai visiems Laodekijos broliams, Nimfai ir surinkimui, kuris susitinka jos namuose “. KJV „ji“ buvo pakeista į „jis“, nes „King James Version“ paskelbimo dienomis jie nepritarė moterų vadovavimui.

 

Moterys buvo žinomos kaip vyskupės ir visose kitose vadovaujančiose pareigose, kaip matyti iš užrašų ant kapų , kurie patvirtinti archeologinias duomenimis, taip  pat ir surinkimo (bažnyčios) istorija.  Kai surinkimas  išsikraustė iš namų viduryje 300-ųjų, o ypač į 400-uosius metus, vyrai perėmė auditorijos struktūrą ir perkėlė moteris į mažesnius vaidmenis, jei tokių buvo iš viso buvo.

 

Paulius rašė  laiškus vyrams ir moterims kartu.

Paulius parašė savo bendruosius laiškus visam surinkimui, vyrams ir moterims kaip lygiaverčiams:

 

„Visiems Romoje esantiems, Dievo mylimiesiems, pašauktiems būti šventaisiais ...“ Romiečiams 1: 7

 

„Į Dievo surinkimui (bažnyčiai) Korinte, tiems, kurie pašventinti Kristuje, pašaukti būti šventaisiais ...“ 1 Korintiečiams 1: 2

 

„ Dievo surinkimui(bažnyčiai) Korinte su visais šventaisiais ...“ II Korintiečiams 1: 1

 

„ Galatijos surinkimams (bažnyčioms) ...“ Galatams 1: 2

 

„... šventiesiems Efese, tikintiesiems Kristuje Jėzuje ...“ Efeziečiams 1: 1

 

Užtenka šio sąrašo, kad suprastume, jog Paulius rašė tiek vyrams, tiek moterims. Tai patvirtina vidiniai įrodymai ir jo laiškuose. Pavyzdžiui, I Korintiečiams 14:26 Paulius rašė:

 

"Kaip būna, broliai, kai jūs susirenkate? Kiekvienas iš jūsų turi psalmę, apreiškimą, mokymą, kalbas ir aiškinimą. Tegul viskas vyksta padoriai ir tvarkingai."

 

Kiekvienas iš jūsų. Dalyvavimas, dalijimasis apreiškimu, dalijimasis kažkuo išmoktu, judėjimas Dvasios dovanomis. Jei neaišku, žodis „broliai“ gali reikšti tik vyrus, tačiau paprastai, bendra prasme vartojamas kalbant apie  vyrus ir moteris kartu, panašiai galėtume pasakyti „jūs, vaikinai( vert. žmonės “, bet apimant kartu ir vyrus bei moteris. Pavyzdys galėtų būti jo laiško pabaiga  Galatams 6: 18: "Broliai, tebūnie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė su jūsų dvasia. Amen". Jis pradėjo adresuodamas savo laišką Galatijos surinkimams(bažnyčioms) ir baigia  tuo pačiu inkliuziniu būdu.

 

Tačiau visuomenė to nemato

Tai principas, naudingas daugelyje gyvenimo sričių. Nors vyrai ir moterys yra viena Kristuje, mes gyvename visuomenėse ir kultūrose, kurios tikrai mato skirtumus. Kultūros, kuriose gyvename, nepripažįsta lyčių, rasių ar socialinės padėties lygybės. Taigi mes turime gyventi tarp jų turėdami šias aukštąsias žinias. Štai kodėl tarnystėje ir surinkime e Paulius leido vyrams ir moterims veikti vienodai, tačiau, kai reikėjo gyventi kultūroje, kuri neturėjo šių aukštesnių žinių, Paulius patarė būti atsargiems ir laikytis vietinių papročių bei tradicijų.

 

Kai žinome, kad vyrai ir moterys Kristuje yra lygūs, kaip tai veikia santuokoje? Paulius laikosi  kūrimo tvarkos, kad pirmiausia buvo sukurtas Adomas, paskui Ieva. Todėl, nors ir lygus, vyras yra dvasinė sąjungos galva, suprantant, kad jis turi atiduoti savo gyvenimą žmonai, kaip Kristus padarė dėl surinkimo .

 Nors tai gali reikšti pažodžiui atiduoti savo gyvenimą, jei to reikia, kasdieniame gyvenime tai reiškia pagerbti ją, pagerbti jos nuomonę kaip jam lygiavertę ir laikyti ją viena Kristuje. Tai lygybė abipusiu tarnavimu ir pagarba vienas kitam, kaip Efeziečiams 5:21: „Pakluskite vieni kitiems“.

 

Aš pridursiu tai: pasidavimas yra širdies būklė, paklusnumas yra veiksmas. Vyras ar žmona gali būti paklusnūs vienas kitam, nebūdami pavaldūs, arba gali būti pavaldūs, bet ne paklusnūs. Geriausias atvejis yra tada, kai jie abipusiai pasiduoda savo širdyje, todėl abu paklūsta Viešpaties nurodymams savo sąjungoje. Paulius liepia vyrams ir žmonoms būti vienas kitam paklusnus, bet nesako, kad paklusti vienas kitam. Tačiau jis liepia vaikams ir „darbuotojams“ paklusti tėvams ir viršininkams.

 

Ir čia mes šiandien sustosime, pradėsime  nuo kitos savaitės apie šydus, ir apie tai, kai moterims sakoma „paklausti  savo vyro namuose“, ir apie plaukų pynimą ir garbanojimą.

Iki tol laiminu,

 

Johnas Fennas

www.cwowi.org ir atsiųskite man el. laišką adresu cwowi@aol.com

Krikščionys ir alkoholis

 Cristians and Alcohol

Krikščionys ir alkoholis

Septintajame dešimtmetyje buvo viena amerikiečių krikščionių pora, kuri atostogavo Vokietijoje ir buvo pakviesta vakarienės pas krikščionis vokiečius.  Jų šeimininkai vokiečiai paklausė, ar jie norėtų alaus ar vyno prie savo patiekalo, į tai

amerikiečiai atsakė: "Ne, ačiū. Mes buvome mokomi, kad alkoholio vartojimas yra nuodėmė. Bet mes norėtume kavos po vakarienės". Jų šeimininkai vokiečiai kiek nustebo ir atsakė: „Mus mokė gerti kavą - nuodėmė“.

 

Dar kartą istorinis kontekstas

Tiems, kurie mane pažįsta, žinote, kad kontekstas yra viskas. Taigi pirmiausia šiek tiek istorijos.

 Visos senovės Viduržemio jūros kultūros skiedė savo vyną - graikai ir romėnai paprastai vartojo 4–6 dalis vandens į 1 dalį vyno, žydai - tą patį - taigi apie 16–25% puodelio būtų vynas, likusi dalis - vanduo. Odisėjoje Homeras mini 20 dalių vandens ir 1 dalies vyno santykį.

 

Kodėl jie skiedė savo vyną?

Pagrindinė priežastis yra šiek tiek priešinga intuityviai jums ir man: Yra daug senovės raštų apie vyno naudojimą vandeniui valyti. Romos istorikas Plinijus vyresnysis mini būtinybę vandenį „išvalyti“ įpilant į jį vyno. Tai buvo daugiau nei vynas, kuris buvo jų gėrimas pusryčiams, pietums ir  vakarienei, net ir vaikams, ir jie nenorėjo prisigerti. Vandenį reikėjo išgryninti.

 

Jie pridėdavo  visko, ko, jų manymu, reikėjo, kad vanduo būtų skanesnis ir užmuštų jame esančias bakterijas. Pamąstykite apie  šalia jūsų esantį vietinį tvenkinį, upę ar upelį. Ką daryti, jei tai būtų jūsų vandens šaltinis, o jūs gyvate senovėje ir nežinojote, kad reikia tik užvirinti vandenį, ir jūs  neturėtumėte nieko kito, kaip tik audinio, kad jį įtemptumėte? Ką jūs, kaip senovės žmogus, galėtumėte padaryti, kad užmuštumėte bakterijas ir parazitus vandenyje?

 

Neabejotinai, turėdamas tai omenyje, Paulius paragino Timotiejų: „Gerkite ne tik vandenį, bet ir įpilkite truputį vyno dėl savo skrandžio ir dėl dažnų negalavimų“. I Timotiejui 5:23

 

Nurodymai, įspėjantys apie per didelį vyno kiekį, kontekste yra susiję su neskiestu vynu, stipriu vynu - net Aleksandras Didysis garsėjo tuo, kad neskiedė vyno ir  siaubingai pasigerdavo.

 

Viskas, ką davė Dievas, gali būti piktnaudžiaujama ir netinkamai naudojama. Seksas. Santuoka. Gamtos turtai. Alkoholiniai gėrimai taip pat. Tačiau alkoholyje nėra nieko blogo, kitaip Jėzus būtų pavertęs vandenį vynuogių sultimis, o Paulius būtų pataręs Timotiejui kokią nors kitą priemonę. Bet mažų mažiausiai viena eilutė Šventajame Rašte sako, jog alkoholis naudingas ir medicininiais tikslais ...

 

Kai Jėzus vandenį pavertė vynu

Jono 2:10 vestuvėse Kanoje: "Ir jam tarė:" Kiekvienas žmogus iš pradžių duoda gero vyno; o kai žmonės gerai išgers, tada blogesnio. Bet tu iki šiol saugojai gerą vyną. "

 

7 dienų santuokos šventės paprotys buvo patiekti stipriausią vyną - mažiau praskiestą vyną - pradžioje, kai visų pojūčiai buvo aštriausi, tada patiekti stipriau praskiestą vyną, kai viskas vyko toliau. Šventės pabaigoje Jėzus pavertė vandenį stipresniu vynu, tai reiškia mažiau atskiestu.

 

Vynas, aukojamas dievams ir deivėms pagonių šventyklose ir maistas, kuris anksčiau buvo paaukotas stabui, buvo naudojamas valgiui Korinte ir Romoje. I Korintiečiams 8, visas skyrius ir 10: 20-33, čia Paulius jiems sako, kad stabas yra nieko, nieko nereiškia, bet Dievas yra viskas. Tačiau ne kiekvienas Viešpaties mokinys turi tokių žinių. Kai kuriuos neramino tai, kad jų broliai valgys / gers mėsą/vyną  anksčiau aukotą stabui.

 

Aš buvau Korinte, ir mačiau, kad  centrinės šventyklos griuvėsiai tebestovi. Aplinkui buvo parduotuvės ir restoranai. Kaip ir aplink miesto aikštę, kurios viduryje yra teismo rūmai, ten visada yra parduotuvių ir restoranų.

 

Kioskai aplink šventyklą buvo maždaug 10 'skersmens (3 m) ir gal 15-20' gylio (4-6 m) - kai kurie jų laikais buvo parduotuvės, kai kurie restoranai, kai kurie mėsos turgūs. Mėsa iš šventyklų būdavo parduodama parduotuvėms ir restoranams, o tai reiškia, kad jūsų užsakytas kepsnys su (praskiestu) vynu vos prieš 30 minučių galbūt buvo pasiūlytas Apolonui ar Afenai.

 

Ar tikintiesiems tinka valgyti ir gerti maistą, paaukotą  stabui?

Kai kurie tikintieji valgė mėsą ir gėrė vyną visiškai nesirūpindami, nes žinojo, kad stabas yra niekas. Tačiau kitiems tikintiesiems tai trukdė, pakenkė jų sąžinei. Taigi Paulius sakė, kad jei ketinate valgyti patys, valgykite tai, ko norite, bet jei einate su žmogumi, kuris valgo tik daržoves arba susilaiko nuo stabų mėsos, tuomet užsisakykite tik daržovių lėkštę ir patys dėl silpnesnės jūsų draugo Viešpatyje sąžinės.

 

Romiečiams 14 Paulius šiek tiek praplečia šį mokymą  įtraukdamas tuos, kurie vieną dieną daro šventesnę nei kitą arba kurie valgo tik daržoves, o ne mėsą, kurie negeria vyno. Jis juos vadina „silpnais tikėjime“. Bet jis sako, ką kiekvienas žmogus daro, daro  Viešpačiui, todėl neniekink jų ir nekritikuok jų, nes jie taip pat yra Viešpaties tarnai, tokie kaip tu. Jis pasakė: „Tegul visi būna visiškai įsitikinę savo mintyse“.

 

Romiečiams 14:21 jis vėl mini, kad negalim tapti kam nors su silpna sąžine suklupimo akmeniu, ir reikia jautriai reaguoti į tai, kuo jie tiki, kai valgote kartu su jais: „Gerai nevalgyti mėsos, negerti vyno ar nieko, kas priverstų jūsų brolį suklupti, įsižeisti , ar susvyruoti.“

 

Taigi tai atveda mus iki mūsų dienų - ir tai yra tas pats, kaip ir  Pauliaus laikais.

 

Mes su Barbara nevartojame alkoholio. Tai mūsų pasirinkimas. Savo šeimoje Barbara  turėjo alkoholikų, ir mano senelis buvo alkoholikas, kuris nusižudė, kai man buvo septyneri metai. Mes tiesiog to nenorime vartoti alkoholio. Bet aš buvau Rusijoje 1992 m. mano šeimininkas visiems įpylė vyno, ir mes visi jį gėrėme - įskaitant 15 metų vaiką kartu su mumis, nenorėjau įžeisti šeimininko, todėl sakiau jiems išgerti tą vyną.

 

Tai, kaip sakė Paulius, turi būti  asmeninis pasirinkimas, ir  tegul visi būna visiškai įsitikinę  savo prote.

 

Nuostabu tai, kad Kristus yra mumyse, kad viskas leistina (kas teisėta), bet ne viskas yra naudinga. Galėčiau išgerti, bet kadangi Kristus yra manyje, aš turiu jėgą to  nedaryti, jei nenoriu.

 

Bet aš tikiuosi, kad tai pads išlaikyti pusiausvyrą kontekste, istorijoje ir Žodyje. Kitą savaitę -nauja tema apie dalykus, kurių manęs klausia.

 

Iki tol laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir siųskite man el. laiškus adresu cwowi@aol.com

2021 m. gegužės mėnesio CWOWI Naujienlaiškis

 2021 m. May CWOWI newsletter   

Sveiki,

 Gaunu daug el. laiškų, kuriuose teiraujamasi apie pranašišką Hamas ir Izraelio kovos reikšmę.

 Izraelis ir Hamas

Kalbant politiškai, pripažinta ir plačiai žinoma (bent jau čia, JAV), kad gegužės 9

d. JAV prezidentas pasakė, jog tiek jis, tiek Iranas nori vėl sudaryti susitarimą, kurį prezidentas Trumpas atidėjo į šalį, ir tai padrąsino Iraną apginkluoti savo teroristų grupuotę „Hamas“. Prasidėjo demonstracijos ir raketų atakos.

 

Dvasiškai kalbant Ezekielio 38–39 buvo aprašytas karo tarp Izraelio ir jos sąjungininkų bei Rusijos, Irano, Turkijos ir jų sąjungininkų etapai. Zacharijo 12: 2-3 Viešpats sako, kad jis padarys Jeruzalę „virpančia taure“ ir „apsunkinančiu akmeniu“ visiems žmonėms „aplinkui“ (regione), o Judas (Izraelis) ir Jeruzalė bus apgulti.

 

Nors Zacharijo eilutėse kalbama apie aplinkybes prieš pat Viešpaties sugrįžimą Armagedone, pagrindinė tiesa, pasaulio kovoje dėl Jeruzalės, išlieka, nes Izraelio nekenčianti dvasia nepasikeitė.

 

Šios Zacharijo 12: 5–7 eilutės yra reikšmingos ir mūsų dienoms. Viešpats sako, kad Judo gyventojai ieškos Jeruzalės pagalbos, o žmonės susivienys prieš priešą. Jis sako, kad jie bus drąsūs tarsi ugnis tarp malkų ar uždegta liepsna sausiems žabams, ir „jie suris visus aplinkinius žmones“.

 

Tai reiškia, kad Izraelis labai uoliai ginsis. Melskis už Izraelį ir Jeruzalės ramybę.

 

 

Pranašiška, kas laukia ateityje

Daugelis kreipėsi į mane klausdami, ar Covid vakcina yra „žvėries ženklas“, ar ne. Bet pamatysite, tai bus ekonominių apribojimų pradžia tiems, kurie to nepriims. Išgirsite, kad įmonės samdo tik tuos, kurie buvo paskiepyti. Išgirsite apie skiepijimo ir su mokymu susijusius reikalavimus. Kelionių apribojimai neskiepytiems ir dar daugiau, visa tai susiję su ekonomika, kuri leidžia sekti socialinių tinklų veiklą. Mes matėme šią vertinimo sistemą jau „Twitter“ ir „Facebook“, pašalinusių įrašus, kurie skiriasi nuo to, kuo tiki šios bendrovės. Tai yra socialinės vertinimo sistemos pradžia, kuri taps įkyriu - „didžiuoju broliu“, nagrinėjančiu jūsų komentarus socialiniuose tinkluose, kuri bus susietas su jūsų kredito sąskaita, ir panašius dalykus.

 

Prieš daugelį metų, kai 1991 m. sugriuvo geležinė uždanga, pamačiau naujienų pranešimą apie bauginamos Rytų Vokietijos policijos, vadinamos „Stasi“, bylas. Vakarų žurnalistai stebėjosi, kad tiek daug kaimynų šnipinėjo savo draugus ir slapta pranešė apie savo veiklą „Stasi“, taip pagerindami savo padėtį.

 

Po to, kai pamačiau tą pranešimą per televiziją ir mąsčiau apie tai, Viešpats kalbėjo su manimi ir pasakė: „Ateina diena, kai jiems nereikės kaimynų tinklo, nes šnipinėjimas bus atliekamas elektroniniu būdu“. Tai buvo daug laiko prieš internetą ir aš nesupratau, ką Jis man sakė. Dabar suprantu.

 

2001 m., kai buvo priimtas JAV įstatymas, žinomas kaip „Patriot Act“, kuris iš dalies leido atlikti elektroninį šnipinėjimą tam tikrais atvejais ir apribojimais, aš paklausiau Tėvo, ką jis apie tai mano. Jis atsakė: "Įstatymai, kurie buvo priimti siekiant apsaugoti mano žmones, vieną dieną bus naudojami prieš juos".

 

Nuo Danieliaus Babilone, iki Esteros Persijoje, iki krikščionių Romoje, iki nacių, SSRS ir šiuolaikinės Kinijos - tie, kurie skiriasi, yra problema, trukdanti tautai vykdyti jos darbotvarkę. Marginalizacija, patyčios ir galiausiai ekonominiai bei socialiniai apribojimai yra jų sprendimas.

 

Čia yra įdomi nuoroda, kuri pasirodė daugiau nei prieš metus, bet galbūt verta ja pasidalinti dabar. Aš pasilaikiau šią nuorodą apie nematomą tatuiruotę, kurią galima naudoti sekant vakcinacijas. Jis pasirodė 2019 m. gruodžio mėn., tačiau dabar technologija yra toliau pažengusi.

 

Pasidalijau nuoroda „Facebook“, bet nemanau, kad daugelis žmonių supranta, kaip būtų galima naudoti šią nematomą tatuiruočių technologiją. Tai nematoma tatuiruotė, priklijuota kaip lazda ant tvarsčio ir nulupta, paliekanti informacijos taškus apie vaiko skiepijimo įrašus. Jis turi būti naudojamas tose vietose, kur nėra įrašų tvarkymo sistemos, tačiau jis parodo, kaip ši „kvantinių taškų tatuiruotė“ gali būti naudojama ateities ekonominiais tikslais, nes kai tik elektroniniu būdu galite susidėti vakcinacijos įrašus į nematomą tatuiruotę ant kaktos, galite įdėti ir ekonominius duomenis:

 

http://news.rice.edu/2019/12/18/quantum-dot-tattoos-hold-vaccination-record/

 

Štai kodėl šio mėnesio CD / MP3 mokomoji serija yra „Skola“, o kitą mėnesį (birželio mėn.) bus apie „666“, kur visa tai krypsta - ekonominiai ir socialiniai klausimai yra raktai norint suprasti, į kur visa tai nukreipta ir kaip jis progresuoja.

 

Prisiminkite ir kitus amžiaus pabaigos ženklus: „Nes įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals“ (Mato 24: 12), o tautos supyko iš Apreiškimo 11: 18. Pažvelkite į netikinčių žmonių atšalimą, o tai išreiškiama pykčiu ir agresyvumu, propaguojant savo pažiūras.

 

Žemės druska - būkime sūrūs, ar būsime?

"Jūs esate žemės druska. Jei druska praranda sūrumą, kokia iš jos nauda? Ją išbers, kad žmonės ją mindžiotų. Jūs esate pasaulio šviesa. Negalima nuslėpti miesto, pastatyto ant kalvos“. Mato 5: 12–13

 

Druska yra konservantas net iki šių dienų. Taip pat ir prieskoniai. Tai mes. Žemė negali visiškai supūti, kol nepašalinama druska, todėl likite sūrūs žmonės! Mes esame šviesa ant kalvos ir pasaulis negali visiškai sutemti, kol šviesa nebus pašalinta.

 

Šviesa šviečia ir atskleidžia nešvarumus. Druska skausminga, jei uždedama ant žaizdos, todėl išmokite išmintingumo - kaip sakė Jėzus, jei jus atmeta viename mieste, tada paprasčiausiai išeikite, nesiveržkite per duris. Morkaus 4: 33 sakoma, kad Jėzus kalbėjo žmonėms, „kiek jie galėjo priimti“. Išmokite neperžengti tos ribos; palaukite, kol atsivers širdis.

 

Kristaus kūne – užauk, Kristaus kūne! (mano 2 centų vertės)

Per pastaruosius 6–7 mėnesius girdėjau, kad tiek daug krikščionių nutraukia draugystę ir bičiulystę su savo krikščionimis draugais dėl politinių pažiūrų. Kaip nuostabu, kad tiek daug krikščionių visame pasaulyje gyvena tokioje laisvėje, kad gali pasiimti ir pasirinkti savo draugus, remiantis politika. Argi ne liūdna? Visa tai tik atskleidžia dvasinius kūdikius, kurie mano, kad turi aukštesnių ir didesnių žinių ir apreiškimų nei jų (dabar jau buvę) draugai.

 

Kur Šventajame Rašte matome tokį mokymą, nutraukti bičiulystę ir draugystę, remiantis tuo, kad kažkas nemėgsta Cezario, bet kažkas kitas mėgsta? Kur mes matome žmones, mokomus skelbti politiką susirinkus šventiesiems?

 

Maniau, kad šventųjų susirinkimas buvo apie Jėzų ir mokinystės procesą kiekvieno susirinkusiojo asmenyje! Savo tinkle mes ne kartą sakėme žmonėms palikti politiką, numylėtą doktriną, bet kokią socialinę darbotvarkę, bet kokį šališkumą ar išankstinį nusistatymą prie durų - kai susirenkame, kalbama apie Jėzų! Kristus mumyse šlovės viltis!

 

Kaip taip gali būti, kad krikščionys nevertintų draugystės Kristuje?

Šie veiksmai leidžia pasaulio politinės scenos dvasioms kontroliuoti jų santykius Kristuje. Jie yra stabmeldžiai, vienas kitame iškeliantys politinę poziciją aukščiau Kristaus. Padidinti asmeninį šališkumą, išankstinį nusistatymą, teologiją virš Kristaus jumyse, Kristų manyje - Jis mus priima abu, argi neturėtume sekti tuo pavyzdžiu?

 

Paulius moko nutraukti bendrystę dėl neatgailaujančio moralinės nesėkmės, kaip vyrui, miegančiam su savo motina I Korintiečiams 5: 5. Jis sako, kad reikia nutraukti bendrystę su tais, kurie sąmoningai sukelia nesantaiką ir susiskaldymus ir sąmoningai nukreipia kitus. Romiečiams 16: 17-18

 

Jis tikrai žinojo, kad kai kurie buvo ištikimi Pauliui, o kiti sakė, kad jie ištikimi Apolonui - ir liepė jiems užaugti, nes Dievas yra Šaltinis, o jie elgiasi taip, lyg net nebūtų gimę iš naujo. I Korintiečiams 3: 1-15

 

Ar jie nebijo Viešpaties? Ar jie nesupranta, kokiomis dienomis gyvena? Ar jie nejaučia tikėjimo rimtumo ir to, ką Dvasia sako surinkimui?

 

Kalbant apie tuos, kuriuos atmetė draugai, mūsų dalis yra būti ten, kai įvyksta neišvengiamas jų nusivylimas. Paprastai netikri pranašai niekada neatgailauja, tačiau yra tie,kurie liūdnai pagarsėję delsimu.

 

Kitaip tariant, jie nebus atskaitingi už dešimtis melagysčių ir todėl iki šiol neįvykusių pranašysčių, tačiau sakys, kad laikas dar neatėjo arba tai įvyks po 3 ar 4 metų ir „tada visi pamatysite, kad buvau teisus " - tokio tipo dalykus. Nesvarbu, ar jie numatė, kad Jėzus turėjo sugrįšti pernai gegužę ar rugsėjį, bet negrįžo, ar rinkimų rezultatus, ar kad kokių nors planetų išsirikiavimas sukels didžiulius žemės drebėjimus - žmonėms sunku pasakyti „klydau“, daug lengviau pasakyti „Aš to nesuprantu, bet žinau, kad esu teisus, pamatysi“.

 

Įsakymas:

„... neapleiskite savųjų susibūrimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkite vienas kitą ir tuo labiau, kad matote artėjančią dieną.“ * „Kadangi matote artėjančią dieną“. Manoma, kad yra atskaitomybės jausmas, laiko, kuriuo gyvename, nuojauta turėtų mus priartėti vienas prie kito ir to, kas iš tikrųjų svarbu. * Hebrajams 10: 25

 

Kai mes renkamės Viešpaties akivaizdoje, tai darome ne tam, kad kalbėtume apie politiką. Ne tam, kad kalbėtume apie ginčus. Kalbame apie Jėzų, žmones. Kiekvienas iš mūsų yra gyva Viešpaties šventykla, kiekvienas turime savo Šventąją Dvasią. Šis faktas tuos tikinčiuosius, kuriuos pažįstame, turėtų priskirti daug aukštesniam lygmeniui nei netikinčiuosius. Mes renkamės, norėdami išgirsti, ką Kristus veikia vienas kito gyvenime, pagarbinti ar diskutuoti, išmokti ir pasidalinti tuo, ką Jis daro.

 

Vertinkite vienas kitą

Nežiūrėkite į tai, kas skiria, sutelkite dėmesį į tai, kas jus sieja. Aš visada stebiuosi, kaip krikščionys eina dirbti žmogui ar įmonei, kurių nevertina, su kuriais politiškai nesutinka ir, nepaisant to, yra puikūs darbuotojai. Vis dėlto, jei geras krikščionis draugas išreikš kitokią politinę ar doktrininę nuomonę, jie nutrauks su juo visus ryšius. Kokie jie veidmainiai!

 

Jie susitaikys su nesantaika savo šeimoje ir stengsis palaikyti santykius su artimaisiais, kurie prieštarauja viskam, kuo jie tiki, tačiau jei tik krikščionis draugas išsakys kitokią nuomonę, jie nutrauks santykius. Kokia veidmainystė!

 

Augink Kristaus kūną - mes vakaruose net nežinome, kas nutiks. Kai kurie tai jaučia ir gali nujausti. Investuokite į santykius Kristuje, branginkite tikinčiuosius, juos pažinsite amžinai, tiesiogine to žodžio prasme amžinai, todėl, jei įmanoma, susitaikykite dabar. Pastatyk tiltą ir tikėkis, kad jie pastatys tavo. Jei pastatysite tiltą ir rasite pastatytą sieną, palikite tiltą tai dienai, kai gal būt jie nugriaus sieną ir pastatys tiltą link jūsų.

 

Patikrinkite kaip vaikštote meilėje. Patikrinkite savo prioritetus. Būkite pasirengę investuoti į santykius su Kristumi. Mokėk tą kainą.

 

Susitikimų naujienos: Didesnės patalpos dėka vis dar turime vietos mūsų susitikimui Dentone, Teksase, birželio 26–27 d. Bozemanas liepą pilnas, atsiprašau. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie mūsų Mančesteryje (Naujasis Hampšyras) per patį lapų gražumo sezoną spalio mėnesį. Mes tikimės rugsėjo mėnesį pamatyti savo draugus Europoje - Olandijoje ir Latvijoje – priklausomai nuo kelionės taisyklių.

 

Kenijos, Ugandos naujienos

Kaip paskutinę šio projekto dalį, aplink Kenijos kaime išgręžtą šulinį dedame tvirtą tvorą, kuria žmonės džiaugiasi - tiek tvora, tiek vandeniu ir ramybe. Ugandoje mes esame trečiame 20-ies kiaulių rinkinyje, skirtame mūsų Ugandos namų surinkimams. Jie rengia mokymus ir duoda 1 kiaulę šeimai kiekviename namų surinkime, kad turėdami paršelių, kiti galėtų auginti kiaules ir galų gale turėtų tų pajamų ir maisto produktų. Labi vertingos  aukos būsimoms kiaulėms ir paprastiems dalykams, dėl kurių dažnai kreipiamės į savo dukterines bendruomenes - pinigai namams, maistui ir pan. Jei norite padėti, tiesiog pažymėkite „Afrika“.

 

Naujienlaiškis ilgesnis, nei iš pradžių maniau, bet norėjau pranešti, kad Viešpats prašo savo kūno įvertinti save, mūsų vaikščiojimą meilėje, prioritetus. Daugelis sureaguoja, o kitus užklumpa pasaulio dvasia.

 

Mes gyvename gerai, labai vertiname jūsų paramą. Mes esame maža tarnystė, bet paveikianti daugybę žmonių daugelyje tautų, ir kiekviena auka padeda labiau nei jūs žinote.

 

Ačiū už maldas ir palaikymą!

Laiminu,

Džonas   ir Barbara, Brianas ir Am

Skyrybos ir pakartotinės vedybos 2 iš 2

Divorce & Remarriage #2 of 2

 Sveiki ,

Praėjusią savaitę aš dalijausi Izraelio istorija apie skyrybų įstatymą, kaip jis buvo naudojamas, ir kaip netinkamai naudojamas nuo Mozės iki Malachijo. Kai Dievas įsteigė santuoką, jis taip pat turėjo sugalvoti išeitį, kad ydingi žmonės

gyvenantys  nuodėmingame pasaulyje galėtų pradėti iš naujo, tai ir numato Įstatymo 24: 1–4 skyrybų įstatymas.

 400 metų po Malachijo, Jėzaus laikais Dievas išsiuntė savo Sūnų laiko pilnatvėje, o jaunasis Jėzus I amžiuje būtų galėjęs  žinoti visa tai, kuo dalijausi praėjusią savaitę, ir daug daugiau. Daugelis jo laikų berniukų turėjo įsiminti 5 Mozės knygas ir mokėti jas deklamuoti iki 5 ar 6 metų amžiaus (Pradžios knyga, Išėjimo knyga, Levitų knyga, Skaičiai, Pakartoto Įstatymo knyga).

 

Tai beveik darželio kursas! Taigi Jis žinojo Dievo skyrybų įstatymą, žinojo Izraelio neištikimybės (Jam) istoriją, žinojo, ir kaip (Jis) išsiskyrė su Izraeliu, žinojo, kaip Malachijaus laikų kunigai piktnaudžiavo skyrybų įstatymu, kurį Jis buvo davęs jiems. Jis žinojo jo paskirtį, nes Pats jiems tai davė!

 

Hillelio ir Šammai namai

 

Pirmojo amžiaus pradžioje atsirado dvi minties mokyklos. Viena iš jų buvo „Hillelio namai“, o kita - „Šammai namai“. Rabinas Hillelis mirė apie 10 metų metus po Kristaus ir  galbūt pažinojo berniuką Jėzų, jei manome, kad Jėzus gimė 4 m. BC ( iki Kristaus)  ir būdamas 12 metų lankėsi šventykloje - maždaug 2–3 metus iki Hillelio mirties. Mes nežinome, bet rabinas Šammai gyveno iki maždaug 30 m.( po Kristaus), ir galbūt labai gerai pažinojo Jėzų.

 

Jie abu buvo žydų lyderiai, kurie pridėjo apie 800 savo įstatymų prie 613 Mozės įstatymų, ir apie tuos 800 Jėzus diskutavo su lyderiais. Kalbant apie Izraelio skyrybų įstatymą, Hillelis mokė, kad „nešvarumas“, kurį vyras gali rasti žmonoje, gali apimti sudegintą ruošiamą patiekalą, kurį ji gamino jam. Tai tiesa žmonės,  Hillelis mokė, jei žmona pridegina valgį, tai yra pagrindas skyryboms.

 

Tačiau Shammai mokė Dievo ketinimą, kad santuoka būtų visą gyvenimą, todėl skyrybos turėjo būti susijusios su kažkuo rimtesniu, tokiu kaip  ištvirkavimas, prievarta, apleidimas, nepriežiūra ar kita rimta problema. Tai buvo „karštos“ temos Jėzaus laikais, ir tai mus atveda prie Jėzaus pareiškimų apie santuoką ir skyrybas. Dabar mes turime istoriją, dabar turime kontekstą - bent jau trumpai.

 

Skirtumas tarp svetimavimo ir ištvirkavimo pagal Jėzų

 

Mato 5: 21-22 Jėzus pyktį be priežasties prilygino žmogžudystei, nurodydamas, kad jei žmogus be reikalo pyksta ant brolio, jam gresia pragaras. Tai sulygina neapykantos įsivaizdavimą  su poelgiu. Tai tapatina neapykantos vaizduotę su žmogžudyste.

 

Mt5: 28-32 Jėzus tą patį daro ir apie seksą. Žiūrėti  geidulingai į  moterį reiškia svetimavimą. Būtent čia turime pristabdyti. Mūsų neištikimybės apibrėžimas dažnai skiriasi nuo Jo neištikimybės apibrėžimo, ir tai sukelia painiavą bandant suprasti Jo žodžius. Suprask, ką Jėzus pasakė: žvilgsnis į moterį su geismu prilygsta poelgiui. Nekęsti  žmogaus be priežasties yra tas pats, kas nužudyti. Jėzus užsiima žmonių širdimi ir vaizduote.

 

 

 

Eil.28: „Kas geidulingai žiūri į moterį, jau svetimavo su ja širdyje“. Po to Jis pasakė „išrauti“ akį - būdą, kuriuo demonstruojamas geismas, ir „nukirsti dešinę ranką“ - ranka atstovauja veiksmą, kuris realizuoja akių geismą. Taigi Jis sako, kad susitvarkyk su geismu, susitvarkyk su įsivaizdavimu įvykdyti geismą su kitu asmeniu. Susitvarkyk. Nukirskite mintis, vaizduotę, galvokite apie kitus dalykus.

 

Šiame kontekste svetimavimas yra vedusio asmens veiksmas, įsivaizduojantis seksą su kitu asmeniu, ne su savo sutuoktiniu. Svetimavimas yra geismas, vaizduotė, fantazija. Jėzus sakė, kad nukirsk akies geismą ir pagalvok apie veiksmus iš anksto, kol tu iš tikrųjų to neįvykdei.

 

Svetimavimas / ištvirkavimas

"Todėl, jei vyras išsiskiria su žmona, išskyrus paleistuvavimą, jis yra kaltas dėl svetimavimo ir verčia ją svetimauti. O kas ją veda, tas svetimauja. Eil.32

 

Kadangi svetimavimas yra romano įsivaizdavimas, Jėzus šioje eilutėje klasifikuoja iš geismo gimusias santuokas kaip svetimaujančias. Jis klasifikavo geiduliu pagrįstą santuoką taip pat, kaip galėtume sakyti: „Jis vedė ją dėl  pinigų“ arba: „Ji vedė jį dėl politinių priežasčių“. Jėzus teigė, kad santuoka, pagrįsta geismu, sukėlusi ankstesnės santuokos iširimą, yra pagrįsta svetimavimu, o abu žmonės yra svetimavę - vienas su kitu geismo   vaizduotėje  ir fantazavo geisme.

 

Tai neprieštarauja paties Viešpaties skyrybų įstatymui, tačiau remiasi juo, ir atskleidžia  pirminį ketinimą, kad santuoka būtų laisva nuo geismo ir klajojančių akių. Daugelis surinkimų ( bažnyčių) ir net konfesijų nesupranta, kad Mozės įstatymas  leido vyrui ar moteriai iš naujo susituokti, ir Jėzus neprieštarauja pačiam įstatymui, kurį Jis pats davė Mozei, jie  mano , kad Jėzus sako, jog skyryboms nėra jokio pagrindo, išskyrus paleistuvavimą.

 

Jis pasakė visai ne tai. Nėra tokio dalyko, kaip „atskira“ eilutė, tačiau kiekviena eilutė yra subalansuota kontekste su kitomis eilėmis. Jis pasakė, jei žmogus pagaunamas geisme ir svetimavime ir palieka žmoną  dėl šitos priežasties, jo sekanti santuoka yra  paleistuvavimas -sukurta iš geismo ir fantazijos.

 

Kodėl Jis iš pradžių davė skyrybų įstatymą?

Mato 19: 3-9 Jėzaus klausiama: "Ar teisėta dėl kokios nors priežasties išsiskirti su žmona?" Kai dalijausi apie „Shammai“ ir „Hillel“ namus, ten  buvo daug diskutuojama tema. Egzistavo dvi skirtingos mokyklos, ir  jie bandė JĖZŲ tarsi pagauti tarp  dviejų skirtingų nuomonių šia tema.

 

Bet Jėzus ėmėsi šio klausimo, eidamas į pradžią eil.4-6: „Ar jūs neskaitėte, kad tas, kuris juos sukūrė pradžioje, padarė juos vyru ir moterimi ... kad jie paliktų savo šeimas kabintųsi vienas į kitą ir Taptų vienu kūnu. Tai, ką Dievas sujungė, tegul niekas neatskiria “.

 

Kitaip tariant, atsakydamas į klausimą, ar jie galėtų dėl kokios nors priežasties išsiskirti, Jėzus pasakė „ne“. Aukščiausia ir geriausia yra tai, kad jie išlieka viena visą gyvenimą. "Tai, ką Dievas sujungė, neleido žmogui atskirti".

 

Skyrybos suteikiamos tuo atveju, jei vienas sutuoktinis užkietina savo širdį prieš kitą.

Bet jie atkakliai klausė, ar tai buvo pirminis ketinimas, kai Dievas numatė skyrybas? Taigi eil.8 Jėzus perėjo nuo rašytinio įstatymo į įstatymo esmę. "Mozė (įstatymas) davė skyrybų įstatymą dėl jūsų širdies kietumo. Bet nuo pat pradžių taip nebuvo."

 

Jėzus čia atskleidžia tikrąjį skyrybų dėsnį: jis buvo duotas dėl vieno sutuoktinio širdies sukietėjimo kito atžvilgiu. Esant tokiai būklei, širdies kietumui, buvo suteiktas skyrybų įstatymas. Jėzus pateisino Šammai namus, sakydamas, kad skyrybos įvyksta tik dėl rimtų priežasčių, tokių kaip paleistuvavimas, smurtas, apleidimas ir pan., Nurodydamas, kad suprato, jog tai buvo suteikta tais atvejais, kai vienas sutuoktinis užkietina savo širdį prieš kitą.

 

Štai kodėl Paulius vėliau I Korintiečiams 7: 15 parašė, kad jei tikintis sutuoktinis yra vedęs netikintį, kuris nori skyrybų, paleiskite jį.. Tai rodo, kad netikintysis  užkietino savo širdį prieš savo sutuoktinį, tada Paulius pasakė: paleisk jį.

 

Žodis ir Dvasia sutaria

 

Jei tikime, kad Šventoji Dvasia kažką daro pasaulyje, tai rasime ir Žodyje. Jei ne, tai ne Šventoji Dvasia. Jei tikime, kad kažkas yra Žodyje, pamatysime, kad Šventoji Dvasia per šimtmečius sutiko su tuo supratimu Kristaus kūne iki mūsų dienų.

 

Kalbant apie skyrybas ir tai, ką sakiau aukščiau, kaip manau, sako Žodis, leisk man paklausti tų, kurie skaito, kurie buvo vedę, išsiskyrę ir galbūt dar kartą susituokę: Ar Viešpats tebėra su jumis toks, koks buvo anksčiau? Ar jis kada nors elgėsi su tavimi kaip su antros klasės karalystės piliečiu, sulaikydamas nuo tavęs savo Dvasią? (O gal surinkimas( bažnyčia) ir surinkimo (bažnyčios) kultūra privertė jus taip pasijusti?)

 

Taigi, jei tai, ką pasidalinau, yra subalansuota, leiskite paklausti tų, kurie išsiskyrę, išsiskyrę ir ištekėję: Ar Šventoji Dvasia tebėra su jumis? Vis dar tave laimina? Jei atsakymas yra teigiamas, tai šį subalansuotą Žodžio supratimą patvirtina Šventoji Dvasia jūsų gyvenime.

 

Yra tokių, kurie kitaip supranta Žodį, manydami, kad išsiskyręs asmuo jokiomis aplinkybėmis negali tuoktis iš naujo. Vis dėlto Dievas žada dar kartą susituokti su Izraeliu Naujojoje Sandoroje. Ar negalime sekti Jo pavyzdžiu? Argi Dievo Dvasia su jumis ir jūsų palaiminimas nėra įrodymas, kad jis nemano apie jus kaip apie savo 2 klasės vaiką? Ar jis parodė malonę ir savo buvimą, kai jūs išgyvenote skyrybas? Argi jis dabar nėra su jumis? Tada ilsėkis. Jis yra su tavimi taikoje.

 

O kaip vadovavimas būti „vienos žmonos vyru“, pagal I Timotiejui 3: 12?

„Tegul diakonai (tarnai / tarnautojai) būna vienos žmonos vyrai, gerai vadovaujantys  savo vaikams ir savo namams“.

 

Iš šios eilutės kai kurios konfesijos ir mokytojai sako, kad jei žmogus išsiskyrė, jis (ar ji) negali vadovauti. Tačiau įgyvendinus šią logiką, diakonai turėjo būti vedę, todėl Paulius bus diskvalifikuotas kaip diakonas, nes jis buvo vienišas. Pažiūrėk, kaip ta logika žlunga?

 

Tai, apie ką kalbėjo Paulius, buvo poligamija, kuri buvo įprasta tą dieną. Daugelį vakarų šalių šokiruoja tai, kad sužinome, jog tai vis dar aktualu kai kuriose Afrikos dalyse, Viduriniuose Rytuose ir ypač Indijoje. Gana dažnai mes CWOWI  susiduriame su tais, kurie turi žmoną iš santuokų, sudarytų dar vaikystėje, taip pat su moterimi, kurią įsimylėjo suaugę. Kartais sutarta santuoka gali būti anuliuojama sumokėjus nuotakos šeimai didelę sumą, kad jie išsaugotų gerą vardą ir santuokos sutartis būtų nutraukta.

 

Galėčiau pasakyti apie buvusius musulmonus, kurie pastaraisiais metais atėjo pas Viešpatį, įskaitant vieną su 17 žmonų, apie kurį  paskutinį kartą girdėjau, ir dar vieną labai turtingą vyrą Vidurio Rytuose, turintį daugiau nei 35 žmonas. Galėčiau papasakoti apie sutartas santuokas iš Indijos ir Afrikos dalių, kai kurios sėkmingai veikė, kitos - ne.

 

Tačiau šie  klausimai yra aktualūs ir šiandien, kaip ir Pauliaus laikais, kai jis teigė, kad jei vedęs vyras nori eiti vadovavimo pareigas, jis turi turėti tik vieną žmoną. Vėlgi, tam sutinka Žodis ir Dvasia, aš matau tai beveik kas mėnesį čia, mūsų tinkle. Ei, žmonės, mes tik norime sugauti žuvis, o Dievas jas valo, juokinga.

 

Santrauka

Tikiuosi, kad skaitytojas mato Dievo malonę ir gailestingumą šioje srityje, netikėtose gyvenimo tragedijose, pavyzdžiui, skyrybose. Jo aukščiausias ir geriausias ketinimas, kaip sakė Jėzus, kad susivieniję jie lieka visam gyvenimui. Bet kai JIS vedė, jis taip pat turėjo numatyti pabėgimo būdą. Norėdami sukurti santuoką ydingiems žmonėms, jis taip pat turėjo paruošti pabėgimo būdą.

 

1 Korintiečiams 10: 13 sakoma, kad Dievas neleis mums būti išbandytiems aukščiau mūsų jėgų, to , ką sugebame, ir, kai tas išbandymas įvyks, paruoš kelią  pabėgti, kad galėtume ištverti. Kartais, kaip mokė Jėzus, kai vienas sutuoktinis užsikietina prieš kitą ir nėra kelio atgal, skyrybos yra Dievo būdas pabėgti. Dievas tai davė, nes Jis yra meilė, kad būtų nauja pradžia, kaip sakoma Mozės įstatyme. (Kuriam Jėzus negalėjo prieštarauti  ir neprieštaravo)

 

Jėzus niekuo neprieštaravo Mozės įstatymui, kurį Jis kaip Kristus Pats davė Mozei. Prisiminti, kad. Jėzus neprieštarauja sau, o NT yra pastatytas ant Senojo. Išsiskyrusi pora gali vėl tuoktis su kitais žmonėmis. pagal Mozės įstatymą. Jėzus sakė, kad tai nebuvo pirminis ketinimas, bet suteiktas dėl kietos širdies. Raskite savo ramybę tame. Ilsėkis tame.

 

Jei jums teko pasinaudoti Dievo „pabėgimu“ nepavykusioje santuokoje, žinokite, kad kaip Kristus tada buvo jumyse, jis yra ir jumyse dabar. Niekas nesumažėjo, nesumažėjo, dvasinis debesis virš galvos  ir nepažymėjo jūsų „nešvariu“. Įrodymas yra nuolatinis Jo maloningumas jums, nuolatinis buvimas jūsų gyvenime, jūsų širdyje, ir niekas negali to paneigti.

 

Atsiprašau, kad šis straipsnis  buvo toks ilgas, tai yra plati tema. Jei nesutinkate, jokių problemų, leiskite mums toliau bendrauti tomis temomis  dėl ko  sutariame. Jis priima mus ir jus, tačiau  yra pusiausvyra, taikoma „realiame gyvenime“ ir kurią Jo Dvasia patvirtina mūsų gyvenime. Nauja tema „Klausimai, kuriuos man užduoda“ kitą savaitę.

 

Iki tol, laiminu,

John Fenn