Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2022 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

2022 m. lapkričio mėn. naujienlaiškis

 November 2022 Newsletter

 Sveikinu visus,

Esame tame 5 mėnesių laikotarpyje, apie kurį Viešpats man kalbėjo, nuo lapkričio iki kovo, o įvykiai per šį laikotarpį turės ilgalaikį poveikį kitais metais. Tai ne tik


politinis ir ekonominis klimatas , bet ir didžiulės Šventosios Dvasios ramybės metas – jaudinantis laikas būti Kristuje.

 Laikai ir sezonai

 Mūsų prigimtis nori žinoti ateitį. Paulius 1 Tesalonikiečiams 5:1 rašė, kad jam nereikia mums pasakoti apie laikus ir sezonus, nes jie yra akivaizdūs ir žinomi.

 Bėda ta, kad „laikai“ ir „sezonai“ yra neaiškūs, kai norime žinoti tikslų laiką. Kiek tarnavimų ir interneto svetainių yra skirta išsiaiškinti, kada gali įvykti paėmimas? Aš vaikščiojau su Viešpačiu beveik 50 metų, ir kiekvienais metais kas nors pranašaudamas  pateikia tikslią paėmimo datą.

 Žinojimas, kad esame tam tikrame laike ir sezone, tai  ir viskas, ką galime gauti.

 Apaštalų darbų 1:6-7, kai mokiniai norėjo sužinoti, ar tai jau laikas, kai Jėzus sugrąžins Izraeliui ankstesnę šlovę, Jis atsakė: „Ne jūsų reikalas žinoti laikus ir sezonus, kuriuos nustatė Tėvas savo paties valdžia“.

 Taigi... jau pasiduok. Nustokite ieškoti žvaigždžių ir planetų susiderinimo, to ar kito kalendoriaus ar šventės ir tiesiog pailsėkite. Jūs negalite sužinoti  to iš Tėvo, kada bus paėmimas. Paleiskite tai.

 Daugelis nori mirties ar paėmimo, nes jų gyvenimas žemėje yra skausmingas, pilnas ligų ar emocinių nuoskaudų – bet mes turime tai įveikti, išlikti, kol Jis nepašauks mus namo. Taigi mūsų dėmesys turėtų būti sutelktas į tai, kas mums numatyta, ir į Viešpatį.

 Žodis „laikai“ yra chronos, iš kur gauname žodį chronometras arba tai, ką vadiname laikrodžiu. Niekas nežino nei dienos, nei valandos. (chronos). Žodis "sezonai" yra "kairos", kuris yra kaip pavasaris, vasara, ruduo ir žiema.

 Jono 7 skyriuje iš Jėzaus tyčiojasi tuomet netikintys Jo broliai.

 Jie liepė Jam eiti į šventę ir visiems įrodyti, kas Jis yra. 6 eilutėje Jėzus jiems pasakė: „Mano laikas dar neatėjo, bet jums laikas visada tinkamas“.

 Jėzus matė skirtumą, ir suprato, kad Jam dar ne metas eiti į šventę, bet Jo netikintys broliai gali patys nustatyti savo atvykimo ir išvykimo laiką. Prieš savo gyvenimą  su Viešpačiu, mes patys nustatėme savo gyvenimo laikus ir sezonus. Kur eiti į mokyklą, kur gyventi, dirbti, tai priklausė nuo mūsų.

 Dabar, kai mes esame Kristuje, o Jis mumyse, Jis nustato mūsų gyvenimo laikus ir sezonus – Jėzus pasakė savo broliams, kad yra pasiryžęs likti sezono ribose: „Mano metas dar neatėjo“ – šventė vyko, bet Jėzaus tai nejaudino. Jis veikė pagal jam tinkamą sezoną.

 Tai nepatinka mūsų kūnui. Mes augome nepažindami Viešpaties, patys nustatydavome sau  laikus ir sezonus. Dabar mes suteikėme Jam tą valdžią. Mūsų kūnas nori judėti, kai nori judėti. O Jis taip dažnai  liepia mums pailsėti, palaukti, būti kantriems, leisti Jam užbaigti mumyse darbą.

 Bet broliams Jis sakė - eikite į šventę, jei norite, jūs patys nustatote savo gyvenimo sezonus.

 Tai ir džiaugsmas, ir nusivylimas vaikščiojant su Tėvu ir Viešpačiu.

 Raskite ramybę ir pailsėkite tame, kad Jis yra atsakingas ir niekada jūsų nenuvils. Jums gali tekti eiti per mirties šešėlio slėnį, bet Jis bus su jumis. Atraskite Jo buvimą savo dvasioje šiuo sezonu ir gyvenkite toje ramybėje, gyvenkite suvokdami, kad už jūsų gyvenimą atsako kažkas, daug didesnis už viską, ką šiame  gyvenime galite sutikti.  Kristus yra jumyse, ir tu iš tikrųjų viską gali per Kristų, kuris tave stiprina.

 Kol pasaulis nusiminęs, nervingas, kovoja, svarsto, kas bus toliau, supraskite, kad esate pačiame Dievo gyvenimo sezono viduryje – ir Jis niekada jūsų nenuvylė. Kai data  kovo 21 d., o kalendoriuje (šiaurės pusrutulyje) sakoma, kad pavasaris, o lauke šalta ar sninga, neprarandame vilties, nemanome, kad pavasario pilnatvė niekada neateis – žinome, kad vis tiek taip ir bus, nes mes esame tinkamame sezone. Pavasaris ateis kartu su gėlių ir medžių pliūpsniu.

Kad ir koks dabar bebūtų sezonas, jis tampa gražus, kai tas sezonas pasiekia  pilnatvę. Ilsėkitės tame. Kad ir kaip viskas atrodytų, kiekvieno sezono pilnatvė yra pabaigtas darbas. Leisk Jam dirbti.

 Per ateinančius 5 mėnesius pasaulyje daug kas nutiks keliais skirtingais lygmenimis, bet nors iš dalies žinome ir jaučiame, kaip viskas vyksta, mes išliekame toje ramybėje.

 Prisimenu laiką, kai vyko Arabų pavasaris ir Viešpats mane aplankė. Pokalbio metu pradėjau klausinėti Jo apie įvairias tautas ir ar jos nepateks teroristams ir netaps panašios į Iraną. Paskutinė tauta, apie kurią aš paklausiau, buvo Egiptas, ir Jis atsakė, kad ne, jis netaps panašus į Iraną, o tada Jis pasakė: "Bet kas tau ? O tu turi būti  Tėvo reikaluose."

 Tai išliko su manimi – nesvarbu, kas vyksta pasaulyje, kad ir kokiame savo gyvenimo laike būčiau, kad ir kokiame Dvasios sezone  būčiau, aš turi būti  Tėvo reikaluose. Man svarbiausia: ko Jis nori, kad šiandien dirbčiau? Kaip šiandien galiu būti panašesnis į Jį? Ką Jis šiandien deda į mano širdį?

 KWOWI („Kids Without Walls International“) Eikite į kwowi.org ir spustelėkite „Remti vaikus“, kad pamatytumėte jų nuotraukas ir biografijas. Vos 41 doleris per mėnesį leidžia vaikui su maistu praleisti visą mokyklos dieną. Esame labai dėkingi už jūsų paramą šiems vaikams Ugandoje ir Kenijoje, ir jie taip pat!

Škotijos konferencija; Netrukus turėsime registraciją į mūsų birželio 1–4 d. konferenciją Glazge, Škotijoje, kurią galite rasti mūsų savaitės mintyse ir informaciniame biuletenyje, tačiau mes vis dar svarstome detales. Tikimės, kad jis greitai pasipildys, todėl sekite naujienas.

 Dėkojame už jūsų dosnias maldas ir paramą!

 Johnas ir Barbara, Brianas ir Amy

2022 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Viešpaties vakarienė 1 iš 3

The Lord's Supper #1 of 3

Sveikinu visus,

 Viešpaties vakarienė arba Komunija yra viena iš dviejų Naujojo Testamento ritualų, o kitas – krikštas vandeniu. Visus kitus Senojo Testamento ritualus prarijo Jėzaus auka. Kai kas gali manyti, kad Krikštas Šventąja Dvasia yra trečiasis,


tačiau tai yra dvasinis prisipildymas, o ne išorinis veiksmas, kaip, pavyzdžiui, panirimas į vandenį ar valgymas, todėl jis paprastai nėra įtraukiamas į Naujojo Testamento ritualus.

 Ar tai yra mūsų tikėjimo pagrindas, kaip daugelis jį šiandien laiko?

 Laiško hebrajams autorius išvardija „Kristaus doktrinos principus (pagrindus),“ 6:1-2 jie yra: Atgaila dėl mirusių darbų, tikėjimas Dievu, krikštai (vandens ir Šventosios Dvasios), rankų uždėjimas, mirusiųjų prisikėlimas ir amžinasis teismas. (Ar teko kada nors  girdėti apie tai naujatikių klasėje ar per pamokslą?)

 

 VIešpaties vakarienė neįtraukta į pamatą. Mokymas apie rankų uždėjimą yra pamatinis, bet Viešpaties vakarienė – ne. Tai turėtų mums šiandien garsiai kalbėti šiuo klausimu. Jei Viešpaties vakarienę laikote pagrindine doktrina, turite pakeisti pagal tai, kas iš tikrųjų sakoma Šventajame Rašte. Taip mes atnaujiname savo protą, mąstyti taip, kaip mąsto Dievas. Atgaila YRA mūsų tikėjimo pagrindo dalis. Viešpaties vakarienė nėra.

 Suprask, prašau, kad aš esu už Viešpaties vakarienę ir švenčiu ją kelis kartus per metus. Tačiau kalbant apie pagrindinį mokymą, Šventasis Raštas jos neįtraukia į pagrindinius mokymus. Kai kuriems tai tikriausiai yra šokas, bet geras šokas pradėti galvoti taip, kaip apie tai galvoja Dievas.

 Apsvarstykite...

 Apaštalų darbų 2:38, kai susirinkusi minia išgirdo Petro paaiškinimą apie Sekmines ir paklausė, ką jie turi daryti, kad būtų išgelbėti, Petras pasakė: „Atgailaukite...“ Apaštalų darbų 3:19, kai luošas buvo išgydytas ir susirinkusius žmonėms, kurie buvo liudininkai šito stebuklo Petras ragino  „atgailauti ir atsiversti“. Apaštalų darbų 8:22, kai Simonas burtininkas užsimanė valdžios dėti rankas ant žmonių, kad tie gautų ŠV Dvasią , Petras liepė jam  „atgailauti ir melstis Dievui“. Apaštalų darbų 11:18, kai Petras pasakoja vadovams, kaip Kornelijaus namiškiai gimė iš naujo ir gavo Šventąją Dvasią taip, kaip ir jie, sakoma, kad jie visi „džiūgavo, kad Dievas suteikė pagonims atgailą gyventi“.

 Paulius yra ant Marso kalvos Atėnuose ir Apaštalų darbų 17:30 jis skelbia: „Dievas... įsako visiems žmonėms visur atgailauti...“ Apaštalų darbų 20:21, paskutinį kartą atsisveikindamas su Efezo vadovais, Paulius sako, kad buvo ištikimas. ; „Paliudyti žydams ir graikams atgailą prieš Dievą ir tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi“. Apaštalų darbų 26:20, gindamasis prieš Agripą, jis sako tą patį ir priduria, kad atgailavę jie turėtų daryti tai, kas įrodo, kad jie atgailavo.

 

 Taigi man įdomu, kas nutiktų, jei mums labiau rūpėtų atgaila ir teisingas gyvenimas, o ne tai, kaip ar kada turėtume valgyti Viešpaties vakarienę. Kaip atrodytų Kristaus kūnas, jei turėtume tuos pačius prioritetus, kuriuos Dievas išvardija savo Žodyje? O jeigu kiekvieną sekmadienio rytą švęsdami Viešpaties vakarienę žmonės būtų raginami atgailauti? O gal net užuot šventus Viešpaties vakarienę kiekvieno tarnavimo metu ji būtų pakeista raginimu atgailai?

 Tai buvo įdomus penas apmąstymams. Dabar grįžkime prie temos...

 Daug rašyta apie ankstyvąjį surinkimą, kas savaitę švenčiantį Viešpaties vakarienę, tačiau daugelis tų raštų paremti neteisingomis prielaidomis, senovines frazes interpretuojant šiuolaikinėmis akimis.

 Jie aiškina posakį „duonos laužymas“ kaip Viešpaties vakarienę, kuri yra neteisinga – tai tik paplitusi pirmojo amžiaus frazė, reiškianti valgį su kitais, bendrą valgymą. Jie neturėjo pjaustytos duonos, todėl kiekvieno valgymo metu laužydavo duoną  – kartais tai būdavo Viešpaties vakarienė, kartais tiesiog valgis. Jėzus laužė duoną ir žuvį, bet niekas netvirtina, kad duonos laužymas buvo Viešpaties vakarienė – tai buvo tik valgis. (Mt 14:19, 15:36, 26:26)

 Apaštalų darbų 2:42 rašoma, kad mokiniai tvirtai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų. Frazė „laužyti duoną“ graikų kalba reiškia bendrą valgį – jie susirinkdavo kartu pavalgyti.

 Kadangi 42 eilutėje sakoma „ ta duona“, o ne tik „duona“, galima suprasti, kad tai apima Viešpaties vakarienę. Tačiau 46 eilutėje jis palieka „ta“ ir tiesiog sako „laužo duoną“, turėdamas omenyje įprastą valgį. Tada darytume išvadą, kad Viešpaties vakarienė buvo dalis to, ką jie darė, bet ne per kiekvieną valgį. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas bendravimui, valgymui, maldai ir mokymui.

 Tai matome Apaštalų darbų 20:11, kai Paulius, iškritęs pro langą, prikėlė jaunuolį iš numirusių. Kai jaunuolis buvo sugrąžintas į gyvenimą, jie visi laužė duoną, o Paulius kalbėjo visą naktį iki ryto, o paskui išvyko. Jie nevalgė Viešpaties vakarienės, tekste rašoma, kad jie kartu vėlai vakarieniavo.

 Apaštalų darbų 27:35 aprašyta ta pati duonos laužymo praktika, kai Paulius audros metu laive kaip vienas iš 276 žmonių patikino juos, kad angelas jam sakė, kad jie visi  bus saugūs, patvirtindamas tai jis kartu su visais ėmė duoną, dėkodamas Dievui, laužė ją ir valgė.

 

 Namų surinkime,

 ...kai švenčiama Viešpaties vakarienė, ji dažnai įtraukiama į bendrą valgymą. Dažnumą nustato grupė arba šeimininkas (-ai). Kartais tik neformalus krikščionių susirinkimas pavalgyti gali apimti Viešpaties vakarienę, jei jie nori. Netgi vienas ar su kitais – Šventajame Rašte pateikiama labai nedaug gairių, išskyrus įsitikinimą, kad mūsų širdys yra teisingos, bet apie tai rašysiu kitą savaitę.

 Kai nusiimame religinius akinius ir grįžtame į I amžių, Viešpaties vakarienę suprantame kaip didesnio valgio dalį tikinčiųjų namuose. Tai ne visada buvo per susirinkime. Tai priemonė prisiminti Jo mirtį ir auką, kuri neapsiriboja tuo, kur, kaip ar kaip dažnai ji švenčiama.

 

 Kitas aspektas yra tas, kad visame Naujajame Testamente

 

...nuo 30 metų, kuriuos apima Apaštalų darbų knyga, iki visko, ką parašė Paulius, Jokūbas, Jonas, Petras ir Judas, per 70 metų vienintelis kartas, kai apie Viešpaties vakarienę buvo mokoma ar ji minima, yra 1 Korintiečiams 11 skyrius. Tai buvo iškelta tik dėl tarpusavio nesutarimų švenčiant Viešpaties vakarienę. Laimei, jis buvo įdėtas mūsų pamokymui.

 Priešingai, Naujajame Testamente daug kartų minimos arba mokoma žinia apie atleidimą, nuolaidas vienas kitam, maldą, atgailą, krikštus ir panašius dalykus. Ką daryti, kad Viešpaties vakarienė minima tik vieną kartą, o kitos temos tuose pačiuose laiškuose aptariamos kelis kartus? Tai buvo dalis to, ką jie darė, bet ne jų susibūrimų tikslas ir esmė.

 

 Kokius problemos paskatino  Paulių  mokyti  korintiečius, kaip tinkamai švęsti Viešpaties vakarienę?

 

 Tai paliekame kitai savaitei, iki tol, laiminu,

   

Džonas Fenas

2022 m. lapkričio 12 d., šeštadienis

Kaip suprasti amerikiečius 2 iš 2

Understanding America's  "Christian Patriot" Movement

#2 of 2

 Sveikinu visus,

 Šį nedidelį tyrimą užbaigiu tokiomis  mintimis:  Teismų naudojimas, – trumpasis būdas gauti tai, ko norite.   Tie, kurie varžosi dėl savo „teisių“, kad būtų pripažinti, išmoko pereiti per teismų sistemą, o ne per Kongresą, kuris leidžia


įstatymus. Teismo sprendimai iš karto tampa de facto teise, o tai gerai pasitarnauja liberaliems  kairiesiems. Aukų teisės tampa dėmesio centre, atmetant kitos ginčo pusės teises. Natūralus rezultatas – aukų tauta, kur visos jos stengiasi, kad jų balsas būtų išgirstas teismų sistemoje.

 Rezultatas – Vyriausybė nebegina Dievo suteiktų teisių žmonėms , ji suteikia teises tiems, kurie nukentėjo.

 Liberalai iš visų rajono kepyklų ypač nusitaikė Į kepėją, krikščionį, kad išprovokuotų teismų įsikišimą, nes žinojo, kad ši kepykla atsisakys kepti vestuvinį tortą homoseksualiai porai. Žemesnės instancijos teismai ir vyriausybė stojo į homoseksualų poros pusę, kuri tapo diskriminacijos „auka“.

 O kas, jeigu...

 ...mokyklinių pietų metu visiems vaikams būtų pateikti keksiukai  (sausainiai mūsų draugams Jungtinėje Karalystėje) ir jie visi būtų padėti ant stalo, kad bet kuris vaikas galėtų vaikščioti ir pasirinkti, tačiau 1 smurtautojas nusitaikė į vaiką, kuris sėdėjo vienas ir valgė savo keksiuką? O kas, jei tas vaikas priešintųsi priekabiautojui ir atsisakytų duoti jam savo keksiuką? Teismai šios bylos atveju būtų tarsi mokytojas, ginantis priekabiautoją, teigdamas, kad jis turi teisę paimti kito vaiko keksiuką.

 Tai nebuvo išmintinga ar paremta sveiku protu. Tačiau vyriausybė gynė „aukų“ bylą ir suteikė joms teises. Laimei, Aukščiausiasis Teismas galiausiai atmetė žemesnės instancijos teismo sprendimą porai, pripažindamas jų teisę vadovauti kepyklai pagal religinius įsitikinimus.

 Šiuo atveju,

 ...pametę valdžios vaidmenį – ginti Kūrėjo suteiktų teisių supratimą, vyriausybės pareigūnai priima savavališkus sprendimus, remdamiesi savo įsitikinimais, jie išduoda teises. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl krikščionys ir konservatoriai vis labiau įsitraukia į valdžią, siekdami atkurti tradicinį valdžios vaidmens supratimą.

 Išminties ir kompromisų reikia tam, kaip viskas turi būti padaryta su meile ir sveika nuovoka.

 Laikas nuo laiko vyriausybei pavyksta daryti kompromisus, tai geriausia, ką ji gali padaryti. Tai yra reprezentacinės Respublikos, tokios kaip JAV, politikos pobūdis. (Atstovaujama respublika reiškia, kad piliečiai išsirenka jiems atstovaujančius pareigūnus. JAV nėra demokratinė valstybė.)

 Tikimės, kad mūsų išrinkti lyderiai mums atstovaus, naudosis išmintimi ir pasvers visas galimybes. Mes išrenkame juos atstovauti mums, kad jie galėtų priimti protingus sprendimus, atsižvelgdami į visų teises, įtraukdami visuomenę. Norime, kad jie suprastų, jog Dievas davė teises, o valdžia turi įgyvendinti tas  piliečių teises.

 Alexis de Tocqueville'is savo 2 tomų veikale „Demokratija Amerikoje“ (1835/1840) sakė apie Ameriką, kad kiekvienas Amerikoje turi „galimybę padaryti klaidų, kurias galima ištaisyti“, ir tai yra amerikiečių privilegija. Jis rašė, kad tai labiau apibūdina Ameriką nei bet kuri kita savybė. Turime galimybę padaryti klaidų, kurias galima ištaisyti, ir bandyti dar kartą, nes tuometinė valdžia 1835 m., kai jis tai rašė, stengėsi užtikrinti savo piliečiams neatimamas teises.

 

 Dabar valdžia suteikia teises, apibrėžtas mažiausiu bendru vardikliu; Kas jaučiasi nukentėjęs, mano, kad jų teisės turėtų būti iškeltos aukščiau kitų. Dabar atrodo, kad kiekvienas žmogus turi stoti prieš vyriausybę, kaip aukščiausias teisių davėjas. Tai yra atsitraukimas nuo steigimo dokumentų, ir dar viena priežastis, kodėl šioje tautoje kyla krikščioniškas patriotizmas, tai   – (ir vėl) atkurti istorinę perspektyvą.

 Kai žmonės mato tik savo dalykų pusę ir atsisako bet kokio kito požiūrio, negali kalbėti apie kitas perspektyvas, redaguoja istoriją ir atsisako klausytis kalbėtojų, kurie nesutinka su jų įsitikinimais.

 Kai teisės tampa absoliučiu pasirinkimu...

 ...diskusijos ir samprotavimai tarp grupių, siekiant išspręsti jų skirtumus, niekada neturi vykti. Mes praradome diskusijų meną. Mes praradome pokalbių ir kompromisų meną. Kiekviena grupė tiesiog laikosi savo teisių, diskutuoti nereikia ar nenorima. Mes tapome tauta genčių, kariaujančių viena prieš kitą, kurios neima į nelaisvę. Tai prieštarauja krikščioniškam požiūriui. Vaikščiojimas su meile, kalbėjimasis, maldos  vienas už kitą yra mūsų kultūra.

Šiuolaikiniame pasaulyje teisė tampa laisva nuo žmogaus indėlio, nes sudėtingi pokalbiai niekada neįvyksta. Negalime mandagiai ginčytis dėl savo teiginių, bet Teisės verčia visuomenę rengti šaukimo rungtynes taip, kad niekas negalėtų suvokti problemų,  skirtumų ar sprendimų. Dabar kartos, įskaitant krikščionis, deja, žino tik staigias reakcijas, kai garso baitai atėmė gebėjimą naudotis sveiku protu ir ginčytis, nepaverčiant to asmeniniu puolimu.

 

 Tai visiškai priešingas gyvenimas Dievo Dvasioje. NT mums sakoma, kad reikia nusileisti vienas kitam, būti kantriems, maloniems, atlaidiems. Kai valdžia mano esanti teisių davėja, meilė prarandama, daugelio širdys atšąla dėl valdžios palaikomo neteisybės didėjimo, vadinant tai normaliu ir tuo, kad tai turi priimti visi.

 

 Tėvas įkūrėjas Jamesas Madisonas rašė:

 „...formuojant žmonių vyriausybę virš žmonių, didžiausias sunkumas slypi tame: jūs turite įgalinti vyriausybę kontroliuoti valdomuosius; o kitu atveju įpareigoti ją susivaldyti“.

 Valdžia tampa nepajėgi funkcionuoti, slegiama  savo pačios svorio

 Tada valdžia tampa begemotu, kurio niekas nekontroliuoja, niekas neprisiima atsakomybės, kiekviena grupė, kiekviena gentis turi savo teises, kurios yra įkaltos akmenyje, kad vienas biurokratas sujaukia dokumentus kitam biurokratui ir niekas neturi valdžios ar noro vadovautis sveiku protu, išmintimi arba vykdyti savo valią, nepažeidžiant  Įstatymo vykdymo.

 Tada įstatymas pakerta sprendimams, dėl kurių demokratija veikia. Kam rinkti ką nors, kai niekas nesikeičia. Apie žmogaus indėlį kalbama, bet Mašina rieda toliau; vyriausybės duoti įstatymai turi būti aukščiau už sveiką protą ir sąžiningumą.

 Amerikos krikščioniui...

 

Tačiau mes, amerikiečiai, galime atsekti 3 pagrindinius dalykus, apie kuriuos kalba šis mažasis tinklaraštis: Kūrėjas suteikia teises, o ne valdžią. Šios teisės negali būti perleistos ar pažeistos. Todėl kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo gyvenimą. Tai yra krikščioniškas požiūris ir tradicinė Amerikos kultūra. Deja, tai kertasi su tuo, ką daugelis bando padaryti Amerikoje ir kitose Vakarų šalyse.

 Paulius rašė, kad turėtume melstis už*...

 

„...karalius ir visus valdžioje... kad gyventume tyliai, taikiai ir dievotai, visiškai sąžiningai“. Dauguma žmonių tiesiog to nori – gyventi visuomenėje, kurioje sąžiningas darbas ir dievobaimingas gyvenimas leidžia visiems gyventi taikiai. Tai reiškia, kad turime prisiimti asmeninę atsakomybę už savo gyvenimą pagal tam tikrus moralės standartus.

 Paulius gyveno laikais, kai viešpatavo Roma ir ištikimybė Cezariui buvo privaloma. Krikščionybė buvo kultūra, skirta prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, nes kiekvienas turi atsiskaityti  prieš Dievą, kuris yra didesnis už Cezarį. Cezario ir krikščioniškosios kultūros imtynės tebevyksta ir šiandien, ir mes visi esame jų dalis. * (I Timotiejui 2:2)

 

 Tikiuosi, kad tai padėjo suprasti, kodėl kyla Amerikos krikščionių patriotų judėjimas. Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

2022 m. lapkričio 8 d., antradienis

Kaip suprasti Krikščionių patriotų judėjimą Amerikoje 1 iš 2

 Understanding America's   "Christian Patriot" Movement  #1 of 2

 Sveikinu visus,

 Tai bandymas  iš dalies paaiškinti, kodėl Amerikos krikščionys ir Amerikos politika yra taip glaudžiai susiję, sutelkiant dėmesį į 3 pagrindinius dalykus. Tai taip pat


parodys, kas  vyksta politiškai ir keliose Vakarų valstybėse.

 JAV Nepriklausomybės deklaracija, Konstitucija (ir teisių įstatymas), pagrįsta tradiciniu  judėjų ir krikščionių tikėjimu.

 Kai 1776 m. liepos 4 d. mūsų protėviai paskelbė Jungtines Valstijas nepriklausomomis nuo Didžiosios Britanijos, pirmoji pastraipa po tos deklaracijos įžanginio teiginio (preambulės) sako:

 "Šias tiesas laikome savaime suprantamomis; visi žmonės sukurti lygūs ir jiems Kūrėjas suteikė tam tikras neatimamas teises, tarp kurių yra Gyvenimas, Laisvė ir Laimės siekimas. Vyriausybes sudaro žmonės, savo teisingas galias įgyjant valdomųjų sutikimu.“

 "Mes laikome šias tiesas savaime suprantamomis“ reiškia, kad šios tiesos yra akivaizdžios visiems. Kaip savaime suprantama, kad vasarą lapai žaliuoja arba dangus mėlynas, tai yra visiems akivaizdu.

 "Kad visi žmonės  sukurti lygūs, kad jų Kūrėjas jiems suteikė tam tikras neatimamas teises".

 Kadangi Deklaracijos kontekstas apima visus Amerikos vyrus, moteris ir vaikus, žodis „vyrai“ reiškia žmoniją, visus asmenis, susijusius su dokumento tikslu. Ištraukus „vyrus“ iš konteksto, galima iškreipti prasmę manyti, kad kalbama tik apie lytį, vyrą.

 „..aprūpinti jų Kūrėjo suteiktomis tam tikromis neatimamomis teisėmis“.

 Neatimamos teisės; „jų negalima atimti, paneigti ar perleisti kitam“. Jame sakoma, kad Kūrėjas suteikė visiems žmonėms teises, ir tai yra savaime aišku, kad valdžia negali to atimti, paneigti ar perleisti kažkam kitam (nes Jis yra Dievas). Siekiant „užtikrinti šias teises“, sudaroma vyriausybė.

 Skirtumas tarp konservatorių ir liberalų: Dievas duoda teises, o ne valdžią.

 Iki 1776 m. liepos 4 d. jokia kita tauta nepaskelbė, kad ji remiasi samprata, kad Dievas suteikia visiems žmonėms teises, todėl vyriausybės vaidmuo yra padėti piliečiams užtikrinti tas teises. Liberalai, priešingai, mano, kad valdžia suteikia ir atima teises.

 Tai yra „krikščioniškojo patriotinio“ judėjimo  pagrindas. Taip siekiama atremti liberalų įsitikinimą, kad valdžia suteikia teises, o ne Dievas, ir jų puolimą prieš tuos, kurie tiki tradiciniais dokumentais, kuriuos parašė mūsų įkūrėjas.

 Apie tas teises ir kodėl kyla krikščioniškojo patriotizmo judėjimas

 Žemiau pateikiami 3 pagrindiniai dalykai, kuriuos aptariu norėdamas paaiškinti, kodėl krikščionybė ir tradicinė Amerikos kultūra taip glaudžiai siejasi su mūsų steigimo dokumentais.

 Kūrėjas suteikia teises

Šios teisės yra neatimamos (negali būti paneigtos, pažeistos, perleistos kitam)

Todėl 1 ir 2 nustato, kad kiekvienas asmuo yra atsakingas (Dievui) už savo gyvenimą (kaip jis elgiasi su šiomis teisėmis).

 Tai, ką matome dabar tarp liberalų JAV ir kitose šalyse:

 A. Valdžia suteikia teises

 B. Tas teises gali nustatyti vyriausybė

 pagal tai, kaip ji nori

 C. A ir B nustato, kad kiekvienas asmuo yra atsakingas  

 vyriausybei

 Natūralios tikėjimo, kad valdžia suteikia teises, pasekmės yra tai, kad jei kas nors nepriima vyriausybės C, jis yra įvardijamas kaip nepatriotiškas arba išdavikas. Krikščionys ypač išskiriami dėl to, kad jie atsisako palikti pirminius 3 principus. Vyriausybė nori, kad visi būtų vieningi A, B ir C srityse. Įtraukimas į juos reiškia priėmimą tol, kol jie laikosi A-C. Krikščionys negali eiti į kompromisą dėl originalaus 1-3, kas sudaro sąlygas konfliktams.

 Supraskite tai: štai kodėl žiniasklaida puola tuos, kurie tiki tradicine ištekėjusios mamos, susituokusio tėčio ir vaikų šeima, kaip „kraštutinius dešiniuosius“ arba „fašistus“. Prieš įvesdami totalitarinę vyriausybę, turite sunaikinti šeimą, nes tie, kurie pirmiausia yra ištikimi šeimai, automatiškai nepaklus vyriausybės mandatams, kurie prieštarauja tradicinėms vertybėms. Todėl tradicinės amerikietiškos kultūros šalininkai turi būti šmeižiami, apšaukiami visokiais vardais (nacistais, fašistais, išdavikais, nepatriotiškais, kaip matėme Amerikos politikoje ir žiniasklaidoje ir pan.).

 Nepriklausomybės deklaracija ir Teisių projektas parašyti neigiamai

 Tai reiškia, kad jis nusako, ko negali padaryti vyriausybė, o ne nusako „pozityvius“ veiksmus, kuriems ji ar kiti turi paklusti teisių požiūriu. Pavyzdžiui: „Kongresas nepriima jokio įstatymo, gerbiančio religijos įtvirtinimą arba draudžiantį laisvai ja naudotis“. Jame nurodoma, ko valdžia negali, o ne tai, ką gali padaryti. Teisių projektas  parašytas neigiamai.

 Devintojo dešimtmečio pradžioje prezidentas Ronaldas Reiganas sakė: „Skaičiau apie kitas šalis ir apie tai, kaip jos panašios į mūsiškę daugeliu atžvilgių, išskyrus tą vienintelį skirtumą. Jų konstitucijos yra dokumentai, kuriuose vyriausybė nurodo žmonėms, ką jie gali daryti, mūsų gi yra dokumentas, kuriame sakoma, kad žmonės sako vyriausybei, ką ji gali padaryti.

 Mūsų dokumentai yra parašytas neigiamai, aprašant, ko vyriausybė negali padaryti, taip suteikiant piliečiams teisę pasakyti, ką jie leis savo vyriausybei. Kai mūsų laikais liberalai pavertė vyriausybę teisių davėjais, tai matoma, pavyzdžiui, FTB ir Teisingumo departamento pavertimą ginklu prieš konservatorius*, žmonės eina į balsavimo kabinas ir kandidatuoja siekdami atkurti pagrindines ribas ir vyriausybės vaidmenį.  Nuo mokyklų tarybų iki prezidentūros – tai yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl JAV kyla krikščionių patriotų judėjimas.

 *Šiuo metu, kai tai buvo rašoma, Į Romos  kataliko judėjimo  už gyvybę  lyderio namus įsiveržė SWAT komanda ir areštavo jį dėl daugiau nei prieš metus iškeltos bylos , kad  neva  vyras sukėlė pavojų savo mažamečiui sūnui. Kitas vyras padavė ieškinį, bet teismas atmetė jo bylą ir reikalavimus. Tačiau daugiau nei po metų DOJ ir FTB atgaivino bylą ir surengė reidą vyro namuose, išvesdami jį su  grandinėmis prieš žmoną ir vaikus. Byloje, kuri buvo  nutraukta teisme  įrodant, kad tėvo elgesys buvo skatinamas savigynos , galbūt valdžios institucijos būtų turėję pasikalbėti su žmogumi ar jo advokatu, jei būtų norėję  toliau tirti tą atvejį, bet niekada nederėtų veržtis  žmogaus namus  su SWAT komanda, kurią sudaro daugiau nei tuzinas ginkluotų iki dantų policininkų.

 Tokie veiksmai vakaruose yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės ima balsuoti už konservatorių vertybes atstovaujančius pareigūnus. Panašus balsavimas už konservatyvias vertybes Europos tautų vadovybėje vyko dėl panašių priežasčių – „populistinis“ judėjimas renka konservatorius, kurie tiki tradicine šeima, tautine tapatybe ir pan., bet žiniasklaidoje yra vadinami įvairiausiais vardais.

 Tikiuosi, kad ši pirmoji dalis buvo įdomi norint sužinoti esminius perspektyvų skirtumus ir tai, kas vyksta JAV ir daugelyje Vakarų šalių. Kitą savaitę – kaip liberalai naudojasi teismais, kad įteisintų savo veiksmus.

 Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas