Būdai, kaip žmonės prasilenkia su jiems skirta tobula Dievo valia. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. vasario mėn. 18 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Gyvenimas yra pilnas mažų sprendimų. Viešpatyje mes padarome tuos sprendimus ir darydami juos arba mes tampame panašūs į Viešpatį, arba stengiamės Jį padaryti panašų į save. Kiekvienas sprendimas gali mus auginti ir keisti arba mes galime likti savo gerai pažįstamoje komforto zonoje.

Ši serija yra apie tai, kaip žmonės prasilenkia su tobula Dievo valia ir aš pradedu ją nuo pašaukimo į mokinystę, o tai reiškia būti ne tik tikinčiuoju, bet tapti mokiniu.

Jėzus nėra paviršutiniškas

Gyvename tokioje bažnyčios kultūroje, kurioje sakoma - „priimk“ Jėzų ir Jis sutvarkys tavo gyvenimą. „Pakviesk Jį į savo gyvenimą“ reiškia, kad Jis ateis ir pakeis jį į gerąją pusę. Kur Evangelijoje yra parašyta, kad išgelbėjimas yra susijęs su tuo, kad mes tampame panašūs į Jį?

Kai žmonės nusprendžia sekti Jėzumi pagal šiuolaikinę evangelijos versiją, ir kai ateina laikas bei Jis paprašo padaryti sunkų sprendimą, kaip pavyzdžiui, atleisti kam nors arba žengti tikėjimo žingsnį ir eiti į darbą arba mokytis, ko nebuvo jų planuose, dažniausiai jie lieka savo komforto zonoje – „Viešpatie, dar šiek tiek palauk“. Tuo metu jie atsisako augti, sakydami: „Kai man paskambins, tada atsiliepsiu“. Vietoj to, kad patys inicijuotų ir bandytų statyti tiltą. Tuomet jie dažniausiai sako: „Aš padarysiu tai, Viešpatie, kai tik gausiu darbą ir sutvarkysiu namų reikalus“. Ir kai taip neatsitinka, jie nusprendžia, kad tai greičiausiai ne Dievo valia, bet iš tikrųjų jų meilė Viešpačiui atšalo ir jie nori Jam tarnauti patogiai jausdamiesi. Ar tai būtų pažįstamas kartėlis prieš ką nors arba atsisakymas tarnauti, jie apgauna save, galvodami, jog jų meilė Viešpačiui nepasikeitė, bet jų atsisakymas augti įrodo kai ką kita.

Viešpats visą laiką yra ištikimas ir teikia Savo ramybę dvasioje, parodydamas, kad atvėrė kelią, jeigu tik jie pasirįžta tam žingsniui... atleisti, judėti, siekti susitikti su tuo žmogumi... tačiau taip dažnai tikintieji neseka paskui tą ramybę. Jie sako, kad myli Viešpatį, bet tuo metu jie tampa klausytojais, o ne Žodžio vykdytojais.

Praeitą savaitę pažvelgėme į 3 vyrus, kurie atstovauja 3 kategorijas sąlygų, kurias žmonės pateikia Viešpačiui prieš pradėdami gyventi pagal Jo tobulą valią: žinojimas, kur gyvensime, finansinis saugumas bei šeimos ir draugų parama.

Tačiau pažvelkime į kitus dalykus, kuriuos Jėzus pasakė. Petrui Jis tarė, kad jeigu norime Juo sekti, turime imti savo kryžių. Mato 16:21-26 Petras sudraudė Jėzų, siūlydamas neimti savo kryžiaus, turėdamas galvoje Viešpaties paliepimą nešti savo kryžių. Su apreiškimu, kad galvoti kitaip – tai iš velnio. Jėzus pasakė, kad Petrui rūpi labiau žmogiški, o ne dieviški planai. Bet kas seka Jėzumi, turi nukryžiuoti savo paties planus ir nešti Dievo planų kryžių savo gyvenime. Tai nereiškia, kad Jėzus prisitaikys prie mūsų planų, bet kad mes nukryžiuosime (tai - kankinantis procesas) savo planus, nes mes Jį labai mylime.

Luko 14:26 Jėzus pasakė, kad jeigu „nemylėsi“ savo artimųjų „mažiau už Jį“, negalėsi sekti Juo. (Graikų k. originale žmona nėra įtraukta į šitą sąrašą. Karaliaus Jokūbo vertime naudojamas žodis „neapkęsi“ neatspindi visos šio žodžio reikšmės graikų kalbos originale. Čia randame „nemylėsi mažiau“. Šiame sakinyje kontrastas iškeliant Jėzaus meilę žymiai aukščiau už artimųjų meilę išreiškiamas žodyje „meilė / neapykanta“). Kitaip tariant, mūsų meilė Viešpačiui turi būti tokia karšta palyginus su mūsų meile savo namiškiams. Ar galėtume tai pasakyti išskirtinai apie save? Ar tavo šeima žino, kad tu seksi Jėzumi visą likusį savo gyvenimą ir nekreipsi dėmesio į jų apgalvotus planus, jeigu Jis tavęs to paprašytų?

Sąlygos, kurias Jėzus pateikia, norintiems sekti Juo, labai skiriasi nuo „pakvietimo Jį į savo širdį“. Tiesa yra ta, jog tai Jis – kviečia mus į Savo gyvenimą ir, už tai mes mokame kainą:

Visiškas atsidavimas Jam visam gyvenimui, tai būti keičiamu į Jo atvaizdą, nuolat darant mažus sprendimus, pagal Jo valią.

Yra milijonai tikinčiųjų, bet mažai mokinių

Daugeliui žmonių sunkiai sekasi sekti Jėzumi, nes jų požiūris į Jo valią jų gyvenimuose toks pat, kaip ir prieš jiems tampant tikinčiaisiais. Jie kelia rankas, pakviečia Jėzų į savo gyvenimą, meldžiasi su visais bendruomenėje. Jie buvo mokomi evangelijos, kad Jėzus ateis į jų gyvenimą, atstatys finansus, išgydys kūną ir santykius. Taigi, jie gyvena su Juo taip pat, verkdami ir dejuodami, neturėdami tvirto stuburo, kai ateina laikas padaryti, jų nuomone, sunkų sprendimą, taip ir nesugebėdami tapti geriausiu asmeniu kokiu galėtų būti Jame, pagal Jo prigimtį ir charakterį.

Tačiau Jėzus yra Karalius ir tas pats Viešpats, kuris pasakė tas tiesas evangelijose, reikalaudamas visiško savęs išsižadėjimo, kad taptume mokiniais. Taigi, kai sakome „Eisiu kur tik tu eisi“, Jis išgirsta tai per Savo Evangelijos tiesų prizmę ir Jis sutvarkys atitinkamai tavo gyvenimą.

Bet kai sakome „Eisiu kur tik tu eisi“ ir laikomės įprastinio rankų pakėlimo, lengvos evangelinės kultūros, norime laikytis savo planų, nekeičiant senojo, su trūkumais charakterio, tai mylime Viešpatį tik iki tam tikro taško, laukdami kad Jėzus viską mums duos. Kitą savaitę – apie seriją mažų sprendimų, kuriuos padarė Petras.

Petro sprendimai... tikrai, aptarsime juos kitą savaitę... :) Iki tada! Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI Naujienlaiškis. Kovas 2017. Atnaujinimas. Neandertalietis. Kaip pakeisti gyvenimą?

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 13 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki visi,

Keletas naujienų trumpai.

Artimiausi susitikimai: kovo 16-22 dienomis, aš keliausiu po Lietuvą. Balandžio 8-9 dienomis Osawatomie, Kanzaso vaslstijoje, vesiu seminarą ir maldas dėl emocinio išgydymo. Nuo balandžio 18 iki 30 dienos būsiu Suomijoje ir Norvegijoje. Gegužės 25-28 dienomis vyks konferencija Olandijoje. Liepos 14-16 dienomis Montreal/Granby, Quebec, Kanadoje. Spalio mėnesį New England valstijoje regioninis susirinkimas per Kolumbo dienos savaitgalį. Tikslesnes datas dar pranešiu vėliau, bet preliminariai planuojama 4-11 dienomis. Šiuo metu išlaidų ypač daug, todėl šį mėnesį ypatingai vertiname jūsų paramą.

Su CWOWI susietos namų bažnyčios: Mes norėtume praplėsti savo el.naujienlaiškį ir įkelti keletą pastraipų apie tai, kas vyksta mūsų filialuose visame pasaulyje. Jeigu esate CWOWI namų bažnyčia arba tikitės pradėti namų bažnyčią, parašykite man el.laišką adresu cwowi@aol.com, kad mes galėtume apie tai pranešti mūsų naujienlaiškiuose arba interneto puslapyje. Ačiū!

Už mus asmeniškai

Per pastarąsias tris savaites turėjome nemažai elgesio problemų, susijusių su mūsų sūnumi Krisu. Žmonės, turintys smegenų sutrikimų, dažnai nori ką nors pasakyti, tačiau tai kažkur pakimba tarp minčių ir galimybės tai išsakyti; tokiu būdu mums išoriškai tai pasireiškia staigiais pykčio proveržiais. Praeitą savaitę mes pastebėjome, kad jis „išsiliejo“, lipdamas į autobusą, kuris vežė į dirbtuves, nes kažkas prieš dieną jį užgavo. Krisas gerai praleido savaitę, bet aš užtrukau daug laiko, besiaiškindamas su padėjėjais ir slaugytojais, kad viską sužinočiau, kas ten nutiko. Prašau pasimelsti, kad jam būtų viskas gerai, kol aš būsiu išvykęs šį ir kitą mėnesį.

Neandertalietis?

Mudu su Barbara pastaruoju metu pasidarėme DNR tyrimą, kad išsiaiškintume apie savo kilmę. Tai gana paprasta; reikia spjauti į vamzdelį, įdėti jį į paminkštintą voką, palaukti 6 savaites ir jie nustato kilmę pagal tavo DNR. Mes padarėme taip prieš 5 metus, bet technologijos žymiai labiau pažengusios šiuo metu, todėl atsakymas atėjo daug detalesnis negu prieš tai. Manasis buvo beveik toks, kokio aš ir tikėjausi, išskyrus vieną svarbų elementą. Aš esu visiškas europietis, kurio DNR sudaro 48% airio ir brito. 19% - vokiškas/prancūziškas, 1%-skandinaviškas ir kitas šiaurės Europos 25%, itališkas ir pietų Europos – 5% ir 2% rytų Europos.

Pranešimas buvo detalus; duomenys rodė, kad rytų Europos ir Skandinavijos DNR buvo 1600 metais, po to Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos – iki 1700-1800 metų, Airijos ir Britanijos ankstyvaisiais 1800 metais.

Tada sekė 4 puslapis

Visa ši informacija yra pirmų trijų puslapių santrauka. Pamaniau, kad tai yra pakankamai įdomu. Buvau sužavėtas, kad jie gali atsekti informaciją iš 1600 metų ir susekti mano prosenelių judėjimą per rytų ir pietų Europą į Vokietiją, Prancūziją bei Airiją ir Britaniją. Tada aš atverčiau 4 puslapį, kuriame buvo didelėmis ir paryškintomis raidėmis parašyta:

„Neandertalinė kilmė. Jūs turite 291 neandertalietinį variantą. Tai sudaro daugiau nei 70% visų (mūsų) klientų“. Greičiausiai prieš 1600 metus ir mano rytų europietiškuosius prosenelius, buvo kiti proseneliai iš Neander Valley (Neander slėnis) Vokietijoje. Mokslas sako, kad būtent iš Vokietijos kilę neandartaliečiai. Cituoju, kas parašyta: „Jūs turite 1 neandartalietišką variantą, susijusį su jūsų ūgiu.“ Trumpai tariant, esu didžiapėdis J. Yra 1436 DNR žymekliai, įrodantys neandertalietišką žmogaus kilmę ir aš turiu 291 iš jų...

Nežinau viso mokslinio ryšio, kuris sieja mane su Ieva ir Adomu, Nojumi ir šeima, kuri galiausiai atėjo iki manęs ir leido man gimti į šią žemę. Ir jeigu leisčiau sau, galėčiau savo įvaizdį ir pasitikėjimo jausmą statyti ant savo DNR faktų, kurie yra šiek tiek gluminantys. Tačiau tikrai žinau, kad savo dvasioje ir sieloje 1974 metais pakeičiau šeimas ir dabar priklausau šeimai, su kuria aš tapatinuosi labiau nei su laikinomis žemiškomis šeimomis.

Tiesa yra tokia, jog mes visi, kurie gimėme iš Dvasios, pakeitėme šeimas. Klausimas – su kuria šeima mes tapatinamės, stengiamės sekti ir atrandame savo vertę bei likimą? Tai visą gyvenimą trunkantis procesas, vadinamas mokinyste. Ką mokslas besakytų, kad esu tai, kas esu pagal žemišką kūną, žinau, kad savo dvasioje ir sieloje esu Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šeimos narys, o vieną dieną turėsiu ir pašlovintą kūną.

Yra tik vienas būdas, kaip pakeisti savo gyvenimą pagal Dievo Žodį: „Pasikeiskite (praeikite metamorfozę), atnaujindami savo protą...“ Rom 12:1-3

Vienintelis būdas atnaujinti savo protą yra atmesti mintis, kurios priešingos apreiškimui iš Dievo. Niekas negali uždėti rankų, kad protas atsinaujintų, joks velnias negali būti išvarytas, joks pasninkas staigiai nepakeis tavo minčių. Mes iš tikrųjų turime elgtis pagal Dievo Žodį – priešintis senoms mintims, mąstydami naujomis mintimis ir tik naujomis. Visos kitos mintys mums tiesiog trukdo. Jis iš tikrųjų paliečia žmones, kad išgydytų mūsų mintis nuo praeities arba prisiliečia, kad pašalintų emocinį skausmą bei liūdesį, tačiau kasdien mes turime kontroliuoti savo mintis ir emocijas. Tai vienintelis būdas, kaip augti Kristuje.

Skamba nesudėtingai, bet iš pradžių sunku; palaipsniui darosi lengviau. Laimėk ginčą su senomis mintimis, reikalaudamas naujų. Iš pradžių tai valios išbandymas, ypač jeigu senos mintys įkvėptos demonų. Tačiau turime leisti pasireikšti savo valiai ir nuspręsti, kad mąstysime tiktai tai, ką sako Dievas. Taškas visiems ginčams ir diskusijoms. Tik tada varomoji jėga pasikeis.

Kaip visuomet, mes labai labai vertiname jūsų paaukojimus bei maldas už mus!

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org

Būdai, kaip žmonės prasilenkia su jiems skirta tobula Dievo valia. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. vasario mėn. 11 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

1985 metais aš buvau tarp bažnyčių. Juk tai skamba taip elegantiškai, ar ne tiesa? Tarp bažnyčių? Tai reiškia, kad nauji vaikinai pradėjo vadovauti, o aš buvau atleistas iš tarnavimo vadovo pozicijos Kolorado universitete, kuris yra Boulderyje. Vaikinai galvojo, kad jiems labiau pasiseks, nors aš jau beveik 2 metus stengiausi subalansuoti labai destruktyvaus „Ganytojiško judėjimo“ kryptį, kuri buvo beveik beužmušanti tą tarnavimą.( Jie baigė tarnauti prabėgus keliems mėnesiams po mano atleidimo).

Taigi, buvau „tarp bažnyčių“ ir dirbau Domino picerijoje, pristatinėdamas picas, kad turėtume maisto ant stalo ir stogą virš galvos. Manęs paprašė, kad dirbčiau vadybininko darbą. Aš labai ilgai dvejojau, nes norėjau, kad Viešpats man atvertų duris pastoriauti ar kažkaip kitaip tarnauti, bet matydamas poreikį maitinti savo jauną šeimą, sutikau.

Būdamas vadybininku, uždirbau daugiau pinigų, negu kada nors savo gyvenime: 50.000 dolerių per 1985 metus. Tai yra tas pats kaip 114.640 dolerių šiandien pagal www.dollartimes.com, tačiau mano širdis vis tiek troško būti pilno laiko tarnavime. Tuo metu kompanijos viceprezidentas, atsakingas už viską JAV Mississipi River vakaruose, gyveno Boulderyje ir jis išrinko mane, kad dirbčiau sunkiai besiverčiančiose picerijose ir jos vėl galėtų duoti pelną. Aš tuom ir užsiėmiau, nes Dievo malonė ir išmintis buvo su manimi.

Mano pasirinkimas

Tada atėjo diena, kai aš turėjau arba dirbti toliau, arba išeiti. Jie pasiūlė man tame regione prižiūrėti 9 picerijas, kas reikštų darbo užmokesčio sumažinimą arba turėti bet kurioje iš keletos kitų valstijų. Jie pasiūlė pradėti nuo 23 picerijų mano regione Englewoode, Kalifornijoje arba Sietle, kurios buvo dar beatsidarančios, arba Anchorage, Alaskoje. Dirbti pas juos reiškė gauti šešiaskaites, jeigu ne septyniaskaites įplaukas, o taip pat premijas ir kitas frančizės teikiamas galimybes.

Aš turėjau neįgalų sūnų, kuriam reikėjo operacijų ir specialaus mokymo. Mūsų antrasis sūnus gimęs 1982 metais, o Barbara tuo metu laukėsi trečio sūnaus. Taigi, apsiimdamas dirbti su frančize, aš tikrai pagerinčiau situaciją šeimoje. Be to, Barbara ir aš esame kilę iš šeimų, kurias galima apibūdinti „Country Club rinkiniu“ – mes turėjome namelį prie ežero, poilsinę transporto priemonę, mano tėtis turėjo lėktuvą, savo verslą bei kitas nekilnojamo turto investicijas. Barbaros tėvai turėjo nuosavą parduotuvę mieste ir žmonės mus pažinojo. Taip mes užaugome ir tokiuose socialiniuose sluoksniuose judėjo mūsų gyvenimas.

Bet kai mes, paaugliai, įsimylėję Jį ir vienas kitą, atėjome pas Viešpatį, buvom visiškai Jam atsidavę. Sakėme, kad eisime bet kur ir priimsime bet kokį iššūkį dėl Jo pažinimo didybės ir mes buvome apsisprendę tam. Netgi būdami paaugliai, patyrėme nuostabių dalykų su Juo, nes mūsų širdys buvo visiškai Jam atsidavusios. Jeigu Jis liepdavo pašokti, mes pašokdavome net neklausdami, kaip aukštai.

Tai buvo tada...

Mes atsisakėme aukštų pareigų bei pasiūlymo dirbti su frančize, nes jeigu jie ir būtų atleidę mane dėl mano atsisakymo, mes žinojome, kad tuo metu Jėzus nori, jog mes liktume Kolorado valstijoje. Pasakysiu aiškiau – atsisakiau milijonų dolerių ir praradau darbą, nes žinojome savo širdyse, jog Jėzus nori, kad liktume čia, Kolorado valstijoje, nors ir nežinojau, koks bus mano kitas darbas ar bažnyčia. Buvome paėmę paskolą, mokėjome už automobilį, t.y. visus įprastinius finansinius įsipareigojimus, kuriuos jauna šeima su 3 berniukais gali turėti. Ir mes šito pasiūlymo atsisakėme tiesiog dėl to, kad žinojome, kur Jėzus nori, kad mes būtume. Taip mes visada gyvename.

Ir štai dabar...

Šiais laikais aš taip dažnai matau žmones, kurie sako, jog nori paklusti Dievui, tačiau savo širdyse jie kelia Dievui sąlygas, kurios apriboja tą norą. Jie judės ten, kur Jis norės, bet tik tuo atveju, jeigu jiems saugumą teiks jų banko sąskaita. Jie pakeis darbus, nes Jis veda kitur, bet judės tik tuomet, kai viskas sutvarkyta iki smulkmenų. Kaip tai atsitiko krikščionybėje, kad mes Dievą padarėme savo tarnu, vietoj to, kad patys tarnautume Jam? Šis pokytis pirmiausia įvyksta asmeniškai, o po to tampa kultūrinu reiškiniu.

Tuomet kai mes dar gyvenome Kolorado valstijoje, buvo pora, kuri ruošėsi išeiti į pensiją ir jiems priklausantį 40 arų geriausią Kolorado kalno žemės plotą skirti misionierių ir tarnautojų ugdymo centro įrengimui. Toje vietoje taip pat būtų buvę poilsio namai tarnautojams. Pranašystės per vyrus ir moteris, kurie nieko nežinojo apie jų planus, patvirtino, kas buvo jų širdyse, ir tai rodė, kad jų planai gimę dvasioje yra iš Viešpaties.

Bet vieną dieną, gavęs ne tokį patrauklų verslo pasiūlymą, jis tarė man: „Jeigu parduočiau savo verslus ir sumokėčiau visas sąskaitas, o likusius pinigus padėčiau į mūsų pensijų fondą, man liktų tik daugmaž 750.000 dolerių“ (šiandien tai būtų 1.719.601 USD). Jis pridūrė, kad turint tik ¾ milijono neįmanoma ką nors padaryti dėl Dievo...

Nusišalinimas

Per daugelį metų pamatėme, kad išėjimas į pensiją daugeliui tampa tikra našta – pradedant medicinos profesionalais, kurie kalba apie laiko dovanojimą iki klinikų įkūrimo reikiamose vietose visame pasaulyje, iki kvalifikuotų gydytojų, kurie gali pakeisti vaikų gyvenimus, verslininkų, kurie pasisako už trumpas keliones, kad padėtų finansuoti šulinių kasimą arba bažnyčių statymą. Galiausiai jie nusiperka poilsinę transporto priemonę, rekonstruoja savo namus, leidžiasi į kelionę laivu, prižiūri anūkus ir niekada nedaro tai, ką Dievas įdėjo į jų širdis.

Kažkur pakeliui jų širdyse Dievo įdėtas pašaukimas, kuris buvo toks stiprus prieš porą metų, liko atidėtas į šalį dėl patogumo ir noro, kad viskas būtų savo vietose prieš tai, kai jie norės pajudėti arba leisis į tą kelionę su Dievu. Gyvenimas tekėjo, bet jie pasišalino.

Tuo tarpu, kai daugelis susitelkia į Didįjį Paliepimą – turime Jono ir Petro pavyzdžius, kaip jiedu paliko savo žuvininkystės verslą bei Matą, kuris atsisakė savo pelningo mokesčių surinkimo verslo – buvo ir kitų, kurie sakė, kad nori taip pat sekti Jėzumi. Bet, kaip visada, Jėzus pasveria širdis, pasveria motyvus, kad pamatytų, ar jie iš tikrųjų pasiruošę išstovėti meilėje, apie kurią skelbė Jam savo lūpomis.

Vienas vyras buvo pakviestas, 2 norėjo sekti Jėzumi

Luko 9:57-62 rašoma apie tris vyrus, kurie norėjo sekti Jėzumi. Jėzus nepakvietė pirmojo. Jis tiesiog pasakė Jėzui, kad seks Jį visur, kur tik Jis eis. Nesudvasinkite posakio „Aš seksiu paskui tave“, nes tas vyras suprato šį procesą paraidžiui, kad jis seks Jėzų ir Jo linksmąją mokinių grupę, kurie stovyklaudavo šen bei ten arba, kai galėdavo, apsistodavo ir namuose. Viskas, ką Jėzus jam pažadėjo, tai benamio gyvenimą. Nieko pastovaus. Labai dažnai jie pradėdavo dieną, nežinodami, kur jie kitą naktį miegos. Mes nežinome, ką tas vyras pasirinko.

Bet jis panašus į tuos aukščiau išvardintus žmones, kurie nori viską žinoti, prieš pradėdami sekti Jėzų. Jėzus tiesiog nėra visada toks, kaip tie žmonės.

Kitą vyrą Jėzus tiesiogiai pakvietė sekti Jį. Šis norėjo priimti Jėzaus pakvietimą, jeigu tik galės grįžti namo ir palaidoti savo tėvą. Tuo metu palaidoti tėvą reiškė, kad tuojau pat įgyjama teisė perimti testamentą. Galime spėti, jog šis vyras norėjo būti finansiškai saugus ir turėti savo pajamas, nes nebuvo tikras dėl pajamų šaltino, kai pradės sekti Juo.

Atrodo, kad toliau sekė kompromisas. Jėzus pasakė: „Tegu mirusieji (dvasiškai) laidoja savo mirusiuosius (fiziškai), bet tu eik ir skelbk Dievo Karalystę.“ Iš pradžių Jėzus pakvietė: „Ateik“, bet išgirdęs sąlygas, paliepė jam „Eik“. Tas vyras nebuvo Jo tobuloje valioje, bet Jo pritaikyta valia rėmėsi į tai, ką tas žmogus Jam suteiks, gyvendamas (galbūt) priklausomai nuo savo įplaukų, kurios ir buvo ta sąlyga, dėl kurios jis tarnaus Viešpačiui.

Paskutinysis vyras yra dar vienas žmogus, kurio Viešpats tiesiogiai nepakvietė. Kaip ir pirmasis vyras, jis pats atėjo pas Jėzų, tardamas: „Viešpatie, seksiu Tavimi, bet pirmiau leisk man atsisveikinti su mano šeima.“ Ir vėl gi šiame kontekste jis atsisveikintų su savo šeima ir greičiausiai būtų išleistas į tarnavimą su fanfarais. Jėzaus atsakymas buvo toks, kad bet kas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal (apgailestaujančiai į savo šeimą, su pasidalinusia širdimi tarp šeimos ir Dievo) netgi netinka būti Dievo Karalystėje. Pamiršk norą sekti Jėzumi. Jėzus pasakė, kad toks žmogus net negali būti Jo Karalystės dalimi!

Šioje serijoje pažvelgėme į būdus, kaip žmonės prasilenkia su Viešpaties valia. Šiais laikais, kaip ir Jėzaus dienomis, kaip matėme Luko 9 skyriuje, daugeliui labiau patinka patogumo evangelija, evangelija, kurioje viskas žinoma iš anksto. Kai Viešpats veda, Jis neduoda neoninės šviesos su mirksinčiomis rodyklėlėmis ir nerodo „Eik čia“, bet Jis atskleidžia Savo valią širdyje, o tada atsitraukia ir stebi, kaip mes atsakysime. Tai subtilu, nebent tu esi vienas iš įsimylėjusių Dievą žmonių, kuris sakai, kad eisi ten, kur Jis pasakys ir turi charakterį, kuriuo įrodai savo širdies atsidavimą darbais arba galiausiai pasirenki kitą kelią ir esi saugus, bet dvasiškai nepasitenkinęs.

Serija apie mažus sprendimus Petro gyvenime, bet apie tai kitą savaitę.

Iki tada! Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI Naujienlaiškis. Vasaris 2017. Atnaujinimas, Pranašiškai, dalyvavimas TV laidose

John Fenn, 2017 m. vasario mėn. 15 d., 

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki visi,

Turiu porą trumpų naujienų, keletą pranašiškų dalykų ir bendros informacijos.

Iš asmeninio gyvenimo: Atrodo, kad Kriso elgesys balansuojasi – jis mokosi nemėtyti savo mašinyčių į slaugytojus namų grupėje, nors kitiems tai rimta problema – dėkoju už jūsų maldas. Tik tuo atveju, jei esate susidūrę su rūpinimusi žmogumi su negalia savo namuose arba įstaigoje, galėsite tai suprasti - 'tai' tiesiog kybo virš jūsų ir visada yra jūsų galvoje. Mano svoris krenta pamažu, tačiau krenta. Barbara taip pat stengiasi.

Dalyvavimas TV laidose

Man buvo pasakyta, kad mano 30 minučių interviu su Deborah Sweetin jos laidoje 'The Deborah Sweetin Show' , pasirodys ORU TV kanale, GEBA, vasario 17-18 dienomis – penktadienį 18 val. ir bus kartojama šeštadienį 17 val., centrinės laiko juostos laiku. Pasitikrinkite vietinio paslaugų teikėjo kanalą savo apskrityje. (Tiesioginis TV kanalas 363)

Priežastys dalyvauti mūsų konferencijoje Olandijoje

Gegužės 25-28 d. (norint galima pasilikti 29-30 d., aplankyti apylinkes) jūsų laukia galinga malda ir šlovinimas, asmeninė malda, puikus mokymas, įskaitant klausimus-atsakymus, taigi daug daugiau nei įprastai namų bažnyčioje! Renginys bus rekolekcijų pobūdžio, visi drauge valgysime, eisime pasivaikščioti, betarpiškai bendrausime, susitiksime senus draugus bei susipažinsime su naujais žmonėmis iš kelių skirtingų šalių. Tai investicija į savo ateitį, kurios dėka gali pasikeisti gyvenimas, - tai ne išlaidos, bet investicija į savo paties gyvenimą. Kartu su kitais būsime tame pačiame dvasiniame lygmenyje – puiki bendrystė išalkusioms ir ištroškusioms sieloms. Jei susidomėjote, rašykite man el. laiškus.

Kovo 16-21 būsiu Lietuvoje – ten lankiausi prieš kelerius metus ir aš TAIP nekantriai laukiu, kada vėl pamatysiu senus draugus ir sutiksiu naujų. Tikiuosi, kad prie mūsų prisijungs gyvenantys apylinkėse ir rajonuose keliems susitikimams!

Pažinti, iš tiesų pažinti Viešpatį ir Tėvą

Ar žinojote, kad Naujasis Testamentas, kokį turime šiandien, nebuvo pripažintas kaip Naujasis Testamentas iki 1500-ųjų ir 1600-ųjų metų (nors keli Ortodoksų lyderiai buvo priėję tų pačių išvadų prieš 1000 metų, vėlyvaisiais 600-iais m., tačiau NT kompiliacija nebuvo baigta dar beveik tūkstantmetį su iki šių dienų išlikusiais skirtumais tarp Katalikų Biblijos ir Protestantų Biblijos).

Apaštalo Jono raštai apie 100-uosius m. buvo paskutinieji, kurie buvo įtraukti į Naująjį Testamentą, tačiau viskas, nuo Evangelijų iki Pauliaus laiškų ir Jono raštų, buvo kopijuojama ir diskutuojama ištisus amžius, kol nuo Mato evangelijos iki Apreiškimo buvo įtraukta į formą, vadinamą Naujuoju Testamentu, kokį jį turime šiandien.

Tai reiškia, kad per amžius Naujojo Testamento laiškai buvo tik priedas prie žmonių tikėjimo, nes jais dalindavosi namų bažnyčios su kitomis namų bažnyčiomis, tik po kelių šimtmečių žmonės ėmė juos jungti į vieną knygą, pridėdami skyrius ir eilutes, kad būtų lengviau nurodyti ištraukas.

Ankstyvieji krikščionys turėjo pažinti Tėvą, turėjo pažinti Tiesos Dvasią juose, turėjo pažinti Viešpatį. Jie buvo susitelkę į Kristų juose, šlovės viltį, o ne žodžius, atspausdintus ant popieriaus lapo, nes jie turėjo tik kelis žodžius ant popieriaus. Jie pažinojo Tikrą ir Gyvą Asmenį, vadinamą Žodžiu. Jis buvo vadinamas „Žodžiu“ daug anksčiau, nei atsirado „Žodžiu“ vadinami atspausdinti raštai.

Šiandien kai kurie krikščionys, besiginčijantys dėl šių eilučių, taip intelektualiai susitelkia į save, o tai tik įrodo, jog jie nuoširdžiai nepažįsta Asmens, vadinamo Dievo Žodžiu, nes jeigu pažinotų, pažinotų ir Tiesos Dvasią, kuri pataisytų klaidingus jų įsitikinimus. Jie neturi drąsos atsitraukti nuo ginčų prie maldos, ieškoti Tėvo, ieškoti Viešpaties ir išsiaiškinti, ką Tiesos Dvasia mano apie jų įsitikinimus. Daug smagiau ir daug didesnis iššūkis yra ginčytis ir kapstytis vienokiame arba kitokiame (nykiame) arba pusiausvyros neturinčiame mokyme, nei užversti visas knygas ir papraščiausiai melstis, mąstyti, kontempliuoti, ramiai išbūti nuolankume šlovinant Tėvo akivaizdoje ir siekiant išsiaiškinti JO nuomonę. Paulius kalba korintiečiams, kad kažkas jiems pateikė kitokią evangeliją, kitokį Viešpatį, kitokią Dvasią. Jie pažinojo Tikrąjį, todėl ir falsifikatas buvo akivaizdus.

Nors laiškų, mums pažįstamų kaip Naujasis Testamentas, kompiliatoriai ir ketino visiems pasitarnauti, ir jie pasitarnavo, - nesupraskite manęs klaidingai, - nenumatytos pasekmės buvo tai, kad žmonės pradėjo sutelkti savo tikėjimą į žodžius ant lapo popieriaus, užuot pažinę Asmenį, iš kurio šie puslapiai išteka. Jie tapo vien klausytojais, o ne vykdytojais. Jie pasitenkino intelektualiais svarstymais ir įstrigo juose, iš tiesų taip ir nepažindami Asmens ir mūsų Tėvo charakterio.

KIEK KARTŲ aš bandžiau kalbėti su teigančiais, jog Viešpats sako viena ar kita arba kad Tėvas veikia taip ar kitaip, jiems remiantis iš konteksto ištrauktomis eilutėmis, kad pakreiptų Žodį pagal tai, kuo jie nori tikėti. Aš sakydavau jiems: „Tu klysti, aš Jį pažįstu ir Jis nėra toks.”

Jie žiūrėdavo į mane apstulbę, galvodami, kad esu arogantiškas arba kad noriu jais manipuliuoti. Nei vienas iš šių variantų nėra tiesa, aš paprasčiausiai labai gerai pažįstu Tėvą, taip pat pažįstu Tėvo Dvasią, kuri yra manyje – taigi jeigu kas nors mano, jog užrašytas Žodis sako kažką priešingo tam, kokį Tėvą aš pažįstu, aš žinau, jog tai netiesa.

Bičiuliai, ŠTAI į ką kreipia Kristaus kūnas, į žmones, kurie pažįsta Tėvą, pažįsta Jo Tiesos Dvasią juose, pažįsta Kristaus Asmenį mumyse. Taip, aš nepasisakau už jau ilgai vyraujantį mokymą „jūs privalote kasdien būti Žodyje", - paprastai kalbant, tai reikštų, kad tau kasdien reikėtų perskaityti po 2 skyrius arba bent jau kokį skyrių ar pastraipą, ir tai tau turėtų padėti išlikti tikėjime. Aš tai darau. Aš būnu Žodyje kasdien, tik ne taip, kaip patariama bažnytinėje kultūroje. Aš renkuosi biblinę kultūrą. Ryte, tik atsibudęs, prieš išlipdamas iš lovos, sakau: 'Labas rytas, Tėve. Už ką norėtum, kad šiandien pasimelsčiau?' Paklausiu Viešpaties: 'Ką Tu nori man šiandien papasakoti apie Kristaus kūną, už ką pasimelsti?' Tai gali trukti 10 minučių arba valandą, tačiau paprastai tai trunka apie 30 minučių – aš meldžiuosi kitomis kalbomis, ir tuomet iš mano dvasios ima plaukti žmonės bei situacijos, kad už juos užtarčiau. Paprastai užtarimo malda ilgai netrunka, Tėvui tereikia, kad Jis būtų pakviestas darbuotis kieno nors gyvenime ir tada jau Jis gali perimti nuo to taško.

Žodyje aš būnu kasdien, tačiau neskaitau kasdien skyrių po skyriaus, eilutę po eilutės. Aš nesusitelkiu ties puslapiu, tačiau ties Tuo, iš kurio tie puslapiai išplaukia. Aš verčiau susipažinsiu su autoriumi nei su leidėju.

Tokiu būdu aš mąstau, studijuoju ir medituoju kokius 5 ar 6 dalykus 'su Žodžiu' kada tik galiu, sutelkdamas savo dėmesį prie kiekvieno 'rema žodžio', atgijusio mano širdyje, kiekvieno principo ar eilutės, iškylančios prieš mane. Kai man reikia surasti eilutę, susijusią su kokiu nors dalyku, aš paimu raštą ir gilinuosi į jį, tačiau pirma einu prie Asmens, vadinamo Žodžiu, įkvėpimui ir tėkmei gauti. Aš judu per užrašytą Žodį link Jo, aš neinu nuo užrašyto Žodžio prie to Žodžio Asmens.

Kaip Jį pažinti? Padėk savo Bibliją, praleisk laiką kalbėdamasis su Tėvu apie nieką ir apie viską - kalbėk Tėvui, atrask būdų, kaip Jam padėkoti - už saulėtekį, saulėlydį, debesis, reiškinius gamtoje, nuostabų planą ir tvarką, kuriuos matai savo gyvenime, laimę danguje, ką tik nori... sužadink save, kad susisiektum su savo širdimi ir kodėl esi tikrai dėkingas, kad esi išgelbėtas - pradėk nuo to. Tada, kai kas nors tą dieną pareikš savo nuomonę apie ką nors, gali papraščiausiai viduje paklausti: 'Ką Tu manai apie tai, Tėve?' Tu būsi nustebintas! Įtrauk Tėvą, nes iš Jo išėjo Asmuo, vadinams Žodžiu, iš Jo išėjo spausdintas Žodis. Kodėl nesusipažinus su tuo Šaltiniu?

Turėk galvoje, ką pasakė Tėvas... ir tada tai...

Beveik prieš 2 savaites mąsčiau apie tai, apie ką čia jau dalinausi, ką man prieš metus ar daugiau pasakė Tėvas apie JAV. „Žlugimas ateis konservatoriams esant atsakingiems, jie bus apkaltinti, nors tai bus veiksmai buvusių prieš juos, ir iš tikrųjų turėtų būti apkaltinti jie...“ - ir daugiau apie būsimus persekiojimus JAV, t.t.

Kai mąsčiau, kaip ir kada pamatysime 'konservatorius esant atsakingais' - atėjo rinkimai. Man galvojant apie šiuos dalykus, Jis įsikišo sakydamas: „Stebėk, kaip Europa juda negrynųjų pinigų ekonomikos link. Ekonominiai sunkumai ten tai paspartins, ir tie sunkumai pirmiausia ateis į Europą ir privers daryti pertvarkymą ES, prieš sunkumams ateinant į JAV. Daugelis kaltins Ameriką. Bet kai tai ateis į JAV, tai atsitiks staiga. Tačiau neišsigąsk, AŠ ESU ir visada aprūpinsiu tuos, kurie vaikšto su Manimi ir ieško Manęs, kad taip darytų. Daugelis tomis dienomis suklestės ir savo ruožtu daugelį palaimins...“

Nesibaimink, ieškok palaiminimo, ieškok Jo aprūpinimo, nes Jis niekada nesikeičia - bet turi ieškoti Jo aprūpinimo apreiškimo ir taip gyventi. Šioje srityje labai tinka principas 'tegul tau būna pagal tavo tikėjimą'. Jeigu ieškosi neaprūpinimo, jį ir turėsi. Jeigu tikėsi 2 Petro 1:3-4, kad visais dalykais, kurie priklauso gyvenimui ir dievotumui, bus pasirūpinta, tu tai turėsi - tegul tau būna pagal tavo tikėjimą - taigi ieškok to, klausk Tėvo 'Kur yra Tavo aprūpinimas šiam dalykui?' - stebėk, kaip Jis tai daro!

Priminimas apie savaitinius mokymus Facebook'e Paprastai aš juos įrašinėju gyvai trečiadienį ryte 8 val. pagal JAV centrinę laiko juostą, jų trukmė 8-11 min. tačiau juos galima pažiūrėti betkada. Tik paieškokite internete 'John C Fenn videos’.

Namų bažnyčios: Mes ir toliau matome, kad sekdami paprastu bibliniu modeliu, kai kiekvieną savaitę keičiasi vedantysis, ir, jeigu įmanoma, kas savaitę keičiamasi priimančių namų vieta, veda į sveikus ir subalansuotus namų bažnyčios santykius. Mes taip pat kartais sutinkame žmones, sakančius, kad jie steigia namų bažnyčias, tačiau nesuprantančius, kad vadovavimo tikslas yra įgalinti kitus. Kai tik jie susikoncentruoja į 1, 2 ar 3 'nuolatinius' vadovus, reikalai sustingsta, besilankantieji tampa dvasiškai anemiški, o „namų surinkimas“ tampa panašus į auditorinę bažnyčią namų svetainėje. Laikykimės paprastumo, Biblija veikia!

Jaučiuosi lyg patarlių antis tvenkinyje – ramus nepaisant visko, kas vyksta aplink, tačiau įnirtingai besiiriantis po vandeniu. Žinokite, kad kai jūs man rašote laišką norėdami paaukoti arba tik prašydami maldos (JAV gyventojai) arba šiuos prašymus siunčiate tiesiogiai į mano el.paštą, aš sudarau sarašą ir meldžiuosi, paprastai kasdien, o kartais ir daugiau nei vieną kartą per dieną. Aš jaučiu iš tikrųjų bendrystę su tais iš jūsų, kurie, kaip sakė Paulius, prisiėmėte ant savęs tarnystės darbą savo dovanomis.

Mes iš tikrųjų labai branginame jūsų dovanas ir maldas už mus!

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org

Ryšys tarp dangaus ir žemės. 4 dalis

John Fenn, 2017 m. vasario mėn. 4 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Aš rašiau apie tai, kaip dangus žiūri į žemę, ir praeitą savaitę pradėjau dalintis apie dvi iš trijų valdžios struktūrų, kurias įkūrė Dievas, ir kokiu lygiu Jis pats jose dalyvauja. Pirmos 2 buvo kūrinija ir šeimos. Aš pradėsiu nuo pradinių komentarų apie šeimas, kaip Dievo pagrindinę valdžios struktūrą žemėje, klausdamas:

Kur Dievas, kai vaikai tampa aukomis?

Pradedant kritusia kūrinija, ir tęsiant mintį apie šeimas, kurios gimė kritusiame ir neteisingame pasaulyje, mes suvokiame, kad visi esame gimę kritusiame pasaulyje. Tai reiškia, kad dalykai vyksta blogai pradedant nuo DNR ir nenormalių chromosomų žmogaus kūne, iki susižeidimų ar ligų, kuriomis suserga kūdikiai ir vaikai. Šiame kritusiame pasaulyje kenčia nekalti, ir kartais atrodo jog Dievas yra toli ir tuo nesirūpina. Tie kūdikiai, kurie ateina į kritusį ir neteisingą pasaulį gimsta šeimose, kurios rūpinasi jais. Augdami tie vaikai skaudina tėvų širdis ir verčia juos klausti: „Kodėl aš? Kodėl mes? Kodėl mūsų vaikas? Kur yra Dievas?“

Blogiausiai, ką mes jautėme būdami tėvais buvo tada, kai mes stebėjome savo neįgalų sūnų, kai jis turėjo iškęsti eilę chirurginių operacijų ir insultą, būdami visiškai bejėgiai jam kaip nors padėti ir išgydyti jo prigimtinę smegenų traumą, kurią jis patyrė dėl deguonies trūkumo gimdymo metu. Jis nukentėjo nuo smegenų traumos gimdymo metu, nes bambos virkštelė buvo apsivyniojusi aplink kaklą ir užsiveržusi mazgu, ir jis laiku nebuvo išimtas Cezario pjūvio būdu. Ką mes galėjome, ar galime dabar padaryti? Mes esame bejėgiai. Taip yra tuomet, kai tėvai atsigręžę į Dievą prašo pagalbos, bet atrodo, kad atsakymo nėra. Nors dar dažniau jie visai nesigręžia į Viešpatį.

Daugelis mūsų buvome išauklėti tikėjimo mokymo srovėje, kad Dievas yra Absoliutus Atsakymas visuose dalykuose. Mes girdėjome žinią, kad Jis išgydys, Jis išgelbės šeimą, Jis palaimins finansiškai, Jis išgelbės, išgydys ir apgins, bet tai ne visada tampa faktu, kaip matome ir Žodyje ir realiame gyvenime.

Realybė yra Hebrajams 11 skryiuje, kur išaukštinami tikėjimo didvyriai. Skyriaus viduryje ir pabaigoje autorius sako: „Tie mirė tikėdami, negavę pažadų“ ir „bet matė juos tolimoje ateityje, ir buvo įsitikinę jais ir priėmė juos ir išpažino, kad jie yra ateiviai ir piligrimai žemėje.“ Mano patyrimas buvo toks, kad ypač nesveikų neįgalių vaikų tėvai yra tie, kurie matė tuos pažadus tolimoje ateityje, bet jie nematė jų realiame gyvenime. Mes turime susijuosti mūsų protus labai realia galimybe, kad ne taip, kaip tie aplink mus, kurie augina „normalius“ vaikus, mes ir mūsų vaikas galime mirti tikėdami, bet nematydami išsipildančio pažado. Tai daro mus „nenormaliais“ ir kitokiais nei draugai bei išplėstinė šeima, ir mes dažnai spėliojame, koks yra to tikslas, koks yra planas.

Žinoma, mes gavome didžiausią pažadą – Jėzų Kristų, bet mes galime baigti kaip tie herojai iš Hebrajams 11 kyriaus. Jie mirė nesulaukę Jo pažadų išsipildymo, nes tai įvyko ne žemėje, bet danguje. Kai vaikai gimsta ir kažkas įvyksta nepaprastai blogai ir Dievas atrodo toks tolimas, mes turime žinoti, kad Jis išpildys dalykus pabaigoje, ir eis su mumis ir mūsų vaikais per mirties slėnį. Jis nepaims mūsų iš to mirties slėnio, bet eis su mumis. Tai yra tikėjimas.

Šeimos be Dievo

Šeima yra Dievo įkurta institucija, ir Jis gerbia jos pasirinkimus. Tai reiškia, kad šeimos gali palikti Dievą savo gyvenimo užribyje. Ir jeigu jie patys to nori, Dievas gerbia tą pasirinkimą, netgi matydamas visus šeimos ir vaikų kentėjimus. Jis sukūrė visus dalykus, bet kai kažkas piktnaudžiauja Jo ketinimais, tuomet ateina sunkumai ir tragedijos.

Sakykime jauna mergaitė ar berniukas yra tvirkinamas vaikystėje. Mes galime sakyti: „Kur yra Dievas?“ Kodėl Jis neapgina jų? Atsakymas išdėstytas ankstesnėje pastraipoje – Jis sukūrė šeimą būti Dievo išminties ir kelių šaltiniu, bet tėvai ne visada vaikšto tame, ką Dievas yra numatęs. Tai reiškia, kad tie dalykai vyksta šeimose, kur Dievas yra atstumtas, todėl Jis ir nedalyvauja tų šeimų gyvenime.

Tai reiškia, kad Dievas net ir girdėdamas sielvartaujančio ir sužeisto vaiko šauksmą bei matydamas jo kentėjimą, dažnai turi laukti, kol vaikas paauga ir tampa laisvas nuo neišgelbėtų tėvų valdžios. Tuomet Jis gali tiesiogiai įeiti į jau pilnamečiu tapusio žmogaus gyvenimą. Turiu pasakyti, kad kalbėjau su daugeliu suaugusiųjų, kurie man sakė, jog tada, kai juos skriaudė, jie šaukėsi Dievo, ir Jis suteikdavo jiems ramybę, arba jie turėjo užtikrintumą, kad kažkaip viskas bus gerai, bet prabėgo eilė metų, kol jie iš tiesų galėjo pažinti Jį ir vaikščioti su Juo. Dažnai tai nutinka vidurinėje mokykloje ar koledže, kai vaikas, kuris buvo anksčiau skriaudžiamas, pagaliau atsiskiria nuo neišgelbėtos šeimos valdžios ir Tėvas legaliai gali tapti didele dalimi jo gyvenimo.

Vyriausybės

Apd 17:26-27 Paulius sako mums, kad Dievas žemėje sukūrė gentis, šeimas ir tautas (gr.ethnos), ir nustatė laiką kada jos pakyla ir krenta, ir netgi ribas. Jis sako, kad Dievas padarė tai tikėdamasis, jog kiekviena „ethnos“ ieškos Jo ir suras Jį. Tai reiškia, kad Tėvas viliasi, jog šioje įvairovėje kiekviena etninė grupė ras Jo elementus. Taigi, visoje planetoje žiūrint į didelį paveikslą, žmonija tarsi sudarys Viešpaties asmenybės vaizdą, kad tie skirtumai tose „ethnos“ papildys vieni kitus, užuot buvę priežastimi varžytis.

1 Timotiejaus 2:1-5, Patarlių 29:2 ir kitos Rašto vietos, kurias mes visi žinome, sako mums melstis už lyderius, kad galėtume gyventi ramybėje, ir kad tuomet, kai teisieji valdo, žmonės džiaugiasi, bet kai nedorėliai valdo, žmonės kenčia. Kodėl žmonės spaudžiami nedorų vyriausybių? Ir vėl, tai dėl valdžios žemėje. Jis įkūrė vyriausybes, kad jos vaikščiotų su Juo ir įgyvendintų Jo kelius žemėje, ir kai jos nors iš dalies tai daro, tada žmonės gyvena taikoje ir klesti. Kai jie to nedaro, žmonės kenčia ir Jis dirba tik su individais, kurie vaikščioja su Juo nedorų vyriausybių valdžioje.

Ar pastebite bendrą visoms šioms valdžios struktūroms bruožą, kur Dievas įsiterpia ar būna įtrauktas? Atsakymas: asmenybės.

Jis sukūrė žemę, joje apgyvendino vyrą ir moterį, davė jiems namus, liepė prižiūrėti planetą, ir vaikščiojo su jais Sode. Kaip mūsų Kūrėjas Jis visada pasilieka teisę įžengti į individų gyvenimą pagal tai kiek kiekvienas iš mūsų norime Jo dalyvavimo. Tie individai gali būti po Dievui nepaklūstančios šeimos ar vyriausybės valdžia. Taigi Jis gali veikti tik konkrečios asmenybės gyvenime, bet negali tiesiogiai įsiterpti į vyriausybę ar šeimą.

Romos imperijos istorija

Kai studijuojame krikščionybę Romos imperijos istorijoje mes matome, kad tai prasidėjo nuo paprastų žmonių. Iš tiesų buvo tiek daug asmenybių, kurios vaikščiojo su Dievu, ir pagaliau nedora vyriausybė turėjo į tai sureaguoti. Taigi, 300 metais po Kristaus mirties ir prisikėlimo krikščionybė buvo legalizuota. Kai studijuoji Sovietų Sąjungos žlugimą, istorija panaši – auganti asmenybių banga. Daug kas rašė apie „prabudimą“ Sovietų Sąjungoje kaip pirminę priežastį, kurios įtaka pakilo iki tokio lygio, kad vyriausybė turėjo sureaguoti.

Tautose, kur lyderiai yra renkami, žmonės gali socialiniuose tinkluose publikuoti pareiškimus, kad „įvyko Dievo valia“. Jie drąsiai kalba šiuos ir kitus dalykus, bet apsigauna manydami, kad Dievo valia nebuvo įgyvendinta ankstesnės vyriausybės valdymo metu. Taip vyksta dėl to, nes jie nesuvokia, jog Dievas veikia per asmenybes, kad pakeistų šeimas, ir iš ten darytų įtaką kultūros ir socialinių normų pasikeitime. Dievas nėra tiesiogiai įtrauktas į nedorų vyriausybių veiklą, bet Jis yra įtrauktas į žmonių gyvenimus, kurie vaikščioja su Juo, ir tos asmenybės sąlygoja vyriausybių pasikeitimą.

Didžiajame Paliepime Jėzus nesakė eiti ir „atgimdyti žmones iš naujo“. Ši frazė paimta iš Jono evangelijos 3 skyriaus. Tai buvo naktį vykstantis privatus pokalbis tarp Jėzaus ir Nikodemo, ir tai niekada nebuvo jokio viešo Jėzaus mokymo dalimi. Tačiau Jis iš tiesų sakė mokyti kitus leidžiant stebėti mūsų gyvenimą ir darant viską ką Jis įsakė. Tai yra asmenybių keitimas. Jos yra šeimų dalis iš kurių kyla vyriausybės. Jėzus pasakė man 2001 vasarį aplankymo metu: „Kaip buvo pradžioje, taip turi būti ir dabar. Aš veikiu per santykius.“ Amen.

Kitą savaitę – nauja tema, iki tada. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu