Kultūros dalykai, kurie gali visiškai pakeisti ištisų eilučių reikšmę. 2d.

John Fenn. 2018 liepos 20d.

Sveiki,

Šiandien aš sutelksiu dėmesį į tai, ką Jėzus rašė dulkėse, bei į Palapinių šventės kontekstą. Kai perskaitysite šiuos skyrius ir visa perprasite, aikčiosite iš nuostabos, net jeigu manote, kad pažįstate hebrajų kultūrą, vis tiek kažko išmoksite.

Rašymas dulkėse

Visas Jono 7 skyrius išsamiai aprašo Palapinių šventę ( Sukkot), kuri yra paskutinė iš 7 Dievo Mozei duotų Biblijos švenčių. Kaip sako Zacharijo 14:16-19, ji vienintelė bus švenčiama kasmet Tūkstantmetės karalystės metu. Ir tai dėl paprastos priežasties: Palapinių šventė mini Dievą gyvenantį su žmogumi, taigi, kai Jėzus 1000 metų valdys iš Jeruzalės, 1000 metų tęsis šventimas!

Palapinių šventė dar vadinama Gyvojo vandens švente, nes Zacharijas 14:8 ir Ezechielis 47 vaizduoja, kaip tą dieną iš Jeruzalės gausiai tekės „gyvieji vandenys “. Dėl jų Negyvoji jūra taps tyro vandens ežeru, tik siauros pelkių juostos liks sūrios, daug žvejų jo pakrantėje mes tinklus! (Ezechielio 47:6-12)

Verta, kad ši savaitė, aprašyta Jono 7 skyriuje, ir atvedanti prie Jėzaus, rašančio dulkėse, būtų išsamiai išnagrinėta. Visą savaitę buvo atliekamos kasdieninės apeigos. Kunigai nusikirsdavo 20 pėdų ar ilgesnių (6 -7m.) karklų šakų, ir išsirikiavę panašiais atstumais vienas nuo kito žygiuodavo į miestą, sutartinai siūbuodami šakomis kairėn dešinėn, imituodami Ruach garsą, - Dievo kvėpavimą, Dvasią. Jūs tik įsivaizduokite, kokį garsą kunigams žygiuojant sukeldavo tos ilgos šakos!

Gyvasis vanduo

Tuo pat metu Vyriausiasis kunigas bei jo pagalbininkas, išeidavo iš šventyklos pro Vandens vartus ir eidavo iki Siloamo tvenkinio prisemti vandens į didelį auksinį* ąsotį. Vanduo buvo vadinamas „Mayim Hayim“ (Gyvuoju vandeniu). Kunigas pagalbininkas turėdavo sidabrinį* ąsotį pilną vyno. Šios 2 grupės: kunigai su karklų šakomis ir vyriausiasis kunigas su pagalbininku artindavosi prie altoriaus, -  kai tuo tarpu kiti kunigai ant altoriaus dėdavo gyvulį.

*Auksas Senajame Testamente visada reiškia Dievą ir tyrumą, o sidabras -  teisumą. Taigi, vienas auksinis ąsotis su gyvuoju vandeniu, o kitas - su vynu, simbolizuojančiu kraują, - ir abu  greitai bus išlieti ant altoriaus.

Visos 3 grupės susirinkdavo prie altoriaus, karklų šakos, būdavo sudedamos ant altoriaus sukkot – palapinės – forma, o  Vyriausias kunigas ir jo padėjėjas ant aukos išpildavo vyną ir vandenį. Tuo metu žmonės giedodavo Izaijo 12:3 : „jūs su džiaugsmu semsite vandenį iš išgelbėjimo šaltinių“ (hebrajiškas žodis „išgelbėjimas“ yra Jėšua)“. Taip būdavo daroma kiekvieną dieną visą savaitę.

Tai tęsiantis kiekvieną dieną ištisą savaitę Jono 7:37-39 mums sako: „Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės“. Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.“

Pašventinimo šventė

Palapinių šventė dar buvo vadinama „Pašventinimo švente“, nes šventės metu, kai buvo minimas Dievas gyvenantis tarp žmonių, įvyko ir Saliamono šventyklos pašventinimas.

Jei suprantate tai, jūs suprasite, kodėl Saliamono šventyklos pašventinimo metu, kai į šventyklą buvo atnešta Sandoros skrynia, kad Dievas gyventų tarp žmonių, Jo šlovė buvo tokia, kad niekas negalėjo išsilaikyti ant kojų.( 1 Karalių 8 : 11, 2 Kronikų 5 : 14, 7 : 2 - 3)

Pasaulio šviesa

Šios šventės metu buvo įprasta šventyklos viduryje pastatyti 4 didelius žibintuvus, todėl šventė dar buvo vadinama „Šviesų švente“, nes Dievas yra pasaulio šviesa. Ir tai paaiškina dar kažką, ką sakė Jėzus.

Diena po šventės, nors iš tiesų, tai vis dar buvo ta pati šventė, vadinama „Šimini Arzeret (8-oji diena). Jėzaus laikais ta 8-oji diena dar buvo vadinama „Simchat Torah“, o tai reiškia „Džiaukimės Tora (Žodžiu)“. (Šiandien jie atskyrė vieną dieną nuo kitos, tačiau Jėzaus laikais abi būdavo 8-tą dieną). Skaičius 8 rašte reiškia naujas pradžias. Ši reikšmė išplaukia iš sukūrimo savaitės – prasideda visai nauja savaitė, štai ką visa tai reiškia.

Šiame kontekste Jono 8:1 mums sako, kad 8-ąją dieną - Žodžio šventimo, naujos pradžios dieną, būtent tą dieną moteris buvo sugauta svetimaujant ir atvesta pas Jėzų, bet Jėzus pasilenkė ir ėmė rašyti pirštu ant žemės.

Tai svarbu, nes Išėjimo 31:18, o vėliau tai pakartota Pakartoto Įstatymo 9:10, sakoma, kad 10 Įsakymų, Tora, Žodis, buvo išraižytas ant akmens „Dievo pirštu“. Be to, kiekvieną dieną tie patys vadovai Palapinių šventės metu skaitydavo šį skyrių iš Jer 17:12-13:

„Viešpatie, Izraelio viltie! Visi, kurie palieka Tave, bus sugėdinti. Kurie nutolsta nuo Tavęs, bus įrašyti į žemės dulkes, nes jie paliko Viešpatį, gyvojo vandens versmę.“

Manau, kad Jėzus dulkėse rašė jų vardus, kaip teigia ši ištrauka, bet mes to tiksliai nesužinosime, kol nenuvyksime į dangų, tačiau tai prasminga. Tą naujos pradžios dieną, kai buvo švenčiamas Žodis, tai moteriai buvo suteiktas naujas startas... Tai didi pamoka mums visiems.

Daugiau kitą savaitę! Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com