Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. birželio 26 d., trečiadienis

CWOWI Naujienlaiškis. Birželis 2013

John Fenn, 2013 m. birželio mėn. 18 d.,

Brangūs draugai,

Mes abu su Barbara buvome ypač pamaloninti visų, kurie išreiškė rūpestį Chriso nelaimėje ir dovanojo dovanas, palaikė ir parėmė mus. Nuoširdžiai dėkojame! Šią savaitę mus informavo, kad dantistas ir ortodontas sprendė Chriso gydymo klausimus ir suplanavo konsultacijos laiką liepos 8 dieną - dėkojame už jūsų maldas. Mes žinome, kad jie „užmigdys“ Chrisą dviem valandom, o tada tvarkys tris galinius dantis, kurie susigrūdę žandikaulio apačioje. Ten jie pritvirtins ortodontinę vielą, kuri turėtų juos ištiesinti per kelias savaites. Trečiasis susitikimas bus skirtas šaknų kanalų ir viršūnėlių gydymui tam, kad viskas galutinai atsistatytų. Dar kartą ačiū už jūsų maldas ir paramą. Šiuo metu Chriso dantys šiek tiek sutvirtėję, taigi, jis gali normaliai valgyti. Žodžiu viskas vėl nurimo.

Tarptautinė namų bažnyčių tinklas gavo ir atidavė kelis tūkstančius dolerių Oklahomos tornado aukoms Moore mieste. Viena iš gavusiųjų pagalbą moteris buvo sujaudinta iki ašarų ir parašė mums padėkos laišką, kur išreiškė nuostabą, kad nepažystami žmonės iš taip toli gali taip dosniai apdovanoti ją ir jos šeimą – ačiū visiems!

Žvilgsnis į ateitį
Praeitą savaitę aš klausiau Tėvo ko tikėtis ateinantį rudenį, Jis pasakė: „Sąmyšio dvasia ateina į JAV šių metų pabaigoje. Bus daug neužtikrintumo, baimės ir nežinojimo ką daryti toliau. Laikotarpyje nuo vasaros pabaigos iki rudens pabaigos bus keletą įvykių, kai kurie iš jų bus tarsi atspirties taškai link to kas vyks toliau. Tiesą sakant ypač juntami įvykiai, kurie taps atspirties taškais yra laukiami kitais metais, nes šio rudens pasekmės nusitęs iki kitų metų“. Po keleto dienų, kai klausiau Tėvo apie ekonominius pokyčius Jis atsakė: „Tai ką tu matai yra tikslingai pamatuotas JAV dolerio nuvertėjimas“. Išskyrus tai, Jis nieko daugiau nepasakė, leisdamas tvyroti tylai tarp mūsų. Paprastai tai reiškia: „Pagalvok apie tai, Džonai, panagrinėk įvykius, padaryk savo namų darbus“.

Daugybė dalykų, kurios Jis kalba yra apie šaknį arba dvasinius veiksnius, o ne apie antraštes spaudoje. Deja, žmonės ieško antraščių nesuvokdami, kad Jis dažniausiai kalba apie subtilias įvykių linijas, kurios laikraštyje nukeliamos į galą arba apskritai yra nepaminimos, tačiau būtent jos nutiesia kelia lemtingiems ateities įvykiams.

Pavyzdžiui, dauguma amerikiečių prisimena, kad gruodžio 7 dieną, 1941 metais Japonija atakavo Perl Harborą. Tačiau ar žmonės nutuokia, jog atakos priežastis buvo ta, kad JAV, Didžioji Britanija ir Olandija užšaldė Japonijos lėšas tokiu būdu neleisdamos jai nusipirkti naftos. Būdama beviltiškoje padėtyje Japonija nusprendė įsitraukti į karą tam, kad JAV panaikintų naftos prekybos draudimą. Kaip ir šiame pavyzdyje Tėvas dažnai šneka apie draudimą nei tai ką pirmųjų puslapių antraštės skelbė 1941 metais gruodžio 7 dieną.

Jėšua kalbėjo tokiu pačiu būdu perspėdamas apie paskutiniuosius laikus. Vietoj to, kad nurodytų tikslias būsimąsias laikraščių antraštes, Jis minėjo, kad meilė atšals, kils gandai apie artėjančius karus ir sakė, kad reikia stebėti figmedį (Izraelį), kuris leis suprasti, kad Jo grįžimo laikas jau arti.

Taigi, jei Jis kalba apie painiavą, neužtikrintumą ir baimę šį rudenį, mano mintys krypsta ne į ateinantį rudenį, bet į tai kas vyksta per pastaruosius kelis mėnesius ir kas vyksta šią vasarą. Netgi šiuo metu jūs galite pajusti šiokį tokį nerimą tvyrantį JAV. Vadinasi, mes stebėsime ir lauksime nereikšmingų sprendimų, pranešimų ir įvykių, kurie nulems įdomius rudens posūkius.


Žmonės klausia į kokius įvykius aš atkreipiu dėmesį – na, iš istorijos žinau, kad 1929 metais akcijų birža stebėtinai pakilo ir praėjus tik kelioms savaitėms spalio mėnesį įvyko didysis jos nuosmukis. Aš taip pat suvokiu, kad dauguma žmonių šiuo metu turintys sveikatos draudimą ateityje patirs rūpesčių, nes šių metų pabaigoje jis bus atšauktas ir bus forsuojama pasirinkti naujas programas dėl Obamos įvedamų rūpybos reikalavimų. Federalinis rezervų bankas teigė, kad tai gali sumažinti arba net pakelti per mėnesį įsigyto 85 milijonų dolerių vertės turto politiką, kuri skirta gelbėti JAV ekonomikai. Užsienio politikos sferoje aš stebiu Turkiją, Siriją, Izraelį, Rusiją ir Iraną.

Stebėdamas žinias aš klausau ką kalba Viešpats. Tai ką Jis man sako yra ramybė, aprūpinimas, drąsinimas rūpintis savo reikalais. Galbūt pamenate, kad 2011 metais kovo mėnesį po žemės drebėjimo Japonijoje ir „Arabų pavasario“ pradžioje, pas mane atėjo Viešpats ir aš paklausiau apie Egiptą ir Japoniją. Jis pasakė keletą dalykų, o pabaigoje pridūrė: „Bet kuo tai susiję su tavim? Tu turi rūpintis Tėvo reikalais“.

Žinoma, tada Jis citavo save kai buvo 12 metų po to, kai Marija ir Juozapas po šventės negalėjo Jo rasti iš Jeruzalės einančiame karavane. Jis buvo taip susikoncentravęs į Tėvo reikalus, kad pasaulio reikalai (šiuo atveju ir šeimos reikalai) negalėjo atitraukti Jo dėmesio.

Visa tai man kalba, kad pasaulis sukasi ir gyvenimas teka, tačiau mums nereikia perdėtai rūpintis visuotiniais reikalais. Užtenka susikoncentruoti į tai, ką Jis prašo mus padaryti šiandien, šią savaitę, šį mėnesį. Visame tame yra Jo aprūpinimas, Jo ramybė ir užtikrinimas.

Taigi, aš nesijaudinu, kad dauguma šią vasarą ir rudenį bus sutrikę, aš taip pat nesijaudinu dėl to, kad kai kurie bus išsigandę ir nežinos ką daryti toliau. Mes ŽINOME ką daryti, mes nebijome, mes visiškai nesutrikę, nes jaučiame tam tikrus laikus ir sezonus. Mes negalime būti kontroliuojami kitų baimių ir neišmanymo, mes privalome siekti Jo ir Jo teisumo, nes esame Jo vaikai ir Jo šeimos dalis, o Jis rūpinasi savo šeima. Šis supratimas leidžia mums nusiraminti ir ilsėtis Jame.

Ačiū, kad esate su mumis!

Laiminame jus,

2013 m. birželio 21 d., penktadienis

Didelis paveikslas. 3 dalis

John Fenn, 2013 m. birželio mėn. 8 d.,

Sveikinu visus,

Aš kalbėjau apie tai, kad Tėvas ir Viešpats nenori, jog mes būtume susitelkę į detales, nes tai blogina mūsų dvasinę ir emocinę būklę, o matytume didelį paveikslą.

Tėvo atsakymas
Kuomet mano sūnus Chrisas buvo tualete, aš padėjau jam užsimauti kelnes (jam 33, nors protiškai jis 4 metų amžiaus) ir dabar su mano pagalba jis buvo pasiruošęs persėsti į vežimėlį kambaryje. Mano protas vis dar mąstė apie nelaimę nutikusią prieš 2 savaites. Prisiminiau pirmą sunkų, bet labai produktyvų apsilankymą pas stomatologą, kurio metu į dantenas buvo įstatyti 4 kritimo metu išlaužti dantys, buvo aptartos ir suplanuotos visos kitos tolimesnio gydymo detalės.

Aš galvojau apie tai, kaip aš atsakinėsiu į žmonių telefonų skambučius, skambučius per Skype, facebook žinutes, elektroninius laiškus ir apie visas studijas ir rašymą, kuris manęs dar laukia. Aš mąsčiau apie mokymo serijas, kaip sukurti daugiau video mokymų ir padėkos žinučių rašymą. Aš galvojau apie pievos pjovimą, daržo sodinimą, įvairius pavasario projektus, ir visa tai gulėjo atidėta, kol aš ir Barbara rūpinomės Chrisu.

Visi šitie dalykai ir dar daugiau netvarkingai sukosi mano prote ir emocijose, kai aš pasakiau: „Tėve, kaip aš galiu padaryti visus tuos dalykus tarnavime, kai taip nutiko Chrisui? Beveik viskas tarnavime sustojo, nes reikia rūpintis juo...“ Tuomet Tėvas įsiterpė į šitą mano „išsiliejimą“:

Chrisas YRA tavo tarnavimas“
Mane sustabdė ir persmelkė apreiškimas to, ką Jis man pasakė. Žodžiai, kuriuos aš ir jūs kalbate yra minčių ir emocijų konteineriai, bet mes būdami tik žmonės, esame apriboti savo galimybėmis, kalbėdami tiksliai perduoti vienas kitam viską, ką galvojame ir jaučiame.

Mokykis klausyti aido
Bet Tėvas neribojamas to silpnumo, kuris būdingas žmogui, todėl dažnai, kai Jis sako tik kelis žodžius, juose tiek daug minčių ir emocijų, kad joms sutalpinti reikėtų visos knygos. Ir visa tai pakraunama iš karto, kai juos išgirsti. Štai kas nutiko man. Kai tu susipažįsti su šita Tėvo savybe, tu mokaisi klausyti to, ką galima būtų pavadinti Jo žodžių „aidu“, kuris skamba dar ilgai po to, kai Jo žodžiai būna ištarti.

Tame aide yra kažkas, kas veda į Jo gilesnių minčių ir emocijų apreiškimą. Jis yra ne tik jaučiamas, bet ir girdimas, jei klausai ramiai ir atidžiai, pasilikdamas Jo buvime, kuris persmelkia tą momentą.

Už kiekvieno Jo žodžio ir sakinio yra kažkas giliau, ir tai yra tame aide, kai mes pašaliname sluoksnį po sluoksnio, kurie slypi už tų žodžių, taip švelniai kaip nuskindami išorinius žydinčios gėlės žiedlapius, kad atsiskleistų vis gilesni. Tai vyksta, kai pasiliekame tame aide.

Kai tu esi Manyje, Aš turiu visą tave Savyje. Chrisas nėra vienas skyrius, tarnavimas – kitas skyrius, o tavo laikas su Barbara – dar vienas skyrius. Aš turiu visą tave, nes tavo gyvenimas yra viena. Nei tarnavimas nei Chrisas negali būti atskirti ir padalinti į skyrius nuo viso tavęs. Chrisas yra tavo tarnavimas, lygiai taip, kaip namų surinkimų statyba arba pokalbiai su kuo nors iš Europos per Skype“.

Su senu bagažu
Aš buvau pasibaisėjęs savimi dėl to, ką aš sakiau, nes tai buvo dalis tradicinio surinkimo mąstymo, ir aš nežinojau, kad tas neatitinkantis Biblijos mąstymas vis dar buvo manyje taip, kaip tai yra susiję su „bažnyčia“. Tas mąstymas sako: „Įvykiai mano gyvenime sulaiko mane, kad atlikčiau tarnavimą, kurį Viešpats nori, kad atlikčiau. Jei tik galėčiau sutvarkyti šitą dalį savo gyvenimo TADA aš galėčiau daryti tai, ką nori Dievas“. Iš esmės, tai kalbėjo Tėvui mano protas ir emocijos, klaidžiodamos klaidoje.

Toks mąstymas sako: „Jei tik aš galėčiau atsikratyti skolų, TADA galėčiau daryti tai, ką Dievas turi man numatęs“. Tos rūšies mąstymas sako: „Jei jie nebūtų taip pasielgę su manimi surinkime, aš daryčiau dabar tai, ką man Dievas yra numatęs“, arba „Jei nebūčiau visus tuos metus atkritęs ir prasilenkęs su Dievu, aš daryčiau tai, ką nori Dievas, kad aš daryčiau“.

Kai mes esame Tėve (vert. - Jame) dėl privilegijos suteiktos Kristuje, mūsų gyvenimas yra tarnavimas. Prisiminkime, kad graikų kalbos žodis tarnavimas yra „patarnavimas, paslauga“. Mes patarnaujame Dievui darbe ir pramogose, namuose ir savo hobyje, prie pietų stalo ir taisydami automobilį. Mes patarnaujame mūsų šeimoms, draugams, žmonėms, kurių mes netgi nepažįstame, gerumo veiksmais, vien jau tuo, kad esame Žemės planetoje.

Būdami Kristuje, mes visi 24/7 (24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę) esame karališka kunigystė ir visai nesvarbu, kaip mes užsidirbame pragyvenimui, nesvarbu mūsų amžius, lytis, visuomeninė padėtis. Mes esame absoliučiai ir visiškai Jame, kaip sako Biblija – mūsų senas gyvenimas miręs ir praėjęs, o dabar mes gyvename Kristuje (Kol 2:2-4). Mes esame šventi Jame.

Protu aš supratau, ką reiškia būti „Kristuje“, arba „Jame”. Naujamame Testamente yra maždaug 100 nuorodų apie buvimą „Jame“, arba „Kristuje“. Protu aš žinojau tai, bet tai mane labai palietė.

Išgirdus Tėvo žodžius man beliko tik ištarti: „Tėve, aš atsiprašau. Aš nežinojau, kad toks mąstymas dar buvo manyje“. Aš paprašiau tik vieno dalyko: „Leisk žmonėms matyti Tavo malonę mano gyvenime, tegul jie mato malonę“.

Mažas dalykas ar didelis paveikslas?
Aš būtent taip ir elgiausi, ką minėjau čia, jog taip nereikia daryti. Aš susiaurinau savo žvilgsnį iki laikinų šio gyvenimo suspaudimų, nukreipdamas savo akis nuo didelio paveikslo ir to fakto, kad aš visas esu Tėve per Kristų. Aš buvau kaip Petras, kuris ėjo vandeniu pas Jėzų, tada nukreipė savo žvilgsnį į vėją ir bangas ir pradėjo skęsti. Tėvo teiginys buvo tarsi ištiesta ranka, kad dar kartą mane pakeltų ir nukreiptų žiūrėti į didelį paveikslą.

Didžiausias statybų projektas Visatoje
Dovydas sako: „...Tu renki mano ašaras į butelį. Argi jų tu neužrašei į Savo knygą?” (Psalmių 56:8 vertimas iš anglų k.)

Ši eilutė sako, kad Tėvas kažkokiu būdu surenka ašaras ir dvasioje sudeda jas į butelį bei surašo jas į knygą danguje. Tai skamba kaip poezija, bet Biblijoje yra daug vietų, kur kalbama, kad Tėvas pakeičia mūsų žemiškus skausmus ir sielvartus, aukas ir maldas į dangišką medžiagą.

Apaštalų darbų 10:4 angelas pasirodė romėnui Kornelijui: „Tavo maldos ir aukos pakilo kaip paminklas prieš Dievą” (vert. iš angl.) Paminklai statomi, kad visi matytų ir kažką prisimintų. Tėvas pavertė Kornelijaus aukas ir maldas paminklu danguje.

Apr 5:8 apaštalas Jonas mato indus su smilkalais, kylančiais prieš Tėvą, kurie, kaip jis sako: „Yra šventųjų maldos”. Kaip Jis paima žemėje ištartas maldas ir paverčia smilkalais danguje, mums yra per sunku suprasti, bet Jis tai daro.

Ką Jėšua ruošia
1 Korintiečiams 3:12 Paulius sako, kad Jėšua yra kertinis akmuo, bet mes turime žiūrėti, kaip statome ant šito pamato; iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, o gal iš medžio, šieno ir šiaudų. Šie trys paskutiniai dalykai yra pavydo, priešiškumo, susiskaldymo rezultatas, ir tai buvo to meto korintiečių nelaimė.

Jis prilygina žemišką pavydą, priešiškumą, susiskaldymą dvasiniai medienai, šiaudams ir šienui. Taigi kokios savybės atitinka auksą, sidabrą, brangius akmenis, iš kurių Jis liepia statyti? Tai vaikščiojimas meilėje, džiaugsme, ramybėje, švelnume, romume... taip pat ir kitos subrendusio tikinčiojo savybės, tai yra lyg tie brangūs dalykai iš kurių galima statyti ant Kertinio akmens.

Petras teisingai išpažįsta, kad Jėšua yra Kertinis Akmuo, ir skelbia: „Bet jūs esate gyvieji akmenys, statomi į dvasinius namus, karališka kunigystė…” (1 Petro 2:4-8)

Ar mes suvokiame tai? Kiekvienas mūsų yra gyvasis akmuo, įstatytas į dvasinius namus. Taip kaip Jėšua gyvenimas buvo pakeistas į kertinį akmenį danguje, taip ir kiekvienas iš mūsų esame gyvasis akmuo, skirtas dangiškai statybai. Dabar jūs galite pagalvoti, kad tai simbolizmas, bet pažiūrėkime, kokios gi yra dangiškos Jeruzalės sienos: „Miesto sienos turi dvylika pamatų, ant kurių dvylikos Avinėlio apaštalų vardai“ (Apreiškimo 21:14)

Kiekviena ašara kiekvienas teisingas sprendimas, kiekviena malda, kiekviena auka, kuri nematoma žmogui, bet matoma Tėvui ir Viešpačiui – visa tai perkeičiama į dangišką medžiagą.

Nuotaka yra Kristaus kūnas, tiesa?
Ką tu turėsi, kai danguje bus surinktos visos tos ašaros, paaukojimai, maldos ir teisingi sprendimai? Ką turėsi, kai tvarkysi gyvenimus tų milijonų tikinčiųjų per amžius, kurie nugalės didelius sunkumus, paliks priešiškumą, pavydą, susiskaldymą, kad vaikščiotų meilėje, džiaugsme, ramybėje, kad tas auksas, sidabras, brangūs akmenys galėtų tapti dangiška statybine medžiaga.


Jūs dalyvaujate didžiausiame statybų projekte Visatoje. „Tada aš, Jonas, pamačiau šventą miestą, Naująją Jeruzalę, nusileidžiančią iš dangaus iš Dievo, pasiruošusią kaip nuotaką savo sužadėtiniui... Ateik, aš parodysiu tau nuotaką, Avinėlio sužadėtinę... ir jis parodė man didį miestą, šventąją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo, žėrinčią Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas...“ (Apr 21).

Tai galutinis „didelis paveikslas”. Tai užtikrinimas, kad mūsų gyvenimas nėra veltui. Kad Kristuje mes visi praėjome ir nugalėjome, visus tuos sunkumus matomus vieno Dievo, kuris pažįsta širdį, ir pakeičia juos į dangišką Jeruzalę. Mes kaip kūnas esame nuotaka, ir mūsų gyvenimas perkeičiamas į šventojo miesto statybinę medžiagą, ir tas kūnas taip pat yra nuotaka, Avinėlio sužadėtinė. Nuostabi malonė.

Kai mes meldžiamės, nugalime, verkiame, darome teisingus sprendimus tik todėl, kad jie teisingi, nesvarbu kaina, Jis paima viską ir stato mūsų dangiškos Jeruzalės miesto dalį. Kaip Viešpats pasakė Barbarai tą dieną, kai ji buvo tik ką išgelbėta ir pamatė tuos grubius statybinius jos namų blokus danguje: „Kai tu duosi mums daugiau to, iš ko galima statyti, mes jį pastatysime“

Nesvarbu per ką mes einame, mes turime žiūrėti į didelį paveikslą. Tai šlovinga!

Laiminu jus,


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2013 m. birželio 13 d., ketvirtadienis

Didelis paveikslas. 2 dalis

John Fenn, 2013 m. birželio mėn. 1 d.,

Sveikinu visus,

Aš žiūriu į eilutes, kurios kalba apie tai, kad Tėvas ir Viešpats užuot sustoję prie kiekvieno mažo dalyko, kuris nutinka mūsų gyvenime, mato didelį paveikslą.

Viešpaties vakarienė ir sužadėtuvės
Jėzaus dienomis, kai potencialus jaunikis norėdavo susižadėti su mergina, jis nueidavo į jos namus su taure vyno. Jos tėvas ir broliai (kaip liudytojai) aptardavo kartu su jaunikiu sužadėtuves. Paprastai šiame aptarime būdavo kalbama apie kraitį, apie jaunikio planą sekantiems metams, kol bus ruošiami namai jai ir santuokos ceremonijos detalės. Sudarytą kontraktą galėjo suardyti tik skyrybos.

Kai detalės aptartos, tada būdavo pakviečiama mergina ir prieš ją padedama jaunikio vyno taurė, ir jaunikis sakydavo šiuos žodžius:

Tu tiki Dievu, tikėk taip pat ir manimi. Mano tėvo namuose yra daug kambarių, ir aš paruošiu vietą tau, tada aš grįšiu ir paimsiu tave pas save, kad ten kur aš būsiu, būtum ir tu“.

Tai tų dienų paprotys, išlikęs kai kuriose pasaulio vietose ir šiandien, reikalaujantis, kad jaunikis paruoštų kambarį jaunajai savo tėvo namuose, kur jie galėtų kartu gyventi. Jei mergina priima jaunikio pasipiršimą, ji geria iš taurės vyną, kad užtvirtintų susitarimą ir prisimintų tai, kol lauks vestuvių dienos.

Jono 14:1-4 Jėšua citavo šituos žodžius apie save, kad eina ant kryžiaus ir po to į Tėvo „namus“ paruošti vietos mums – tai didelis paveikslas. Todėl Jis klausia mūsų, ar mes gersime Paskutinės Vakarienės vyną. Tai yra kaip atsakas į mūsų susibroliavimą su Juo, bet Jis taip pat žiūri į ateitį iš mūsų būsimos santuokos perspektyvos.

Netgi žinodamas, kad kitą dieną Jo laukia kryžius, Jis priminė mums apie Avinėlio Vestuvių puotą.

Štai kodėl Jis pasakė, kad joks žmogus nežino Jo sugrįžimo dienos. Pagal to meto papročius jaunikio tėvas nustatydavo laiką ir stropiai laikydavo tą datą paslaptyje, kad tai būtų netikėtumas porai. Jaunikio tėvas atidėdavo leidimą tol, kol jaunikis neparuošdavo savo (Savo) kambario jaunajai, taip pat, kol jaunoji nepabaigdavo savo pasiruošimo. Tada Tėvas duodavo leidimą jaunikiui parsivesti savo (Savo) nuotaką.

Slapta žinia įterpta į tekstą
Jėšua savo tarnavimo pabaigoje liepė mokiniams prisiminti Jį švenčiant Paskutinę Vakarienę. Tai reiškia atsigręžti į praeitį, tačiau Jis paminėjo ir to meto vestuvių paprotį, o tai jau žinia ateičiai.

Šėtonas, religija ir kartais mes patys atskiriame mūsų mintis nuo didelio paveikslo ir susitelkiame į dabartį „mažus dalykus“, į mūsų pačių skausmus. Tačiau Naujojo Testamento rašytojai kalbėjo apie dabartį žiūrėdami į ją užtikrintai per amžinos ateities akinius.

Paskaičiuokime kartu
Netgi Jonas baigia rašyti apie Jėzaus gyvenimą įterpdamas žinią apie ateities santuokos ceremoniją. Jis pradeda savo evangeliją pasakojimu apie Kanos vestuves, kurioje yra paslėpta nuoroda apie ateities vedybų ceremoniją. Tame pasakojime yra žinia apie mūsų dangiškąją ateitį.

Pirmas Evangelijos pagal Joną skyrius detaliai pasakoja apie vieną po kitos einančias 4 dienas. Taip Jonas darė tik tą vienintelį kartą visoje savo evangelijoje. Bet tam yra priežastis.

Jono 1:19 prasideda žodžiais „Tai buvo Jono (Krikštytojo) liudijimas... ir toliau tai tęsiasi 28 eilutėje, kuri užbaigia 1 dieną. 1-ąją dieną jo paklausė, ar jis yra Mesijas ir jis tai paneigė.

29 eilutė sako: „Kitą dieną“, taip prasideda 2-oji diena. Tada Jonas pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Atkeipkite dėmesį: Jis paėmė pasaulio nuodėmę, o ne nuodėmes. Jis naikino mūsų nuodėmės šaknį, o ne individualias nuodėmes, taigi sumokėdamas kainą už pasaulio nuodėmę, Jis sumokėjo kainą už mūsų „mažas nuodėmes“).

35 eilutė sako „Kitą dieną“, tuomet prasideda 3-oji diena, kuomet Andrejus pristato Petrą Jėzui.

43 eilutė sako „Kitą dieną“, tuomet prasideda 4-oji diena, tai tęsiasi iki 51 eilutės. Tą dieną Jėšua pakvietė Pilypą ir Natanaelį tapti Jo mokiniais.

Taigi mes matome, kad Jono 1:19-51 mums detaliai pateikia 4 dienų aprašymus, bet kodėl?

Atsakymą randame sekančioje eilutėje - Jono 2:1, kuri sako: „Trečią dieną (3 dienomis vėliau) Galilėjos Kanoje įvyko vestuvės…” Čia Jis pavertė vandenį vynu.

Kitais žodžiais tariant mes detaliai matome Jėšua veiklą per tas 4 dienas, po to, mes Jo nematome 2 dienas, o tada staiga mes Jį vėl pamatome 7-ąją dieną, Kanos vestuvėse.

Septintoji diena
Jonas mums pateikia užuominą, matyti didelį paveikslą, ne tik vienos savaitės detales Viešpaties gyvenimo aprašyme. Pranašiškoje kalboje, 1 diena yra kaip 1.000 metų, taigi pažiūrėkime į šitą savaitę tokiu būdu: 4 dienos, arba 4.000 metų, Kristus matomas žmonijoje – 4.000 metų tarp Adomo gyvenimo ir Jėzaus tarnavimo.
Tada 2 dienos arba 2.000 metų Jis nėra matomas. Tai laikas, kuriuo mes gyvename, po Jo Įžengimo į dangų, bet prieš Jo antrąjį atėjimą. Tai 6 dienos, arba 6.000metų.

Paskutinė diena, 7-oji diena, yra vestuvės, arba vestuvių vakarienė – 7.000 metų eilė. Tai paaiškina apie Jo atėjimą ir tūkstantmetį valdymą žemėje.

(6 puodai su vandeniu, kuris buvo paverstas vynu, taip pat yra simbolinis paveikslas. Jie buvo naudojami nusiprausimui, kaip sako tekstas, bet tas vanduo buvo paverstas vynu, o tai simbolizuoja Kristaus kraują, kuris mus nuplauna. Taip pat 6 yra žmogaus skaičius, arba 6.000 metų, kurie rodo kaip Kristus veikė žmonijos istorijoje.)

Apaštalas Jonas buvo vedamas pradėti savo evangeliją natūralių vestuvių aprašymu, nors įterpia žinią, kuri ragina mus žvelgti į ateitį, žiūrėti į didelį paveikslą, ne tik į tą dalį gyvenimo, kuri yra dabar. Tvarkydami dalykus, kurie čia ir dabar, neužmirškime žvelgti ir į ateities Avinėlio vestuvių puotą. Tai padeda mums įvertinti mūsų dabartinį gyvenimą pagal amžinojo gyvenimo vertybes.

Kai Barbara...
Kai Barbara buvo ką tik atgimusi, ji patikėjo Viešpačiu labai drastiškose gyvenimo aplinkybėse. Tą istoriją verta papasakoti. Tai padėjo jai suprasti, kad Viešpats, kuriam jinai tarnauja, yra realus, kad Jis turi jai planą ir ateitį, ir kad patvirtintų tai, Jis suteikė jai šitą patyrimą:

Vieną vėlyvą popietę ji buvo savo namų viršutiniame kambaryje, žvelgė į vakarus pro medžius ir besileidžiančios saulės šviesą, kurios spinduliai šokinėjo šakose ir lapuose. Staiga dingo jos namo siena, natūralus pasaulis išnyko, ir ji atsirado danguje, kaip ji suprato, su Viešpačiu savo dešinėje.

Ji buvo sužavėta to, ką matė, bet ji niekada neatsigręžė ir nepažiūrėjo į Jį. Tai, ką ji pamatė, buvo akmeninis stačiakampis blokinių namų kompleksas su gėlėmis, augalais, paukščiais ir drugeliais skraidančiais kieme. Žalias mūrinis namas stovėjo visiškai tuščias, apsuptas tų visų spalvų ir veiklos. Ji sakė, kad akmenų blokai buvo panašūs į piramidžių akmenis, nors su ertmėmis, langams ir durims, stačiakampio formos akmenų konstrukcija sudarė namo kontūrus.

Ji paklausė: „Į ką aš žiūriu?“, Jis pasakė: „Tai tavo namas danguje. Kai tu duodi mums daugiau medžiagos, su kuria mes galime dirbti, mes statome juos tau. Ir tada viskas išnyko, ir ji vėl atsirado savo kambaryje.

Didžiausias statybos projektas visatoje
Didžiausias statybų projektas yra kitos savaitės tema – tai asmeniška ir kartu su dangaus perspektyva. Per ką mes tik neitume šiame gyvenime, tame yra gilesnė prasmė, paraginimas pakelti žvilgsnį aukštyn ir matyti didelį paveikslą.

Iki kitos savaitės. Laiminu jus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2013 m. birželio 4 d., antradienis

Didelis paveikslas. 1 dalis

John Fenn, 2013 m. gegužės mėn. 25 d.,

Sveikinu visus,

Vyras atvyko pas savo merginą į butą, bet ji nebuvo pasiruošusi, taigi jis nutarė patarnauti jai ir iškrovė švarius indus iš indaplovės. Neklausdamas, nepriekaištaudamas, be užuominų - jis norėjo padėti jai ir nieko daugiau. Jai tai padarė įspūdį! Šis vaikinas tinkamas šeimai!

Kai jis krovė indus, merginai kažko prireikė spintelėje, ir ji atidarius pamatė, kad jis sustatė puodelius neteisingai – užuot sustačius juos pagal dydį, jis sudėliojo juos vieną ant kito taip, kaip išėmė juos iš indaplovės.

Ji atvėrė savo burną sakyti: „Tu sudėjai juos ne tokia tvarka, kokia turi būti, kitą kartą...“ bet kažkas sustabdė ją. Ji pagalvojo: „Ar tai iš tiesų yra svarbu?“

Nereikšminga, ar reikia pertraukti?
Ji prisiminė, kaip jos draugės skundėsi, kad jų vyrai kažko NEPADARĖ – skalbimas, indai, namų tvarkymas, vaikų priežiūra ir mergina pagalvojo: „Aš ketinau jį pataisyti dėl neteisingai sudėliotų puodelių, kai jis pats savo iniciatyva nutarė iškrauti indaplovę? Mes galbūt praleisime kartu visą likusį mūsų gyvenimą. Ar tai iš tiesų yra svarbu?“

Akimirksniu ji nusikėlė į ateitį – metų metai, kai ji taisė ir koregavo tuos mažus dalykus. Mergina staiga suvokė, kad ji galvojo, jog taip reikia, ir kad lavinti jį yra jos darbas – sudėti vieną į kitą ir pagal dydį sustatyti puodelius, gražiai sulankstyti rankšluosčius, gerai prižiūrėti indaplovę...

Apreiškime mergina įsivaizdavo save einančią į parduotuvę apsipirkti, o jį – sakantį jai išeinančiai: „Ar turi sąrašą? Pasitikrink, ar pasiėmei kuponus! Neužmiršk, kad aš mėgstu ne liesą, bet natūralų pieną. Ir nupirk šį kartą gerų skalbimo miltelių! Paimk vieną apelsiną. Neužmiršk mano mėgstamų ledų. Ir prisimink, kad tau reikia išimti sausus skalbinius!“

Rizika
Ji suprato, kad tylėdama rizikuoja, jog nepasiseks skalbimas, rūbai pasiliks dar vieną dieną valykloje, bus nupirkti ne tie produktai, šaldytuve bus neteisingai sudėtas maistas, o raktai ir piniginės voliosis ant stalo, kai ten tikimasi idealios švaros. Bet ji suprato, kad verta tylėti ir rizikuoti.

Ir tuo aiškumo momentu, užuot taisiusi, ji nutilo ir stipriai jį pabučiavo: „Ačiū, brangusis, kad iškrovei indaplovę!“

Dabar jau beveik 20 metų, kai jie yra susituokę, ir jis vis dar daro dalykus „ne taip kaip reikia“, bet visa tai pataisoma, nes jie abu žiūri į didelį paveikslą, užuot badę pirštais vienas į kito klaidas.

Kas jeigu...
Pažaiskime „kas jeigu“. Kas jeigu ji būtų atvėrus savo burną pataisyti jį dėl tų puodelių? Tada ji būtų tęsusi savaime ir apie skalbimą, ir apie namų tvarkymą, rūbų sulankstymą, automobilio priežiūrą ir jos korekcijoms nebūtų galo!

Ir jis būtų įkalintas be pasirinkimo teisės, nes viskas ką jis darytų būtų blogai. Galbūt jis galiausiai ją nutildytų, ir į viską, ką ji bepasakytų būtų automatiškai atsakoma: „Taip, brangioji“, nors niekada iš tiesų nebūtų klausoma, ką ji sako.

O gal būt pasipriešinimas būtų pakilęs jame iki tylaus pykčio, jausmo, kad ji nemato nieko gero tame, ką jis daro, kaip sunkiai jis dirba, kad jis pats iškrauna indaplovę, eina į parduotuvę, plauna grindis, išneša šiukšles – viskas, ką jis girdi, būna tik korekcijos apie tai, kad jis padarė visus tuos dalykus nevisai gerai, ir niekada negalėjo jai įtikti. O ji iš tiesų niekada nesuprato, tik stengėsi padėti.

Neteisinga perspektyva
Kai kurie krikščionys gali pakliūti į tą „kas jeigu“ scenarijų, nes jie galvoja, kad Dievas nuolatos dairosi jiems per petį stengdamasis pasakyti, kaip jie turi daryti dalykus geriau. Arba jie jaučiasi kaip pagauti nusikaltimo vietoje, manydami, kad Jis visada nori taisyti net jų didžiausias pastangas. Kai kurie pyksta ant Jo, tarsi Jis bandytų visą laiką padėti, nes jie jaučiasi, kad negali padaryti nieko gero.

Didelis paveikslas... Efeziečiams 2:6-7
Bet kas, jei Dievas daugiau nei ta moteris ir kaip ji reagavo? O kas jeigu Jis užuot peržiūrėjęs neteisingai sustatytus mūsų dvasinio gyvenimo puodelius turėdamas galvoje didelį paveikslą, nutaria tik stipriai mus pabučiuoti (palaiminti)?

Kas jei Jis dėl ilgalaikių santykių nutaria pasilikti ramiu, netgi tyliai valyti mus nuo mūsų nuodėmių, kurias mes padarėme, net nesuvokdami apie jas, visa tai dėl Jo didžios meilės ir dėl to, kad būsim drauge visą amžinybę.

Efeziečiams 2:6 sako: „… O Dievas (Tėvas) prikėlė mus drauge ir pasodino mus dangaus vietose Kristuje Jėzuje...“ Ši eilutė yra apie mūsų išgelbėjimą, mūsų betrapišką priėjimą prie Tėvo, mūsų įvakinimą Tėvui per Kristų“.

Bet 7 eilutė sako KODĖL Jis mus išgelbėjo: „...kad ateinančiais amžiais Savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje.

Tėvas išgelbėjo mus tam, kad ateinančiais AMŽIAIS Jis galėtų rodyti mums, kaip JIS mus myli!

Jo tikslas nebuvo tik dėl šito gyvenimo, bet dėl ateinačių amžių – dėl amžinybės su Juo. Jis žiūrėjo į didesnį paveikslą.
6 ir 7 eilutės drauge „Dievas Tėvas kartu prikėlė ir pasodino mus dangaus vietose Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais Savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje“.

Tėvas nėra valdingas, ar gal net priekabiaujantis, nuolatos rodantis mūsų gyvenime į kiekvieną netinkamai padėtą puodelį. Biblija sako, kad iš tiesų Jis jau galvoja, kaip parodys mums savo beribę malonę ir gerumą ateinančiais amžiais. Wow!

Kai kurios mintys
Jei tu esi atgimęs ir tiki jau net 100 metų, vis tiek to negalima net pailyginti su 1.000.000.000.000. 000.000.000 metų (ir dar be galo didelis nulių skaičius po to) pašlovintame ir nuodėmės neturinčiame kūne ateinančiais amžiais danguje? Tie 100 metų yra palyginus nedaug. Taigi, ar mes turėtume būti susitelkę į dabartinius išbandymus, ar žiūrėti į tuos begalinę eilę metų, kurie mūsų laukia ateityje.

Įsivaizduok, kad esi Dievas ir investavai Savo vienatinio Sūnaus gyvenimą, kad Jis numirtų už žmoniją. Didžiausia iš visų kaina sumokėta, ir tu žinai, kad šis investavimas pelnė tuos dvasinius vaikus, kurie per amžių amžius bus su tavimi, argi tu nežiūrėtum į gyvenimą kūne kaip laikiną?

Taigi ši serija yra apie tai, kaip Tėvas ir Viešpats Jėšua, žiūrėdami į mus, mato didelį paveikslą, į tai, kaip mes praleisime amžinybę su Juo, ir kaip mums reikia užuot mąsčius grynai žmogiškai, mąstyti taip, kaip mąsto jie. Raštas mums pateikia „didelio paveikslo“ mąstymą, taip pat ir tie maži „postūmiai“, kuriuos Dievas duoda mums kiekvieną dieną, ragina mus žiūrėti aukščiau, giliau ir toliau į amžius, kurie ateis.

Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina… Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina“ (2 Korintiečiams 4:16, 18)

Daugiau apie didelį paveikslą kitą savaitę... iki kitos savaitės.

Laiminu jus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2013 m. birželio 1 d., šeštadienis

Papildymas apie Chrisą ir Tornadą

John Fenn, 2013 m. gegužės mėn. 24 d.,

Sveikinu visus,

Šį rytą Chrisas turėjo nedidelę operaciją. Mes atvažiavome pas jį apie 9:15, užpildėme keletą dokumentų, pakalbėjome su reikalingais žmonėmis ir laukėme iki 10:15. Iki to laiko Chrisas jau suprato kas vyksta ir, nors jis pats užsimindavo, kad reikia važiuoti pas dantistą, atėjus išvykimo laikui šis įvykis jam buvo tolygus trečiajam pasauliniam karui.

Pastarosios kelios dienos buvo nelengvos. Jos ir privedė prie šios procedūros. Rytais nuo 4 val. pradėdavo gausūs kraujavimai jo viršutinėse dantenose, kaskart jis išvemdavo kraujo krešulius ir viską ką suvalgydavo vakare prieš tai. Jo kambarys atrodydavo kaip nusikaltimo scena kriminalinės dramos filme – visur kraujas, jis visas kruvinas, lova ir čiužinys taip pat kruvini, sienos ir grindys pasruvusios krauju ir t.t.

Oxyclean (valymo priemonė, vert.past.) išgelbėjo mūsų kilimą, čiužinį, ir patalynę – šiuo metu vis dar vyksta valymo procesas, bet atrodo, kad kraujo dėmės beveik išnykę.

Na, kad ir kaip ten bebūtų, pakeliui pas gydytoją Chrisas įtūžo, pradėjo rėkti, spiegti, elgtis agresyviai, bandė man įkasti. Aš laikiau jo kairiąją ranką bandydamas suvaldyti jo stipriąją dešinę ranką tam, kad gydytojas galėtų įstatyti intraveninį kateterį. Prieš tai gydytojui pavyko suleisti dvi raminamųjų dozes, kurios buvo keturis kartus stipresnės nei įprasta, tačiau vis tiek Chrisas nenurimo. Galų gale jis sutiko išgerti vynuogių skonio sirupo su valiumu (raminamasis vaistas, vert. past), kuris jį ir nuramino. Suveikus visiems raminamiesiems Chrisas leido įstatyti intraveninį kateterį – tebūna palaiminta jo širdis.

Visą laiką buvau su juo. Šiandien buvo apvalytos jo viršutinės dantenos nuo negyvų audinių, kraujo krešulių ir kraujavimą sukeliančių veiksnių. Taip pat buvo atliktos rentgeno procedūros, padengtos nervų galūnės tam, kad jis nebebūtų jautrus karštam ar šaltam maistui. Pirmasis planas pavyko.

Sekantis planas bus vizitas pas ortodontą, įtaisyti ortodontinę vielą suveržiančią jo dantis tam, kad būtų išlyginti kiti du susigrūdę dantys. Gydytojai tikisi, kad pažeistas kaulas užsipildys ir atsistatys sukietindamas dantis. Po to, kai ši procedūra bus įvykdyta, galbūt po keleto mėnesių ar daugiau bus reikalingas dar vienas vizitas sutvarkyti šaknies kanalus ir padengti visus 4 pažeistus dantis.

Negaliu net pagalvoti, kad teks jį taip kankinti dar du kartus, tačiau mes tikimės, kad pirmiausia išgėręs gėrimo su valiumu būdamas kabinete ar mašinoje, jis bus ramus ir pasiruošęs intraveniniui kateteriui ar raminamųjų dūriui į ranką.

Taigi, vaikai brangiai kainuoja! Dvi valandos gydimo už 1289 dolerius per valandą buvo didžiulė suma ir nelengva buvo ją surinkti, tačiau, ačiū Dievui, pavyko. Gavome keletą piniginių aukų skirtų Chrisui, kurios padengė nemažą dalį sumos, dėl to jaučiamės be galo dėkingi. Dėl šio įvykio teko atšaukti kai kuriuos planus, tačiau tai buvo kur kas svarbiau. Užgaišome gaudami neįgaliesiems skirtą vonią, tačiau šis poreikis taip pat buvo daug svarbesnis.

Visą kelią namo Chrisas ramiai miegojo Barbaros glėbyje. Stiprūs nuskausminamieji jam sukelia mieguistumą, tai, žinoma, yra gerai. Tikiuosi, kad naktį jis gerai miegos, nes paskutinės kelios naktys buvo sunkios.

Dabar apie tornadą. Amy man turi suteikti daugiau detalios informacijos, bet aš manau, kad bendroje sumoje buvo paaukota beveik 7000 dolerių. Dauguma aukų atkeliavo PayPal būdu.

Aš susisiekiau su Styvu Queen iš OKC ir šiuo metu mūsų dėmesys yra sutelktas į dvi šeimas, kurioms ypač reikia pagalbos ir kurios yra žinomos tos vietovės bažnyčios bendruomenei.

Tai dvi vienišos mamos turinčios po du vaikus. Viena iš jų turi šunį, kurį kažkas iš bažnyčios narių pasiėmė globoti. Ta moteris kartu su vaikais gyvena motelyje. Jų namai nebuvo galutinai sugriauti, tačiau vietinė valdžia įvardijo juos kaip negyvenamus. Moteriai pavyko iš ten pasiimti keletą jai priklausančių daiktų. Gyvenimas motelyje reikalauja apmokėti išlaidas už kambarius ir maistą, taip pat reikalingos išlaidos gyvenant nepastoviai kol bus pastatytas namas.

Kitos vienišos mamos namai buvo visiškai sugriauti.

Po to, kai mes su Styvu ir kitais namų bažnyčios lyderiais aplankėme šią vietą ir susipažinome su nukentėjusiomis moterimis, nusprendėme išrašyti 3000 dolerių čekį kiekvienai iš jų. Čekiai buvo nusiųsti Styvui ir Kim šiandien ir pasieks jų pašto dėžutes rytoj, tada jie juos išgrynins ir perduos.

Brainas kartu su Tulsos policijos departamentu planuoja savaitgalį Moore mieste. Aš jo paprašysiu atkreipti dėmesį į žmones, kuriems reikia pagalbos nežiūrint į tai ar jie krikščionys ar ne, ar jie priklauso namų bažnyčiai ar ne.

Tai tiek žinių – ačiū už jūsų maldas ir paramą!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Tornado atgarsiai

John Fenn, 2013 m. gegužės mėn. 21 d.,

Sveikinu visus,

Kadangi telefonų linijos Moore mieste, Oklahomos valstijoje, vis dar neveikia, kol kas neturime jokių žinių iš savo namų bažnyčios narių, gyvenančių šioje vietovėje. Kaip žinote, vakar gerokai įdienojus šioje vietovėje smogė 1,6 km pločio tornadas. Su savimi 3 km spinduliu nešdamas nuolaužas, jis nusinešė daugelio žmonių gyvybes.

Po to kai prieš dvejus metus praūžė Džoplino tornado mes pastebėjome, kad žmonėms labiau praverstų prekybos centrų dovanų čekiai nei dovanojamos antklodės ar drabužiai. Kaip kartą vienas iš nukentėjusiųjų prasitarė: „Mes labai vertiname dovanotus drabužius ir antklodes, bet norėtume nusipirkti mums trūkstamų daiktų, kad galėtume pradėti statyti savo gyvenimus iš naujo“.

Taigi, sekdami prieš dvejus metus įvykusio Džoplino tornado praktika, mes vėl norėtume paraginti visus, kurie nori padėti neseniai vykusio tornado aukoms, siųsti prekybos centrų dovanų čekius šiuo adresu:

CWOWI
PO Box 70
Mounds, OK 74047.

Jei norite paaukoti tam tikrą pinigų sumą, jūs galite tai padaryti paštu arba per PayPal programą, naudodamiesi mūsų interneto puslapyje www.supernaturalhousechurch.org pateiktais duomenimis. Savo auką įvardinkite „tornado“ (tornadas, vert. past.), o mes už šiuos pinigus nupirksime dovanų čekių ir padovanosime juos nukentėjusiems draugams.

Po to, kai tornadas nušlavė Džoplino miestą, visi esantys namų bažnyčių tinkle ir skaitantys mano savaitės mintis atsiliepė dosniomis aukomis ir mums pavyko surinkti dovanų čękių už 3000 dolerių.

Ypatingai laukiame „The Home Depot“, „Lowes“, „Wallmart“ (žymių prekybos centrų pavadinimai JAV, vert. past.) ar kitų parduotuvių dovanų čekių, kurie padėtų žmonėms atstatyti su žeme sulygintas jų gyvenamąsias vietoves. Širdingai dėkojame! Na, ir žinoma, mums reikia Jūsų maldų dėl išminties, aprūpinimo, taip pat emociniam ir fiziniam išgydymui.

Laiminu jus,


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu