Gyvenimo Žodis 3 iš 3

 

The Word of Life #3 of 3

Sveikinu  visus,

Naujajame Testamente yra keli graikiški žodžiai išversti „gyvenimas“. Pavyzdžiui, vienas yra „bios“, kuris reiškia fizinį gyvenimą. Tai yra žodžių „biologija“ ir „biografija“ šaknis, pastarasis žodis reiškia užrašytą kažkieno gyvenimą. Kitas

žodis, verčiamas gyvenimas, yra „anastrofas“, reiškiantis gyvenimo kokybę,  elgesį gyvenime .

 Tačiau, kalbėdami apie Dievo gyvenimo kokybę, matome vartojamą žodį „Zoe“, dažnai derinamą su „aionios“, reiškiančiu „amžinai besitęsiantį “ arba „amžiną“.

Zoja yra gyvybė, kilusi iš Dievo, todėl ji pati savaime egzistuoja ir palaiko save.

 Pasauliui mes atrodome tik dar vienas  žmogus, o mūsų gyvenimas atrodo kaip „bios“, natūralus gyvenimas. Tačiau gyvendami savo dvasiniame žmoguje turime „zoe aionois“, amžinąjį gyvenimą – Dievo gyvenimą. Gyvybė mūsų dvasioje, pati save išlaiko ir egzistuoja pati savaime , teka į mūsų sielą – mūsų protą, intelektą, emocijas – visą gyvenimą, teka į pasaulį ir mus supančius žmones.

 Kadangi tikrasis mūsų gyvenimas yra amžinai savarankiškas ir pats save palaikantis , turėtume branginti tai, ką turime giliai savo sieloje. Tai paslaptis tiems išorėje, kurie mano, kad gyvename vien pagal filosofiją arba tikime prietarais.

 Dieviškumo paslaptis

 I Timotiejui 3:9 ir 3:16 Paulius kalba apie „maldingumo slėpinio laikymą švarioje sąžinėje“ ir „didis yra pamaldumo slėpinys“. Tas pamaldumo slėpinys apima faktą, kad amžinasis gyvenimas, Zoja, atkūrė mūsų dvasinį žmogų. Tai paslaptis tiems, kurie yra išorėje,  kurie nėra Kristaus kūne.

 Kitiems mes kvaili, bet tiems, kurie tiki, kryžius yra Dievo jėga. Žodis „paslaptis“ arba graikiškai „musterion“ nereiškia to, ko negalima žinoti. Tai reiškia kažką, kas atskleista apreiškimu.

 Žodis reiškia tai, kas tampa žinoma po įvedimo į paslaptį. Kitaip tariant, tai gali būti žinoma tik iš apreiškimo. Pavyzdžiui, prieš jums gimstant iš naujo, Dievo Žodis jums neturėjo prasmės. Tačiau kai gimėte iš naujo, o tai buvo jūsų įvedimas į karalystę, Dievo karalystės paslaptys jums buvo ir tebėra apreikškiamos. Apreiškimo žinias Dievas duoda tiems, kurie gimė šeimoje, priimti į Dievo šeimą. (Efeziečiams 1:3-5...)

 Paulius naudojo tą pačią šaknį, kad apibūdintų, kaip jis gyveno. Filipiečiams 4:10-13 Paulius dėkoja jiems už finansinę paramą, kai iš ten išvyko į Tesaloniką (Apaštalų darbų 16 pabaiga ir 17 skyriaus pradžia). Jis  sako, kad dovanos netroško, bet buvo už ją dėkingas. Jis padarė pareiškimą, kuris vertime nėra toks dramatiškas kaip išsireiškimas graikų kalba, todėl leiskite man pačiam išversti  11–13 eil. iš graikų kalbos:

 "...Aš išmokau šią tiesą; žinau, kaip būti pasitenkinusiu, nepriklausomu nuo aplinkybių. Esu patyręs skurdą ir perteklių. Visuose dalykuose  ir visame kame esu pašvęstas į paslaptį,  kaip pasitenkinti būnant sočiu ar alkanu  Tai yra: visame kame turiu stiprybės tame, Kuris mane stiprina“.

 Dauguma žmonių žino King James Version, kurioje sakoma;

 „Aš galiu padaryti viską per Kristų, kuris mane stiprina“, ir suprask, kad jei  jie gali tiesiog ištverti, jei gali tiesiog palaukti, jei gali tik dar  šiek tiek pasistengti, Dievas ateis padėti.

 Bet sakoma čia kiti dalykai. Paulius dalijasi savo širdimi ir gyvenimo patirtimi su filipiečiams, o jo laiškas jiems yra intymiausias ir labiausiai atskleidžiantis iš visų jo laiškų. Jis dalijasi, kaip jis buvo inicijuotas į paslaptį, atrastą trūkumo ir gausos laikais. Tai paslaptis, kad amžinasis gyvenimas Kristuje daro jį savarankišku, nepriklausomu nuo aplinkybių, nes jis viską gali padaryti per  tą, Kuris jį stiprina.

 Būtent per įvedimą į amžinojo gyvenimo slėpinį sužinome, kad mūsų gyvenimas Kristuje iš tikrųjų nepriklauso nuo jokių mus supančių aplinkinių. Mūsų gyvenimas Jame savarankiškas ir  nepriklauso nuo aplinkybių. Tai amžinasis gyvenimas, Zoe gyvenimas, amžinasis Dievo gyvenimas, kuris išlaiko pats save. Štai toks tas Gyvenimas.

 Štai kodėl savo gyvenimo pabaigoje apaštalas Jonas, rašydamas  evangeliją ir savo pirmąjį laišką, iš visų dalykų, kuriuos galėjo pasakyti apie Jėzų, nusprendė pabrėžti: „Jame buvo gyvenimas(liet.gyvybė), ir tas gyvenimas (liet. gyvybė) buvo žmonių šviesa. Ir tas gyvenimas pasireiškė.

 Vėlgi, turime suvokti, kad kiekvienas iš mūsų priklauso ypatingam „klubui“, kaip žmonės, įvesti į amžinojo gyvenimo, dievotumo slėpinius. Kai pirmą kartą buvau išgelbėtas, išgirdau terminą, kad Viešpaties kariuomenė yra vienintelė kariuomenė, kuri šaudo sužeistuosius. Tai mane nuliūdino.

 

 Kai sėdžiu prieš kažką  viename iš mūsų susirinkimų namuose kažkieno svetainėje, žiūriu į jį ir matau Dievo malonę – į amžinąjį Dievo gyvenimą ir jo slėpinius inicijuotą bičiulį. Vertinu jį dėl gyvenimo, kurį jis turi Jame, ir dėl to, ką Jis padarė jo gyvenime. Jėzus juos myli lygiai taip pat, kaip myli mane. Esame lygūs.

 Galatams 2:9Paulius sako, kad Petras, Jokūbas ir Jonas ištiesė bendrystės ranką Pauliui ir Barnabui, kai „pamatė mumyse malonę“. Šie vyrai turėjo labai skirtingas tarnystes, nes visi trys buvo išsiųsti pas žydus, o Paulius ir Barnabas – pas pagonis. Tie skirtumai galėjo juos suskaldyti, bet vietoj to jie gerbė vienas kitą, nes suvokė vienas kito gyvenime malonę.

 Turime suvokti, ką turime, sakydami „amžinasis gyvenimas“ ir gyventi taip, kad tą gyvenimą gerbtume, saugotume ir brangintume. Turėtume padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume tą gyvybę, kad nenuliūdintume Šventosios Dvasios. Iš tikrųjų ilgai pakęsti  ir nusileisti  vienas kitam. Meilė įvykdo Dievo įstatymą, ir lengviau vaikščioti su meile, jei supranti, kad bendratikiai gyvena tokį patį amžinąjį gyvenimą kaip ir tu – jie buvo įvesti į Dievo paslaptis.

 Iš visko, ką Tėvas jums suteikė, nuo pat pradžių, kai jūs tiesiog norėjote būti išgelbėti, kad nepatektumėte į pragarą arba jus reikėjo išgelbėti nuo kokių nors jūsų gyvenimo aplinkybių, iki dabar, kai suvokiate, kad jūsų gyvenime yra Dievo gyvenimas. dvasia, sutelkime dėmesį į tą ypatingą faktą. Susitelkime į tą unikalią tiesą tarp mūsų, kad Jėzuje Kristuje yra gyvenimas, gausus gyvenimas, gyvybė, kilusi iš Jo Tėvo, ir Jis ją mums davė. Oho, kokia nuostabi malonė!

 Kitą savaitę - nauja tema, iki tol

John Fenn 

Gyvenimo Žodis Nr. 2 iš 3

 The Word of Life #2 of 3

Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę aš uždaviau klausimą: kodėl tu išgelbėjai? Antra, ar priežastis, dėl kurios dabar vaikščioji  su Dievu, pasikeitė nuo tada, kai pirmą kartą įtikėjai?

 Kada atėjo pripažinimas, kad turi gyvenimą?

 Petrui tai įvyko gana greitai, nes Jono 6:68 po to, kai Jėzus pasakius keletą labai sunkių palyginimų  daugelis mokinių nustojo Jį sekti, Jėzus paklausė, ar 12 taip pat Jį paliks. Petro atsakymas buvo apreiškimas, kodėl jis sekė Jėzumi:

 

 Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius."

 

 Petras ir Jonas suprato tiesą, kurią Jėzus pasakė Jono 5:26: „nes kaip Tėvas  turi gyvybę savyje, taip davė ir sūnui, kad jis turėtų gyvybę pačiam savyje“.

 Krikščionis išskirtiniais daro šis faktas: mes turime gyvenimą (gyvybę).

 Būti krikščionimi nereiškia laikytis filosofijos, kaip mus mato dauguma netikinčiųjų. Jie dažnai mato, kad mes turime tvirtą nuomonę apie Jėzų,  atsisakydami tikėti žmonių samprotavimais ir pasakomis. Deja, daugelis žmonių sveiką protą ir logiką atmeta šalin  vardan „tikėjimo“.

 

 „Gimimas iš naujo“ savo dvasioje reiškia, kad turime gyvenimą. Dažnai Naujajame Testamente Dievo gyvenimas siejamas su žodžiu „amžinas“ arba „amžinai besitęsiantis“. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes taip dažnai girdime žodį „amžinasis gyvenimas“, kad net nesusimąstome, ką tai reiškia.

 Visi žmonės turi amžinąjį gyvenimą, tai reiškia, kad gyvensime amžinai, nes esame dvasinės būtybės. Tas pats pasakytina apie angelus ir buvusius angelus. Kai žmogus mirs, jis pateks į dangaus karalystę, kurios piliečiu jis jau  yra – arba į tamsos karalystę, kurią valdo puolęs cherubas*, kuris nenori turėti nieko bendra su Dievu ar Jo gyvenimu. Arba jie eina į gyvenimo ir šviesos karalystę, kad būtų su Tėvu ir Viešpačiu, nes myli gyvenimą, šviesą ir Dievo dalykus. *Ezechielio 28:16

Tačiau, kiek žinome, kiekvienas turi amžinąjį gyvenimą. Dievas Tėvas yra (Šventoji) Dvasia ir gyvena amžinai, todėl bet kokias dvasines būtybes, kurias Jis sukuria, gyvena amžinai. Jie ir toliau egzistuoja po to, kai šis žemės kūnas miršta. Šėtonas ir jo pasekėjai toliau egzistavo, nors ir atmetė gyvenimą, ir jiems reikėjo paruošti vietą be gyvybės. (Apreiškimo 12:8, Mato 25:41).

 Kai žiūriu senas nuotraukas ir žiūriu senus filmus, dažnai pagalvoju: „Visi tie žmonės dar gyvi, įdomu, kur jie dabar?“. Mato 22:31-32 Jėzus pasakė: „...Dievas pasakė: „Aš esu Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas“, taigi Dievas yra gyvųjų, o ne mirusiųjų Dievas.

Šio gyvenimo žodžiai

 Apaštalų darbų 5:17-20 vyriausiasis kunigas visus apaštalus suėmė ir įmetė į kalėjimą. Angelas juos paleidžia su nurodymu 20 eil.: „Eikite, atsistokite šventykloje ir kalbėkite žmonėms visus šio gyvenimo žodžius“.

 Šis gyvenimas – koks gyvenimas? - Šis gyvenimas. Kuo skiriasi mūsų gyvenimas?

 Tikriausiai girdėjote žmones sakant, kad prieš ateinant pas Viešpatį žmogus yra dvasiškai miręs.

 Bet tai nėra Šventasis Raštas. Kai kurie mano, kad prieš ateinant pas Viešpatį, mūsų dvasinis žmogus yra snaudžiantis, „turi šėtono prigimtį“ arba kokiu nors kitu būdu inertiškas. Bet  tai  nėra Šventasis Raštas.

 Efeziečiams 5:8: "Anksčiau buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Taigi gyvenkite kaip šviesos vaikai."

 Mes buvome tamsa – ne snaudėme, nebuvome inertiški, nebuvome dvasiškai mirę, nebuvome dvasiškai užmigę. Mes buvome dvasiškai gyvi, bet tas gyvenimas buvo tamsa. Mes egzistavome dvasinėje tamsoje. Mūsų dvasinis žmogus buvo gyvas toje tamsoje. Jei būtume mirę be Jėzaus, būtume ir toliau gyvenę toje karalystėje, kuri Jį atstūmė. Tačiau mes pakeitėme karalystes, atiduodami savo gyvenimus Jėzui.

 Kolosiečiams 1:12-13 sakoma, kad tai įvyko, nes mūsų dvasinis žmogus buvo atkurtas Šventosios Dvasios: „Dėkojame Tėvui, suteikusiam mums galimybę būti šventųjų paveldėjimo dalininkais šviesoje, kuris perkėlė mus  iš tamsos valdžios į Jo brangaus Sūnaus karalystę“.

 Mes patys neišsigelbėjame. Jėzus pasakė Jono 6:44, kad niekas neateina pas Viešpatį, jei jo nepatraukia Tėvas. Ne vienas žmogus Senajame Testamente ar Evangelijose prieš Jėzaus prisikėlimą negimė iš naujo – vis dėlto jie išgirdo Viešpatį ir Tėvą, patyrė nuostabių dvasinių išgyvenimų ir stebuklų. Jie galėjo veikti dvasinėje ir Dievo Dvasios sferoje. Bet jie negimė iš naujo.

 Kiek iš mūsų prieš gimdami iš naujo  nujausdavome kažką prieš tai įvykstant, žinodavome kažką intuityviai? Kaip tai atsitikdavo, jei ne Tėvas , kuris buvo  maloningas ir  traukė mus prie savęs. Tėvas suteikdavo  mūsų negimusiai dvasiai informaciją apie tai, kas įvyks, arba ką nors, kas nepasiteisins, ir tai  jūs žinojote „savo viduje“ arba „nujautėte“.

 

 Jei Jis nebūtų su mumis kalbėjęs  apie Jėzų prieš mus išgelbėdamas, niekas iš mūsų negalėtų būti išgelbėtas.

 Mums dar būnant nusidėjėliais , Jis kreipiasi į mus, kad paliestų mus, praneštų mūsų dvasiai apie Viešpatį Jėzų. Mūsų dvasia nesnaudžia, ir  tiems, kurie anksčiau buvo okultizme gerai žinoma, kad jų dvasia tikrai veikė dvasinėje sferoje.

 Gydytojas,  mano mokinys, kai buvau Biblijos mokyklos direktorius,  man pasakė, kad priklausė visoms pagrindinėms religijoms, taip pat ir Naujajam Amžiui. Jis sakė ieškojo gyvenimo tose religijose. Vieną dieną jis suprato, kad kiekviena religija moko dalelę tiesos, kurią galima rasti Jėzaus Kristaus asmenyje. Pašalinimo proceso metu jis suprato, kad visa išmintis gyvena Jėzuje, įtikėjo Juo, ir tuoj pat jo širdis patyrė  pilnatvę.

 Bet ko gi jis ieškojo bandydamas kiekvieną religiją? Gyvenimo.

 1981 m. grupė iš mūsų surinkimo reguliariai „liudydavo“  raudonųjų žibintų kvartale Denveryje, Kolorado valstijoje. Mes eidavome gatvėmis kalbėdami su narkomanais, prostitutėmis ir žmonėmis, ateinančiais ir einančius į klubus bei barus toje miesto dalyje. Vieną dieną prostitutė kuri mūsų klausėsi patikėjo Jėzumi, ir jos gyvenimas pasikeitė. Ji minėjo, kad  visuose tuose santykiuose ir tai, kaip užsidirbo pragyvenimui, buvo kažko ieškojimas, o atsakymą ji rado Jėzuje. Ko ji ieškojo seksualiniuose santykiuose? Gyvenimo.

 Mano draugas pasidalijo savo gyvenimu iki Kristaus, kurį sudarė 4 pakeliai cigarečių per dieną ir spartus kopimas karjeros laiptais įmonėje. Jis tada manė, kad jeigu jam užteks pinigų, užteks daiktų, vieną dieną tai užpildys tuštumą ir tikslo stoką, kurią jis jautė savo širdyje. Jo žmona, supratusi, kad jų gyvenimas ir santuoka tuščia, pirma atėjo pas Viešpatį ir po to nuvedė savo vyrą  pas Jį. Tuo metu jis metė rūkyti, paliko verslo pasaulį ir ieškojo darbo surinkime – bet ko, kas susiję su Viešpaties dalykais ir žmonėmis.

  Ko jis ieškojo, kai verslo pasaulyje siekė būti geriausiu, turtingiausiu, turinčiu daugiausiai „žaislų“? Gyvenimo.

 Jie ieškojo, žodyje : Gyvenimo

 Skaitydami evangelijas matome, kad tai, ką Jėzus reiškė mokiniams, kai jie pirmą kartą Jį sutiko, laikui bėgant pasikeitė. Kai kuriems žmonėms Jis buvo Mesijas, kuris išvarys romėnus iš Izraelio. Petrui ir Andriejui Jis buvo Mesijas, apie kurį kalbėjo Jonas Krikštytojas, ir jie norėjo sužinoti daugiau. Matui Jis buvo tas, kuris jį pašaukė iš mokesčių rinkėjo darbo, kurio visi nekentė.

 Panašius pokyčius patiriame ir mes eidami su Juo. Kai man buvo 16 metų ir aš atėjau pas Viešpatį, iš dalies man reikėjo tėvo, nes mano paties tėtis paliko mūsų šeimą, ir aš taip pat ieškojau tikslo. Bet dabar, jau beveik  50 metų vaikščiojimo su Tėvu ir Viešpačiu, esu susikoncentravęs į  Gyvenimą, kurį turiu savyje.

 Galbūt ir jūs atėjote pas Viešpatį dėl tragedijos, ir jūsų širdžiai reikėjo kažko tvirto ir tikro. Galbūt jūs buvote tiesos ieškotojas, kaip mano minėtas gydytojas, ir galiausiai Tėvas jus atvedė pas Jį. Galbūt jūs atsidavėte kokiam nors įpročiui numalšinti gyvenimo skausmą – ar tai būtų narkotikai, alkoholis, seksas ar pinigai. Tačiau laikui bėgant tai dėl ko išsigelbėjote , pasikeitė.

 Mes turime gyvenimą. Bet kas tai? Tai kitai savaitei, iki tol,

 Palaiminimai,

 Džonas Fenas

2022 m. spalio mėn. naujienlaiškis

 October 2022 Newsletter

 Sveikinu visus,

 Mūsų konferencija Talsoje buvo nuostabi. Kai dauguma išgirsta žodį konferencija, jie galvoja, kad jie visą dieną sėdi ir klausosi pranešėjų, o tada eina į viešbučio kambarį. Mūsų konferencijos nėra tokios. Dalis joje  jų yra mokymas, dalis šlovinimas, dalis diskusijų ir klausimų bei atsakymų, dalis mažų grupių malda,
dalis bendravimo su maistu ir laisvalaikiu, visa tai atliekama jaučiant  visus sujungiantį Viešpaties buvimą. Nuostabi malonė. Nuostabus laikas kartu.

 KWOWI („Kids Without Walls International“) dabar jau veikia: eikite į www.kwowi.org ir spustelėkite „Remti vaikus“, kad pamatytumėte jų nuotraukas ir biografijas.

 Du paskutiniai mano interviu „Deep Believer“ kanale „YouTube“ nuo šio rašymo jau buvo peržiūrimi daugiau nei 346 000 kartų, o tai išaugo maždaug 4 000 peržiūrų per dieną. Dėl to nepaprastai padaugėjo el. laiškų, kuriuose prašoma informacijos, patarimų, pagalbos užmezgant ryšį su namų surinkimu arba kuriant jį – atsakydami koreguojame „didėjantį skausmą“. Ačiū už maldas už išmintį. O jei mūsų naujienlaiškį ir Savaitės mintis gaunate pirmą kartą, sveikiname ir dėkojame už kantrybę.

 

 Viešpats aplankė mane birželio mėnesį, apie tai rašiau liepos mėnesio informaciniame biuletenyje*, Jis kalbėjo apie intensyvesnį laiką nuo lapkričio iki kovo ir augimą kitais metais, kai vis daugiau žmonių bus motyvuoti lankyti surinkimą namuose. * (Eikite į cwowi.org, viršuje spustelėkite „Savaitės mintys“, o jei norite pažvelgti į archyvą, spustelėkite „Newsletter“.)

 Tuo metu susimąsčiau, ką Jis turėjo omenyje sakydamas „ateina kitokia motyvacija“ – paskutinį kartą Jis apie tai kalbėjo 2019 m. pabaigoje, kai kalbėjo apie tai, kas tapo žinoma kaip pandemija, kai pasakė, kad laikas ateina ir jau yra dabar, kai tikėjimas taps mums brangus –  taip tikrai ir įvyko.

 Tačiau dabar tai kitokia motyvacija nei „Covid“ – matome didžiulę infliaciją, energijos kainas, kurios neatitinka darbo užmokesčio, todėl žmonės keičia gyvenimo būdą. Taip pat matome, kaip visi dalykai, vadinami krikščioniškais, puolami – kartais tiesiogine prasme išpuoliai vykdomi prieš pastatus, vadinamus bažnyčia.  JAV žiniasklaidoje politikai atvirai pasisako prieš krikščionis. Rugsėjo 1-ąją Baltųjų rūmų spaudos sekretorius pasakė: „Jei nesutinkate su dauguma, tai esate ekstremalas“.  JAV kultūra tolsta  nuo tradicinės, tradicinę vadindama  „ekstremalumu“.

 Laiko ir sezonų  supratimas – dvasinė įžvalga

 Nesunku pastebėti. JAV, kaip ir daugelyje vyriausybių, pagrįstų Judėjų ir krikščionybės principais, supratimas apie tai, kas yra teisinga ir kas neteisinga, kyla iš judaizmo ir krikščioniškų pamatų. Iki šiol vyriausybė iš esmės buvo geranoriška ir gynė tai, kas buvo tradiciškai teisinga kartų kartoms.

 Prieš keletą metų JAV įvyko pasikeitimas. Dėmesys nuskriaustiesiems. Nugalėjo aukų kultūra. Dėl to valdžia nukreipė dėmesį nuo tradicinių vertybių gynimo prie aukų gynimo ir aukų teisių akcentavimo. Netrukus tai buvo skirta bet kuriai grupei, ieškančiam balso išreikšti savo nuoskaudas. Sekite mano savaitės mintis pirmąsias 2 lapkričio savaites, kad galėtumėte atidžiau pažvelgti į tai, kas dvasiškai vyksta pasaulyje. Bet trumpai:

 Kai vyriausybė pereina nuo dorybių ir tradicinių vertybių apsaugos prie aukų apsaugos, tie, kurie laikosi tradicinių, tampa (pikto) puolimo taikiniu. Dėmesys krypsta į daugybę balsų, kurie visi nori būti išgirsti, visi teigia, kad jų teises pažeidė tie, kurie laikosi tradicinių vertybių. Jie nori, kad visi priimtų juos kaip auką tokius, kokie jie yra, todėl vyriausybė primeta netradicines vertybes, kaip privalomas visiems.

 

 Pažangaus žmogaus bruožu laikoma drąsa, kuri turi uždrausti tradicinius balsus, nes tie balsai prieštarauja tam, ką jis jauti. Jie nori išgirsti tik tuos, kurie jiems pritaria. Būti auka yra emocinis pasirinkimas. Racionalus pasirinkimas yra atsisakyti būti auka, atsisakyti manyti, kad pasaulis jums skolingas pragyvenimą ar kompensaciją.

 Įsivyrauja emocinis sprendimų priėmimas , motyvacija baimė ir pyktis , nes jie paliko tiesos ir  to, kas teisinga ir neteisinga absoliutus, dėl to , kas  jų nuomone, teisinga ar neteisinga. Jie prarado gebėjimą mąstyti ir gali galvoti tik apie savo emocijas ir tai, ką jaučia – jei jie tai jaučia, tai turi būti tiesa. Jie renka informaciją iš kitų, kurie su jais sutinka, kad pagrįstų, jog yra teisūs. Sveikas protas ir logika atidedami į šoną ir  jų vietą užima  emocinis samprotavimas – jaučiu, vadinasi, esu.

 

 Dabar, mąstydami per emocijas, jie prarado galimybę istorines asmenybes ir įvykius įtraukti į savo kontekstą. Kiekvienas, kuris laikosi kitokios nuomonės, yra atmetamas. Seni herojai atstumiami, nugriaunamos statulos, nes jie vertinami šiuolaikinėmis akimis ir kaip jie jaučiasi dėl savo pačių kaip aukų praeities. Konservatyvūs kalbėtojai kolegijų miesteliuose yra atmetami, nes jie nori išgirsti tik žmones, kurie sutinka su jų jausmais ir samprotavimais  ir emocijomis. Nereikia  galvoti, vadovautis logika, nes jie jaučia tai, kas, jų manymu, yra tiesa, o jų protas yra apsisprendęs.

 Kai toks mąstymas pradeda bręsti, jei nesutinkate su liberalia dauguma, jums klijuojama ekstremalaus, nepatriotiško piliečio ir grėsmės naujajai daugumai etiketė. Turite būti nutildyti teismuose, kultūroje, žiniasklaidoje – ir jei pažvelgsite į šį modelį istoriškai, vienintelis būdas tokiam mąstymui toliau vystytis tai eiti  smurto link.

 Tai labai trumpa santrauka, sekite naujienas, kaip sakiau apie pirmąsias dvi lapkričio mėnesio Savaitės mintis.

 

 Mums svarbiau: tai yra dvasia, ir daugelis krikščionių tapo jos paveikti

 

1 Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams,

2 veidmainingiems melo skelbėjams, turintiems sudegintą sąžinę,“

 Graikų kalba yra tikslesnė, ypač apibūdindama procesą, apie kurį rašo Paulius: „...kai kurie atkris nuo (tikro) tikėjimo, atkreipdami dėmesį į dvasias, kurios juos moko.

 Apgaulės dvasios. Antrajame laiške Korintiečiams 11:33 Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje,“ ir kad jie neimtų klausytis dvasių, atnešančių jiems kitą Jėzų, kitą dvasią, kitą evangeliją.

 

 Žodis, Karaliaus Jokūbo versijoje išverstas kaip „subtilumas“, yra „panourgia“, o tai reiškia „atrodo, kad yra sudėtingesnės, aukštesnės žinios“. Žodis „sugesti“ reiškia „susitraukti arba nudžiūti“. Taigi Paulius sako, kad jis bijojo, kad jie paliks tikrąjį ir paprastą tikėjimą Kristumi, kad klausytųsi mokymo, kuris žada, kad tai yra vidinė informacija, aukštesnės žinios, kurias ne visi turi, todėl nuo to džiūsta ir traukiasi kaip vynuogė tapdama razina.

 Kitaip tariant, šios viliojančios dvasios veikia procese, siūlydamos aukštesnes, jų manymu  žinias nei kiti, gundymo procese, kai žmogus gali matyti tik tą „tiesą“ – tiems, kurie patikėjo melu, tas melas tampa tiesa. Seksualiai ar doktriniškai suviliotas žmogus nemąsto logiškai. Juos pagauna patiriami jausmai, o jų mąstymas sutampa su jausmais – kaip ir seksualiai suvilioto žmogaus.

 

 Rezultatas, sako Paulius, yra tai, kad jie tapo nejautrūs Dievo Dvasiai, nes Ji yra Tiesa, nes jie pasidavė tam, kad kreiptų dėmesį į demonų mokymus. (v2) Jie prarado sveiką protą ir gebėjimą savarankiškai samprotauti. Jie atsisako sveiko proto, nes tiki tik tuo, kuo tiki, ir atmeta viską, kas tam prieštarauja.

 

 Jų tikėjimas tampa sudėtingas ir susietas su jų „aukštesniųjų žinių“ šaltiniu ir dažnai nesuvokia, kokia sala jie tapo – išskyrus tuos, kurie panašiai yra įstrigę ir suvilioti.  Ievai Šėtonas pasiūlė aukštesnių žinių, kad jie su Adomu būtų kaip Dievas. Ar jie nenorėjo viešai neatskleistos informacijos? Argi tai neatrodė gerai akims, patrauklu intelektui? Ar jiems tai neatrodė prasminga?

 Jūs žinote, kad dvasia yra įtraukta į klaidą, kai tikėjimas tampa sudėtingas, kai jie sutelkia dėmesį į tą vieną temą arba mano, kad turi tapti tos tiesos evangelistu, kad ir  kiti žinotų tą požiūrį. Jie atsiduria siaubingoje padėtyje – myli Jėzų taip, kaip Jis suvokiamas tomis žiniomis, o ne  myli Jėzų dėl to, kad mylėtų Jėzų.

 Jūs žinote, kad dvasia dalyvauja tada, kai žmogus pradeda atstumti bet ką ar bet kurį, kas su jais nesutinka. Kai jie išsiskiria į gentis – pasaulyje veikia ta pati dvasia, kurią aprašiau aukščiau.

 Ištraukite save

 Žmogus, suviliotas neteisingų dvasių, pasidavęs sudėtingam tikėjimui ir norintis grįžti prie paprasto tikėjimo, Dvasios vaisių ir krikščioniškojo charakterio, vaikščiojant su meile ir nusileidžiant  kitiems, turi atgailauti. Jie turi tai pamatyti, suvokti, kad buvo apgauti, ir turėti drąsos eiti,  ir padaryti taip, kad  viskas būtų gerai su visais žmonėmis, su kuriais nesusidraugavo, kuriuos atkirto, apie kuriuos blogai kalbėjo. Jie turi atgailauti dėl savo nuomonės apie kitus.

 

 Jie turi nutiesti tiltą link tų, prieš kuriuos anksčiau pastatė sieną. Ir tada jie turi pakeisti savo elgesį. Kad ir nuo kurios internetinės svetainės jie buvo priklausomi, jie daugiau niekada ten nesilankys. Tas pats su bet kokiais vaizdo įrašais ar knygomis. Jie siekia subalansuotų žmonių ir subalansuotų dalykų. Ieškokite draugų ne tik elektroniniu būdu. Sveikų draugų. Subalansuotų draugų. Dirbkite dėl tų sveikų santykių. Investuokite laiką į juos. Apsupkite save tuo, kuo norite būti, o ne tuo, kuo buvote.

 Paulius 2 Timotiejui 2:25-26 pastebėjo, kad į asmenį, kuris yra  nesantaikoje ir  apgaulėje reikia kreiptis švelniai, kad galbūt:

 

  „Dievas duos jiems atgailą, kai jie pripažintų tiesą, kad jie susiprotėtų ir galėtų išsivaduoti iš velnio spąstų, į kuriuos jie pateko savo valia.

 Frazė „atsitokėjo“ yra tiksli  graikų kalba – kaip Sūnus palaidūnas, kuris susiprotėjo, kai suprato, kad kiaulės yra geriau šeriamos nei jis, ir staiga pasiilgo namų. Tas pats dalykas. Įdomu, ar jie nepasiilgsta „namų“? Žmonių, kurie juos myli? Paprasto tikėjimo Kristumi? (Neignoruojantis, bet pažįstantis laikus ir sezonus).

 Mane visada stebina krikščionys, kurie pasirenka nesantaiką ir susiskaldymą, sąmoningai nusprendžia eiti tuo keliu, noriai pasiduoda velniui, kad galėtų būti velnio žaisliukais . Jie mano, kad yra teisūs, ir noriai pasiduoda pačiai blogiausiai būtybei visatoje, kad su jais būtų žaidžiama „pagal jos valią“. Kokia siaubinga krikščionio būklė! "Kuriuos jis paima į nelaisvę savo valia". Siaubinga vieta krikščioniui. Kokia emocinė kančia. Kokia vienatvė.

 Ateina laikai, kai krikščionys turės būti pasirengę atleisti, pasiryžę palikti visokių balsų klausymą, kad klausytųsi vieno balso. Laikydami save išmintingesniais už kitus, jie sąmoningai ėmė klausytis kitų balsų ir juos sekė. Sveiki sugrįžę į „mano avys girdi mano balsą ir svetimu jos neseka“. Paprastas tikėjimas. Ne neišmanantis tikėjimas, bet tiesiog susitelkęs į tai, kas ir Kas yra svarbu amžinam gyvenimui mumyse.

 Laikai artėja į vakarą , ir dabar  daugelyje pasaulio vietų, jau yra  prabanga diskutuoti apie nereikšmingus dalykus, jie nukrenta į šoną, kad dėmesys būtų sutelkiamas į tą, Kurį turime mūsų tarpe. Laikas krikščioniui užaugti. Laikas rimtai pradėti ieškoti tų, kurie yra tame pačiame dvasiniame puslapyje, subalansuotų, tų, kurie pažįsta  laikus ir sezonus, su paprastu tikėjimu, sutelkiančiu dėmesį į Kristų savyje  mylėdami savo artimą kaip save patį.

 

  Viešpats aplankymo metu,  tikrųjų jau  porą kartų pasakė, kad  namų surinkimas taps pagrindiniu šventųjų susibūrimo būdu, o tie susibūrimai bus ta vieta, kur Jis bus rastas bendrystėje, kur bus atsakoma į maldą, ir kur bus patiriami stebuklai. Jis buvo rimtas. Tai ne žaidimas.

 

 Aš apibūdinau dvasią, kuri yra pasaulyje, ir tikiuosi, kad kai kurie tai skaitantys atpažins draugus ar buvusius draugus, kuriuos susiviliojo šios dvasios, tikėdamiesi, kad tas žmogus atgailaus ir bus atstatytas. Mūsų akys plačiai atmerktos, mes pažįstame laikus ir sezonus, Viešpaties atėjimas mūsų nenustebins. Greitai sugrįžk, Viešpatie Jėzau!

 Kai būsite įsitraukę daryti tai, ką turite daryti  neturėsite laiko daryti to, ko negalima. Neturėsite noro būti suviliotam dvasios pasaulyje, kuri siekia suskaldyti.

 Šį mėnesį rimtas informacinis biuletenis, su daug  peno apmąstymams su įrankiais diagnozuoti... tikiuosi, kad tai bus naudinga. Dėkojame už jūsų maldas ir finansinę paramą. Meldžiuosi už kiekvieną iš jūsų, įtraukusių mus į savo auką, net jei negaliu parašyti individualių padėkos laiškų ar pastabų. Esate labai vertinamas. Laiminu,

 Džonas Fenas

Gyvenimo Žodis 1 iš 3

 The Word of Life #1 of 3

 Sveikinu visus,

 Kas tave paskatino priimti išgelbėjimą? Ar ta  priežastis, dėl kurios tu tebevaikštai su Juo dabar, išliko nepasikeitusi? Šioje serijoje  tai ir pasvarstysime , taip pat paanalizuosime to  pasekmes ir naudą.

 Mano mama buvo išgelbėta, kai jos vyras, mano tėtis, paliko šeimą, kai mums 4 vaikams buvo 11, 9, 7 ir 5 metai. Ji liko viena auginti mus keturis, išlaikyti namą ir užsidirbti pragyvenimui – ji kreipėsi į Dievą šios  tragedijos viduryje.

 Po kelerių metų aš buvau išgelbėtas, nes ieškojau tėvo – ir radau savo Tėvą! Atvedžiau savo merginą ir būsimą žmoną pas Viešpatį, ji iš dalies buvo išgelbėta, todėl, kad galėtų susitvarkyti su savo neveikiančia šeima.

 Kas vyko tavo gyvenime, kad tu išsigelbėjai būtent tuo konkrečiu savo gyvenimo momentu?

 Jono 1:41-42 Andriejus atvedė savo brolį Petrą susitikti su Jėzumi "Mes radome Mesiją!" Štai kodėl jis supažindino savo brolį Petrą su Jėzumi. Pirmojo amžiaus žydui Mesijas reiškė, kad Jis išvarys romėnus ir grąžins Izraeliui buvusią šlovę. Štai kodėl jie buvo „išgelbėti“.

 Galbūt Petrui reikėjo įrodymų, kad Jėzus yra Mesijas, galbūt jam reikėjo, ką nors pamatyti, kai jis mąstė apie savo brolio teiginius apie Jėzų. Tuo metu jis  dar nepaliko visko, kad sektų Jėzų.

 Išmintis

Vėliau Luko 5:10 pasakojama, kad Petras, Jokūbas ir Jonas buvo žvejybos verslo partneriai. Iš Luko 5 įvykių žinome, kad jiems priklausė mažiausiai 2 žvejybos laivai (eil.2). Jėzus liepė jiems nuplaukti į gelmę ir nuleisti tinklus – daugiskaita – ir kiekvienoje valtyje buvo 1 tinklas. Taigi Jėzaus įsakymas buvo nuleisti 2 valtis.

 Petras nebuvo tikintis, todėl nuplaukė su  1 valtimi ir 1 tinklu, ir galiausiai tinklą suplėšė, o valties vos nenuskandino. Gera pamoka mums, kad prieš Viešpačiui darant stebuklus mūsų gyvenime, Jis paprastai pareikalaus iš mūsų daryti tai, kas teisinga natūraliai, kad galėtume sutalpinti tai, ką Jis ruošiasi daryti. Dėl tos pačios priežasties, kai jis maitino 5000 žmonių, jis prieš tai  susodino juos į grupeles po 50 ir 100, kad jie galėtų susidoroti su tuo stebuklu, kuris turėjo įvykti.

 Grįžkime prie istorijos

 Pamatęs stebuklingą žuvies laimikį, Petras 8-oje eilutėje parpuolė ant kelių prieš Viešpatį ir šaukė  Jėzui nedelsiant jį palikti, nes jis buvo nusidėjėlis. Petras išsigelbėjo pamatęs įrodymą, kad Jėzus yra tas, ką apie jį  liudijo jo brolis Andriejus – o kaip tu? Ar tau  taip pat reikėjo įrodymų? (mano gyvenime buvo taip. Stebėjau, kaip buvo atsakyta  į 7 merginos ir jos vaikino maldas  , tie jaunuoliai ir  atvedė mane tada pas Viešpatį, ir aš atidaviau Jam savo gyvenimą.)

Užuot pasitraukęs , Jėzus pakvietė Petrą tapti žmonių žveju. Kaip manote, kodėl Petras sekė Jėzų? Ko jis ieškojo, atsisakydamas verslo ir sekdamas šiuo keliaujančiu mokytoju? Tas pats su Jokūbu ir Jonu – vargšas Zebediejus, jų tėtis, kuriam liko 2 valtys, daug žuvų, bet neliko  darbininkų! Kodėl jo berniukai turėtų palikti savo verslą ir tėvą, kad sektų Jėzų?

 Paauglys ir būsimasis apaštalas Jonas

 Manoma, kad apaštalas Jonas buvo jauniausias iš mokinių, buvo maždaug 17 metų, kai jis su vyresniuoju broliu Jokūbu pradėjo vaikščioti su Viešpačiu. Mes apie jį daug nežinome, išskyrus tai, kad jis ir jo brolis buvo žvejybos verslo partneriai su Petru. Žinome, kad jo motina buvo gana ryžtinga  ir prašė Jėzaus, kad jos sūnūs sėdėtų su Juo Jo karalystėje garbingose ​​vietose: vienas Jo dešinėje, kitas kairėje. (Mato 20:21). Žinome, kad jis buvo vienintelis apaštalas, likęs kryžiaus papėdėje. Ir vienintelis, kuris mirė nuo senatvės, kažkur apie 100-110 AD, parašęs evangeliją, kurioje yra jo vardas, 3 laiškus ir Apreiškimo knygą.

 Tiksliai nežinome, kodėl pradžioje apaštalas Jonas „išsigelbėjo“ ir nusprendė palikti žvejybą, kad gyventų  su Jėzumi. Galbūt tai buvo tvirtinimas, kad jis yra Mesijas, ir tai reikštų karjeros žingsnį, kaip norėjo jo motina – Jokūbas sėdėtų vienoje Jėzaus pusėje  Jo karalystėje, o Jonas – kitoje pusėje.

 Kai priimame išgelbėjimą, dažnai tai vyksta dėl savanaudiškų priežasčių

 Kartais mums reikia pagalbos, pavyzdžiui, galbūt esame ant savižudybės slenksčio arba mirštame nuo žalingo įpročio ar santykių. Bet net jei mes esame išgelbėti, kad išvengtume pragaro ar kitų motyvų, tokių kaip Dievo pažinimas, yra didžiausias nuotykis, vis tiek tai vyksta dėl savanaudiškų priežasčių. Taigi galbūt apaštalas Jonas matė savo vyresniojo  brolio ir verslo partnerio Petro apsisprendimą sekti Jėzumi, kaip  pabėgimą nuo tėvo parinktos karjeros. Mes nežinome.

 Tačiau vėliau, praėjus maždaug 60 metų po Evangelijos įvykių, jis rašo Evangeliją pagal Joną. Jo motyvai pasikeitė. Jo priežastis vaikščioti su Viešpačiu laikui bėgant pasikeitė. Evangeliją pagal Joną jis pradeda šiais žodžiais:

 „1 Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.

2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.

3 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.

4 Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa.

5 Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“ (1:1-5)

  60  metų laikotarpis  po to, kai jis,  kaip uolus 17-metis,  pradėjo sekti  paskui savo brolį ir jo draugą, kad vaikščiotų su Jėzumi, jį pakeitė. Savo evangelijos  pradžioje jis pašalino visas kitas priežastis trukdančias vaikščioti su Tėvu ir Viešpačiu, kad pripažintų šį faktą: „Jame buvo gyvenimas“.

 Praėjus maždaug 10 metų po to, kai jis parašė savo vardu pavadintą Evangeliją, jis parašė pirmąją iš 3 laiškų, kuriuos žinome, kaip Jono laiškus. Jis dar kartą pabrėžė, kad Jėzus yra Gyvenimas:

 "Tai, kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome, ką matėme savo akimis, ką mūsų rankos lietė, Gyvenimo Žodis. Nes gyvenimas buvo apreikštas, mes jį matėme ir liudijame. Mums buvo apreikštas amžinasis gyvenimas, kuris buvo pas Tėvą“. I Jono 1:1-2

 Mes nežinome, kada pasikeitė Jono santykiai su Jėzumi nuo to laiko, kai jis  tikėjosi, kad Jėzus išvarys romėnus iš Izraelio, iki pagrindinės tiesos pripažinimo, kad  Jis yra gyvenimas.

 Esame unikalūs. Žemėje vaikšto dviejų tipų žmonės. Tie, kurie turi Dievo gyvenimą savo dvasioje, ir tie, kurie neturi. Yra tokių, kurie yra artimi Dievo gyvenimui, kaip matyti iš Morkaus 12:28-34 , kuriame yra parašyti žodžiai: „Tu nesi toli nuo amžinojo gyvenimo“.

Pereikime nuo išgelbėjimo dėl pragaro baimės arba dėl to, kad mums reikėjo pagalbos sunkioje situacijoje, prie supratimo, ką turime – Dievo gyvybę mūsų dvasioje. Koks  Jis ypatingas, koks unikalus –  Jis atidavė mums savo gyvybę.

 Daugiau apie tai kitą savaitę, ir ką tai reiškia kasdieniame gyvenime... iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

 www.cwowi.org ir el. paštu   cwowi@aol.com

Paskutinės mintys apie dvasinį karą

Final Thoughts on Spiritual Warfare

 Sveikinu visus.  Kai kurios  labai  praktiškos mintys apie dvasinį karą.

 Demonai nemoka skaityti tavo minčių

 Demonai ir net pats šėtonas yra tik individai. Jie negali skaityti mūsų minčių. Žmonėms, kurie buvo išmokyti saugotis velnio, svarbus , klausimas, ar demonai skaito mūsų mintis. Jiems net gali būti sunku patikėti, kad jie negali skaityti žmonių minčių.

 Be to, demonai gali suprasti kitas kalbas, nes mes kalbame žemės ir dangaus kalbomis. Bet kas iš tiesų  svarbu? Mes meldžiamės Tėvui, tad kam rūpi, kas žino, ko mes meldžiamės? Jei suprasite, kad demonai jūsų gyvenime neturi valdžios, jums tikrai nerūpės, ką demonas gali žinoti ar suprasti, ar nesuprasti – jie yra nereikšmingi ir nesvarbūs. Kristus manyje yra viskas, kas svarbu.

 

 

 

Pvz.: Kiek apreiškimų iš Dievo turėjote, kiek žinojote prieš gimdami iš naujo? Atsakymas labai mažai. Tik po to, kai jūsų dvasia buvo atkurta Šventosios Dvasios, Dievo dalykai tapo dalykais, kuriuos žinojote ir kurie staiga jums tapo prasmingi. Taip yra todėl, kad anksčiau buvote tamsoje, atitolęs nuo Dievo, turėjote  labai mažai apreiškimo. Tik būnant  šeimoje jums buvo atskleistos Tėvo tiesos.

 

 

 

Dabar įsivaizduokite būtybes tūkstančius kartų didesnėje tamsoje nei buvote anksčiau.

 

Jei tu, būdamas žmogus, savo gyvenime neturėjote Dievo šviesos, asmeninio Dievo dalykų apreiškimo, kiek labiau tamsoje ir nežinioje, tavo manymu, yra demonai? Jie nemoka skaityti tavo minčių.

 

 

 

Štai kodėl mūsų galvoje sklando keistos mintys ir keistos pagundos, kurios neturi prasmės – jie neturi supratimo, ką mes galvojame, todėl tiesiog pasiunčia mintis, kad pamatytų, ar kas nors iš jų bus priimtina. Be to, daugelis demonų buvo šalia šeimų ištisas kartas. Lygiai taip pat Tėvas duoda mums angelus, kad jie būtų atsakingi, šėtonas priskiria savo  demonus  šeimoms, ir jie  Biblijoje vadinami „familiariomis dvasiomis“. Pažįstamos arba familiarios nes jos  buvo su šeima, dažnai net ištisas kartas, ištisus dešimtmečius išnaudodami vieną kūną po kito.

 

 

 

Taigi jie žino, kas sukelia jums stresą ar baimę, stebėdami, o ne skaitydami mintis. Atsipalaiduokite, jums nėra ko bijoti – žinodami, kad jie neskaito jūsų minčių, kad jie gali tik atspėti, ką galvojate, nes jus pažįsta ir daugelį metų stebi jus ar jūsų šeimą, todėl tai neturėtų jus jaudinti .

 

 

 

Štai kodėl tai, ką sakome ir ką darome, yra tokie svarbūs. Jie mus stebi. Savo žodžiais atskleidžiate savo širdį. Lygiai taip pat jūsų žodžiai atskleidžia jūsų valią kitam asmeniui, jūsų žodžiai taip pat apriboja arba suteikia informacijos demonams, leidžiantiems jiems veikti, arba pabėgti suprantant, kad su jumis jiems nėra ką veikti.

 

 

 

Išvyk juos

 

Jėzus pasakė tiesiog išvaryti demonus. Jis nėjo jų ieškoti, bet kai Jo kelią kirsdavo žmogus, turintis demoną, Jis įsakydavo jam  pasišalinti. Tas pats matyti ir Apaštalų darbų knygoje.

 

 

 

Yra tik 1 įrašas apie tai, kad asmuo kalbėjosi su demonu, tai buvo Jėzus, jis kalbėjo su vadovaujančiu demonu Legionu Morkaus 5 skyriuje. Tai buvo tik tam, kad būtų nustatyta, kas valdo tuos tūkstančius dvasių, kurias turėjo žmogus, kad būtų galima jas  išvyti.  Tarnavimai, kurie reguliariai kalbasi su demonais, yra išbalansuoti, nes NT tai buvo padaryta tik 1 kartą,  Viešpats specialiai sužinojo, kas vadovauja  tūkstančiams.

 

 

 

Jūs negalite nepaisyti kažkieno laisvos valios

 

Mato 15:22 Jėzaus motina prašo išgydyti/išlaisvinti jos dukrą. Luko 9:38-42 tėvas ieško išgydymo ir išlaisvinimo savo sūnui, graikų kalba „berniukui“, kuris yra jaunesnis nei paauglys.

 

 

 

Grįžtant net į 500 m. pr. Kr. randame žydų tradiciją (Mišnoje, žodiniame įstatyme), teigiančią, kad tėvai yra atsakingi už vaiko veiksmus, kol jam sukaks 13 metų (mergaitėms kartais 12). Ta pilnametystės ceremonija berniukui vadinama „bar mitzvah“, mergaitei – „bat mitzvah“. Jis pagrįstas brendimo pradžia.

 

 

 

Tačiau daugelis tėvų, įskaitant Barbarą ir mane, pastebėjome, kad Viešpats vadovaujasi maždaug tuo pačiu principu. Prisimenu, kaip vienam iš sūnų, kai jis buvo jaunas, uždėjau rankas ir įsakiau temperatūrai  nukristi. Nieko neįvyko, o tai buvo neįprasta. Kai paklausiau Tėvo, kodėl, Jis man pasakė visai paprastai: "Jis pakankamai žino ir yra pakankamai suaugęs, kad atsilaikytų  savo tikėjimu. Dabar jis atsakingas."

 

 

 

Jei turite paauglį ar suaugusį vaiką ir jie nevaikšto su Viešpačiu

 

Galbūt net stebėdami dalykus, kuriuose matote, kad jų gyvenime dalyvauja demonai, jūsų autoritetas yra labai ribotas. Galite užtarti juos ir netgi įsakinėti demonams juos palikti jų, bet jei jie sąmoningai taip gyvena, demonai neprivalo jums paklusti. Daugiausiai jūsų mylimam žmogui kuriam laikui palengvėja, tačiau kai demonai sugrįžta , jis pasiduoda,  ir ciklas prasideda iš naujo.

 

 

 

Galbūt todėl Pauliaus maldos Efeziečiams 1:17-19, 3:14-20 ir Kolosiečiams 1:9 yra susijusios su tuo, kaip Tėvas pasiekia žmones ir veikia   jų širdyse, o ne kaip kovoti  su demonais jų gyvenime. . Išlaisvinimas turi prasidėti žmogaus širdyje – pirmiausia jie turi atmesti demonišką įtaką, randamą kažkokiame įprotyje, priklausomybėje, nuodėmėje. NT nėra įrašyta užtarimo už kitus maldos, kuri apimtų demonų išvarymą iš kažkieno gyvenimo, visada kalbama apie tai, kaip jie gali būti sustiprinti Viešpatyje ir pamatytų Jo kvietimą.

 

 

 

Kristaus kūnas Efeze buvo prieš Kristų, įsitraukęs į gilias okultines praktikas (prisiminkite Apaštalų darbų 19 įrašus, kai jie sudegino savo knygas apie okultizmą, atėję  pas Viešpatį). Taigi mes galime manyti, kad Paulius laiške Efeziečiams plačiai rašys apie demonus, bet mes to nematome. Vietoj to matome maldas, kad atsivertų jų supratimo akys, kad Tėvo Dvasia sustiprintų juos jų vidiniame žmoguje ir pan. Tos maldos yra sutelktos į Kristų juose ir vaikščiojimą su tuo, kas jie yra Kristuje.

 

 

 

Asmeninė nuodėmė ir demoniška įtaka

 

Romiečiams 13:14 sakoma; „Apsirenkite Viešpačiu Jėzumi ir nepataikaukite  kūnui, ir nevykdykite  jo geismų“.

 

 

 

Už privačias tikinčiųjų nuodėmes velniui tenka daug daugiau kaltės, nei jis yra atsakingas. Paulius čia nepaminėjo demono, jis sako:  tu tvarkaisi su savo kūnu. Romiečiams 13:14 žodis graikų kalba, reiškiantis „aprūpinimą“, yra  „pronoia“, kilęs iš „pro“, reiškiančio anksčiau arba prieš, o „noia“ reiškia „mąstyti“. Tada pažodžiui: „Apsivilk Viešpatį Jėzų ir negalvok iš anksto, kaip išpildysi kūno geismus“.

 

 

 

Demoniška ataka  miegant

 

Ne visi sapnai yra dvasiniai, daugelis yra įtempto gyvenimo ir šio pasaulio rūpesčių rezultatas. Tačiau kartais žmonės kovoja su demonais miegodami. Tarnavimo pradžioje pastebėjome, kad žmonės, patyrę seksualinę ar kitokią prievartą (žodinę ar fizinę), miegodami kovoja su demonais.

 

 

 

Pavyzdžiui, jei vyras tvirkino savo dukrą arba berniuką tvirkino kaimynystėje esantis dėdė ar vyresnis berniukas, ar panašiai, demonai, motyvavę tuos užpuolikus, dažnai sieks toliau priekabiauti prie aukos, dažnai miegant.

 

 

 

Neturiu apie tai jokio skyriaus ir eilutės, tik patirtį. Demonai ieško žmonių, kad galėtų išplėsti savo įtaką, arba jei nusikaltėlis miršta, tos dvasios lieka be įtakos, todėl ieškos savo nusikaltimui aukų. Dažnai nusikaltėlis vis dar gyvas, tačiau mergaitė ar berniukas užaugo ir išėjo iš tos valdžios struktūros (pvz., šeimos ar socialinio klubo, pvz., tokių kaip skautai), kuri atvėrė duris demonams, todėl demonai ieškos aukos, norėdami vėl turėti valdžią jau suaugusio gyvenime.  Dažnai tai būna jų sapnuose – nežinau, kaip tai veikia, bet jie priekabiauja naktimis, ir aš tai mačiau daugybę kartų.

 

 

 

Vėlgi, nustatykite savo valią.

 

Kovok su jais Jėzaus vardu, net miegodamas, naudodamas Jo vardą, ir jie greitai neberas vietos ir paliks tą žmogų ramybėje. Jei tai tęsiasi ilgus metus, patirtis parodė, kad kartais auka nevisiškai susitvarko su jai padaryta žala, todėl žaizda lieka atvira, taigi ir durys atviros tiems demonams, kurie galėtų juos persekioti. Kartais ne. Kartais demonai yra stiprios valios ir bando priekabiauti pakartotinai. Bet jūs turite pareikšti savo valią kaip stipresnę ir tvirtesnę, ir jie išnyks. Iš pradžių atakos sumažės, tada sumažės mėnesių intervalas, tarsi jie kartas nuo karto sugrįžtų, kad patikrintų, ar kas nors pasikeitė. Bet jei asmuo tvirtai apsisprendė, valia yra nustatyta, tie demonai tam tikru momentu pasiduos, kai  jei tas žmogus dirba, kad susitvarkytų su sielos sužeidimu.

 

 

 

Tema yra didžiulė ir mano mokymai šioje erdvėje nėra išsamūs jokiu klausimu, bet tikiuosi, kad jie bus naudingi ir padės apmąstyti. Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

 

cwowi.org ir parašykite man adresu cwowi@aol.com

Apkasų karas su velniu arba būti nugalėtoju 4 iš 4

 Trench Warfare With the Devil  or Having Already Won #4 of 4

Sveikinu visus,

Šiandien papasakosiu dalį iš to , ką sužinojau Viešpaties aplankymo metu  prieš dešimtmečius, bet tai pakeitė mano gyvenimą. Retai dalinuosi tuo, nes tai asmeniška, o kai kurie klausimai, kuriuos jam

uždaviau, kilo dėl įvykių mano šeimoje ir man artimų žmonių šeimose. Dabar kai kuo iš to pasidalinsiu.

 AŠ galvojau apie Mato 28:18:

 „Visa valdžia (valdžia, ne jėga ) man duota danguje ir žemėje, todėl eikite...“

 

Graikiškas žodis, kai kuriuose vertimuose išverstas kaip „jėga, galia“, iš tikrųjų yra „valdžia“ arba egzozija. Jėzus pasakė;

 

"Man duota visa valdžia danguje ir žemėje, todėl eikite ir mokykite visas tautas.

 

 Skirtumas tarp jėgos ir valdžios gali būti matomas policijos pareigūnų darbe.  Ginklas, kurį jie nešiojasi, yra jėgos ginklas, bet eismas sustoja arba tęsiasi, kai jie iškelia ranką, parodydami savo valdžią. Kai jie duoda nurodymus eismui, eismą sustabdo ne kas nors jų viduje, o tai, kad jie turi valdžios įgaliojimus priversti žmones paklusti.

 

 

 

Tėvas suteikė  Jėzui visą valdžią, todėl mes turime daryti žmones mokiniais. Kodėl "todėl"? Kadangi mes esame Jame ir Jis mumyse, mes esame tie, kuriems pavesta naudoti Jo valdžią žemėje.

 

 

 

Kaip policijos pareigūnas, turintis įgaliojimus naudoti valdžią, taip ir mes turime teisę naudotis Dievo valdžią. Ir lygiai taip pat, kaip ir valdžia, ir galia turi būti įstatymo pareigūno viduje, taip ir mes, krikščionys, turėtume gyventi Viešpaties valdžioje ir turėti galimybę panaudoti Tėvo galią (jo Dvasia), kur Jis nori. .

 

 

 

Tai yra Tėvo galia per Jo Šventąją Dvasią, su kuria susijungia valdžia. Žodis ir Dvasia sutaria, taigi, nors jūs turite teisę naudoti Jo vardą, turite tai daryti bendradarbiaudami su Šventąja Dvasia, kuri yra galia. Jėzus pasakė, kad išvaro demonus Dvasia – Šventoji Dvasia yra jėga, kuri iš tikrųjų atlieka darbą.

 

 

 

Galite sakyti Jėzaus vardą tiek kartų, kiek norite, ir jūs turite tai daryti, bet jei Šventoji Dvasia neprisijungs prie to, nieko nebus. Kai Dvasia susijungia su Vardu, tereikia vieno to Vardo paminėjimo, kad į situaciją būtų paleista Dievo galia.

 

 

 

Todėl melsdamasi už ką nors skiriu laiko tiek kiek reikia, stabteliu. Štai kodėl savo konferencijose mes susiskirstome į mažus 6 ar 8 žmonių ratelius, kad kiekvienas žmogus galėtų melstis, kad turėtų galimybę stabtelėti, įsiklausyti, kad visi pažintų Tėvo valią šiai situacijai ir kaip Jo Dvasia tarnaus priimančiam maldą.

 

 

 

Aš moku žmones pirmiausia nustatyti Tėvo valią pagal tai, kur juda Šventoji Dvasia, o po to meldžiantis už asmenį tarti  Jėzaus vardą. Taip pat galite pamatyti, kiek žmogus mažai tiki Vardu arba koks nejautrus jis yra Dvasiai, jei jis tiesiog taria daug žodžių, kurie skamba galingai ir kupini pareiškimo. Taip pat, jei jis meldžiasi ir naudoja Jo vardą kelis kartus ir (arba) naudoja įvairias religines formules, tarsi jos galėtų padidinti galią. Tai labai paprasta: jei iš Dvasios žinote, ką Viešpats nori daryti, tiesiog įsakykite naudodami tą Jėzaus Vardą ir tai bus padaryta. Trumpai, paprastai, galingai, nes Šventoji Dvasia atlieka visą darbą.

 

 

 

Ankstesnis vizito metu klausiau, ką reiškia, kad Jėzui atiduota visa valdžia, kaip parašyta   Mato 28:18. Klausiau  kodėl Tėvas leidžia vaikus skriausti, apleisti, net sužaloti ar dar blogiau siaubingose ​​šeimose, jei Jėzus turi visą valdžią, kur Jis yra, kai vaikai taip kenčia.

 

 

 

Jis iš karto atsakė: "Tėvas sukūrė šeimą ir pavedė šeimą žmonijai. Tikslas buvo toks, kad šeima būtų pagrindinis būdas, kuriuo žinios apie Jo kelius pasklis po žemę. (Tai rodo daug ST ir NT eilučių) Kadangi šeimai  deleguota valdžia, mes esame atskirti nuo daugelio šeimų, nes jos nenori nei mūsų, nei Tėvo kelių“.

 

 

 

„Tėvas dažnai turi laukti, kol  vaikas pradės užauga ir  išeina iš po  tėvų valdžios, todėl daugelis ateina pas mane paauglystėje irs studentavimo  metais. Net jei jie mane pažįsta vaikystėje, vaiką tokioje šeimoje riboja šeimos autoritetas. Kartais jo tikėjimas yra tik tarp mūsu, nes niekas kitas šeimoje su Manimi nevaikšto. Kitose situacijose, kai tik vaikas pradeda tapti savarankiškas , tampa teisiškai įmanoma ir teisinga, kad Tėvas alėtų ieškoti  tų vaikų, kad juos  paguostų , imtų  gydyti ir patrauktų prie savęs. Mes nebūsime kaltinami. Tą dieną visi pamatys, kad viskas, ką darėme, yra teisu ir teisinga, kad mūsų negalima apkaltinti“.

 

 

 

Po tam tikros diskusijos apie tai, kaip reikia gerbti pačią valdžios struktūrą, kurią Jis paskyrė žmonijai ir su ja susijusius dalykus, jis toliau pakomentavo:

 

 

 

"Aš turiu visą valdžią danguje ir žemėje, o jūs esate manyje, todėl jūs turite valdžią žemėje. Šėtonas neturi valdžios. Jis priverčia žmones suteikti jam savo valdžią, tada jis naudoja tą valdžią prieš juos.   Tai , ką matote pasaulyje ir net mano tautoje, yra daugelio metų ir dažnai dešimtmečių žmonių veiksmų  sankaupa ir kulminacija, suteikusi jam savo valdžią, kurią jis panaudojo prieš juos, pavergdamas net ištisas tautas.  Daugeliu atvejų ištisos kartos, suteikia Šėtonui savo valdžią, galvodamos, kad taip ir  turi būti , ištisų šeimų, kartų ir tautų pavergimui. Kai žmogus gimsta iš naujo, gyvenimas tampa kelione susigrąžinti anksčiau turėtą valdžią (neišmanymo laikais atiduotą šėtonui). „

 

 

 

 

Staiga pamačiau. Kiekvieno žmogaus valia yra suvereni. Kristuje mes esame Jame, o Jis mumyse, ir gyvename pagal Jo valdžią. Jėzus turi visą valdžią. Tačiau laisva valia viską pakeičia. Būdami laisvos valios būtybės, savo valdžią galime atiduoti tam, ką pasirinksime – Dievui ar velniui. Dievas naudoja mūsų valią ir mūsų valdžią Jame, kad mus pagerintų, bet velnias naudoja mūsų valdžią prieš mus, norėdamas mus persekioti ir naikinti.

 

 

 

Žmogaus laisva valia didesnė už Dievą ir velnią. Nei Dievas, nei velnias negali priversti žmogaus,  ką nors padaryti. Aš dažnai naudoju iliustraciją, kad milijonai   žmonių, kurie nepažįsta Dievo, nugali  savo priklausomybes tiesiog savo valios pagalba. Krikščionys pamiršo, kad jiems tereikia užsiauginti stuburą ir stiprią valią, kad nugalėtų velnią. Tavo valia stipresnė už bet kurį demoną. Savęs pažinimas ir savo valios apsisprendimas, prieš kada nors susigundant, yra raktas į pergalingą gyvenimą. Kai pakankamai gerai pažįstate save ir pakankamai gerai pažįstate Tėvą, kad nekenčiate sunaikinti  saldaus Jo Dvasios Buvimo dėl nuodėmės skausmų, kai to Buvimo apsauga jums tampa svarbiausia; Kai nuodėmė gundo, galėsi pasakyti: „Tai ne aš, tai ne aš toks.“, ir ji pasitraukia.

 

 

 

Viskas, ką turime Kristuje, neabejotinai sustiprina mūsų sprendimą sugriauti velnio tvirtovę savo gyvenime, tačiau esmė ta, kad turime nuspręsti, kad  to daugiau nebedarysime ___. Negalite bandyti atsispirti pagundai, jei slapta širdyje žinote, kad to norite. Kūnas visada gali nusidėti, bet mes turime suvaldyti kūną ir pasakyti, ką jis gali daryti, ir ko ne.

 

 

 

Dažnai sakoma apie priklausomybę

 

Niekas negali padėti narkomanui tol, kol jis pats nenusprendžia, kad nori pagalbos.  Paulius Efeziečiams 2:3 rašo, kad  nusidėjėliai nusideda, nes iš prigimties yra „rūstybės vaikai“. Tai reiškia, kad nusidėjėliai nusideda, nes tai yra jų prigimtis; krikščionys nusideda, nes tai yra jų pasirinkimas.

 

 

 

Kai nustatome savo valią, dangus arba pragaras į tai atitinkamai sureaguoja. Kai nustatome savo valią ir kai žinome, kad Jis mumyse didesnis už tą, kuris yra pasaulyje. Ir mes žinome, kad esame palaiminti visais dvasiniais palaiminimais danguje Kristuje. Ir mes žinome, kad esame dalis karališkosios kunigystės, ir  pirmiausia buvote priimti į karaliaus šeimą, o paskui gimėte joje – jūs nepagalvosite, kad turite ieškoti kažkokios formulės, kad įveiktumėte savo ar savo protėvių nuodėmes.

 

 

 

Jūs suprasite, kad Kristus tikrai gyvena jumyse, ir jūs tikrai galite eiti tiesiai pas Tėvą ieškoti gailestingumo ir malonės, kad padėtų prireikus. Jūs suprasite, kad jums buvo suteikta valdžia, paremta Tėvo galia, įsakinėti demonams iš jūsų gyvenimo.

 

 

 

Formulės pasensta. Kai dvasiškai kovojame su valdžiomis ir kunigaikštystėmis, mes tai darome žvelgdami į tai, kad jau laimėjome – turime jiems visą valdžią, nes Kristus mumyse turi visą valdžią. Mūsų gyvenimas įsibėgėja: nuo pirmųjų pastangų atsiimti valdžią, kurią mes nemokšiškai atidavėme velniui, iki durų uždarymo velniui, nes visa mūsų valdžia dabar nukreipta į Dievo karalystės dalykus.

 

 

 

Ar demonai gali sukelti pagundą? Taip. Ar demonai gali išprovokuoti žmones tave pulti? Taip. Bet jei tavo valia yra įtvirtinta,  demonai, kurie tave pažįsta ir stebi  laikui bėgant, žinos, kad tavo valia yra nustatyta ir tau neįdomu, kai naudoji savo valdžią ir naudoji tą vardą aukščiau visų vardų, tai Tėvo galia palaikys tave ir nugalės tuos demonus, todėl jie galės sukelti atakas tik  tik trumpam sezonui.

 

 

 

Dieviškumas tampa dominuojančiu, o gyvenimas, nors ir kupinas iššūkių, nugyvenamas pergalingai...

 

 

 

Nauja tema kitą savaitę... tikimės, kad šios įžvalgos buvo naudingos. Laiminu,

 

Džonas Fenas