John Fenn, Ką man pasakė Tėvas, Viešpats ar angelai, 2/4

 

John Fenn, Things the Father, Lord, or angels have said to me, 2/4,

 

 Sveikinu visus,

Tęsiu prasmingus dalykus, kuriuos Tėvas, Viešpats ar angelas pasakė ir kurie mane pakeitė...

 

Angelo požiūris į garbinimą

 

Dirbau mega bažnyčioje ir dėl savo pareigų pastorius norėjo, kad sėdėtume antroje arba trečioje eilėje už jo. Tai svarbu, nes tuo metu bažnyčia rinkdavosi krepšinio arenoje, krepšinio aikštelė buvo laikinai uždengta kilimu, o susirinkusieji sėdėjo arenos kėdėse  virš jos, žiūrėdami žemyn į grindis. Kairėje buvo garbinimo komanda, viduryje – sakykla, o dešinėje – atvira erdvė, kuri vėliau bus panaudota kvietimui prie altoriaus.

 

Garbinimo metu mano akys staiga atsivėrė į Viešpaties sritį. Lygiai taip pat, kaip Eliziejus ir jo tarnas Antrojoje Karalių knygoje 6:15-17 matė ir juos supančią natūralią  armiją, ir angelų armiją, tuo pačiu metu, taip ir mano akys atsivėrė ir aš mačiau abi sritis vienu metu. Man taip dažniausiai nutinka; aš matau abi sritis vienu metu.

 

Kol garbinimo komanda grojo ir giedojo kairėje ant grindų, tiesiai priešais mane, toje atviroje erdvėje, šoko 50 ar 60 angelų, visi kartu, sekdami garbinimo komandos (ir bendruomenės) garbinimą. Mane sužavėjo jų vaikiškas nekaltumas. Jie atrodė kaip jauni vyrai, apie 30 metų, bet su mažų vaikų nekaltumu ir švelnumu.

 

Jūs, be abejo, matėte mažylius berniukus ir mergaites, žaidžiančius kartu, ir supratote, kad jie neturi jokio supratimo, kad berniukai ir mergaitės skiriasi vienas nuo kito. Mažylių supratimu, lyties idėja net nėra jų galvose – tokie buvo šie angelai, išskyrus tai, kad jie atrodė kaip vyrai, apie 30 metų.

 

Pažvelgiau į garbinimo komandą ir buvo aišku, kad jie nė nenutuokia, kas vyksta. Mano (angelas sargas) stovėjo ant pirmos eilės laiptų, žemiau nei aš. Pažvelgiau į jį ir tą akimirką jis atsisuko į mane. Pasakiau: „Jūs šokate, vaikinai ?!“ Jo atsakymas pakeitė mano požiūrį amžiams:

 

„Tuo, kas duota iš dangaus, mėgaujamasi abiejose srityse.“

 

Maždaug prieš 10 metų Viešpats leido man apsilankyti danguje. Eidami pro du žaidžiančius mažus vaikus, pastebėjau, kad juos lydi 14 giminaičių, visi viena karta  ar daugiau vyresni – proseneliai, tetos ir dėdės bei kiekvieno „proseneliai“, maždaug iki 4 kartos, bet jų mamos ir tėčio ten nebuvo. Paklausiau apie jų dingimą ir man pasakė, kad tie vaikai žuvo autoavarijoje, o jų tėvai vis dar žemėje.

 

Jis pasakė: „Kai įmanoma, vaikus augina giminaičiai čia, danguje.“ Paklausiau skyriaus ir eilutės, o jis atsakė: „Ar neskaitėte Efeziečiams 3:14–15, kur sakoma: ‘Dėl šios priežasties klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą,  iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą ’“ Yra tik VIENA šeima. „Nesvarbu, ar danguje, ar žemėje, yra tik viena šeima.“

 

Daugelis parašė knygų, mokymų, dainų, eilėraščių ir dar daugiau, kurie iš tiesų įkvėpti dangaus, bet galbūt niekada nebus pamatyti kitų šiame gyvenime. Kai kurie įsitikinę, kad Viešpats jiems pasakė, jog jų darbą matys daugelis, bet taip nenutinka ir jie stebisi, kodėl. Jei tai duota iš dangaus, ateinančiame amžiuje ar amžiais šiuos dalykus matys, skaitys, girdės ir giedos kiti – jūsų dovana pasieks savo paskirtį – bet galbūt ne šiame amžiuje. Tačiau ji vis dar duota iš dangaus, tad nenusiminkite!

 

Chrisas ir jo atlygis...

 

Mūsų vyriausias sūnus Chrisas gimė atlikus skubų cezario pjūvį, virkštelė buvo apsivyniojusi aplink kaklą, o tai sukėlė smegenų pažeidimą. Kai rašau tai , jam 44 metai, bet protiškai apie 4 metai, jis turi vaiko nekaltumą. Pirmus 24 gyvenimo metus jis praleido namuose, bet kai jo jaunesni broliai baigė vidurinę mokyklą ir išvyko toliau mokytis, greitai supratome, kiek jie daug padėjo, o jų nebuvimas privertė mus suvokti, kad negalime rūpintis Chrisu ir dirbti  tuo pačiu metu.

 

Priėmėme sunkiausią savo gyvenimo sprendimą – apgyvendinti jį grupinio gyvenimo namuose. Po ilgų paieškų radome krikščioniškus globos namus, esančius maždaug už 2 valandų kelio. Tą vakarą, kai sulaukėme skambučio, kad  jie gali jį priimti, mudu su Barbara smarkai verkėme , jausdamiesi kaip blogiausi žmonės pasaulyje, kol galiausiai ji užmigo. Aš nemiegojau ir kalbėjau su Tėvu. „Tėve, atiduok man jo smegenų pažeidimą“ – tokia buvo mano mintis, prieš tai atsakant teisinga mintimi, kad Jėzus tai jau paėmė. Tada pakartojau tai, ko anksčiau meldėmės su Barbara: „Jei neketini jo išgydyti, tai pasiimk jį namo.“ Mudu abu buvome danguje ir žinome, kur jis keliauja, todėl verčiau jo ilgėtumės net 50 metų žemėje, jei tai reikštų, kad jis išsivaduos iš savo pažeisto žemiškojo kūno.“

 

Staiga kambaryje pasirodė Jėzus.

 

Jis nepasisveikino su manimi kaip įprastai, jis tiesiog pradėjo: „Ar norėtumėte, kad Chrisas prarastų visą savo atlygį, jei aš jį anksčiau parsivežčiau namo, vien todėl, kad jaučiatės blogai, jog turite jį atiduoti į...“

(grupinius) namus?“ „Ne, Viešpatie, atsiprašau, nepagalvojau apie Chriso atlygį.“ „Aš (mes) norime, kad jis gautų visą savo atlygį, bet su keliomis sąlygomis: kad jis nepatirtų nei prievartos, nei apleidimo.“ Su vienu galvos linktelėjimu  jis tarė: „Atlikta“ ir dingo.

 

Šio rašymo metu Chrisas ten jau  gyvena daugiau nei 22 metus, ir iš pradžių buvo labai sunku. Bet dabar jis mėgaujasi savo grupinio gyvenimo namais darbo dienomis ir grįžta namo penktadieniais, ir sako darbuotojams: „Tėtis atvyks penktadienį!“ Jam patinka Barbaros gaminamos penktadienio vakarienės ir šeštadienio rytas, kai jis ilgai miega. Daugelį rytų jis praguli lovoje valandą ar dvi ir žiūri mėgstamiausias laidas ar filmus, kuriuos turime DVD formatu. Aš jį pasiimu šeštadienio popietę.

 

Vieną dieną, kai mudu su juo važiavome į miestą tvarkyti reikalų, o jo grojaraštis mano telefone grojo automobilyje, aš viduje atsidusau, girdėdama tas pačias vaikiškas dainas, kurios groja jau maždaug 40 metų iš eilės. Jis protiškai sulaukė 4 metų ir tada tiesiog nustojo, taigi jau daugiau nei 40 metų dainuoja tokio amžiaus dainas. Pasakiau sau: „Tėve, aš...“ „Pavargau, taip pavargau nuo „Donut Man“, „Veggie Tales“ ir Barney. Ilgiuosi suaugusiojo santykių su savo sūnumi.“ Staiga, važiuojant, mano akys atsivėrė ir pamačiau ekraną, panašų į televizorių ore priešais automobilį. Štai vaizdas:

 

Stovėjau danguje šalia Chriso, kuris sėdėjo ir kalbėjausi su daugybe žmonių, sėdinčių ant žemės priešais jį. Stovėjau prie jo kairiojo peties, mačiau tik Chriso viršugalvį ir pečius. Bet jis buvo normalaus dydžio, ne toks, koks jis dabar sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Esu 1,9 m ūgio, ir jis būtų mano dydžio, jei būtų normalus, bet jis taip pat turi Barbaros šeimos pusės stambią kaulų struktūrą. Buvau sužavėtas, koks didelis vyras jis danguje.

 

Paklausiau: „Tėve, ką aš matau?“

 

„Tu matai Chrisą danguje.“ „Ką jis daro?“ „Jis pasakoja žmonėms, ką reiškė būti įkalintam ydingame ir netobulame kūne, pasakoja apie savo gyvenimą, ką galvojo ir ko išmoko įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais.“ Tada visa tai dingo. Tėvas maloningai padrąsino mane ir Barbarą nepavargti daryti gera, nes šis gyvenimas dar ne viskas.

 

Vieną dieną Chrisas bus sveikas. Jis myli Viešpatį ir yra gana patenkintas laukdamas, kol danguje bus sveikas, o tai mums, jo tėvams, kelia nusivylimą, bet būtent toks yra jo tikėjimas. Esame viena šeima danguje ir žemėje. Dangaus dovanotais dalykai džiaugiasi abiejose srityse.

 

Aš tai įtraukiu norėdamas padrąsinti visus, nesvarbu, ar praradote mylimą žmogų danguje, ar rūpinatės „ypatingu vaiku“, ar žmogumi, kuris kadaise buvo „normalus“, bet dabar eina vis  blogyn ar patyrė traumą. Tai dar ne viskas. Yra dangiškoji ateitis, nes plačiau žiūrint, šis gyvenimas yra maža mūsų amžinojo gyvenimo ir ateinančių amžių dalis. Mokykitės, kiek  galime, ugdykite Kristaus charakterį ir vaikščiokite su Dievu. Žinokite, ką galite, bet kol kas pasitenkink tuo, nes „Dievo paslaptys priklauso Dievui“. (Pakartoto Įstatymo 29:29)

 

Kitą savaitę sužinosite daugiau dalykų, ko buvau išmokytas ,  iki tol,  laiminu.

 

John Fenn

 

cwowi.org ir parašyk man el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

2025 m. birželio mėn. naujienlaiškis

June 2025 Newsletter

 Sveikinu visus,

 Grįžome iš konferencijos Lietuvoje, dėkojame už jūsų maldas. Sveikinimai ir ačiū visiems dalyvavusiems!

 Chrisui gerai sekėsi, kol manęs nebuvo, jis mėgavosi „Coca-Cola“, kurią Barbara

atnešė tą penktadienį, kuris būtų buvęs mūsų įprastas laikas namuose. Tačiau jie turėjo gerą, ilgą vizitą, ir personalas pranešė, kad nebuvo jokių didelių nusivylimo protrūkių, kad tėtis neatėjo jo pasiimti kaip įprasta. Chrisas sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir yra per  didelis Barbarai pakelti, todėl ji galėjo apsilankyti tik grupinio gyvenimo namuose. Dėkojame už jūsų maldas.

 

Konferencija Lietuvoje

 

Konferencija prasidėjo ketvirtadienio, 5 d., vakarą ir tęsėsi iki sekmadienio, 8 d., pietų. Tarp maždaug 130 dalyvių buvo atstovaujama 12 šalių ir JAV. Poilsiavietė buvo puiki, vaikai žaidė kartu, maistas buvo nuostabus visą savaitgalį, o mūsų lietuviai šeimininkai ir organizatoriai atliko fantastišką darbą.

 

Tema buvo apie Apaštalų darbų 2:42 – kad yra mažai gairių, kaip rinktis namuose, bet tai, kas yra, sutelkta į Apaštalų darbų 2:42: „Jie tvirtai ir ryžtingai atsidėjo apaštalų mokymui, bendravimui, valgymui kartu maldai.“ Aš, taip pat Brianas ir Amy mokiau rytinėse sesijose ir daviau labai praktiškų patarimų apie susirinkimus namuose, kaip galėtų atrodyti įprastas namų  susirinkimas ir panašiai. Dviejų popiečių metu buvo klausimų ir atsakymų laikas.

 

Šeštadienio vakaro garbinimo tarnavimas buvo nuostabus ne tik dėl garbinimo gilumo, bet ir dėl to, kaip Viešpats atvėrė daugelio žmonių akis į Savo karalystę, kai mes pasilikome Jo akivaizdoje. Man patinka skirti laiką iškart po tų giliai pateptų tarnavimų, kad mokyčiau apie Dvasios kelius, prašydamas žmonių pasidalinti tuo, ką jie matė, girdėjo, jautė ir gavo.

 

Daugelis iš mūsų matėme Jėzų ateinantį ir tarnaujantį žmonėms, keli jautė, kaip Jis ateina pas juos, jautė Jo prisilietimą, tarnaujant jiems. Daugelis matė šlovės debesį, atnešantį lietų ant mūsų, daugelis liudijo, kad gavo naują Dvasios pripildymą, išgydymą, gavo Šventosios Dvasios krikštą ir (arba) laisvę savo maldos kalbai ir dar daug daugiau. Visas savaitgalis buvo turtingas Viešpatyje visais atžvilgiais!

 

Kitų metų Europos konferencija vyks balandžio 30–gegužės 3 d. Nyderlanduose. Tai pats tulpių sezono įkarštis ir nuostabus metų laikas mums visiems susirinkti savaitgalio atgaivai Viešpatyje.

 

Šiais metais JAV: prisijunkite prie mūsų vienos dienos susitikimo Orlande, rugsėjo 20 d.! Ryte mokysiu, kartu pietausime, o po pietų – klausimų ir atsakymų metas. Po pertraukos kartu vakarieniausime, o tada vakare vyks garbinimas ir malda.

 

Izraelio ir Irano karas, ar tai Trečiasis pasaulinis karas?

 

Tai, kas vyksta dabar, NĖRA Ezechielio 38–39 karas. Mes tai žinome iš Šventojo Rašto. Taip pat patikrinkite savo dvasią – ar yra ramybė? Ar yra kas nors iš Tėvo Dvasios, kad tai Trečiasis pasaulinis karas? Ne. Nesvarbu, ar  asmuo sapnavo, ar teigia, kad Dievas jam taip ir taip pasakė. Petras 2 Petro 1:16-21 rašė, kad net jo patirtis Atsimainymo kalne nėra svarbesnė už tai ką, sako Šventasis Raštas.

 

Ezechielio 38 ir 39 skyriuose labai konkrečiai kalbama apie tautas, kurios dalyvaus tame kare. Jame šiuolaikinė Rusija, Turkija, Iranas ir Libija įvardijamos kaip pagrindinės tautos, teigiant, kad (šiuolaikinė) Rusija bus šių tautų sargybinė. 38:8-9 ir 39:2 teigiama, kad šios tautos gausiai puls šiaurinę Izraelio dalį. Ar matome kareivių ir karo įrangos mases, besirenkančias palei pietinę Turkijos sieną ar Sirijoje? Ezechielio 39:9-12 sakoma, kad po Izraelio pergalės prireiks 7 mėnesių palaidoti visus žuvusiuosius ir 7 metų sunaikinti arba sunaudoti mūšio įrangą.

 

Ar matome kokį nors kariuomenės telkimą, kuris taptų toks didelis, kad Izraeliui prireiktų 7 mėnesių palaidoti žuvusiuosius ir 7 metų sudeginti arba sunaudoti visą jų įrangą ir atsargas? Ne.

 

Taip pat sakoma, kad jie ateis „kaip debesis, dengiantis žemę“, o tai gali būti užuomina į šiuolaikinį oro karą. Ar matome didžiulį skaičių Rusijos, Turkijos, Irano oro pajėgų, susitelkiančių veikti kartu ?

 

Tai tik keli konkretūs faktai. Taigi, kas vyksta dabar, dar nėra tai?

  

Ruošiamasi tam karui

 

Ezechielio 38:4 Dievas sako apie (šiuolaikinę) Rusiją: „Aš tave apgręšiu, įversiu kablį į tavo nasrus ir ištrauksiu tave su tavo armija...“ Ar supratote? „Apgręšiu tave“ „Įversiu kablius į tavo nasrus“ ir „su tavo armija“ reiškia, kad ateis laikas, kai Rusija nusisuks nuo Artimųjų Rytų, kad sutelktų dėmesį į kitus dalykus (šis dabartinis laikas tam tinka), bet bus apgręžta ir vėl eis į tą žemę.

 

 

 

Šiuo metu Rusijos kariuomenė, kurią išsekino karas Ukrainoje, galbūt pasikeitus vyriausybei Sirijoje ir dėl karo Ukrainoje, Rusija kuriam laikui nusisuko. Galbūt mes esame tame laikotarpyje, kol Dievas pasakys: „Aš tave apgręšiu“. Pranašystė tik pateikia užuominas  apie tai.

 

 Maždaug prieš metus paklausiau Viešpaties apie Ezechielio 38 karą ir jų karą su Ukraina, ar tarp jų yra koks nors ryšys. Jis atsakė: „Jie supras, kad...“

negali to padaryti (Ezechielio 38 Izraelio užkariavimai) vieni, ir iš to karo kils slaptos sąjungos su kitomis tautomis. Po dabartinio karo ji dar labiau užkietės, nes bus įskaudintas jos išdidumas. „Taip pat stebėkite Kiniją, nes jie stebi, laukia ir stiprina save vėlesniam laikui.“ (Ukraina/Rusija)

  

Meldžiamės už Izraelio, Jeruzalės taiką. Tai, kas vyksta šio rašymo metu, yra didesnės dėlionės dalis, paruošianti dirvą sąlygoms, kurios sukurs stiprią sąjungą tarp tų tautų, kurias Ezechielis įvardija.

 

 Atviru veidu…

 

Hebrajams 1:1-3 ir Kolosiečiams 1:16 teigiama, kad Tėvas panaudojo Kristų visai visatai sukurti. Romiečiams 8:32 apie Tėvą sakoma: „Jis nepagailėjo savojo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, kaipgi jis nedovanotų mums kartu su juo visko?“ Gavę Sūnų, kuris yra visatos Kūrėjas,  turime viską!

 

Turėdami Kristų savyje, turime stebėtis, kodėl tiek daug krikščionių jaučiasi silpni ir išsigandę? Visatos Kūrėjas yra mūsų dvasioje. Turime galią naudoti Jo vardą prieš demonus. Paulius Efeziečiams 5:8-9 rašė, kad mes buvome  tamsa, o dabar… Mes esame šviesa. Dvasios srityje tai tiesiogine prasme tiesa. Mūsų dvasia šviečia, spinduliuoja Dievo šviesą į Dvasios sritį.

 

 

2 Korintiečiams 3:12-18 Paulius rašo, kad kai Mozė nusileido nuo kalno, jo veidas švytėjo Viešpaties šlove, jis turėjo užsidengti veidą šydu. Jis rašė, kad mes neturime šydo ir žiūrime tiesiai į Viešpaties šlovę. Jis nekalba apie tiesioginį žiūrėjimą į Viešpatį, bet iš tikrųjų sako: „O mes visi, tarsi veidrodyje, regime Viešpaties šlovę.“ Ir mes esame keičiami į tą patį paveikslą iš vieno šlovės laipsnio į kitą Viešpaties Dvasia.“

 

 Žvelgdami į Kristų mumyse,  tarsi žiūrėtume į veidrodį, nes esame sukurti pagal Jo paveikslą. Matome Jo šviesą, atsispindinčią mus, kad parodytų, kaip atrodome. Pastoriai tai vartojo sakydami, kad Dievo Žodis yra veidrodis, ir jie taip pamokslauja. Tačiau Pauliaus raštų kontekstas iš tikrųjų yra apie Kristų mumyse. Kai einame su Juo, matome save, nes esame sukurti pagal Jo paveikslą ir atkurti savo dvasioje su Jo amžinuoju gyvenimu.

 

Tai yra tai, kas Jis yra

 

Jo savybės, su kuriomis mums liepiama vaikščioti, pavyzdžiui, Dievo pažinimas, savikontrolė, nuoseklumas toje savikontrolėje, dievobaimingumas gyvenime, vaikščiojimas meilėje, džiaugsme, ramybėje, romume ir dar daugiau, yra tai, kas Jis yra, ir dabar tai, kas esame mes. Kai einame su Tėvu, matome Jame tai, ką Jis įdėjo į mus. Visa, kas Jis yra, yra įsikūnyta Jėzuje Kristuje. Kadangi turime Kristų mumyse, mes iš tikrųjų turime tuos  dalykus savo dvasioje.

 

Štai kodėl Paulius rašo, kad mes neturime jokio šydo ant veido, galime žvelgti tiesiai į Viešpatį, nes Kristus yra mumyse, ir kai tai darome, matome savo paties atspindį Jame. Matome Kristų mumyse, šlovės viltį! Jis tęsia, kad laikui bėgant esame keičiami į tą pačią Dievo šlovę iš šlovės į šlovę. Tiesiog eikite su Juo – nustebsite, kaip Jis jus keičia!

 

Jūsų palaikymas ir maldos šiuo metu yra tikrai vertinamos ir jaučiamos iš karto. Ačiū! Laiminu!

 

Džonas ir Barbara, Brianas ir Amy.

Ką man pasakė Tėvas, Viešpats ar angelai #1 iš 4

Things the Father, Lord, or Angels  

Have Told Me #1 of 4

 

Sveikinu visus,

 Jaučiau įkvėpimą pasidalinti kai kuriais dalykais, kurių buvau išmokytas ir kurie turėjo įtakos mano gyvenimui. Nebūtinai chronologine tvarka, bet pradėsiu nuo 

paauglystės.

  

Vienas pirmųjų dalykų, kurį studijavau būdamas 16 metų, buvo Jėzaus tarnystė.

 

Mačiau, kad kur tik Jis eidavo, Jis pasiekdavo geriausių ir aukščiausių rezultatų bet kurioje situacijoje. Nežiūrėjau į tai, ką Jis sakė ar darė, o labiau į kontekstą, kuriame Jis kalbėjo ar veikė, ypač į aplinkinius žmones. Kartais Jis būdavo labai apribotas jį supančių žmonių. Pavyzdžiui, kai Jo gimtasis miestas Jį atstūmė, Morkaus 6:5-6 sakoma:

 

„Ir Jis negalėjo ten padaryti jokių stebuklų, tik uždėjo rankas ant kelių silpnų/ligotų ir juos išgydė. Jis stebėjosi jų netikėjimu ir vaikščiojo po jų kaimus mokydamas.“

  

Svarstydamas šį faktą ir kaip ta pati situacija nutinka ir mūsų laikais, pagalvojau būtent taip: „Net ir apribotas kitų netikėjimo, Jėzus vis tiek galėdavo padaryti 100 % to, ką galėjo konkrečioje situacijoje. O išeitis iš tos netikėjimo situacijos buvo subalansuotas, Dvasios vedamas mokymas ir noras priimti pokyčius.“ Tėvas tuoj pat pertraukė mano mintis sakydamas:

 

 „Jėzus yra 100 % mano Žodis, todėl Jis pasiekė 100 % rezultatų visur, kur eidavo, pagal tai, kaip Jam buvo leista. Todėl (Dvasios įkvėpto) Žodžio kiekis, leidžiamas bet kurioje situacijoje, yra tiesiogiai proporcingas rezultatams.“

 

Tuo savo gyvenimo laikotarpiu mokiausi chemijos vidurinėje mokykloje ir dažnai vartojau frazę „tiesiogiai proporcingas rezultatams“. Tai reiškia, kad žmogaus veiksmai ir rezultatai yra tiesiogiai susiję. Tai reiškia, kad yra 2 kintamieji, kurie yra tiesiogiai susiję, o rezultatas (chemijoje) yra nuspėjamas.

 

 Šioje situacijoje Jėzus yra vienas iš kintamųjų, kaip sakoma Jono 3:34, kur sakoma, kad Tėvas davė Jam Dvasią „be ribų“. Taigi su Jėzumi, kadangi Jis turėjo beribę Dvasią, viskas buvo įmanoma. (Mums sakoma, kad turime Dvasią su apribojimais, 1 Korintiečiams 12:1) Kitas kintamasis yra Jo auditorija, kuri šiuo atveju buvo pilna netikėjimo. Ne tikėjimo stokos, o veikiau pilna netikėjimo. Sekdamas Tėvo vedimu, Jėzus sugebėjo pasiekti aukščiausią ir geriausią rezultatą netikėjimo pilnoje aplinkoje – Jis buvo labai ribotas, bet vis tiek pasiekė aukščiausią ir geriausią rezultatą toje situacijoje.

 

Tai nulėmė mano gyvenimo kryptį tokiu būdu, kokio tuo metu nesuvokiau. Tai reiškė, pavyzdžiui, kad jei mokyčiau žmones, kurie netiki gydymu, turėčiau apriboti savo mokymą, kad apie tai neužsiminčiau. Arba mokyčiau, bet jie susidurtų su iššūkiais. Bet vis tiek, toje hipotetinėje situacijoje, kurią įsivaizdavau būdamas 16 metų, Tėvas veiktų per mane, kad pasiektų aukščiausią ir geriausią rezultatą toje situacijoje. Tai reiškė, kad niekada neturėjau tiesiog sugalvoti žinios, o laukti nurodymų, ko Tėvas norėjo, kad mokyčiau ar daryčiau, ir tokiu būdu bet kurioje situacijoje pasieksiu aukščiausių ir geriausių rezultatų – tokių, kokių Jis norėjo.

  

Tada širdyje nusprendžiau, kad būsiu kaip Jėzus – darysiu tik tai, ką Jis matė darant Tėvą, dalinsiuosi tuo, ko Tėvas Jį mokė.* Pasiryžau bet kurioje situacijoje pasiekti 100 % galimų rezultatų, kaip darė (ir tebedaro) Viešpats. Taip pat mačiau Morkaus 4:30, kad Jėzus „...kalbėjo žmonėms taip, kaip jie galėjo tai priimti“. Štai riba tarp tos ribos peržengimo ir jos viršijimo. Kaip jie galėjo tai priimti. Svarbiausia! *Jono 5:19, 30

 

Smagu pagalvoti, bet mes su Barbara vis dar dažnai kalbamės apie ateitį:

 

Man buvo 16 metų, o gal ką tik sukako 17: Tėvas: „Kai gausite savo pašlovintą kūną, pamatysite, kad jis nepavaldus gamtos dėsniams.“ Aš: „Ką turite omenyje?“ Tėvas: „Jei nori vaikščioti – gali eiti, jei nori bėgti – gali bėgti. Jei nori plūduriuoti – gali plūduriuoti, jei nori skristi – gali skristi. Jei nori būti kažkur, gali būti ten minties greičiu.“

 

 Po daugelio metų, kai save smerkiau už kažkokią nuodėmę, prašiau atleidimo.

 

Citavau 1 Jono 1:9, kuriame sakoma: „Jei išpažįstame savo nuodėmę, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo viso nedorumo.“ Vieną saulėtą dieną važiuodamas automobiliu dėkojau Tėvui už atleidimą, konkrečiai sakydamas: „Ačiū, Tėve, kad esi man ištikimas, ačiū, Tėve, kad esi man ištikimas, kad atleidi man...“, kai Tėvas pertraukė mano padėką:

 

„Aš nesu tau ištikimas. Aš esu ištikimas savo Sūnaus darbui ant kryžiaus.“

 

 Oho, tai mane pakeitė. Supratau, kad mano nuodėmė su niekuo nesusijusi. Nebuvo jokio dangiškojo monetos metimo, kad pamatyčiau, ar Jis atleis. Jaučiau nuoskaudą dėl to, kad mano dvasia kažkaip „sumušta“ ir jai reikėjo laiko atsigauti po nuodėmės dėmės, nors pati nuodėmė buvo akimirksniu atleista. Ta „sumušta žaizda“ buvo tai, kad galėčiau išmokti pamoką, lygiai taip pat, kaip Tėvas palieka mūsų atmintyje prisiminimus apie mūsų praeitį gyvenimą prieš Kristų, kad galėtume prisiminti ir vertinti Jo malonę ir negrįžti ten, kur buvome. Jei žmogus pakartotinai „sužeidžia savo dvasią (geriausias būdas tai apibūdinti), jis praranda jautrumą tai nuodėmei ir pasiekia tašką, kurį Paulius rašė apie nusidėjėlius, „kurie yra nejautrūs“. Tą jautrumą galima atkurti, bet susilaikant nuo tos nuodėmės ir susitelkiant į vaikščiojimą Dvasioje.

 

Po daugelio metų vėl Jam dėkojau...

 

Šį kartą vėl Jam dėkojau už ištikimybę Jėzaus darbui ant kryžiaus, už Jo nuodėmių atleidimą 1 Jono 1:9. Vėl save smerkiau. (Aš pats esu didžiausias savo priešas, visada buvau, nors per daugelį metų šiek tiek sušvelnėjau). Sakiau Tėvui: „Tėve, aš žinau geriau, LABAI atsiprašau, šiuo savo gyvenimo momentu žinau geriau nenusidėti, LABAI atsiprašau, Tėve.“ Staiga Tėvas pertraukė mane, sakydamas štai ką apie 1 Jono 1:9:

 

„Atkreipkite dėmesį, jis pasakė „mes“. Jei „mes“ išpažįstame savo nuodėmę.“ Aš iš karto sureagavau, nustebęs, kad apaštalas Jonas maždaug 95 metais, prieš pat mirtį, parašė: „Jei išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo VISŲ neteisybių.“ Net ir tada jis nusidėjo. Jis galėjo parašyti: „Jei išpažįstate savo nuodėmę...“, bet jis parašė: „Jei išpažįstame savo nuodėmę.“ Oho. Tai mane pakeitė.

 

 Dar kartą supratau, kad Tėvas žiūri į bendrą vaizdą. Kad Jis pakvietė kiekvieną iš mūsų vadinti Jį Tėvu, žinodamas, kad būdami šiuose silpnuose ir nuodėmei linkusiuose kūnuose, mes nusidėsime visą savo gyvenimą, kaip rašė didysis apaštalas. Jei išpažįstame savo nuodėmes...

 

Apie 1989 m. Jėzus pasakė štai ką...

 

Būtent per apsilankymą visai kita tema Jis apsisuko išeiti, bet tada vėl apsisuko. Paprastai apsilankymų metu Jis išeina apsisukdamas, tada žengia vieną žingsnį, tada antrą, o tada pakelia koją trečiam žingsniui, po kurio Jis tiesiog dingsta. Žinau, kad Jis žengia tą žingsnį kažkieno kito kambaryje, pamaldose ar panašiai.

 

Tačiau šį kartą Jis žengė žingsnį, tada sustojo ir atsisuko. „Žinai, žmonės yra išgelbėjami dėl Efeziečiams 2:6. Žinojau, ką sako Efeziečiams 2:6: „(Tėvas) mus prikėlė ir pasodino kartu su juo danguje Kristuje Jėzuje.“ Taigi paklausiau: „Ką turite omenyje?“

 

Jis iš dalies atsakė: „Žmonės yra išgelbėjami dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jie patiria krizę ar traumą, todėl ieško manęs, arba jie ieško tiesos, ir Tėvas juos traukia pas mane.“ Efeziečiams 2:6 simbolizuoja jūsų teisumą ir valdžią manyje.“ Tada Jis šiek tiek pasuko galvą ir plačiai nusišypsojo: „Bet Tėvas ir aš jus išišgelbėjome 7 eilutei!“ Ir Jis apsisuko ir nuėjo, dingdamas su tuo trečiu žingsniu.

 

7 eilutė tęsiama: „Kad ateinančiais amžiais Jis (Tėvas) parodytų mums beribius savo malonės turtus, kurie mums yra per Kristų Jėzų.“ Ateinantys amžiai... Tėvas ir Viešpats žvelgia į bendrą vaizdą, kai turėsime pašlovintus kūnus, kurie negali nusidėti, ir todėl neturėsime noro nusidėti, mūsų dvasia, siela ir kūnas bus viena teisume per amžius.

 

Nuostabi malonė, ir aš meldžiuosi, kad ši dalis suteiktų jums Tėvo meilės ir malonės mums jausmą, ypač jei esate kaip aš, savo didžiausi priešai... Aš tęsiu kitą savaitę.

 

Iki tol, palaiminimų,

 

John Fenn

Apie demonus #3 iš 3

  About Demons #3 of 3

 

Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę pasidalinau svarbiausiu Jėzaus mokytu palyginimu, kuris atskleidžia tik 5 Šėtono atakų kategorijas: gyvenimo aplinkybių spaudimas  ir

nuomonės (persekiojimai) prieš mus, kurioms duris atveria tai, kad  žmogus nėra įsišaknijęs besąlyginėje meilėje. Meilė pasaulio dalykams, pinigų, statuso  siekimo apgaulė  bei geismas daiktams tarpsta tikinčiajame, kuris leidžia šioms „piktžolėms“ augti jo širdyje šalia Jėzaus ir to, ką Jis daro. Abi šios priežastys atveria duris demoniškoms atakoms.

Demonai dažnai naudojasi aplinkiniais žmonėmis

Dėl šių 5 dalykų vyksta atakos, ir tai dažnai patiriame per pažįstamus žmones. Daugelis iš mūsų esame patyrę atvejų, kai buvome demoniškos atakos aukos: Į santykius įsiskverbia nesantaikos demonas, jis pasireiškia, kai paprastas skirtumas  tarp draugų ar šeimos narių perauga į nesantaiką ir nuoskaudas, tai – vienas iš pavyzdžių. Keisti sapnai, kurie nebuvo susiję su tuo, ką matėme per televizorių, filme ar skaitėme. Tokie dalykai yra neišprovokuoti demono išpuoliai. Aš patyriau, kad jie tikrina, ar žmogaus gyvenime yra palikta vieta kažkam didesniam, o kartais tiesiog tam, kad mus persekiotų.

 

Tie išpuoliai ateina ir praeina, nes demonai taip pat yra tiesiog individai, kurie nuolat ieško galimybės patekti į  gamtinę sritį (bet jie negali skaityti mūsų minčių). Luko 4:13 apie Šėtoną sakoma: „Visus gundymus baigęs, jis paliko Jį kuriam laikui.“ Graikiškai tai pasakyta taip: „...jis paliko Jį iki patogesnio laiko.“ Galima sakyti, kad kai Jėzus miegojo valtyje siaučiant audrai, Šėtonas puolė Jį, bandydamas Jį nužudyti. Taip pat galime pamąstyti apie  Jo pirmąją žinią Jo gimtajame mieste, kai jie bandė Jį numesti nuo uolos Luko 4:29, ir vėliau, Jono 8:59, kai jie ketino Jį užmėtyti akmenimis. Šėtonas ieško progos įsiterpti į mūsų gyvenimą.

 

Vienas geriausių pavyzdžių, kaip demonai naudojasi žmonėmis mūsų draugų rate, yra tai, kaip Šėtonas panaudojo Judą išduoti Jėzų, o tai rodo, kad labai dažnai velnias pasinaudos kuo nors iš  mūsų artimųjų. „Argi aš jūsų neišsirinkau, bet vienas iš jūsų turi demoną?“ Jono 6:70, 13:27 Šėtonas taip pat bandė panaudoti Petrą prieš Jėzų. Prisimename Petro reikalavimą Mato 16:23, kad Jis neitų ant kryžiaus, kaip gundymą, į kurį Jėzus atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone.“ Šėtonas negali tiesiogiai pasiekti mūsų dvasios, todėl jis turi pulti mus iš išorės per kitus.

 

Tai atitiktų 1 Petro 5:8, kur sakoma: „Būkite atsargūs ir budrūs, nes jūsų priešininkas velnias slankioja kaip alkanas liūtas, tykodamas, ką galėtų praryti.“ Sakinio konstrukcija rodo leidimą. Graikų kalba sako: „Tie, kurie tiki mano vardu, išvarys demonus...“ Morkaus 16:17. Jis niekada nesakė, kad prašyčiau Jo juos paimti, iš tikrųjų Paulius turėjo išmokti šią pamoką, kai Šėtonas jam paskyrė „šėtono angelą“, kad šis neleistų atskleisti gausybės jo apreiškimų apie Viešpatį ir tai, ką turime Kristuje. (Prisiminkite iš Morkaus 4, kad velnias ateina pavogti mūsų širdyse pasėto Žodžio). Pauliui tris kartus buvo pasakyta: „Ne, Viešpats jo neatims.“ Jis turėjo išmokti elgtis su demonais kaip ir mes visi – įsakyti jiems eiti šalin. Tiesiog pakluskite Jėzui, žmonės, nustatykite savo valią, tada įsakykite jus puolančioms dvasioms išeiti Jėzaus vardu. 2 Kor 12.

 

Kai demonas panaudojo ką nors, kad mane puldinėtų, suvokdamas, kad tai daugiau nei asmenybių konfliktas, sakydavau: „Įsakau dvasiai, kuri naudoja _____ ______ prieš mane, liautis ir būti išvarytai Jėzaus vardu. Jei _____ ____ nori jus sulaikyti, įsakau jums daugiau nekalbėti ir nenaudoti jo prieš mane Jėzaus vardu.“ Tada paprašau Tėvo pastatyti tarp mūsų apsaugos sieną  ir paprašau Tėvo angeliškos apsaugos. Ir visada taip ir būna.

 

Netikėjimas melu

 

Žvelgiame į Pradžios knygą, kaip Šėtonas įėjo į šį pasaulį apgaudamas Ievą ir priversdamas Adomą įvykdyti išdavystę. (1 Timotiejui 2:14 ir Ozėjo 6:7 mums sako, kad jis nebuvo apgautas, jis sąmoningai pažeidė sandorą.) Pradžios 3 skyriaus pokalbyje Šėtonas pateikė melą Adomui ir Ievai prieš jiems padarant nuodėmę. Išmokite štai ką: tikėjimas melu visada eina  prieš nuodėmę. Jei žmogus savo gyvenime turi nuodėmės problemą, galima atsekti, kad  pradžioje buvo melas, kuriuo jis gal net nesuvokdamas tikėjo.

 

Mes tai matome ir šiandien – dažniausiai būna melas, kuriuo tikima ir kuris laikomas tiesa, o tada įvykdoma nuodėmė. Žmogus gali patikėti melu „Aš toks gimiau“, todėl pradėti bedievišką seksualinį gyvenimo būdą. Žmogus gali patikėti „Aš esu bjaurus“ ir pradėti badauti arba valgyti iki liguisto nutukimo. Jaunas vyras ar moteris gali stoti į karinę tarnybą ar įsijungti į verslo pasaulį ne dėl savęs, o todėl, kad patikėjo melu; jei jie taip pasielgtų, mama ar tėtis galiausiai jais didžiuotųsi.

 

Vyras ar moteris, kovojantys su pornografija, turi grįžti prie pirmųjų tų... matytų vaizdinių, dažnai vaikystėje, arba iš patirties, kurią jie turėjo būdami daug jaunesni, ir atrasti melą, kuris jiems buvo pateiktas tuo metu: „Tam ir skirtos moterys“, „Tai mano kaltė, kad man taip nutiko“, „Nieko blogo jas matyti, jei jos taip save siūlo“ ir panašius dalykus – jūs suprantate, apie ką kalbu. Tas pats pasakytina ir apie maistą: „Visada jaučiuosi geriau po porcijos ledų“ arba atvirkščiai: „Dabar esu per stora / nemėgstu savęs, todėl negaliu valgyti, nes atrodysiu stora“ ir taip toliau.

 

Žmogus gali patikėti melu, kad yra bjaurus ir nieko nevertas, o tas melas įleidžia kitus, stipresnius melus, kurie visi yra dvasios, viena atverianti duris kitai. „Aš nieko gyvenime nepasieksiu“ – melas, ši dvasia veda į neviltį, tada į nusivylimą, savęs niekinimą, neapykantą, neapykantą sau, depresiją, savęs nuvertinimą, savižudybę. Vienas po kito.

 

Norėdamas emociškai išgyti ir būti išlaisvintas, žmogus turi liautis tikėti melais, kuriais tikėjo.

 

Jono 8:44 Jėzus pasakė, kad kai Šėtonas kalba melą, jis yra vienas. Tačiau reikia dviejų, kad būtų sutarimas. Taigi, kai žmogus sutinka su Šėtono kalbamu melu, tai įleidžia demonus į savo gyvenimą ir jam tas melas tampa tiesa. Kuo giliau jie eina į „savo tiesą“, tuo labiau jie traukiami į tamsą.

 

Tai tarsi didelis medis, pilnas vaisių. Žmonės bando pasveikti skindami vaisius – atnaujinkite protą čia, nes išgydymas yra vienas iš vaisių. Kitas vaisius yra mokymasis apie emocinę traumą. Mokymasis apie fizinį krūvį ar mitybą gali būti kiti vaisiai ant medžio, kurių žmogus siekia, kad išgydytų savo emocijas ir kūną. Jie ieško būdo, kaip Viešpats galėtų juos išgydyti ar išlaisvinti, bet skina tik vaisių, o nepašalina šaknies.

 

Tačiau tiesa slypi giliau  (jų širdyje, ir yra nematoma) to medžio šaknų sistemoje. Giliai jų širdyje yra melas, kuriuo jie tikėjo būdami daug jaunesni. JEI tas žmogus nustos blaškytis bandydamas skinti vaisius, kad pakeistų savo gyvenimą, ir eis prie melo ir melų, kuriais tikėjo, kurie yra kamienas, maitinantis vaisių, jis gali būti išgydytas ir išlaisvintas. Susitvarkykite su šaknimi, visų pirma, o ne su vaisiais.

 

Dažnai tai yra procesas, kurio metu laikui bėgant vienas po kito naikinami melo sluoksniai, netikėjimas. Tačiau supratus, kad melas ateina anksčiau nei nuodėmės, galima rasti raktus, kaip atrakinti išgydymą ir išlaisvinimą, amžiams užtrenkiant duris Šėtono melui. Žmogus negali laikytis melo, suvokdamas tiesą ir tikėdamasis būti išlaisvintas ir išgydytas. Jokūbas sako, kad dvilypis žmogus negali nieko gauti iš Viešpaties (1: 6-7).

 

Tai tiek daug būtų galima pasakyti šia tema. Bet žinokite štai ką. Demonai yra tik individai, kurie ateina pavogti Kristaus ir Jo darbo iš jūsų širdies. Jūsų valia yra suvereni ir stipresnė už bet kurį demoną – net Dievas negali jūsų priversti ką nors daryti. Milijonai žmonių visame pasaulyje, kurie nepažįsta Dievo, kiekvieną metų dieną nusistato savo valią ir tiesiog naudojasi tik savo valios jėga. Taip jie įveikia demoniškas priklausomybes ir psichines problemas. Valios jėga leidžia demonams žinoti, kad asmuo jau negrįš prie senojo kelio. Jėzaus vardas tai sustiprina, bet jūs turite naudoti  savo valią.

 

 Nauja tema kitą savaitę, o iki tol – palaiminimai,

 

 John Fenn

Apie demonus #2 iš 3

 About Demons #2 of 3

 Sveikinu visus,

 Ar žinojote, kad yra tik 5 sritys, kuriose priešas gali mus pulti?

 Vieninteliai 5 būdai, kuriais Šėtonas gali pulti   Morkaus 4 skyriuje Jėzus pasakoja palyginimą apie sėjėją, o tada 13 eilutėje pradeda jį aiškinti, sakydamas: „Ar nesuprantate šio palyginimo? Kaip tada galite suprasti bet kurį kitą palyginimą?“ ŠIS palyginimas yra raktas norint suprasti visus Jėzaus palyginimus. Leiskite , kad Jėzaus žodžiai giliai nugrimztų jumyse. Jei nesuprantate šio palyginimo, nesuprasite nė vieno iš Jo palyginimų. Šiame  palyginime yra  raktas , kurio reikia norint suprasti visus kitus palyginimus evangelijose ir net keletą dalykų Senajame Testamente, kai į juos  žiūrime Naujojo Testamento akimis. Taip yra todėl, kad jame aprašoma, ką Šėtonas gali padaryti, kaip jis tai daro ir kaip Dievo karalystė auga mumyse.

 

Šis palyginimas yra apie ūkininką, kuris sėja sėklą žemėje, apie dirvožemio rūšį ir kas nutinka su sėkla.

 

14 eilutėje Jis sako, kad ūkininkas sėja Žodį. Atminkite, kad dar nėra parašytas Naujasis Testamentas. Ką mokiniai suprato kaip Žodį? Prisimenate Jono 1:1 ir 14? „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo su Dievu, ir Žodis buvo Dievas... Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.“ Išgirdę „Žodį“ palyginime, jie suprato, kad Jėzus kalba apie save. Mums taip pat reikia tai pakeisti. Žodis yra pasodintas žmogaus širdyje – jis atgimdo iš naujo, Kristus mumyse yra šlovės viltis. Šėtonas bando pavogti Jėzų ir Jo darbą iš mūsų širdies

 

 Jėzus atskleidžia visus 5 būdus, kuriais jis puola: „Žodis (Kristus Jėzus) pasodintas uolėtoje žemėje, todėl Žodis ( Kristus Jėzus ) sudygsta tik kuriam laikui, bet  neturi savyje šaknų; žmogus suklumpa, kai dėl Žodžio kyla suspaudimai (aplinkybės) ar persekiojimai (žmonių nuomonės).

 

Atkreipkite dėmesį į aplinkybių spaudimą ir kitų žmonių nuomones (persekiojimą), kad pavogtų Žodį (Kristų) ir Jo pastangas mūsų gyvenime. Kalbama ne apie jus, o apie Kristų jumyse. Tačiau atviros durys yra vidinės: „...nes jie neturi savyje šaknų“. Biblija interpretuoja Bibliją, todėl Efeziečiams 3:17-18 randame, kad jei esame „įsišakniję ir įsitvirtinę (agape) meilėje... galėsime suprasti Kristaus meilę... kuri yra aukščiau vien proto pažinimo“.

 

Žmonės, kurie savo auklėjimo ir dabartinio gyvenimo metu patyrė besąlyginės meilės trūkumą, turi vidinį silpnumą, priešindamiesi aplinkybių spaudimui ir kitų žmonių nuomonei. Besąlyginės meilės trūkumas vaikui veda prie vidinio nesaugumo, kuris verčia juos suklupti gyvenime, kai jie susiduria su aplinkybių spaudimu ar kitų nuomonėmis.

  

Galbūt kai kuriems skaitytojams taip pat trūko arba trūksta besąlyginės meilės, šaknų ir pagrindo joje, todėl jie nusilpsta sunkiomis aplinkybėmis arba kai žmonės priešinasi jiems. Šėtonas mato tą nesaugumą ir meilės trūkumą ir tokiam žmogui sukelia baimę, nesaugumo jausmą, nerimą, sumišimą ir dar daugiau – visa tai dėl besąlyginės Kristaus meilės nepažinimo. Protu žinote, kad Tėvas ir Jėzus jus myli (o galbūt žinote, kad Jėzus myli, bet bijote Tėvo nes  patyrėte žiaurų vyrišką elgesį?) – norint tapti saugiam Tėve, Jį pažįstant, reikia laiko.

 Tada Jėzus išvardija 3 išorinius dalykus, kuriuos naudoja Šėtonas, ir  tą vidinę problemą:

 „ O kai kurios sėklos (Kristus širdyje) pasėtos tarp erškėčių...“ Atminkite, kad žemė yra žmogaus širdis, kurioje auga geri ir geidžiami augalai.  iš jo augantys augalai – tie augalai yra mūsų gyvenimas, darbas, šeima, draugai ir kt. Erškėčiai arba piktžolės taip pat yra žmogaus širdyje. Žmogus leidžia šioms piktžolėms augti šalia Žodžio, jiems keliaujant per gyvenimą. Jėzus toliau aiškina:

 

„...tarp erškėčių.“ Bet šio pasaulio rūpesčiai (rūpinimasis pasauliu), turto apgaulė ir geismas kitiems dalykams įsiskverbia į jų gyvenimus ir nuslopina Žodį, kuris buvo pasėtas jų širdyse, ir jis tampa nevaisingas.“

 

 Šie 3 neturi nieko bendra su vidiniu meilės trūkumu: jie gali būti įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje. Tačiau kartu su Kristumi juose jie leidžia pasaulio rūpesčiams, turto apgaulei ir geismams augti šalia Kristaus jų širdyse, ir pamažu šios piktžolės nuslopina Dievo gyvenimą jose. Jie nori Jėzaus, bet jie taip pat myli pasaulį, todėl trokšta ir siekia pasaulio dalykų.

 

 Taigi, štai ir viskas: aplinkybės, nuomonės, pasaulio rūpesčiai, pinigų apgaulė, geismas daiktams.

 

Jos yra 5. Kiekvienas priešo puolimas, kurį patiriate gyvenime, pateks į vieną iš šių kategorijų.

 

Matau 2 sprendimus. Vienas – įsišaknyti ir įsitvirtinti besąlyginėje Tėvo meilėje. Tai darykite kalbėdamiesi su Juo pokalbio būdu, nukreipkite savo dėmesį į savo dvasią, atsisėskite ir klausykite Jo buvimo savyje. Pabuskite sakydami „Ačiū, Tėve“, ir tęskite dieną su bet kokiais gerais ar netikėtais dalykais, kurie pasitaiko jūsų kelyje. Dėl neigiamų dalykų paklauskite, ko Jis nori, kad išmoktumėte. Laikui bėgant jūs įsišaknysite ir įsitvirtinsite...

toje meilėje, ir kaip sakoma Efeziečiams 3:15-17, Jo Dvasia jus sustiprins galybe jūsų vidiniame žmoguje. Jūs žinosite, kad Tėvas jus myli, pažįsta jus, bendrauja su jūsų dvasia savo buvimu ir ramybe.

  

Antra, išraukite savo širdyje troškimus šio pasaulio dalykams, troškimus turtams ir statusui ir atsikratykite geismų daiktams. Užuot sukęsi aplink pasaulį, jo išvaizdą ir troškimus, tiesiog pridėkite Jėzų prie savo gyvenimo, pertvarkykite savo širdį, kad viskas būtų dėl  Tėvo ir Jėzaus, ir sutvarkykite savo gyvenimą aplink ieškojimą ir augimą Kristuje.

 

Jei savo širdyje spręsite šias 2 pagrindines problemas, užversite duris velniui. Jis vis dar gali pulti, bet tai bus iš tolo arba per kitus, nes jis negali prie jūsų priartėti, nes jūs uždarėte savo širdies ir proto duris šiems dalykams.

 

Kaip atgailauti ir atsitraukti nuo rūpesčio šiuo pasauliu, jame esančiais turtais ir troškimų daiktams? Kaip Mozė, apie kurį Laiške žydams 11:25–27 rašoma: „Kristaus pažeminimą laikė didesniu turtu nei Egipto lobius, nes atsiminė/vertino atlygį (dangų)“. Tai paprasta atgaila širdyje, o tada taikoma drausmė gyventi pagal savo išgales, atsiriboti nuo puikybės ir ego, ir tai pasiekiama per didesnį Jo apreiškimą. Kai Jį tikrai pažinsi, visa kita išnyks.

 

 Užbaigsime kitą savaitę.

  

Iki tol, laiminu,

  

John Fenn