Kaip vyksta dvasių atpažinimas? Dvasios dovanos. 1 dalis

Sveiki visi,

Vienas žmogus aplankė mane biure. Jis paprašė, kad dirbčiau jo tarnystės valdyboje. Kai jis pasakojo apie savąją tarnystę, savo dvasioje pajutau sunkumą. Tas svoris, su kiekvienu jo pasakytu sakiniu, darėsi vis sunkesnis. Savo dėmesį ėmiau koncentruoti ne į jo sakomus žodžius, bet į tą sukilusį jausmą. Staiga viduje supratau, tai mano prote iškilo lyg apreiškimas: „Čia melo dvasia.“ Žinojau tai.

Žodis – apkaltinęs mano biure meluojantį vyrą, buvo dovanos, Rašte vadinamos dvasių atpažinimu, pasireiškimas. Tas vyras veikė ne tik savo vardu, bet jo melo šaltinis buvo demoniška dvasia.

Mato 16:23, Petras drąsiai priešinasi Jėzui, sakydamas neiti Jam ant kryžiaus. Jėzus, skiriantis dvasias, supranta, kad tai yra šėtono pasiūlymas: „Eik šalin, šėtone“ – toks Jo atsakymas. Nieko regimo ten nebuvo, Jis paprasčiausiai suprato, kad pasiūlymas kyla iš šėtono.

Daugeliui vyrų, moterų ir vaikų yra taip atsitikę – netikėtas žinojimas iš Dievo, o ne iš jų pačių patirties ar žinojimo, kad kažkoks dalykas arba žmogus buvo arba nebuvo iš Dievo – tai yra dvasių atpažinimas.

Dvasios pasireiškimas duodamas bendram labui

Šiose serijose pasidalinsiu apie charizmines Dvasios dovanas, kas jos yra, kaip jos veikia ir, norėčiau tikėti, kad beveik kiekvienas krikščionis veikia vienoje arba kitoje dovanoje. Kadangi Jis nesiskelbia kaip Jis veikia, mes nežinome kaip galėtumėm jas įvardinti.

Raštuose Tėvas visada vaizduojamas sėdinčiu Savo soste. Jėzus pakilo į dangų, tačiau dar nėra įsteigęs Savo fizinės – žemiškosios karalystės.

Tai reiškia, kad tik Šventoji Dvasia tarnauja tiek danguje, tiek ir čia žemėje. Ji yra mūsų Ryšys – mūsų Ryšininkas, susiejantis dangų ir žemę. Kai Jėzus pasikrikštijęs išbrido iš vandens, prakalbo Tėvas, tačiau Dvasia balandžio pavidalu buvo ore – tarp Tėvo ir Sūnaus – tarp dangaus ir žemės. Ji ateina iš Tėvo, pasilieka ant Jėzaus, tačiau lieka ir danguje, ir žemėje. Taip yra iki šios dienos – mus Ji susieja su Juo, o Jį su mumis.

Viskas, ką tik patiriame Dieve, vyksta per ir su Šventąja Dvasia. Kiekvienas žodis, kiekvienas Viešpaties ar angelų regėjimas, kiekvienas dvasinis sapnas, kiekvienas įkvėpimas, kiekvienas mūsų girdėtas balsas – angelų, Tėvo, Viešpaties, arba Pačios Dvasios – vyksta per Šventąją Dvasią. Ji yra Tiesos Dvasia, kylanti iš Tėvo.

1 Korintiečiams 12:4-7, Paulius pateikia tris, mūsų vadinamos „dovana“ kategorijas. Graikų kalba šis žodis yra charizma, dažnai verčiamas kaip malonė. Ketvirtoje eilutėje Paulius sako, kad yra skirtingų dovanų (charizma = malonė/dovana), tačiau ta pati Dvasia.

Penktojoje eilutėje pažymimi tarnavimų skirtumai, bet Viešpats, sakoma, - tas pats. Žodis „tarnavimas“ yra diakonia, jis ir verčiamas kaip tarnavimas, tarnas arba tarnystė. Taip pat verčiamas ir žodis „diakonas“, tai nėra paslaugų biuro tarnautojas – tik ne rašte. Rašte tai tiesiog tarnavimas/diakonia.

Šeštojoje eilutėje sakoma, kad yra skirtingi veiksmai, tačiau tas pats Viešpats, kuris veikia viską visame. Žodis „veiksmas“ yra energon, iš jo išvedamas žodis energija arba kažkokie mus energetizuojantys ir motyvuojantys dalykai (daugiau apie motyvacines dovanas vėlesnėse serijose).

Galiausiai septintąją eilutę Paulius užbaigia žodžiais: „Bet kiekvienam suteikiamas Dvasios pasireiškimas bendram labui.“

Kitaip tariant, visos šios dovanos – charizminės, tarnavimo, energijos – paprasčiausi Šventosios Dvasios pasireiškimai mūsų gyvenime yra skriti mūsų ir kitų patobulinimui.

Charizminis, arba charizmos (malonės) Dvasios pasireiškimas

8-11 eilutėse Paulius vardina malonės dovanas: išminties žodis, pažinimo žodis, ypatingas tikėjimas, išgydymų dovanos, stebuklų darymas, pranašavimas, dvasių atpažinimas, skirtingos kalbos, kalbų aiškinimas. Šios devynios dovanos ir sudaro taip vadinamas charizmines Dvasios dovanas.

Šias devynias dovanas galime suskirstyti į tris kategorijas: apreiškimas (dvasių atpažinimas, pažinimo žodis, išminties žodis), kalbėjimas (pranašavimas, kalbos, kalbų aiškinimas) ir jėga (stebuklų darymas, išgydymas, ypatingas tikėjimas).

Kadangi mūsų protui tai tik skambūs pavadinimai, turime susiprasti, kad mes turime Šventąją Dvasią. Ji, pagal Tėvo ir mūsų Viešpaties valią, gali veikti bet kokioje situacijoje. Viešpats nėra apribotas jums skirtose dovanose, kurios jums duotos. Jumyse yra Kristus. Jis veiks, kaip ir veikė evangelijose – panaudos tą Dieviškąją Savo savybę, kurios reikia atsiliepiant į tam tikrą poreikį.

Pirmoji grupė: Apreiškimo dovanos

Pasidalinsiu apie dvasių atpažinimą. Šis pasireiškimas gali būti regėjime, arba pasireikšti kaip žinojimas dvasioje, kaip buvo Jėzui išgirdus Petro pasiūlymą neiti ant kryžiaus. Taip buvo ir man, kai mano biure apsilankė tas žmogus su meluojančia dvasia. Tai nėra įžvalgos dovana, tai ne tas dalykas. Tai dvasių atpažinimas.

Jono 1:42-49 skaitome kaip Andriejus supažindina Petrą su Jėzumi. Po to skaitome, kaip jų draugas Pilypas eina supažindinti savo draugą su Jėzumi. Natanaeliui prisiartinus, Jėzus pasakė: „Štai izraelitas, kuriame nėra apgaulės (klastos)“.

Čia taip pat pasireiškė dvasių atpažinimas. Jėzus iškart Savo dvasioje suprato pagrindinį žmogaus charakterio bruožą. Mums tai parodo, kad dvasių atpažinimas gali pasireikšti ne tik angelų ar demonų, bet ir žmonių atžvilgiu.

Kai Natanaelis paklausė: „Tu manęs net nepažįsti, kaip gali taip sakyti?“, Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, Aš mačiau tave po figmedžiu.“

Čia mums parodoma, kad dvasių atpažinimas gali būti taip pat kaip regėjimas. Tiesą sakant, jeigu leistume sau išplėtoti šį dvasių atpažinimo pasireiškimą ir apibūdinti jį kaip kategoriją, galėtumėm sakyti, kad visi dvasiniai sapnai, regėjimai, Viešpaties arba angelų apsilankymai, gali būti pavadinti dvasių atpažinimu. Visa tai – kai atpažįstame asmens, angelo, demono, žodžio, ar įvykio – ateinančio antgamtiškai apreiškimu per žodį arba vaizdinį (regėjimas, sapnas, aplankymas) – dvasinį šaltinį ir charakterį.

Yra ir prigimtinis gebėjimas atpažinti, kad kažkas yra arba nėra iš Dievo. Pavyzdžiui, kai kalbama arba daroma kažkas kas nedera, iš karto dvasioje pajaučiamas sielvartas arba nešvara. Tai žmogiška – gebėti atskirti esminius dalykus, ką turėtumėte arba neturėtumėte daryti, ar sakyti.

Tai normalu: „Tas vaikinas mane šiurpina“ arba „Tas žmogus aplink save skleidžia keistas bangas“ – čia normalus atpažinimas, kurį turime visi. Šventosios Dvasios dvasių atpažinimo pasireiškimas prasideda tada, kai Ji yra to žinojimo šaltinis. Tai iš išorės ateinantis apreiškimas arba regėjimas iš Dievo – kai iš karto pažįsti asmens charakterį, arba matai situaciją, kad joje yra Dievas arba ten Jo nėra. Tai yra jūsų dvasioje, tačiau tai kyla ne iš jūsų patirties ar žinių. Tas apreiškimas padeda jums ir/arba kitiems įvairiose situacijoje.

Kitą savaitę, pažinimo žodis, išminties žodis ir tai, kaip širos „dovanos“ veikia kartu... mat kai kas tada mano, kad jie yra pranašai... kol kas, palaiminimai.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org arba rašykite man cwowi@aol.com