CWOWI E-Naujienlaiškis. Gegužė 2015. Asmeninės naujienos, „Didelis paveikslas“

John Fenn, 2015 m. gegužės mėn. 14 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Brangūs draugai,

Visų pirma trumpa žinutė amerikiečiams, kurie rašė maldos poreikius ant paaukojimų vokų, kurie ateina su prenumeruojamu mūsų naujienlaiškiu – kai jūs rašote prašymą gal galėtumėte parašyti savo telefono numerį, kad aš galėčiau paskambinti ir pasimelsti su jumis kartu? Dėkoju jums, jeigu jūs norėtumėte tai padaryti. Žinokite, kad aš meldžiuosi, kaip ir jūs prašote už jus ir jūsų poreikius, ir netgi nusifotografuoju juos į savo telefoną, kad galėčiau prisiminti tuos poreikius ir melstis – aš dažnai bandau paskambinti tiems, kurie atsiuntė paaukojimų. Taip pat, kad galėčiau padėkoti, bet paprastai telefonų numeriai nėra paminėti ant čekių, todėl jeigu jūs norėtumėte juos užrašyti, būčiau laimingas galėdamas paskambinti, padėkoti ir melstis kartu su jumis.

3 dienas Krisas buvo mūsų namuose. Kai aš jam turiu pasakyti, kad jau reikia grįžti į globos namus, kuriuos mes vadiname „mokykla“, jis visada nuliūsta ir kelioms minutėms nutyla. Šią savaitę aš pasakiau jam, kad turiu skristi 2 lėktuvais per vandenyną ir papasakoti žmonėms apie Jėzų, ir jis labai greitai susidorojo su savo liūdesiu: „Gerai, tėti, tu skrisi lėktuvais, tai labai gerai“. Aš verkiau, kai važiavau namo dėl jo geros širdies ir nekaltumo, dėl to kaip jis pasitiki manimi, ir kad aš grįšiu po 2½ savaitės.

Didelis paveikslas

Praėjusią savaitę aš lankiau seminarą skirtą tėvams, turintiems vaikų su specialiais poreikiais - suaugusių neįgalių vaikų, tokių kaip Krisas. Seminare buvo kalbama apie tai kaip suplanuoti jų priežiūrą po tėvų mirties. Po 90 min seminaro aš buvau labai glaudžiai susitelkęs į tą „mažą problemą“, ir prireikė 2 val. kelionės namo, kad nukreipčiau dėmesį į didesnį paveikslą, kad kas beatsitiktų ateityje mums ir Krisui, Tėvas toliau teiks aprūpinimą taip, kaip dabar, lygiai taip maloningai ir dosniai.

Reikia proto ir emocinės disciplinos, kad atsiplėštum nuo įvykių, kurie užgožia didesnį paveikslą, kad pabaigoje viskas bus gerai. Ir tai skatina mane galvoti apie tai, kad santykiais pagrįstas tikėjimas yra ne tai ką mes „darome“, bet gyvenimo stilius.

Dažnai kažkas susisiekia su manimi prašydamas pagalbos kaip „įsteigti“ namų surinkimą (bažnyčią), ir aš visada sakau jiems, kad suprantu jų gerą širdį, bet namų surinkimai nėra steigiami, jie atsiranda natūraliai iš santykių, kuriuos apibūdina Raštas: šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai ir paprastai dar artimas neatgimęs „ramybės žmogus“ tarp jų. Susirinkti namuose yra natūralus tų santykių rezultatas. Taip mes susitinkame su tikslu ir intencija, mylėdami kiekvieną asmenį Viešpatyje, kartu augdami Jame, tai ir yra mūsų tikslas, bendruomenės ir išplėstinės šeimos tikslas.

Žiūrėjimas į „didelį paveikslą“ neleidžiant, kad krizė užtemdytų žvilgsnį – tai taip pat mūsų gyvenimo stilius, kai procese pažįstame vienas kitą – viskas kas mus supa vieną kartą pasibaigs, bet žmonės yra amžini, taigi kokia dabar bebūtų krizė, ji praeis ir mes visi pažinosime vienas kitą visą amžinybę. Nuostabu!

Mes esame dalimi to, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti. Man labai patinka, kaip Lukas pradeda laišką, kurį mes vadiname „Apaštalų darbais“. Jūs prisimenate, kad Lukas parašė Luko evangeliją romėnui Teofiliui, Luko 1:3 sakydamas, kad jis užrašys Jėzaus istoriją chronologine tvarka, taip yra parašyta vienintelė evangelija.

Lukas parašė ir antrą laišką Teofiliui, Apaštalų darbų knyga taip pat parašyta chronologine seka, 1 eilutėje pasakyta: „Pirmoje knygoje Teofiliau aš parašiau apie viską, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti...“ ir tada jis toliau tęsia ir plečia savo pasakojimą, kuris ir yra Apaštalų darbų knyga, apimanti 30 metų ir ji baigiasi Pauliaus aprašymu, kuris yra namų arešte, bet turi galimybę laisvai priimti žmones savo namuose. Tai mes suprantame iš Luko 1:1 iki Apaštalų darbų knygos pabaigos, nes Lukas rašė chronologine tvarka: „viską, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti“.

Apaštalų darbai yra apie mokinius ir kaip Viešpats veikia per juos ir juose, tai nenutrūkstanti istorija visko, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti. Mums taip pat reikia turėti šitą supratimą - viskas, ką Jis darė mano ir tavo gyvenime ir pasaulyje aplink mus yra tik tąsa to, ką Jis pradėjo daryti ir mokyti. Mes esame dalis pasakojimo. Mes esame pasakojimas, mūsų gyvenimas, vaikščiojimas su Juo, visa tai yra dalis to, ką Jis pradėjo daryti ir mokyti.

Štai kodėl Lukas Apaštalų darbuose susitelkia į Šventąją Dvasią žmoguje, Kristus mumyse – tai yra pratęsimas kiekviename žmoguje visko, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti ir tęsia visa tai mumyse. Štai kodėl santykiais pagrįstas tikėjimas ir susirinkimai kartu namuose, yra tai, ką Viešpats įkūrė, kai Jis Adomą ir Ievą patalpino kartu su Savimi jų namuose – tai yra dėmesio centras. Kristus mumyse, Jis tik tęsia tai, ką pradėjo daryti ir mokyti, todėl mes turime norėti girdėti iš Kristaus per kiekvieną iš mūsų, norėti melstis už vienas kitą, norėti pagerbti Kristų kiekviename asmenyje.

Žmonės yra svarbiausias dalykas gyvenime, amžini ir dalis to, ką Jėzus toliau tęsia daryti... nuostabi malonė!

Kai jūs tai skaitote, aš esu Suomijoje, kur vyksta pavasario konferencija, o šiais metais man tai reiškia kiekvieną dieną važinėjimą automobiliu po namus ir susirinkimus ten. Taip pat esu pakviestas dalyvauti TV7 laidoje „Šventosios Dvasios vakaras“ Helsinkyje. Aš labai vertinu jūsų maldas už Barbarą ir Krisą, kurie pasilikę namuose.

Žinokite, kad mes labai vertiname jūsų maldas, jūsų paaukojimus, buvimą mūsų draugais ir dalimi mūsų išplėstinės šeimos. Meldžiuosi už jus!

Daug meilės ir dėkingumo,

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org

Dabartyje ir buvimas. 1 dalis

John Fenn, 2015 m. balandžio mėn. 25 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Anksčiau šiais metais Viešpats aplankė mane, kai ką man paaiškino ir patarė pastudijuoti tai daugiau, kad gaučiau gilesnį apreiškimą. Tai buvo Jo švelnus būdas nukreipti mane, ir kai ką priminti, bet pakankamai aiškus, kad pakeistų mano dėmesio objektą.

Ką gi Jis pasakė

„AŠ ESU. Todėl Aš visada esu dabartyje. Taigi, jei nori būti mano buvime, tu privalai būti dabartyje.“ Kai aš paprašiau tai paaiškinti, Jis paprastai pasakė: „Pamąstyk apie tai, pastudijuok ir tu gausi daugiau apreiškimų“.

Kaip dažnai moderni kultūra yra nukreipta į ateitį – pradedant pranašyste apie kraujo mėnulių potvynių ir atoslūgių ciklus iki bandymo nustatyti, kas gi yra antikristas. Mes noriau leidžiam laiką ir pinigus ieškodami šitų dalykų, bet ignoruojame dabartį: šeimos gyvenimą, finansus, mintis, emocijas ir įpročius, kad taptume labiau panašūs į Kristų. Daug maloniau svarstyti ateities įvykius, nei tvarkytis čia ir dabar.

O dalis Kristaus kūno yra susitelkusi į praeitį. Žiūrėdami per petį į įvykius, kurie įvyko, kai jiems buvo x metų, arba kokie demonai šliejosi prie šeimos medžio, ir kaip jie sugadino jų gyvenimą, arba ieškodami to vieno prisilietimo iš Viešpaties savo „vidiniam išgydymui“. Ar mes turėtume gyventi praeityje, dabartyje, ar ateityje?

Senovės Egipto kultūra daugeliu būdų buvo panaši į mūsų kultūrą

Senovės Egiptas buvo priklausomas nuo šitų dviejų dalykų: praeities ir ateities. Laidojimo rūsiuose, mes matome ant sienų nutapytą asmens gyvenimo istoriją, taip pat jų laidojimą su daiktais reikalingais gyvenimui po mirties. Mozė ir ateities Izraelio tauta buvo apsupti kultūros, kuri garbino praeitį, aukodama permaldavimo aukas dievams, kad gautų palaiminimą ateities javų derliui, galvijų prieaugiui, verslo sandėriams, ir gyvenimui po mirties.

O aplinkiniuose rajonuose tuo metu įvairios deivės ir dievai laikė prikaustę kitų tautų dėmesį prie praeities ir ateities, taip pat prie niekada nesibaigiančio mirusių pagerbimo ar garbinimo tam, kad turėtų palaimintą ateitį. Nei viena kultūra nebuvo susitelkusi į gyvenimą čia ir dabar.

Dievų ciklas neleido žmonėms būti atsakingiems už savo gyvenimą, kad dėl savo elgesio ar emocinės traumos jie visada galėtų kaltinti mirusius gimines, arba dėl nesėkmės gyvenime dievus, kurie jų nepalaimino.

Užuot pripažinę, kad tuomet kai kilo gaisras nusiaubęs jų derlių, jie miegojo naktį namuose ir nebudėjo, jie galėjo pasiteisinti, apkaltindami dievus: aš negalėjau sumokėti mokesčių, nes dievai atsiuntė ugnį, kuri sudegino javus.

Šiandien krikščionis gali sakyti, kad jis negali įeiti į išgydymą, arba savo pašaukimą, ar likimą Kristuje, nes x dvasia iš senelės ar senelio perėjo mamai, o tada jiems ir trukdė visą gyvenimą. Jie taip pat gali jausti nuolatinę baimę dėl ateities, nes jie maitinasi iš internetinių puslapių, prie kurių prilipusios baimės dvasios, arba tai tiesiog gąsdinimas.

Dievas nustatė Izraeliui gyventi dabartyje

Kai Viešpats davė Mozei 10 Įsakymų, tai buvo pats pirmas kartas, kai dievas (Dievas) davė absoliučius įsakymus. Kitos kultūros turėjo dešimties Įsakymų elementus, bet joks dievas anksčiau nėra davęs 10 absoliučių taisyklių. Ir turėkite omenyje tai: joks kitas dievas nėra liepęs žmonėms turėti vieną poilsio, nedarbo dieną. Tai nebuvo negailestingas dievas, bet tas, kuris rūpinasi. Pats faktas, kad į absoliučius Įsakymus Jis įtraukė vieną nedarbo dieną parodo tai, kad Jis buvo užjaučiantis bei gyvenantis čia ir dabar.

10 įsakymų ir Mozės nuostatai aiškiai sakė, kad praeitis yra praeitis ir ji negali būti pakeista, bet galima atgailauti ir atleisti, o ateitis yra Dievo rankose. Todėl žmogus negali pakeisti praeities nei kontroliuoti ateities, bet 10 Įsakymų sakė, kad žmogus gali kontroliuoti savo veiksmus dabartyje. Joks dievas taip iki šiol nesielgė su savo žmonėmis.

10 Įsakymų nukreipė dėmesį į „čia ir dabar“, į dabartį, ten, kur yra Dievas „AŠ ESU“- visada esantis, kad mes galėtume susitvarkyti su savo problemomis prieš Jį.

Jeigu žmogus pavogė iš kaimyno avį, jis negalėjo mesti kaltės dievui: „Baalas reikalavo aukos, bet mano banda ganėsi toli, todėl, kad jam įtikčiau, turėjau pavogti tavo avį, kad turėčiau gyvulį aukojimui“. Dievas sakė: „Nevok“. Susitvarkyk su savo charakterio problemomis tiesiog dabar šiuo momentu!

Duodamas 10 Įsakymų Dievas padarė visus atsakingus tiesiog dabar, šitoje vietoje ir šituo laiku, už savo gyvenimą, versdamas žmogų susitvarkyti su savo širdimi, siela ir kūnu – DABARYJE.

Kai Jis pasakė NE lytiniams santykiams su kaimyno žmona, tai įgalino individus apsispręsti tiesiog tada, „Ar aš eisiu pas ją, kai jos vyras laukuose, ar ne?“. Jis įsakė individams susidoroti su geismu tiesiog dabar – nekaltinat šeimos dievo, nei nežinomos ateities – jis negalėjo sakyti „nežinau, kas bus rytoj, todėl gyvenu, kaip man malonu“. Duodamas 10 Įsakymų Dievas įgalino kiekvieną izraelitą gyventi tiesiog tuo momentu.

Jo įsakymai padarė taip, kad jie gyventų dabartyje. Ar tai nestulbina, kaip toli dauguma iš bažnytinės kultūros nukrypo į šoną nuo dabarties.

Kodėl taip neaiškiai?

Mozės Įstatyme yra 613 nuostatų, dauguma jų buvo taisyklės kunigams, kaip aukoti, arba dietos, bei sanitarijos nuostatos. Kai minimas įstatymas Naujajame Testamente autoriai paprastai pateikia palygindami kelis moralinius įstatymus, kurie parodomi be detalių.

Pavyzdžiui, kai Jis Išėjimo 20:8-11 liepė nedirbti per Sabatą, Jis nedavė jokių instrukcijų, tik paaiškino, kad visi pradedant nuo darbinių gyvulių iki samdinių, sūnų ir dukterų kiekvieną savaitę tą vieną dieną nedirbs.

Fariziejai iniciavo tradiciją susirinkti šeštadieniais garbinti ir tai prasidėjo namų susirinkimuose* apie 200 metų prieš Kristų. Bėgant metams dėl šio neaiškumo atsirado daug religinių įstatymų, kurie nuvedė iki tokio lygio, kad šiandien Izraelyje per Sabatą liftai sustoja kiekviename aukšte, nes spausti sustabdymo mygtuką reikiamame aukšte būtų laikoma darbu.* (Hebraiškai sinagoga reiškia susirinkimą).

Iki Jėzaus laiko fariziejai nustatė distanciją vadinamą Sabato dienos keliu, kuris paminėtas Apd 1:12 – distancija maždaug ¾ mylios (1,2 km)- nueiti tokį kelią buvo galima, bet daugiau buvo uždrausta!

Kodėl Dievas buvo toks neaiškus Izraeliui duodamas šiuos visus svarbius 10 Įsakymų? Jie buvo neaiškūs todėl, kad kiekvienas asmuo turėtų vaikščioti su Juo savo kasdienybėje, čia ir dabar, kad suprastų, ką sako Dvasia, kuri įkvėpė tą įstatymą. Jei nebelieka santykių, tai Įsakymai tampa tik taisyklėmis ir nuostatais, kuomet dėl Dievo baimės Sabato metu draudžiama paspausti sustabdymo mygtuką lifte.

Ką įsakė Jėzus?

Štai kodėl Jėzus Jono 15:12 pasakė: „Štai mano įsakymas: mylėkite vienas kitą kaip Aš jus pamilau“.

Jis nepasakė mums, kaip tai padaryti, Jis tik liepė tai daryti. Kodėl? Nes Jis turėjo būti atrandamas įsakymo neaiškume. Jis turėjo būti atrandamas momento intensyvume. Kad būtų aišku: kai kažkas meluoja apie jus, o jums primenama mylėti vienas kitą taip, kaip Jis myli mus, todėl nei praeitis, nei dabartis nieko nereiškia. Jis turi būti randamas laiko momente. Ne taip: „dabar aš prisiminsiu savo santykius su Tavimi ir bėgsiu pas Tave pagalbos“, bet kaip tąsa jūsų bendravimo su draugu, kuris niekada nepalieka ir visada čia, kad duotų išmintingą patarimą, kaip pritaikyti neaiškų įstatymą mylėti vienas kitą.

Jėzus man pasakė, kad norint būti Jo buvime, reikia būti dabartyje tokiu neaiškiu būdu, kad aš padaryčiau būtent tokias išvadas, kurias čia ir išdėsčiau. Jis nori, kad aš ieškočiau gilesnės prasmės, ką reiškia būti SU JUO, priimdamas apreiškimą iš Jo per Šventąją Dvasią – ne kaip įsakymą būti dabartyje, bet specialiai neaiškiu būdu, kad aš galėčiau Jo ieškoti ir Jį surasti... ir štai čia mes pratęsime kitą savaitę. Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI E-Naujienlaiškis. Kovas 2015

John Fenn, 2015 m. kovas mėn. 17 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Norėjau jus supažindinti su keliomis pranašiškomis įžvalgomis apie krizę su ISIS, kurios padėtų jums suprasti, kaip tai aititinka pranašystę ir taip pat su tuo, ką Viešpats daro Kristaus kūne bei kitomis naujienomis.

Paaiškinimas apie ISIS ir Vidurio rytus - musulmonų religijoje yra 2 pagrindinės kryptys: sunitų (apie 75%) ir šiitų (apie 25%, tačiau, kai kurie sako, kad 10%). Sunitai yra laikomi labiau tradiciniais: ISIS yra laikomi (karinio pagrindo) sunitais.

Tačiau nuo 1979 m. revoliucijos Iranas yra šiitiškas ir finansuoja tokias šiitų grupes kaip libaniečių įsteigtą Hezbollah organizaciją, esančią prieš Izraelį. Šiitai reikalauja teisės Ali ir jo palikuonims vadovauti, todėl jie ir vadinami šiitais, tiesiogiai išvertus „Šiat Ali“ reiškia „Ali partija“ arba dabartinius šiitus. Ali buvo Muhamedo žentu ir kankiniu dėl savo tikėjimo, todėl jų praktikose figuruoja kankinystė (mirtininkai teroristai). Irakas taip pat daugiausiai šiitiškas ir Ali kapas yra Najaf mieste, Irake.

Dabar vykstanti kova apima (įtraukia) sunitų ISIS kovą su šiitų musulmonais. Du pagrindiniai žaidėjai yra sunitiška Turkija ir ISIS, tuo tarpu šiitiškas Iranas bando sukelti konfliktą, kuris, jie tiki, jog privers jų mesiją (Mahdi) sugrįžti ir įkurti tobulą musulmonišką pasaulinę valdžią. Tai yra jų varomoji jėga slypinti už Irano atkaklumo dėl atominių ginklų, nes jei jie sugebės sukelti karą su Izraeliu ir vakarais, jie tiki, jog privers jų mesiją ateiti ir įkurti jo (Sharia) karalystę. Tačiau tas karas nėra Armagedonas, bet trečiasis pasaulinis karas, kuris vyks mažiausiai 7 metus prieš Armagedoną, kaip aprašyta Ezekielio 38 ir 39 skyriuose.

Ką sako Žodis

Ezekielio 38 skyrius nurodo į sąjungą, kuri šių dienų politikoje jungia sunitų ir šiitų musulmonų tautas, kurioms vadovaus dabartinė Rusija bei jos sąjungininkai puls Izraelį ir bus nugalėti Izraelio ir jo sąjungininkų. Ezekielis mini Iraną (Persija) ir greičiausiai Iraką, kadangi senovės Persija buvo užėmusi abiejų šių dabartinių šalių plotą (šiitų). Taip pat Turkiją (sunitai), Libiją (sunitai), Etiopiją (dabartinį Sudaną – sunitai), Gomerą (Turkija/ Eurazijos stepės – sunitai).

Istorija moko mus, jog tautos, kurios įprastai yra priešai tarpusavyje, dažnai susivienija prieš bendrą priešą (pvz. JAV ir SSSR susijungė prieš nacistinę Vokietiją Antrajame Pasauliniame kare). Mes matome tai dabar - sunitų organizacija Hamas siekia sunaikinti Izraelį iš Gazos ir yra sąjungoje su šiitišku Iranu, o juos jungia jų bendra neapykanta Izraeliui. Kaip ir kada Rusija įžengs į sąjungą su likusiomis kariaujančiomis Islamo frakcijomis lieka tik stebėti, tačiau sekite Rusiją plečiant savo įtaką.

Pagrindinis klausimas apie šiuolaikinę politiką būtų toks: kas turi nutikti tarp dabartinio ir to laiko, kai tokia sąjunga susiformuos? Akivaizdu, jog sąjungininkai juda link Izraelio, nes tikisi tai padaryti saugiai – kad nebus nė vieno, kas juos sustabdytų. Vadinasi, jog sąjungos vadovybė turi manyti, kad Izraelis yra vienas ir Izraelio sąjungininkai nekovos dėl Izraelio saugumo. (Ezekielio 38 skyrius nurodo, jog jie mąsto neteisingai)

Taigi stebėkite Rusiją atsitraukiant nuo JAV dolerio ir ženklų, jog Turkija užima vis didesnį vaidmenį Vidurio rytuose, o Rusija besielgiančia kaip vienijančia jėga tautoms, kurias paminėjo Ezekielis. Stebėkite JAV atsitraukiant nuo Izraelio ir tampant labai abejojančia dėl įsitraukimo į kovą prieš ISIS, bet veikiau norinčia, kad arabų tautos susitvarkytų pačios. Taip pat Ezekielis sako, jog tos arabų tautos yra sąjungoje su Rusija dėl karinių tikslų, taigi stebėkite arabų tautas vis labiau naudojant jų kariuomenę (regioniniame) konflikte susijusiame su ISIS.

Tuo tarpu Kristaus kūne – investuokite į santykius – visame pasaulyje mes matome tikinčiuosius, dažnai iš pradžių besirenkančius tik savo šeimoje ar tiesiog atskirus 1-3 žmones, reguliariai leidžiančius laiką Viešpatyje, jie valgo, kalbasi ir meldžiasi. Namų bažnyčia yra susijusi su santykiais. Ne „namų bažnyčių sodinimas“, bet mūsų gyvenimo investavimas į kitus. Aš matau vis daugiau žmonių, norinčių atidėti pasaulio dalykus ir užpildyti tą laiką vardan žmonių, kurie jiems rūpi ir taip mes matome kaip veikia Dievas.

Kai Dievas persikėlė iš statinio, žinomo kaip šventykla Jeruzalėje į žmones, kurie tapo gyvomis šventyklomis, kiekvienas asmuo tapo Dievo kunigu savo paties šventyklos – savo kūno:

„Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?“ „…ir padarė iš mūsų karalystę bei kunigus savo Dievui ir Tėvui…“ 1 Kor 6:19, Apr 1:6; 5:10.

Kadangi mes visi esame Dievo šventyklos, mūsų funkcija Kristaus kūne tampa kiek malonės kiekvienas iš mūsų priėmė. Mes visi lygūs, tiesiog mes atliekame skirtingas funkcijas. Tuo tarpu lyderiai nuolat įgalina kitus padėti visiems tapti visiškai veikiančiais ir subalansuotais žmonėmis Kristuje, tapti brandžiomis gyvosiomis šventyklomis ir kunigais Dievui.

Štai kodėl mes matome mokinius besirenkančius iš namų į namus, o jų susirinkimai buvo pagrįsti prielaida, jog visi dalivaujantys yra Dievo šventyklos, nuo jauno iki seno, visi dalyvaujantys buvo kunigai, dėl to visi galėjo dalyvauti. Susirinkimai namuose buvo ir iki šios dienos yra kunigų susirinikimai, kur jie mokosi ir auga kunigystėje ir auga pažinime, ką reiškia būti gyvąja Dievo šventykla.

Štai kodėl aš toks įsitikinęs, jog susirinkimas, vadinamas „namų bažnyčia“ seka Bibliniu modeliu, vietoj to, kad būtų 1 žmogus vedantis kiekvieną susirinkimą kiekvieną kartą, paprasčiausiai auditorinio tipo bažnyčia namuose. Tai NE namų bažnyčia. Keiskite namus, kai tai įmanoma, ir nepriklausomai nuo nieko, keiskitės kas ves kiekvieną tarnavimą, nes Kristus gyvena visuose mokiniuose, ir kiekvienas asmuo turi unikalų Jo asmenybės aspektą savyje, ko niekas kitas pasaulyje neturi. Štai kodėl namų bažnyčia yra pagrįsta dalyvavimu, o ne pagrįsta pamokslu.

Ir štai kodėl taip vadinamos „paprastos bažnyčios“(Simple church) formatas – atėjau ir išėjau kada panorėjau ir nieko iš tavęs nereikalaujama - yra nebiblinis. Jėzus pasakė žmones daryti mokiniais, o mokiniai yra tie, kurie mokosi iš Mokytojo santykiuose. Kaip aš sakiau praeitą mėnesį, žmogus gali sakyti, kad yra gimęs iš naujo, gali sakyti, kad myli Dievą ir dėl to jie gali sakyti, kad myli tave – bet šie pareiškimai yra neįrodyti. Dievas sukūrė Savo teisumą būti įrodomu per santykius. Jėzus pasake, kad jie mus pažins iš mūsų meilės ir meilė yra veiksmažodis, žodis, reiškiantis veiksmą.

Kelios mintys apie skausmą (žaizdas), laiką ir santykius – mes matome daug sužeistų žmonių, ateinančių į namų bažnyčią ir atsargiai įžengiančius į santykiais grindžiamą tikėjimą, žingsnis po žingsnio per daug savaičių. Jie dažnai būdavo žeidžiami visuomenės ir auditorinės bažnyčios kultūros ir jų sužeidimai yra pačiame paviršiuje ir jie vis dar mato krikščionis per sužeistą matymą, ir tai paveikia visa, ką jie daro. Laikas padeda pasirinkti, kuriuos prisiminimus tu nori pasilikti; kai kuriems reikia pagalbos renkantis išmintingai.

Mūsų malonė yra padėti jiems pereiti nuo sužeidimo į sveikumą, iš disfunkcijos į funkcionavimą. Mūsų malonė yra padėti jiems padėti šalin kai kuriuos atsiminimus, tam kad sukurtų naujus ir sveikus atsiminimus su jų naujais draugais Kristuje.

Žmonės, kurie yra sužeisti mato pasaulį per sužeistą žvilgsnį, ne taip, kai dalykai yra iš tiesų. Kai žmonės ateina į tavo namų susirinkimą pirmą kartą, supraskite, jog jie ateina ieškodami sveikumo, saugumo, balanso. Bet taip pat supraskite, jog kai kurie žmonės dar nepasiruošę augti, taigi kai kurie sužeisti žmonės suras ką nors, kad susižeistų, nepriklausomai nuo to, ką tu darai.

Biblinė lyderystė nėra sakymas žmonėms kuo jie taps, tai jų įgalinimas kuo jie taps (Kristuje).

Tu nesi atsakingas už tobulumą, bet tu esi atsakingas už augimą.

Biblinė lyderystė yra savo autoriteto atidavimas, įgalinant žmones patiems priimti sprendimus sekant Kristų. Kartais jie nukrenta ir mes esame, kad juos pakeltume, bet buvimas krikščioniu neįgalina kitų nuodėmiauti, bet įgalina juos augti. Nepaisant to, ar jie renkasi augti ar ne, tai jų pasirinkimas ir jų istorija, kurią vieną dieną jie pasakys Jam. Mūsų darbas yra tiesiog atiduoti savo gyvenimus už kitus, kaip Viešpats padarė dėl mūsų.

Kriso kambarys – mes laukiame neįgaliesiems skirtos įstumiamos kriauklės spintelės. Melskitės už Krisą, kadangi mes esame užimtame keliavimo laikotarpyje ir nuolat kintantis tvarkaraštis sukelia didelę sumaištį jo emocijose… Jis nusiramina, kai aš paprašau ir gauna leidimą eiti pasakoti žmonėms apie Jėzų, ir jis supranta, jog tai tėtės „darbas“, bet visi jo tvarkaraščio pakeitimai labai jį paveikia.

Taip pat mes pradedame įtemptą keliavimo sezoną ir daug pinigų išleidžiama įsigyti bilietams ir pasirengimui, taigi mes branginame jūsų pagalbą. Ačiū, kad esate mūsų gyvenimo dalimi, jūsų palaikymas maldose ir paaukojimai mums reiškia labai daug! Jūs nuolatos esate mūsų maldose, kasdien!

Palaiminimai ir padėka,

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org

Chronologinė Velykų savaitės eiga. 3 dalis

John Fenn, 2015 m. balandžio mėn. 18 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Tik ką prisikėlęs Jėzus pasakė Marijai prie kapo rūsio: „Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems, kad Aš kylu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, mano Dievą ir jūsų Dievą“. Jis tai pasakė naudodamas išsireiškimus, kurių niekada anksčiau nenaudojo. Jono 20:17

Kodėl Jis būtent tai visų pirma pasakė po prisikėlimo?

Tai paaiškina Paulius Apd 13:33, kai jis kalba apie prisikėlimo dieną: „Dievas įvykdė šituos pažadus (kas buvo pažadėta tėvams) Jėzų prikeldamas iš numirusių, taip kaip parašyta antroje psalmėje: „Tu esi mano Sūnus; Šiandien Aš tapau tavo Tėvu (pagimdžiau tave).“

Paulius pabrėžia, kad Tėvui prisikėlimo diena buvo toks pasikeitimas jų santykiuose, kad Jis pasakė: „Šią dieną Aš pagimdžiau tave“. Koks gi buvo tas pasikeitimas?

Didelis pasikeitimas

Jėzus visiems laikams nuo pat pradžių buvo Sūnus Tėvui, su visa valdžia ir teisėmis skirta vieninteliam Dievo Sūnui, bet Jis ištuštino Save nuo visų šitų teisių ir privilegijų, kad būtų pradėtas Marijoje kaip žmogus*. Jis gyveno kaip žmogus, mirė kaip žmogus, ir buvo prikeltas iš mirusių ir gražintas Jo Tėvui kaip žmogus – pirmas žmogus prikeltas iš mirusiųjų. Dievo Sūnus tapo amžinai žmogumi. * Filipiečiams 2:5-8

Netgi mokiniams buvo sunku suprasti tai, kad Jis nebuvo prikeltas kaip dvasia. Štai kodėl Jėzus valgė su jais, kad įrodytų, jog Jis yra fiziškai prikeltas iš mirties ir tebėra Žmogus – Luko 24:41-43.

Jėzus dabar yra žinomas kaip pirmas gimęs iš mirusiųjų

Jėzus buvo pirmas gimęs iš mirusiųjų, o jūs ir aš dvasine prasme esame skaičius x gimę iš mirusiųjų po Jo, bet vieną dieną tikrai būsime pakeisti ir prikelti iš mirties (pašlovintame) kūne.

Romiečiams 8:29: „O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių.

Kolosiečiams 1:18: „Ir Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę“.

Hebrajams 12:22-23: „Bet jūs prisiartinote prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangiškosios Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelų ir iškilmingo sambūrio, prie danguje įrašytųjų pirmagimių bažnyčios, prie visų Teisėjo Dievo, prie ištobulintų teisiųjų dvasių“.

Apreiškimas Jonui 1:5: „ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, mirusiųjų Pirmagimio, žemės karalių Valdovo.“

Ką mums tai reiškia?

Būti pirmagimiu iš mirusiųjų reiškia, kad yra ir kiti gimę, nes priešingu atveju Jis būtų vadinamas vieninteliu gimusiu iš mirusiųjų, bet Jis tikrai yra pirmas gimęs iš mirusiųjų, o Jo prisikėlimas yra įrodymas ir užtikrinimas visiems, kurie Jį tiki. Šventoji Dvasia mums duota kaip tiesos liudytoja ir pirmojo gimimo iš mirusiųjų liudytoja, mums duotas tiesioginis liudytojas, kuris liudija Viešpaties gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą.

Efeziečiams 1:13 sako, kad po to kai mes įtikime mes „esame užantspauduoti pažadėtąja Šventąja Dvasia, kuri yra mūsų paveldėjimo garantas iki nuosavybės atpirkimo Jo šlovės gyriui…”

Žodis „užantspauduoti“ yra „sphragizo“ ir buvo naudojamas antikiniais laikais tokiems kasdieniniams dalykams, kaip grūdų krepšio užantspaudavimas. Tai užtikrino turinio neliečiamybę, jo slaptumą, savininko teises ir paskirties vietą. Mes taip pat galime prisiminti senų laikų vokų užantspaudavimą su siuntėjo antspaudu įspaustu į išlydytą vašką.

Antspaudas yra siuntėjo garantas jo paskirties vietai, saugumui ir privatumui viduje esančio turinio. Mes buvome užantspauduoti paties Dievo, Jo Dvasios, ir tai parodo, kam mes priklausome, kur mes vykstame, mūsų ir mūsų širdžių saugumą, kurios yra apsaugotos to, kuris jas ir užantspaudavo.

Žodis „rankpinigiai“ graikų kalboje „arrabon“ originaliai reiškia „užstatas“, pinigai padėti pirkėjo, kaip užstatas, kuris patvirtina sandėrį. Šiandien asmuo gali duoti užstatą ir gauti nuosavybę iš pardavėjo su pažadu, kad jis palauks iki pilno pirkimo.

Mes buvome užantspauduoti Šventąja Dvasia ir visi šiame gyvenime turime pažadą, kitaip sakant, užstatą, pažadą, kad Dievas įvykdys likusią dalį sandėrio – Pirmagimis iš mirusiųjų tikrai užtikrina, visų kitų gimimą iš mirusiųjų – dvasinis atgimimas yra to pažado požymis.

Efeziečiams 1:13 sako, kad mes buvome užantspauduoti ir gavome užstatą mūsų išgelbėjimui iki laiko, kai Dievas, kurio nuosavybė mes esame, pabaigs pildyti sandėrį – suteiks pilną atpirkimą. Kaip Paulius pasakė Romiečiams 8:23, „ne tik kūrinija, bet mes dejuojame savo viduje laukdami mūsų įsūnijimo, taip sakant, mūsų kūno atpirkimo“. Mūsų dvasinis žmogus laiduoja, kad ateis išsipildymo diena, ir kaip Pirmagimis, mes turėsime taip pat pašlovintą kūną, vienodai lengvai galintį funkcionuoti Dvasioje ir natūraliose srityse.

Koks užtikrintumas ir kokia ramybė!

Ši Jėzaus paslaptis, kad Jis yra Pirmagimis iš mirusiųjų, yra nuostabi tiesa apie mus, kad mes esame užantspauduoti Tėvo Jo Paties Dvasia. Tai reiškia, kad priešas negali mūsų paliesti. Šventosios Dvasios užstatas mūsų gyvenime turi mums teikti proto ramybę, užtikrintumą ir džiaugsmą.

Biblija apibūdina viltį kaip „maloningą ir pasitikintį tikėjimąsi“ sieloje (emocijos, protas, mintys), o ne dvasinę jėgą, koks yra tikėjimas. Bet viltis ir tikėjimas eina kartu, nes tikėjimas yra įrodymas dalykų, kurių viliamės – sugriauk viltį ir tikėjimas pasitrauks.

Viltis turi nuostabų sugebėjimą, bet yra proto ir emocinė sritis, nes kai susijungia su tikėjimu jaučiamas kaip užtikrintumas mūsų dvasioje, kad mes esame Tėvo ir Jis išganys mus vieną dieną pilnai. Hebrajams 6:13-20 pasakoma apie Abraomą ir kokį poveikį jam padarė viltis.

Jis sako, kad Abraomas buvo užtikrintas 2 dalykais: Dievas davė pažadą, ir Dievas negali meluoti. Jis sako: „mes turime stiprų padrąsinimą, kurie pabėgome (pas Viešpatį) paguodai ir atradome prieglobstį mums skirtoje viltyje. Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun, kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus…”

Jis sako, kad viltis yra – mūsų emocijų, minčių, jausmų – sielos inkaras, jie turi būti kontroliuojami vilties, užtikrinto geros pabaigos laukimo, nes Jėzus nuėjo pirmas ir dėl mūsų įžengė už uždangos – į šventų švenčiausią danguje.

Žodis pirmtakas yra žodis „prodromos“, kuris reiškia „užbėgti į priekį“ naudojamas, kai kariniai skautai pasiunčiami į priekį išžvalgyti teritorijos, ir taip pat tą, kuris pasiunčiamas prieš karalių, kad užtikrintų, jog viskas tinkamai paruošta jo atvykimui. Terminas taip pat buvo naudojamas antikiniais laikais, kai laivas atvykdavo į uostą, bet ten buvo rifai ir uolos, kurių reikėjo išvengti – jie turėdavo plaukiką, kuris laikė virvę ir taip vesdavo laivą. Mūsų Jėzus nuėjo už mus į priekį į mūsų bendrus su Juo Tėvo namus, todėl mūsų mintys, jausmai ir emocijos visada turi remtis šituo faktu, taip pat mes savyje turime Dvasią, kuri liudija tiesą.

Mes laikomės fakto, kad Tėvas pažadėjo ir užtvirtino Savo planus bei veiksmus daugeliu būdų, ir mes žinome, kad Tėvas negali meluoti. Jis atidavė mums Savo Pirmagimį iš mirusiųjų, užantspaudavo mus Savo Dvasia. Dvasia mūsų gyvenime yra užstatas, kad sandėris bus įvykdytas ik galo.

Jėzus yra nuostabus Pirmagimis gimęs iš mirusiųjų, ir kiekvienas iš mūsų esame gimę iš mirusiųjų, dabar – dvasioje, o vieną dieną – taip pat ir kūne. Kaip Paulius sakė, mes trokštame būti aprengti iš aukštybių. Ateik greitai, Viešpatie Jėzau!

Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Chronologinė Velykų savaitės eiga. 2 dalis

John Fenn, 2015 m. balandžio mėn. 11 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Po to, kai Jėzus ištarė: „Pabaigta“ ir mirė, mums pasakyta, kad Jis nusileido į „žemesniąsias žemės vietas“*

Kas atsitiko Jėzaus dvasiai ir sielai

Jėzus pasakė atgailavusiam vagiui: „Šiandien, tu būsi su manimi Rojuje*“. Rojus, taip pat žinomas kaip Abraomo prieglobstis, tai buvo vieta Žemės širdyje ir jis buvo skirtas mirusiems teisiesiems. Ten jie buvo laikomi nelaisvėj, kol Mesijas sumokės už jų nuodėmes, ir buvo tikima, kad tai buvo parkas, žinomas kaip ramybės ir poilsio vieta.* Efeziečiams 4:8-9, Luko 23:43

Efeziečiams 4:9 mums sako, kad Jėzus pirmas nusileido į žemesniąsias Žemės vietas. Tuo metu Rojus ir tai, ką mes vadiname pragaru, buvo padalinti į 2 atskiras teritorijas dvasinėje Žemės srityje: pragaras – neteisiesiems mirusiems, o Rojus – mirusiems teisiesiems. Geriausias to apibūdinimas yra Jėzaus palyginimas iš Luko 16:19-31, kur Jis kalba apie elgetą vardu Lozorius, kuris gulėjo prie nežinomo turtuolio vartų, tikėdamasis, kad bus pamaitintas bent atliekomis, kurios išmetamos iš tų namų.

Jėzus sakė, kad abu žmonės mirė, turtuolis nuėjo į pragarą, o elgeta į Abraomo prieglobstį. Kai turtuolis maldavo Abraomo duoti jam vandens atsigerti, Abraomas pasakė, kad tarp jų yra milžiniška bedugnė, ir esantys pragare net jei ir norėtų pereiti į kitą pusę – negali, taip pat ir jis iš Rojaus negali atnešti jiems vandens. Turtuolis pasakė, kad jis varginamas karščio, bet atkreipkite dėmesį, kad ten nebuvo taip blogai, nes jis galėjo kalbėtis.

Įdomi mintis, kad pagal įstatymą, turtuolis be abejo buvo teisus – jis turėjo galimybę įvykdyti įstatymą piniginėmis dovanomis ir aukomis tinkamu laiku, o elgeta Lozorius, turėjo ant odos votis ir pagal įstatymą buvo nešvarus, negalėjo aukoti, nei duoti pinigų, bet pateko į Rojų, o turtuolis nuėjo į pragarą. Jiems „bilietu“ į paskirties vietas tapo jų širdies būklė, o ne išorinė išvaizda.

Pamokslavo pragare?

1 Petro 3:19-20 pasakyta, kad Jėzus ėjo ir „pamokslavo“ dvasioms esančioms kalėjime, kurios buvo neklusnios Nojaus laikais. Žodis, kuris išverstas „pamokslavo“ Karaliaus Jokūbo vertime, nėra „pamokslavo“, kaip mes galvotume (graikiškai euangelizo) pamokslauti evangeliją, bet labiau „paskelbti“ (gr. kerusso), be jokio tikėjimosi, kad po to seks atgaila. Žodis „kalėjimas“ apibūdina įkalinimo būseną, o ne įkalinimo vietą. Kitais žodžiais, Petras, kuris Nojų vadino teisumo pamokslininku (arba teisumo šaukliu)*, parodo, kad pragare esantys žmonės, kurie netikėjo Nojumi yra pragare, kaip savo netikėjimo būsenoje. Kai kurie komentatoriai teigė, kad Jėzus paskelbė Save Viešpačiu ne tik Nojaus kartai, bet visam pragarui.

Nėra jokio įrodymo Žodyje, kad Jėzus kovojo su šėtonu, nes Jo darbas ant kryžiaus buvo ne karo, bet legalus veiksmas. Kai Jėzus pasakė: „pabaigta“, kaip rašiau praeitą savaitę, Jis sakė, kad viskas kas beliko, tai susirinkti, pasidalinti grobį, ir tai Jis padarė Žemės širdyje.

Po to, kai Jėzus paskelbė apie Save pragare, Jis nuėjo į kitą žemesniąją Žemės dalies vietą, Rojų, perėjo per bedugnę, ko negalėjo padaryti niekas kitas, kad būtų sutiktas teisiųjų mirusiųjų. Kodėl mirę teisieji turėjo eiti į laukimo vietą Rojų? Todėl, kad jų nuodėmės buvo laikinai padengtos Senojo Testamento aukomis, bet nesunaikintos. Kad jie galėtų patekti į dangų, jie turėjo laukti Jėzaus aukos ant kryžiaus ir Jo brangaus kraujo, kaip galutinės aukos.

Prisikėlimo rytas

Taigi tai buvo sekmadienio rytas, Jonas užrašė, kad Marija Magdalena atėjo prie kapo ir rado akmenį nuridentą. Ji nedelsiant pažiūrėjo vidun, nubėgo atgal pas Petrą ir Joną ir papasakojo jiems, kad kažkas paėmė kūną. Jie trise atbėgo prie kapo ir Jono 20:8-9 pasakoja mums, kad jie visi patikėjo, jog kažkas paėmė kūną.

„Tada Petras atėjo prie kapo ir pamatė galvos apdangalą gulintį atskirai nuo įkapių, ir (Jonas) įėjo į kapą, nes jis taip pat tikėjo, (tuo ką Marija buvo sakiusi, kad kažkas pavogė kūną), nes jie nežinojo rašto, kad Jis turi prisikelti iš numirusių.“

Čia aš turiu padaryti 2 pastabas – pirmą- apie „skraistę“ arba galvos apdangalą. Prieš 7-10 metų kažkas sukūrė istoriją apie skraistę suvyniotą ant stalo. Tai reiškė, kad šeimininkas grįš prie stalo. Ir tuo jie aiškino, kodėl skraistė buvo padėta atskirai nuo įkapių. NE. Pirmiausia „skraistės“ buvo naudojamos šitaip 1-ame amžiuje ir „skraistė“ nėra graikiškas žodis. Antra pastaba: jei pritartume analogijai, tai reikštų, kad Jėzus sugrįš į kapo rūsį.

Faktiškai žodis „galvos skraistė“ (ne staltiesė) buvo naudojama nubraukti prakaitui nuo kaktos, ir neturi visai jokio ryšio su maistu. Ji nebuvo suvyniota, bet graikiškai tai reiškia, kad gulėjo išversta į kitą pusę. Tikroji priežastis, kodėl ji gulėjo atskirai paprasta – Jonas tai paminėjo parodydamas, kad Jėzus buvo fiziškai prikeltas iš numirusių. Šitas faktas paneigia tai, ką sakė gnostikai ir kiti tuo metu, kai Jonas rašė evangeliją, kad įvyko „dvasinis prisikėlimas“. Taip pat paneigia ir tokį teiginį, kad Jo kūnas buvo pavogtas. O tai būtų reiškę, kad visos įkapės būtų likę nepaliestos ant kūno. Jonas sakė, kad Jėzus tikrai prisikėlė fiziškai, prisikėlė, nusiėmė galvos dangalą nuo Savęs ir padėjo šalia, kai Jis pakilo.

Antra mano pastaba, skirta pataisyti idėją, kurią išpopuliarino Don Francisco daina skambėjusi prieš kažkiek tai metų, kad tuomet, kai Jonas ir Petras nuėjo į kapo rūsį, jie tikėjo, kad Jėzus prisikėlė. Priešingai, 1-9 eilutės sako, kad jie tikėjo tuo, ką jiems pasakė Marija, būtent, kad kažkas pavogė kūną. Gerai, pabaigsiu nedidelį nukrypimą į šoną, ir grįšiu prie pagrindinės temos.

Ką tikrai DARĖ Jėzus?

Jono 20:10 mums sako, kad Petras ir Jonas paliko kapo rūsį ir grįžo į savo buvusius namus, o Marija lūkuriavo, gedėjo prie kapo. Viešpats maloningai priėjo prie jos ir paklausė: „Moterie, kodėl tu verki?“ Ji pagalvojo, kad Jis yra sodininkas ir toliau kalbėjo, kad kažkas paėmė kūną: „Pone, jei tu paėmei Jį iš čia, pasakyk man, kur padėjai ir aš jį pasiimsiu.“

Tada Viešpats paprastai kreipėsi į ją vardu: „Marija“. Ji atpažino Jo balsą, atsisuko ir sušuko: „Rabi!” Ir tada Jėzus pasakė kažką unikalaus: „Neliesk manęs, nes Aš dar nepakilau pas savo Tėvą, bet eik pas mano brolius (broliai, tai terminas, kuris reiškia vyrus ir moteris) ir pasakyk jiems, kad Aš einu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, mano Dievą ir jūsų Dievą.“ (17 eilutė)

Vėliau tą dieną, Jis pakvies juos paliesti Jo randus, bet kodėl Jis sako jai, kad ji įsiterpė į Jo pakilimą pas Tėvą ir, kad Jo neliestų?

Ką Jėzus darė?

Atsakymą randame Hebrajams 9:11-24 ir Efeziečiams 4:8. Paulius sakė: „Kai Jis pakilo į aukštybes Jis nusivedė paimtus belaisvius...“ (4:8). Belaisviai, reiškia žmones Rojuje. Dabar belaisviai buvo nuvesti kylančio į dangų Viešpaties, nes Rojus daugiau jau nelaikė jų nelaisvėje dėl nuodėmių. Ką tik prisikėlęs Viešpats paėmė Rojų į dangų.

Hebrajams 9:11-24 sako mums, ką Jėzus padarė: „Nes Kristus būdamas aukščiausias kunigas... ne jaučių ir ožių krauju, bet Savo paties krauju Jis įėjo į šventą vietą taip gaudamas mums amžiną atpirkimą... Nes Kristus neįžengė į šventą vietą padarytą rankomis, kuri yra tik atspindys tikrosios, bet į dangų pasirodyti Dievo artume dėl mūsų...“

Kryžius buvo legalus veiksmas, kaip aš minėjau. Kolosiečiams 2:14-16 sako apie kryžių: „...ištrindamas skolos raštą (Įstatymą, nuodėmes) kurios buvo prieš mus ir paėmė jas, prikaldamas prie kryžiaus. Ir nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias viešai triumfuodamas prieš jas.“

Jėzus apiplėšė velnią taip, kaip Išėjimo 12:36 kalba apie Izraelį, kai egiptiečiai davė jiems visko, ką jie turėjo, kad tik jų atsikratytų „...jie apiplėšė egiptiečius.“ Jėzus atvirai triumfavo prieš priešą pragare, tai paaiškina, kodėl Jis ten skelbė, o ne „pamokslavo“. Mes taip pat matome Jį vedantį žmones iš Rojaus į dangų savo prisikėlimo metu. Ir kodėl Jis per 40 dienų po prisikėlimo apsireiškė daugeliui. Paulius sako, kad vienu metu, Jį matė daugiau kaip 500 žmonių* - Jėzus atvirai demonstravo savo triumfą per tas 40 dienų, tarp kitų reikšmių – 1 diena skirta kiekvienai gundymo dienai pradžioje Jo tarnavimo * 1 Korintiečiams 15:16.

Dabar yra viena dalis žemėje, kurioje yra vieta vadinama pragaru. Bet Rojus ir visi, kurie tiki Viešpačiu, kai jie miršta dabar pakyla į dangų, štai kodėl Paulius, kalbėdamas apie savo kelionę į dangų sako: „Aš žinau žmogų Kristuje, kuris prieš 14 metų, ar kūne ar be kūno, nežinau, buvo paimtas į Rojų...“ Jis taip pat sakė: „nebūti kūne, tai būti su Viešpačiu.“ 2 Korintiečiams 12:3-4,5:8

Tačiau įvyko kažkokie pasikeitimai, kurie ir šiandien tebeturi tau ir man poveikį. Kai Jėzus kalbėjo Marijai prie kapo rūsį, Jis naudojo terminologiją, kurios nenaudojo niekada anksčiau. :“ Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems, kad aš einu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas mano Dievą ir jūsų Dievą“. Kodėl Jis taip kalbėjo? Todėl, kad kažkas pasikeitė visai amžinybei tarp Jo ir Tėvo, bet apie tai – kitą savaitę. Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Chronologinė Velykų savaitės eiga. 1 dalis

John Fenn, 2015 m. balandžio mėn. 4 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Kartą aš paklausiau, kodėl mega bažnyčios pastorius iliustruodamas savo šventinį pamokslą dramatizuodamas paminėjo, kad Jėzus buvo nukryžiuotas penktadienį, nors jis žinojo, kad Jėzus buvo nukryžiuotas ketvirtadienį. Jis atsakė: „Tai lengviau negu vardinti visas detales, kurių reikia, jei nori pateikti tiesą“.

Per šešias to pamokslo prezentacijas apsilankė apie 24.000 žmonių, taigi visi 24.000 buvo mokomi Viduramžių bažnyčios klaidos, kuri, aš manau yra liūdna. Pažiūrėkime, kodėl įslinko ta klaida.

Velykų savaitės pamatas – Pascha

Savo mirtimi, palaidojimu ir prisikėlimu Jėzus įvykdė 3 pavasario šventes, kurios simbolizavo Jo auką ant kryžiaus ir Jo prisikėlimą. Tai – Neraugintos Duonos, Paschos, ir Pirmų vaisių šventės, kurios pirmą kartą yra sutinkamos, kai Izraelis ketino palikti Egiptą, ir detaliai aprašytos Išėjimo 12:1-19 ir Kunigų 23:4-14.

Nerauginta Duona – mielės čia simbolizuoja nuodėmę, taigi jie 7 šventės dienas nevalgydavo mielių, tuo parodydami Jėzaus nenuodėmingą gyvenimą. Jie 7 dienas valgė neraugintą duoną, 7 simbolizuoja užbaigtumą, bet paskutinę šventės dieną, kuri buvo sabatas tos šventės metu, jie valgė ėriuką su savo duona. Jėzaus gyvenimas buvo be nuodėmės – tai nenuodėminga Duona iš dangaus. Tikintieji vienu metu valgo abu – nenuodėmingą Duoną ir Paschos Avinėlį, paaukotą už mūsų nuodėmes.

Pascha buvo Neraugintos Duonos Šventėje, ji susijusi su durų staktos žymėjimu aukojamo avinėlio krauju. Taigi, kai teismas atėjo į Egiptą, izraelitai, kurių namų durys buvo pažymėtos krauju, nebuvo pažeisti. Žinoma, mūsų „namai“ esame mes patys, gyvieji namai, kuriuose gyvena Jėzus, kurie turime Avinėlio kraują ant savęs. (1 Korintiečiams 6:19)

Pirmi Vaisiai buvo švenčiami kitą diena po sabato, kuris buvo po Paschos. Tada kunigas paimdavo pirmą derliaus javų pėdą ir mosuodavo Viešpačiui, tai reiškė ateinantį dar didesnį derlių. Izraelis išėjo iš jūros palikęs Egiptą Pirmųjų Vaisių šventės rytą, tai simbolizavo Jėzų, kuris buvo prikeltas per Pirmuosius Vaisius ir taip išsipildė tai, ką pranašavo Raudonosios jūros perėjimas.

Jėzaus Paschos savaitė

Kaip pasakyta Išėjimo 12:3, dešimtą mėnesio dieną avinėlis bus atnešamas į namus, kad būtų ištirtas, ir nuspręsta, ar jis yra vertas būti aukojamu, iki to laiko, kai jis buvo nužudytas „tarp dviejų vakarų“, o tai 3 valandą po vidurdienio (15:00) 14-tą dieną. Įsivaizduokite, kaip mažas ėriukas atnešamas į jūsų namus 4 dienoms, kaip tu pažįsti jį, prisiriši. Jėzaus tarnavimas buvo 3½ metų, kurių metu, Jis buvo ištirtas Izraelio namuose ir galiausiai Piloto, to meto aukščiausios valdžios paskelbtas be kaltės.

Aukojimo diena buvo vadinama pasiruošimo diena, nes kai tik avinėlis būdavo nužudytas 3 valandą po pietų, jis turėjo būti paruoštas valgymui vakarienei, kuri prasidėdavo nusileidus saulei. Prisiminkite, kad žydų diena prasideda, kuomet nusileidžia saulė, nes Dievas kurdamas pradėjo nuo tamsos, po to sukūrė šviesą pirmajai dienai, taigi dėl diskusijos tikslų aš naudosiu 6 valandą po vidurdienio (18:00) kaip saulės nusileidimą ir kitos dienos pradžią.

LABAI SVARBUS POŽIŪRIS – Štai iš čia yra tai, kodėl penktadienis tapo nukryžiavimo diena.

Visos 4 evangelijos sako, kad Jėzus mirė pasiruošimo dieną, kai buvo nužudytas Paschos Avinėlis, 3 valandą po vidurdienio: „Ir tą dieną buvo pasiruošimo diena, ir greitai turėjo prasidėti Sabatas „ir kai vakaras atėjo, kadangi tai buvo pasiruošimo diena, tai yra diena prieš sabatą“. (Šventas Sabatas buvo paskutinė šventės diena, ne Šeštadienis – Mato 27:62, Morkaus 15:42, Luko 23:54, Jono 19:14, 31, 42)

Kadangi pagonių kilmės Romos Katalikų bažnyčios tėvai nežinojo, kad Pascha turi šventą Sabatą, kuris prasideda vakare, kai jie valgo, jie galvojo, kad paminėtas Sabatas yra šeštadienis! Todėl mes dabar turime Didįjį Penktadienį. Jie neturėjo supratimo apie 2 Sabatus, kurie buvo paminėti, todėl kad po Sabato buvo dar vienas ceremoninis Sabatas. Dėl tų dviejų Sabatų moterys negalėjo aplankyti kapo iki Sekmadienio.

Viską sudėjus kartu – Palmių sekmadienis, 10 diena, pradeda tyrimo laiką „namuose“.

Jėzus buvo ne tik „tiriamas“ beveik 4 metus Izraelio namuose – tai simbolizavo 4 dienas Paschos Avinėlio tyrimą, bet Morkus buvo įkvėptas parašyti, kad 4-ą dieną, Jis buvo tiriamas lyderių. Morkaus 11:1-11, ką mes vadiname Palmių Sekmadieniu, 10-tą Nisano mėnesio dieną, Jėzus ateina į namus ištyrimo laikui.

Žmonės klojo palmių šakas prieš asiliuką, ant kurio niekas anksčiau nejojo, tuo dar kartą parodoma Jėzaus viršenybė virš kūrinijos (vėjas/ bangos, maisto padauginimas, vandens pavertimas vynu) ir Jo savanoriškas gyvenimo paaukojimas, kaip Paschos Avinėlio. Žmonės šaukė: „Hosana, Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu...“

Šitas žodis „Hosana“, reiškia „išgelbėk mus“. Išsireiškimas paimtas iš 118 psalmės, kuri buvo dainuojama ir skaitoma per Paschos savaitę (Mato 26:30), visa pastraipa sako štai ką:

„Aš nemirsiu, bet gyvensiu ir skelbsiu Viešpaties darbus. Viešpats mane nuplakė griežtai, bet mirčiai neatidavė... akmuo, kurį statytojai atmetė tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpats padarė ir tai nuostabu mūsų akyse. TAI diena, kurią Viešpats sukūrė, džiaukimės ir linksminkimės! IŠGELBĖK DABAR O VIEŠPATIE (hosana) ir atsiųsk mums išgelbėjimą! Palaimintas yra Tas, kuris ateina Viešpaties vardu; mes laiminame jus iš Viešpaties namų... Suriškite dabar auką ant altoriaus. Tu esi Dievas ir aš šlovinsiu Tave. Tu esi mano Dievas ir aš išaukštinsiu Tave. Dėkokite Viešpačiui, nes Jis yra geras, ir Jo gailestingumas amžinas.“ Psalmių 118:17-29

Tai buvo sekmadienis, 10 diena, o Morkaus 11:11 sako, kad Jis ir dvylika išvyko ir praleido naktį Betanijoje.

12 eilutė sako „O ryte“, pirmadienį, 11 dieną, Jis įsakė figų medžiui mirti, kad nebūtų ant jo vaisių, ir tai Izraelio įvaizdis tą savaitę, Izraelio, kuris turėjo priimti Jį, bet nepriėmė. Tada Jis nuėjo į šventyklą ir „apvalė“ šventyklą nuo pinigų keitėjų ir prekiautojų, kurie prekiavo gyvuliais skirtais aukojimui. 19 eilutė sako, kad vakare jie paliko miestą.

Jūs galite įsivaizduoti Jėzaus emocijas, Kuris žinojo, kad tai yra Jo kaip Paschos Avinėlio ištyrimo laikas. Ir kad šventykloje yra pardavinėjami gyvuliai, skirti aukojimui kūnišku būdu, kuriuos aukoja žmonės, neturintys supratimo, kas vyksta. Jis privertė juos pasišalinti, ruošdamas kelią tikrajai Aukai, kuri tą savaitę bus aukojama.

Morkaus 11:20 sako: „Ryte“ o tai 12-ta diena, ketvirtadienis, tai yra ilgiausia ištyrimo diena. Morkus skiria likusią 11 skyriaus dalį ir visą 12 skyrių rašydamas apie tai, kaip įvairių grupių lyderiai Jį egzaminavo:

11:27-28: prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų ir klausė: „Ir kokia valdžia tu darai šituos dalykus?“

12:13: „Ir jie pasiuntė pas Jį fariziejų ir erodininkų, kad pagautų Jį žodžiuose“.

12:18: „Tada atėjo pas Jį sadukiejų...“

12:28: „Ir vienas iš Rašto žinovų...“

Galiausiai ištyrimas buvo baigtas, jie net nenorėdami įvykdė Tėvo planą ir legaliai įrodė, kad Jėzus yra vertas būti aukojamas, ir tai baigiasi Morkaus paskelbimu 12:34: „Ir joks žmogus po to nedrįso Jo klausinėti.“ Jie nustojo Jį klausinėti vėlai ketvirtadienį, nes Morkaus 14:1 sako:

„Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos“. Turima omeny ketvirtadienis.

Tai sutinka su visomis 4 evangelijomis, kurios teigia, kad Jėzus mirė pasiruošimo dieną, ketvirtadienį 14 dieną, ir tą vakarą buvo Sabatas (15 diena), vėliau Šeštadienis (16 diena) Sabatas, po to Pirmų Vaisių šventė Sekmadienį (17 dieną), Sekmadienio rytą Jėzus prisikėlė, kaip pirmas gimęs iš mirties.

Ant kryžiaus Jėzus pasakė: „Pabaigta“, tai graikiškas žodis „tetelestai“, pirmą kartą panaudotas graikų, po to romėnų kapitono, kuris stebi mūšio lauką ir praneša: „Pabaigta“. Teiginys “tetelestai“ reiškė daugiau nei stebėjimas, tai buvo skelbimas, kad mūšis laimėtas ir dabar jie gali nukreipti savo dėmesį pasidalinti grobį – ir tai būtent pasakė Jėzus, kai Jis mirė – mūšis laimėtas, dabar belieka pasiimti grobį.

Kitą savaitę apie tai, kas įvyko žemesnėse Žemės dalyse, ir prisikėlimas, iki tada. Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Pranašiškos naujienos. 2 dalis

John Fenn, 2015 m. kovo mėn. 28 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Mano giminaitis kartu su keliais kitais giminaičiais ir draugais išjojo į kelionę su arkliais. Jis buvo aukštas vyras, iki pensijos dirbo verslo srityje ir neturėjo jodinėjimo praktikos. Jie jojo akmenuotu kalnų taku, dažnai stačiais šlaitais vienoje ar kitoje tako pusėje, ir visi arkliai ėjo įbedę savo nosis į prieš jį einančio arklio uodegą. Vienu metu buvo smarkus nuolydis ir arkliai susidūrė, o paskui takas iš viso dingo iki viršūnės.

Kai giminaičio arklys žengė per gūbrio viršūnę, jis suklupo ant priekinių kojų, nes takas po to smarkiai leidosi žemyn. Jis vos nepersivertė per arklio galvą, bet išsilaikė... o arklys surado atramą savo kojoms ir pabaigė leistis nuožulniu taku.

Greitai jie priartėjo prie kito gūbrio, po kurio buvo staigi nuokalnė, ir vėl giminaičio arklys suklupo ant kelių, bet greitai pašoko. Po tų dviejų suklupimų mano giminaitis šūktelėjo kelionės vadovui, kuris virtinės priekyje jojo ant pirmojo arklio: „Ei, kas atsitiko mano arkliui?! Jis klumpa!“ Gidas atsakė: „Viskas gerai, jis aklas ir nemato kelio, jis tiesiog seka kitus arklius. Jums reikėjo didelio arklio, taigi aš daviau jums šitą. Su jumis nieko neatsitiks!”

Be abejo, mano giminaitis išsigando, dabar su siaubu suvokęs, kad arklys, kuriam jis patikėjo savo gyvenimą kelionėje tarp tarpeklių buvo visiškai aklas, jis sekė banda.

Šiose pranašiškose žiniose aš rašau apie dvasias, kurios stovi už persekiojimų, nes daugelis krikščionių yra kaip tas mano giminaitis ant aklo arklio. Jie galvoja, kad tas dvasinis arklys, ant kurio jie joja, yra tikėjimas, kadangi jie seka minia, nes tai yra patogu, bet realybė tokia, kad jie yra ant dvasine prasme aklo tikėjimo, kuris suklups, kai tik takas pasieks zenitą ir ims greitai leistis žemyn.

Man 3 kartus ir Barbarai vieną kartą Tėvas, ar Viešpats pasakė: „Ateina laikai, kai daugelis, kurie galvoja, kad jie žino, kas tai yra tikėjimas, suvoks, kad jie visiškai jo nepažįsta“.

Praeitą savaitę...

Aš dalinausi apie tai, kaip Jėzus buvo apkaltintas #1 išdavyste bei #2 mokesčių vengimu, ir šiek tiek pakomentavau pavyzdžiais šių dvasių veikimą istorijoje. Dabar kiti punktai:

#3 – Jėzus buvo apkaltintas potencialiai galimu smurtu prieš visuomenę

(Melagingi liudytojai citavo) „O tas žmogus sakė, kad gali sugriauti Dievo šventyklą, ir atstatyti ją per tris dienas“. Mato t 26:61; Morkaus 14:58

Atkreipkite dėmesį, kad Jėzaus žodžiai buvo paimti iš konteksto ir iškreipti, kad padarytų užuominą, jog Jis pakils sugriauti švenčiausio pastato tautoje. Tik pavojaus ir baimės dėl Jėzaus gatvėse jiems pakako, kad trokštų mirties nuosprendžio. Jis buvo pavojus Romai ir Izraelio valdytojams.

Dvasia, kuri neteisingai kaltina, kad krikščionys gali sukelti riaušes, kaip ir kitos dešiniojo sparno grupuotės, veikia ne viena, o susijungusi su baimės dvasia. Šitos dvi dvasios sukelia sumaištį ir verčia žmones tikėti apgaule apie krikščionis.

Atkreipkite dėmesį, jog tie melagingi liudytojai sakė, kad Jėzus gali atstatyti (akmeninę) šventyklą per tris dienas – jiems grėsmę kėlė neįgalioti veiksmai, asmens ketinimas, kuris nesikreips į valdžią (atstatyti šventyklą), bet padarys tai Pats, spėjama su grupe pasekėjų.

Dvasia siekia įsibrauti į eilinių žmonių gyvenimą, kurdama kodus, suskirstydama į regionus ir vietiniame lygmenyje, ji siekia kontroliuoti juos, uždaryti į užtvarą, ir manipuliuoti baime, kad jie gali kažkaip nusižengti mokesčių įstatymui. Už to stovi baimė ir meluojančios dvasios.

Šitie kaltinimai ir neteisinga informacija vaizduoja krikščionis taip, lyg jie būtų kitokie nei likusi visuomenės dalis. Taip buvo Jėzui, tai matome ir Apaštalų darbų knygoje, ir netgi Hitleris nekentė žydų, ne tiek dėl jų ekonominės galios, bet todėl, kad jie buvo kitokie nei likusieji Vokietijos gyventojai.

Persekiojimų strategija siekia atskirti tam tikrus žmones nuo likusios visuomenės ir sukelti jiems visuomenės priešiškumą. Taip nutiko Jėzui, ir tai gali atsitikti staiga. Kaip Neronas sudegino Romą ir apkaltino dėl to krikščionis, taip pat yra apkaltinami dėl iškilusių problemų visi, kurie yra kitokie ir išsiskiria iš jų kultūros.

Ieškok tos pačios meluojančios dvasios, kuri siekia, kad vyriausybė laikytų krikščionis ir konservatorius potencialiai galinčiais sukelti riaušes prieš vyriausybę ir visuomenę. Už to stovi ta pati dvasia, kaip ir Jėzaus laikais, tai daugiau nei tik žmonės, kurie nesutinka – jie žiūrėjo į Jėzų, kaip į potencialiai galintį sukelti riaušes, ir lygiai taip pat jie vertina mus.

#4 – Gyventi ir mokyti priešingai nei likusi visuomenės dalis laikoma griaunančia jėga, kuri yra priešinga vyriausybės tikslams.

„Ir mes nustatėme, kad šitas klaidina tautą...“ Luko 23:2 (graik.: Diastrepho; iškreipti, iškraipyti, iškrypėlis)

Šitas kaltinimas atskleidžia tikslą padaryti Jėzų nacijos grėsme, ne tik grėsme Jeruzalės šventyklai, bet dvasia, kaltina krikščionis esant grėsme visai nacijai. Roma klaidingai manė, kad krikščionys buvo kanibalai, nes jie valgė ir gėrė To žmogaus Jėzaus kūną ir kraują. Jie galvojo, kad krikščionys yra iškrypę, rengia „meilės puotas“, kur buvo manoma, vyko girtos orgijos. Buvo manoma, kad jie buvo ateistai, nes neturėjo šventyklų, savo namuose nelaikė paveikslų ir dievų statulų.

Visas tas nesusipratimas, propaganda, kultūros stereotipai, kurie Romos kultūrai kėlė įtarumą dėl krikščionių, kurie sutinka su praeitą savaitę mano paminėtais 3 punktais. Kaltinimai, kad krikščionys yra problemų sukėlėjai arba gyvena ir moko priešingai nei priimta visuomenėje buvo pastebėta visais amžiais.

Kažkuriuo momentu nemėgimas kultūroje tampa atviras, ir krikščionys (bei daugeliu atvejų žydai) yra kaltinami dėl ekonominių problemų tautoje, ir sakoma, kad jie yra priežastis to, kodėl vyriausybei nepavyksta įgyvendinti savo planų. Planai pasisektų, jei TIK nebūtų tų krikščionių mūsų kelyje... todėl kad jie nėra patriotai, jie nenori sąžiningai atlikti savo dalies, jie pavojingi mūsų kultūrai ir gyvenimo būdui, ir jie klaidina tautą. Skamba pažįstamai? Nuo ISIS iki liberalaus likučio JAV ir praeities diktatorių, kartojasi tos pačios temos – ką jie darė mūsų Viešpačiui, jie darys ir mums.

Kai kurie dalykai, kuriuos Tėvas man pasakė

4 kartus nuo 1991: „Stebėk Turkiją. Ji bus atstumta Europos ir taps Rusijos sąjungininke bei taps didžiausia jėga vėl Vidurio Rytuose“.

2003: „...bet stebėk, kai Hillary užims postą“. Tuo laiku, ji buvo JAV senatorė, ir tuomet ji tapo valstybės sekretore. Per jos kadenciją mums tikrai reikia saugotis. Bus matyti, ar Jis kalbėjo apie jos tapimą prezidente.

Po 2003 metų invazijos į Iraką: aš paklausiau Tėvą, kas nutiks Irakui, ir Jis atsakė: „Jis visas bus pertvarkytas“. Vienintelis būdas Iranui būti pertvarkytam, yra manipuliuojama šiitų vyriausybė, arba iš viso jos nebuvimas. Modernus Irakas ir Iranas, tai senovinė Persija.

2003 metais po Patriotinio Įstatymo priėmimo, aš paklausiau Jo, ką Jis apie tai galvoja: „Įstatymai, kurie buvo priimti ginti Mano žmones vieną dieną bus panaudoti prieš juos.“ ir „IRS bus panaudota prieš mano žmones“.

2005 kai aš apmąsčiau viską, kas vyko JAV per 10 metų nuo 1995 iki 2005, ir pakomentavau tai Tėvui, kad aš neatpažįstu krašto, koks jis buvo anksčiau. Jis atsakė: „Aš sakau tau tiesą, kad tu vėl jo neatpažinsi po dar 10 metų. (2015)

2006 metais, kai skundžiausi Tėvui, kad mes neturime santaupų, nors žinau, kad Jis vis tiek mumis pasirūpins ... Jis atsakė: „Kodėl tu nori padėti ten savo pinigus? Staiga didelis ekranas pasirodė prieš mane, jame buvo bankas, aš kažkaip žinojau, kad tai buvo ketvirtadienis, arba penktadienis, ir bankas buvo uždarytas. Staiga scena pakito, ir aš supratau, kad tai šeštadienio rytas, ir žmonės beldėsi į duris norėdami patekti vidun, bet bankas buvo uždarytas. Po to jis pradėjo darbą pirmadienį ir JAV doleris buvo 50% nuvertėjęs lyginant su praeita savaite. Tada regėjimas dingo.

2014 pavasarį, tarp kitų dalykų buvo pasakyta: „2017 bus blogi metai pasauliui“.

Bet šiam kartui pakaks – aš nenoriu išgąsdinti žmonių, nors per paskutinius metus Tėvas atskleidė Barbarai, kuri yra stipri užtarėja, kad ekonomikos žlugimas vyks 2015 rugsėjį/spalį, bet jis gali būti atidėtas kuriam laikui dėl maldos. Aš nieko negirdėjau iš Tėvo dėl šito, taigi aš viliuosi, kad jis bus šiek tiek atidėtas.

Aš noriu , kad Kristaus kūnas atsibustų, paliktų pasaulio meilę, jo žaislus ir nukrypimus, ir pradėtų mylėti vienas kitą tikruose santykiuose, tikroje draugystėje, namuose, mažose grupėse... ir aš primenu jums, ką Jėzus pasakė man 2001 metų lapkritį, kai Jis pasirodė man ir uždėjo Savo rankas patepdamas mane apaštalu pradėti namų bažnyčias (surinkimus) ir namų surinkimų tinklą. Kai aš paklausiau Jo kodėl, Jis man pasakė: „tai dėl laikų, kurie ateina. Būti resursais, nes tai dėl laikų, kurie ateina“.

Kitą savaitę, kita tema, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu