Emocijų ir minčių valdymas VS Logika #3 iš 3

 Controlling Emotions & Thoughts

 

Sveikinu visus,

 Man buvo 15 metų ir turėjau mokinio vairuotojo pažymėjimą. Mama sėdėjo keleivio sėdynėje ir mane mokė, o aš vairavau. Privažiavęs sankryžą sustojau, ir ji

pasakė: „Pažvelk į abi puses, tada dar kartą, tada išvažiuodamas vėl pažiūrėk į abi puses.“ Ji paaiškino, kad kartais atvažiuojantį automobilį užstoja dalis automobilio rėmo, todėl pažiūri vieną kartą, tada dar kartą, o išvažiuodamas dar kartą pažiūri.

 

Emocinis samprotavimas nežiūri į abi puses. Jis žiūri tik į vieną pusę. Jis siekia, kad kiti palaikytų tą vieną požiūrį, paversdami jį tiesa, nors kiti mato, kad jie nežiūri į abi puses.

 

Pažiūrėkime, kaip suprasti Šventojo Rašto ištrauką,  subalansuojant emocijas ir logiką, o tai suteikia pagrindą, kaip priimti gyvenimo sprendimą.

 

Svarbu suprasti, ar emocijos seka tiesą, ar emocijos pakeičia kruopštų tiesos tyrinėjimą.

 

Sveikas krikščioniškas mokymas įtraukia ir širdį, ir protą. Kaip sakė Jėzus, didžiausias įsakymas liepia mylėti Dievą visa savo širdimi, siela, jėgomis ir protu (Morkaus 12:30). Biblinis įžvalgumas neslopina emocijų; jis siekia užtikrinti, kad emocijas formuotų Dievo tiesa, o ne įtikinančios asmenybės ar internetinis turinys. Emocijos nėra priešas. Svarbiausia yra išmokti subalansuoti mintis ir emocijas.

 

Tačiau pirmiausia žinokite, kad niekas negali to padaryti už jus. Nėra kito būdo. Niekas negali melstis už jus, kad suteiktų jums tą proveržį, kai nebereikės kovoti. Joks Jėzaus ar dangaus regėjimas to nepakeis. Biblijoje labai aiškiai parašyta, kad kiekvienas turime atnaujinti savo protą, palikti savo senus kelius ir mintis ir pakilti iki Jo aukštesnių kelių ir minčių. Nėra vieno didžio ir mistinio dvasinio rakto, kurį sužinojus jums atsivers visi dangiški dalykai. Mes esame mokiniai, studentai, besimokantieji visą savo gyvenimą. Tai darbas, kad emocijos būtų įkaitai to, ką žinome Kristuje. Bet tai įmanoma. Tai krikščionybės pradžiamokslis, tačiau daugelis žmonių tik dabar pradeda mokytis, kaip pavergti vaizduotę ir mintis paklusdami Kristui. Paklusnumas reiškia, kad turite suderinti savo mintis su Jėzumi. Paklusnumas reiškia, kad sakote sau, ką jausitės ir ką galvosite. Tai darote pagrįsdami savo samprotavimus sveiku protu, skyriumi ir eilute, remdamiesi tuo, kad Jį pažįstate. Ne tik tikite, bet ir Jį pažįstate.

 

Nustatykime keletą emocinių veiksnių:

 

Skubumas: „Privalote tuo tikėti dabar, kitaip nepastebėsite, ką daro Dievas.“

Baimė: „Jei abejojate šiuo mokymu, priešinatės Dievui.“

Pyktis: Nuolatinis kitų krikščionių, surinkimų(bažnyčių) ar jų vadovų vaizdavimas kaip priešų.

Puikybė / ego: „Tik tikrai dvasingi supranta šią paslaptį.“

Dvasinė sala: Skatinimas pasekėjų nepasitikėti visais kitais pastoriais, surinkimais  ar mokslininkais.

Jie teisūs; visi kiti klysta: Drąsūs teiginiai, retai aiškinant save ar Šventąjį Raštą kontekste. orientuotas į asmenybes: Mokytojo patirtis ar apreiškimai tampa svarbesni nei biblinis tekstas.

 

Aukščiau išvardytos yra jausmais grįstos teologijos, kuri yra klaidingas tikėjimas, simptomai. Kai kurios tarnystės naudoja baimę ir manipuliacijas, kad žmonės sugrįžtų. Jos sako žmonėms, kad jei jie paliks savo surinkimą, jie atvers save velniui. Jei jie praleis kitas pamaldas, jie atvers duris velniui. Jei jie neaukos tam ar kitam projektui ar dešimtinės kiekvieną savaitę, Šėtonas gaus jų finansus. Didelė dalis krikščioniškos kultūros naudoja baimę, kad bendruomenės ar žiūrovai liktų eilėje ir negrįžtų, o tai sukelia savęs vertinimo problemas, nesaugumo jausmą dėl savo ryšio su Dievu ir net nuodėmes, kaip minėjau aukščiau.

 

Emocijų ir samprotavimo pusiausvyra: berėjiečiai

 

Apaštalų darbų 17:1-12 turime emociškai jaudinančią situaciją. 1-5 eilutėse pasakojama, kad Paulius atvyko į Tesalonikus ir 3 šeštadienius iš eilės sinagogoje kalbėjo apie Jėzų. Paulius visada rėmėsi Raštu, mokydamas, kaip Jėzus įvykdė Senojo Testamento pavyzdžius, šešėlius ir pranašystes ir iš tikrųjų buvo Mesijas. Mums sakoma, kad daugelis graikų įtikėjo, bet tada netikintys žydai, „ pavydo apimti“, nuėjo į turgavietę, rado aplink besišlaistančių piktų vyrų ir sukurstė  per juos įpykusią minią.

 

Graikiškas žodis, kituose vertimuose verčiamas „ pavydo apimti“ arba „sužadinti pavydo“, yra graikiškas žodis „zeloo“. I amžiaus graikų kalboje tai yra žodžio tipas, vartojamas karštam, burbuliuojančiam, verdančiam vandeniui apibūdinti. Šie netikintys žydai buvo  burbuliuojančio, verdančio vandens emociniškas puodas.

 

Jie buvo labiau nei pavydūs, labiau nei įniršią, jų pyktis liejosi per kraštus , jie  sukurstė vyrus, kurie pasidavę jų įtakai,  užpuolė Jasono namus, kur buvo įsikūręs (namų) tikinčiųjų surinkimas. Draugai išsivedė Paulių ir Silą iš miesto, į Berėją, esančią maždaug už 71 km. Ten Paulius vėl nuėjo į sinagogą ir mokė tų pačių dalykų apie Jėzų. O berėjiečiai, kaip rašoma, „...kasdien tyrinėjo Raštus, ar tai tiesa; todėl daugelis jų įtikėjo...“

 

Jie galėjo pasiduoti emocijom apie Tesalonikiečių maištą, po kurio Paulius ką tik atvyko, bet jie to nepadarė. Jie pasirinko studijuoti tai, ką Paulius sakė, ir todėl daugelis jų įtikėjo. Jie lygino skyrius ir eilutes su Pauliaus teiginiais ir todėl įtikėjo tiesa. Jų tikėjimas Jėzumi nebuvo pagrįstas emocijomis, o logika, samprotavimais ir Pauliaus mokymo patvirtinimu skyriumi ir eilute. Todėl jie įtikėjo.

 

Biblijos principai įžvalgai – Biblija nuolat skatina tikinčiuosius atidžiai mąstyti, o ne tik reaguoti emociškai.

 

Apaštalų darbų 17:11: Berėjai atidžiai klausėsi ir kasdien tyrinėjo Raštus, kad patikrintų tai, ką girdėjo.

 

1 Tesalonikiečiams 5:21: „Visa ištirkite; tvirtai laikykitės to, kas gera.“

 

1 Jono 4:1: „Ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias.“

 

Jokūbo 1:19: Būkite greiti klausytis, lėti kalbėti, lėti pykti.

 

Efeziečiams 4:14–15: Budėkite, kad nebūtumėte „blaškomi“ kiekvieno naujo mokymo.

 

Praktiniai klausimai, kuriuos reikia užduoti

 

Prieš priimdami arba dalindamiesi internetiniu mokymu, paklauskite:

 

Kuria ištrauka tai paremta? Ar mokytojas aiškina ištrauką atsižvelgdamas į kontekstą, ar tik cituoja atskiras eilutes?

 

Ar galėčiau tai paaiškinti vien remdamasis Biblija? Ar daugiausia remiuosi kalbėtojo charizma ar asmeninėmis istorijomis?

 

Kokią emociją tai bando sukelti? Baimę? Pyktį? Jaudulį? Išdidumą? Kaltę?

 

Ar ši emocija veda mane link Kristaus, ar link impulsyvių reakcijų? Ar ji skatina baimę, ar ji mane glumina, ar ji reklamuojama kaip „aukštesnės žinios“?

 

Ar subrendę krikščionys iš skirtingų sluoksnių pripažintų tai kaip ištikimą Biblijos mokymą?

 

Sveiki įpročiai internete

 

Perskaitykite visą skyrių, o ne tik cituojamą eilutę. Palyginkite kelis patikimus mokytojus, o ne pasikliaukite vienu įtakingu asmeniu. Palaikykite ryšį su vietiniu surinkimu, kuriame Šventąjį Raštą galima aptarti bendruomenėje. Prieš darydami išvadas, melskitės išminties. Palaukite, prieš dalindamiesi emociškai įkrautais įrašais. Svarbiausia – pusiausvyra. Žinokite, kas yra, bet nepasiduokite niekam, ko nežinote esant tiesa.

 

Išmokite pažvelgti į mokymą abiem kryptimis, į savo paties įvaizdį, į bet kokias abejones ar baimes dėl savo pozicijos Kristuje. Perskaitykite Rašto ištrauką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama naujo kūrinio realybei – jūs tikite, todėl turite Kristų jumyse, šlovės viltį. Ilsėkitės tame, ieškokite eilučių, kurios patvirtina šį faktą, kad Kristus yra jumyse. Ilsėkitės toje ramybėje. Ramybė jūsų dvasioje yra Tėvo pranešimas jūsų dvasiai, kad tarp jūsų ir Jo viskas gerai. Pasirinkite tikėti Naujojo Testamento tiesa. Lavinkite savo emocijas paklusti Žodžiui ir pačiam Gyvajam Žodžiui.

 

 

Nauja tema kitą savaitę.

 

 

Laiminu,

 

 

John Fenn