Chronologinė Velykų savaitės eiga. 3 dalis

John Fenn, 2015 m. balandžio mėn. 18 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Tik ką prisikėlęs Jėzus pasakė Marijai prie kapo rūsio: „Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems, kad Aš kylu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, mano Dievą ir jūsų Dievą“. Jis tai pasakė naudodamas išsireiškimus, kurių niekada anksčiau nenaudojo. Jono 20:17

Kodėl Jis būtent tai visų pirma pasakė po prisikėlimo?

Tai paaiškina Paulius Apd 13:33, kai jis kalba apie prisikėlimo dieną: „Dievas įvykdė šituos pažadus (kas buvo pažadėta tėvams) Jėzų prikeldamas iš numirusių, taip kaip parašyta antroje psalmėje: „Tu esi mano Sūnus; Šiandien Aš tapau tavo Tėvu (pagimdžiau tave).“

Paulius pabrėžia, kad Tėvui prisikėlimo diena buvo toks pasikeitimas jų santykiuose, kad Jis pasakė: „Šią dieną Aš pagimdžiau tave“. Koks gi buvo tas pasikeitimas?

Didelis pasikeitimas

Jėzus visiems laikams nuo pat pradžių buvo Sūnus Tėvui, su visa valdžia ir teisėmis skirta vieninteliam Dievo Sūnui, bet Jis ištuštino Save nuo visų šitų teisių ir privilegijų, kad būtų pradėtas Marijoje kaip žmogus*. Jis gyveno kaip žmogus, mirė kaip žmogus, ir buvo prikeltas iš mirusių ir gražintas Jo Tėvui kaip žmogus – pirmas žmogus prikeltas iš mirusiųjų. Dievo Sūnus tapo amžinai žmogumi. * Filipiečiams 2:5-8

Netgi mokiniams buvo sunku suprasti tai, kad Jis nebuvo prikeltas kaip dvasia. Štai kodėl Jėzus valgė su jais, kad įrodytų, jog Jis yra fiziškai prikeltas iš mirties ir tebėra Žmogus – Luko 24:41-43.

Jėzus dabar yra žinomas kaip pirmas gimęs iš mirusiųjų

Jėzus buvo pirmas gimęs iš mirusiųjų, o jūs ir aš dvasine prasme esame skaičius x gimę iš mirusiųjų po Jo, bet vieną dieną tikrai būsime pakeisti ir prikelti iš mirties (pašlovintame) kūne.

Romiečiams 8:29: „O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių.

Kolosiečiams 1:18: „Ir Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę“.

Hebrajams 12:22-23: „Bet jūs prisiartinote prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangiškosios Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelų ir iškilmingo sambūrio, prie danguje įrašytųjų pirmagimių bažnyčios, prie visų Teisėjo Dievo, prie ištobulintų teisiųjų dvasių“.

Apreiškimas Jonui 1:5: „ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, mirusiųjų Pirmagimio, žemės karalių Valdovo.“

Ką mums tai reiškia?

Būti pirmagimiu iš mirusiųjų reiškia, kad yra ir kiti gimę, nes priešingu atveju Jis būtų vadinamas vieninteliu gimusiu iš mirusiųjų, bet Jis tikrai yra pirmas gimęs iš mirusiųjų, o Jo prisikėlimas yra įrodymas ir užtikrinimas visiems, kurie Jį tiki. Šventoji Dvasia mums duota kaip tiesos liudytoja ir pirmojo gimimo iš mirusiųjų liudytoja, mums duotas tiesioginis liudytojas, kuris liudija Viešpaties gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą.

Efeziečiams 1:13 sako, kad po to kai mes įtikime mes „esame užantspauduoti pažadėtąja Šventąja Dvasia, kuri yra mūsų paveldėjimo garantas iki nuosavybės atpirkimo Jo šlovės gyriui…”

Žodis „užantspauduoti“ yra „sphragizo“ ir buvo naudojamas antikiniais laikais tokiems kasdieniniams dalykams, kaip grūdų krepšio užantspaudavimas. Tai užtikrino turinio neliečiamybę, jo slaptumą, savininko teises ir paskirties vietą. Mes taip pat galime prisiminti senų laikų vokų užantspaudavimą su siuntėjo antspaudu įspaustu į išlydytą vašką.

Antspaudas yra siuntėjo garantas jo paskirties vietai, saugumui ir privatumui viduje esančio turinio. Mes buvome užantspauduoti paties Dievo, Jo Dvasios, ir tai parodo, kam mes priklausome, kur mes vykstame, mūsų ir mūsų širdžių saugumą, kurios yra apsaugotos to, kuris jas ir užantspaudavo.

Žodis „rankpinigiai“ graikų kalboje „arrabon“ originaliai reiškia „užstatas“, pinigai padėti pirkėjo, kaip užstatas, kuris patvirtina sandėrį. Šiandien asmuo gali duoti užstatą ir gauti nuosavybę iš pardavėjo su pažadu, kad jis palauks iki pilno pirkimo.

Mes buvome užantspauduoti Šventąja Dvasia ir visi šiame gyvenime turime pažadą, kitaip sakant, užstatą, pažadą, kad Dievas įvykdys likusią dalį sandėrio – Pirmagimis iš mirusiųjų tikrai užtikrina, visų kitų gimimą iš mirusiųjų – dvasinis atgimimas yra to pažado požymis.

Efeziečiams 1:13 sako, kad mes buvome užantspauduoti ir gavome užstatą mūsų išgelbėjimui iki laiko, kai Dievas, kurio nuosavybė mes esame, pabaigs pildyti sandėrį – suteiks pilną atpirkimą. Kaip Paulius pasakė Romiečiams 8:23, „ne tik kūrinija, bet mes dejuojame savo viduje laukdami mūsų įsūnijimo, taip sakant, mūsų kūno atpirkimo“. Mūsų dvasinis žmogus laiduoja, kad ateis išsipildymo diena, ir kaip Pirmagimis, mes turėsime taip pat pašlovintą kūną, vienodai lengvai galintį funkcionuoti Dvasioje ir natūraliose srityse.

Koks užtikrintumas ir kokia ramybė!

Ši Jėzaus paslaptis, kad Jis yra Pirmagimis iš mirusiųjų, yra nuostabi tiesa apie mus, kad mes esame užantspauduoti Tėvo Jo Paties Dvasia. Tai reiškia, kad priešas negali mūsų paliesti. Šventosios Dvasios užstatas mūsų gyvenime turi mums teikti proto ramybę, užtikrintumą ir džiaugsmą.

Biblija apibūdina viltį kaip „maloningą ir pasitikintį tikėjimąsi“ sieloje (emocijos, protas, mintys), o ne dvasinę jėgą, koks yra tikėjimas. Bet viltis ir tikėjimas eina kartu, nes tikėjimas yra įrodymas dalykų, kurių viliamės – sugriauk viltį ir tikėjimas pasitrauks.

Viltis turi nuostabų sugebėjimą, bet yra proto ir emocinė sritis, nes kai susijungia su tikėjimu jaučiamas kaip užtikrintumas mūsų dvasioje, kad mes esame Tėvo ir Jis išganys mus vieną dieną pilnai. Hebrajams 6:13-20 pasakoma apie Abraomą ir kokį poveikį jam padarė viltis.

Jis sako, kad Abraomas buvo užtikrintas 2 dalykais: Dievas davė pažadą, ir Dievas negali meluoti. Jis sako: „mes turime stiprų padrąsinimą, kurie pabėgome (pas Viešpatį) paguodai ir atradome prieglobstį mums skirtoje viltyje. Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun, kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus…”

Jis sako, kad viltis yra – mūsų emocijų, minčių, jausmų – sielos inkaras, jie turi būti kontroliuojami vilties, užtikrinto geros pabaigos laukimo, nes Jėzus nuėjo pirmas ir dėl mūsų įžengė už uždangos – į šventų švenčiausią danguje.

Žodis pirmtakas yra žodis „prodromos“, kuris reiškia „užbėgti į priekį“ naudojamas, kai kariniai skautai pasiunčiami į priekį išžvalgyti teritorijos, ir taip pat tą, kuris pasiunčiamas prieš karalių, kad užtikrintų, jog viskas tinkamai paruošta jo atvykimui. Terminas taip pat buvo naudojamas antikiniais laikais, kai laivas atvykdavo į uostą, bet ten buvo rifai ir uolos, kurių reikėjo išvengti – jie turėdavo plaukiką, kuris laikė virvę ir taip vesdavo laivą. Mūsų Jėzus nuėjo už mus į priekį į mūsų bendrus su Juo Tėvo namus, todėl mūsų mintys, jausmai ir emocijos visada turi remtis šituo faktu, taip pat mes savyje turime Dvasią, kuri liudija tiesą.

Mes laikomės fakto, kad Tėvas pažadėjo ir užtvirtino Savo planus bei veiksmus daugeliu būdų, ir mes žinome, kad Tėvas negali meluoti. Jis atidavė mums Savo Pirmagimį iš mirusiųjų, užantspaudavo mus Savo Dvasia. Dvasia mūsų gyvenime yra užstatas, kad sandėris bus įvykdytas ik galo.

Jėzus yra nuostabus Pirmagimis gimęs iš mirusiųjų, ir kiekvienas iš mūsų esame gimę iš mirusiųjų, dabar – dvasioje, o vieną dieną – taip pat ir kūne. Kaip Paulius sakė, mes trokštame būti aprengti iš aukštybių. Ateik greitai, Viešpatie Jėzau!

Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu