Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Chronologinė Velykų savaitės eiga. 2 dalis

John Fenn, 2015 m. balandžio mėn. 11 d.,

Sveiki visi,
Po to, kai Jėzus ištarė: „Pabaigta“ ir mirė, mums pasakyta, kad Jis nusileido į „žemesniąsias žemės vietas“*

Kas atsitiko Jėzaus dvasiai ir sielai
Jėzus pasakė atgailavusiam vagiui: „Šiandien, tu būsi su manimi Rojuje*“. Rojus, taip pat žinomas kaip Abraomo prieglobstis, tai buvo vieta Žemės širdyje ir jis buvo skirtas mirusiems teisiesiems. Ten jie buvo laikomi nelaisvėj, kol Mesijas sumokės už jų nuodėmes, ir buvo tikima, kad tai buvo parkas, žinomas kaip ramybės ir poilsio vieta.* Efeziečiams 4:8-9, Luko 23:43

Efeziečiams 4:9 mums sako, kad Jėzus pirmas nusileido į žemesniąsias Žemės vietas. Tuo metu Rojus ir tai, ką mes vadiname pragaru, buvo padalinti į 2 atskiras teritorijas dvasinėje Žemės srityje: pragaras – neteisiesiems mirusiems, o Rojus – mirusiems teisiesiems. Geriausias to apibūdinimas yra Jėzaus palyginimas iš Luko 16:19-31, kur Jis kalba apie elgetą vardu Lozorius, kuris gulėjo prie nežinomo turtuolio vartų, tikėdamasis, kad bus pamaitintas bent atliekomis, kurios išmetamos iš tų namų.

Jėzus sakė, kad abu žmonės mirė, turtuolis nuėjo į pragarą, o elgeta į Abraomo prieglobstį. Kai turtuolis maldavo Abraomo duoti jam vandens atsigerti, Abraomas pasakė, kad tarp jų yra milžiniška bedugnė, ir esantys pragare net jei ir norėtų pereiti į kitą pusę – negali, taip pat ir jis iš Rojaus negali atnešti jiems vandens. Turtuolis pasakė, kad jis varginamas karščio, bet atkreipkite dėmesį, kad ten nebuvo taip blogai, nes jis galėjo kalbėtis.

Įdomi mintis, kad pagal įstatymą, turtuolis be abejo buvo teisus – jis turėjo galimybę įvykdyti įstatymą piniginėmis dovanomis ir aukomis tinkamu laiku, o elgeta Lozorius, turėjo ant odos votis ir pagal įstatymą buvo nešvarus, negalėjo aukoti, nei duoti pinigų, bet pateko į Rojų, o turtuolis nuėjo į pragarą. Jiems „bilietu“ į paskirties vietas tapo jų širdies būklė, o ne išorinė išvaizda.

Pamokslavo pragare?
1 Petro 3:19-20 pasakyta, kad Jėzus ėjo ir „pamokslavo“ dvasioms esančioms kalėjime, kurios buvo neklusnios Nojaus laikais. Žodis, kuris išverstas „pamokslavo“ Karaliaus Jokūbo vertime, nėra „pamokslavo“, kaip mes galvotume (graikiškai euangelizo) pamokslauti evangeliją, bet labiau „paskelbti“ (gr. kerusso), be jokio tikėjimosi, kad po to seks atgaila. Žodis „kalėjimas“ apibūdina įkalinimo būseną, o ne įkalinimo vietą. Kitais žodžiais, Petras, kuris Nojų vadino teisumo pamokslininku (arba teisumo šaukliu)*, parodo, kad pragare esantys žmonės, kurie netikėjo Nojumi yra pragare, kaip savo netikėjimo būsenoje. Kai kurie komentatoriai teigė, kad Jėzus paskelbė Save Viešpačiu ne tik Nojaus kartai, bet visam pragarui.

Nėra jokio įrodymo Žodyje, kad Jėzus kovojo su šėtonu, nes Jo darbas ant kryžiaus buvo ne karo, bet legalus veiksmas. Kai Jėzus pasakė: „pabaigta“, kaip rašiau praeitą savaitę, Jis sakė, kad viskas kas beliko, tai susirinkti, pasidalinti grobį, ir tai Jis padarė Žemės širdyje.

Po to, kai Jėzus paskelbė apie Save pragare, Jis nuėjo į kitą žemesniąją Žemės dalies vietą, Rojų, perėjo per bedugnę, ko negalėjo padaryti niekas kitas, kad būtų sutiktas teisiųjų mirusiųjų. Kodėl mirę teisieji turėjo eiti į laukimo vietą Rojų? Todėl, kad jų nuodėmės buvo laikinai padengtos Senojo Testamento aukomis, bet nesunaikintos. Kad jie galėtų patekti į dangų, jie turėjo laukti Jėzaus aukos ant kryžiaus ir Jo brangaus kraujo, kaip galutinės aukos.

Prisikėlimo rytas
Taigi tai buvo sekmadienio rytas, Jonas užrašė, kad Marija Magdalena atėjo prie kapo ir rado akmenį nuridentą. Ji nedelsiant pažiūrėjo vidun, nubėgo atgal pas Petrą ir Joną ir papasakojo jiems, kad kažkas paėmė kūną. Jie trise atbėgo prie kapo ir Jono 20:8-9 pasakoja mums, kad jie visi patikėjo, jog kažkas paėmė kūną.


„Tada Petras atėjo prie kapo ir pamatė galvos apdangalą gulintį atskirai nuo įkapių, ir (Jonas) įėjo į kapą, nes jis taip pat tikėjo, (tuo ką Marija buvo sakiusi, kad kažkas pavogė kūną), nes jie nežinojo rašto, kad Jis turi prisikelti iš numirusių.“

Čia aš turiu padaryti 2 pastabas – pirmą- apie „skraistę“ arba galvos apdangalą. Prieš 7-10 metų kažkas sukūrė istoriją apie skraistę suvyniotą ant stalo. Tai reiškė, kad šeimininkas grįš prie stalo. Ir tuo jie aiškino, kodėl skraistė buvo padėta atskirai nuo įkapių. NE. Pirmiausia „skraistės“ buvo naudojamos šitaip 1-ame amžiuje ir „skraistė“ nėra graikiškas žodis. Antra pastaba: jei pritartume analogijai, tai reikštų, kad Jėzus sugrįš į kapo rūsį.

Faktiškai žodis „galvos skraistė“ (ne staltiesė) buvo naudojama nubraukti prakaitui nuo kaktos, ir neturi visai jokio ryšio su maistu. Ji nebuvo suvyniota, bet graikiškai tai reiškia, kad gulėjo išversta į kitą pusę. Tikroji priežastis, kodėl ji gulėjo atskirai paprasta – Jonas tai paminėjo parodydamas, kad Jėzus buvo fiziškai prikeltas iš numirusių. Šitas faktas paneigia tai, ką sakė gnostikai ir kiti tuo metu, kai Jonas rašė evangeliją, kad įvyko „dvasinis prisikėlimas“. Taip pat paneigia ir tokį teiginį, kad Jo kūnas buvo pavogtas. O tai būtų reiškę, kad visos įkapės būtų likę nepaliestos ant kūno. Jonas sakė, kad Jėzus tikrai prisikėlė fiziškai, prisikėlė, nusiėmė galvos dangalą nuo Savęs ir padėjo šalia, kai Jis pakilo.

Antra mano pastaba, skirta pataisyti idėją, kurią išpopuliarino Don Francisco daina skambėjusi prieš kažkiek tai metų, kad tuomet, kai Jonas ir Petras nuėjo į kapo rūsį, jie tikėjo, kad Jėzus prisikėlė. Priešingai, 1-9 eilutės sako, kad jie tikėjo tuo, ką jiems pasakė Marija, būtent, kad kažkas pavogė kūną. Gerai, pabaigsiu nedidelį nukrypimą į šoną, ir grįšiu prie pagrindinės temos.

Ką tikrai DARĖ Jėzus?
Jono 20:10 mums sako, kad Petras ir Jonas paliko kapo rūsį ir grįžo į savo buvusius namus, o Marija lūkuriavo, gedėjo prie kapo. Viešpats maloningai priėjo prie jos ir paklausė: „Moterie, kodėl tu verki?“ Ji pagalvojo, kad Jis yra sodininkas ir toliau kalbėjo, kad kažkas paėmė kūną: „Pone, jei tu paėmei Jį iš čia, pasakyk man, kur padėjai ir aš jį pasiimsiu.“

Tada Viešpats paprastai kreipėsi į ją vardu: „Marija“. Ji atpažino Jo balsą, atsisuko ir sušuko: „Rabi!” Ir tada Jėzus pasakė kažką unikalaus: „Neliesk manęs, nes Aš dar nepakilau pas savo Tėvą, bet eik pas mano brolius (broliai, tai terminas, kuris reiškia vyrus ir moteris) ir pasakyk jiems, kad Aš einu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, mano Dievą ir jūsų Dievą.“ (17 eilutė)

Vėliau tą dieną, Jis pakvies juos paliesti Jo randus, bet kodėl Jis sako jai, kad ji įsiterpė į Jo pakilimą pas Tėvą ir, kad Jo neliestų?

Ką Jėzus darė?
Atsakymą randame Hebrajams 9:11-24 ir Efeziečiams 4:8. Paulius sakė: „Kai Jis pakilo į aukštybes Jis nusivedė paimtus belaisvius...“ (4:8). Belaisviai, reiškia žmones Rojuje. Dabar belaisviai buvo nuvesti kylančio į dangų Viešpaties, nes Rojus daugiau jau nelaikė jų nelaisvėje dėl nuodėmių. Ką tik prisikėlęs Viešpats paėmė Rojų į dangų.

Hebrajams 9:11-24 sako mums, ką Jėzus padarė: „Nes Kristus būdamas aukščiausias kunigas... ne jaučių ir ožių krauju, bet Savo paties krauju Jis įėjo į šventą vietą taip gaudamas mums amžiną atpirkimą... Nes Kristus neįžengė į šventą vietą padarytą rankomis, kuri yra tik atspindys tikrosios, bet į dangų pasirodyti Dievo artume dėl mūsų...“

Kryžius buvo legalus veiksmas, kaip aš minėjau. Kolosiečiams 2:14-16 sako apie kryžių: „...ištrindamas skolos raštą (Įstatymą, nuodėmes) kurios buvo prieš mus ir paėmė jas, prikaldamas prie kryžiaus. Ir nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias viešai triumfuodamas prieš jas.“

Jėzus apiplėšė velnią taip, kaip Išėjimo 12:36 kalba apie Izraelį, kai egiptiečiai davė jiems visko, ką jie turėjo, kad tik jų atsikratytų „...jie apiplėšė egiptiečius.“ Jėzus atvirai triumfavo prieš priešą pragare, tai paaiškina, kodėl Jis ten skelbė, o ne „pamokslavo“. Mes taip pat matome Jį vedantį žmones iš Rojaus į dangų savo prisikėlimo metu. Ir kodėl Jis per 40 dienų po prisikėlimo apsireiškė daugeliui. Paulius sako, kad vienu metu, Jį matė daugiau kaip 500 žmonių* - Jėzus atvirai demonstravo savo triumfą per tas 40 dienų, tarp kitų reikšmių – 1 diena skirta kiekvienai gundymo dienai pradžioje Jo tarnavimo * 1 Korintiečiams 15:16.

Dabar yra viena dalis žemėje, kurioje yra vieta vadinama pragaru. Bet Rojus ir visi, kurie tiki Viešpačiu, kai jie miršta dabar pakyla į dangų, štai kodėl Paulius, kalbėdamas apie savo kelionę į dangų sako: „Aš žinau žmogų Kristuje, kuris prieš 14 metų, ar kūne ar be kūno, nežinau, buvo paimtas į Rojų...“ Jis taip pat sakė: „nebūti kūne, tai būti su Viešpačiu.“ 2 Korintiečiams 12:3-4,5:8

Tačiau įvyko kažkokie pasikeitimai, kurie ir šiandien tebeturi tau ir man poveikį. Kai Jėzus kalbėjo Marijai prie kapo rūsį, Jis naudojo terminologiją, kurios nenaudojo niekada anksčiau. :“ Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems, kad aš einu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas mano Dievą ir jūsų Dievą“. Kodėl Jis taip kalbėjo? Todėl, kad kažkas pasikeitė visai amžinybei tarp Jo ir Tėvo, bet apie tai – kitą savaitę. Iki tada, būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą