John Fenn, 2015 m. balandžio
mėn. 25 d.,
Sveiki,
Anksčiau
šiais metais Viešpats aplankė mane, kai ką man paaiškino ir patarė pastudijuoti
tai daugiau, kad gaučiau gilesnį apreiškimą. Tai buvo Jo švelnus būdas
nukreipti mane, ir kai ką priminti, bet pakankamai aiškus, kad pakeistų mano
dėmesio objektą.
Ką gi Jis pasakė
„AŠ
ESU. Todėl Aš visada esu dabartyje. Taigi, jei nori būti mano buvime, tu privalai
būti dabartyje.“
Kai aš paprašiau tai paaiškinti, Jis paprastai pasakė: „Pamąstyk apie tai,
pastudijuok ir tu gausi daugiau apreiškimų“.
Kaip
dažnai moderni kultūra yra nukreipta į ateitį – pradedant pranašyste apie
kraujo mėnulių potvynių ir atoslūgių ciklus iki bandymo nustatyti, kas gi yra antikristas.
Mes noriau leidžiam laiką ir pinigus ieškodami šitų dalykų, bet ignoruojame
dabartį: šeimos gyvenimą, finansus, mintis, emocijas ir įpročius, kad taptume
labiau panašūs į Kristų. Daug maloniau svarstyti ateities įvykius, nei
tvarkytis čia ir dabar.
O
dalis Kristaus kūno yra susitelkusi į praeitį. Žiūrėdami per petį į įvykius,
kurie įvyko, kai jiems buvo x metų, arba kokie demonai šliejosi prie šeimos
medžio, ir kaip jie sugadino jų gyvenimą, arba ieškodami to vieno prisilietimo
iš Viešpaties savo „vidiniam išgydymui“. Ar mes turėtume gyventi praeityje,
dabartyje, ar ateityje?
Senovės Egipto kultūra
daugeliu būdų buvo panaši į mūsų kultūrą
Senovės
Egiptas buvo priklausomas nuo šitų dviejų dalykų: praeities ir ateities.
Laidojimo rūsiuose, mes matome ant sienų nutapytą asmens gyvenimo istoriją,
taip pat jų laidojimą su daiktais reikalingais gyvenimui po mirties. Mozė ir
ateities Izraelio tauta buvo apsupti kultūros, kuri garbino praeitį, aukodama
permaldavimo aukas dievams, kad gautų palaiminimą ateities javų derliui,
galvijų prieaugiui, verslo sandėriams, ir gyvenimui po mirties.
O
aplinkiniuose rajonuose tuo metu įvairios deivės ir dievai laikė prikaustę kitų
tautų dėmesį prie praeities ir ateities, taip pat prie niekada nesibaigiančio
mirusių pagerbimo ar garbinimo tam, kad turėtų palaimintą ateitį. Nei viena
kultūra nebuvo susitelkusi į gyvenimą čia ir dabar.
Dievų
ciklas neleido žmonėms būti atsakingiems už savo gyvenimą, kad dėl savo elgesio
ar emocinės traumos jie visada galėtų kaltinti mirusius gimines, arba dėl
nesėkmės gyvenime dievus, kurie jų nepalaimino.
Užuot
pripažinę, kad tuomet kai kilo gaisras nusiaubęs jų derlių, jie miegojo naktį
namuose ir nebudėjo, jie galėjo pasiteisinti, apkaltindami dievus: aš negalėjau
sumokėti mokesčių, nes dievai atsiuntė ugnį, kuri sudegino javus.
Šiandien
krikščionis gali sakyti, kad jis negali įeiti į išgydymą, arba savo pašaukimą,
ar likimą Kristuje, nes x dvasia iš senelės ar senelio perėjo mamai, o tada
jiems ir trukdė visą gyvenimą. Jie taip pat gali jausti nuolatinę baimę dėl
ateities, nes jie maitinasi iš internetinių puslapių, prie kurių prilipusios
baimės dvasios, arba tai tiesiog gąsdinimas.
Dievas nustatė
Izraeliui gyventi dabartyje
Kai
Viešpats davė Mozei 10 Įsakymų, tai buvo pats pirmas kartas, kai dievas (Dievas)
davė absoliučius įsakymus. Kitos kultūros turėjo dešimties Įsakymų elementus,
bet joks dievas anksčiau nėra davęs 10 absoliučių taisyklių. Ir turėkite omenyje
tai: joks kitas dievas nėra liepęs žmonėms turėti vieną poilsio, nedarbo dieną.
Tai nebuvo negailestingas dievas, bet tas, kuris rūpinasi. Pats faktas, kad į
absoliučius Įsakymus Jis įtraukė vieną nedarbo dieną parodo tai, kad Jis buvo
užjaučiantis bei gyvenantis čia ir dabar.
10
įsakymų ir Mozės nuostatai aiškiai sakė, kad praeitis yra praeitis ir ji negali
būti pakeista, bet galima atgailauti ir atleisti, o ateitis yra Dievo rankose.
Todėl žmogus negali pakeisti praeities nei kontroliuoti ateities, bet 10 Įsakymų
sakė, kad žmogus gali kontroliuoti savo veiksmus dabartyje. Joks dievas
taip iki šiol nesielgė su savo žmonėmis.
10
Įsakymų nukreipė dėmesį į „čia ir dabar“, į dabartį, ten, kur yra Dievas „AŠ
ESU“- visada esantis, kad mes galėtume susitvarkyti su savo problemomis prieš
Jį.
Jeigu
žmogus pavogė iš kaimyno avį, jis negalėjo mesti kaltės dievui: „Baalas
reikalavo aukos, bet mano banda ganėsi toli, todėl, kad jam įtikčiau, turėjau
pavogti tavo avį, kad turėčiau gyvulį aukojimui“. Dievas sakė: „Nevok“.
Susitvarkyk su savo charakterio problemomis tiesiog dabar šiuo momentu!
Duodamas
10 Įsakymų Dievas padarė visus atsakingus tiesiog dabar, šitoje vietoje ir
šituo laiku, už savo gyvenimą, versdamas žmogų susitvarkyti su savo širdimi,
siela ir kūnu – DABARYJE.
Kai
Jis pasakė NE lytiniams santykiams su kaimyno žmona, tai įgalino individus
apsispręsti tiesiog tada, „Ar aš eisiu pas ją, kai jos vyras laukuose, ar ne?“.
Jis įsakė individams susidoroti su geismu tiesiog dabar – nekaltinat šeimos
dievo, nei nežinomos ateities – jis negalėjo sakyti „nežinau, kas bus rytoj,
todėl gyvenu, kaip man malonu“. Duodamas 10 Įsakymų Dievas įgalino kiekvieną
izraelitą gyventi tiesiog tuo momentu.
Jo
įsakymai padarė taip, kad jie gyventų dabartyje. Ar tai nestulbina,
kaip toli dauguma iš bažnytinės kultūros nukrypo į šoną nuo dabarties.
Kodėl taip neaiškiai?
Mozės
Įstatyme yra 613 nuostatų, dauguma jų buvo taisyklės kunigams, kaip aukoti,
arba dietos, bei sanitarijos nuostatos. Kai minimas įstatymas Naujajame
Testamente autoriai paprastai pateikia palygindami kelis moralinius įstatymus,
kurie parodomi be detalių.
Pavyzdžiui,
kai Jis Išėjimo 20:8-11 liepė nedirbti per Sabatą, Jis nedavė jokių instrukcijų,
tik paaiškino, kad visi pradedant nuo darbinių gyvulių iki samdinių, sūnų ir
dukterų kiekvieną savaitę tą vieną dieną nedirbs.
Fariziejai
iniciavo tradiciją susirinkti šeštadieniais garbinti ir tai prasidėjo namų
susirinkimuose* apie 200 metų prieš Kristų. Bėgant metams dėl šio neaiškumo
atsirado daug religinių įstatymų, kurie nuvedė iki tokio lygio, kad šiandien Izraelyje
per Sabatą liftai sustoja kiekviename aukšte, nes spausti sustabdymo mygtuką
reikiamame aukšte būtų laikoma darbu.* (Hebraiškai sinagoga reiškia susirinkimą).
Iki
Jėzaus laiko fariziejai nustatė distanciją vadinamą Sabato dienos keliu, kuris
paminėtas Apd 1:12 – distancija maždaug ¾ mylios (1,2 km)- nueiti tokį kelią
buvo galima, bet daugiau buvo uždrausta!
Kodėl
Dievas buvo toks neaiškus Izraeliui duodamas šiuos visus svarbius 10 Įsakymų? Jie
buvo neaiškūs todėl, kad kiekvienas asmuo turėtų vaikščioti su Juo savo
kasdienybėje, čia ir dabar, kad suprastų, ką sako Dvasia, kuri įkvėpė tą
įstatymą. Jei nebelieka santykių, tai Įsakymai tampa tik taisyklėmis ir nuostatais,
kuomet dėl Dievo baimės Sabato metu draudžiama paspausti sustabdymo mygtuką
lifte.
Ką įsakė Jėzus?
Štai
kodėl Jėzus Jono 15:12 pasakė: „Štai mano įsakymas: mylėkite vienas kitą kaip Aš
jus pamilau“.
Jis
nepasakė mums, kaip tai padaryti, Jis tik liepė tai daryti. Kodėl? Nes Jis
turėjo būti atrandamas įsakymo neaiškume. Jis turėjo būti atrandamas momento
intensyvume. Kad būtų aišku: kai kažkas meluoja apie jus, o jums primenama
mylėti vienas kitą taip, kaip Jis myli mus, todėl nei praeitis, nei dabartis
nieko nereiškia. Jis turi būti randamas laiko momente. Ne taip: „dabar aš
prisiminsiu savo santykius su Tavimi ir bėgsiu pas Tave pagalbos“, bet kaip
tąsa jūsų bendravimo su draugu, kuris niekada nepalieka ir visada čia, kad
duotų išmintingą patarimą, kaip pritaikyti neaiškų įstatymą mylėti vienas kitą.
Jėzus
man pasakė, kad norint būti Jo buvime, reikia būti dabartyje tokiu neaiškiu
būdu, kad aš padaryčiau būtent tokias išvadas, kurias čia ir išdėsčiau. Jis
nori, kad aš ieškočiau gilesnės prasmės, ką reiškia būti SU JUO, priimdamas
apreiškimą iš Jo per Šventąją Dvasią – ne kaip įsakymą būti dabartyje, bet specialiai
neaiškiu būdu, kad aš galėčiau Jo ieškoti ir Jį surasti... ir štai čia mes
pratęsime kitą savaitę. Iki tada, būkite palaiminti,
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.