Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. gegužės 19 d., antradienis

Dabartyje ir buvimas. 1 dalis

John Fenn, 2015 m. balandžio mėn. 25 d.,

Sveiki,
Anksčiau šiais metais Viešpats aplankė mane, kai ką man paaiškino ir patarė pastudijuoti tai daugiau, kad gaučiau gilesnį apreiškimą. Tai buvo Jo švelnus būdas nukreipti mane, ir kai ką priminti, bet pakankamai aiškus, kad pakeistų mano dėmesio objektą.

Ką gi Jis pasakė
„AŠ ESU. Todėl Aš visada esu dabartyje. Taigi, jei nori būti mano buvime, tu privalai būti dabartyje.“ Kai aš paprašiau tai paaiškinti, Jis paprastai pasakė: „Pamąstyk apie tai, pastudijuok ir tu gausi daugiau apreiškimų“.

Kaip dažnai moderni kultūra yra nukreipta į ateitį – pradedant pranašyste apie kraujo mėnulių potvynių ir atoslūgių ciklus iki bandymo nustatyti, kas gi yra antikristas. Mes noriau leidžiam laiką ir pinigus ieškodami šitų dalykų, bet ignoruojame dabartį: šeimos gyvenimą, finansus, mintis, emocijas ir įpročius, kad taptume labiau panašūs į Kristų. Daug maloniau svarstyti ateities įvykius, nei tvarkytis čia ir dabar.

O dalis Kristaus kūno yra susitelkusi į praeitį. Žiūrėdami per petį į įvykius, kurie įvyko, kai jiems buvo x metų, arba kokie demonai šliejosi prie šeimos medžio, ir kaip jie sugadino jų gyvenimą, arba ieškodami to vieno prisilietimo iš Viešpaties savo „vidiniam išgydymui“. Ar mes turėtume gyventi praeityje, dabartyje, ar ateityje?

Senovės Egipto kultūra daugeliu būdų buvo panaši į mūsų kultūrą
Senovės Egiptas buvo priklausomas nuo šitų dviejų dalykų: praeities ir ateities. Laidojimo rūsiuose, mes matome ant sienų nutapytą asmens gyvenimo istoriją, taip pat jų laidojimą su daiktais reikalingais gyvenimui po mirties. Mozė ir ateities Izraelio tauta buvo apsupti kultūros, kuri garbino praeitį, aukodama permaldavimo aukas dievams, kad gautų palaiminimą ateities javų derliui, galvijų prieaugiui, verslo sandėriams, ir gyvenimui po mirties.

O aplinkiniuose rajonuose tuo metu įvairios deivės ir dievai laikė prikaustę kitų tautų dėmesį prie praeities ir ateities, taip pat prie niekada nesibaigiančio mirusių pagerbimo ar garbinimo tam, kad turėtų palaimintą ateitį. Nei viena kultūra nebuvo susitelkusi į gyvenimą čia ir dabar.

Dievų ciklas neleido žmonėms būti atsakingiems už savo gyvenimą, kad dėl savo elgesio ar emocinės traumos jie visada galėtų kaltinti mirusius gimines, arba dėl nesėkmės gyvenime dievus, kurie jų nepalaimino.

Užuot pripažinę, kad tuomet kai kilo gaisras nusiaubęs jų derlių, jie miegojo naktį namuose ir nebudėjo, jie galėjo pasiteisinti, apkaltindami dievus: aš negalėjau sumokėti mokesčių, nes dievai atsiuntė ugnį, kuri sudegino javus.

Šiandien krikščionis gali sakyti, kad jis negali įeiti į išgydymą, arba savo pašaukimą, ar likimą Kristuje, nes x dvasia iš senelės ar senelio perėjo mamai, o tada jiems ir trukdė visą gyvenimą. Jie taip pat gali jausti nuolatinę baimę dėl ateities, nes jie maitinasi iš internetinių puslapių, prie kurių prilipusios baimės dvasios, arba tai tiesiog gąsdinimas.

Dievas nustatė Izraeliui gyventi dabartyje
Kai Viešpats davė Mozei 10 Įsakymų, tai buvo pats pirmas kartas, kai dievas (Dievas) davė absoliučius įsakymus. Kitos kultūros turėjo dešimties Įsakymų elementus, bet joks dievas anksčiau nėra davęs 10 absoliučių taisyklių. Ir turėkite omenyje tai: joks kitas dievas nėra liepęs žmonėms turėti vieną poilsio, nedarbo dieną. Tai nebuvo negailestingas dievas, bet tas, kuris rūpinasi. Pats faktas, kad į absoliučius Įsakymus Jis įtraukė vieną nedarbo dieną parodo tai, kad Jis buvo užjaučiantis bei gyvenantis čia ir dabar.

10 įsakymų ir Mozės nuostatai aiškiai sakė, kad praeitis yra praeitis ir ji negali būti pakeista, bet galima atgailauti ir atleisti, o ateitis yra Dievo rankose. Todėl žmogus negali pakeisti praeities nei kontroliuoti ateities, bet 10 Įsakymų sakė, kad žmogus gali kontroliuoti savo veiksmus dabartyje. Joks dievas taip iki šiol nesielgė su savo žmonėmis.

10 Įsakymų nukreipė dėmesį į „čia ir dabar“, į dabartį, ten, kur yra Dievas „AŠ ESU“- visada esantis, kad mes galėtume susitvarkyti su savo problemomis prieš Jį.

Jeigu žmogus pavogė iš kaimyno avį, jis negalėjo mesti kaltės dievui: „Baalas reikalavo aukos, bet mano banda ganėsi toli, todėl, kad jam įtikčiau, turėjau pavogti tavo avį, kad turėčiau gyvulį aukojimui“. Dievas sakė: „Nevok“. Susitvarkyk su savo charakterio problemomis tiesiog dabar šiuo momentu!

Duodamas 10 Įsakymų Dievas padarė visus atsakingus tiesiog dabar, šitoje vietoje ir šituo laiku, už savo gyvenimą, versdamas žmogų susitvarkyti su savo širdimi, siela ir kūnu – DABARYJE.

Kai Jis pasakė NE lytiniams santykiams su kaimyno žmona, tai įgalino individus apsispręsti tiesiog tada, „Ar aš eisiu pas ją, kai jos vyras laukuose, ar ne?“. Jis įsakė individams susidoroti su geismu tiesiog dabar – nekaltinat šeimos dievo, nei nežinomos ateities – jis negalėjo sakyti „nežinau, kas bus rytoj, todėl gyvenu, kaip man malonu“. Duodamas 10 Įsakymų Dievas įgalino kiekvieną izraelitą gyventi tiesiog tuo momentu.

Jo įsakymai padarė taip, kad jie gyventų dabartyje. Ar tai nestulbina, kaip toli dauguma iš bažnytinės kultūros nukrypo į šoną nuo dabarties.

Kodėl taip neaiškiai?
Mozės Įstatyme yra 613 nuostatų, dauguma jų buvo taisyklės kunigams, kaip aukoti, arba dietos, bei sanitarijos nuostatos. Kai minimas įstatymas Naujajame Testamente autoriai paprastai pateikia palygindami kelis moralinius įstatymus, kurie parodomi be detalių.

Pavyzdžiui, kai Jis Išėjimo 20:8-11 liepė nedirbti per Sabatą, Jis nedavė jokių instrukcijų, tik paaiškino, kad visi pradedant nuo darbinių gyvulių iki samdinių, sūnų ir dukterų kiekvieną savaitę tą vieną dieną nedirbs.

Fariziejai iniciavo tradiciją susirinkti šeštadieniais garbinti ir tai prasidėjo namų susirinkimuose* apie 200 metų prieš Kristų. Bėgant metams dėl šio neaiškumo atsirado daug religinių įstatymų, kurie nuvedė iki tokio lygio, kad šiandien Izraelyje per Sabatą liftai sustoja kiekviename aukšte, nes spausti sustabdymo mygtuką reikiamame aukšte būtų laikoma darbu.* (Hebraiškai sinagoga reiškia susirinkimą).

Iki Jėzaus laiko fariziejai nustatė distanciją vadinamą Sabato dienos keliu, kuris paminėtas Apd 1:12 – distancija maždaug ¾ mylios (1,2 km)- nueiti tokį kelią buvo galima, bet daugiau buvo uždrausta!

Kodėl Dievas buvo toks neaiškus Izraeliui duodamas šiuos visus svarbius 10 Įsakymų? Jie buvo neaiškūs todėl, kad kiekvienas asmuo turėtų vaikščioti su Juo savo kasdienybėje, čia ir dabar, kad suprastų, ką sako Dvasia, kuri įkvėpė tą įstatymą. Jei nebelieka santykių, tai Įsakymai tampa tik taisyklėmis ir nuostatais, kuomet dėl Dievo baimės Sabato metu draudžiama paspausti sustabdymo mygtuką lifte.

Ką įsakė Jėzus?
Štai kodėl Jėzus Jono 15:12 pasakė: „Štai mano įsakymas: mylėkite vienas kitą kaip Aš jus pamilau“.

Jis nepasakė mums, kaip tai padaryti, Jis tik liepė tai daryti. Kodėl? Nes Jis turėjo būti atrandamas įsakymo neaiškume. Jis turėjo būti atrandamas momento intensyvume. Kad būtų aišku: kai kažkas meluoja apie jus, o jums primenama mylėti vienas kitą taip, kaip Jis myli mus, todėl nei praeitis, nei dabartis nieko nereiškia. Jis turi būti randamas laiko momente. Ne taip: „dabar aš prisiminsiu savo santykius su Tavimi ir bėgsiu pas Tave pagalbos“, bet kaip tąsa jūsų bendravimo su draugu, kuris niekada nepalieka ir visada čia, kad duotų išmintingą patarimą, kaip pritaikyti neaiškų įstatymą mylėti vienas kitą.

Jėzus man pasakė, kad norint būti Jo buvime, reikia būti dabartyje tokiu neaiškiu būdu, kad aš padaryčiau būtent tokias išvadas, kurias čia ir išdėsčiau. Jis nori, kad aš ieškočiau gilesnės prasmės, ką reiškia būti SU JUO, priimdamas apreiškimą iš Jo per Šventąją Dvasią – ne kaip įsakymą būti dabartyje, bet specialiai neaiškiu būdu, kad aš galėčiau Jo ieškoti ir Jį surasti... ir štai čia mes pratęsime kitą savaitę. Iki tada, būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą