Džonas Fenas, Emocijų ir minčių valdymas logika: melas prieš nuodėmę 2/3, Savaitės mintys

 

 John Fenn, Controlling emotions and thoughts with logic: A lie before a sin 2/3, Weekly Thoughts

 

Sveikinu visus,

 

Prieš nusidėdamas Adomas ir Ieva, patikėjo melu: „Jūs nemirsite.“ (Pradžios 3:4, Šėtonas atmetė Ievos teiginį, Dievo perspėjimą, kad jie mirs, jei valgys nuo to medžio.)

 

Kiekviena nuodėmė kyla iš melo, kuriuo žmogus patikėjo, nesvarbu, kad tai įvyko  tolimoje praeityje. Vaikas gali būti tvirkinamas ir tikėti melu,  – tai jo kaltė, jis to

nusipelnė arba jis pats tai sukėlė – visa tai melas – bet tai dažnai formuoja žmogaus santykius visam gyvenimui. Dar niekada neradau nuodėmės, kuri neturėtų savo šaknyje melo. Manau, taip yra todėl, kad pirmoji nuodėmė žemėje buvo įsišaknijusi tikėjime melu, todėl visas vėlesnes nuodėmes galima atsekti iš to šakninio melo.

 Mano kartoje, gerokai prieš Internetą, buvo „žurnalų mergaitėms“. Jie ir to meto popkultūra mokė daugybę berniukų ir mergaičių apie seksą, kaip vyrai ir moterys bendrauja vienas su kitu, bet buvo  melas, o ne tai, kaip Dievas sukūrė vyrus ir moteris bendrauti gyvenime, meilėje, sekse ir santuokoje. Jie patikėjo melu. Merginos išauga į moteris, kurios nekenčia savo kūnų, nes patikėjo melu, kad joms būtina  turėtų turėti tam tikrą kūno tipą ar išvaizdą.

 

Pažinojau kelias moteris, kurios po daugelio santuokos ir vaikų gimdymo metų nusprendė, kad yra lesbietės, ir paliko savo vyrus dėl kitos moters. Asmeniškai pažįstu šeimas, kuriose vyrai neužmezgė emocinio ryšio su žmonomis, būdami labai logiški, todėl žmonos patikėjo melu, kad jos galėtų užmegzti emocinį ryšį su kitomis moterimis tik  lesbietišku būdu.

 

Vaikinas galėjo būti išnaudotas arba iš prigimties būti švelnesnis nei kai kurie vyrai, ir galbūt dėl ​​to buvo  užgauliojamas ir patikėjo melu, kad saugią meilę galima rasti su kitais vyrais, ieškančiais emocinio ryšio ir meilės. Yra labai moteriškų moterų, o kai kurios turi daugiau vyriškų bruožų, kai kurie vyrai yra moteriškesni, o kai kurie yra visiškai vyriški – Šėtonas kalba melą ir įvilioja žmones į nuodėmę.

 

Taip pat yra melo apie Dievą Tėvą, ir kai žmonės juo tiki, jie dažnai save sieja su Jėzumi, bet ne su Tėvu, bijodami Jo kaip Didžiojo Nežinomojo. Jėzaus teiginys Jono 14:9: „Jei matėte mane, matėte Tėvą“, jiems atrodo nelogiškas. Kai mokoma melo apie Dievą, krikščionys gali abejoti savo išgelbėjimu, abejoti, ar jie yra „pakankamai geri“, arba manyti, kad padarė neatleistiną nuodėmę, nors tiki ir myli Jėzų.

 

Žmogus gali turėti antsvorio, nes kažkada praeityje tikėjo, kad maistas teikia jam paguodą – jis patikėjo melu. Žmogus gali manyti, kad dar vienas  išpardavimas, dar viena  akcija ar daugiau pinigų atneš jam laimę – jis patikėjo melu. Tėvo ir Jo meilės – Kristaus meilės – pažinimas yra vaistas nuo visų melų.

 

Morkaus 4:17 pateiktame palyginime apie sėjėją Jėzus mokė, kad žmogus, kuris „neturi savyje šaknų“, negali ištverti sielvarto (aplinkybių spaudimo) ar persekiojimo (žmogaus nuomonės apie jį) ir suklumpa. Efeziečiams 4:17 atskleidžiama, kad įsišaknijimas ir pamatas randamas Kristaus meilėje (agapėje), kuri pažįstama mūsų dvasioje, nes ji yra aukščiau proto žinojimo. JEI žmogus  pažins Tėvo meilę – Kristaus meilę – besąlyginę meilę galbūt pirmą kartą gyvenime, jis galės lengviau atsikratyti tikėjimo pagrindiniu melu.

 

 

Šėtonas yra išorėje, žvelgiantis į vidų. Jono 8:44 Jėzus pasakė: kai Šėtonas kalba melą, jis tai daro pats vienas. Kitaip tariant, jis neturi su kuo gali sutikti, kalba iš savęs. Galima sakyti, jis yra išorėje, žvelgiantis į vidų. Jis yra tamsos karalystėje, toje jam paruoštoje karalystėje, kurioje visiškai nieko nėra  iš Dievo, nes to jis ir norėjo – bet jis nori išplėsti savo karalystę ir jos įtaką. Jis kalba melą, ieškodamas, kas juo patikės.

 

 

Amoso ​​3:3  Dievas ginčijasi su stabmeldžiu Izraeliu, klausdamas: „Ar du gali vaikščioti kartu, jei nėra susitarę?“

 

Kai žmogus patiki vienu iš Šėtono melų, jis sutinka su tuo melu, ir jam tai tampa tiesa. Įsivaizduokite Ievą, stovinčią ten su tuo vaisiumi. Mes nemirsime? Gerai, pabandysiu... ji sutiko su melu, ir jai tai tapo tiesa, „jos tiesa“, ir ji veikė pagal tai. Šiandien, kai žmogus patiki melu, tai yra „jo tiesa“, ir jis gali pykti ant bet ko, kas netiki „jo tiesa“. Bet jie sako tiesą – jiems tas melas tapo tiesa.

 

Taigi, jei žmogus nesijaučia išgelbėtas, jam tai yra tiesa. Jų draugai žino, kad jis myli Dievą, yra girdėję, kaip Jis bendrauja su juo, ir Jis pasirodė jam ištikimas, bet jei jis nesijaučia išgelbėtas, tai jam  yra tiesa. Jie patikėjo melu. Aukščiau pateiktuose pavyzdžiuose jie patikėjo melu ir jiems tai tapo tiesa, atsispindinčia jų santykiuose, galbūt gyvenimo sąlygose ir visame gyvenimo būde.

 

Melas visada siekia patvirtinimo, kad jis iš tikrųjų yra tiesa. Štai kodėl žmogus, patikėjęs melu, nors ir myli Dievą, Jo bijo, kad gali būti atmestas teismo dieną, ieško Rašto eilučių, patvirtinančių melą, kad jis bus atmestas. Jis ignoruoja visas eilutes, patvirtinančias, kad tikintieji yra dangaus piliečiai, ir pirmenybę teikia eilučių, patvirtinančių melą, kuriuo jie patikėjo, paieškai.

 

Procesas, kuriuo žmogus priverčiamas priimti emocinį sprendimą / įsitikinimą, yra gundymo aktas.

 

Patikėjimas melu yra emocinis sprendimas. Pradžios 3:6 atskleidžia Ievos emocinį mąstymą: „Kai ji pamatė, kad medis geras maistui, malonus akims ir gali duoti išminties, ji paėmė medžio vaisių, valgė ir davė savo vyrui...“

 

3 pabraukti žodžiai hebrajų kalboje yra aiškesni. Žodis „geras“ pažodžiui reiškia „gražus“ ir yra tas pats žodis, vartojamas kiekvieną kūrimo dieną, kai Dievas pasakė: „Tai gera (gražu).“ Kitas žodis, „malonus“, yra „geidžiamas“ arba „troškimas“, kaip Psalmės 38:9: „Viešpatie, mano troškimas atviras prieš Tave, mano atodūsis nėra paslėptas nuo Tavęs.“ Tai giliai kalba apie emocinį ilgesį, nes tai matome Ievos sakinyje: „...ir gražus (geismas/ilgesys) akims...“

 

Paskutinis žodis „padaryti išmintingą“ papildo emocinį Ievos samprotavimą, kai ji patikėjo melu. Tai labiau gundymo procesas, nes ši frazė hebrajų kalba yra žodis „sakal“, reiškiantis „būti apdairiam, sėkmingam, patyrusiam ir būti apsvarsčiusiam“. Ji sujungė emocinius elementus – skambėjo gerai, atrodė gerai ir mintyse apskaičiavo poveikį, svarstydama pateiktą melą. Paulius sutinka su tuo, kad Ieva buvo suviliota ir tokiu būdu apgauta, kaip teigiama 1 Timotiejui 2:14: „Adomas nebuvo apgautas nusižengti, bet moteris buvo apgauta...“ Graikiškas žodis, kurį Paulius vartojo ir išvertė „apgauta“, yra „exapateo“ arba „suvilioti apgaule“. Ieva buvo suviliota priimti emocinį sprendimą.

 

Toks yra procesas, kurį žmogus išgyvena samprotaudamas emocijomis, priimdamas emocijomis pagrįstą sprendimą. Pirmiausia melas yra rimtai apgalvojamas ir gerai apgalvojamas. Jis skamba teisingai, atrodo gražiai, galbūt tai yra Dievo mokymas, ir jis yra apgalvojamas bei patvirtinamas ieškant kitų, kurie sako tą patį.

 

Kitą savaitę užbaigsime labai praktiškais žingsniais, kurių galite imtis, kad pamatytumėte, ar esate emociškai manipuliuojamas, ir kaip subalansuoti samprotavimus su emocijomis.

 

Iki tol, laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com