CWOWI E-Naujienlaiškis. Gegužė 2015. Asmeninės naujienos, „Didelis paveikslas“

John Fenn, 2015 m. gegužės mėn. 14 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Brangūs draugai,

Visų pirma trumpa žinutė amerikiečiams, kurie rašė maldos poreikius ant paaukojimų vokų, kurie ateina su prenumeruojamu mūsų naujienlaiškiu – kai jūs rašote prašymą gal galėtumėte parašyti savo telefono numerį, kad aš galėčiau paskambinti ir pasimelsti su jumis kartu? Dėkoju jums, jeigu jūs norėtumėte tai padaryti. Žinokite, kad aš meldžiuosi, kaip ir jūs prašote už jus ir jūsų poreikius, ir netgi nusifotografuoju juos į savo telefoną, kad galėčiau prisiminti tuos poreikius ir melstis – aš dažnai bandau paskambinti tiems, kurie atsiuntė paaukojimų. Taip pat, kad galėčiau padėkoti, bet paprastai telefonų numeriai nėra paminėti ant čekių, todėl jeigu jūs norėtumėte juos užrašyti, būčiau laimingas galėdamas paskambinti, padėkoti ir melstis kartu su jumis.

3 dienas Krisas buvo mūsų namuose. Kai aš jam turiu pasakyti, kad jau reikia grįžti į globos namus, kuriuos mes vadiname „mokykla“, jis visada nuliūsta ir kelioms minutėms nutyla. Šią savaitę aš pasakiau jam, kad turiu skristi 2 lėktuvais per vandenyną ir papasakoti žmonėms apie Jėzų, ir jis labai greitai susidorojo su savo liūdesiu: „Gerai, tėti, tu skrisi lėktuvais, tai labai gerai“. Aš verkiau, kai važiavau namo dėl jo geros širdies ir nekaltumo, dėl to kaip jis pasitiki manimi, ir kad aš grįšiu po 2½ savaitės.

Didelis paveikslas

Praėjusią savaitę aš lankiau seminarą skirtą tėvams, turintiems vaikų su specialiais poreikiais - suaugusių neįgalių vaikų, tokių kaip Krisas. Seminare buvo kalbama apie tai kaip suplanuoti jų priežiūrą po tėvų mirties. Po 90 min seminaro aš buvau labai glaudžiai susitelkęs į tą „mažą problemą“, ir prireikė 2 val. kelionės namo, kad nukreipčiau dėmesį į didesnį paveikslą, kad kas beatsitiktų ateityje mums ir Krisui, Tėvas toliau teiks aprūpinimą taip, kaip dabar, lygiai taip maloningai ir dosniai.

Reikia proto ir emocinės disciplinos, kad atsiplėštum nuo įvykių, kurie užgožia didesnį paveikslą, kad pabaigoje viskas bus gerai. Ir tai skatina mane galvoti apie tai, kad santykiais pagrįstas tikėjimas yra ne tai ką mes „darome“, bet gyvenimo stilius.

Dažnai kažkas susisiekia su manimi prašydamas pagalbos kaip „įsteigti“ namų surinkimą (bažnyčią), ir aš visada sakau jiems, kad suprantu jų gerą širdį, bet namų surinkimai nėra steigiami, jie atsiranda natūraliai iš santykių, kuriuos apibūdina Raštas: šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai ir paprastai dar artimas neatgimęs „ramybės žmogus“ tarp jų. Susirinkti namuose yra natūralus tų santykių rezultatas. Taip mes susitinkame su tikslu ir intencija, mylėdami kiekvieną asmenį Viešpatyje, kartu augdami Jame, tai ir yra mūsų tikslas, bendruomenės ir išplėstinės šeimos tikslas.

Žiūrėjimas į „didelį paveikslą“ neleidžiant, kad krizė užtemdytų žvilgsnį – tai taip pat mūsų gyvenimo stilius, kai procese pažįstame vienas kitą – viskas kas mus supa vieną kartą pasibaigs, bet žmonės yra amžini, taigi kokia dabar bebūtų krizė, ji praeis ir mes visi pažinosime vienas kitą visą amžinybę. Nuostabu!

Mes esame dalimi to, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti. Man labai patinka, kaip Lukas pradeda laišką, kurį mes vadiname „Apaštalų darbais“. Jūs prisimenate, kad Lukas parašė Luko evangeliją romėnui Teofiliui, Luko 1:3 sakydamas, kad jis užrašys Jėzaus istoriją chronologine tvarka, taip yra parašyta vienintelė evangelija.

Lukas parašė ir antrą laišką Teofiliui, Apaštalų darbų knyga taip pat parašyta chronologine seka, 1 eilutėje pasakyta: „Pirmoje knygoje Teofiliau aš parašiau apie viską, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti...“ ir tada jis toliau tęsia ir plečia savo pasakojimą, kuris ir yra Apaštalų darbų knyga, apimanti 30 metų ir ji baigiasi Pauliaus aprašymu, kuris yra namų arešte, bet turi galimybę laisvai priimti žmones savo namuose. Tai mes suprantame iš Luko 1:1 iki Apaštalų darbų knygos pabaigos, nes Lukas rašė chronologine tvarka: „viską, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti“.

Apaštalų darbai yra apie mokinius ir kaip Viešpats veikia per juos ir juose, tai nenutrūkstanti istorija visko, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti. Mums taip pat reikia turėti šitą supratimą - viskas, ką Jis darė mano ir tavo gyvenime ir pasaulyje aplink mus yra tik tąsa to, ką Jis pradėjo daryti ir mokyti. Mes esame dalis pasakojimo. Mes esame pasakojimas, mūsų gyvenimas, vaikščiojimas su Juo, visa tai yra dalis to, ką Jis pradėjo daryti ir mokyti.

Štai kodėl Lukas Apaštalų darbuose susitelkia į Šventąją Dvasią žmoguje, Kristus mumyse – tai yra pratęsimas kiekviename žmoguje visko, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti ir tęsia visa tai mumyse. Štai kodėl santykiais pagrįstas tikėjimas ir susirinkimai kartu namuose, yra tai, ką Viešpats įkūrė, kai Jis Adomą ir Ievą patalpino kartu su Savimi jų namuose – tai yra dėmesio centras. Kristus mumyse, Jis tik tęsia tai, ką pradėjo daryti ir mokyti, todėl mes turime norėti girdėti iš Kristaus per kiekvieną iš mūsų, norėti melstis už vienas kitą, norėti pagerbti Kristų kiekviename asmenyje.

Žmonės yra svarbiausias dalykas gyvenime, amžini ir dalis to, ką Jėzus toliau tęsia daryti... nuostabi malonė!

Kai jūs tai skaitote, aš esu Suomijoje, kur vyksta pavasario konferencija, o šiais metais man tai reiškia kiekvieną dieną važinėjimą automobiliu po namus ir susirinkimus ten. Taip pat esu pakviestas dalyvauti TV7 laidoje „Šventosios Dvasios vakaras“ Helsinkyje. Aš labai vertinu jūsų maldas už Barbarą ir Krisą, kurie pasilikę namuose.

Žinokite, kad mes labai vertiname jūsų maldas, jūsų paaukojimus, buvimą mūsų draugais ir dalimi mūsų išplėstinės šeimos. Meldžiuosi už jus!

Daug meilės ir dėkingumo,

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org