Kodėl paėmimas neįvyko praeitą savaitę? 2 dalis

John Fenn, 2015 m. spalio 3 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Atrodo, kad jau parėjo daug laiko ir tai buvo lyg kitoje galaktikoje, kai aš turėjau dvi picų išvežiojimo įmones. Vienoje iš jų dirbo visų mėgstamas vadybininkas. Jis buvo mandagus su klientais ir su visais gerai sugyveno, tik nesuprato koncepcijos, kad į darbą reikia ateiti laiku.

Aš į parduotuvę dažniausiai ateidavau 11val. ryto (atidarymo laikas). Pašėlusiai skambėdavo telefonai, lauke, laukdami kada bus įleisti ir gaus darbo, stovėdavo vairuotojai, o vadybininko nebūdavo.

Dar vienas pavyzdys: ant viršaus didžiųjų (16“/40.6 cm) mūsų peperoni picų, turėdavo būti uždėta 16 uncijų (453 gr.) sūrio ir 52 peperoni gabaliukai, tačiau jis dėdavo 18 uncijų ir 62 gabaliukus. Be to, jam labai patikdavo kalbėtis su bendradarbiais ir kai po priešpiečių ar pietų valandų sulėtėdavo verslo apimtys, jis negalėdavo susitvarkyti ir laiku pabaigti darbo. Dėl to, kiekvieną mėnesį jis viršydavo maisto ir darbo procentus 2000 $.

Bet aš liudijau jam, taigi nuo sausio iki rugsėjo, toliau jam tik duodavau įspėjimus ir kalbėdavausi su juo. Kiekvieną mėnesį ar einamąjį mokėjimo periodą, aš turėdavau nurodyti jam paskutinę ribą ar uždavinį, kurį jis turės įvykdyti. Kai jam nepavykdavo, jis nuoširdžiai atsiprašydavo ir turėjo, kaip jam atrodė, teisėtų pasiteisinimų dėl to, kas nutiko x vakarą, kad procentai sumažėjo... Taigi, aš nusileisdavau.

Spalio 3 dieną aš vėl skundžiausi Barbarai, kad jis už darbą bei maistą ir vėl mums kainavo 2000$ per mėnesį, ir vėl su savo pasiteisinimais ar dar kuo sužlugdė kiekvieną mano užduotį. Ji pasakė: „Jį tu myli labiau už mane, nes kaip pats sakei, mums jis kainuoja mažiausiai 2000$ per mėnesį, tie pinigai paimti nuo mano ir vaikų stalo, kuriuos tu atiduodi jam”. Ji buvo teisi.

Kitą rytą aš jį atleidau

Praeitą savaitę baigiau kalbėdamas apie tai, kaip Steponas Apaštalų darbuose 7:42, mums pasakė, kad Dievas pasiekė ribą, kai nusprendė, jog Jis daugiau nebeduos Izraeliui progos atgailauti. Jis pasakė: „...ir Dievas nusisuko nuo jų, ir atidavė juos garbinti dangaus kareiviją“.

Dešimt kartų Izraelis atmetė Dievą

Tai girdėdamas Dievas nusigręžė ir nebedavė kito šanso, bet leido jiems keturiasdešimt metų klajoti dykumoje. Po metus už kiekvieną dieną, kai jie, ištyrę šalį, nutarė neisią į ją. Žmonės gedėjo ir atgailavo, tačiau jų atgaila buvo pavėluota*.

Kad parodytų Dievui kokie jie nuoširdūs, jie surinko armiją. Be Mozės ir Jozuės, įžengė į Pažadėtą Žemę ir nepaisydami Mozės nurodymų, užpuolė ten gyvenančius amalekitus bei kanaaniečius. Jis sakė jiems neiti, nes „Dievas nebus su jais“, tačiau jie vis tiek puolė, buvo stipriai sumušti ir grįžo atgal į stovyklą. *Skaičių 14:39-45.

Izraelis yra vadybininkas…

Pagal manąjį aukščiau paminėtą pavyzdį, mes galime Izraelį pavadinti vadybininku, o mano poziciją prilyginti savininkui, kaip Dievas buvo Izraeliui. Dievas ir Izraelis pasiekė ribą, Jis nusprendė leisti jiems patirti jų žodžių ir veiksmų pasekmes. Tėvai tokią ribą pasiekia su savo vaikais. Mokytojai, su savo mokiniais. Tam tikra prasme, toliau jiems teikti malonę, reikštų, įgalinti juos ir toliau neteisingai veikti – nuodėmiauti ar tinginiauti. Kažkuriuo momentu jie turi patirti pasekmes, apie kurias buvo įspėti. Būtent tai Dievas padarė Izraeliui. Jų veiksmai priverčia mus padaryti sprendimus, kurių mes nenorime daryti.

Jozuei ir Kalebui buvo leista įžengti į Pažadėtą Žemę

Atkreipkite dėmesį į Jozuės ir Kalebo perspektyvą, ji tokia kaip mūsų, kaip krikščionių, nesvarbu kurioje tautoje gyvename. Jozuė ir Kalebas buvo likutis, kuris matė, kaip jų tauta atkrito nuo Dievo kelių.

Likutis yra mažas audinio gabalėlis, kuris lieka, kai visas kitas audinys būna parduotas arba sunaudotas – tai yra, kas liko iš gabalo. Žodis „likutis“ Biblijoje yra panaudotas 540 kartų ir dažniausiai reiškia „tai, kas liko po to, kai bendruomenė ar tauta, patyrė nelaimę ar katastrofą“.

Dar tai buvo naudojama maisto ar aliejaus likučiams apibūdinti ir „likusiesiems“ žmonėms. Tai tikinčiųjų, gyvenančių Dievui netarnaujančioje tautoje ar kultūroje, padėtis. Taip apibūdinti Jozuė ir Kalebas, kurie buvo likusieji toje kartoje ir taip apibūdinti 7000 kẽlių, kurie atsisakė suklupti prieš Baalą Elijo laikais.

Pagalvok apie tai, ką matė vykstant tas likutis, kai aplink jį visas Izraelis ėmė sekti kitais dievais ir deivėmis. Kaip jie turėjo melstis ir gedėti, ir netgi bijoti to, kas gali nutikti jiems ir jų tautai. Ar mes dabar kitokie, nesvarbu kokioje tautoje begyventume?

Visada yra likutis, kuris su siaubu stebi dalykus, dėl pikto, bedieviško elgesio užgriūvančio jų kraštą – tačiau tai vis tiek ištinka jų tautas.

Ramybės drumstėjai?

Kai 1 Karalių 18:17, Ahabas pirmą kartą sutiko Eliją, jis paklausė: „Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?“ Blogiesiems Dievo sekėjai, tai tas likutis, kurį jie įvardina ramybės drumstėjais ir jiems atrodo, kad jie turi būti pašalinti.

Ši dvasia duota piktojo žmonėms, šis požiūris pastebimas per visą istoriją – nuo Babilono valdytojų, kurie buvo prieš Danielių ir jo draugus, iki Hitlerio, kuris galvojo, kad žydai ir krikščionys kėlė problemas Vokietijoje. Taip pat JAV ir kitų tautų liberalų tarpe, nuolatos auganti drąsa kaltinti konservatorius, krikščionis ir žydus dėl jų tautos bėdų. Anot jų požiūrio, mes trukdom įgyvendinti jų darbotvarkes, pagal kurias, jeigu tik jie galėtų daryti tai ką nori, šalis būtų ramybėje, todėl mes esame tie ramybės drumstėjai.

Žmonės manęs klausė...

Kai aš keliauju, manęs dažnai klausia, ar aš jaučiu piktąsias dvasias virš miesto. Ir jeigu aš skiriu tam dėmesio, dažnai galiu pajausti ypatingas demoniško veikimo sritis, arba kokia „didžiausia“ viešpataujanti dvasia regione. Tačiau, tiesą sakant, aš taip gerai suvokiu Kristų manyje ir Dievo buvimą viduje, aplink bei su manimi, kad ieškau to, ką Jis daro toje srityje. Taigi, aš matau ir jaučiu, ir patiriu tik Jį. Aš tiesiog natūraliai neieškau to, ką daro velnias.

Mato 24:14 Jėzus sakė: „Ir ši karalystės Geroji Naujiena bus paskelbta visame pasaulyje su liudijimais (ženklais/stebuklais), ir tada ateis galas“. ŠTAI manoji, mūsų padėties pasaulio dalykuose, matavimo lazda – ką Dievas daro, o ne tai, ką daro velnias.

Mane stulbina, kaip trisdešimt aštuntajame Ezekielio knygos skyriuje aprašytas aljansas tarp Rusijos, Turkijos ir Irano (Senojo Testamento laikais Persija, į kurios sudėtį lengvai galėjo tilpti ir Irakas), kasdien formuojasi tiesiog mūsų akyse. Netgi kai aš rašau šį straipsnį, mes matome Rusijos žinias, Iranas ir Irakas vykdo Rusijos bazių statybą Irake bei Sirijoje – nuostabios dienos!

BET... asmeniniame lygmenyje, aš turiu koncentruotis į Vieno balso klausymą: Kristus manyje, šlovės viltis.

Daug, daug krikščioniškųjų pranešimų iš tiesų yra iššaukti baimės dvasios – nuo konspiracinių teorijų iki pasaulinės ekonomikos žlugimo. Dauguma krikščionių pasiekė tokį lygį, kad jiems daugiau tai neberūpi. Jiems atsibodo visi tokio pobūdžio pranešimai. Dauguma šių pranešimų prilygsta sausiems pusryčiams: vaisiai, riešutai, dribsniai.

Kai Jono 10:3, Jėzus pasakė, kad Jo avys girdi Jo balsą ir Jis kiekvieną šaukia vardu, tai buvo tik pirma Jo teiginio dalis. Teiginį Jis užbaigia penktojoje eilutėje „O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.

Per daug tikinčiųjų klauso kitų balsų, o ne Gerojo Ganytojo esančio juose. Mes gyvename tokiomis dienomis, kai Dievas nusigręžė ir leidžia tautoms vaikščioti savo keliais. Mes esame likutis, su nuostaba ir siaubu stebintis kas vyksta aplink mus, pasaulyje. Ir kaip visada, kaltę suvers mums...

Aš pabaigiau straipsnio limitą. Kitą savaitę viską sujungsiu - kodėl neįvyko paėmimas ir ką daro Dievas.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Kodėl paėmimas neįvyko praeitą savaitę? 1 dalis

John Fenn, 2015 m. rugsėjo 26 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

JAV kaip tik dabar rodomas geras filmukas - „Misteris Holmsas“. Herojus, detektyvas Šerlokas Holmsas buvo sukurtas dar 1947 metais. Filme dabar jam devyniasdešimt treji ir jis bando ištirti savo paskutinę, trisdešimt penkių metų senumo bylą, nes tada ją ištyrė neteisingai. Po visko, kai suprato tikrąją to įvykio tiesą, jis suformulavo tokį apibendrinimą, kurį būtų galima pritaikyti ir tiems žmonėms, kurie patikėjo bei laukė paėmimo, kuris taip ir neįvyko prieš porą savaičių.

„Aš surinkau visus faktus, bet nesuvokiau jų prasmės“.

Ši serija apie tai, kodėl neįvyko „numatyti“ dalykai

Kai seki pastaruosius dalykus socialinėje ir krikščioniškoje žiniasklaidoje, akivaizdu, jog laukdami paėmimo, dauguma žmonių buvo arti beprotybės. Kiti gi, tą dieną, laukė globalinio finansų žlugimo arba abiejų dalykų.

Tačiau, pastovūs skaitytojai prisimins dabartinę mano „sapnų seriją“ ir elektroninius naujienlaiškius, kuriuose aš dalinausi, jog Viešpats man sakė nelaukti įvykio, nes vyksta didesnis procesas. Nors to proceso metu bus keletas įvykių, tačiau paėmimas dar ne dabar. Ši serija apie didesnį procesą.

Noriu pasakyti, nemanykit, jog aš teigiu, esą viskas yra gerai ir mūsų laukia ramus buriavimas – tikrai ne. Mažiausiai du metus JAV ir pasaulio laukia ekonominės ir politinės problemos. JAV ir pasauliui ateina tokie laikai, kad jei tu nepažįsti To, kurį įtikėjai ir nežinai kaip dabar vaikščioti su Juo, tavęs gali laukti dideli sunkumai. Bet pabaiga dar ne dabar.

Taigi kodėl neįvyko paėmimas?

Galų gale, 2001-ais ir 2008-ais metais, ekonominė ir kitokia sumaištis smogė pasaulio prekybai galingais „pasikeitimais/įvykiais“ Elulo 29 dieną pagal hebrajų kalendorių. Tačiau 2015 metais nieko neįvyko, nepaisant, kad atėjo Šemitah metai, nepaisant kruvinų mėnulių, nepaisant milijonų parduotų knygų ir su nekantrumu dūzgenančio interneto.

Jei norite paskaityti lengvai suprantamą knygą apie Dievo jubiliejines datas, siūlyčiau Granto Jeffrey „Armagedonas“ bei „Pasimatymas su likimu“, kuriose jis detaliai išnagrinėja kelias Žydų šventas dienas bei istorinius įvykius istorijos eigoje, įvykusius tomis datomis.

Kodėl nieko neįvyko, kaip buvo laukta? Ar tiesiog dėl to, kad Dievas nėra nuspėjamas, ar dėl to, kad vyksta didesnis procesas? (Taip). Atsakymas yra daug rimtesnis nei dauguma suvokia. Štai kodėl ši serija yra susieta su Dievo baime. Šiame laikmetyje mokyklinukės svaigimas dėl naujausių keistų populiarių mokymų turi būti pakeistas pagarba Dievui.

Visų pirma: Kodėl pranašystė NEišsipildė kaip buvo tikėtasi? Yra keli galimi atsakymai.

Aplinkybė Nr. 1. – jie buvo kūniški

Pirmasis paaiškinimas – asmuo, kuris gavo paranašystę kalbėjo iš kūno ir suklydo. Tai įmanoma. Būna žmonių, kurie studijuoja Žodį ir padaro išvadas, kurios remiasi tik Žodžiu be Šventosios Dvasios vedimo. Nors patys jie mano esą teisūs remdamiesi racionaliu ar moksliniu požiūriu į tikėjimą. Pavyzdys – tai, kas neįvyko šį mėnesį, buvo nutikę ir anksčiau – apie tai 1988 metais buvo parašyta garsi knyga, kuri pranašavo apie paėmimą. Anot tos knygos paėmimas turėjo įvykti 1989 metais.

Aplinkybė Nr. 2. – žmonės atgailauja

Kitas paaiškinimas – pranašystė gali neįvykti kai žmonės atgailauja. Tokia buvo Jonos pranašystė Ninevei, kad ji, per 40 dienų bus sugriauta, tačiau tai neįvyko. Dėl jų atgailos Viešpats sulaikė teismą ir pranašystė neišsipildė. Ne Jona suklydo, bet Dievas pakeitė savo sprendimą, kai jie sureagavo į pranašystę apie sugriovimą.

2a yra sususijusi su aplinkybe Nr. 2. – kai žmonės neatgailauja, bet nusigręžia nuo Dievo, nors jiems ir buvo duoti galingi pranašiški žodžiai, tačiau dėl nusigręžimo ši pranašystė neišsipildo. Mozės pavyzdys, kai jis atėjo nuo degančio krūmo pranašaudamas Izraeliui, kad Viešpats išves juos iš Egipto į medumi ir pienu tekančią žemę.* Ši pranašystė neišsipildė, nes tauta nustojo sekti Viešpačiu. Ji išsipildė tik Jozuei ir Kalebui, nes pastarieji pilnai sekė Viešpačiu (*Išėjimo 3:17,4:29-31).

Aplinkybė Nr. 3. – apreiškimo apie velnio planą nesuvokimas

Dar vieną situaciją matom Apaštalų darbų 27:10, kai Paulius dvasioje jaučia – jeigu jie vyks į kelionę „...mes prarasime laivą, krovinį ir gyvybes“. Šioje situacijoje Viešpats parodė jam velnio planą, kas nutiks, jeigu neįsiterps Dievas. Vėliau, šiame skyriuje mums pasakyta, jog po keturiolikos dienų pasninko Paulių aplankė angelas ir jam pasakė, kad Dievas išsaugos visus (276 žmones), tačiau jie praras laivą ir krovinį. Tai buvo atvejis, kai Dievas atskleidė velnio planą tam, kad malda jis būtų sustabdytas.

Daugelis gerai žinomų krikščionių sudraudžia Šventąją Dvasią, nes galvoja, jog apreiškimas apie tai, kad ateityje nutiks kažkas bloga yra iš velnio. Jie nesuvokia, jog labai dažnai Tėvas atskleidžia priešo planus, kad asmuo galėtų melstis Jam, o Jis galėtų legaliai įsiterpti ir sustabdyti, kad tai neįvyktų.

Aplinkybė Nr. 4. – „Tada Dievas nusigręžė“ – apie tai ir ši serija

Rašte aprašyta dar viena priežastis, dėl ko pranašystė neįvyksta. Apie tai labai retai kalbama ir tai, mano manymu, yra žinoma. Tai yra dalis didesniojo dangiškojo proceso ir žvelgiant žemišku žvilgsniu tai nėra lengvai matoma.

Kaip aukščiau minėtame filme apie Šerloką Holmsą, mes turime užsiduoti sau tą patį klausimą – ar ir jie surinko visus faktus, bet nesuprato jų prasmės?

Trumpas atsakymas – metų metais kaip ženklai žmonėms nutinka daugybė įvykių, kuriais viliamasi, jog jie pakeis savo kelius, tačiau, kai įspėjimai yra ignoruojami, kažkuriuo metu žmonėms leidžiama patirti tai, ko jie nori.

Todėl kartais, didelėje įvykių grandinėje atskiras įvykis, kuris turėtų įvykti, bet neįvyksta, nes Dievas vėl pratęsė malonę. Tačiau kitais kartais, tai neįvyksta dėl to, kad Dievas pajudėjo ir duoda jiems patirti jų veiksmų pasekmes, kurios yra švelniausios formos teismas.

Galatams 6:1-8 Paulius sakė su romumu pataisyti pagautąjį nuodėmiaujant, tačiau, jei jis norės ir toliau taip elgtis, leisti jam tai daryti, nes Dievas nesiduoda išjuokiamas. Jis duoda kiekvienam mūsų tai, ką pasėjome. Kitais žodžiais tariant, jūs bandėte, bet jie reikalavo leisti jiems eiti savuoju keliu, taigi, nors jūs žinote geriau, jiems turi būti leista patirti savo veiksmų pasekmes – tai Dievo būdas.

Štai kaip elgėsi Izraelis

Skaičių 14:2 izraelitai dešimtą kartą skundėsi Dievo planu sakydami: „Ar Dievas nori, kad mes užuot numirę Egipte, mirtume dykumoje“. Galimybės grįžti į Egiptą nebuvo. Išėjus iš Egipto, po dešimtojo karto skundimosi, pradėdamas 20 eilute, galiausiai Viešpats Mozei pasakė:

„Aš atleidau jiems, nes tu prašei <> bet tai, ką jie kalbėjo man girdint, Aš jiems padarysiu <> jūs visi mirsite dykumoje (kaip ir prašėte) <> visi, nuo dvidešimties metų ir vyresni, kurie išėjo iš Egipto...“

(Jei skaitytojas nesupranta kaip jiems galėjo būti atleista, bet vis tiek teko mokėti kainą už maištavimą, aš siūlau paklausyti vieną iš mano „Atleidimo“ serijų, kuri paaiškina, jog nusižengimai yra vertikalūs (nuodėmė) ir horizontalūs (sužeidimas/žala). Nuodėmė danguje gali būti atleista, bet sužeidimas/žala padaryta žemėje, turi būti apmokėta.

Jei peržvelgsite tuos dešimt kartų Izraelio murmėjimų ir skundų, pamatysite, kad kiekvieną kartą Viešpats norėjo susidoroti su jais, bet Mozė juos užtardavo ir Viešpats pasigailėdavo. Galiausiai buvo prieita riba, kai Jis nebenorėjo leisti jiems eiti toliau. Ir davė patirti būtent tai, ką jie kalbėjo, tai yra – norėjo mirti dykumoje.

Kai Apaštalų darbų septintame skyriuje Steponas sako savo ginamąją kalbą, jis pamini šitą Izraelio istorijos momentą: „Tada Dievas nusigręžė nuo jų ir paliko juos garbinti dangaus kariauną...“. Tai taikytina ir žmonėms, kurie reikalauja leisti jiems eiti savo, o ne Dievo keliais. Jis „nusigręžia“ ir leidžia jiems daryti tai, ką jie nori. Tai padeda mums atsakyti į klausimą, kodėl neįvyko iš pažiūros tokie nusakomi dieviški nurodymai. Likite su mumis.

Šiandien baigiau limitą, tęsiu kitą savaitę. Iki tada, laiminu.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Šventumo pažinimas / Dievo baimė. 2 dalis. Krisas ir mergina

John Fenn, 2015 m. rugsėjo 19 d., 

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Krisas ir „mergina”

Krisas ir aš buvome LOWE‘s parduotuvėje, kurioje prekiaujama namų apyvokos reikmenimis, prietaisais, technika ir panašiai. Jau tapo nuolatiniu jo įpročiu, sėdint neįgaliųjų vežimėlyje įsikibti į pirkinių vežimėlio rankeną, tada aš einu į priekį prieš vežimėlį ir traukiu jį ir Krisą. Mes atrodome kaip trijų dalių traukinukas, važinėjantis tarp praėjimų. Visi mus pažįsta kaip tuos, kurie tuština lentynas, plačiu ratu aplenkdami kampus. Krisas tik šluoja produktus nuo lentynų.

Būtent tą dieną, aplenkdami kampą, taip kaip važiavo Kriso ratukai, sutikome vyrą ir maždaug septyniasdešimt penkių metų moterį. Jis pamatė juos ir prasilenkdamas  sušuko moteriškei: „Atsargiai mergina, atvažiuoju, atsiprašau!”

Jie mus pastebėjo tada, kai lenkiant juos Krisas pasakė: ”Atsiprašau mergina, viskas gerai, ačiū!”. Mes tik per colį nepataikėme į juos. Nors viskas vyko lėtai, bet Krisui tai buvo automobilių lenktynės.

Po kelių minučių, susitvarkę reikalus, pasukome link Walmart išėjimo durų. Barbara buvo susidariusi produktų sąrašą ir šiek tiek sutaupė Krisui, ir aš taip pat. Kai lenkėme kampą, vėl vos nesusidūrėme su ta pora ir Krisas vėl sušuko moteriškei: „Atsargiai mergina! Atvažiuojam!“ Tuomet vyras pasisuko užkalbinti Kriso:

„Argi mes nebuvome susitikę prie kitų durų, jaunuoli?“ Ir pasisukdamas į mane pasakė: „Gera auklyba pone, tikrai gera“. Jis ištiesė ranką ir paspaudė manąją. „Jis malonus jaunuolis. Mano žmona jau seniai nebuvo pavadinta mergina, tai mus prajuokino, pralinksmino visai dienai! Ačiū.“ Krisas matydamas, kad žmogus spaudžia man ranką paklausė: „Ar galiu ir aš paspausti jums ranką, pone?“

Paspaudęs jam ranką Krisas pasakė: “Ačiū pone, mums dabar reikia eiti. Eikš tėti, vairuok mašiną pirmyn!” Jis padarė tokį garsą kaip startuojantis sportinis automobilis ir mes išriedėjome. Aš ir vėl buvau nustebęs, Krisas kažką palaimino net nesuprasdamas to ir, kaip maloniai ta pora į tai sureagavo, abi pusės pagerbė viena kitą: Krisas - kreipdamasis kiek tik įmanoma mandagiau, o jie - suvokdami ir pagerbdami jo gerą širdį.

Aš kalbėjau... 

... kad Dievo baimė, tai gili pagarba. Nuolanki Jo baimė prasideda nuo apreiškimo apie Jį. Gimimo metu Krisui apie kaklą buvo užsivyniojusi bambos virkštelė, dėl to jo protas likęs kaip ketverių metų amžiaus vaiko, nors dabar, kai tai rašau, jam yra beveik trisdešimt šešeri metai.

Tačiau jis apreiškimo apie Dievą turi daugiau, nei dauguma „normalių“ tikinčiųjų. Vieną dieną jis atšliaužė koridoriumi (jis gali išsilaikyti ant kojų, bet negali vaikščioti) sakydamas: „Tėti! Tėti! Žinai ką man Jėzus pasakė?!” Aš atsakiau: „Ne Krisai, ką Jis pasakė?“ 

- “Jis pasakė, kad vieną dieną Jis vaikščios su manimi po kalnus. Va. Štai ką Jis pasakė, 'Yahoo'! Štai ką Jis pasakė! Va, Jis vaikščios po kalnus su manimi!“ Juokėsi ir pats sau kikeno.

Aš patyriau Viešpaties aplankymą, kuriame dalyvavo ir Krisas. Kartą, kai mes buvome krikščioniškame koncerte, Viešpats atėjo ir atsistojo kairėje mano kėdės pusėje. Kelias minutes mokė mane apie išgydymą, o tuo metu Krisas sėdėjo savo ratukuose mano dešinėje.

Nors niekada, nuo pirmojo aplankymo 1986-ųjų kovą, jokiu aplankymo metu, Viešpats nebuvo kalbėjęs apie jo išgydymą.

Priešingai manajam, Kriso tikėjimas yra laukti kol jis pateks į dangų, kur galės vaikščioti kartu su Jėzumi. Jis sako: “Kai aš nuvyksiu į dangų, aš bėgiosiu“ ir panašius dalykus. Štai toks yra jo tikėjimas. Jėzus niekada neužsiminė, kad Jis veiks priešingai jo tikėjimui. Krisas turi tikrą ir gilią pagarbą Viešpačiui, vaikiškai paprastą, gimusią per apreiškimą. Jis yra Dievas, ne Krisas. Tačiau Jis, be kitą ko, yra ir jo draugas. Paprasta.

Kiekvieną kartą, kai pro šalį pravažiuoja greitosios pagalbos automobilis, ar pro šalį, į avarijos vietą nuskuba gaisrinės, ar koks nors liūdnai atrodantis, ar vienišas žmogus ir kitais panašiais atvejais, kuriuos jis pastebi, pirmoji Kriso reakcija, čiupti man už rankos ir pasakyti: „Gal mums reikia pasimelsti?“ Ir mes tai darome. Geriausias jo draugas globos namuose - jauna panelė, misionierių poros dukra. Kai ji būna nusiminusi, jis ją ramina: „Viskas gerai Franke, Jėzus su mumis, viskas gerai. Galima, aš pasimelsiu už tave?“

Pagarba kitiems yra natūralus Dievo apreiškimo rezultatas, nes tame yra Dievo baimė, kaip pagarba tiems, kuriuos Jis sukūrė  pagal savo paveikslą ir panašumą.

Kaip kontrastas, susijęs su Dievo baimės trūkumu - tai atskaitomybės vienas kitam ir Jam trūkumas. Laisvamanystės jausmas, kai prarandama pagarba Dievo dalykams ir savęs apgaulė, kai nesureikšminama nei nuodėmė, nei asmens, nei surinkimo, nei tautos supasaulėjimas.

„Sonic“ panelė

Krisas ir aš važiavome vietinio, greito maisto restorano, kurio pavadinimas Sonic privažiavimu. Jie veikia pagal klasikinį, 1950 metų, amerikietiškų įvažiuojamų restoranų pavyzdį - tu įvažiuoji į teritoriją, kurioje yra meniu lentelė ir paspaudus mygtuką  kažkas viduje priima tavo užsakymą, o asmuo, vadinamas „car hop“ (skraidančiu tarp mašinų), kuris bent jau mūsų rajone kartais yra su riedučiais, per kelias minutes atneša tau užsakymą. Bet ši Sonic dar turėjo privažiavimo juostą ir mes prie lango laukėme savo eilės.

Mums belaukiant aš pastebėjau, kad prieš mus stovinčio automobilio klientė, pajudėjo link prie išvažiavimo į gatvę stovinčių dviejų šiukšlių konteinerių. Maitintis įvažiuojamame restorane reiškia, kad užsakytą maistą tu valgai automobilyje, šie konteineriai skirti lankytojų patogumui, išvažiuojant išmesti nuo maisto likusias šiukšles.

Bet jaunoji panelė priekyje mūsų privažiavo prie šiukšlių konteinerių ir, užuot į konteinerį metusi atliekas nuo maisto, išlipo iš automobilio ir ištuštino visas susikaupusias šiukšles nuo galinės sėdynės, nuo grindų ir iš visur kitur, kur tik galėjo tame automobilyje rasti. Vieną šiukšlių konteinerį pripildė ne restorano atliekomis.

Visa tai stebėdamas pagalvojau: „Ji neturi supratimo, kam jie ten padėti arba, ji supranta, tačiau tai jai nesvarbu. Kur gi pagarba tam, kas gerai ir blogai? Ji aiškiai neturi Dievo baimės. Aš spėliojau, ar ji tikinčioji? Kodėl ji nežino ar nesirūpina pagarba, tikra tų konteinerių paskirtimi? Kodėl ji neturi vidinės disciplinos susivaldyti ir netinkamai jų nenaudoti.

Visuomenė

Visur kur bežiūrėtume, nebematome pagarbos paprastoms, aukščiau minėtoms taisyklėms, pagarbos žmogaus gyvenimui. Ar tai būtų tauta, besiveržianti per kitos sieną, negerbdama jos suverenumo, ar ISIS žudanti kiekvieną musulmoną arba „netikintį“, kuris tiki ne taip kaip jie. Daugumoje pasaulio vietų nėra Dievo baimės. 

Gal ir gerai, kad aš greitai išeikvosiu straipsnio limitą, nes imčiau kalbėti apie surinkimo susiskaldymą dėl kilimo spalvos, arba apie pastorius, kurie jų surinkimą palikusius žmones nuo sakyklos vadina veikiamais arba turinčiais demoną, apie krikščionis lyderius turinčius romanus, išsituokusius ir vos praėjus devyniasdešimčiai dienų vedančius savo sekretores arba šlovinimo lyderes ir, staiga viskas gerai… oho. Kur Dievo baimė tikinčiųjų tarpe?

Atsakymas - reikia asmeniškai vaikščioti su Dievu, turėti apreiškimą apie Jį - kaip Dievą. Ir vaikščiojimas turi būti toks, kai asmuo nesitiki atlygio už tai - tik yra pagautas mylinčio Dievo, dėl paties Dievo. Tačiau tiems, kurie nori turėti nuolankią ir sąžiningą širdį, kaip ir parašyta pirmame skyriuje Romiečiams, Jo savybės ir pagrindiniai apreiškimai apie Jį gali būti matomi net ir kūrinijoje. Kai aš matau gamtos mylėtoją, kuris pripažįsta, kad Dievas yra Kūrėjas, aš galvoju, jog jis yra arčiau Dievo Karalystės už daugelį tų, kurie sakyklose ir suoluose.

Dievas nėra išprotaujamas, kad tu mąstydamas galėtum suprasti Dievo baimę. Jis yra Dvasia, Jis yra Šventas ir todėl turi būti suvokiamas žmogaus dvasioje. Štai kur yra apreiškiamas Dievas. Štai ten gimsta nuolanki pagarba, Jo ir visko ką Jis sukūrė, gerbimas.

Kitą savaitę nauja tema, bet susijusi su šia, tinkanti šiam mėnesiui - Paėmimo mąstysena… sekite mus. Iki tada, 

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org 

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI Naujienlaiškis. Rugsėjis 2015

John Fenn, 2015 m. rugsėjo mėn. 15 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Pirmiausia noriu paminėti maldos poreikį ir pasidalinti naujienomis apie namų bažnyčių tinkle esnačius surinkimus Irane. Šis naujienlaiškis siunčiamas į daugelį šalių, tūkstančiams žmonių ir naujienlaiškyje, skirtame JAV aš paminėjau kai kurias detales. Jei norite sužinoti naujienas ir esate CWOWI tinkle (tiems, kurie ne JAV), dėl išsamesnių detalių jūs turite parašyti man. Jei jūs esate iš JAV, jums reikia paskaityti JAV skirtą naujienlaiškį, nes tie du naujienlaiškiai yra skirtingi.

Aš tik pasakysiu: prašau visą mėnesį melskitės už Irano namų surinkimų tikinčiuosius ir jų lyderį. Ačiū jums.

Kvailystė apie paėmimą

Daugelis tikinčiųjų buvo susijaudinę dėl paėmimo, kuris, galbūt turėjo įvykti praeitą ar šią savaitę. „Nes viskas atlikta, kad šis laukimas išsipildytų“. Tai nėra teisinga, tačiau, jei jūs paklausysite bent vienos tikėjimo srovės, išgirsite apie idėją, jog viskas yra paruošta. Tačiau taip nėra, nesvarbu ką žmonės skelbia Facebook‘e ar kitose interneto platybėse.

Niekas nežino, kada Viešpats sugrįš paimti Savo Kūno. Paulius sako, kad Jis ateis mūsų kaip vagis naktį. Palyginimas – kaip vagis naktį įsibrauna į kieno nors namus pasiimti to, kas jam nepriklauso – taip pasaulis žiūrės į surinkimo žmonių paėmimą, kurie bus iš jų pavogti.

Mes galime tyrinėti laikus ar periodus, tačiau žinome, jog sekantis svarbus įvykis pagal Ezekielio 38 ir 39 bus koalicinis Rusijos ir Irano bei jų sąjungininkų karas prieš Izraelį bei jo sąjungininkus.

Pranašiška įžvalga: Prisiminkime, ką aš rašiau anksčiau

Aš esu rašęs ir netgi turiu CD/mp3 įrašų serijas, kad Ezekielio 38:1-7 kalbama apie sąjungą tarp tų, kurie yra tapę moderniąja Rusija, Turkija, Iranu (Persija, t. p. galėtų būti ir Irakas), Sudanu ir Libija tame skaičiuje. Pasakyta, kad „jiems vadovaus“ modernioji Rusija.

Aš komentavau, kad 12 eilutė sako, jog jie puls Izraelį, kad jį apiplėštų. Pagal 13 eilutę, kitos tautos klaus: „Ką jūs galvojate tai darydami, ar atėjote grobti?“

Šios eilutės perteikia pasaulio atsaką, mažų mažiausiai pradžioje, kai jie stebės Rusiją ir jos sąjungininkus, kurie susirinks, kad įsiveržtų. Atsakas bus žodinis, diplomatinis. Aš pabrėžiau, kad pastarosios sąjungos nusiteikimas, esą jie saugiai įsiverš į Izraelį ir sulauks vien tik diplomatinių padarinių, reikš, kad jie bus atlikę seriją smulkių įsiveržimų į kitas šalis ir tai teiks jiems pasitikėjimą susivienyti prieš Izraelį. Dalis tokių invazijų gali reikšti mažesnių sąjungų sudarymą, tokių kaip virtualus Šiaurės Kaukazo prijungimas ir, pavyzdžiui, santykių su Baltarusija sutvirtinimas.

Ši pranašystės dalis pildosi tiesiog dabar, kai pasaulis matydamas iki šiol mažesnio mąsto Rusijos įsiveržimams į Čečėniją, Gruziją, Ukrainą, o šiuo metu ir į Siriją, davė tik diplomatinį atsaką. Supraskite svarbiausią šių dalykų dalį – 1994 metais prezidentas Klintonas su Ukraina pasirašė sutartį, kurioje pažadėjo, kad invazijos atveju JAV karinės pajėgos gins juos nuo bet kokio įsiveržimo.

Kai šis susitarimas buvo išbandomas, dabartinis JAV prezidentas nedarė nieko, tik taikė ekonomines bei diplomatines sankcijas. Tai pavyzdys kaip dabar gali susiklostyti įvykiai Sirijoje ir, pavyzdžiui, aktyvesni veiksmai Ukrainoje. Tai galiausiai kreips surinkti aljansą prieš Izraelį ir manyti, kad dalykai vyks taip kaip anksčiau. Jie manys, kad sutartys žadančios jiems padėti neveiks, o pasekmės bus tik ekonominės ir diplomatinės ir jie praturtės nušluodami Izraelį nuo žemėlapio. Šie neteisingi paskaičiavimai bus jų žlugimo priežastimi.

Pastarieji dalykai dar turi įvykti ir dar daugiau, kad aljansas (kurio formavimosi procesas jau vyksta) įgytų pasitikėjimo, jiems reikės galvoti, kad jie gali įsiveržti į Izraelį ir sulaukti tik diplomatinių pasekmių.

Dar viena Rašto eilutė į kurią reikia atkreipti dėmesį

Turi išsipildyti dar viena rašto eilutė, būtent Izaijo 17:1, kuri sako, kad Damaskas taps krūva griuvėsių arba, kaip sako Išplėstinis vertimas: „nustos būti miestu“. Taip dar niekada nėra buvę, nes jis (Damaskas) yra laikomas seniausiu nuolatos apgyvendintu miestu pasaulyje. Aš tikiu, kad Izaijo 17:1 pranašystė išsipildys Ezekielio 38-39 skyriuose aprašyto karo metu, nes įsiveržianti armija ateis iš šiaurės (15 eilutė), mažų mažiausiai – dalinai per Siriją.

Tai, ką mes matysime ateinančiomis dienomis ir metais, tai Rusijos drąsa ir stiprėjantis aljansas prieš Ezekielio paminėtas valstybes.

Atkreipkite dėmesį, kad Ezekielis sako, jog invazija įvyks, kai Izraelis ilsėsis, nes gyvens saugiai (11 eilutė). Tai gali reikšti, kad bus sudaryta regioninė taikos sutartis tarp Izraelio ir Palestinos Vakarų Krante. Ar bus tokia sutartis, mes nežinome, tik Ezekielis pranašauja, kad regioniniame lygmenyje jie gyvens taikoje ir saugiai. Taigi, visiškai įmanoma, jog regioniniame lygyje Izraelis gyvens taikoje, o tuo metu horizonte, aplinkinėse tautose, siautės karas.

Karas pakryps ne taip, kaip jie galvojo

Ezekielio 38:21-22 eilutėse Viešpats sako, kad Jis pašauks kalaviją prieš besiveržiančias armijas iš visų Jo „kalnų“. Kalnai pranašystėse reiškia tautas – Danieliaus 2:34-35 Nebukadnecaras pamatė savo regėjime didelį akmenį, kuris sutriuškino statulos pėdas. Akmuo išaugo tapdamas dideliu kalnu ir pripildė visą žemę. 44 eilutėje Danielius aiškina, kad kalnas yra Dievo karalystė, kuri niekada nebus sugriauta. Taigi, kai Viešpats šaukia savo kalnus jungtis prie Izraelio kovai su Rusijos aljansu, žinok, kad tai įvyks. 39 skyriuje sakoma, kad Izraelis nugalės. Jam prireiks septynių mėnesių palaidoti negyviems priešams, o surinkti nugalėtųjų armijų resursai ir prekės prilygs septynių metų ištekliams.

Taigi, užuot kvailai tikėjęsi paėmimo suvokite, kad dar yra daug dalykų, kurie turi susidėlioti į vietas. Tada, kai būsime arti tų dalykų, susikaupkime, jog gyventume savo gyvenimą DABAR, būdami išmintingi natūraliojoje srityje. Aš prisimenu, kai Viešpats aplankė mane per Arabų pavasarį. Aš dalinausi apie tai šiuose naujienlaiškiuose, kai klausinėjau Jį dėl detalių. Po to, kai man Jis pasakė kelis dalykus, tarė: „Bet kas tau dėl to? Tau reikia būti Tėvo reikaluose“. Nuo tada esu susitelkęs į tai. Pažiūrėkime naujienas apie Turkiją. Pažiūrėkime naujienas apie Rusijos plėtrą. Pažiūrėkime naujienas apie Izraelį ir regioninę taiką su palestiniečiais. (Gali būti, jog regionas yra taip susikoncentravęs į ISIS, kad kuriam laikui Izraelį paliko ramybėje).

Nukreipia mūsų žingsnius

Šiandien (tuo metu kai aš tai rašiau) vyko gero draugo laidotuvės, Barbara ir aš stebėjome tai per Internetą. Jos buvo transliuojamos daugeliui tautų, nes būdamas gyvas jis veikė plačiai. Jo vardas Dave Duell, mes jį pažinojome daugiau nei trisdešimt penkerius metus. 1980 metais jis mane įšventino, tą kart Viešpats davė jam pranašiškus žodžius, kurie išsipildė mano gyvenime. Kai buvome pastoriais auditorinėje aplinkoje, metų metais mes kviesdavome jį pamokslauti surinkimuose. Persikėlę į Oklahomą toliau palaikėme su juo ryšius.

Jis paskambino man prieš 3 mėnesius ir pasakė, kad bus Tulsoje, norėjo sužinoti, ar galėsiu su juo papietauti ar pavakarieniauti. Deja, jo buvimo mieste metu aš turėjau būti tarnavimo kelionėje, taigi mes valandėlę pasikalbėjome, prisimindami ir dalindamiesi apie einamus įvykius, apie tai, ką darome tarnavime. Aš priminiau jam jo juokingas ir nuostabias dešimtmečių istorijas, o jis su manimi pasidalino apie tų įvykių užkulisines detales.

Mirtis jį ištiko staiga, po trumpos ligos. Aš labai dėkingas Tėvui, kad Jis, man surengė šį pokalbį su Deivu ir mes, prieš jam išeinant namo, galėjome pakalbėti telefonu. Kuo vyresnis tampu, tuo labiau dėkingas Tėvui, kad Jis nukreipia mano žingsnius. Tai mažos malonės ir palankumas, kuriuos Jis teikia savo vaikams. Tačiau jūs turite įžvelgti ir pripažinti, kad suvokiate Jo ranką esančią tuose „sutapimuose“.

Anot Hebrajams 10:32, atėjus neramiems laikams: „Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs buvote apšviesti...“ kitais žodžiais tariant, atsigręžkite atgal į Jo ištikimybę, Jo sutapimus, kurie yra įrodymas, jog Jis kontroliuoja mūsų gyvenimą. Remdamiesi šiais pastebėjimais mes galime išlaikyti tikėjimą Jo dabartine ir ateities ištikimybe bei kontrole mūsų gyvenimuose. Ilsėkis Jo charakterio jėgoje, Jis patvirtino pats Save!

Kelionės: rugsėjo 23-29 d. – Florida; spalio 12-19 d. – Naujoji Anglija (Mančesteris, Naujasis Hampšyras. Kontaktai informacijai: syto99@gmail.com). Jeigu mano e-laiškų antraštėse nebus nurodyta šeimininkų kontaktinės informacijos, e-laiškus siųskite man.

Krisas jaučiasi gerai, jis supranta, kad aš turiu vykti į kelionę ir „papasakoti žmonėms apie Jėzų“. Bet prašau prisiminkite jį maldose. Kai kelionėse užsibūnu ilgiau nei paprastai, susijaukia jo suvokimas apie tai, kada tėvelis sugrįš namo. Tada globos namai (Barbara ir aš) turime kęsti jo pyktį ir kitas problemas, kai jis nenori eiti į dirbtuves, kuriose užsiima amatu bei visokiais rankų darbais. Ačiū!

Mes su Barbara vertiname jūsų maldas bei finansinę paramą, matome labai stiprų Viešpaties ir Tėvo buvimą susirinkimuose, dažną gilių problemų išgydymą, dažnus, labai asmeninius Viešpaties prisilietimus.

Aš žinau, kad dažnai tai sakau, tačiau iš širdies: ačiū, kad esate mūsų gyvenimo dalimi! Būkite palaiminti!

John ir Barbara (ir Krisas)

www.supernaturalhousechurch.org

Šventumo pažinimas / Dievo baimė. 1 dalis. Saliamonas

John Fenn, 2015 m. rugsėjo 12 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Aš metų metais ne kartą girdėjau ir skaičiau, kad man reikia turėti Dievo baimę, bet joks pamokslas nei jokia knyga nepasakė man, kaip tai padaryti. Dievo baimė – išminties ir pažinimo pradžia*, bet kas tai yra? Tačiau, aš tikrai žinau, kas tai nėra. Stebėdamas kitų žmonių veiksmus aš kartais spėliodavau: „Negi jie neturi Dievo baimės?“ *Patarlių 1:7, 9:10.

Ši serija yra apie „pagarbius santykius“ arba „Viešpaties baimę“ bei, apie tai, kodėl Kristaus kūnas ir visuomenė neturi nei šventumo suvokimo, nei Dievo baimės; nepaisoma pagarbos pradedant negimusia gyvybe ir, baigiant gyvybėmis tų, su kuriais nesutinkama politiškai ar doktrinos požiūriu. Ir kaip galima įgyti „Dievo baimę“?

Saliamonas

Kaip nurodoma 1 Karalių 3:5-15 ir 9:2-9 Viešpats Saliamonui pasirodė du kartus. Pirmojo aplankymo metu Viešpats klausė ko jis norėtų, o pastarasis atsakė: „...išmintingos širdies teisti Tavo tautą ir skirti gerą nuo blogo...“ Viešpats išpildė Saliamono išminties prašymą, priklausomai nuo jo vaikščiojimo su Dievu.

Antrą kartą Jis pasirodė Saliamonui po šventyklos pašventinimo, kad patvirtintų sandorą, jog kažkas iš Dovydo giminės visada bus Izraelio soste, kol jis vaikščios su Viešpačiu.

Tačiau Saliamonas nesekė Viešpačiu, 11 skyriaus 6 eilutėje teigiama: „Saliamonas darė pikta Viešpaties akyse ir nesekė iki galo Viešpačiu, kaip jo tėvas Dovydas“. 9-oje eilutėje tęsiama: „Ir Viešpats supyko ant Saliamono, nes jo širdis nusisuko nuo Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris jam buvo pasirodęs du kartus“.

Atskaitomybė – apreiškimo pasekmė

Atkreipkite dėmesį – iš Saliamono buvo tikimasi atskaitomybės. Viešpats pyko, nes Jis pastarajam pasirodė du kartus, tačiau tai nepakeitė Saliamono elgesio. Jis ir toliau aukojo netikriems dievams bei darė kitas nuodėmes.

Du kartus matyti Viešpatį reiškė apreiškimą, turėjusį pažadinti atskaitomybės ir atsakomybės suvokimą bei pagarbią Dievo baimę – galų gale jis buvo tas, kuris Patarlių 1:7 ir 9:10 parašė apie Viešpaties baimę. Tačiau Saliamonas atsuko nugarą apreiškimams, nelaikė jų šventais ir ypatingais, dėl kurių reikėtų jausti atsakomybę.

Aukodamas kitiems dievams Saliamonas nejautė Dievo baimės. Tai, kad savo širdyje nepriėmė apreiškimo asmeniškai, apreiškimas neturėjo įtakos jo gyvenimui, kietėjo jo širdis ir darėsi abejinga Dievo dalykams.

Kai mes leidžiame – Dievo apreiškimas keičia gyvenimą

Širdyje nušvitęs apreiškimas pakeitė Petro gyvenimą. Mato 16:16-17, jam paskelbus: „Tu esi Kristus! Gyvojo Dievo Sūnus!“ Jėzus pasakė, kad tai Tėvas jam apreiškė. Iš tiesų, Tėvo kiekvienam iš mūsų apreiškė, kad Jėzus yra Kristus, ir mes į tai atsiliepėme.

Kokiu būdu Petras gavo tą apreiškimą? Raštas teigia, kad žmonės kalbėjosi apie tai, kas gi yra tas Jėzus – galbūt Elijas, Jeremijas, ar kitas pranašas prisikėlęs iš numirusių? Petras girdėjo visus šituos samprotavimus. Savo mintyse svarstė apie tai ir giliai širdyje Tėvas Šventąja Dvasia jam parodė, kad Jėzus yra Jo Sūnus. Tas pats atsitiko tau ir man – Tėvas parodė mums Jėzų ir mes, prieš tai apsvarstę visus kitus „balsus“ bei pašalines nuomones, atsiliepėme.

Tik prieš 2 skyrius*

Jėzus atėjo pas juos ežero paviršiumi tardamas (graikiškai): „Nebijokite. AŠ ESU. Tučtuojau liaukitės bijoję!”. Į tai Petras atsakė: „Viešpatie, jei tu esi (AŠ ESU), įsakyk man ateiti pas tave vandeniu!“ Mato 14:27, Išėjimo 3:14 (Išplėstinis vertimas).

14-ojo skyriaus patyrimas tikriausiai turėjo įtakos Petro apreiškimui 16-me skyriuje: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus!”

Taigi, mes matome, jog apreiškimas atėjo per asmeninį Dievo patyrimą apmąsčius tai asmeniškai.

Užkietėjusios širdys

Morkaus 6:51-52 kai Jėzus vėl įlipa į valtį, po to, kai Jis ir Petras ėjo vandeniu, vėjas ir bangos nurimsta, čia pasakyta: „Ir jie buvo be galo nustebę. Nes jie nesuprato ir nesuvokė pamokymo ir duonos padauginimo stebuklo reikšmės: faktiškai jų širdys sukietėjo ir tapo nejautrios, prarado sugebėjimą suprasti“ (Išplėstinis vertimas).

Kiekvienas mokinys dalyvavo maisto padauginimo stebukle, Jis netgi panaudojo kiekvieną iš jų, to maisto padalinimui. Taigi, kiekvienas turėjo asmeninį Jėzaus apreiškimą, tačiau nei vienas nesustojo ir neapsvarstė to, ką patyrė, todėl jie buvo be galo nustebę, kai Jėzus atėjo vandeniu.

Pagalvok – buvo tikimasi, kad per tą trumpą laiką nuo saulės nusileidimo iki sulipimo į valtį ar nuo trečios iki šeštos ryto, irkluojant kiaurą naktį, jie apsvarstys maisto padauginimo stebuklą ir Jėzui atėjus pas juos vandeniu – jei jie būtų apsvarstę, anot pastarosios rašto eilutės – jie nebūtų nustebę, nei jų širdys būtų užkietėjusios.

Mes gyvename intensyviame pasaulyje, tačiau Dievas tikisi, kad mes neatidėliotinai sustosime ir apsvarstysime apreiškimą, kurį gavome, stebuklus, kuriuos patyrėme ir taip visada.

Skirk laiko mąstymui apie Jį. Puoselėk vienatvę. Nurimk ir žinok, kad Jis yra Dievas.

Apreiškimas iš Dievo visų pirma yra asmeninis, o ne bendruomeninis

Kiekvieną kartą apreiškimas iš Dievo mumyse skatina Dievo baimę/pagarbą. Rašte tai asmeninio, o ne bendruomeninio pobūdžio apreiškimas. Turėti širdyje Dievo baimę, tai yra asmeniška. Tai pagarbi baimė, nes Dievas yra Dievas, o mes vieną dieną duosime apyskaitą už save.

Bet kuris auditorinio tipo surinkimo tarnavimas, namų susirinkimas ir netgi susitikimas su draugais pasimelsti ar pašlovinti, turi plaukti iš gilesnio ir asmeniško kiekvieno asmens vaikščiojimo su Dievu. „Bažnyčia“ neturi būti ta vieta, į kurią mes ateiname, kad gautume apreiškimą. Apreiškimas ateina, kai mes diena po dienos vaikščiojame su Juo. „Bažnyčia“ paprasčiausiai yra tik mūsų gyvenimo dalis, kurioje laiminama, ji yra greta mūsų asmeninio apreiškimo ir vaikščiojimo su Juo.

Dėl to, kad krikščionims trūksta tikro apreiškimo, kuris ateina tik būnant su Juo, mąstydami, esą jie eina į „gerą šlovinimo tarnavimą“ ar į „gerą mokymą“, manydami, kad tai ir reiškia patirti Dievą, jie klaidina patys save. Dauguma neturi jokio supratimo, koks iš tiesų yra Dievo patyrimas. Lyg per rūką įžvelgdami kažkokias detales, jie žino, kad Jis tenai yra, tačiau dauguma jų atsisako skirti laiko veržimuisi ir mokymuisi namuose iš pačių savęs. Nesiekia įeiti į Jo artumą tiesiog būnant vienas su vienu – tik jie ir Jis.

Bendruomenėje gali patirti bendrą Jo buvimo jauseną, tačiau gyvenimą keičiantis apreiškimas turi plaukti ne iš bendruomeninio, o iš asmeninio lygio. „Geras mokymas“ gali paliesti ir sukelti susižavėjimą klausančiojo asmens dvasioje, tūkstančiai gali užsirašinėti naujus dalykus iš Žodžio, tačiau kol pats asmuo netaikys to individualiai, jis liks nepakeistas.

Tačiau: tik DIEVE gautas apreiškimas, o ne apreiškimas IŠ Dievo, keičia gyvenimus.

Jeigu tu visų pirma negarbini Dievo savo širdyje be akompanimento, tai labai gerų garbinimo giesmių sąrašas nieko nereiškia. Jeigu tu visų pirma netaikai to, ką Jis širdyje tau kalba apie tave asmeniškai, tai pilni mokymų užrašų sąsiuviniai nieko nereiškia.

Viešpaties baimė – tai nuolanki pagarba Dievui, prasidedanti asmeniniu apreiškimu. Tačiau vien apreiškimo neužtenka, reikia pastangų leisti tam apreiškimui nugrimzti į mūsų širdis ir pritaikyti jį gyvenime.

Kitą savaitę, Krisas ir „ mergaitė“. Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Į save susitelkimas / Teisingumas? 4 dalis (Duodantis Tzedakah)

John Fenn, 2015 m. rugsėjo 5 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Aš kalbėjau apie tzedakah, kuris mūsų Biblijoje dažnai verčiamas kaip „teisumas“, o hebrajų kultūroje ir Biblijoje suvokiamas kaip horizontaliai IR vertikaliai pasireiškiantis tzedakah. Tzedakah teigia, kad „vertikalusis“ asmens teisumas prieš Dievą taip pat turi būti išreiškiamas ir „horizontaliai“ – savo artimui.

Davimas ir tzedakah

Žodis tzedakah reiškia teisumas, bet labiau akcentuotinas horizontalusis jo elementas, pastarasis dažnai verčiamas kaip išmalda, davimas ar labdara. Tai tokia teisumo reikšmė. Dar jis gali būti suvokiamas kaip „davimas kitiems“.

Trumpai pasvarstyk apie kontrastą; tradiciniame surinkime mus mokė, kad teisumas reiškia – „teisingas stovėjimas prieš Dievą“, tačiau pats žodis tzedakah reiškia „davimas kitiems“, kuris labai natūraliai kyla iš asmens, stovinčio teisingoje pozicijoje prieš Dievą.

Kontrastingi motyvai, kodėl žmonės duoda pinigus, įgūdžius, talentus, išteklius

Modernioje surinkimo (bažnyčios) kultūroje žmonės kartais duoda, kad gautų šimteriopą atlygį, bandydami papirkti ar sumanipuliuoti Dievu kaip priemone, kad būtų patenkinti jų poreikiai. Kartais duoda mėgindami priminti Jam apie savąjį poreikį ir tai, kad jis neatidėliotinas. Mums buvo teigiama: „sėk sėklą, duok, kad gautum, ir Dievas tau padės, net neabejok“

Palyginus retai sutiksi asmenį, kuris duoda iš meilės Dievui ar, kad tiesiog vertina kažkieno atliekamą tarnavimo darbą nesitikėdamas atlygio. Toks yra tikrasis palaiminimas. Savo laiku pastebėję tą pačią žmogiškąją prigimtį rabinai teigė, kad pati tyriausia davimo forma yra padėti palaidoti mirusį. Tai vienintelė davimo forma asmeniui, kai tikrai negali tikėtis iš jo atlygio, juokinga. Aš dažnai sakau: „Pats davimas yra atlygis“.

Tzedakah tai davimas natūraliai kylantis iš teisingos mūsų pozicijos prieš Dievą. Tai gyvenimo būdas, o ne pavienis atvejis. Jėzaus dienomis buvo mokoma, kad išmaldą gaunantys žmonės – raupsuotieji, luoši, akli, našlės, levitai ir kunigai – matomai irgi duos dalį kažkam stokojančiam, taigi davimo ir gavimo ciklas Izraelyje niekada nesustojo, bet sukosi plačiu ratu.

Senojo Testamento dešimtinės iš tiesų buvo sudarytos iš keturių dalių, septynių metų eigoje jos būdavo duodamos šešis kartus: Pirmieji vaisiai, Pirmosios dešimtinės, Dešimtinių dešimtinė ir Antroji dešimtinė. Septintaisiais metais nebuvo duodamos dešimtinės.

Pirmaisiais, antraisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais Antroji dešimtinė buvo paimama į Jeruzalę, paaukojama Viešpačiui šventykloje ir paimama atgal, kad būtų suvalgyta tų žmonių, kurie ją atnešė. Būdavo organizuojamos didelės vaišės, į kurias būdavo kviečiami visi vargšai, imigrantai, levitai, valgyti ateidavo ir kunigai.* Trečiaisiais ir šeštaisiais metais tos Antrosios dešimtinės nebūdavo paimamos iš šventyklos, bet likdavo bendruomenėje, iš dalies tik vietiniams žmonėms. Pakartoto Įstatymo 14:22-29, 15:1-11.*

Pirmieji vaisiai kartą paaukoti Viešpačiui šventykloje buvo skirti kunigų reikmėms ir, pirmos dešimtinės buvo skirtos jiems bei kitiems levitams. Tada levitai iš to, ką gaudavo, duodavo savo dešimtines kunigams ir antrosios jų dešimtinės buvo duodamos žmonėms. Kunigai ir levitai buvo traktuojami vienodame lygyje kaip ir vargšai, nes jiems nebuvo leista turėti savo verslo, jie galėjo tikėtis paramos iš tų žmonių, kuriems jie tarnavo. Tačiau levitai taip pat aukojo dešimtines iš jiems skirtų dešimtinių, aukodavo atgal žmonėms – taigi matote, kaip dideliu ratu tai sugrįždavo žmonėms.

Tai reiškia dešimtinės ir davimas niekada nebuvo skirti didelės struktūros ar biurokratijos paramai, bet visada buvo tiesioginė parama Dievo žmonėms, įskaitant tarnautojus.

Apaštalų darbuose nuo 2 iki 6 skyriaus matome tarpusavyje besidalinančius žmones ir aukščiau minėtam vadovavimui jų viduje nebuvo poreikio – žmonės patenkindavo vieni kitų poreikius. Tačiau 300 metais po Kristaus surinkimas iš namų persikėlė į auditorijas ir žmonių tarpusavio bendravimas pavirto į santykius, orientuotus į pastatus ir programas.

Taigi, atskaitomybė auditorijoje yra matuojama lankymu, davimu ir savanoriavimu, o sveikuose, šeima pagrįstuose namų surinkimuose, kaip teigė Jėzus – jei tarp tavęs ir brolio iškilo problema, eik pas jį ir sutvarkyk tai. Tai paprasta, tačiau tam reikalinga branda ir visokeriopa meilė.

Dešimtinės ir tzedakah samprata

Deja, kai kuriose tikėjimo srovėse dešimtinių davimas prilyginamas arba net viršija vandens krikštą, Šventosios Dvasios krikštą ir Viešpaties vakarienę. Dievas su mumis bendrauja per Jėzaus kraują, o ne per banko sąskaitą. Tu nebūsi prakeiktas duodamas 9,99% ir staiga palaimintas duodamas 10.01%

Naujojo Testamento laiškuose netgi nemokoma apie dešimtines, nes Naujojo Testamento laiškus parašė apaštalai, veikiantys namų surinkimuose ir rašė ten esantiems žmonėms, taigi jie gyveno taip, jog iškilus poreikiui, iš meilės ir pagarbos atiduodavo viską, ką turi. Kristus tavyje, taigi tu ir Jis kartu turite nutarti kaip ir kam duoti pinigus, resursus, talentus, įgūdžius ir laiką. Tu ir Jis turite susitarti. Visas Naujasis Testamentas yra apie Kristų tavyje, Jis yra šlovės viltis. Taigi kalbėk Jam apie tai.

Akivaizdu, kad davėjai, kuriems davimas yra gyvenimo būdas, natūraliai išplaukiantis iš jų tzedakah – teisumo, yra palaiminti dėl to ir taip gyvena dešimtmečiais, iš sezono į sezoną, padengti apsauga kurios nepatiria tie, kurie nėra davėjais. Kai jūsų gyvenimo būdas yra tzedekah, jūs suprantate, kad atiduodate daugiau nei 10% ir netgi neskaičiuojate, nes tai yra jūsų gyvenimo būdas.

Jėzus sakė, jog tiems, kurie duoda, bus duota atgal* ir Paulius sakė, kad davėjai turi apsčiai – visą malonę savo gyvenime, o jų davimas pasidaugina. Be viso to, Paulius pasakė, jog yra teisinga kai tarnautojams, besidalinantiems dvasiniais dalykais, laikytinais pačiomis aukščiausiomis vertybėmis, atlyginama (žemesnėmis vertybėmis) medžiaginiais dalykais. *Luko 6:38; 1Korintiečiams 9:7-14; 2Korintiečiams 9:8-11.

Aš savoje „Žydų akimis“ (angl. "Through Jewish Eyes") audio serijoje netgi paminėjau Izaijo 40:1-3 Viešpaties panaudotą terminą, kuris, kai kalbama apie davimą kitiems, tiesiogiai susietas su tzedekah: „Guoskite, guoskite mano tautą, – sako jūsų Dievas. Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes‘. Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‚Paruoškite kelią Viešpačiui‘...‘“

Žiūrint mūsų akimis ir nesuprantant tzedakah apie davimą, žodžiai „paguodos Jeruzalei, nes ji gavo dvigubai už savo nuodėmes, nes jos nusižengimai atleisti“ nėra suprantami.

Teisiųjų davimo paprotys atskleidžiamas žodžiuose „gauti dvigubai“. Jei asmuo subankrutuodavo prieš atleidimo metus, ant papiruso jie surašydavo visas jo skolas ir galutinę sumą, tą popierių prilipindavo ant pagrindinių durų ar vartų vildamiesi, kad kas nors iš dešimtinių aukotojų paims ir apmokės kai kurias ar visas skolas. Jei pastarieji tai padarydavo, tai jie sulenkdavo popierių ir uždėdavo savo anspaudą pažymėdami, kad skola yra visiškai apmokėta. Tai buvo vadinama „gauti dvigubai“ už savo skolas.

Izaijo 40:2 Viešpats sako kalbėti paguodos žodžius Jeruzalei, nes jos nedorybės atleistos, nes ji gavo dvigubai iš Viešpaties rankos už savo nuodėmes. Jis – tas Asmuo, kuris davė iš savo paties resursų, kad būtų apmokėta skola, tiesiogiai sujungdamas davimą su teisumu.

Jei galima taip pasakyti – Jis sumokėjo iš Savo paties „kišenės“. Ne todėl, kad kažko norėjo, ne todėl, kad Jam reikia, bet todėl, kad Jis YRA teisus, todėl Jis davė. Vertikalu ir horizontalu.

Šioje serijoje aš paaiškinau, kodėl neįmanoma tikram mokiniui, ne tik tikinčiajam, bet mokiniui, nuolatos būti susitelkusiam į save – egocentriškam. Būti teisiu prieš Dievą reiškia būti teisiu santykiuose su kitais. Mus pažins iš mūsų meilės. Tai nėra tyli, slapta meilė širdyje, bet kitiems demonstruojama meilė. Tai yra tzedakah – teisumas.

Kitą savaitę nauja serija...iki tada...būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Gilėsnės detalės apie Hebrajų Skyrybų Įstatymą ir Jėzaus teiginius

John Fenn, 2015 m. rugpjūčio 31 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Daug kas dėkojo už praeito penktadienio „Mintis“ dėl tzedakah ir Jėzaus komentarų dėl skyrybų, tačiau buvo žmonių kuriems reikėjo specifinės informacijos, tinkančios tik jų situacijai arba unikalios dėl to, ko jie buvo mokomi.

Taigi pagalvojau, kad bus gerai atverti gilesnį kontekstą ir tie, kurie turėjo daug klausimų gaus atsakymus ir visi įgis gilesnį supratimą. Taigi, čia ir vėl hebrajų skyrybų įstatymas:

„Kai kas nors ims žmoną ir ją ves, ir įvyks, kad ji neras palankumo jo akyse dėl to, jog jis rado joje kažką nešvaraus; tada jis teparašo jai skyrybų raštą ir tepaduoda tai jai į rankas ir ją teišleidžia iš savo namų. Ir išėjusi iš jo namų, ji gali eiti ir būti kito vyro žmona. O jei antras jos vyras bus prieš ją ir parašys jai skyrybų raštą, ir paduos jai tai į rankas, ir išleis ją iš savo namų; arba jei antras vyras, ėmęs ją, kad būtų jo žmona, numirs (ji gali tapti trečio vyro žmona); tai jos pirmasis vyras, kuris ją paleido, nebegali jos vėl imti, kad ji vėl būtų jo žmona....“ Pakartoto Įstatymo 24:1-4.

Niekas nežino ką iš tiesų reiškia frazė „kažką nešvaraus joje“. Malachijo laikais kunigai nevaikščiojo su Viešpačiu ir darė daug pasibjaurėtinų dalykų, aukojo silpnus, ligotus, senus ir neproduktyvius gyvulius, blogiausius javus ir panašiai, galiausiai jie atsisakydavo duoti dešimtines ir aukoti.

Be to, jie labai „liberaliai“ traktavo „nešvarą“ – tuokdavosi ir išsiskirdavo kada panorėję. Malachijo 2:14-16 Viešpats sudraudžia kunigus dėl to, kad jie neištikimi savo jaunystės žmonoms ir pareiškia, jog Jis nekenčia skyrybų.

Deja, kažkas paėmęs šitą vieną teiginį, jog Jis nekenčia skyrybų, sukūrė mokymą prieš visas skyrybas, kuris be visa ko dargi nelogiškas dėl to, kad pradžioje Jis davė Mozei skyrybų Įstatymą.O pridėjus faktą, kad Dievas yra išsiskyręs, nes Jeremijo 3:8 ir kitose vietose, Jis davė Izraeliui skyrybų raštą, IR kad Jėzus vėliau teigs, jog Dievas, dėl žmogaus širdies kietumo davė skyrybas kaip būdą nekaltam sutuoktiniui išsigelbėti, visa tai įgauna prasmę.

Jis tikrai nekenčia skyrybų – tokių kaip tų kunigų iš Malachijo knygos, kai vesdavo ir išsiskirdavo kada tik panorėję.

Grįžtant į Jėzaus dienas, ten buvo du vyrai, gerbiami rabinai apie kuriuos Jis tikriausiai žinojo; vieno vardas – Shammai, kito - Hillel. Nuo Malachijo, kai Viešpats jį panaudojo, kad sudraustų nedorus to laikmečio kunigus iki Jėzaus dienų, keturis šimtus metų vykę debatai dėl skyrybų tik suintensyvėjo.

Shammai mokė, kad žodžiai, skyrybų teisėje „nešvara joje“ iš Pakartoto Įstatymo 24, buvo nuoroda į 2 skyrių – ankstesnį kodeksą apie mergaitės vedimą. Pakartoto Įstatymo 22:13-18 teigiama, kad kai vyras vesdamas žmoną „įeina pas ją“ ir supranta, kad nebeapkenčia jos, nes vestuvių naktį jis aptiko, jog ji nėra mergaitė, kaip ji teigė prieš tai, jis gali išsiskirti ir jeigu pareikalaus bausmės, netgi mirtinai užmėtyti ją akmenimis.

Tarp kitko, kai Marija išpažino Juozapui, kad laukiasi vaiko, jis peržvelgė tą patį įstatymą, bet Raštas sako, kad „jis buvo geras žmogus“ ir tik siekė tyliai išsiskirti. Jeigu jis būtų panorėjęs, jis galėjo pareikalauti ir Marija būtų užmėtyta akmenimis.

Bet pagal Pakartoto Įstatymo 22 skyrių, jeigu moteris tikrai buvo mergaitė, ji kaip įrodymą, kad tikrai buvo mergaitė ir, kad jos mergautinė plėvelė buvo suardyta tą naktį, gali atnešti krauju ir kūno išskyromis suteptą vestuvių nakties lovos paklodę. Buvo toks paprotys, kad tą paklodę, vadinamą „mergystės įrodymu“, ji turi laikyti visą savo gyvenimą, nes jeigu net ir po trisdešimties metų santuokos jos vyras ją apšmeižtų arba apkaltintų, kad pradėjusi gyventi su juo iki vestuvių jinai jau buvo praradusi nekaltybę, tuomet ji turėtų priemonę apginti savąją garbę.

Shammai mokė, kad Pakartoto Įstatymo „nešvara“ skyrybų kodekse buvo nuoroda į du ankstenius skyrius, o juose, jei vyras išsiskirtų su savo žmona, išskyrus svetimavimą (seksas su kitu vyru) prieš vestuves, būtų traktuojama kaip neteisingos skyrybos, skatinančios ją paleistuvauti sudarant kitą santuoką, o vyras, kuris neteisingai išsiskyrė su ja ir vedė kitą, bus paleistuvingoje santuokoje – sukurtoje neteisingu ir moraliai nelegaliu pagrindu.

Tačiau 30 aisiais mūsų Viešpaties metais, mirusio rabino Hillel mokymas vyravo ir teigė, kad, jei žmona prastai ruošia valgį, tai prilygsta Pakartoto Įstatymo 24 skyriuje paminėtajai „nešvarai“ ir dėl to, jei vyras nori, gali išsiskirti su ja ir vesti kitą. Rabinas Akviva netgi teigė, jog jei vyras sutinka gražesnę moterį nei jo žmona, tai pastarosios nykstatntis grožis taip pat pakeliamas iki „nešvaros“ ir tik dėl to, kad nori gražesnės žmonos, jis gali skirtis su savąja žmona.

Į TAI Jėzus ir nukreipė savuosius argumentus. Todėl, kai Mato 5:31-32, Jėzus pasakė tai ką pasakė, Jis kalbėjo apie Hillel ir Akivos įstatymą, kuris buvo to laikmečio įstatymas:

„Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’. O Aš jums sakau (vėl nuoroda į Shammai ir Pakartoto Įstatymo 24 skyriaus originalų sumanymą): kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“.

Jis kalba apie originaliąją intenciją, kurią numatė Dievas Pakartoto Įstatymo 24 skyriuje, patvirtindamas rabino Shammai mokymą kaip jis išdėstytas 22 skyriuje, tik keliomis eilutėmis anksčiau, pasakojant apie moterį, kuri teigė buvusi mergaite, tačiau buvo rasta turėjusi lytinius santykius su kažkuo kitu iki vestuvių. Tokiu atveju anot Jėzaus, skyrybos būtų legalios, tačiau dėl kitos priežasties, santykiai būtų paleistuvingi ir tai būtų neteisėta santuoka.

Kadangi Hillel įstatymas tuo metu buvo laikomas šalies ĮSTATYMU, kunigai ir vadovai nemėgo to požiūrio, jog aplinkybių verčiamas Dievas davė skyrybų įstatymą, tačiau pirmasis Jo ketinimas buvęs tai, kad vyras ir žmona liktų drauge visą savo gyvenimą. Jėzus sakė, kad to neįvyko dėl žmogaus širdies kietumo.

Ir netgi Jėzaus dienomis kietumą reiškė paleistuvystė, smurtas, ignoravimas, ir atstūmimas – šie dalykai buvo preito penktadienio „Savaitės minčių“ tema.

Dabar laikas mano nuomonei: krikščionys ir tikrai daugybė pastorių nežino Jėzaus teiginių konteksto. Nors jie Biblijos mokyklose buvo mokomi, kad pirmoji Biblijos interpretavimo taisyklė – atsižvelgti į tai kam tai buvo parašyta/ pasakyta ir, kaip jie tai suprato, o tolimesnė mūsų dienų samprata turi būti priderinta ir vystoma pagal pastarųjų sąvokas – jie kalti, kad pastūmėjo Dievo žmones į pasmerkimą – kai Pats Dievas suteikė skyrybas, kaip kelią išsigelbėti iš sudužusios sandoros – ardomos kietų širdžių per (seksą už santuokos ribų), smurtą, ignoravimą, atstūmimą arba apleidimą.

Dabar yra daug blogų mokymų. Viena pora prašė manęs susitarti maldoje su viena kažkieno buvusia žmona, kurios širdis sudaužyta, o ji nori, kad jis pas ją sugrįžtų, nors jis jau vedęs kitą. Kelios skyrybų situacijos buvo įvykę prieš dešimtį metų. Vyras vedė antrą kartą ir jau susilaukė dviejų vaikų, tačiau buvusi žmona prašė manęs susitarti maldoje, kad Viešpats suardytų tą santuoką ir gražintų jai buvusį vyrą.

Kiekvieną kartą jie buvo mokomi, kad Dievas nekenčia skyrybų ir, kad vieno asmens suardyta sandora vis dar tebegalioja, ir galima melstis, jog ji būtų atstatyta. Aš turiu liūdną pareigą pranešti toms moterims, kad vaikai tėra vienintelė išlikusi bendra buvusios sandoros tarp jos ir buvusio jos vyro dalis, ir tik jie tebegali bendrauti nes yra gimę toje sandoroje, nors dabar jau suardytoje.

Tačiau Dievas neardys antros santuokos, kad vėl sugražintų vyrą pirmajai žmonai. Geros naujienos iš Pakartoto Įstatymo 24 skyriaus, kurių neturėtume praleisi pro akis, kad Jis leidžia jai/jam vėl susituokti antrą kartą, net ir trečią. Skyrybos duotos tam, kad nekaltoji pusė galėtų išsigelbėti ir atstatyti savąjį gyvenimą.

Aš tikiuosi, kad šis papildymas padės atsakyti į klausimus – būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu