Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

Gilėsnės detalės apie Hebrajų Skyrybų Įstatymą ir Jėzaus teiginius

John Fenn, 2015 m. rugpjūčio 31 d.,

Sveiki,
Daug kas dėkojo už praeito penktadienio „Mintis“ dėl tzedakah ir Jėzaus komentarų dėl skyrybų, tačiau buvo žmonių kuriems reikėjo specifinės informacijos, tinkančios tik jų situacijai arba unikalios dėl to, ko jie buvo mokomi.

Taigi pagalvojau, kad bus gerai atverti gilesnį kontekstą ir tie, kurie turėjo daug klausimų gaus atsakymus ir visi įgis gilesnį supratimą. Taigi, čia ir vėl hebrajų skyrybų įstatymas:

„Kai kas nors ims žmoną ir ją ves, ir įvyks, kad ji neras palankumo jo akyse dėl to, jog jis rado joje kažką nešvaraus; tada jis teparašo jai skyrybų raštą ir tepaduoda tai jai į rankas ir ją teišleidžia iš savo namų. Ir išėjusi iš jo namų, ji gali eiti ir būti kito vyro žmona. O jei antras jos vyras bus prieš ją ir parašys jai skyrybų raštą, ir paduos jai tai į rankas, ir išleis ją iš savo namų; arba jei antras vyras, ėmęs ją, kad būtų jo žmona, numirs (ji gali tapti trečio vyro žmona); tai jos pirmasis vyras, kuris ją paleido, nebegali jos vėl imti, kad ji vėl būtų jo žmona....“ Pakartoto Įstatymo 24:1-4.

Niekas nežino ką iš tiesų reiškia frazė „kažką nešvaraus joje“. Malachijo laikais kunigai nevaikščiojo su Viešpačiu ir darė daug pasibjaurėtinų dalykų, aukojo silpnus, ligotus, senus ir neproduktyvius gyvulius, blogiausius javus ir panašiai, galiausiai jie atsisakydavo duoti dešimtines ir aukoti.

Be to, jie labai „liberaliai“ traktavo „nešvarą“ – tuokdavosi ir išsiskirdavo kada panorėję. Malachijo 2:14-16 Viešpats sudraudžia kunigus dėl to, kad jie neištikimi savo jaunystės žmonoms ir pareiškia, jog Jis nekenčia skyrybų.

Deja, kažkas paėmęs šitą vieną teiginį, jog Jis nekenčia skyrybų, sukūrė mokymą prieš visas skyrybas, kuris be visa ko dargi nelogiškas dėl to, kad pradžioje Jis davė Mozei skyrybų Įstatymą.O pridėjus faktą, kad Dievas yra išsiskyręs, nes Jeremijo 3:8 ir kitose vietose, Jis davė Izraeliui skyrybų raštą, IR kad Jėzus vėliau teigs, jog Dievas, dėl žmogaus širdies kietumo davė skyrybas kaip būdą nekaltam sutuoktiniui išsigelbėti, visa tai įgauna prasmę.

Jis tikrai nekenčia skyrybų – tokių kaip tų kunigų iš Malachijo knygos, kai vesdavo ir išsiskirdavo kada tik panorėję.

Grįžtant į Jėzaus dienas, ten buvo du vyrai, gerbiami rabinai apie kuriuos Jis tikriausiai žinojo; vieno vardas – Shammai, kito - Hillel. Nuo Malachijo, kai Viešpats jį panaudojo, kad sudraustų nedorus to laikmečio kunigus iki Jėzaus dienų, keturis šimtus metų vykę debatai dėl skyrybų tik suintensyvėjo.

Shammai mokė, kad žodžiai, skyrybų teisėje „nešvara joje“ iš Pakartoto Įstatymo 24, buvo nuoroda į 2 skyrių – ankstesnį kodeksą apie mergaitės vedimą. Pakartoto Įstatymo 22:13-18 teigiama, kad kai vyras vesdamas žmoną „įeina pas ją“ ir supranta, kad nebeapkenčia jos, nes vestuvių naktį jis aptiko, jog ji nėra mergaitė, kaip ji teigė prieš tai, jis gali išsiskirti ir jeigu pareikalaus bausmės, netgi mirtinai užmėtyti ją akmenimis.

Tarp kitko, kai Marija išpažino Juozapui, kad laukiasi vaiko, jis peržvelgė tą patį įstatymą, bet Raštas sako, kad „jis buvo geras žmogus“ ir tik siekė tyliai išsiskirti. Jeigu jis būtų panorėjęs, jis galėjo pareikalauti ir Marija būtų užmėtyta akmenimis.
Bet pagal Pakartoto Įstatymo 22 skyrių, jeigu moteris tikrai buvo mergaitė, ji kaip įrodymą, kad tikrai buvo mergaitė ir, kad jos mergautinė plėvelė buvo suardyta tą naktį, gali atnešti krauju ir kūno išskyromis suteptą vestuvių nakties lovos paklodę. Buvo toks paprotys, kad tą paklodę, vadinamą „mergystės įrodymu“, ji turi laikyti visą savo gyvenimą, nes jeigu net ir po trisdešimties metų santuokos jos vyras ją apšmeižtų arba apkaltintų, kad pradėjusi gyventi su juo iki vestuvių jinai jau buvo praradusi nekaltybę, tuomet ji turėtų priemonę apginti savąją garbę.

Shammai mokė, kad Pakartoto Įstatymo „nešvara“ skyrybų kodekse buvo nuoroda į du ankstenius skyrius, o juose, jei vyras išsiskirtų su savo žmona, išskyrus svetimavimą (seksas su kitu vyru) prieš vestuves, būtų traktuojama kaip neteisingos skyrybos, skatinančios ją paleistuvauti sudarant kitą santuoką, o vyras, kuris neteisingai išsiskyrė su ja ir vedė kitą, bus paleistuvingoje santuokoje – sukurtoje neteisingu ir moraliai nelegaliu pagrindu.

Tačiau 30 aisiais mūsų Viešpaties metais, mirusio rabino Hillel mokymas vyravo ir teigė, kad, jei žmona prastai ruošia valgį, tai prilygsta Pakartoto Įstatymo 24 skyriuje paminėtajai „nešvarai“ ir dėl to, jei vyras nori, gali išsiskirti su ja ir vesti kitą. Rabinas Akviva netgi teigė, jog jei vyras sutinka gražesnę moterį nei jo žmona, tai pastarosios nykstatntis grožis taip pat pakeliamas iki „nešvaros“ ir tik dėl to, kad nori gražesnės žmonos, jis gali skirtis su savąja žmona.

Į TAI Jėzus ir nukreipė savuosius argumentus. Todėl, kai Mato 5:31-32, Jėzus pasakė tai ką pasakė, Jis kalbėjo apie Hillel ir Akivos įstatymą, kuris buvo to laikmečio įstatymas:

Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’. O Aš jums sakau (vėl nuoroda į Shammai ir Pakartoto Įstatymo 24 skyriaus originalų sumanymą): kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“.

Jis kalba apie originaliąją intenciją, kurią numatė Dievas Pakartoto Įstatymo 24 skyriuje, patvirtindamas rabino Shammai mokymą kaip jis išdėstytas 22 skyriuje, tik keliomis eilutėmis anksčiau, pasakojant apie moterį, kuri teigė buvusi mergaite, tačiau buvo rasta turėjusi lytinius santykius su kažkuo kitu iki vestuvių. Tokiu atveju anot Jėzaus, skyrybos būtų legalios, tačiau dėl kitos priežasties, santykiai būtų paleistuvingi ir tai būtų neteisėta santuoka.

Kadangi Hillel įstatymas tuo metu buvo laikomas šalies ĮSTATYMU, kunigai ir vadovai nemėgo to požiūrio, jog aplinkybių verčiamas Dievas davė skyrybų įstatymą, tačiau pirmasis Jo ketinimas buvęs tai, kad vyras ir žmona liktų drauge visą savo gyvenimą. Jėzus sakė, kad to neįvyko dėl žmogaus širdies kietumo.

Ir netgi Jėzaus dienomis kietumą reiškė paleistuvystė, smurtas, ignoravimas, ir atstūmimas – šie dalykai buvo preito penktadienio „Savaitės minčių“ tema.

Dabar laikas mano nuomonei: krikščionys ir tikrai daugybė pastorių nežino Jėzaus teiginių konteksto. Nors jie Biblijos mokyklose buvo mokomi, kad pirmoji Biblijos interpretavimo taisyklė – atsižvelgti į tai kam tai buvo parašyta/ pasakyta ir, kaip jie tai suprato, o tolimesnė mūsų dienų samprata turi būti priderinta ir vystoma pagal pastarųjų sąvokas – jie kalti, kad pastūmėjo Dievo žmones į pasmerkimą – kai Pats Dievas suteikė skyrybas, kaip kelią išsigelbėti iš sudužusios sandoros – ardomos kietų širdžių per (seksą už santuokos ribų), smurtą, ignoravimą, atstūmimą arba apleidimą.

Dabar yra daug blogų mokymų. Viena pora prašė manęs susitarti maldoje su viena kažkieno buvusia žmona, kurios širdis sudaužyta, o ji nori, kad jis pas ją sugrįžtų, nors jis jau vedęs kitą. Kelios skyrybų situacijos buvo įvykę prieš dešimtį metų. Vyras vedė antrą kartą ir jau susilaukė dviejų vaikų, tačiau buvusi žmona prašė manęs susitarti maldoje, kad Viešpats suardytų tą santuoką ir gražintų jai buvusį vyrą.

Kiekvieną kartą jie buvo mokomi, kad Dievas nekenčia skyrybų ir, kad vieno asmens suardyta sandora vis dar tebegalioja, ir galima melstis, jog ji būtų atstatyta. Aš turiu liūdną pareigą pranešti toms moterims, kad vaikai tėra vienintelė išlikusi bendra buvusios sandoros tarp jos ir buvusio jos vyro dalis, ir tik jie tebegali bendrauti nes yra gimę toje sandoroje, nors dabar jau suardytoje.

Tačiau Dievas neardys antros santuokos, kad vėl sugražintų vyrą pirmajai žmonai. Geros naujienos iš Pakartoto Įstatymo 24 skyriaus, kurių neturėtume praleisi pro akis, kad Jis leidžia jai/jam vėl susituokti antrą kartą, net ir trečią. Skyrybos duotos tam, kad nekaltoji pusė galėtų išsigelbėti ir atstatyti savąjį gyvenimą.

Aš tikiuosi, kad šis papildymas padės atsakyti į klausimus – būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą