Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Į save susitelkimas / Teisingumas? 4 dalis (Duodantis Tzedakah)

John Fenn, 2015 m. rugsėjo 5 d.,

Sveiki,
Aš kalbėjau apie tzedakah, kuris mūsų Biblijoje dažnai verčiamas kaip „teisumas“, o hebrajų kultūroje ir Biblijoje suvokiamas kaip horizontaliai IR vertikaliai pasireiškiantis tzedakah. Tzedakah teigia, kad „vertikalusis“ asmens teisumas prieš Dievą taip pat turi būti išreiškiamas ir „horizontaliai“ – savo artimui.

Davimas ir tzedakah
Žodis tzedakah reiškia teisumas, bet labiau akcentuotinas horizontalusis jo elementas, pastarasis dažnai verčiamas kaip išmalda, davimas ar labdara. Tai tokia teisumo reikšmė. Dar jis gali būti suvokiamas kaip „davimas kitiems“.

Trumpai pasvarstyk apie kontrastą; tradiciniame surinkime mus mokė, kad teisumas reiškia – „teisingas stovėjimas prieš Dievą“, tačiau pats žodis tzedakah reiškia „davimas kitiems“, kuris labai natūraliai kyla iš asmens, stovinčio teisingoje pozicijoje prieš Dievą.

Kontrastingi motyvai, kodėl žmonės duoda pinigus, įgūdžius, talentus, išteklius
Modernioje surinkimo (bažnyčios) kultūroje žmonės kartais duoda, kad gautų šimteriopą atlygį, bandydami papirkti ar sumanipuliuoti Dievu kaip priemone, kad būtų patenkinti jų poreikiai. Kartais duoda mėgindami priminti Jam apie savąjį poreikį ir tai, kad jis neatidėliotinas. Mums buvo teigiama: „sėk sėklą, duok, kad gautum, ir Dievas tau padės, net neabejok“

Palyginus retai sutiksi asmenį, kuris duoda iš meilės Dievui ar, kad tiesiog vertina kažkieno atliekamą tarnavimo darbą nesitikėdamas atlygio. Toks yra tikrasis palaiminimas. Savo laiku pastebėję tą pačią žmogiškąją prigimtį rabinai teigė, kad pati tyriausia davimo forma yra padėti palaidoti mirusį. Tai vienintelė davimo forma asmeniui, kai tikrai negali tikėtis iš jo atlygio, juokinga. Aš dažnai sakau: „Pats davimas yra atlygis“.

Tzedakah tai davimas natūraliai kylantis iš teisingos mūsų pozicijos prieš Dievą. Tai gyvenimo būdas, o ne pavienis atvejis. Jėzaus dienomis buvo mokoma, kad išmaldą gaunantys žmonės – raupsuotieji, luoši, akli, našlės, levitai ir kunigai – matomai irgi duos dalį kažkam stokojančiam, taigi davimo ir gavimo ciklas Izraelyje niekada nesustojo, bet sukosi plačiu ratu.

Senojo Testamento dešimtinės iš tiesų buvo sudarytos iš keturių dalių, septynių metų eigoje jos būdavo duodamos šešis kartus: Pirmieji vaisiai, Pirmosios dešimtinės, Dešimtinių dešimtinė ir Antroji dešimtinė. Septintaisiais metais nebuvo duodamos dešimtinės.

Pirmaisiais, antraisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais Antroji dešimtinė buvo paimama į Jeruzalę, paaukojama Viešpačiui šventykloje ir paimama atgal, kad būtų suvalgyta tų žmonių, kurie ją atnešė. Būdavo organizuojamos didelės vaišės, į kurias būdavo kviečiami visi vargšai, imigrantai, levitai, valgyti ateidavo ir kunigai.* Trečiaisiais ir šeštaisiais metais tos Antrosios dešimtinės nebūdavo paimamos iš šventyklos, bet likdavo bendruomenėje, iš dalies tik vietiniams žmonėms. Pakartoto Įstatymo 14:22-29, 15:1-11.*

Pirmieji vaisiai kartą paaukoti Viešpačiui šventykloje buvo skirti kunigų reikmėms ir, pirmos dešimtinės buvo skirtos jiems bei kitiems levitams. Tada levitai iš to, ką gaudavo, duodavo savo dešimtines kunigams ir antrosios dešimtinės buvo duodamos žmonėms. Kunigai ir levitai buvo traktuojami vienodame lygyje kaip ir vargšai, nes jiems nebuvo leista turėti savo verslo, jie galėjo tikėtis paramos iš tų žmonių, kuriems jie tarnavo. Tačiau levitai taip pat aukojo dešimtines iš jiems skirtų dešimtinių, aukodavo atgal žmonėms – taigi matote, kaip dideliu ratu tai sugrįždavo žmonėms.

Tai reiškia dešimtinės ir davimas niekada nebuvo skirti didelės struktūros ar biurokratijos paramai, bet visada buvo tiesioginė parama Dievo žmonėms, įskaitant tarnautojus.

Apaštalų darbuose nuo 2 iki 6 skyriaus matome tarpusavyje besidalinančius žmones ir aukščiau minėtam vadovavimui jų viduje nebuvo poreikio – žmonės patenkindavo vieni kitų poreikius. Tačiau 300 metais po Kristaus surinkimas iš namų persikėlė į auditorijas ir žmonių tarpusavio bendravimas pavirto į santykius, orientuotus į pastatus ir programas.

Taigi, atskaitomybė auditorijoje yra matuojama lankymu, davimu ir savanoriavimu, o sveikuose, šeima pagrįstuose namų surinkimuose, kaip teigė Jėzus – jei tarp tavęs ir brolio iškilo problema, eik pas jį ir sutvarkyk tai. Tai paprasta, tačiau tam reikalinga branda ir visokeriopa meilė.

Dešimtinės ir tzedakah samprata
Deja, kai kuriose tikėjimo srovėse dešimtinių davimas prilyginamas arba net viršija vandens krikštą, Šventosios Dvasios krikštą ir Viešpaties vakarienę. Dievas su mumis bendrauja per Jėzaus kraują, o ne per banko sąskaitą. Tu nebūsi prakeiktas duodamas 9,99% ir staiga palaimintas duodamas 10.01%


Naujojo Testamento laiškuose netgi nemokoma apie dešimtines, nes Naujojo Testamento laiškus parašė apaštalai, veikiantys namų surinkimuose ir rašė ten esantiems žmonėms, taigi jie gyveno taip, jog iškilus poreikiui, iš meilės ir pagarbos atiduodavo viską, ką turi. Kristus tavyje, taigi tu ir Jis kartu turite nutarti kaip ir kam duoti pinigus, resursus, talentus, įgūdžius ir laiką. Tu ir Jis turite susitarti. Visas Naujasis Testamentas yra apie Kristų tavyje, Jis yra šlovės viltis. Taigi kalbėk Jam apie tai.

Akivaizdu, kad davėjai, kuriems davimas yra gyvenimo būdas, natūraliai išplaukiantis iš jų tzedakah – teisumo, yra palaiminti dėl to ir taip gyvena dešimtmečiais, iš sezono į sezoną, padengti apsauga kurios nepatiria tie, kurie nėra davėjais. Kai jūsų gyvenimo būdas yra tzedekah, jūs suprantate, kad atiduodate daugiau nei 10% ir netgi neskaičiuojate, nes tai yra jūsų gyvenimo būdas.

Jėzus sakė, jog tiems, kurie duoda, bus duota atgal* ir Paulius sakė, kad davėjai turi apsčiai – visą malonę savo gyvenime, o jų davimas pasidaugina. Be viso to, Paulius pasakė, jog yra teisinga kai tarnautojams, besidalinantiems dvasiniais dalykais, laikytinais pačiomis aukščiausiomis vertybėmis, atlyginama (žemesnėmis vertybėmis) medžiaginiais dalykais. *Luko 6:38; 1Korintiečiams 9:7-14; 2Korintiečiams 9:8-11.

Aš savoje „Žydų akimis“ (angl. "Through Jewish Eyes") audio serijoje netgi paminėjau Izaijo 40:1-3 Viešpaties panaudotą terminą, kuris, kai kalbama apie davimą kitiems, tiesiogiai susietas su tzedekah: „Guoskite, guoskite mano tautą, – sako jūsų Dievas. Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes‘. Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‚Paruoškite kelią Viešpačiui‘...‘“

Žiūrint mūsų akimis ir nesuprantant tzedakah apie davimą, žodžiai „paguodos Jeruzalei, nes ji gavo dvigubai už savo nuodėmes, nes jos nusižengimai atleisti“ nėra suprantami.

Teisiųjų davimo paprotys atskleidžiamas žodžiuose „gauti dvigubai“. Jei asmuo subankrutuodavo prieš atleidimo metus, ant papiruso jie surašydavo visas jo skolas ir galutinę sumą, tą popierių prilipindavo ant pagrindinių durų ar vartų vildamiesi, kad kas nors iš dešimtinių aukotojų paims ir apmokės kai kurias ar visas skolas. Jei pastarieji tai padarydavo, tai jie sulenkdavo popierių ir uždėdavo savo anspaudą pažymėdami, kad skola yra visiškai apmokėta. Tai buvo vadinama „gauti dvigubai“ už savo skolas.

Izaijo 40:2 Viešpats sako kalbėti paguodos žodžius Jeruzalei, nes jos nedorybės atleistos, nes ji gavo dvigubai iš Viešpaties rankos už savo nuodėmes. Jis – tas Asmuo, kuris davė iš savo paties resursų, kad būtų apmokėta skola, tiesiogiai sujungdamas davimą su teisumu.

Jei galima taip pasakyti – Jis sumokėjo iš Savo paties „kišenės“. Ne todėl, kad kažko norėjo, ne todėl, kad Jam reikia, bet todėl, kad Jis YRA teisus, todėl Jis davė. Vertikalu ir horizontalu.

Šioje serijoje aš paaiškinau, kodėl neįmanoma tikram mokiniui, ne tik tikinčiajam, bet mokiniui, nuolatos būti susitelkusiam į save – egocentriškam. Būti teisiu prieš Dievą reiškia būti teisiu santykiuose su kitais. Mus pažins iš mūsų meilės. Tai nėra tyli, slapta meilė širdyje, bet kitiems demonstruojama meilė. Tai yra tzedakah – teisumas.

Kitą savaitę nauja serija...iki tada...būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą