John Fenn, 2015 m.
rugsėjo 5 d.,
Sveiki,
Aš
kalbėjau apie tzedakah, kuris mūsų Biblijoje dažnai verčiamas kaip „teisumas“,
o hebrajų kultūroje ir Biblijoje suvokiamas kaip horizontaliai IR vertikaliai
pasireiškiantis tzedakah. Tzedakah teigia, kad „vertikalusis“ asmens teisumas
prieš Dievą taip pat turi būti išreiškiamas ir „horizontaliai“ – savo artimui.
Davimas ir tzedakah
Žodis
tzedakah reiškia teisumas, bet labiau akcentuotinas horizontalusis jo
elementas, pastarasis dažnai verčiamas kaip išmalda, davimas ar labdara.
Tai tokia teisumo reikšmė. Dar jis gali būti suvokiamas kaip „davimas kitiems“.
Trumpai
pasvarstyk apie kontrastą; tradiciniame surinkime mus mokė, kad teisumas
reiškia – „teisingas stovėjimas prieš Dievą“, tačiau pats žodis tzedakah
reiškia „davimas kitiems“, kuris labai natūraliai kyla iš asmens, stovinčio
teisingoje pozicijoje prieš Dievą.
Kontrastingi
motyvai, kodėl žmonės duoda pinigus, įgūdžius, talentus, išteklius
Modernioje
surinkimo (bažnyčios) kultūroje žmonės kartais duoda, kad gautų šimteriopą
atlygį, bandydami papirkti ar sumanipuliuoti Dievu kaip priemone, kad būtų
patenkinti jų poreikiai. Kartais duoda mėgindami priminti Jam apie savąjį
poreikį ir tai, kad jis neatidėliotinas. Mums buvo teigiama: „sėk sėklą, duok,
kad gautum, ir Dievas tau padės, net neabejok“
Palyginus
retai sutiksi asmenį, kuris duoda iš meilės Dievui ar, kad tiesiog vertina kažkieno
atliekamą tarnavimo darbą nesitikėdamas atlygio. Toks yra tikrasis
palaiminimas. Savo laiku pastebėję tą pačią žmogiškąją prigimtį rabinai teigė,
kad pati tyriausia davimo forma yra padėti palaidoti mirusį. Tai vienintelė
davimo forma asmeniui, kai tikrai negali tikėtis iš jo atlygio, juokinga. Aš
dažnai sakau: „Pats davimas yra atlygis“.
Tzedakah tai davimas
natūraliai kylantis iš teisingos mūsų pozicijos prieš Dievą. Tai gyvenimo būdas,
o ne pavienis atvejis. Jėzaus dienomis buvo mokoma, kad išmaldą gaunantys žmonės
– raupsuotieji, luoši, akli, našlės, levitai ir kunigai – matomai irgi duos
dalį kažkam stokojančiam, taigi davimo ir gavimo ciklas Izraelyje niekada nesustojo,
bet sukosi plačiu ratu.
Senojo Testamento
dešimtinės iš tiesų buvo sudarytos iš keturių dalių, septynių metų eigoje
jos būdavo duodamos šešis kartus: Pirmieji vaisiai, Pirmosios dešimtinės,
Dešimtinių dešimtinė ir Antroji dešimtinė. Septintaisiais metais nebuvo duodamos
dešimtinės.
Pirmaisiais,
antraisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais Antroji dešimtinė buvo
paimama į Jeruzalę, paaukojama Viešpačiui šventykloje ir paimama atgal, kad
būtų suvalgyta tų žmonių, kurie ją atnešė. Būdavo organizuojamos didelės vaišės,
į kurias būdavo kviečiami visi vargšai, imigrantai, levitai, valgyti ateidavo ir
kunigai.* Trečiaisiais ir šeštaisiais metais tos Antrosios dešimtinės nebūdavo
paimamos iš šventyklos, bet likdavo bendruomenėje, iš dalies tik vietiniams
žmonėms. Pakartoto Įstatymo 14:22-29, 15:1-11.*
Pirmieji
vaisiai kartą paaukoti Viešpačiui šventykloje buvo skirti kunigų reikmėms ir,
pirmos dešimtinės buvo skirtos jiems bei kitiems levitams. Tada levitai iš to,
ką gaudavo, duodavo savo dešimtines kunigams ir antrosios jų dešimtinės
buvo duodamos žmonėms. Kunigai ir levitai buvo traktuojami vienodame lygyje
kaip ir vargšai, nes jiems nebuvo leista turėti savo verslo, jie galėjo tikėtis
paramos iš tų žmonių, kuriems jie tarnavo. Tačiau levitai taip pat aukojo
dešimtines iš jiems skirtų dešimtinių, aukodavo atgal žmonėms – taigi matote,
kaip dideliu ratu tai sugrįždavo žmonėms.
Tai reiškia dešimtinės
ir davimas niekada nebuvo skirti didelės struktūros ar biurokratijos paramai,
bet visada buvo tiesioginė parama Dievo žmonėms, įskaitant tarnautojus.
Apaštalų
darbuose nuo 2 iki 6 skyriaus matome tarpusavyje besidalinančius žmones ir aukščiau
minėtam vadovavimui jų viduje nebuvo poreikio – žmonės patenkindavo vieni kitų
poreikius. Tačiau 300 metais po Kristaus surinkimas iš namų persikėlė į
auditorijas ir žmonių tarpusavio bendravimas pavirto į santykius, orientuotus į
pastatus ir programas.
Taigi,
atskaitomybė auditorijoje yra matuojama lankymu, davimu ir savanoriavimu, o sveikuose, šeima
pagrįstuose namų surinkimuose, kaip teigė Jėzus – jei tarp tavęs ir brolio
iškilo problema, eik pas jį ir sutvarkyk tai. Tai paprasta, tačiau tam reikalinga
branda ir visokeriopa meilė.
Dešimtinės ir
tzedakah samprata
Deja,
kai kuriose tikėjimo srovėse dešimtinių davimas prilyginamas arba net viršija
vandens krikštą, Šventosios Dvasios krikštą ir Viešpaties vakarienę. Dievas su
mumis bendrauja per Jėzaus kraują, o ne per banko sąskaitą. Tu nebūsi
prakeiktas duodamas 9,99% ir staiga palaimintas duodamas 10.01%
Naujojo
Testamento laiškuose netgi nemokoma apie dešimtines, nes Naujojo Testamento
laiškus parašė apaštalai, veikiantys namų surinkimuose ir rašė ten esantiems
žmonėms, taigi jie gyveno taip, jog iškilus poreikiui, iš meilės ir pagarbos atiduodavo
viską, ką turi. Kristus tavyje, taigi tu ir Jis kartu turite nutarti kaip ir
kam duoti pinigus, resursus, talentus, įgūdžius ir laiką. Tu ir Jis turite
susitarti. Visas Naujasis Testamentas yra apie Kristų tavyje, Jis yra šlovės
viltis. Taigi kalbėk Jam apie tai.
Akivaizdu, kad davėjai, kuriems davimas yra
gyvenimo būdas, natūraliai išplaukiantis iš jų tzedakah – teisumo, yra palaiminti
dėl to ir taip gyvena dešimtmečiais, iš sezono į sezoną, padengti apsauga kurios
nepatiria tie, kurie nėra davėjais. Kai jūsų gyvenimo būdas yra tzedekah, jūs suprantate,
kad atiduodate daugiau nei 10% ir netgi neskaičiuojate, nes tai yra jūsų
gyvenimo būdas.
Jėzus
sakė, jog tiems, kurie duoda, bus duota atgal* ir Paulius sakė, kad davėjai
turi apsčiai – visą malonę savo gyvenime, o jų davimas pasidaugina. Be viso to,
Paulius pasakė, jog yra teisinga kai tarnautojams, besidalinantiems dvasiniais
dalykais, laikytinais pačiomis aukščiausiomis vertybėmis, atlyginama
(žemesnėmis vertybėmis) medžiaginiais dalykais. *Luko 6:38; 1Korintiečiams
9:7-14; 2Korintiečiams 9:8-11.
Aš
savoje „Žydų akimis“ (angl. "Through Jewish Eyes")
audio
serijoje netgi paminėjau Izaijo 40:1-3 Viešpaties panaudotą terminą, kuris, kai
kalbama apie davimą kitiems, tiesiogiai susietas su tzedekah: „Guoskite, guoskite mano tautą, – sako jūsų Dievas. Kalbėkite
paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas
atleistas. Ji gavo iš Viešpaties
dvigubai už savo nuodėmes‘. Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‚Paruoškite kelią
Viešpačiui‘...‘“
Žiūrint
mūsų akimis ir nesuprantant tzedakah apie davimą, žodžiai „paguodos Jeruzalei,
nes ji gavo dvigubai už savo nuodėmes, nes jos nusižengimai atleisti“
nėra suprantami.
Teisiųjų
davimo paprotys atskleidžiamas žodžiuose „gauti dvigubai“. Jei asmuo subankrutuodavo
prieš atleidimo metus, ant papiruso jie surašydavo visas jo skolas ir galutinę
sumą, tą popierių prilipindavo ant pagrindinių durų ar vartų vildamiesi, kad
kas nors iš dešimtinių aukotojų paims ir apmokės kai kurias ar visas skolas. Jei
pastarieji tai padarydavo, tai jie sulenkdavo popierių ir uždėdavo savo
anspaudą pažymėdami, kad skola yra visiškai apmokėta. Tai buvo vadinama „gauti
dvigubai“ už savo skolas.
Izaijo
40:2 Viešpats sako kalbėti paguodos žodžius Jeruzalei, nes jos nedorybės
atleistos, nes ji gavo dvigubai iš Viešpaties rankos už savo nuodėmes. Jis – tas
Asmuo, kuris davė iš savo paties resursų, kad būtų apmokėta skola, tiesiogiai
sujungdamas davimą su teisumu.
Jei
galima taip pasakyti – Jis sumokėjo iš Savo paties „kišenės“. Ne todėl, kad
kažko norėjo, ne todėl, kad Jam reikia, bet todėl, kad Jis YRA teisus, todėl
Jis davė. Vertikalu ir horizontalu.
Šioje
serijoje aš paaiškinau, kodėl neįmanoma tikram mokiniui, ne tik tikinčiajam,
bet mokiniui, nuolatos būti susitelkusiam į save – egocentriškam. Būti teisiu
prieš Dievą reiškia būti teisiu santykiuose su kitais. Mus pažins iš mūsų
meilės. Tai nėra tyli, slapta meilė širdyje, bet kitiems demonstruojama meilė.
Tai yra tzedakah – teisumas.
Kitą savaitę nauja
serija...iki tada...būkite palaiminti!
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.