Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

Namų bažnyčia. 3 dalis


John Fenn, 2010 m. gegužės 1 d.,

Namų bažnyčių kultūra
Šiandien aš dalinsiuosi mintimis apie namų bažnyčių kultūrą ir mąstyseną. Manau, kad tai padės jums suprasti skirtumus. Jeigu jūs jau esate namų bažnyčioje, viliuosi, kad man pavyks išaiškinti kai ką svarbaus, būtent: kas daro namų bažnyčią namų bažnyčia.

Aš pateiksiu kai kuriuos pagrindinius teiginius apie tradicinę bažnyčios struktūrą ne todėl, kad norėčiau įžeisti, bet todėl, kad noriu palyginti ir apibendrinti.

Vienas iš esminių namų ir tradicinių bažnyčių kultūros skirtumų yra tas, kad tradicinė bažnyčia išugdė visą kartą, kuri žiūri į bažnyčią taip: „Ką ji man gali duoti?“ arba: „Kokia nauda iš jos mano šeimai?“, užuot klausiusi: „Kaip aš joje augsiu Kristuje, turėdamas saugius santykius su tikrais draugais?“ ir „Koks būtų mano įnašas siekiant namų bažnyčios (taip pat viso išorinio namų bažnyčių tinklo), tikėjimo šeimos gerovės.

Prieš kelerius metus, kai man teko konsultuoti tradicines bažnyčias ir Biblijos mokyklas, paprašiau, kad pastoriai išplatintų anketas, kuriose buvo klausimas, kodėl žmonės pasirinko būtent šitą bažnyčią. Paaiškėjus rezultatams, pastoriai buvo nustebinti ir jiems teko nusižeminti. Pamokslas, kaip priežastis, dėl kurios žmonės pasirinko būtent tą bažnyčią, atsidūrė prioritetų sąrašo apačioje. Dažniausiai pirmoje vietoje buvo tarnavimas vaikams arba jaunimo grupė, lopšelis-darželis (kūdikių priežiūra), po to „gera muzika“, arba „geras garbinimas“. Vieno pastoriaus reitingas buvo žemiau nei automobilių stovėjimo aikštelės sąlygos.

Kai kurie bažnyčią lanko socialiniais tikslais. Tarnavimas vaikams kai kuriems pakeičia auklę, kad jie patys galėtų atsikvėpti ir pabūti kurį laiką be vaikų; kiti eina į bažnyčią susipažinti su savo amžiaus žmonėmis, dar kitiems patinka sėdėti ir klausytis choro bei instrumentinės atlikėjų grupės. Keli drungni krikščionys vyrai, negirdint jų žmonoms, kurios degė dėl Jėzaus, draugiškai prisipažino, jog jie lanko bažnyčią todėl, kad tai naudinga jų verslui.

Oi!
Tarsi kontrastas šitiems pavyzdžiams namų bažnyčių kultūrą galima pailiustruoti indėno pasakojimu. Vienam mano draugui, kai tas lankėsi jo krašte, jis pasakė: „Jūs, amerikiečiai, pamokslaujate kitokią evangeliją nei mes. Jūs sakote žmonėms: „Jeigu jūs priimsite Jėzų kaip savo Viešpatį, jūs atgausite savo sveikatą, pinigus, laimėsite savo šeimą ir verslą“. Mes žmonėms sakome: „Jeigu jūs priimsite Jėzų, kaip Viešpatį, jūs galite prarasti sveikatą, pinigus, šeimą ir verslą, jūs galite prarasti net savo gyvybę“.

Namų bažnyčiose žmonių prioritetai kitokie. Mes akcentuojame tarpusavio santykius, kuriuos turime namų bažnyčioje. Jie yra tokie turtingi, kad mes norėtume įtraukti ir kitus į šituos santykius, todėl ieškome žmonių, kurie būtų mums „ramybės sūnūs“ (taikingai nusiteikę mūsų atžvilgiu) mūsų įtakos sferose, šeimoje, bendruomenėje, darbe, siekiame juos geriau pažinti ir pakviesti į savo svetaines. Namų bažnyčiose mes galvojame, kaip įtraukti kitus į savo gyvenimą. Tradicinis mąstymas siekia įtraukti žmones į savo programas.

Namų bažnyčia nėra chaotiška. Mes pažįstame vieni kitus ir kiekvieną savaitę meldžiamės vieni už kitus. Mes žinome, jeigu kas nors turi finansinių poreikių, ir turime galimybę bei atsakomybę atsakyti į juos individualiai arba kaip namų bažnyčia.
Tradicinė bažnyčia yra „iškarpyta“ krikščionybė, „iškarpytas“ tikėjimas. Ji sumažinta iki teorijos ir geriausio scenarijaus. Tu gali aukoti pinigus programai nepažindamas nei asmens, nei situacijos, kuriai jam skirti. Namų bažnyčioje žmonės pažįsta vieni kitus, čia „formulės“ neveikia. Visi dalijasi savo skausmais ir pergalėmis.

Namų bažnyčios krikščionys yra įsitraukę ir veikiantys. Užuot aukoję programoms, kad kokios nors specifinės srities specialistai eitų į kalėjimus, dalintų maistą ligoniams, rinktų ir dalintų maistą bei drabužius stokojantiems ar remontuotų kieno nors namus, namų bažnyčiose žmonės tampa tais specialistais tarp savųjų. Mes patys daliname maistą. Mes patys apmokame kieno nors sąskaitas už elektrą arba pagelbstime kieno nors namuose.

Nukreipta į išorę
Tradicinės bažnyčios yra nukreiptos į save. Tai ne kaltinimas, o faktas. Savo prigimtimi jos visos suinteresuotos pritraukti žmones, kas pritraukia pinigus ir savanorių darbą, kurie vykdo bažnyčios programas. Kai aš konsultuodavau pastorius, pirmas klausimas būdavo toks: „Kaip užtrenkti galines duris?“ Tai reiškia: „Ką daryti, kad žmonės neišeitų“ ir: „Ką aš darau, kad mano bažnyčia ar Biblijos mokykla augtų?“.

Dėl šitos priežasties visų problemų sprendimas yra susietas su struktūra. Jei yra socialinis poreikis – pradėk programą (drabužiai, autobusas, jaunavedžiai, viengungiai, maisto dalinimas). Tokį mąstymą priima ir susirinkimas – jei bažnyčia nepatenkina mano ar mano šeimos poreikių, mes išeisime ir ieškosime kitos tradicinės bažnyčios, kuri turi man tinkančią programą. Namų bažnyčia yra sudaryta iš žmonių, kurie vertina santykius, kurie yra joje tarsi pamatas Kristuje. Problemų sprendimas atrandamas šitų tarpusavio santykių dėka. Jei kam nors reikia maisto arba kas nors sveiksta po operacijos, sutelkite tuos, kurie renkasi jūsų svetainėje, kad tiems žmonėms būtų suteikta pagalba, nes kai skauda vienam, skauda visiems, tai ne programa, bet namų bažnyčios bendruomenės atsakas.

Neatsakomi jaunų šeimų poreikiai? Atsiskirkite nuo jaunų šeimų namų bažnyčios ir pradėkite kviesti kitus bažnyčių nelankančius krikščionis arba jums taikingus nekrikščionis į savo namų bažnyčią. Jei kas nors neturi kuo atvykti, JŪS pasirūpinkite, kad jie būtų atvežti į susirinkimą ir parvežti namo. Mes mąstome ne taip: jei mūsų poreikiai nebus atsakyti, mes eisime į kitą bažnyčią, bet taip: kuo aš galiu prisidėti, kad ši problema būtų išspręsta? Kokį aprūpinimą Viešpats yra paruošęs mums ir mūsų šeimai visoje namų bažnyčių šeimoje? Kaip mes galime pasidalinti su kitais tais turtais, kuriuos turime savo namų bažnyčios tarpusavio santykiuose?

Galiausiai
Namų bažnyčios susirinkimams reikia pasiruošimo, ypač tiems, kurie tą dieną vadovauja. Tai ne tokiems žmonėms, kurie mėgsta sėdėti gale, nedalyvauti ir neturi, ką pasakyti. Tačiau jei tą dieną esi vedantysis, privalai į tai žiūrėti rimtai, praleisti laiką skaitydamas ir apmąstydamas maldoje Žodį su Viešpačiu, kad gautum susirinkimui kryptį. Jei tas, kuris vadovauja, to nedaro, namų bažnyčia tampa socialiniu susirinkimu: viskas sukasi apie bendravimą, maistą, paviršutinišką maldą, tačiau nėra tikro dvasinio peno ir susirinkimas pakliūva į stagnacijos būklę.

Visus, kurie domisi namų bažnyčiomis ir pirmą kartą gauna mano „Savaitės mintis“, drąsinu paskaityti šia tema ankstesnius straipsnius mūsų Internetiniame tinklalapyje. Namų bažnyčių susirinkimai vyksta su tikslu, kurio prioritetas yra tos namų bažnyčios žmonės ir jų augimas Kristuje. Kitą savaitę rašysiu paskutine tema šioje serijoje – kaip pradėti, kaip bendrauti meilėje su tokiais skirtingais žmonėmis, ir dar daugiau!

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą