Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. sausio 28 d., penktadienis

Keisti populiarūs mokymai. 3 dalis. Kviesti Jį nusileisti arba kilti patiems?

John Fenn, 2011 m. sausio mėn. 8 d.,

Atsivesti Jį iš dangaus arba pakilti pas Jį patiems?
Šis keistas populiarus mokymas veda žmones į daugybę klaidų. Jis nejučiomis prasiskverbė į keletą šiuolaikinės krikščionybės srovių. Tūkstančiai galvoja, kad jie yra tikėjime, nors iš tikrųjų - klysta.

Pavyzdžiai – „Atsivesti Jį iš aukštybių“
3.000 susirenka mieste, kad „nuleistų dangų“, klykdami kiek tik turi jėgų, intensyviai maldaudami Dievo dėl savo tautos. Po to vyksta keli susirinkimai stadionuose tuo pačiu tikslu  kitoje valstijoje. Toks pat spiegimas „iš visų plaučių“ Dievui, įkvepiantis lankytojus pareikšti: „Mes žinome, kad Dievas išgirdo mus ir atsiųs prabudimą, kuris per 30 dienų pakeis mūsų tautą“ (taip pranašavo lyderiai). Jie tikėjo, kad daugybės žmonių nuoširdumas ir intensyvios maldos tikrai palietė Dievo širdį.

Du lyderiai sukvietė „prasilaužimo“ susirinkimą kitame mieste, kad iššauktų iš dangaus Dievą ir sugriautų tvirtoves žmonių protuose, kad ir ten ateitų prabudimas. Jie pasakė lankytojams, kad šį tikslą galima pasiekti 40 dienų pasninku. Aš kalbėjausi su kai kuriais dalyvavusiais žmonėmis po poros savaičių. Jie pasninkavo 40 dienų, valgydami lengvus užkandžius ir atsisakydami tuo metu žiūrėti televizorių. Jie buvo įsitikinę, kad pasibaigus pasninko laikui jų miestas bus pakeistas dėl jų pastangų ir maldos susirinkimo.

Kartais tai būna labai asmeniška: „Ką aš turiu padaryti, kad Dievas man duotų atsakymą, išgydymą arba išlaisvinimą?“. Galbūt tai bus pasninkas, žodis, apsilankymas kažkokiame susirinkime ar netgi išsiuntimas kažkam paaukojimų.

Visa tai parodo jų gerą širdį ir gerus motyvus. Klaida ta, kad jie mano, jog turi būtinai kažką padaryti, kad Dievas ateitų į jų situaciją, ir kad Dievą reikia įtikinti.

„Pakilkime aukščiau“: vakarinio tarnavimo metu moteris išėjo į priekį, kad būtų priartinta prie Dievo. Jai reikėjo šaukti iš visų jėgų, kad parodytų Dievui, koks rimtas jos nusiteikimas. Tuo metu kita moteris (tarnautoja) klykė jai į veidą kaip muštro seržantas naujokų stovykloje.

Daugybė tarnautojų susirinkimuose žada, kad lankytojai bus paimti į trečiąjį dangų ir moko, kad tai, ką Jonas (Apr 1:10) vadina „būti Dvasioje“, galima  patirti savo pastangomis (Apr 1:10;4:2).

Paulius mokė: pirmas dangus yra atmosfera, antras dangus - žvaigždės, trečias dangus - tai vieta, kur gyvena Dievas. Taigi jie sako, kad jei tu ateisi į jų susirinkimą, tau parodys, kaip patekti į dangų.

Leiskite man paaiškinti. Aš nesu prieš žmones, kurie meldžiasi dėl prabudimo, arba intensyviai rauda maldose, arba nori patekti į dangų. Aš nesu nei prieš vienus iš jų. Aš tik noriu pasakyti, kad klaida, kai manoma, kad mes turime iššaukti Dievą iš dangaus ir įtikinti Jį, kad duotų mums prabudimą, išgydymą, ir t.t. arba, kad mes savo valia galime patekti į dangų ir/arba būti pagauti Dvasios.

Visame pasaulyje tikintys ir netikintys žmonės turi dvasinių išgyvenimų. Jei jūs darysite tuos minėtus dalykus, jūs gal būt patirsite antgamtinius dalykus, bet kartais netgi krikščionių susirinkimuose jie gali būti ir ne iš Dievo. Šventoji Dvasia veikia sutinkamai su Žodžiu. Jeigu jūs išeisite už Dievo Žodžio ribų, jūs peržengsite ribą iki kurios veikia Šventoji Dvasia, tuomet jūs save atversite demonams ir kitokiems pasaulio, bet ne iš Dievo patyrimams.

Dauguma minėtų mokymų/tikėjimų kalba apie tai kaip „nuleisti dangų“ arba pakilti į jį patiems maldoje, taip pat moko, kad tie patyrimai reiškia prasiveržimą arba atneša atsakymus į jūsų gyvenimą. Dažnai pats krikščionių noras patirti daugiau Dievo dabartinėje krikščionių kultūroje, kuri yra praradusi jėgą, yra nekaltas, geras ir teisingas.

Bet reikia suprasti, kad Šventoji Dvasia veiks tik Dievo Žodžio ribose. Už šitų ribų, jūs atsiduriate pats vienas – be Jos. Net jeigu tarnautojas yra pateptas ir turi vardą, netgi jei prieš tai vyko pateptas šlovinimas, netgi jei tarnavimas vyko Jėzaus vardu – Šventoji Dvasia judės tik Žodžio ribose, nepaisant kokie vyks tuomet dvasiniai pasireiškimai.

Kontrastas tam - Dievo Žodis
Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą... „Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: „Kas įžengs į dangų?“ - tai yra Kristaus atsivesti; arba: „Kas nusileis į bedugnę?“ – tai yra Kristaus iš numirusių susigrąžinti“ (pridėti kažką savo pastangomis prie to, ką Jėzus jau padarė ant kryžiaus). Bet ką gi jis sako? – „Arti tavęs yra žodis – tavo burnoje ir tavo širdyje“ – tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis“ (Rom 10:6-8).


Ši citata iš laiško Romiečiams parodo, kad Paulius kovojo su tokia pat klaida ir savo dienomis. Tuo metu krikščionys Romoje dėl tikėjimo prarasdavo savo gyvybes, todėl žmonės siekė dieviškų patyrimų, kurie patvirtintų jų tikėjimo teisingumą. Žmonės ir šiandien tokie patys: gyvenimo ar mirties klausimas, arba spaudžiančios problemos ir kai kurie netyčia tampa klaidingų populiarių mokymų aukomis ir, kaip anksčiau rašiau, ima bandyti „nuleisti Jėzų iš dangaus“ arba pakilti iki Jo patys.

Gydytojau, pasigydyk pats
Argi jūs manote, kad Dievą reikia įtikinti elgtis jūsų labui? Tai kyla iš tos minties, kad Dievas turi būti įtikintas ir jau nedaug trūksta, kad imtume mąstyti, kad Jis yra jūsų priešas. Bet Jis toks nėra. Jei tave pagavo ši klaida, paprasta atgaila ir širdies pakeitimas atstatys Tėvo/vaiko santykius, pakeis šeimininko/vergo mąstymą.

Tėvas nėra tas miegantis draugas, kuris nenori keltis ir duoti duonos vidurnaktį (Lk 11:1-13), kad jūs turėtumėte daužyti duris ir maldauti tol, kol jis pabus ir išgirs. Tai prieštarautų tikrajam Jėzaus mokymui. Jėzus norėjo pasakyti, kad net jūsų geriausias draugas, nors nenorėdamas pakils ir padės jums, bet jūsų dangiškas Tėvas tikrai yra kitoks. Jėzus tęsė:

„Tad Aš jums sakau: prašykite ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta. Nes kiekvienas, kuris prašo - gauna, kas ieško - randa, ir beldžiančiam - atidaroma. Kuris iš jūsų, būdamas tėvas, duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies duotų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo“ (Šventoji Dvasia čia reiškia, kad su jos pagalba jūs gausite atsakymą į savo maldą).

Suvok, kad Kristus yra tavyje
„Niekas nesakys: „Žiūrėk, ji čia“, arba: „Žiūrėk, ji ten!“ Nes Dievo Karalystė yra jumyse“. „Kristus jumyse, šlovės viltis“. „Bet jūs turite Kristaus protą“. „Ką? Ne gi nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo?“ (Lk 17:21; Kol 1:27; 1 Kor 2:16; 6:19)

Mums nereikia nei pakilti, nei nusileisti, kad atsivestume Jį. Jis yra mūsų viduje. Aš nukreipiu savo maldas į savo vidų, ten kur – Jis. Ir ten aš girdžiu Jo balsą. Aš nenukreipiu maldų aukštyn, bet susitelkiu į Kristų savyje. Man nukreipti savo maldas aukštyn tolygu kaip kalbėti asmeniui, bet užuot žiūrėjus į Jo akis, kalbėti šalia esančiam baldui. Aš bendrauju su Juo, esančiu mano viduje. Mes kartu ištiriame mano gyvenimą, motyvus ir širdį.

Kai asmuo tikrai pažįsta Tėvą, kuris per Šventąją Dvasią gyvena jo viduje, jis paliks tą supratimą, kad jam reikia „nuleisti“ arba „pakilti“, kad patvirtintų savo tikėjimą, arba gautų atsakymus į savo maldas. Mano gyvenime beveik kiekvienas stebuklas, kurį gavau kilo iš mano intymumo su Tuo, Kuris gyvena mano viduje.

Ar mes galime ką nors pridėti prie to, ką atliko Jėzus ant kryžiaus? (ar gali, ką nors pridėti klykimas ir maldavimas?) Ar gali kas nors, ką jūs darote pagerinti Kristų jumyse, šlovės viltį? Ar yra kažkas, ką mes galime padaryti čia žemėje Dieve, Dievui, arba dėl Dievo, kad Jis būtų labiau įtikintas mylėti žmones žemėje?

Mes visi savo laiku pateksime į dangų, bet visiškai aišku, kad mes negalėsime Jo vėl „nuleisti“ iš ten ant kryžiaus. Todėl mes turime liautis bėgioti pirmyn ir atgal, bandydami „nuleisti“ Jį žemyn, arba įtikinti Jį veikti mūsų labui arba bandydami patirti tai, kas yra danguje, užuot kad tiesiog kalbėtume su Juo savo viduje, ugdytume savo suvokimą, kad Jis tikrai yra ten, nukreipdami savo mintis į gyvąją Kristų, kuris gyvena mūsų dvasiniame žmoguje.

Gyvenk taip ir tau atsivers Dangaus Karalystė. Jis yra kaip Tėvas, kuris stebi laukdamas, kol jo vaikas atidarys dovaną po dovanos, kurias Jis paruošė, todėl džiaukis ir žinok, kad mums tai padovanota!

Sekančią savaitę mokysiu apie kitus klaidingus mokymus.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą