Sveiki,
Ateinančiomis savaitėmis norėčiau pasidalinti pamąstymais apie tai, ką Biblija iš tiesų sako apie finansus, vildamasis, kad dar niekas jūsų apie tai nemokė.
Kita eilutė tokia, kaip pirmoji
Kiek kartų jūs esate atvertę Bibliją, kai tradicinėje bažnyčioje atėjus paaukojimų metui pastorius pasakydavo: „Atsiverskite Malachijo knygos trečiąjį skyrių“? Aš dariau tai daugybę kartų. Tolimesnės eilutės sako, kad jeigu jūs atnešite dešimtines į Viešpaties namus (tradicinę bažnyčią), Dievas išlies palaiminimus ant jūsų taip, kad negalėsite jų sutalpinti. Tiesa? Tai pažadas, kad jūsų banko sąskaita prisipildys, jūsų vaikai išsigelbės, jūs išgysite, būsite paaukštinti darbe, verslas seksis, geriau miegosite naktį, jūsų plaukai ataugs ir netgi numesite svorį.
Paaiškinimas apie dangaus šliuzus
Malachijo knygoje Dievas sako: „Atversiu dangaus šliuzus ir išliesiu palaiminimą taip, kad neturėsite vietos, kur sutalpinti“ (Malach 3, 10 – vertimas iš anglų k.). Prisipažinsiu, kad iki 1987 metų nesupratau, ką šioje eilutėje Viešpats nori pasakyti. Tais metais mes persikėlėme pastoriauti į Pietų Koloradą, kur mūsų bendruomenė vertėsi žemdirbyste ir pasėlių laukai turėjo drėkinimo sistemą. Šliuzas hebrajų kalboje reiškia pagrindinį užtvarą. Gyvendami Kolorade mes nuomavome 14 akrų fermą, kurios savininkas dešimtyje akrų augino mėlynžiedes liucernas. Nuo netoliese esančios Arkanzaso upės buvo iškastas apie mylios ilgumo kanalas nuo kurio į abi puses šakojosi grioviai. Tie grioviai buvo nuomojami, ir jais į laukus tekėjo vanduo. Atėjus laikui drėkinti laukus vandens įmonės atstovas atidarydavo už mylios esančius šliuzus arba pagrindinę užkardą ir vanduo pradėdavo lietis į laukus. Vanduo, kuris nesusigerdavo į žemę tekėdamas į laukus vagomis, nutekėdavo į lauko pakraštį, kur patekdavo į kitą kanalą ir iš ten – į kaimyno ūkį. Taip visi ūkiai būdavo palaistyti.
Nėra vietos, kur sutalpinti
Mūsų ūkyje, atsidarius pagrindiniams šliuzams, nebuvo vietos saugoti mums atitekėjusį palaiminimą. Vanduo yra Dievo palaiminimas, kurį Jis žada atsiųsti taip, kad net nebus kur jo sutalpinti: „ar <...> Aš neišliesiu jums apsčiai palaiminimo, kad jūs neturėsite net kur jo sutalpinti“ (Malach 3, 10 – vertimas iš anglų k.).
Nesuklyskime mąstydami taip: „Jei aš atnešiu dešimtines į sandėlius, sulauksiu pagalbos darbe, parodysiu Dievui, kaip rimtai man reikia prasiveržimo, ir visos mano problemos dėl automobilio, vaiko ir tėvų bus išspręstos“. Tačiau Dievas pažadėjo išlieti tik VANDENĮ ir palaistyti jūsų pasėlius. Jis niekada nežadėjo „išplėsti jūsų pasėlius (darbą, automobilį, nuomą ir t.t.). Visas Jo pažadas – tai tik atidaryti šliuzus, kad vanduo pradėtų tekėti.
Ką tuomet reiškia vanduo?
Prisiminkite, kad visa ko pamatas yra jumyse gyvenantis Kristus. Senajame Testamente visi laukė tų dienų, kai ateis Mesijas, taigi viskas yra nukreipta į tai.
Pagalvokite apie vandenį, kurį Dievas išlieja. Vanduo palaisto pasėlius ir jie auga. Jūsų pasėliai yra jūsų sąskaita banke, jūsų darbas – viskas, ką jūs turite. Tačiau kas yra tas Dievo pažadėtas vanduo? Kas iš tiesų palaisto jūsų darbą, sąskaitą banke, jūsų gyvenimą? Pamąstykite, ką Biblijoje paprastai simbolizuoja vanduo? Atsakymas: Šventąją Dvasią.
Mes žinome, kad visas Kristaus Kūnas veikia apreiškimo, kuris ateina iš Tėvo per Šventąją Dvasią, dėka (Mt 16, 16-19). Darbe tai reiškia idėjas, planus, išmintį sprendžiant problemas ir atsakymus į klausimus. Kiek kartų iškilus problemai jūs meldėtės ir staiga gaudavote atsakymą iš Dvasios savo protui? Štai apie ką aš kalbu – vanduo yra apreiškimas iš Dvasios, kuris „palaisto“ jūsų pasėlius.
Skyrius ir eilutė... prašau
Ar prisimenate Jokūbą, kuris drožinėjo pagaliukų žievėje dryžius ir padėdavo juos prieš avis ten, kur jos ateidavo gerti ir poruotis, kad jos atsivestų dėmėtus ėriukus. Ar prisimenate, kur jis gavo šitą idėją? Šis įvykis aprašytas Pradžios knygoje (Pr 30, 37-43) ir po to kitame skyriuje (Pr 31, 8-13) pasakyta, kad jis gavo šią idėją iš sapne jam pasirodžiusio angelo. Šis „vanduo“, šis apreiškimas, paskatino jį padėti prieš besiporuojančius gyvūnus dryžuotas šakeles, kad jie atsivestų margus palikuonis. Dėl šito vieno apreiškimo per kelis avių poravimosi sezonus jis tapo toks turtingas, jog dirbdamas kartu su Lebanu negalėjo sutalpinti palaiminimų ir turėjo grįžti į savo šalį. Vanduo šiuo atveju – apreiškimas, o pasėliai – avių banda.
Juozapas yra kitas apreiškimą gavusio žmogaus pavyzdys, kurio gyvenimas buvo pertekęs palaiminimų. Pradžios knygoje skaitome, jog faraonas Juozapui pasakė: „Kadangi visa tai tau apreiškė Dievas, tai nėra nei vieno, kuris būtų toks protingas ir sumanus kaip tu. Tu būsi mano namų valdytoju ir tavo žodžio klausys visi žmonės. <...> aš tave skiriu visos Egipto šalies valdytoju <...>“ (Pr 41, 39-41).Vanduo šiuo atveju – apreiškimas, kurį jis gavo išaiškinęs sapną, o pasėliai – tai septyni metai gausaus derliaus, kurie išmaitino tautą bado metu.
Patarlių knygoje (Pat 31, 10-31) pasakyta, kad viena moteris (apie ją aš daugiau rašysiu kitą savaitę), turėjo audimo verslą. Ji samdė darbininkus ir sunkiai dirbo, o paklausa buvo tokia didelė, kad tekdavo austi net naktimis. Po to paminėta štai kas: „Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną“ (16 eilutė). „Apžiūri lauką“ – tai apreiškimo procesas, kuris vyksta jos prote ir dvasioje. Po to pasakyta: „nuperka ir įveisia vynuogyną“. Taigi ji panaudoja savo audimo pelną, ieško išminties ir apreiškimo, kaip toliau elgtis su tais pinigais, ir nutaria investuoti į vyno gaminimo verslą. Vanduo šiuo atveju – „apžiūri lauką“, pasėliai – naujas verslas (ir malonė jau egzistuojančiam verslui).
Tapęs karaliumi Saliamonas norėjo, kad Dievas palaimintų tautą, todėl kuomet jam apsireiškė Viešpats (1 Kar 3, 2-6), jis paprašė išminties. Štai čia yra tas „vanduo“, kuris leido jam klestėti, daryti teisingus sprendimus, tokius kaip šis visiems gerai žinomas: „Kam priklausė kūdikis, kilus ginčui tarp dviejų moterų“. Dėl to klestėjimas pasiekė tokį lygį, jog „karalius padarė taip, kad sidabro Jeruzalėje buvo daugiau nei akmenų“ (2 Krn 9, 27). Vanduo – išmintis visose situacijose, o pasėliai – visose srityse klestinti tauta.
Naujasis Testamentas – prašau
Supratus, kad Malachijo knygos 3 skyriuje minimas vanduo reiškia Šventosios Dvasios apreiškimą, kuris išliejamas mums ir ant mūsų „pasėlių“, tai yra mūsų darbų, paaiškėja, kaip tai veikė Jėzaus gyvenime. Čia tinka pavyzdžiai, kai Jis pasakė Petrui, Jokūbui ir Jonui užmesti tinklus giliame vandenyje (Lk 5, 4-6) ir jie sugavo tiek daug žuvų, kad valtys vos nepaskendo. Jie neturėjo vietos joms sutalpinti. Ta išmintis ir apreiškimas buvo toks kupinas, kad išsiliejo per kraštus gausa „žuvų pasėliuose“. Tą patį matome, kai Jėzus pavertė vandenį vynu (Jn 2) arba kai minios pavalgė padauginus vieno berniuko priešpiečius (Jn 6) ir t.t.
Mes žinome, kad Jėzus buvo didis davėjas. Jono Evangelijoje rašoma (Jn 13, 29), kad paskutinės vakarienės metu pasišalinus iždo tvarkytojui Judui kiti mokiniai pamanė, jog jis išėjo duoti pinigų vargšams. Tuo metu galėjo būti apie devinta valanda vakaro. Pamąstykite, ką jūs pagalvotumėte tokiu atveju? Tai rodo, kad mokiniams tai buvo įprastas dalykas ir kad Jėzus tikrai buvo didis davėjas.
Ankstyvoje bažnyčioje šis „vanduo“ – apreiškimas ir išmintis iš dangaus, paskatino daugelį tikinčiųjų Jeruzalėje parduoti savo žemes bei nuosavybę ir paaukoti savo pajamas, ir tai buvo tiek daug, kad jie net negalėjo visko sutalpinti. Visi miesto tikinčiųjų poreikiai buvo atsakyti ir tada prie jų prisidėjo daug naujatikių (Apd 4, 34-35). „Vanduo“ šiuo atveju buvo išmintis ką daryti su turtu, o „pasėliai“ – tai atsakymas į visų Kristaus Kūno narių poreikius tame mieste.
Apreiškimai mums dabar plaukia dėl to, kad už mus pralietas Jėzaus Kraujas, nes tuo pagrįstas mūsų bendravimas su Dievu. Dabar atsiveria nauja apreiškimų ir malonės sritis tiems, kurie gyvena davėjo gyvenimą. Evangelijoje pagal Luką Jėzaus žodžiai (Lk 6, 38) apie tai, kad davėjui bus duotas geras, prikimštas, sukratytas saikas su kaupu, atkartoja Malachijo knygos mintį (Malach 3) apie per kraštus išsiliejantį palaiminimą.
Dažnai apreiškimų būna tiek daug, kad neįmanoma jų visų panaudoti, jie tiesiog perpildo mus. Juos visus reikia apmąstyti ir pagalvoti, kas kokius rezultatus duos bei „sudėlioti viską į vietas“ taip, kad „vanduo“ palaistytų pasėlius ir palaimintų mūsų bei kitų gyvenimą.
Daugelis gavę idėją puola ją auginti nepadarę namų darbų, manydami, kad jei Dievas davė, tai viskas bus gerai, tačiau tai netiesa. Jis duoda „vandenį“, tačiau jį gavę mes turime stropiai darbuotis. Taip elgėsi Juozapas. Jis strategiškai paruošė sandėlius derliaus pertekliui laikyti. Jokūbas planavo, kaip tvarkyti savo galvijus. Taip elgėsi ir Patarlėse paminėta moteris (Pat 31). Jėzus taip pat taikė šį principą, taip elgėsi ir Apaštalų darbuose aprašyta bažnyčia (Apd 2, 6). Ar tu esi davėjas? Ar tu gauni apreiškimus savo dvasioje ir prote taip, kad jie tave perpildo? Ar Jis lieja tau šį savo palaiminimą taip, kad negali jo sutalpinti? Jei taip, tai reiškia, kad tavo gyvenime pradeda veikti tikrasis Naujojo Testamento davimo ir gavimo principas, kurio moko Žodis.
Aš turėjau idėjų verslui, išradimų, supratimą, kaip tvarkyti žemę ir laikiau tai metų metus. Aš galėjau tapti labai turtingu, tačiau esu tarsi Senojo Testamento levitas, kuris negali jų įgyvendinti, nes esu pašauktas viso laiko tarnavimui. Tačiau tai nesustabdė „vandens“ tekėjimo man – aš turiu daugiau apreiškimų nei galiu įgyvendinti.
Esu tikras, kad jūs taip pat turite visokių rūšių idėjų, išradimų ir išminties tose srityse, į kurias jūs nesate pašaukti ir tose, į kurias jūs gal būt esate šaukiami. Tai, kad jūs turite idėjų dar nereiškia, kad jūs turite jas visas įgyvendinti, tai reiškia, kad jūs turite kūrybingą Tėvą ir Viešpatį Jėzų, kurie tokie kupini gyvenimo ir šviesos, jog kiekvienoje situacijoje ši šviesa atskleidžia naujus dalykus, kurie gali būti padaryti: nauji išradimai, naujos idėjos... o-jo-joi, ar galite įsivaizduoti, kokie bus išradimai būsimuose amžiuose?
Bet... kai jaučiu, kad man to reikia, aš meldžiuosi Pauliaus malda, užrašyta laiškuose Efeziečiams (Ef 1, 17-19) ir Kolosiečiams (Kol 1, 9): „Pripildyk mane Išminties ir Apreiškimo Dvasios, kad mano akys būtų atvertos supratimui, kad būčiau kupinas dvasinės išminties ir supratimo“. Todėl esu tikras, kad ir toliau galėsiu gyventi davėjo gyvenimą, kurį pradėjau, nes šis srautas niekada nesibaigs: apreiškimai, aprūpinimas, vėl nauji apreiškimai ir aprūpinimas...
Kitą savaitę – antra dalis... dar viena pamatinė tiesa.
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.