Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

Namų bažnyčia. 2 dalis


John Fenn, 2010 m. balandžio mėn. 17 d.,

Ką daryti jeigu?...
Anksčiau ar vėliau iškils klausimų dėl asmens, kuris nuolatos dominuoja pokalbyje arba dėl tų, kurie nesilaiko visuotinai priimtinų mandagumo taisyklių namų bažnyčioje. Žmogaus prigimtis nepasikeitė, – Pauliui taip pat teko su tuo susidurti.

Namų bažnyčios Korinte buvo labai įvairios. Apaštalų darbuose (Apd 18, 1-8) skaitome, kaip šalia sinagogos gyvenusio romėno Justo Gajaus namuose buvo įkurta bažnyčia. Prie jo jungėsi  sinagogos vyresnysis Krispas, įvairūs tikintys žydai bei įtikėję graikai iš Korinto. Kai jų prisirinko daugiau, ir jie nebetilpo Justo namuose, jie greitai išplito po kitus namus.

Įsivaizduokite vienoje svetainėje pirmą kartą susirinkusius trijų skirtingų kultūrų žmones: graikus, romėnus ir žydus. Korinto miestas turėjo moto: „Laisvė ir pažinimas“. Tai reiškė, kad „gali elgtis taip, kaip tau patinka, kaip tau atrodo gerai“. Žydai griežtai laikėsi savo tradicijų ir buvo nuo kitų atsiriboję. Tame regione žydų moterys privalėjo gobtis šydais ir nė vienas žydas nebendravo su romėnais bei graikais jų namuose... tol, kol jie nepažino Jėzaus.

Prisiminkime – Paulius rašė žmonėms, kurie pirmą kartą susirinko romėno Justo namuose. Susirinkime jie laikėsi visuotinai priimto etiketo reikalavimų, kaip dera elgtis atėjus pas ką nors į svečius. Tai jis pradėjo aiškinti jau šio laiško pradžioje (1 Kor 11, 1-16). Situacija buvo tokia, kad kai kurios žmonos nusiėmė vualius ir meldėsi bei pranašavo neapgaubta galva, o tai prieštaravo to meto papročiams.

Žydų žmonos atrado laisvę Jėzuje bendraudamos su graikų ir romėnų moterimis, kurios buvo liberalesnės, arba iš vis nenešiojo tų vualių. Todėl bendraudamos jos nusiimdavo savo gobtuvus. Paulius liepė moterims laikytis to meto kultūros papročių ir tinkamai rengtis, kad būtų gerbiami jų vyrai. Visos, kurios norėjo, galėjo melstis ir pranašauti, tik privalėjo tinkamai rengtis.

Toliau šiame laiške (1 Kor 11, 17-34) Paulius aiškina, kaip tinkamai pagerbti Dievo Sūnų Viešpaties vakarienės, kuri buvo dalis didesnių vaišių, metu. Toje kultūroje aukštesnio socialinio luomo žmonės nevalgė kartu su prastuomene, todėl jie pavalgydavo prieš eidami į bažnyčios susirinkimą (vert. 1 Kor 11, 17-22). Paulius liepia jiems to nedaryti aiškindamas, kad jie turi savo namus pavalgyti, tačiau eidami į susirinkimą, kuris vyksta kituose namuose, turi paruošti tam savo protą bei dvasią ir parodyti meilę kitoms socialinėms grupėms. Tai reiškia, kad jie turėtų valgyti kartu su kitais ir nebūti snobais.

Taigi dabar mes žinome, kad kai kurie pavalgydavo prieš susirinkimą, o jų žmonos šnekučiavosi be vualių. Laiške Korintiečiams (1 Kor 14, 26-40) Paulius rašo pagrindinius nurodymus susirinkimui, kuris vyksta kieno nors namuose ir moko, kaip jį suderinti su visuotinai priimtais mandagumo reikalavimais. Jis sako (1 Kor 14, 26), kad visi gali dalyvauti: „Kai susirenkate, kiekvienas turi giesmę ar pamokymą, ar kalbą, ar apreiškimą, ar aiškinimą“. Pagrindinė pastraipos mintis, pasakyta eilutės pabaigoje: „Tegu viskas tarnauja ugdymui“. 27-28 eilutėje išsakytos tokios mintys: „Jei kas nors turi kalbą, kuriai reikia aiškinimo, te daugiausiai du – trys kalba, o kiti tegu aiškina, bet jei nėra nei vieno, kuris gali išaiškinti, tuomet tegu pasilaiko tai sau ir Dievui.

Tokia yra pagrindinė mintis. Jei turi kažką nuo Dievo, tai dar nereiškia, kad būtinai turi tuo pasidalinti. Daug susirinkimų buvo suardyti, kai juose kažkas dominavo, nes kai kurie žmonės „mėgino prastumti savo mėgiamą doktriną“, arba jie turėjo kažką nuo Dievo ir manė, kad būtinai privalo tuo pasidalinti. Paulius sako: ne, jūs neprivalote. Jei tai netinkamas laikas arba nėra nei vieno kas priima, arba tai tiesiog nesiderina su bendra susirinkimo tėkme, kalbėk tai sau ir Viešpačiui, tada tu nenusidėsi.

Tai verta prisiminti vedant pokalbius, kai kartu yra ir paaugę vaikai arba, kai susirinkus beveik vien viengungiams, poros pradeda kalbėti apie santuokos problemas ir t.t. Būkite jautrūs tiems, kurie yra kartu su jumis susirinkime. 29-31 eilutėse Paulius vėl kalba apie pranašavimą ir dalijimąsi Dievo Žodžiu sakydamas, kad visi gali kalbėti paeiliui. Jis ragina užleisti eilę esančiam šalia ir po to kalbėti, o kiti tegu apsvarsto. Svarbu yra suvokti tai, kad viskas, kuo tu dalijiesi, yra aptarimo objektas, apie kurį galima diskutuoti, priimti arba atmesti.

Dažnai mes patiriame, kad kai kas nors dalijasi žodžiu, o kitas jam paprieštarauja arba laiko tai nepriimtinu, kalbėjęs asmuo nusimena, kad buvo atmestas žodis nuo Dievo.

Jei tu pietauji su draugais ir tuo metu išsakytos idėjos įžiebia diskusiją, niekas neįsižeidžia, tačiau jeigu priduriama: „Taip sako Viešpats“ – tuomet žmonės įsižeidžia. Nusiramink, tu esi tarp draugų, nepriimk to asmeniškai, mokykis ir auk. Tu esi dalis tikinčiųjų bendruomenės ir nei vienas čia neprivalo priimti viską, kas sakoma, neapsvarstęs, ar tai yra tinkama.

Neužmirškite, kad namų bažnyčioje jūsų tikslas yra pažinti žmogų, sėdintį šalia jūsų susirinkimo metu namų svetainėje. Todėl elkitės taip, kaip Paulius moko namų bažnyčias Efeze (4 sk.); daryti viską, ką galite, kad palaikytumėte meilės ryšius Dvasioje, ir nusileisti vienas kitam.

1 Kor 14, 32 skaitome šitų teiginių apibendrinimą: „Pranašų dvasios yra paklusnios pranašams“. Tai reiškia, kad tu gali kontroliuoti, tai kas yra tavo dvasioje. Jei nėra galimybės pasidalinti, pasilaikyk tai sau. Jei tu nori kalbėti, bet šalia tavęs kažkas kitas turi kuo pasidalinti, užleisk pirmenybę jam. Jei du ar trys jau kalbėjo ir susirinkimas jau vyksta, patylėk. Jei kalbi, suprask, kad kas nors gali ir nepriimti. Tu gali save kontroliuoti ir esi už tai atsakingas. Jis pabaigia šį skyrių pasakydamas svarbiausią dalyką: „Nes Dievas nėra sumaišties, bet ramybės Dievas...“ (33 eil.), sustiprindamas anksčiau išsakytą mintį: „Tegu viskas tarnauja ugdymui“ (26 eil.).

Elgtis su meile iš esmės reiškia štai ką: Kažkas vadovauja susirinkimui - tai vienas valdžios lygmuo; tu esi svečias kieno nors namuose – tai kitas valdžios lygmuo, todėl šeimininkas ar šeimininkė turi galutinį autoritetą tam, kas vyksta jų namuose, nesvarbu ar tu priduri prie to „taip sako Viešpats“, ar ne. Neužmiršk, kad esi svečias kieno nors namuose.

Moterų klausimas
Tuomet jis grįžta prie to klausimo, kurį palietė 11 skyriuje apie moterų atrastą laisvę nusiimti savo vualius pagonių namuose. Čia nebuvo medinių grotelių kaip sinagogoje, kurios atskirdavo jas nuo visų ir kur jos negalėjo nei ko nors paklausti, nei bendrauti; dabar jos sėdėjo kartu su savo vyrais bei vaikais ir turėjo daugybę, daugybę klausimų! Šitoje situacijoje jos apiberdavo visus begale klausimų. Paulius pasakė joms, kad jos gali melstis ir pranašauti, tik tegul rengiasi taip, kaip reikalauja to laiko kultūra, tačiau šitame skyriuje jis sako: jeigu žmonos turi klausimų, kurie įneša sumaištį, jos turėtų palaukti ir paklausti savo vyrų namuose. Paulius, sakydamas, kad jos gali pranašauti ir melstis (11 sk.), neprieštarauja pats sau po to 14 skyriuje drausdamas joms kalbėti, jis sako: jeigu jų kalbos veda į sumaištį, te pasiklausia vyrų, kai bus namie.

Štai kodėl Paulius pabaigia suderindamas savo instrukcijas dėl šių pagrindinių socialinių etiketo tradicijų. „Todėl broliai karštai trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis, tebūnie viskas daroma padoriai ir tvarkingai“ (39-40 eil.).

Štai, ką darome mes. Aš VISADA mokau iš šito skyriaus naujas namų bažnyčias, nes taip pat, kaip ir Pauliaus dienomis, kažkas nori dominuoti arba jėga brukti tai, ką jie manosi gavę iš Dievo, arba nežino, kaip elgtis kieno nors namuose. Jei kas nors 2-3 savaites bandė dominuoti arba užsispyrusiai bruko, kad viskas, ką jis girdi, ar priima yra iš Dievo, mes visada pabendraujame su tokiu asmeniu atskirai nuo kitų. Paprastai tai padeda. Jei jo širdis yra teisinga, jis pasimoko ir tampa grupės dalimi, nes nenori įžeisti kitų.

Jei jo širdis nėra teisinga, jei jis ieško sakyklos arba turi savo mėgstamą doktriną ar mokymą ir reikalauja, kad viskas, ką jis sako, būtų priimta, jis nustoja lankytis, nes neranda pritaikymo savo „dovanai“. Jie arba auga Kristuje ir lavinasi laikydamiesi visuotinai priimto etiketo, arba pasitraukia  pasirinkdami pasilikti ten, kur jie yra dvasine ir socialine prasme. Tai – jų pasirinkimas, ir mes nebėgame paskui juos. Paprastai tie žmonės yra dvasinės salos, kurios neturi nei vieno, kas kalbėtų į jų gyvenimą, ir neturi tikrų draugų Kristuje. Liūdna, bet jie pasirinko tai patys. Jie jau geriau įsižeis ir atsiskirs negu žengs drąsų žingsnį, kad mokytųsi ir augtų subalansuotu ir sveiku būdu investuodami į kitų gyvenimus.

Pačioje pradžioje mes turėjome vieną šeimą, kurios vaikai buvo nevaldomi. Jie laužė akmenis aplink vandens telkinį, mėtė akmenis bei lazdas norėdami užmušti žuvis ir labai destruktyviai elgėsi su namais ir augalais. Kai po trijų savaičių mes švelniai paprašėme tėvų sudrausminti savo vaikus, rezultatų nesulaukėme, tada mes labai atvirai ir tiesiai pasišnekėjome asmeniškai su mama ir tėčiu. Užuot atsiprašę ir pripažinę, kad jie yra mūsų svečiai, jie įsižeidė ir nuo to laiko aš daugiau niekada jų nemačiau.

Vyresnieji ir vadovavimas
Kai kurie namų bažnyčiose gina sistemą be jokių vadovų, kai visi sėdi ratu kaip draugų būrys ir laukia, kad Dievas kalbėtų per kurį nors iš jų. Aš nerandu tokio pavyzdžio Šventajame Rašte. Kaip jau mokiau praėjusią savaitę, buvo maldos susirinkimų, kuriems niekas nevadovavo (Apd 2, 1; Apd 13, 1-3), tačiau paprastai ten, kur Jėzus, Paulius ar Petras nueidavo, jie turėdavo, ką pasakyti.

Namų bažnyčios vadovai tarnauja iš „apačios į viršų“, o ne „iš viršaus žemyn“. Tai santūrus, švelnus vadovavimas, kurio tikslas ugdyti kitus Kristuje, kai jie nori augti Viešpatyje. Vadovavimas yra daugiau funkcija ir malonė, nei titulas ir tarnavimas. Morkus (Mk 4, 33) pastebi, kad Jėzus kalbėdavo žmonėms tik tada, kai jie galėjo tai priimti. Tai vadovavimas savo pavyzdžiu, modeliavimas gyvenimo Kristuje, suteikimas galimybės kitiems padaryti teisingus sprendimus. Toks yra Naujojo Testamento vadovavimas.

Šitie dalykai iškyla natūraliai, nes jų širdis ir malonė natūraliai atsiskleidžia tokiu būdu. Paulius sušaukė Efezo rajone esančių namų bažnyčių vadovus į susirinkimą, aprašytą Apaštalų darbų 20 skyriuje (Apd 20, 17-38). Štai kaip jis apibūdina jų širdis: „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytumėte Dievo bažnyčią, kurią Jis įsigijo savo krauju“ (28 eil.).

Žmonės, kurie turi malonę vadovauti, pasižymi tokiomis savybėmis: jie rimtai žiūri į savo gyvenimą ir myli bei rūpinasi kaimene. Tai natūraliai kyla iš jų vidaus. Tai būtent tie žmonės, kurie natūraliai pasidomi, kai kas nors kurį laiką neateina į bažnyčios susirinkimus. Tai yra tie žmonės, kurie natūraliai pasirūpina nunešti maisto tiems, kurie stokoja, arba pastebi kitų finansinius poreikius ir padeda esant reikalui arba skiria laiko padėti kitiems spręsti santuokos ar kitokias gyvenimo problemas.

Paulius liepė jiems „maitinti“ kaimenę, bet tai nėra tikslus vertimas. Graikų kalbos žodis „promaino“ reiškia „prižiūrėti kaimenę“, o ne „maitinti“ (graikų k. „boso“). Šis veiksmažodis dabar tapo daiktavardžiu, ir šiandien žinomas kaip žodis „Pastorius“.

Visa tai sklandžiai ir natūraliai veikė namų bažnyčiose kartu su penkiomis tarnavimo dovanomis (Ef 4, 11). Kartais aš gaunu iš skaitytojų klausimų apie jas. Turiu jums priminti, kad visas NT buvo parašytas namų bažnyčioms. Tai reiškia, kad šiandien šios tarnavimo dovanos veikia joms svetimoje aplinkoje, kuri neleidžia joms sklandžiai lietis taip, kaip tai buvo aprašyta NT ankstyvosios namų bažnyčios metu.


Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą