Per pastarąjį mėnesį aš palaipsniui siaurinau studijų temą. Pradėjau nuo bendrų dalykų, ką Biblija moko apie pinigus, ir baigiau, kaip taikyti šituos principus praktikoje. Kitas dvi savaites toliau tęsiu šią potemę.
Malonė ir kaip ją taikyti
Paulius rašė laiške Korintiečiams (2 Kor 8,7): „Tad būdami visa ko pertekę – tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir meilės mums,- būkite pertekę ir šios malonės“ (angl. davimo malonės).
Malonė yra širdies savybė. Jie buvo pertekę tikėjimo, nes buvo gavę didelę malonę. Dėl šitos malonės jie buvo uolūs. Jie liudijo Jėzų, nes malonė, kuri gyveno juose, išplėtė jų širdis. Jie mylėjo Paulių ir jo padėjėjus, nes per juos jie išmoko labai daug apie malonę Viešpatyje. Tačiau jiems trūko davimo malonės. Jie uždarė savo širdis šitai malonei. Mažiausiai 18 mėnesių Paulius turėjo gaminti palapines, kai jis tarnavo jiems Korinte, kad užsidirbtų pragyvenimui, užuot gyvenęs iš dešimtinių ir paaukojimų. Tai buvo vienintelis kartas jo gyvenime, kai jis tai darė. Paulius mokė juos apie davimą ir gavimą, kuris prasideda nuo malonės. Tai mes šiandien ir nagrinėjame.
Jų širdis ir gyvenimas buvo panašus į daugelio dabartinių krikščionių. Jie turėjo malonės ir meilės pranašystėms, geriems mokymams ir Dievo dalykų studijoms, su didžiu entuziazmu jie skelbė savo karštą meilę Dievui ir tiems, kurie sėjo į juos, bet jiems trūko davimo malonės.
Davimas tai nėra legalizmas. Dievas nepyksta, jei tu duodi tik 9,999%, ir staiga nesusijaudina, kai peržengi šią ribą, ir duodi 10.0001%. Jis lieja mums malonę dėl pralieto už mus Jėzaus Kraujo. Bet pinigai yra žemėje, todėl kai kurie dalykai žemėje ir danguje ima keistis tik tuomet, kai žmogus ima teisingai duoti, ir visa tai prasideda nuo malonės jo širdyje.
Su intencija
Laiške Korintiečiams Paulius rašo: ,, Pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda pagal tai, kiek turi, kad rinkliavos neprasidėtų man atvykus” (1 Kor 16:2). Jie turėjo nuspręsti, kiek kiekvienas atidės; nebus jokio krepšio keliaujančio pro jų nosis, nebus tarnautojo, kuris verste vers juos dėti į paaukojimų lėkštę. ,,Būkite pertekę ir šitos (davimo) malonės“ reiškia, kad jie turi laikytis disciplinos. Disciplina davime reiškia, kad tai reikia daryti su intencija ir tvarkingai.
Naujasis Testamentas buvo parašytas namų bažnyčiai. Mes taip pat renkamės namuose, todėl aš suprantu, kaip viskas vyko. Jie neturėjo paaukojimų krepšio nei paaukojimų laiko – iš kiekvieno buvo tikimasi, kad jis pats disciplinuos save pagal jam suteiktą malonę, be paraginimų ir pamokslavimų apie davimą. Davimas priklauso nuo Kristaus jumyse. Todėl kiekvienas turi bręsti ir augti davime pagal tą malonę, kuri išlieta į jo širdį. Malonė visada subalansuojama ir eina kartu su disciplina. Jėzaus atėjimas į žemę buvo malonė, bet pažiūrėkite, kokios disciplinos (savęs nugalėjimo) pareikalavo mirtis ant kryžiaus! Davimas yra malonė, bet ją pritaikyti mes turime patys.
Disciplina, susivaldymas yra vienas iš dvasios vaisių (Gal 5,23). Tai atgimusios žmogaus dvasios vaisius. Kontrastas jiems yra kūno darbai. Petras taip pat mini discipliną arba susivaldymą, kaip krikščionio charakterio savybę. Krikščionio charakteris tikslingai ir ištvermingai statomas iš tikėjimo, moralinio tobulumo, pastovumo, maldingumo, broliškumo ir besąlygiškos meilės (2 Pt 1,6).
Paulius tikėjosi, kad kiekvienas jų atidės sumą pinigų, bet kaip jis galėjo tikėtis, kad visi 100% dalyvaus davime, nes be abejo, kaip ir mūsų dienomis, kai kurie kentė nepriteklių?
Atsakymas
Korintiečiams laiške pasakyta: „Taigi, dabar pabaikite šį darbą, kad jūsų nuovokus troškimas būtų įvykdytas iš to, ką turite. Nes jei yra sąmoningas noras, jis priimtinas pagal tai, ką žmogus turi, o ne pagal tai, ko jis neturi“ (2 Kor 8,11).
Neužmirškite, kad čia nekalbama apie tai, kas atliko: „O, jei aš turėčiau pakankamai, kad galėčiau duoti“. Tai reiškia, kad turime laikytis disciplinos ir atidėti nuo kiekvienos gautos sumos – nesvarbu, ar tai būtų daug, ar mažai. Prisiminkime našlę Morkaus Evangelijoje (Mk 12, 41-44), kuri davė daugiau negu visi kiti, nes ji davė 100% savo pajamų. Ji specialiai tai buvo atidėjusi kaip auką Viešpačiui.
Taigi, yra laikas, kai vienas tavo pinigėlis gali būti didesnė auka, nei tūkstantis tokių pat iš kito žmogaus, kuris gal būt duoda mažiau dešimt procentų savo pelno. Pauliaus nuostata buvo disciplinuotai atidėti ir duoti pagal tai, kiek turi.
Sėkla ar duona?
Antrame laiške Korintiečiams Paulius sako: „Tas (Viešpats), kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui“ (2 Kor 9,10). Tai reiškia, Dievo numatyta, kad dalis pajamų bus sėkla, o kita dalis – duona valgymui. Kiti Dievo Žodžio vertimai sako: „Dievas duoda sėklą žemdirbiui ir maistą tiems, kuriems reikia valgyti. Dievas taip pat duos jums sėklą ir padaugins ją. Jūsų gyvenime Jis padaugins tai, ką jūs darote ir, kam Jis pritaria“.
Neatiduok savo duonos, ir nesuvalgyk sėklos. Duok pasitaręs su Juo, kuris yra tavo viduje, ir atrask ramybę nuspręsdamas kas yra sėkla, o kas yra duona – sėklą pasėk, o duoną suvalgyk!
Davimas pagal malonę
Paulius toliau moko apie tai laiške Korintiečiams (2 Kor 9,6-15): „…kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus“. Neužmirškime, kad Dievui svarbus yra procentas, kurį sėji, o ne suma. Morkaus Evangelijoje aprašyta našlė buvo dosni davėja.
„Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas nes Dievas myli linksmą davėją“ (2 Kor 9,7). Jūsų širdis turi būti teisi ir duokite tiek, kad jūsų širdis džiaugtųsi, bet ne daugiau. Jeigu jūs su džiaugsmu atidėsite tą dalį, kurią jūs kartu su širdyje gyvenančiu Jėzumi nusprendėte duoti – sėkite tai kaip sėklą. Bet jeigu pridėsite nors 1% viršaus ir dėl to prarasite džiaugsmą, tai reiškia, kad peržengėte malonės ribas, ir tas davimas virš reiškia daugiau, bet ne geriau.
Pertekę malonės
Jeigu jūs esate pertekę davimo malonės ir turite teisingą širdį bei teisingus prioritetus duodami iš to, ką jūs tvarkingai, disciplinuotai atidėjote, ir duodate su džiaugsmu širdyje (duodate iš meilės), tuomet Paulius sako, kad rezultatas yra toks: „O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui“.
Būti viskuo pertekus yra požymis žmogaus, kurį čia apibūdina Paulius. Davimas yra malonė. Jūs ir Kristus jumyse nusprendžia, kiek atidėti nuo kiekvienos įplaukų sumos sėklai. Tik disciplina išugdo charakterį. Duokite su džiaugsmu žmonėms, kurie stokoja ir tiems, kurie sėja į jus dvasinius dalykus, ir jūs turėsite malonę kaip tekančią srovę ir būsite aprūpinti visais atžvilgiais.
Per daugiau kaip 33 metų savo tarnavimą pastebėjau, kad žmonės, kurie neįstengdavo išbristi iš finansinių problemų ir kaip besistengtų, vis tiek gyveno nuo „puotos iki bado“, be išimties nebuvo nuolatiniai davėjai. Jie niekada nedarė to, ką mokė Paulius: disciplinuotai, tikslingai augti davimo malonėje. Taip ugdyti Kristaus charakterį savyje, kad jie visada viskuo būtų pertekę. Dažnai jie negalėjo laikytis disciplinos davime, nes nesugebėjo palaikyti dieviškos tvarkos savo namuose, santykiuose, finansuose, pomėgiuose ir nesugebėjo sutvarkyti savo laiko. Vystymas disciplinos davime veda į discipliną ir Dievo tvarką bei struktūrą visose gyvenimo srityse. Ir kai tai įvyksta, malonė liejasi per kraštus.
Visi sutinka sunkius laikus. Kartais net tenka suvalgyti savo sėklą tam, kad išgyventum, bet tai išimtis, o ne taisyklė, kai įsitvirtini ir disciplinuoji savo gyvenimą pagal davimo malonę. Sunkiausia būna pradėti.
Įeina į tavo ateitį
Jei duodi Dievo malonėje, visada grįžta atgal. Dovana iš tiesų niekada nepalieka tavo gyvenimo, ji įžengia į tavo ateitį, kad vėliau tave aprūpintų. Ir Jis grąžina daugiau nei tu davei. Štai kodėl tai vadinama sėklos sėjimu. Iš vienos sėklos užauga daug daugiau negu pasėjai.
Du pavyzdžiai Luko Evangelijoje (Lk 6,38) moko, kad jeigu duosi bus atseikėta tau geru saiku, su kaupu, supurtytu, byrančiu per kraštus. Patarlių knygoje (Pat 19,17) parašyta, jog tas, kuris pasigaili vargšo, tas skolina VIEŠPAČIUI, ir tai, ką jis davė, bus jam sugrąžinta. Kai duodi Kristuje, malonėje, tai niekada nepalieka tavo gyvenimo!
Davimas Dievui tai, kaip šiandien mokiau kartu su teisingais prioritetais gyvenime ir disciplina, tikrai įeina į tavo ateitį. Įkvėptas meilės, žinodamas, kad tai sugrįš tau ateityje, kaip gi būdamas Kristaus mokiniu gali atsisakyti gyventi tokį davėjo gyvenimą?
Tačiau, kam duoti? Ką apie tai moko Biblija ir, kas yra gyvenimo prioritetai, tai nagrinėsime kitose dviejose „Savaitės mintyse“, tai gali būti daugeliui siurprizas...
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.