Keisti populiarūs mokymai. 1 dalis. Asmeninė pranašystė

John Fenn, 2010 m. gruodžio mėn. 18 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Pradedu naują seriją straipsnių  apie keistas doktrinas (vert. fad docrines). Pirmas mokymas apie asmeninę pranašystę ir kas nutinka, kuomet žmonės ima kalbėti ne iš Šventosios Dvasios, o iš savo širdžių, ir kaip tai atskirti...

Asmeninė pranašystė- ne iš Dievo, bet iš žmogaus širdies

Mūsų archyvų skyriuje yra išsamus mokymas apie pranašystę. Šiame straipsnyje aš rašysiu apie tai, kaip atskirti, ar asmuo pranašauja iš savo širdies, ar iš Šventosios Dvasios.

Jeremijo 23:9-40 yra Viešpaties Žodis apibūdinantis melagingus pranašus ir melagingą asmeninę pranašystę: „Jie kalba savo širdies regėjimus, bet ne tai, kas išeina iš Viešpaties burnos“ (Jer 23:16).

Pati idėja, kad galima pranašauti iš savo širdies kai kam gali būti nauja, bet daugelis, kurie buvo mokomi pranašauti savo iniciatyva, būtent taip ir elgiasi net nesuprasdami savo klaidos. Taip kartais nutinka ir tada, kai žmonės gauna žodžius patys sau arba kartais susapnuoja dvasinius sapnus ir nori suprasti kas atėjo iš Dievo, o kas iš jų pačių.

Žmones reikia mokyti apie Dvasios dovanas, bet mokymas, kad asmuo gali pranašauti kada tik panorėjęs, savo iniciatyva, yra klaidingas. Šventosios Dvasios dovanos veikia Jo iniciatyva.

Pavyzdys

Jeremijo pranašystės 28 skyriuje randame gerą pavyzdį pranašystės, kuri buvo pasakyta ne iš Dievo, bet iš žmogaus širdies. Babilono valdovas Nebukadnecaras ruošėsi įsiveržti į Judą ir jį sugriauti. Jis jau nusiaubė šventyklos iždinę, bet leido karaliui Sedekijui likti soste. Sedekijui reikėjo žodžio iš Viešpaties, ką daryti. Jeremijas pranašavo iš Viešpaties, kad taika įmanoma, tik reikia sudaryti sutartį su Nebukadnecaru, bet jeigu jie kariaus prieš jį, bus nugalėti ir Jeruzalė bus sugriauta.

Pranašas Hananijas paskelbė žodį iš savo širdies ir pasakė, kad Viešpats padarys didžių ir galingų dalykų karaliaus labui, jį apsaugos ir atstatys, o pranašystę pabaigė žodžiais: „Taip sako Viešpats“:

1)     Aš sulaužiau virš tavęs Babilono jungą“;

2)     Per du metus aš grąžinsiu išplėštas brangenybes;

3)     Visi belaisviai ir karaliaus sūnūs grįš namo;

4)     Aš sulaužysiu Nebukadnecaro jungą (tą patį, kurį sakė, kad jau sulaužė, tai prieštaravimas, kaip skaitome daugumoje vertimų).

Kaip kontrastas, Jeremijo pranašystė buvo trumpa ir tiksli: sudaryk sąjungą su Nebukadnecaru ir taip išsigelbėsi. Taigi kokius čia matome pranašysčių požymius?

Pranašystės iš žmogaus širdies požymiai (Hananijas):

1)     dažnai ilga, įmantri, sakoma drąsiai ir išraiškingai;

2)     pranašystė nukreipta į žmogaus ego;

3)     pranašaujama žmogui tai, ką jis nori girdėti, ypač „sugrįžimą“ iš priešo vergovės;

4)     kalba apie turtų ir/arba nuosavybės atstatymą tiesiogiai arba dvasine prasme;

5)     ji prieštarauja pati sau, kaip Hananijo pranašystėje (2,5 eil);

6)     pranašystė yra nukreipta į „mane“ – ką Dievas daro dėl „manęs“.

Tikros pranašystės požymiai (Jeremijo):

1)     ji paprastai trumpesnė, tiksli, glausta;

2)     kalba paprasta, be pagražinimų ir religinio žodyno;

3)     pranašystė nukreipta į Dievą, bet ne į „mane“;

4)     ji atspindi širdies nuolankumą, dažnai kalba asmeniui apie tai, kas nemalonu, bet turi būti sutvarkyta, jei nori augti Viešpatyje, visada skatina žmogų augti ir tobulėti.

Jeremijo23:9-40

Viešpats išsamiai apibūdina melagingus pranašus ir pranašystes sakomas iš žmogaus širdies (16 eilutė): ,,... jie mulkina jus“ ir „jie kalba vizijas iš savo pačių širdies“. Asmeninė pranašystė, kuri atėjo iš žmogaus ne Dievo valia tarnauja žmogaus tuštybei ir maitina jo puikybę. Tai viena iš priežasčių, kodėl jos dažnai tokios ilgos, dramatiškos ir sakomos įmantria kalba. Bet jeigu jūs pakankamai ilgai  pažįstate Viešpatį ir esate girdėję, kaip Jis jums kalba, arba skaitote Evangelijas, jūs galite pastebėti, kad Jėzus nesišvaistė žodžiais, nenaudojo pagražinimų ir įmantrios kalbos. Jis naudojo kasdieninę kalbą ir kalbėjo tiesiai apie esmę ir Jis visada toks pats.

Prisiminkite asmenines Jėzaus pranašystes pasakytas aiškiai ir glaustai Evangelijose, Apaštalų darbuose ir Apreiškimo knygoje (žinia septynioms bažnyčioms). Tos pranašystės yra aiškios, glaustos ir nukreiptos į Dievą. Tikra pranašystė yra tiksli. Ji kreipia asmenį nusižeminti ir tarnauti Viešpačiui. Melaginga pranašystė pataikauja žmogaus „ego“, maitina jo tuštybę ir todėl dažnai būna labai ilga. Jėzaus liudijimas (ne mūsų liudijimas!) yra pranašystės Dvasia. (Apr 19:10). Ištirkite pranašystę pagal tai ar tai, ką gavote, yra dėl Jo, ir moko kaip teisingai elgtis Jame?

Jer 23:21 pasakyta: „Aš nesiunčiau šitų pranašų, jie patys bėgo pranašauti. Nekalbėjau jiems, tačiau jie pranašavo“ (jie labai troško, energingai užsispyrusiai siekė duoti jums žodį). Jie siūlo save arba savo dovaną kaip rinkoje - mainais už pinigus arba įtaką. Jie „bėga“ pas jus „palaiminti“ jus dėl asmeninių priežasčių.

Kaip nutinka, kad pradeda gerai, bet ...

Blogai, kad kartais žmonės pradeda iš Dvasios, bet po to galvoja, kad turi pasakyti dar kažką daugiau ir ima kalbėti iš savo pačių širdies ir tuomet tas žmogus, kuriam kalbama, arba tas pats asmuo (jei pranašystė skirta jam pačiam) gauna mišinį iš dviejų šaltinių - Dievo ir žmogaus žodžių. Kaip tai atsitinka?

Kartą po susitikimo su misionieriumi į mano raštinę atėjo verkdama studentė. Ji norėjo sužinoti, kodėl tas pamokslininkas taip ją paveikė. Ji taip pat buvo pašaukta į misijas ir aš jai paaiškinau, kad dovanos joje paliudijo, sutapo su kalbėtojo dovanomis. Todėl jos dvasia buvo sujaudinta.

Dažnai asmuo, kuris kalba iš savo paties širdies, daro tai atpažindamas dovanas kitame, ir po to nesuvokdamas, arba dėl to, kad buvo klaidingai pamokytas, galvoja, kad tai pranašystės dovana arba pažinimo žodis. Štai taip jie tikrai gali atpažinti kitame dovanas, bet po to jie prideda prie to suvokimo: „taip sako Viešpats“, ir pateikia viską būsimuoju laiku. Tokiu būdu žmogus gauna „gražią“ asmeninę pranašystę, kuri nieko bendro neturi su Dievo valia.

Prieš kelis metus teko pamokslauti konferencijoje Kolorado Springs. Prieš tai, kai atėjo mano eilė kalbėti, buvau pakviestas į „žaliąjį kambarį“. Ten buvo ir kiti pamokslininkai, taip pat vienas, kuris garsėjo asmeninėmis pranašystėmis ir visoje šalyje mokė apie jas. Jis ir keli jo padėjėjai primygtinai norėjo pranašauti visiems susirinkusiems. Aš nusileidau ir atsisėdau ant tos, taip vadinamos „karštos kėdės“.

Pirma pranašystė buvo teisinga ir aišku, kad iš Viešpaties: trumpa, tiksli ir konkreti. Aš buvau padrąsintas, palaimintas ir jau norėjau eiti, bet jie primygtinai reikalavo, kad dar pasilikčiau, kol meldėsi už mane.

Sekanti pranašystė, nors lydima žodžių: „taip sako Viešpats“ buvo atpažinimas dvasioje, to, ką aš tuo metu dariau: mokiau, vadovavau Biblijos mokyklai ir buvau vienos mega bažnyčios lyderių komandoje. Visi jų žodžiai buvo sakomi būsimuoju laiku: „Taip sako Viešpats: Aš pradėsiu naudoti tave mokytojo tarnavime, administraciniame darbe ir pakelsiu į lyderius“.

Žmogaus dvasia atgimsta iš Dievo Dvasios. Todėl mes visi galime savyje jausti paliudijimą, kai sutinkame kitą tikintį žmogų. Pavyzdžiui, taip dažnai nutinka parduotuvėje. Jūs po to mąstote: „galvoju, kad tas tarnautojas yra tikintysis, nes jaučiu liudijimą savo viduje“. Štai kas nutiko tada tame „žaliajame kambaryje“ – jie turėjo liudijimą savo širdyje apie mane. Jie savo pranašystę pasakė būsimuoju laiku ir pridėjo: „taip sako Viešpats“. Tai – klaida.

Širdies būklė

„Jie pranašauja iš savo širdies paklydimo“ (Jer 23:26 vertimas iš anglų k.). Čia nepasakyta, kad jie klaidina, bet kad pranašauja iš savo suklydimo. Čia akcentuojame ne tai, kad jie sąmoningai klaidina, bet kad paklydimas yra jų širdyse dėl to, kad yra neteisingai pamokyti ir nepažįsta Dvasios kelių.

Jie gali turėti teisingą širdį ir motyvus, bet būti paklaidinti blogo mokymo, todėl net jiems to nesuvokiant, paklūsti klaidos dvasiai. Todėl, kai žmogaus širdyje yra vietos klaidos dvasiai, jis gali imti kreipti savo gyvenimą pagal tą klaidingą žodį, ir manyti kad seka Dievu, nors seka tuo suklydimu.

Apie sapnus

Yra tikri dvasiniai sapnai, pavyzdžiui.Juozapo ir faraono, Danieliaus ir Nebukadnecaro, netgi Naujojo Testamento istorijose (apie Juozapą, Mariją, išminčius). Dauguma mūsų yra sapnavę tikrus dvasinius sapnus.

Bet ne visi sapnai yra iš Dievo su paslėpta reikšme. Vienas požymių, kad žmogus pranašauja savo įsivaizdavimus, yra sapnų ir/arba mįslingų, metaforinių nukrypimų akcentavimas, tokiu būdu Dievo Žodis apgaubiamas paslaptimi ir neaiškumu. Rašte matome, kad tiek ST, tiek NT pavyzdžiuose sapnai iš Dievo buvo lengvai ir tuoj pat išaiškinami ir suprantami.

Kartais būna reguliarūs sapnai ir žmonės nori suprasti visas net mažiausias dvasines reikšmes, nors jų tenai nėra. Nutinka taip , kad žmonės ima vadovautis gyvenime sapnais ir sudėtingais paslėptais simboliais vietoj to, kad būtų vedami Viešpaties, kaip pasakyta Jer 23:27-28:

„Jie siekia, kad mano tauta pamirštų mane dėl jų sapnų, kuriuos jie pasakoja vieni kitiems, kaip jų tėvai pamiršo mane dėl Baalio. Pranašas, kuris turi sapną, tepasakoja jį (kaip sapną), o kas turi mano žodį, teskelbia jį ištikimai. Ką šiaudai turi bendro su kviečių grūdais? - sako Viešpats“.

Tikras žodis iš Viešpaties yra tyras ir perteikiamas aiškiai - jis turi prasmę (grūdus lengva suvirškinti). Žodžiai iš žmogaus širdies dažnai yra mistiški ir egocentriški bei palieka žmogų su abejonėmis, kas iš tiesų buvo pasakyta (šiaudai turi būti sudeginti).

Viešpats vėl pabrėžia į save nukreiptą, egocentrišką, savanaudišką „man, mano, mane“ kultūrą - viskas apie mano sapnus, žodžius, ką tai ir tai reiškia, puikius dalykus man Viešpats ruošiasi atstatyti ir padaryti dėl manęs – ir nieko apie tai, ką Viešpats iš tiesų sako žmonėms: nusižemink, elkis teisingai, nors būtų sunku, ieškok paguodos ir padrąsinimo Manyje, auk Manyje, Aš esu su tavimi, kai tavo kelias sunkus.

Susitelkimas į klaidingus nukrypimus (tai jau seniai naudoja priešas), veda juos ieškoti paslėptų reikšmių, kai Kristus yra mumyse ir kalba visiškai aiškiai, taip kaip Evangelijose, Apaštalų darbuose ir Apreiškimo knygoje.

Man patinka, ką Viešpats sako „Neminėkite daugiau Viešpaties naštos, nes kiekvienas žmogaus žodis bus jam našta; jūs iškraipote gyvojo Dievo, kareivijų Viešpaties žodžius“ (Jer 23:36 vertimas iš anglų k. pažodžiui kaip šiame tekste: „nenaudokite frazės: „pranašystė iš Viešpaties“, nes žmonės naudoja ją savo pačių idėjoms, iškreipdami gyvojo Dievo žodžius...“).

Išvados:

Kaip aš sakiau yra tikri sapnai ir pranašystės, bet daug iš to, ką mačiau pastaraisiais metais galiu palyginti su 1970 metais, kai su dovanomis buvo elgiamasi kaip su blizgančiu nauju žaisliuku. Ir kaip kiekvienas naujas žaislas ar keistenybė po kurio laiko nusidėvi ir palieka žmones suglumusius su daugybe asmeninių pranašysčių užrašytų sąsiuviniuose, su konspektais apie sapnų simbolius, kurie tarsi sako: „dabar aš galiu pranašauti žmonėms, dabar aš galiu aiškinti sapnus?...“

Yra tikri dalykai, bet daugelis elgiasi kaip berniukas Samuelis, kurio kambaryje stovėjo pats Viešpats ir kantriai tris kartus šaukė jį vardu. Tačiau jis nematė ir neatpažino Jo balso ir jis bėgo kažkur pagalbos, norėdamas suprasti. Bet kaip Samuelis, kai jie supras savo klaidą, ar jie sugrįš vėl į Jo artumą ir pasakys: „Kalbėk Viešpatie, tavo tarnas klauso“ (1 Sam 3).

Kitą savaitę naujas straipsnis apie keistus mokymus.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com