Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. sausio 27 d., ketvirtadienis

Išmintis dėl pinigų. 6 dalis

John Fenn, 2010 m. gruodžio 4 d.,
www.supernaturalhousechurch.org

Kam mes duodame?
Naujajame Testamente skaitome, kad pirmoji bažnyčia pirmenybę davime teikdavo tikintiesiems, ir kai jų poreikiai būdavo atsakyti, tuomet ateidavo eilė kitiems: „Tad kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Gal 6,10).

Mato Evangelijoje pasakyta, kad sugrįžęs Jėzus ieškos žmonių, kurie rengė, maitino, davė atsigerti, lankė ligonius ir kalinius, ir tai ne tuščias teiginys nes: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25,40).

O kas jei visos (tradicinių bažnyčių) plėtros programos būtų sustabdytos, ir tie fondai būtų sugrąžinti tenkinti stokojančių kongregacijos narių poreikiams?  Tuomet, kai visų mokinių poreikiai būtų atsakyti, jie būtų panaudoti šelpti netikintiems. Verta susimąstyti!

Tikra gėda, kad tradicinėse bažnyčiose tiek daug kongregacijos narių turinčių rimtų poreikių negali gauti paprastos kelių šimtų dolerių dovanos, kuri padėtų jiems sunkiu laiku todėl, kad tie fondai yra naudojami visokioms dirbtinėms programoms ir projektams, tokiems kaip 2 milijonų dolerių vertės garso sistema!

Tinklas ir pagalba
Vienas iš patrauklių dalykų tų žmonių, kurie tapo Jėzaus mokiniais Sekminių metu, gyvenime  buvo tai, kad jie užuot davę šventyklos pastatui, duodavo vienas kitam, apaštalams ir tiems, kurie į juos sėjo dvasinius dalykus.

Jeigu tomis dienomis buvai netikintis, be darbo, socialinio draudimo garantijų, pensijos, kentei nuo nepritekliaus ir matei laimingą, vieni kitais besirūpinančią grupę, kurie mylėjo Dievą, rūpinosi savaisiais, bendravo su romiais vadovais, kurie taip smarkiai skyrėsi nuo „neliečiamųjų“ šventykloje, kodėl gi tau neužsimanius pasimokyti naujų dalykų?

Prisiminkime pirmojo amžiaus vienišų našlių varganą dalią. Be šeimos, socialinės paramos, būdų užsidirbti pragyvenimui, tos moterys buvo pasmerktos badauti, bet jei tu buvau mokinė, tu buvai aprūpinta. Apaštalų darbuose aprašyta infrastruktūra, kuri buvo sukurta namų bažnyčių tinkle, rūpintis tų moterų poreikiais. Jai koordinuoti reikėjo net septynių  pilno laiko tarnautojų! Ar galite įsivaizduoti  aprūpinimą maistu, bendravimą ir ryšius, kurie  plaukė iš namų į namus mieste!


Nemokami priešpiečiai?
Jei skaitysite tik tą vieną skyrių Apaštalų darbuose, kur kalbama apie našlių aprūpinimą, galima pamanyti, kad ta praktika buvo tik toje vienoje vietoje, panašiai kaip mūsų laikais „nemokami priešpiečiai“ (Apd 6,1-7). Tačiau Biblija aiškina Bibliją, ir mes suvokiame, kad Paulius mokėsi iš kitų apaštalų, juo sekė Petras ir kiti, ir jų darbas per Kristaus Kūną sklido po visą Romos Imperiją.

Efezuose Paulius moko Timotiejų kaip rūpintis našlėmis: „Rūpinkis tomis, kurios tikrai yra našlės –vienišos ir be aprūpinimo“. Bet .... „jei našlė turi šeimos narių, kurie gali ja rūpintis, tegul tai daro, nes tikėjimas visų pirma skirtas tarnauti namuose tėvams, seneliams, ir tai patinka Dievui...“ (1 Tim 5,3-4 vertimas iš anglų k.).

Paulius taip apibūdina našles, kurioms skiriama parama: mažiausiai 60 metų amžiaus, ištikimos santuokoje, žinomos gerais darbais, augino vaikus, maitino pakeleivius, priimdavo žmones į savo namus, padėdavo žmonėms ir visada buvo naudingos (1 Tim 5,9-10). Teikiama pagalba joms leido toliau gyventi davėjos gyvenimą ir tarnauti kitiems!

Kas jeigu?
Tai nebuvo tik „labdaringai priešpiečiai“, Apaštalų darbuose aprašytos našlės labai aktyviai padėdavo šeimoms ir tarnavimams. Paulius tikėjosi iš jų šito, nes pasilieka tas pats principas paminėtas laiške Efeziečiams: „Kas vogdavo, tegu daugiau  nevagia, bet dirba... kad turėtų pinigų padėti stokojantiems“ (Ef 4,28).

Visų pirma Kristaus Kūne mes turime aprengti tuos, kurie stokoja rūbų, aprūpinti maistu ir gėrimu alkstančius, aplankyti ligonius ir kalinius, bet visiškai aišku, kad kai jie jau pamaitinti, išgydyti, išlaisvinti, iš jų tikimasi, kad jie iš gavėjų pavirs davėjais, tai reiškia – ne tik imančia ranka, bet taip pat ir duodančia.

Pasikeičia vertybės
Kai mes taip suprantame davimą, mes suprantame, kad apaštalai buvo tolygiai remtini su našlėmis ir iš jų panašiai buvo tikimasi Kristaus charakterio. Jie užsidirbdavo sau pragyvenimui iš paaukojimų, panašiai kaip našlės. Jie bendravo su žmonėmis ir lankydavosi jų namuose.

Aš manau, didelė gėda, kai tarnautojas, ypač pastorius, gyvena geriau už vidutinį jo kongregacijos narį. Aš labai žaviuosi žmogumi, pas kurį dirbau šešis metus. Tai pastorius Billy Joe Daugherty. Jis ir jo žmona Šaron važinėjo vidutiniškais automobiliais, gyveno vidutiniškuose namuose ir pagal procentus pajamų, kuriuos atiduodavo, buvo vienas didžiausių davėjų savo kongregacijai ir tarnavimui. Jis mums parodė gerą pavyzdį ir iki šiol mes stengiamės juo sekti.

Bet šitokios rūšies nusižeminimo akivaizdžiai trūksta šiandien tradicinėse bažnyčiose. Kai yra tokios problemos tarp lyderių, tai ko norėti iš kaimenės? (laisvas vertimas)

Paulius rašė korintiečiams: „Jeigu mes jums pasėjome dvasinių  gėrybių, tai ar didelis dalykas, kad pjausime pas jus medžiaginių?“ (1 Kor 9,11). Paulius norėjo, kad jie suvoktų, kaip jo mokymas paveikė jų gyvenimą ir pakeitė jį amžiams. Jis perdavė jiems Dievo dalykus, kurie sukūrė nematomą infrastruktūrą jų mintyse ir požiūrį į gyvenimą, šeimą bei santykius. Nors korintiečiai nevertino to, ką Paulius dėl jų padarė ir neturėjo nei mažiausios minties kažką atsidėkojant investuoti į jo gyvenimą.

Paulius turėjo tai, kas turėtų būti labiausiai vertinama žmoguje, jis buvo pilno laiko tarnavime ir sėjo dvasinius dalykus į kitų žmonių gyvenimus, o tam reikėjo krikščioniško charakterio ir dorumo. Prieš tai nublanksta gavimas pinigų ir medžiaginių vertybių, kurios vieną kartą išnyks, nors šame gyvenime jos reikalingos. Jis liejo į juos dalykus, kurie pasiliks su jais amžinybėje, nors jie reguliariai nesuteikė jam materialinės paramos, kaip tai darė kitos bažnyčios.

Paulius norėjo išugdyti juose šią svarbią ir būtiną krikščioniško charakterio savybę. Aš apie tai daug rašiau praeitų savaičių ,,Mintyse“. Davimas yra malonė, bet reikia laikytis disciplinos davime ir svarbu, kam duoti. Aiškindamas korintiečiams, kodėl jis tikisi paramos, Paulius palygino NT tarnautojus su ST kunigais, kurie gyveno iš žmonių dešimtinių ir paaukojimų. NT metu nėra specialaus kunigų tarnavimo. Bet čia toks pat pavyzdys, kaip ir ST avinėlis ar atpirkimo ožys yra pavyzdžiai Jėzaus Kristaus aukos. Čia išlieka tas pats principas, kad ST pateikia mums pavyzdžius ir šešėlius to, ką turime dabar NT metu. ,,Ar nežinote, kad tie kurie tarnauja šventykloje, valgo iš šventyklos pajamų ir kad aukuro tarnai gauna dalį aukų? Taip ir Viešpats patvarkė, kad Evangelijos skelbėjai gyventų iš Evangelijos (1 Kor 9,13-14).

Įdomu skaityti, kaip kitos bažnyčios rėmė Paulių, nors korintiečiai iš pradžių to nedarė. Paulius laiške Lidijai ir bažnyčiai Filipuose dėkojo, kad  jie du kartus jį parėmė, kai jis buvo Tesalanikoje, ir pradžioje tai buvo vienintelė parama, kurią jis gavo  (Apd 17; Fil 4,15-16).

Bet po kurio laiko žmonės ėmė keisti savo požiūrį į davimą, jie aukojo kiek galėjo ir virš to, ką galėjo. Laiške Romiečiams (Rom 15,26) Paulius mini paaukojimus Filipuose, Makedonijoje, Achajoje, tai darė taip pat bažnyčios Korinte (Kor 16,1) ir Galatijoje. Vėliau korintiečiai taip pat pademonstravo savo augimą  davimo malonėje ir panašume į Kristų.

Apibendrinimas
Per šias šešias savaites aiškinau ką reiškia Malachijo knygoje (Malach 3) paminėti pasėliai ir lietus, mokiau apie įvairias pajamų sroves, kaip nuo mūsų priklauso pakeisti savo sugebėjimus panaudoti pinigus, kad davimas yra auganti malonė mumyse, kam turime teikti pirmenybę duodami, ir kokie gali būti mūsų  lūkesčiai.

Kai kuriems kalba apie pinigus turi būti tokia švelni, kaip drugelio nusileidimas ant gėlės. Kiti niekada nebuvo mokomi apie tą eilutę ir skyrių platesne prasme (vert. Malach 3), todėl tai turėtų atverti akis, ir aš čia dar tik paliečiau patį paviršių.

Aš tikiuosi, kad jūs suvokiate, kad šitie straipsniai buvo parašyti nuolankumo ir sąžiningumo dvasioje ir tikiuosi, kad tai bus jums palaiminimu. Kitą savaitę – nauja tema.

 
Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą