Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. sausio 28 d., penktadienis

Keisti populiarūs mokymai. 5 dalis. Nereikia Biblijos?

John Fenn, 2011 m. sausio mėn. 22 d.,

Mes turime Šventąją Dvasią - tai kam tada mums reikalinga Biblija?

Gal būt daugelis mano skaitytojų bus labai nustebinti, bet šitas požiūris greitai tampa populiariu. Šis mokymas tai tik kulminacija to, kad metų metais pastoriai ir mokytojai nemokė tyro Dievo Žodžio, o mokė  tradicijas, keistus populiarius mokymus, naudojo eilutes, išimdami jas iš konteksto, taip kaip jiems reikėjo, pateikdami save arba padarydami dvasinius patyrimus svarbesniais už siekimą turėti Kristaus charakterį.

Nuo 1960 iki 1980 metų nepaprastai išaugo bažnyčių skaičius, pasirodė daugybė Biblijos vertimų, bet štai dabar mes turime kartą žmonių, kurie nesupranta, kad tarp Žodžio ir Dvasios yra balansas (atitikimas).

Metų metais pastoriai ir mokytojai maitino juos pienu arba iškreiptu Žodžiu. Jie neišmoko pasverti, įvertinti savarankiškai to, ką girdi pagal Biblijos tekstą (skyrius, eilutė), ir nebuvo išmokyti klausyti Tiesos Dvasios savo viduje.

Vaizdo ir garso karta yra išlavinta tikėti tuo, ką ji mato prieš savo akis. Ji  niekada neapsvarsto ir nestudijuoja to, kas jiems sakoma. Bet vis tik yra tokių, kurie trokšta ir alksta tiesos bei siekia ją pažinti.

Mums nereikia Žodžio logikos
Jie sako: Paulius neturėjo Rašto, pirmieji krikščionys neturėjo Naujojo Testamento, jie teturėjo Šventąją Dvasią, taigi mes galime būti tokie kaip jie. Tačiau tai yra neišmanymas ir trumparegiškumas. Laiškus, kuriuos Paulius ir kiti rašė, pirmieji krikščionys laikė šventu raštu. Tai įrodo Petro teiginys: „...kaip jums parašė ir mūsų mylimas brolis Paulius pagal jam duotą išmintį; jis taip pat kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esame sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos neišmokyti ir svyruojantys iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai“ (2 Pet 3,15-18).

Petras laikė Pauliaus laiškus Raštu, taip pat ir tie, kurie nebuvo vieni iš tų, kuriuos Petras vadina „neišmokytais ir svyruojančiais“ – panašiai kaip ir mūsų dienomis - dvasine prasme nestabilūs, svyruojantys vaikai, blaškomi kiekvieno mokymo, kaip Paulius parašė Ef 4,14. Mokymo vėjas, tai keista populiari doktrina (angl. - fad doctrine). Po kurio laiko vėjas pasikeičia ir atpučia kitą keistą mokymą. Minia patraukia paskui pamokslininkus, kurie sako, kad turi „šviežiausią ir nuostabiausią“ žinią iš dangaus.

Be to, kad Petras laikė Pauliaus laiškus Raštu, turim suvokti, kad pirmojo amžiaus tikintieji turėjo gyvą Raštą. Jie turėjo privilegiją susitikti su Naujojo Testamento autoriais, ir kitais, kurie buvo su Jėzumi. Jie iš pirmų lūpų girdėjo, ką Jėzus sakė ir koks Jis buvo. Jie galėjo tų žmonių klausti ir gauti atsakymus, kurie mums liko neužrašyti. Pirmojo amžiaus tikintieji pažinojo tuos, kurie vaikščiojo ir kalbėjo su Jėzumi. Taigi sakyti, kad jie neturėjo Naujojo Testamento, reiškia ignoruoti tiesą.

Dievas sako...
Antrame laiške Petras rašė apie Atsimainymo kalno patyrimą, kur jis matė Mozę (atstovauja įstatymą) ir Eliją (atstovauja pranašus), kurie pasirodė ir aiškino Jėzui, kaip pagal įstatymą ir pranašus Jis įvykdys Raštą savo mirtimi ir prisikėlimu Jeruzalėje (Lk 9,31).

Ar galite įsivaizduoti, ką Petras patyrė? Tėvas kalbėjo iš spindinčio debesies. Jėzus pats tapo šviesa, pasirodė du pagrindiniai ST herojai...WOW! bet Petras trumpai papasakojęs apie šitą patyrimą (2 Pt 1,16-19), rašo: „Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo...“. Petras sako, kad nesvarbu koks nuostabus dvasinis patyrimas Atsimainymo kalne, Raštas yra dar „tvirtesnis žodis“.

Nors dauguma krikščionių nesutinka su tikėjimu, kad mums nereikia Žodžio, nes mes turime savo viduje Šventąją Dvasią, mūsų krikščioniška kultūra yra įtakojama tokio požiūrio. „Mums nereikia Biblijos“ - šis mokymas remiasi tokiomis mintimis: „kadangi ne viskas aprašyta Biblijoje, tai mano patyrimas yra teisingas“. Jie nesako: „man nereikia Biblijos“, bet praktiškai jie tiki, kad jų patyrimas yra svarbesnis už rašytinį Žodį. Negaliu suskaičiuoti kiek jau kartų aš stovėjau prieš auditoriją ir mokiau, rodydamas Rašto eilutes ir skyrius, o studentai pašokdavo iš vietos ir pradėdavo pasakoti apie kokio nors pamokslininko patyrimą arba doktriną (nors buvo aišku, kad tai nebuvo patyrimas iš Dievo) jie kovojo savo viduje, kuo tikėti: Biblija ar tuo mokytoju.

Kartą aš jų paklausiau: ar jie tiki Jėzumi ir Pauliumi, ar tuo mokytoju? Jų veido išraiška bylojo, kad jie niekada anksčiau apie tai nepagalvojo. Aš buvau didžiai nustebęs. Aš sakydavau savo studentams, kad nėra svarbiausia tikėti viskuo, ką aš mokau, bet daug svarbiau žinoti, kuo tu tiki ir kodėl. Svarbiausia, kad tu pats gali surasti skyrių ir eilutę ir apginti savo tikėjimą.

Pavyzdžiai klaidų, kurios kyla iš „man nereikia Biblijos“
Keliavimas į trečią dangų savo noru. Kartu su šituo eina tokie mokymai: kaip būti perkeltam savo noru, matyti angelus ir Jėzų, pakliūti į tranzus, matyti regėjimus, vizualizuoti Jėzų savo viduje, kad gautum vidinį išgydymą (viskas savo noru). Taip pat keliauti savo noru į pragarą, savo noru skirti dvasias ir kiti dvasiniai patyrimai.

Biblijoje matome, kad minėtus patyrimus inicijuoja dangus. Kai žmogus imasi savo iniciatyvos, tai atveria duris kitoms dvasioms, o ne Šventajai Dvasiai.

Kitos numylėtos doktrinos: Ateiviai (angl. Nephilim) ir jų palikuonys yra tarp mūsų ir kelia mums pavojų, vienas iš jų -Antikristas.

Mokymai taip išplečia malonės ribas, kad žmogui jau nereikia atgailauti ir būti atsakingu už savo veiksmus, nes mes gyvename malonės amžiuje. Kitas perlenkimas – tu turi pradėti savo dieną prašydamas atleidimo.

Įvardink ir skelbk tai (ką kalbėsi, tą turėsi). Klestėjimo mokymas. Jėzus nori, kad kiekvienas būtų turtingas, ir tai pasieksi duodamas.

Metų metais žmonės ištraukdavo Rašto eilutes iš konteksto, kad paremtų jomis savo mylimą doktriną. Tai tinka viskam, pradedant tuo, kad moterys turi bažnyčioje tylėti, baigiant: „ką kalbėsi, tą turėsi“... Rašto eilutės iškraipomos. Kalbant apie pinigus cituojamos rašto eilutės, kurios tikrai nieko bendro su pinigais neturi. Vienas vaikinas man netgi aiškino, kad Biblija įteisina vergovę. Visiems aišku, kad neatsižvelgiant į kontekstą, Biblijos eilutes galima pritaikyti viskam, kam tik nori.

Labai alkani!
Kristaus Kūnas labai išalkęs tikrų dalykų, todėl šiuo metu taip akcentuojami įvairūs dvasiniai patyrimai. Trokšti tikro Dievo prisilietimo yra teisinga, bet kai žmonės neišmokyti tikrinti mokymus pagal Raštą, jie tampa blaškomi įvairių doktrinų vėjų.

Štai kodėl taip smarkiai plečiasi namų bažnyčia. Ne todėl, kad žmonės nepatenkinti tradicine bažnyčia, bet todėl, kad nori Dievo – ir suranda Jį mažose grupėse, kurios leidžia Viešpačiui vadovauti susirinkimui. Čia jie patiria bendruomenės jausmą ir tikras draugystes. Taip, iš tiesų kyla nauja karta, kuri mokosi suderinti savo dvasinius pergyvenimus su Žodžiu.

Kitą savaitę - nauja tema.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą