Pamoka, kurią išmokau. 3d. „Teisumas visų pirma natūraliai“

John Fenn, 2018 m. birželio8d.

Sveiki,

Aš labai atvirai dalinausi apie savo pastarojo laiko bendravimą su Viešpačiu ir Tėvu apie tai, kad nedisciplinavau savęs neskirdamas vienos dienos savaitėje tik poilsiui, ir kad tai sukėlė galvos svaigimą , kuris prasidėdavo, kai būdavau labai  pavargęs. Praeitą savaitę: Paulius 1Korintiečimas rašė, kad nuodėmės kūnui pasilieka ir pasireiškia kūne( kalbant moderniais terminais).

Mes tai instinktyviai žinome, bet tai padės mums ieškant išgydymo suprasti, ką mes turime padaryti natūraliai ir, ko mes galime tikėtis iš Dievo, kad Jis padarytų antgamtiškai.

Mūsų kūnai yra iš žemės ir vėl taps tomis medžiagomis, iš kurių sudaryta žemė, o mes gausime kūnus iš dangiškos medžiagos, tai reiškia, kad nežinojimas neapsaugoja mus nuo pasekmių to, ką padarėme kūne. Jei jūs žengsite į šoną nuo skardžio krašto, jūs nukrisite ant žemės. Nežinojimas neapsaugo nuo gamtos dėsnių veikimo.  Mūsų kūnas reaguoja  taip kaip ir visa fizinė visata ir neapsaugotas nuo pasekmių  veiksmo ir atoveiksmio, kuriam pavaldi fizinė visata, ir kurioje mes dabar gyvename. Mes gyvename ant žemės, taigi mes atsakingi už žemės dalykus.

Krikščioniams dėl to sunku, nes daugelio tarpe populiari  klaidos kultūra, kuri teigia, kad Dievas jiems padarys išimtį dėl mūsų nežinojimo ar nepaklusnumo natūraliuose dalykuose, arba dėl ignoravimo sveiko proto gyvenime ar versle. Tai neteisinga. Kol aš sugrįšiu prie išgydymo, aš turiu paaiškinti principus naudodamas kitus pavyzdžius. Jis nėra jūsų tylus partneris, kuris palaiko jus, kai darote tai, kas neteisinga. Turiu omenyje, kad jūs  vis tiek turite daryti tai, kas yra teisinga ir tinkama su visu stropumu, nes Jis nedovanos tingėjimo ar nepaklusnumo ar nesąžiningumo arba, kad neatlikote to, ką turėjote natūraliai atlikti. Natūralūs dalykai yra čia žemėje ir todėl jie yra  mūsų atsakomybė. Po to, kai mes padarome tai, kas tinkama ir teisinga, moralu ir teisinga natūraliai, TADA Dievas įsiterpia , nes tada teisumo srovė leidžia Jam plaukti į mus. Pavyzdžiai apie darymą , kas yra teisinga iš Jėzaus gyvenimo. Pažiūrėkime Į Jėzų, kai Jis pamaitino 5000 ir kitą kartą 4000 vyrų, plius moteris ir vaikus. Ką Jis padarė, kas yra teisinga natūraliai? Visų pirma Jis suskirstė juo į grupes (Morkaus 6:40) po 50 ir 100. Tai reiškia, kad tie 20,000 žmonių visų pirma turėjo susėsti į 200-400 grupių po 50-100 kiekvienoje.  Pamąstykime apie - aš mąsčiau- įsivaizduokime, kad  VISŲ PIRMA , prieš įvykstant stebuklui, Jėzus liepė mokiniams suorganizuoti tą didelę daugybę žmonių. Kai jie tai padarė, įvyko stebuklas.

Jis neišliejo palaiminimų, kol viskas nebuvo tinkamai suorganizuota. Jei ne taip būtų sukurtas pasaulis, mes turėtume gamtoje netvarką. Tikrai taip. Tai kodėl žmonės mano, kad jie gali ignoruoti darymą to, kas teisinga natūraliai ir tikėtis, kad Dievas palaimins? Tai klaida. Tai tinka gyvenimui, kūnui,  sveikatai, verslui, pinigams ir santykiams - viskam. Mes taip pat žinome, kokią infrastruktūrą Jėzus nustatė prieš įvykstant stebuklui, pradedant nuo grupių sudarymo iki trupinių surinkimo po valgymo į pintines- vienu atveju buvo 5, o kitu atveju 7 pintinės. (Mato16:8-10)

Dievas pažadėjo neduoti mums daugiau, nei mes pajėgiame pakelti (Korintiečiams10:13). Tai reiškia, kad Jis ne tik apribos priešo atakas ir paruoš kelią jų išvengti, bet tai tinka ir palaiminimams. Jis neduos jums daugiau, nei galite pakelti.  Taigi, jeigu jūs netvarkote teisingai savo pinigų dabar, Jis negali jums duoti daugiau. Tėvas galėjo padauginti  maistą Jėzaus gyvenime, ir tai palaimino kitus dalinai dėl to, kad Jėzus taip suorganizavo žmones, kad jie galėjo priimti šitą didžiulį palaiminimą.  Tėvas neduotų Savo Sūnui daugiau nei Jis gali pakelti, ir argi mes nesidžiaugiame, kad Jis tai galėjo padaryti!  Tas pat tinka ir mūsų sveikatai - ar tu įsisavini maistą, kurį valgai tinkamai?  Kodėl Jis turėtų palaiminti  ir duoti daugiau veiklos, daugiau verslo, daugiau dalykų, kuriuos turi atlikti, jei fiziškai nepajėgi padaryti nei to, ką dabar darai? Daugiau apie tai vėliau...bet pirmiausia grįžkime prie pradinės temos... Pamąstykime apie vandens pavertimo vynu stebuklą.  Jono 2:5-6 mums sako, kad motina liepė Jam daryti tai, kas teisinga. Iš karto Jėzus apsidairė ir pamatė 6 akmeninius indus vandeniui 2 ar 3 saikų talpos. Saikai galėjo būti skirtingi, bet 1 saikas 8 galionų (30litrų). Taigi Jėzus panaudojo 6 akmeninius indus vandeniui, pripildytus 16-24 saikų (60-90litrų) ir pavertė juos vynu.

Bet atkreipkite dėmesį. Jis pametė indus vandeniui, aišku, kad Jis kažko ieškojo, kad suorganizuotų palaiminimą, pritaikė jų paskirtį savo tikslui, pripildė juos vandens iki kraštų, ir tada įvyko stebuklas. Jis nedarys stebuklo, jei  jūs nedarysite to, kas yra teisinga, visų pirma, natūraliai.  Jis gali jums duoti tik tai, ką jūs galite paimti. Mozė turėjo izraelitus nuvesti iki jūros krašto, ir tik tada jūra prasiskyrė. Taigi visų pirma paruošk savo širdį, tada tavo gyvenimas išlaikys palaiminimus.

Tas pat tinka išgydymams. Žiūrėkime, ką mes valgome, ką mes darome, kokius stresus patiriame. Mes norime, kad Dievas išlietų daugiau savęs į mūsų gyvenimą, bet nesame geri tvarkytojai to, ką turime dabar, todėl Jo rankos yra surištos.

Asmeninis pavyzdys

Prieš kelis dešimtmečius, o tai dabar atrodo lyg kitoje galaktikoje- seniai, seniai, aš turėjau dvi picų išvežiojimo įmones. Mūsų pelnas po visų išlaidų siekė 20% . Tai reiškia, kad kiekvienam picų pardavimui už 10$ kompanija galėjo padėti į banką 2$. Tai mes vadinamo „tinklo“ pelnu - pelnas, kuris po kitų išlaidų likdavo mums. Tie 2$ buvo atidedami tolimesnei plėtrai. Dalis pelno buvo naudojama darbuotojų premijavimui ir t.t.

Visos kitos išlaidos  buvo padengiamo si6 t7 8$. Mano atlyginimas, atlyginimai 65 darbuotojams, naujų produktų įsigijimas, patalpų nuoma, mokesčiai ir pan.- tam buvo sunaudojama 8$ iš tų 10$, uždirbtų parduodant. Būtų neteisinga, jei būčiau paėmęs tą 10$ uždirbtų dolerių ir atidavęs savo žmonos giminei, ar vaikams, arba būčiau nusipirkęs už juos ką nors sau. Iš tos 10$, 8$ turėjo būti investuoti į žmones, produktus ir papildomas išlaidas.

Nors aš vėl ir vėl aš sutinku žmonių, kurie pasiima tuos grynuosius, kurie uždirbami iš prekybos, ir nedisciplinuoja savęs, kad atidėtų 8$ verslui, o  tada jie nori, kad Dievas arba/ir kiti juos gelbėtų.  Tai NETEISINGA. Jis leis jų verslui sužlugti , todėl kad pinigai yra žemėje ir mes atsakingi daryti tai, kas yra teisinga. Mes negalime elgtis neteisingai, ir prašyti Dievą ištaisyti tai, kas įvyko dėl mano nepaklusnumo. Dvasiškai kalbant, Jis mylės jus ir padengs jūsų nuodėmes. Natūraliai kalbant – jūs atsakingi daryti tai, kas yra teisinga.

Pinigai yra iš šios žemės ir todėl mes už juos atsakingi, o ne Dievas. Jis leis jums patirti bankrotą, nes jūs pažeidė teisumą. Nuodėmės, kurios priklauso žemei ir pasiliks žemėje, jei taip galima pasakyti. Jie nusidėjo prieš savo verslo kūną, taigi jų nuodėmės pasireikš kūne.

Kitą savaitę - pavyzdžiai iš Naujojo Testamento apie tai kaip subalansuoti stebuklingą išgydymą su tuo, kas yra teisinga natūraliai. Iki tada, visus laiminu,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus:  cwowi@aol.com 

Pamoka, kurią išmokau. 2d. “Klausyk savo žmonos”

John Fenn, 2018m. birželio 1d.

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kaip aš pirmą kartą patyriau galvos svaigimą. Tai visada įvykdavo, kai aš būdavau labai fiziškai pavargęs.

Tai atsitiko praeitų metų (2017) kovo mėn. Lietuvoje. Mes buvome namų surinkime nuostabioje Klaipėdoje.  Aš pažvelgiau į lubas garbinimo metu, ir staiga aš jau negalėjau atskirti, kur viršus, kur apačia. Tada mane supykino, aš nubėgau į vonią ir išvėmiau nuostabius priešpiečius, kuriuos mes ką tik buvome suvalgę. Visi tada už mane pasimeldė, ir kuriam laikui pasijaučiau geriau, bet tai mane labai sukrėtė, nes tai nutiko viduryje kelionės, kuri buvo labai užimta.

 Ir štai 2018 gegužės mėn. daugiau kaip po metų mūsų Olandų konferencijoje galvos svaigimas vėl pasikartojo.

 

Konferencija Olandijoje

Buvo nuostabus gilus penktadienio vakaro garbinimas, mes taip išreiškėme savo meilę Viešpačiui, o  Jis dainavo mums pranašiškai per pranašiškas Brian atliekamas giesmes( Brian yra mūsų jauniausias sūnus, jis tada vedė garbinimą). Staiga mano akys buvo atvertos matyti dvasinę sritį, ir ten buvo Viešpats. Jis vaikščiojo žmonių tarpe, dėjo ant kai kurių rankas, gydė jų emocijas ir susižeidimus, patraukdamas gilų sielvartą ir liesdamas giliai paslėptus labai asmeniškus skausmus ir žaizdas...bet kai paprašiau, kad Jis uždėtų rankas ant manęs, Jis atsakė:“ Ne. Aš čia, kad tarnaučiau širdims ir sieloms. Tu padarei tai sau pats.“

Šeštadienio rytą galvos svaigimas vargino net stipriau nei anksčiau. Tą naktį aš miegojau apie 5 valandas, ir 2 kartu buvau nubudęs, nes vonios kambaryje buvo judesiu aktyvuojamas apšvietimas, šviesa užsidegdavo, kai vonios durys atsidarydavo ir jos nebuvo galima užgesinti nuspaudus mygtuką, reikėjo laukti kol užges pati. Taigi kambarys staiga  nušvisdavo skaisčia šviesa lyg vidurdienį, o mes abu pašokdavome ir tik po kurio laiko vėl galėdavome užmigti.

Tą rytą mane pykino, bet po kurio laiko tai praėjo ir aš pasijutau šiek tiek geriau, nors vis tiek man reikėjo sutelkti visą savo dėmesį, kad padėčiau vieną savo pėdą prieš kitą ir galėčiau vaikščioti tiesiai. Šeštadienio rytą aš mokiau sėdėdamas, užuot stovėjęs, visiems trumpai paaiškinau apie galvos svaigimą, ir tada pasišalinau priešpiečių.

Aš grįžau į savo kambarį, atsiguliau, paprašęs kitų vadovauti klausimų/atsakymų apie namų surinkimą popietei.

Ką pasakė Tėvas

Aš buvau savo lovoje, gulėjau ant dešinio šono, nes gulint ant kairio sukdavosi galva. Aš paklausiau Tėvą, kodėl Viešpats neišgydė manęs tą naktį, kai Jis buvo susirinkime. Kodėl Jis pasakė:“ tu padarei tai sau pats“, Jis atsakė nedelsdamas:

„Tu padarei tai sau pats. Aš jau kurį laiką stengiausi tau pasakyti, kad kiekvieną savaitę vieną dieną skirtum visą tik poilsiui, bet tu nepaklusai.“

Aš atsakiau:“ Bet Tėve, nuo paauglystės aš sakiau, kad man bus kaip Mozei:“ Jo akys nenusilpo, ir natūralios jėgos neišseko“*. Taigi mano kūnas turėjo klausyti manęs, kaip jis darė kitais atvejais. „( Mano akys mato dar geriau nei 20/20, aš niekada neturėjau sugedusio danties, galiu dirbti daugiau nei daugelis mano amžiaus vyrų ir nestokoju energijos net dabar, kai man 60metų.) (Įst 34:7)

Jis atsakė taip, kaip niekada nesu girdėjęs anksčiau:“ Tai tiesa, bet tavo kūnas yra iš žemės, ir tau reikia išmokti prisitaikyti.“ Tai mane sukrėtė, bet sutiko su tuo, kad ieškojau šio atsakymo maždaug kelis pastaruosius metus; pusiausvyra tarp išgydymo ir senėjimo proceso. Aš vis dar tikiuosi pragyventi savo vėlyvuosius metus  turėdamas gerą sveikata ir pilnas energijos, ir Jis nesakė, kad to nebus. Bet Jis sakė, kad aš senstu,  kad  mano kūnas yra iš žemės ir nyksta, todėl reikia prisitaikyti.

Kai aš gaunu maldos poreikį, pvz.: duktė prašo išgydymo savo 97metų krikščionei motinai, aš padarau pauzę, nežinodamas, ar nedelsiant turiu prašyti Tėvą išgydymo, o gal tai jos laikas eiti namo ir duktė prašo todėl, kad nenori patirti netekties mirus motinai. Aš ilgai norėjau suprasti santykį tarp senėjimo ir išgydymo. Kur yra skiriamoji linija tarp kūno, „kuris yra iš žemės ir nyksta“ ir dangiško išgydymo.

Kai Tėvas pasakė, kad mano kūnas yra iš žemės todėl nyksta, ir man reikia išmokti prisitaikyti, Tai išryškino naują tikslą- mokytis prisitaikyti. Hmmm...

Ne tik prisitaikyti, bet mokytis kaip prisitaikyti...ir vėl,- tai procesas!

Bet palaukite, dar ne viskas...

Jis tęsė: “Tu turi klausyti  savo žmonos. Barbara žino, kaip visą dieną skirti poilsiui ir jau kurį laiką sakydavo tau tai daryti. Ji buvo mano patvirtinantis balsas, kai aš darbavausi tavo viduje  jau kuris laikas asmeniškai dėl šito. Bet tu neklausei. Tau dar kartą teks tai pakartoti.“

Bet aš nenoriu tai praeiti dar kartą!

Korintiečiams 6:18 Paulius pasidalina principu, kurio kontekstas yra seksualinė nuodėmė, bet pritaikymas yra apskritai apie nuodėmę prieš kūną:

„8 Saugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui.

Principas sako, kad nuodėmės prieš kūną pasilieka ir pasireiškia kūne, - tai dalykai, kuriuos darome sau mes patys. Mes žinome tai instinktyviai- rūkorius, suserga plaučių emfizema( vert. plaučių išsipūtimas) ar plaučių vėžiu, viršsvorį turintis asmuo, turi problemų su sąnariais ir pėdomis. Tai reiškia, kad didžia dalimi, tai mes padarome sau patys, arba buvome tokiame strese, kad prasidėjo galvos skausmai ar sumaištis galvoje, arba organizmui ėmė trūkti vandens arba ėmėme alpti- jei mes nusidedame prieš kūną, ta nuodėmė pasiliks ir pasireikš kūne.

Prieširdžių virpėjimas(AFib ang.) su kuriuo kovoju pastaruosius 3 metus,- tai padariau aš sau pats. Buvo karšta diena 115F(49C), sunkiai dirbau, buvau apsirengęs, kaip visada priversdamas save, šiek tiek trūko skysčių...ir staiga pajutau smūgį krūtinėje, pasijutai alpstantis turėjau atsisėsti ir mano širdis drebėjo...vėliau aš supratau, kad aš pats buvau priežastimi savo širdies prieširdžių virpėjimo.

Aš greitai atsigavau ir būčiau nesupratęs to, jei ne medicininė apžiūra po kelių mėnesių- ir aš tikėjausi, kad ta mano būklė vėliau šiais metais bus išgydyta medicinos pagalba, bet aš pats tai sau padariau. Tą patį galiu pasakyti ir apie galvos svaigimą...Tėvas darbavosi manyje, kad vieną dieną per savaitę skirčiau visą laiką poilsiui. Tai man naujas įprotis/aš buvau tas, kuris eidavau į lovą 11 arba 12, keldavausi 5arba 6 ryto...ir dariau tai reguliariai...kaip tai pavadinti...hmmmm

Naujajame Testamente yra daug pavyzdžių, kurie padės mums suprasti, kur yra skirianti linija tarp tikėjimosi dieviško išgydymo ir išgydymo procese. Apie tai rašysiu kitą savaitę, iki tada

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com 

Pamoka, kurią išmokau 1d. „ Tu pats sau tai padarei“

John Fenn, 2018. Gegužės 25d.

Sveiki,

Dauguma jūsų žino apie mano gyvenimą, ir pažįsta mano atvirumą. Aš nuolatos  dalinuosi apie  įvairius dalykus iš mūsų gyvenimo pradedant tuo, ką juokingo pasakė mano vyriausias neįgalus sūnus, iki bendravimo tarp manęs ir Barbaros, ir kai kuriais dalykais, ką man neseniai pasakė Viešpats, kaip sakoma, „ dar karšta informacija“.

Mano galvos svaigimas

Prieš porą metų daug keliavau, dalyvavau įvairiuose susirinkimuose, ir dar darbas prie namų, todėl  buvau labai pavargęs. Kiekvieną savaitę turiu skirti laiko Krisui, tarnavimo įsipareigojimai melstis, studijuoti, rašyti, susirašinėti, elektroniniai laiškai, Skype ir pan., - ir tai nuolatos, nes pasaulinis namų surinkimų ir draugų tinklas auga, taip pat dar tie, kurie nedalyvauja namų surinkime, bet yra palaiminti tų mokymų, kuriais dalinuosi.

Buvau linkęs miegoti tik 5-6 valandas, turėjau daug energijos ir man reikėjo veiklos. Neveiklumas man kančia. Man reiki a kažką veikti ir kiekvieną dieną išeiti iš namų. Retai pasitaiko diena, kai neišeinu į lauką.

Tą rytą aš atsisėdau ant lovos krašto ir staiga negalėjau atskirti, kur viršus, kur apačia, kur dešinė, kur kairė. Taip nebuvo, kad staiga pasaulis ėmė suktis, bet aš negalėjau suvokti, kur apačia, kur viršus, suvokti to, ką sakė man akys. Tai buvo galvos svaigimas, ir man atrodė, kad pasaulis greitai sukasi apie vertikalią ašį, tai svaigimas: staigus negalėjimas suvokti, kur viršus, kur apačia, kur dešinė, kur kairė. Pasaulis nesisuka kartu su galvos svaigimu, tik asmuo negali atskirti viršau nuo apačios, dešinės nuo kairės.

Aš nedelsiant ėmiau mąstyti, kas yra viršus, kas yra apačia, kairė, dešinė. Prisimenu, žiūrėjau į raudoną elektroninio laikrodžio šviesą ant naktinio staliuko ir sutelkęs į tai dėmesį nusileidau ant pagalvės, gulėjau taip ant kairio šono, kol viskas sugrįžo į normalias vėžes.

Bandžiau įvairius variantus. Supratau, kad galiu gulėti ant kairio šono arba ant nugaros, bet jei nors šiek tiek gulint ant nugaros pasukdavau galvą į dešinę vertikaliai ir nukreipdavau žvilgsnį į lubas, vėl imdavo svaigti galva. Aš greitai pasukdavau savo galvą atgal į kairę ir sustodavau. Aš negalėjau pasisukti, nei gulėti ant dešinio šono, nes svaigimas sugrįždavo, užliedavo, kaip banga.

Vien tik atsisėsti ir vaikščioti reikėdavo didžiulių pastangų susitelkti į tai, ką sakė man akys, ir kad  pasakyčiau savo protui, kas yra teisinga. Statydamas vieną pėdą prieš kitą turėdavau prasiveržti, kiekvieną žingsnį patvirtindamas prote, kad tai teisinga ir į tai reikia susitelkti.

Aš kovojau, kad daryčiau viską teisingai, sutelkdamas į tai savo protą.

Yra laikas įsakinėti kūnui ir laikas- klausyti savo kūno.

Kai kurie krikščionys taip pasineria į tam tikro mokymo srovę, kad  ima manyti, jog gali įsakinėti, skelbti, kalbėti žodį ir jis taps realybe, visiškai nepaisydami sveiko proto ir būtino darbo, kurį turi atlikti patys.

Kartą žmogus, kuris dirbo mano raštinėje atėjo pas mane vieną ankstyvą popietę ir paprašė maldos. Jis pasakė, kad kiekvieną dieną tuo metu jam ima skaudėti galvą, ir jis jau meldėsi pats už save, dėjo rankas, įsakinėjo, skelbė, surišo ir išvijo velnią, darė viską, ką tik nujautė reikia daryti, bet nesijautė nuo to nė kiek geriau.

Pagalvojau, kad buvau jo paskutinis šaltinis, po to, kai jis papasakojo, kad visi už jį jau  pasimeldė, ir padarė viską, kad jis išgytų. Mes atsisėdome ir aš padariau tai, ką visada darau, kai kas nors prašo maldos, tai reiškia, sėdėti ir tylomis laukti, kad būtų aišku, ką Tėvas paskys, arba atskleis. Staiga aš išgirdau Tėvą sakant:“ Jam trūksta skysčių. Pasakyk, kad gertų vandenį ir liautųsi gerti kavą, aš jau kalbėjau jam apie šitą problemą.“

Jis buvo sukrėstas, visiškai sukrėstas kokie „nedvasingi“ buvo šitie žodžiai. Jis buvo šiek tiek panašus į Naamaną raupsuotąjį iš 2Karalių 5, kuris stebėjosi įsakymu išsimaudyti 7 kartus Jordane, kad būtų sveikas, bet galiausiai nusižemino ir padarė tai. Mano draugas tikėjosi didžios, garsios, įsakančios maldos iš regėtojo, kad jis atsikratytų to galvos skausmo,“ Gerk vandenį, ir nieko daugiau? Tikrai? Ar tai viskas?“

Kitą dieną jis pasitikrino: ir nuo tos dienos jo daugiau nevargino galvos skausmas. Po metų susitikome ir jis vis dar buvo nustebęs, kad toks paprastas patarimas jį išgydė.

Dalyvavau konferencijoje Olandijoje

Buvau pavargęs po pasiruošimo kelionei jau prieš išvykstant, po įsėdimo ir lėktuvą ir pačios kelionės, ir po to tiesiai atvykome į pačią konferenciją. Pabudau penktadienio rytą ir jaučiau galvos svaigimą, bet nusprendžiau būti sveiku ir elgtis kaip sveikas. Tą naktį, kai mūsų sūnus Brian visus įvedė į gilų garbinimą mano akys staiga atsivėrė Viešpaties sričiai, ten buvo Jėzus.

Aš galvojau, kad Jis prieis ir uždės rankas, bet Jis pasakė :“ Ne, aš čia, kad patarnaučiau širdims ir sieloms šį vakarą. Tu pats sau tai padarei“, ir tada Jis pasisuko ir nuėjo į susirinkusių žmonių tarpą, dėdamas Savo ranką ant kelių žmonių, tai tęsėsi kelias minutes. Po to žmonių liudijimai buvo nuostabūs ir kai kurie atvejai labai asmeniški. Jo artumas buvo TOKS stiprus, ir daugelis buvo paliesti...bet ne aš.

Šiandien jau baigiau straipsniui skirtą limitą. Kitą savaitę pasidalinsiu apie tai, ką Tėvas man pasakė  tą šeštadienio vakarą apie Viešpaties pastabą: “ tu pat sau tai padarei“ ir tai, ką Jis pasakė apie mano sveikatos būklę. Iki tada, visus laiminu.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com 

Aiškinimas, jėgos dovanos. Dvasios dovanos. 5d.

John Fenn , 2018. gegužės 19d.

Sveiki,

.Šią seriją didžiąja  dalimi aš parašiau, norėdamas paaiškinti, kad Dvasios pasireiškimai yra įprastas dalykas ir jie nevyksta su etiketėmis. Asmuo staiga gali kažką suvokti apie draugą ar situaciją, arba  jo  mintyse staiga iškyla draugo veidas ar vardas ir jam ateina supratimas, kad draugui reikia maldos, arba jis patiria dėl kažko stresą. Tėvas duoda tuos išminties ir pažinimo žodžius, kad mes, visų pirma,  galėtume melstis, ir tada galbūt susisiekti su tuo asmeniu.  Bet Jis nesuskirsto  Dvasios pasireiškimų tuo metu pavadinimais – pavadinimai yra tik tam, kad padėtų mums suprasti, kaip Jis su mumis bendrauja.

Esmė tokia, kad šie dalykai yra normali krikščionybė, kuri pasireiškia, kaip gyvenimo dalykai, čia ir ten, kai Jis nukreipia mūsų žingsnius. Mes skaitome evangelijas arba Apaštalų darbus, kuriuose aprašomi tam tikri  laiko periodai. Evangelijos susitelkia į 3 ½ metų, o Apaštalų darbai į daugiau 30 metų laikotarpį, o mes stebimės, kodėl Dievas neveikia per mus taip kiekvieną mielą dieną.

Reikia atmesti tokias neteisingas mintis: “ Kada  Dievas mane  naudos? Aš nieko dėl Jo nedarau ir jaučiuosi toks nenaudingas. “ Susitelkite į tai, kad Jėzus yra jumyse, ir  kai ieškosite Jo, kaip gyvenimo tikslo, Jis suteiks jums galimybes.

Kitos dovanos

Yra kitos dovanos, tokios kaip „energijos“ dovanos, kurias aš paminėjau pirmoje šios serijos dalyje. Šios dovanos įkvepia mus veikti,  motyvuoja mus kažką daryti. Paulius išvardija šiuos  Dvasios pasireiškimus Romiečiams 12:3-8, -tai  davimas, organizavimas, mokymas, gailestingumas, tarnavimas, raginimas, matymas dalykų kaip teisingų/neteisingų ir t.t. Tai daugiau nei mūsų asmenybė, tie dalykai įkvepia mus iš vidaus bendrauti su kitais, ir jie yra tolygūs, pranašystei, nes Viešpaties Dvasia  mums tai  duoda. Paulius sako, kad kiekvienas asmuo turi

savo malonę, ir mes galime gyventi tik savo malonėje, o ne kieno nors kito.

Senajame Testamente mes taip pat matome  daug dovanų ypač, kai buvo statoma Mozės palapinė. Išėjimo 31:2-6; 35: 26-35; 36:1,8 Dievas čia aprašo vyrus ir moteris, kuriuos Jis pripildė  išminties, kaip  jis tai vadina,  dirbti su medžiu, metalu, akmenimis, brangakmeniais, linu, austi, siūti, ir visokių amatų išmanymu, kad jie galėtų statyti tabernakulį. Jie turėjo  „išminties“, arba galime sakyti turėjo talentus ar įgūdžius, arba žinojo, ką jie turėjo iš prigimties, nes Viešpats įdėjo tai į juos. Tie dalykai, kurie motyvuoja žmones yra Dievo Dvasios pasireiškimai, taip kaip ir pranašystė ar išgydymai!

Likusios  charizmatinės dovanos, kurių aš neminėjau,  - tai išgydymai, ypatingas tikėjimas, ir stebuklai. Kad pamatytum, kaip pasireiškia šios dovanos, turi būti specialioje situacijoje. Dauguma mūsų nenori būti tose situacijose, kuriose reikia ypatingo tikėjimo ar stebuklų. Žmonių išgydymai yra dvasios pasireiškimai, taip kaip ir pranašystė, arba išmanymas, kaip dirbti su audiniais ar medžiu. Graikų kalboje  „išgydymai“  yra daugiskaita.

Išgydymų dovanos

Kai kurie žmonės atranda savyje, kad turi dovaną tam tikriems išgydymams. Vieniems, ar gal net visiems,  tai gali būti raumenų/kaulų problemos, jie deda rankas ir tai būna pagydyta. Kitiems galbūt cirkuliacinė ar kūno elektros sistema, kurios išgydymui jie turi dovaną.  Būna įvairiai. Tai nereiškia, kad būtent tokį ar kitokį pasireiškimą asmuo gali tikėtis pamatyti, nes visiems mums pasakyta dėti rankas ant ligonių. Šventoji Dvasia pasireikš kaip reikės, užuot prisirišus prie vienos ar kitos dovanos. Kitais žodžiais, mes turime Tą, kuris pasireiškia Pats mumyse dėl  to asmens už kurį meldžiamės gerovės, užuot apsiribojęs tik  vienu Dvasios , ir tai viskas ko mums reikia.

Stebuklai, tokie kaip duonos padauginimas, kirvis iškylantis į vandens paviršių, vandens praskyrimas, nėra įprasta, bet jie nutinka  situacijose, kuriose reikia tokio Dvasios pasireiškimo. Specialus tikėjimas pasireiškia  dėl našlės laidotuvių metu, ar  dėl kažko, kas staiga gavo žinią apie tragišką situaciją, ir jie žinos, kad jų mylimieji yra saugūs, tai skirta „įdėti“  į tą asmenį  ypatingą  tikėjimą ypatingose aplinkybėse.

Mes turime tą šaltinį mumyse

Jūs niekada neatsidursite situacijoje, kur Jis  neatliktų to, ką turi padaryti, kad tik jums padėtų. Nors tam tikri  Dvasios pasireiškimai plaukia su  jūsų asmenybe galbūt geriau nei su kitų asmenų, jūs visada turite Dvasią savyje, taigi ko tik jums reikia, Jis padarys- jūs neturite x dovanų ir blogai, kad jūs atsiduriate situacijoje, kur reikia y dovanų!

Jis bendrauja su mumis pagal tai, kaip Jis mus sukūrė

 Kitą dieną po to, kai mūsų surinkime, kur aš buvau tarnautojų komandos nariu,  kalbėjo žymus mokytojas, pas mane atėjo biblijos mokyklos studentė ir pasakė:

„ Aš norėčiau, kad Viešpats kalbėtų man taip, kaip Jis kalba jam. Viešpats kalba jam tiesiogiai ir taip tiesiai.“

Aš paklausiau jos, ką ji darytų, jie Viešpats kalbėtų jai taip tiesiai.“ Ji atsakė; „nežinau, galbūt paskęsčiau ašarų jūroje, nes tai taip griežta.“ Ir vis tiek ji norėjo tokio tiesumo. Tai, ką aš pasakiau,  padėjo jai susigrąžinti pozityvų požiūrį į savo gyvenimą. Jis sukūrė ją būtent tokią, ir Jis kalbės jai švelniai, proceso metu , užuot iš karto konfrontavęs.  Ji atrodė nustebusi, nes visada pavydėjo žmonėms, kuriems Viešpats kalbėjo tiesiai. Tą dieną ji išmoko, kad kai kuriems  žmonėms tikriausiai patinka, kai Jis su jais lėtesnis ir švelnus, ir taip  ji atgavo ramybę.

Žmogaus asmenybė gali natūraliai  gerai plaukti kartu su pranašyste, ypač jei jis natūraliai  linkęs padrąsinti, arba yra pasakotojas, arba natūraliai linkęs guosti.  Bet tas asmuo nebūtinai natūraliai plauks dvasių atpažinime, nes čia kartais tenka konfrontuoti ir būti tiesmukam ir  dažnai kalbėti veidas į veidą.

Asmuo, kuris sėdi tyliai ir stebi, gali natūraliai plaukti išminties žodyje, ir galbūt specifiniuose išgydymuose, tačiau jiems nebus duota pranašystė ar kalbų aiškinimas. Paulius sakė korintiečiams: „ neišmintinga lyginti save su savimi. „ Tai geras patarimas. Nežiūrėk, kaip Viešpats bendrauja su kitais arba kaip Jis veikia per kitus, susitelk  į Kristų savyje, išmok pastebėti, kaip Jis veikia tavyje. Labai dažnai Jis yra viduje ir kalba vienu būdu, bet asmuo yra toks nelaimingas, kad jis nekalba ar nepasireiškia  per jį tokiu būdu kaip per x asmenį, todėl neišgirsta Jo balso, ir nepastebi Jo dovanų ir to, kaip Jis nori tekėti per jį.

Visų pirma, išmok nukreipti savo protą ir dėmesį nuo natūralių pojūčių į savo dvasinį žmogų, daryk tai reguliariai ir lavinkis tame. Pajusk Jo artumą bet kuriuo metu, kai tik nori. Jei išmoksi tai daryti, tai Jis pasirūpins pats kaip pasireikšti tavo gyvenime, nes Jo buvimas mumyse yra svarbiausia, ir į tai reikia sutelkti dėmesį. Iš to intymumo ir artumo išplauks viskas, ko jums reikia gyvenime.

 Nuostabi malonė! Kitą savaitę- nauja tema, iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com

Kitos kalbos ir kaip jos veikia. Dvasios dovanos. 4d.

John Fenn, 2018m. gegužės 12d.

Sveiki,

Vieną vakarą ėjau iš koledžo namo ir eidamas garbinau Viešpatį (vert. kitomis kalbomis). Staiga mano kalbos pasikeitė anglų kalba  man neįdėjus jokių pastangų. Tai tiesiog plaukė iš manęs, iš mano meilės Viešpačiui. Mano išsakyti šlovinimo ir garbinimo žodžiai  Viešpačiui buvo nuostabūs, tačiau aš nesupratau, kas atsitiko.

Nesupratau, kol daug vėliau suvokiau, jog pats išaiškinau  savo maldos kalbą. Turiu vieną ar dvi  CD/MP3  serijas apie kalbas, tai gi neskirsiu čia tam daug laiko, tik atskleisiu kelis esminius dalykus.

Susitikimo su Viešpačiu metu, kai Jis mane apie tai mokė, paklausiau Jo: „Kam duotos kalbos? Kai kuriuose sluoksniuose tai suprantama taip prieštaringai!" Jis atsakė (sutrumpindamas pokalbį, paliesiu tik svarbiausius dalykus): “Įsigilink į Tėvo problemą. Žmogus buvo pasiųstas į žemę, bet vėliau žmogus į pasaulį leido įeiti nuodėmei. Jeigu gali priimti tai, suprask, kad didžiąja dalimi mes veikiame žemėje, kai mus pakviečia.“

(Aš padariau pauzę, šimtai dalykų iškilo mintyse, kurie staiga įgavo prasmę – Jis pasiliko teisę, kaip Kūrėjas naudoti kūriniją, o tai paaiškina, kodėl gamta paskutiniais laikais prieš Jam sugrįžtant tiesiog šėlsta, stengdamasi parodyti žmogui, kad jis iš tikrųjų jos nekontroliuoja, nors jis taip negalvoja. Seniai suvokiau, kad  Jis visapusiškai neatsako už visus, tačiau pakviestas Jis dalyvauja situacijose tų, kurie to nori. Jis taip pat  įsitraukia,  jei vienas iš Jo vaikų prašo jį įdalyvauti neišgelbėto draugo, ar mylimo žmogaus situacijoje.

Ji tęsė toliau. „Tai reiškia, kad žmogus turi melstis, pakviesti mus, kad mes galėtume dalyvauti situacijoje. Tačiau žmogus nemoka melstis, nes jo pažinimas yra ribotas*. Tėvas turėjo surasti būdą, kaip perteikti žmogui Savo neribotą pažinimą apie  situaciją, kad žmogus galėtų maldoje išsakyti Jam tuos dalykus, taip  suteikdamas Jam teisėtą  valdžią veikti žemėje .“ *Romiečiams 8:26

„Jis tai daro suteikdamas asmeniui kalbą arba kalbas, kurių jis niekad nesimokė, pripildydamas tuos žodžius Savo pažinimo, pagal Savo tobulą valią tam asmeniui ar situacijai, ir tada leisdamas jam išsakyti tuos dalykus maldoje Jam. Jis negalės būti apkaltintas paskutinę dieną. Visi pamatys, kad viskas padaryta teisėtai ir dorai...teisingai ir gerai.

Kalbos, kai dalyvauja visos 3 jūsų dalys

Iš savo patirties žinau, kad  racionalesniems, labiau į intelektinę veiklą susitelkusiems žmonėms dažnai sunkiau kalbėti kalbomis, nes kalbos kyla iš dvasios. Jiems nėra įprasta suvokti savo dvasinį žmogų, nes jie gyvena intelekto srityje. Aš turiu kalbėtis su jais apie tuos laikotarpius jų  gyvenime, kai jie jausdavo kažką giliai savo viduje, kai jausdavo savo viduje įtikinimą, nešvarą, sielvartą, kadangi pasakydavo arba padarydavo kažką, ko jų manymu jie neturėjo daryti.

Dauguma iš jų turėdavo gana giliai paieškoti, kad iškeltų šiuos prisiminimus, kadangi jie buvo sukurti tokiu būdu, visų pirma pasikliauti intelektu. Galima sakyti, kad jie turi emocijas, tačiau nėra emocionalūs. Beveik visada jie keliauja per gyvenimą, vadovaudamiesi savo protu, bet ne dvasia, jie nesupranta emocionalių žmonių. Dvasios dalykai nėra emocionalūs, tačiau asmuo, pažindamas savo emocijas apčiuopia ir savo vidinius jausmus ir naudoja šiuos jausmus savo gyvenime. O asmuo, gyvenantis pagal intelektą, to nedaro. Jis turi emocijas, tačiau intelektas jas nustelbia. Viliuosi, kad tai bus prasminga – tai nėra neigiamas bruožas, tiesiog šie žmonės yra taip sukurti.

Tai gi, kai kalba eina apie  Viešpaties patyrimą bendravime, Jo užuojautą,  arba „jausmus“ savo dvasioje, jiems tai yra išmoktos savybės, naujas skyrius, kadangi jie priima kalbėjimą kalbomis  intelektu, nors tai yra dvasinis dalykas.

 Dėl to jiems sunku.

Mano atvejis

Kai buvau 16, tarp gimimo iš aukšto ir Šventosios Dvasios krikšto praėjo tam tikras laiko tarpas. Mano dvasinis žmogus buvo Šventosios Dvasios atkurtas, ir tai man leido veikti Dievo dalykuose, tačiau aš nebuvau priėmęs Pačios Šventosios Dvasios. Dėl to aš alkau daugiau. Prisimenu, kad vieną dieną pasakiau Tėvui: „Nenoriu pasirodyti nedėkingu, tačiau, ar tai jau viskas?“

 Tada skaičiau, kaip mąstė Naujojo Testamento autoriai, skaičiau apaštalų patirtį per tas 50 dienų, kai jie atgimė iš aukšto, pamatę ir įtikėję prisikėlusį Viešpatį iki Sekminių, kol jie priėmė Šventąją Dvasią. Tarp atkuriančio Dvasios darbo priėmimo ir Dvasios asmens priėmimo buvo 50 dienų laiko tarpas.

Perskaičiau, ką pasakė Jėzus Luko 5:37-38 apie tai, kad jauną vyną turime pilti į naujus vynmaišius, nes seni vynmaišiai (neatgimusi dvasia) bus sunaikinta, jeigu bandysime įpilti jauną vyną (Šventąją Dvasią) į juos.

Skaičiau Apaštalų Darbuose 8:15-17, kaip evangelistas Pilypas atvedė žmones pas Jėzų, o Petras ir Jonas atėjo ir uždėjo rankas ant žmonių, kad jie gautų Šventąją Dvasią. Tarp įtikėjimo Jėzumi ir atgimimo iš aukšto, ir Šventosios Dvasios asmens priėmimo praėjo tam tikras laiko tarpas.

Apd 19:2 skaičiau, kad praėjus daugiau nei 25 metams po Sekminių Apd2, Paulius priėjo prie žmonių, kurie jo manymu buvo tikintieji Efeze, ir paklausė: „Ar įtikėję jūs priėmėte Šventąją Dvasią?“ O tai reiškė, kad Paulius tikėjo taip kaip Petras ir Jonas, kad žmogus atgimdamas priima atkuriantį Dvasios veikimą, o tada, Šventosios Dvasios krikšto metu - Pačią Šventąją Dvasią, dažniausiai tarp įtikėjimo ir Dvasios krikšto praeina tam tikras laiko tarpas.

Kaip sakiau prieš tai, aš turiu mokymų serijas apie kalbas, jeigu norite daugiau detalių, kurios padės jums plaukti maldoje kalbomis. Tačiau gali būti, kad jūs esate tame , kai esate atgimęs, bet dar nepriėmėte Šventosios Dvasios – aš jus drąsinu pasidomėti Šventosios Dvasios krikštu. Atkreipkite dėmesį, kad NT yra krikštas Šventąja Dvasia, o ne – į Šventąją Dvasią. Kai mes esame pakrikštyti vandeniu, mūsų kūnai išstumia vandenį, kai mes esame panardinami, bet, kai mes pakrikštijami Šventąja Dvasia, mes neišstumiame Dvasios „vandens“, bet Jis persmelkia mus ir pripildo;  mūsų dvasią, sielą ir kūnas.

Paieškokite atsakymo giliai savo širdyje, kodėl jūs džiaugiatės išgelbėjimu, kodėl mylite Viešpatį...

... ir tegul tai plaukia ne iš jūsų minčių, bet iš giliausio vidaus, jūsų širdies...ir iš jūsų dvasios, jeigu toliau tęsite, kils žodžiai, kurių niekada nesimokėte,  dalinai todėl, kad  vienu metu  garbinime, gimtoji (išmokta) kalba taps nepakankama, kad išreikštų jūsų meilę Jam. Šią seriją pabaigsiu kitą savaitę. Visus laiminu.

John Fenn

www.cwowi.org rašykite man cwowi@aol.com

Pranašystė ir kaip veikia ši dovana. Dvasios dovanos. 3 dalis

John Fenn, 2018 m. gegužės 5d.

Sveiki,

Nedaug Dvasios pasireiškimų yra taip klaidingai suprantami ir netinkamai naudojami, kaip pranašystė. Paulius 1Korintiečiams 14:3 sako, kad pranašystė yra Dievo įkvėptas žodis, skirtas „ugdyti, paraginti ir paguosti“. Tą ji ir atlieka. Paprastoje pranašystėje nėra ateities numatymo.

Gali būti, kad jūs dažnai pranašavote visai to patys net nesuvokdami. Gali būti pasakėte savo draugui kažką panašaus: „savo dvasioje jaučiu, kad viskas bus gerai“, nes savo dvasioje jautėte ramybę dėl to draugo ir buvote tuo užtikrintas. Tai buvo pranašystė. Dievo įkvėptas žodis skirtas ugdyti (statydinti), paraginti (padrąsinti) ir/arba paguosti. Suskirstymas pavadinimais yra tik mūsų supratimui. Jis nuolankus ir neskelbia pavadinimų – Jis paprasčiausiai atsiliepia į poreikius.

Aiškinimas, o ne vertimas

Kalbos, kurios yra aiškinamos, prilygsta pranašystei, kadangi abejos yra įkvėpti žodžiai, kurie statydina, drąsina, arba guodžia. Taip pat ir kalbų aiškinimas yra aiškinimas, o ne vertimas, labai dažnai panašiai perteikiama  ir pranašyste.

Vertimas yra tikslus žinios perteikimas  kita kalba. Aiškinimas palieka vietos asmeniui, kuris perteikia tą žodį, panaudoti savo asmenybę, išsilavinimą, kultūrą ir žodžius toje žinioje. Štai kodėl kartais, kai asmuo pranašauja, jis gali  sakyti: „Taip sako Viešpats“. Viešpats siųsdamas Savo žinią  nekalba Karaliaus Jokūbo anglų kalbos stiliumi, tačiau asmuo, kuris ją perteikia, interpretuoja žinią per savo išsilavinimo ir kultūros prizmę.

Žmogus gali jausti kažką savo dvasioje ir žodžiais perteikti, ką jaučia. Žmogus gali turėti kažkam skirtą liudijimą,  suvokimą arba atpažinimą dvasioje ir perteikti tai jam savais žodžiais.

Pranašas girdi kalbant Pačią Šventąją Dvasią ir pakartoja tai pažodžiui. Pranašas nuolatos priima  žinią apie tautas, vadovus ir gamtos reiškinius. Paprasta pranašystė,- tai  perteikimas to, ką žmogus jaučia savo dvasioje dėl kito asmens, ir tai Viešpaties skirta tą asmenį padrąsinti, statydinti ir paguosti.

Asmeniniame lygyje, kai Viešpats  suteikia man kažkam  skirtą žodį, aš dažniausiai girdžiu kalbant Šventąją Dvasią, panašiai kaip pranašas Agabas  Apd  21:11, kuris pasakė Pauliui: „Taip sako Šventoji Dvasia: „Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, taip Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas’.” Dauguma žmonių girdi žodžius ir/arba kažką jaučia ir perteikia tai savais žodžiais. Kartais žmonės, kurie nėra pranašai, girdi kalbant Pačią Šventąją Dvasią, tačiau tai nėra įprastas dalykas. Jie „girdi“ kažką neaiškaus, galbūt pamato savo dvasioje vaizdą, ir perteikia tai savais žodžiais asmeniui, kuriam tai skirta , ir tai labai dažnas reiškinys. 

Asmeninės pranašystės pavojus

Jer23 Viešpats Jeremijui aiškina  apie netikrus pranašus ir apibūdindamas jų „žodžius“ palieka pamoką mūsų kartai. Pirmiausia dėmesys turi būti kreipiamas į jų asmeninį gyvenimą. Eil.9-14  Viešpats sako, kad jų asmeniniai gyvenimai nėra skirti Jam, nes jie gyvena nuodėmėje. Tai skirta mums, gyvenantiems šiomis dienomis, kad pažvelgtumėm į žmones, kurie mums pranašauja. Ar tvarkinga jų santuoka ir asmeninis gyvenimas? Jeigu jie viengungiai, ar yra laisvi nuo geidulių ir seksualinės nuodėmės? Ar jie aukštos moralės?

Vieną kartą manęs, kaip stebėtojo, paprašė padėti namų surinkimui (ne iš mūsų tinklo), tikėdamiesi kažkaip paveikti du vyrukus, kurie nieko neklausė. Šie viengungiai vyrai pasikviesdavo vienišas panašaus amžiaus moteris į gretimą kambarį ir joms „pranašaudavo“, ir jų „pranašystės“ būdavo romantiniu stiliumi. „Mano dukra, aš myliu tave, sako Viešpats, kaip kad mylimieji pasitraukia, kad praleistų laiką drauge ir pasikalbėtų iš širdies, taip ir tu ateik pabūti su manimi, sako Viešpats“ ir pan., o kalbėdamas vienas jų pirštais liesdavo jos plaukus, ir dar jie darė daug panašių dalykų, kaip šitas.

Jūs galite įsivaizduoti, kaip nepatogiai jausdavosi  moterys tuose susirinkimuose! Bet jie nieko neklausydavo, todėl buvo paprašyti pasišalinti. Jų

gyvenime buvo geiduliai ir jie kalbėdavo skatinami savo pačių geismo ir amoralumo.

Jeremijo 23: 16 – Viešpats sako apie netikrus pranašus (pranašystes), kad jie „jus mulkina“

Jie pataikauja žmogaus išdidumui ir savęs aukštinimui. Jis  taip pat sako, kad jie kalba iš savo pačių širdies, o ne iš Dievo lūpų girdėtus žodžius. Žmogus gali gauti žodį tiesiai iš Viešpaties skirtą  kažkokiam asmeniui, ar tai būtų kažkas apie ateitį – išminties žodis, ar pranašystė, o po peržengti liniją ir pradėti kalbėti iš savo paties širdies, iš to, ką jis jaučia to asmens atžvilgiu.

Jer 23:32-37 Viešpats sako, kad netikri pranašai  skelbia apgaulingus pranašiškus sapnus ir tuo  didžiuojasi, nes jie tampa garsūs dėl tų sapnų – jie gali pūstis arba savo viduje manyti, jog jie yra kažkas, kai yra niekas, arba stengtis sukurti sau gerą vardą visuomenėje. Jų našta, kaip sako Viešpats, nėra dėl Jo, bet dėl jų pačių žodžių ir tikslų.

Nuoširdi nepatyrusių klaida

Aš turėjau kalbėti pranašavimui skirtoje  konferencijoje ir laukiau savo eilės taip vadinamame „žaliajame kambaryje“. Ten buvo žmogus garsus tam tikruose sluoksniuose dėl asmeninės pranašystės  kartu su savo  padėjėjais. Jie visi norėjo melstis už mane ir pažiūrėti, ką sako Viešpats. Tai gi aš atsisėdau į kėdę kambario viduryje, o jie susibūrė aplink.

Tuo metu aš dar buvau Biblijos mokyklos direktoriumi, prižiūrintis virš 600 mokinių per metus, didelę komandą darbuotojų ir kelių milijonų dolerių biudžetą mega surinkime.  Kaip „vyresnysis“ tenai kiekvieną dieną mokydavau ir dalyvaudavau priimant svarbiausius sprendimus.

Kai jie pradėjo pranašauti, buvo labai tikslūs. Jie kalbėjo man padrąsinimą, pranašystėse buvo  pažinimo ir išminties žodžiai. Tarp dalykų, kuriuos jie paminėjo iš Viešpaties, buvo tai, kad aš rengiausi atsiskirti ir pradėti savarankišką tarnavimą, ir tas laikas artėjo. Tai turėjo būti kaip raketos pakilimas, iš pradžių lėtas, bet paskui įsibėgėjantis, ir kad  iki to laiko turiu likti  ištikimas...viskas buvo teisinga.

Aš jiems padėkojau, ir ėmiau keltis, tačiau jie reikalavo, kad dar likčiau sėdėti. Ir tada jie pradėjo pranašauti iš savo širdžių. Matote, jei žmogus turi Šventąją Dvasią savo viduje,  o Ji yra tiesos Dvasia, žmogus gali pajusti kito žmogaus dovanas, asmenybės bruožus, ir perprasti kažką esmingo  to žmogaus gyvenime savo dvasia. Tai nereiškia, kad tai yra pranašystė, tai tik kažkas, ką jaučiate apie tą žmogų.

Čia jie jau prarado  pusiausvyrą, bandydami tai paversti pranašyste. Man tenai sėdint, jie sakė, kad dabar aš nieko neveikiu, tačiau vieną dieną Viešpats mane panaudos, kaip mokytoją, vieną dieną Jis mane panaudos administravimui, ir vieną dieną Jis mane panaudos vadovauti daugeliui žmonių.

Jie savo dvasioje jautė, ką aš tuo metu darau savo darbe, mano pareigas, tačiau pavertė tai pranašystę apie mano ateitį ,- tai klaidinga! Jie kalbėjo iš savo širdžių. Jie buvo geri žmonės, tik nesubrendę šiuose dalykuose.

 Pasiklausius žymaus misionieriaus susirinkimo metu į mano biurą atėjo apsiverkusi studentė. Ji norėjo žinoti, kodėl ją taip sujaudino būtent šis, o ne kiti kalbėtojai. Aš paklausiau, kokį pašaukimą ji jaučia turinti, ir ji atsakė- „misijos“. Aš pasakiau jai, kad jos dvasia gavo paliudijimą iš jo dvasios apie pašaukimą,  tas liudijimas, tas bendrumas  ją giliai palietė ir sujaudino iki ašarų.

Iš neigiamos pusės, žmogus, užaugęs alkoholikų šeimoje, minioje gali pastebėti priklausomą žmogų, kadangi jo dvasia liudija  apie dvasią esančią aplink tą alkoholiką, kadangi jis pats užaugo apsuptas panašių dvasių – labai dažnai pasitaikantis dalykas. Tačiau tai nepadaro asmens pranašu, nors jis ir jaučia tokius dalykus.

Viena moteris man įteikė 20 lapų „pranašystę“, kurią užrašė pažodžiui iš audio įrašo, kurį jai davė  taip vadinamas pranašas, ir kurioje iš esmės nebuvo nieko vertingo. Jis vis tvirtino ir tvirtino, kokia ji nuostabi, kokių didžių planų Dievas turi jai paruošęs, ir ši žinia tuose 20-yje puslapių buvo vis kartojama ir kartojama iš naujo  įvairiais būdais. Tekstas buvo nesuskirstytas pastraipomis, vientisas nuo pradžios iki galo. Ji paklausė, ką aš apie tai manau, ir aš pasakiau, kad išskyrus gal kokią vieną ar dvi eilutes, tai buvo ne iš Viešpaties. Ji labai ant manęs supyko, tuo parodydama, kad neieškojo tiesos, bet savo egoizmo patenkinimo.

Jeigu pastebėjote, pranašystės Biblijoje, net jeigu  tai   pranašo žodžiai numatantys kažką apie ateitį, ne  tik paprasta pranašystės dovana, jis kalba glaustai, tiksliai, tiesiai  ir santykinai trumpai. Šiandien pabaigiau rašymo limitą...bus tęsinys.  Visus laiminu.

John Fenn

cwowi.org rašykite man cwowi@aol.com

Tarptautinio namų surinkimo be sienų (CWOWI) 2018 m.birželio mėn. naujienlaiškis

Sveiki,

Aš mąsčiau apie Viešpaties aplankymą vasario mėnesį, kurio metu Jis kalbėjo man, kad artėja pasikeitimai Vokietijos vyriausybėje. Aš rašiau apie tai kovo mėn. naujienlaiškyje. Jis sakė:

„Pamatę pasikeitimus Vokietijos vyriausybėje, žinokite, jog to pasekmės nusiris per visą Europą, kas ves į didelius pasikeitimus ES struktūroje bei ekonomikoje (ir kitose vyriausybėse).“

Kaip kad dalinausi Olandų konferencijoje, Jis taip pat pasakė, jog tuo metu Prancūzija ir Vokietija susipriešins kai kurių klausimų atžvilgiu. Tai bus laikotarpis, kai jos atsidurs skirtingose pusėse sprendžiant kai kuriuos klausimus užuot buvę vieningos... todėl stebėkite toliau. Ir melskitės. Jūs išgirsite dešiniųjų balsus (kraštutinių dešiniųjų), kurie turės balsą vyriausybėje, ko nematėme dešimtmečiais. Bus dar daugiau dalykų, todėl melskimės už ES.

Kenijos vandens šulinys

Šiuo metu Kenijoje baigiamas įgyvendinti šis vandens šulinio projektas, rezultatas - Kwoyo kaimas turės veikiantį vandens šulinį, kuriame vandenį pumpuos saulės baterijomis varomas variklis į didelį rezervuarą. Ačiū tiems, kurie dosniai aukojo!

Wil, Ank ir Oalndų konferencija

Dar kartą, Wil ir Ank atliko nuostabų darbą rengdami metinę Olandų konferenciją, ir mes esame labai už tai dėkingi. Aš skiriu jiems tai, ką Paulius pasakė apie Titą 2Kor8:16.23, kad Dievas įdėjo jiems tokį pat rūpestį juo, kaip ir į Tito širdį, kuris buvo Pauliaus partneris bei artimas padėjėjas. Tokie yra Wilas ir Ank man. Mes tiesiog turime vienas kito dvasinius DNR ir jų  meilė žmonėms gausiai liejasi priimant svečius bei keliaujant ES.

Dėl šito rūpesčio ypač tiems, kurie ES, aš prašau remti juos kas mėnesį. Aš neprašau nieko, ko mes asmeniškai nedarome patys ir CWOWI, taigi neprašau daryti to, ko pats nedarau.

Jų meilė jums ir parama yra vertinga Viešpatyje, nes jie atlieka apaštalų darbą. Ne tik keliauja po visą ES lankydami, mokydami bei siūlydami patarimą ir vadovavimą, bet jie taip pat ketina dar labiau panaudoti savo namus mažesnėms regioninėms ir vietinėms konferencijoms. Aš meldžiuosi, kad daugelis jūsų būtų kaip Paulius sakė apie savo rėmėjus 2Kor 8:4; jų širdys buvo tokios, kad jie reikalavo privilegijos dalyvauti davime  tarnavimo darbui. Ačiū.

Netikėti pasikeitimai gyvenime

Normaliai keičiantis sezonams žmonės patiria numatomus ir laukiamus pasikeitimus, tokius kaip mokyklos baigimas, atostogos ar šventės. Kiekvienas sprendimas kyla iš džiugaus  kito žingsnio laukimo. Tačiau yra ir kitokių permainų.

Atrodo, kad šie metai yra netikėtai užklupsiančių permainų metai. Kartais dėl kitų šeimos narių veiksmų, ar pasikeitus darbui, kartais atsiradus sveikatos problemų, arba staiga iškilus poreikiui rūpintis artimaisiais, ar panašiai, ir štai  mes matome žmonės pereinamajame laikotarpyje.

Pasikeitimai gyvenime, tie permainų sezonai, žymi  vieno skyriaus pabaigą ir kito pradžią. Užsidarius vienam skyriui ar sezonui, naujas - prasidedantis, mus palieka nežinioje, labai dažnai mes esame emocionaliai ir protu nepasiruošę pabaigti vieną sezoną ir pradėti kitą.

Kartais šių pasikeitimų metu mes jaučiamės taip, lyg esame gavę pažadą iš Jo, tačiau gyvenimo periodas pasikeičia dar prieš jam išsipildant. Apie tai rašau šio mėnesio mokymuose „Kodėl taip sunku numušti musę?“ Izaijo57:15 sako, kad  Dievas gyvena amžinybėje ir mūsų širdyse, todėl mums sunku. Jis kalba iš amžinybės perspektyvos, bet mums atrodo, lyg tai jau „dabar“- ir mes tikimės „dabar“- pasitikėjimas Juo padeda suderinti šituos du skirtumus.

Tikėjimas statomas ant pasitikėjimo

Mes turime tikėjimą Dievu, nes Jis yra vertas pasitikėjimo. Mano mėgstamiausia „tikėjimo eilutė“ yra Heb.11:11, kuri sako apie Sarą: „11 Tikėjimu ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galios pastoti ir pagimdė vaiką, nes ji laikė ištikimu Tą, kuris pažadėjo.“

PRIEŠ stebuklui pasirodant, ji įvertino Dievą. Tai buvo tikėjimas, bet gilesnis, nei tikėjimo išorinė išraiška – ji teisingai įvertino Dievą.

Pasikeitimų sezonai gyvenime, ir su šiais pasikeitimai pasilikę neatsakyti klausimai. Mes nežinosime visų atsakymų šioje dangaus pusėje, todėl giliai mumyse turi būti įsišaknijęs pasitikėjimas. Saliamonas Ekleziaste pastebėjo 3: 11:

„ Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.“

Kai man buvo suteikta „kelionė (nežinau tinkamesnio žodžio) į dangų, aš mačiau ten daug žmonių, kurie šnekėjosi tarpusavyje. Tik diskusijoje nebuvo pykčio, nei įtūžio, jie tiesiog kalbėjo apie tai, kas įvyko gyvenime. Pastebėjau, kad mes sprendžiame apie save pagal motyvus, o apie kitus pagal jų veiksmus. Dangus Šv. Dvasios pagalba suteikia galimybę paaiškinti mūsų intencijas per Šventąją Dvasią, kuri yra Tiesos Dvasia.

Danguje nėra galimybės nesusikalbėjimui. Ir dar daugiau, kai vienas asmuo pasidalina, kokia buvo jo intencija, asmuo kuriam kalbama tiksliai ir tobulai jaučia tai, ką jis jaučia, tą motyvą, kurio buvo skatinamas, taigi visada supratimas lygus 100%. Tokiu pačiu būdu Viešpats gali mums kalbėti  1 sakinį, bet tas sakinys pilnas apreiškimų, mes tai matome ir suvokiame, bet dar negalime išreikšti žodžiais - štai taip yra danguje.

Žmogus ką nors pasako ir Šventoji Dvasia per apreiškimą perduoda tiksliai tai, ką jis turėjo omenyje, ištrindama visus nesusipratimus. Ir netgi jei motyvas nebuvo tyras, meilė ir malonė yra čia, nes dažnai širdis, kuri nori gero kitam, perteikiama nevykusiomis pastangomis, kas sukelia daug skausmo.

Pasikeitimai. Jei neturi nuolatinio pasitikėjimo Dievo Tėvo charakteriu, jei neturi gilaus supratimo, kad blogiausia, kas tau gali nutikti, pasibaigs danguje, jei neturi gilaus ir užtikrinto žinojimo, kad bus didelis susivienijimas, kai visi dalykai bus paaiškinti ir sujungti Jame - tada bailiai sumišęs stebėsiesi, kur yra Dievas.

Eik giliau nei paviršutinis tikėjimas, eik iki pasitikėjimo. Spręsk apie Dievą, kaip Sara savo gyvenime pereinamu laikotarpiu, pradėdama nuo to, kad neturi vaikų ir jau nebe to amžiaus, iki atnaujinimo ir galėjimo pastoti ir pagimdyti vaiką - TAI ĮVYKO TODĖL, kad ji laikė Dievą ištikimu. Padaryk tokį sprendimą. Paklausyk, ką kalba tavo širdis pačioje gilumoje, apie tavo tikėjimą, pasitikėjimą...pažiūrėk į pažadus, kuriuos turi, eilutės tau atgis, skaityk jas vieną po kitos iš savo Biblijos, tavo kelionė, tavo prisiminimai - pažvelk į šį užrašų žurnalą. O tuose dalykuose dėl kurių neturi atsakymo -pasitikėk. Laikyk Jį ištikimu. Jis toks yra.

Maldos

Mes su Barbara labai vertiname jūsų maldas, ir jūsų davimą mums paremti. Krisas visai gerai ištvėrė mūsų keliones, ir mes mėgaujamės lėtesniu tempu vasarą, tai geras laikas man pailsėti ir atsigauti. Kai dabar turime ir Brian mūsų komandoje, galime atlikti daugiau organizacinio darbo, esame aktyvesni socialiniuose tinkluose, publikuojam daugiau video mokymų, kurie pasirodo vėliau ir You Tube-e ir dar daugiau.

Aš jaučiuosi kaip tas ančiukas baloje iš pasakėčios - išorėje ramus, bet po vandeniu stipriai muša mažomis kojytėmis! 😊. Dėkoju už paramą ir maldas.

Visus laiminu,

Džonas ir Barbara