Kai krikščionys miršta su neatgailauta nuodėme. 5 dalis

John Fenn, 2013 m. rugpjūčio mėn. 10 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveikinu visus,

Aš rašiau apie krikščionis, kurie miršta su neatgailauta nuodėme. Šiandien aš dalinsiuosi mintimis apie tikinčiuosius, kurie yra teisiami Viešpaties, ir kaip to išvengti.

Nusižengimai Naujajame Testamente

Man būnant didelės Biblijos mokyklos direktoriumi Tulsoje, vienas studentas primygtinai prašė pasikalbėti su juo. Susijaudinęs jis pradėjo pasakoti, kad jis nori išpažinti man savo nuodėmę kaip parašyta Jokūbo 5:16: „Išpažinkite vieni kitiems savo kaltes/nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Daug pajėgia veiksminga, aršta teisiojo malda“.

Aš nutraukiau jį nepabaigus kalbėti ir daviau jam pamoką, kuria pasidalinsiu ir su jumis. Žodis „nuodėmės“ Jokūbo 5:16 yra graikiškas žodis „nusižengimas“. Jokūbas neįsako mums išpažinti mūsų nuodėmių vieni kitiems, jis sako vienas kitam išpažinti mūsų nusižengimus.

Išpažintis?

Kitais žodžiais, atlikti išpažintį, arba tiesiog išpažinti savo nuodėmę, kurią padarei šeštadienio vakarą draugui, pastoriui, ar kitam asmeniui NEATITINKA Rašto. Pagal Raštą reikia išpažinti nusižengimus tam, prieš kurį nusižengei; būtent tai ir sako Jokūbas. Štai kodėl jis sako, kad po išpažinimo melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti (santykiuose).

Biblija aiškina Bibliją. Jokūbo 5:16 yra nieko daugiau, kaip tik Jėšua instrukcijų duotų Mato 18:15 apibendrinimas, kur Jis pasakė: jei brolis nusidėjo prieš tave, eik pas jį vienas ir ieškok santykių atstatymo. Štai apie ką kalba Jokūbas.

Remiandamasis Jėzaus instrukcijomis, kurias Viešpats davė Mato 18:15, Paulius tai pasakė kitu būdu Galatams 6:1-10:

„Broliai ir seserys, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę (graikiškai: nusižengimą), jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasioje, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėt sugundyti. Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.“

Tie liudininkai

Jūs galite prisiminti, ką Jėšua sakė Mato 18:15, kad jei vienas asmuo nusideda prieš kitą ir nepavyksta susitaikyti jiems dviese, jis turi pasiimti 1 arba 2 liudininkus, tuos kurie žino apie tą nusižengimą ir sunkumus tarp jų dviejų, ir kartu su 2-3 bandyti atstatyti jų draugą.

Štai, ką sako Paulius – jei brolis yra sugaunamas nusižengime, jūs dvasiniai – neįtraukti į nusižengimą, bet žinodami apie jį, eikite pas jį ir atstatykite jį, jeigu jis leis tai padaryti. Jei ne, Paulius sako, kad tas žmogus, kuris: „...tariasi esąs kažin kas, kuomet jis yra niekas, tas save apgaudinėja. Tegul jis ištiria savo darbą ir neša savo naštą“.

Kitais žodžiais –bandyk sudaryti taiką, bet jei asmuo užtrenkia tau duris, nes nori laikytis savo, Paulius sako: te jis veiksmais parodo, ar yra teisus ar ne – laikas parodys, kas teisus. Jeigu jūs norite daugiau pastudijuoti Jėzaus mokymą iš Mato 18:15-20 – įsigykite mano CD serijas Kalno pamokslas bei Atleidimas.

Jūsų valdžia

Supraskite savo valdžią, kurią jums suteikė Jėšua. Po savo prisikėlimo Jis pasakė: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jono 20:23)

Tai nereiškia, kad jūs galite pasakyti: „Tėve, atleisk nuodėmes kiekvienam žmogui mano tautoje“ - bet sekdami Jėzaus pavyzdžiu, Jis atleido tiems, kurie tiesiogiai ir asmeniškai nusidėjo – nusižengė – prieš Jį. Ypatingas Jo atleidimas romėnų kareiviams – tai įvyko nukryžiavimo metu: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“.

Už ką jie nebus atsakingi

Jei mes peržvelgsime įvykius, suprasime, kad nei vienas iš tų kareivių netikėjo Jėzumi. Paskutinę dieną iš visų jų gyvenimo nuodėmių ta nuodėmė, kad jie nukryžiavo Viešpatį, nebus užskaityta, jie nebus už ją atsakingi. Nuostabu.

Tas pats pavyzdys matomas Stepono gyvenime (Apaštalų darbų 7 skyriuje), kuris savo egzekucijos metu sušuko: „Viešpatie, neužskaityk jiems šitos nuodėmės“. Ir vėl tai reiškia, kad jei net nei vienas iš tų vyrų nebus išgelbėtas, teismo metu ta nuodėmė prieš Steponą nebus jiems užskaityta.

Tai reiškia, kad kai jūs sakote: „Tėve, atleisk sesei tokiai ir tokiai už jos nusižengimą prieš mane“. Ji nebus atsakinga už tai, kai stovės prieš Viešpatį. Kokia tai valdžia, kad net Dievas klauso mūsų!

Jėšua yra mūsų pusėje

Jūs matote, Viešpats nori, kad mes ateitume pas Jį su kiek tik įmanoma mažesne našta. Galiausiai 1 Jono 5:16 pasakyta: „Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš nesakau, kad jis melstųsi dėl to“.

Kiekviena nuodėmė, išskyrus tą, kai išsižadame Jėzaus, yra ne iki mirčiai. Jis sako tą patį, ką sakė Jėzus, Paulius ir Jokūbas: jei kas nors nusideda prieš tave ar galbūt tu esi vienintelis, arba vienas iš dviejų liudininkų, ir tu matei tą nuodėmę, bet nebuvai į ją įtrauktas, tuomet tu gali prasyti Tėvo atleisti jiems ir jiems bus atleista.

Nuodėmė iki mirčiai yra tuomet, kai tikintysis atmeta savo išgelbėjimą, o tai piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai, nes Šventoji Dvasia yra išgelbėjimo tarpininkas. Todėl mirtina nuodėmė yra Viešpaties atmetimas. Tai nuodėmė, dėl kurios tu negali prašyti Viešpaties, kad žmogui būtų atleista, nes jie tai gerai supranta ir daro tai laisva valia.

Vaikščiok tame, ką žinai

Jonas taip pat pasakė 1 Jono 1:7: „O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje (arba mūsų „vertikalus“ vaikščiojimas su Viešpačiu yra teisingas), mes bendraujame vieni su kitais (ir mūsų „horizontalus“ vaikščiojimas su kitais yra teisingas), Jo Sūnaus Jėzaus Kristuas kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių“.

Jis kalba apie mūsų vertikalų ir horizontalų vaikščiojimą su Dievu ir sako, kad vyksta nepertraukiamas atleidimo ir apvalymo procesas, kuris natūraliai plaukia iš vaikščiojimo pagal tai, ką jūs jau žinote, ir vaikščiojate bendravime vienas su kitu. Nepertraukiamas atleidimo ir apvalymo procesas natūraliai plaukia iš vaikščiojimo tame, ką jūs žinote, kaip reikia vaikščioti. Bet kas nutinka, kai jūs paliekate tą šviesą?

Štai kodėl po to seka 9 eilutė - jei mes pasitraukiame nuo tos šviesos, mes nusidedame; tuomet tiesiog išpažink (pripažink) tai, ir tau bus atleista, ir tu būsi dar kartą apvalytas taip, kaip parašyta 7 eilutėje, „nuo visų nuodėmių“. Kitais žodžiais, tu išpažįsti tai, ką žinai, ir Jis automatiškai apvalo tave nuo tų nuodėmių, apie kurias tu nežinai.

Žmonės, mes gyvename bendravime su Dievu. Mes neatsibundame kiekvieną rytą ir mums nereikia melstis, garbinti ir skaityti, kad prasiskintume kelią prie gerosios Dievo malonės, ne – mes jau gyvename tame bendravime su Juo. Mes artinamės prie Jo, kaip prie To, kuris jau gyvena mūsų širdyje. Mes kovojame su priešu iš pozicijos, kad Jau esame laimėję. Mes gyvename kaip tie, kurie turi taiką su Dievu ir žmogumi, ir kaip jau nugalėję priešą. (Romiečiams 5:1-2)

Teismas ir tikintieji

Bet kas nutinka, jeigu krikščionis nori pasilaikyti kieno nors nusižengimus prieš jį, arba nori laikyti nuodėmę savo širdyje ir gyvenime? Koks tas procesas, kurio metu Viešpats tvarkosi su tais dalykais?

Korintiečiai turėjo problemą. Turtingi žmonės atsisakydavo valgyti kartu su neturtingais žmonėmis. Taip, tokia buvo to meto kultūra, turtingieji ir vargšai buvo atskirai tame amžiuje, bet Kristuje visi yra lygūs ir namų surinkimuose tai prasidėjo Justo namuose, iš tikinčiųjų buvo tikmasi, kad jie valgys ir bendraus kartu (1 Korintiečiams 11:17-22, Apaštalų darbai 18:7-8)

Kitais žodžiais, korintiečių tarpe buvo prietarai ir išankstinės nuostatos. Ar tai neatrodo kaip maža nuodėmė palyginus su tuo, ką mes vadintume „didele“ nuodėme? Bet Paulius parašė šituos nuostabius žodžius apie nuodėmę ir prietarus:

„Dėl šios priežasties neišskirkite Viešpaties kūno (tikintieji taip pat susirinkdavo paminėti Kristaus aukos), todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug anksti numirusių. Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami. Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu“ (11:27-32)

Paulius prašė jų teisti save dėl savo širdies nuostatų, kad Viešpačiui nereikėtų jų teisti... ir štai čia mes pratęsime kitą savaitę. Koks yra procesas, kai Viešpats bando paskatinti mus teisti save prieš prasidedant Jo teismui? Kas nutinka žmogui, kurį Viešpats teisia? Mes jau matėme, kad jie eis į dangų taip, kaip Paulius rašė anksčiau, bet kaip tai daro Viešpats? Iki tada.

Laiminu visus,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kai krikščionys miršta su neatgailauta nuodėme. 4 dalis

John Fenn, 2013 m. rugpjūčio mėn. 3 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Aš gavau tiek daug elektroninių laiškų su klausimais šią savaitę, kad šiandien nutariau į visus atsakyti iš karto. Tuose elektroniniuose laiškuose klausiama apie tris dalykus. Tai reiškia, kad Kristaus Kūne yra didžiulis pažinimo poreikis šitose srityse.

1) Kaip komentuoti dangaus ir pragaro patyrimus iš žmonių, kurie buvo išėję ir sugrįžo?

Kai praeitą savaitę aš rašiau apie krikščionis, kurie eina tiesiai į dangų, gavau daug elektroninių laiškų, kuriuose žmonės klausė apie tuos, kurie sakosi buvo mirę ir sugrįžo, arba jiems buvo parodytas dangus ir pragaras. Klausiama, ar šitie patyrimai realūs ir apie tai, ką jie ten matė.

Pirmasis klausimas, ar galime rasti Rašte apie tai, kad žmonės gali patekti į dangų ir sugrįžti. Visa Apreiškimo Jonui knyga nuo 4 skyriaus iki galo pasakoja apie tai, kaip apaštalas Jonas buvo paimtas į dangų ir jam buvo parodyta šio amžiaus paskutinių dienų įvykiai, ir kaip jis saugiai grįžo iš dangaus ir blaiviai pasakoja savo istoriją.

2 Kor 12:1-10 Paulius kalba apie „paėmimą į rojų” (aš paaiškinsiu vėliau), rojus, tai Naujojo Testamento terminas vienai dangaus daliai apibūdinti. Taigi, atsakymas yra „taip”, žmonėms yra įmanoma turėti regėjimus ir netgi būti paimtiems Dvasioje į dangų ir sugrįžti. Aš pažįstu kelis žmones, kurie teigia, buvo paimti į pragarą, dauguma tikėtinų liudijimų, kuriuos aš žinau, įvyko prieš jiems įtikint į Jėzų.

O kaip tie dalykai, kuriuos jie ten matė?

Tarp patyrimų, kuriuos mini žmonės, yra kelių afrikiečių moterų liudijimai, kurios teigia, kad buvo pragare ir matė ten moteris, kurios nešiojo papuošalus, ir buvo pragare už tą nusižengimą, o taip pat vyras iš Nigerijos, kuris teigia, jog matė pragare tuos, kurie nemokėjo dešimtinių. Tie, kurie buvo danguje teigia, pavyzdžiui 4 metų berniukas, kad visi danguje turi sparnus ir Tėvas yra maždaug 30 pėdų ūgio (10 metrų). Ką ir kuo tikėti?

Dvasiniai patyrimai buvo perteikti per žmogiškus protus. Mes nesame tobuli. Ir tai reiškia, kad žmonės, kurie nėra įsišakniję Žodyje, nei subrendę tikėjime ar gyvenime, gali leisti, kad kultūros, religijos, nebrandaus amžiaus, ir kiti faktoriai įtakotų suvokimą, ir kalbėti pagal tą patyrimą. Daugelis, kurie neišmano Žodžio ir kai kurie, kurie nėra tyri širdyse, perteikia tuos patyrimus pagal savo neteisingus supratimus.

Nigerija ir dauguma Afrikos krikščionių kultūros, dabar yra įtakojama klestėjimo evangelijos, kuri buvo apėmusi JAV 1980 ir 1990. Šventumo judėjimas yra taip pat šito dalimi, su dideliais debatais apie moteris ir jų plaukus, bei papuošalus ir tinkamus rūbus dėvėjimui.

Taigi, nereikia stebėtis, kad kai kurie teigia pabuvoję pragare sako, kad matė ten tuos, kurie nemokėjo dešimtinių ir moteris, kurios nešiojo papuošalus. Jei jie iš tiesų matė pragarą, jie sąmoningai arba nesąmoningai, tik vienas Dievas žino, iškreipė patyrimą pagal savo kultūrines nuostatas.

Jie nežinojo, kad Pauliaus nurodymai negarbiniuoti plaukų ir nesipuošti brangiais perlais bei papuošalais 1 Tim 2:9 buvo susieta su to meto romėnų madomis. Romėnų moterys parodydavo savo turtingumą ir statusą garbiniuodamos plaukus ir pakeldamos juos aukštai virš galvos; pakankamai turtingos pridėdavo sugarbiniuotus sparnus, įpindavo plaukų ir medžiagos su perlais ir brangakmeniais.

Paulius tik norėjo pasakyti, kad nedemonstruotų savo turtingumo, bet rengtųsi kukliai. Bet Nigerijos/Afrikos šventumo kultūra iškėlė šią eilutę iš konteksto ir mokė, kad nemoralu puoštis brangakmeniais, ir kai/jei moteris turėjo pragaro patyrimą, jie pridėjo tai teigdami, kad matė moteris pragare, kurios ten pateko dėl to, kad nešiojo papuošalus. Tuomet žmonės, kurie yra lengvai įtakojami dvasinių patyrimų, palieka Žodį arba nesiekia Žodžio ir Dvasios suvokimo ir tiki šitomis klaidomis.

Mažas berniukas, kurio patyrimas aprašytas šaunioje mažoje knygelėje „Dangus yra realus“, buvo tik ketverių metų, kai buvo paimtas į dangų. Ir vėl nereikėtų stebėtis, kai jis sako, jog visi danguje turi sparnus (jie neturi) arba, kad Tėvas Dievas atrodo 30 pėdų aukščio (Jis toks nėra). Berniukas buvo 4 metų amžiaus ir pasakojo šituos patyrimus eilę metų. Mano ūgis 6’6”, aš turėjau mažų vaikų, kuriems aš atrodžiau 30’ pėdų aukščio. Gana greitai viena sesuo teigė, kad buvo paimta į dangų ir taip pat matė Tėvą 30 pėdų aukščio, štai koks žmonių polinkis patikėti klaida ir ją platinti.

Tačiau eisingą charakterį turinčių žmonių gyvenime tarp Žodžio ir Dvasios yra balansas. Šito jūs turite ieškoti, kai asmuo teigia turėjęs dangaus ar pragaro patyrimą, arba matė angelus ar demonus.

2) Iš kur kyla mūsų dangiškas kūnas?

Kai kas pasijuto lengviau, kad nėra tokio dalyko kaip „sielos miegas“ nei skaistyklos, ir kad Žodis sako, jog išeiti iš kūno, reiškia būti su Viešpačiu. Naujasis Testamentas naudoja žodį mirusių teisiųjų „miegas“ parodyti laikinai būklei taip, kaip Jėšua apibūdino Jairo dukrą Morkaus 5:39, kurią Jis prikėlė iš mirusių.

Deja, kai kurie išima šią reikšmę iš konteksto bei tos dienos kultūros ir sukuria iš to klaidingą doktriną.

O kuri mūsų dalis eina į dangų ir, kaip mes gauname naują kūną?

Pirmiausiai reikia suprasti dangų ir pragarą. Žemėje buvo dvi svarbiausios dalys dvasinėje srityje. (Ne tokios, kurias gali aptikti geologai darydami gręžinius natūraliu būdu, bet dvasinėje srityje žemės viduje, fizinėje teritorijoje neegzistuojančios).

2 laikymo vietos žemėje

Luko 16:19-31 iliustruoja šias dvi vietas pasakojime apie turtuolį ir vargšą vardu Lozorius. Blogasis turtuolis pateko į pragarą, ir labai dideliu atstumu nuo jo atsidūrė elgeta Lozorius, kuris pateko į Abraomo prieglobtį arba Rojų, kaip ta vieta dar buvo žinoma tuo metu.

Abraomas pasakė turtingajam žmogui, kad tie, kurie yra pragare negali patekti į Rojų, o tie, kurie yra Rojuje negali susisiekti su tais, kurie yra pragare ir jiems padėti. Šitos dvi vietos žemėje: Rojus/Abraomo prieglobstis ir pragaras egzistavo atskirai viena nuo kitos iki pat kryžiaus.

Rojus – tai vieta, kur nueidavo mirę teisieji, kol bus užmokėta už jų nuodėmes. Pragaras buvo neteisiųjų buveinė. Štai kodėl Jėšua pasakė atgailavusiam žmogui ant kryžiaus: „šiandien tu būsi su manimi Rojuje“ (Luko 23:43). Hebrajų tradicijos sako, kad Rojus buvo panašus į parką su medžiais, žole, vandeniu ir kalvomis.

Belaisviai?

„Kai jis pakilo į aukštybę Jis nusivedė belaisvių dvasias; Jis priėmė (ir davė) dovanų žmonijai. Dabar šis išsireiškimas, kad Jis pakilo reiškia, kad Jis pirmiausiai nusileido į žemesniąsias žemės dalis. Jis, kuris nusileido, Jis ir pakilo...“ (Efeziečiams 4:8-9)

Atkreipkite dėmesį, kad kai Jėšua mirė, Jis nusileido į žemesniąsias dalis, daugiskaita, žemėje - Rojų ir pragarą. Petras mums pasakoja, kad be kitų dalykų, Jis paskelbė Nojaus dienų žmonėms, kad Jis buvo Tikroji Arka. šiame skyruje dažnai verčiamas žodis „pamokslavo” visai nėra pamoksklavo, bet „skelbė kaip šauklys”, tai ne pakvietimas, o tiesiog paskelbimas (1 Petro 3:18-22)

Eikime!

Kai Viešpats prisikėlė iš mirties ir Marija norėjo Jį paliesti, Jis pasakė jai: „Neliesk manęs, nes aš dar nepakilau pas Savo Tėvą...“ Bet vėliau tą vakarą Jis pasirodė mokiniams (Jono 20:17)

Taigi kodėl Jis pasakė Marijai, kad Jam reikia pakilti, tik dėl to, kad vėliau tą vakarą sugrįžtų ir pavakarieniautų su jais? Kaip Efeziečiams 4:8 sako, Jis išvedė tuos, kurie buvo nuodėmės belaisviai, ir jie dabar tapo Jo belaisviais. Jėšua nuvedė į dangų visus Rojaus gyventojus ir patį Rojų, nes Jis sumokėjo už jų nuodėmes. Taigi dabar liko tik viena vieta, kur laikomi žmonės žemėje – pragaras.

Hebrajams 9:11-12,14, 23-24 atskleidžia, jog prisikeldamas Kristus pats įžengė į dangų, kad nuneštų Savo auką Tėvui, kad Teisėjas galėtų paskelbti, jog už pasaulio nuodėmę – sumokėta. Tada tą vakarą Jis nusileido ir pasirodė mokiniams, taip jis darė 40 dienų iki Jo paėmimo į dangų.

Štai kodėl Paulius 2 Korintiečiams 12:4 sako, kad jis buvo pagautas „aukštyn“ į Rojų - nuo tada kai įvyko prisikėlimas, Rojus buvo pakeltas į dangų – ir štai kodėl ir kaip, krikščionys, kai jie miršta, eina tiesiai į dangų. Kristus paėmė Rojų kaip belaisvį ir nunešė ten – žavinga!

3) Taigi kokia asmens dalis yra danguje, ir iš kur ateina mano pašlovintas kūnas?

Mes esame sudaryti iš 3 dalių, kurios veikia kartu trejybėje. Paulius 1 Tesalonikiečiams 5:23 pasakė: „Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko jūsų dvasią, sielą ir kūną nepeiktiną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui“. Geriausias scenarijus, kad mes būtume inspiruojami Gyvenimo, kuris yra mūsų dvasioje į išorę į mūsų sielą (protą), kuri yra atnaujinta, ir tada į mūsų paklusnų kūną - tekėjimas iš dvasios į sielą ir kūną. (Tas tekėjimas: dvasia – siela – kūnas yra panašus į tai, kas vyksta pas Dievą: Jis plaukia iš Tėvo, per Dvasią į kūną. Štai kodėl mes meldžiamės Tėvui, atsakymas ateina per Dvasią, į musū kūnus. Dvasia – siela - kūnas)

Dovydas pastebėjo: „Tu trokšti tiesos vidinėse dalyse ; paslėptoje dalyje tu patalpinai išmintį” (Psalmė 51:6).

Vidinės „dalys” yra mūsų dvasia ir siela. „Paslėpta“ dalis yra mūsų siela. Niekas negali atskirti dvasios ir sielos, nes siela plaukia iš dvasios. Jūsų dvasia ir siela sudaro jus, - tai jūs.

Tik Vienas, kuris gali atskirti sielą nuo dvasios yra Dievo Žodio Gyvas Asmuo, kuris palygintas su Gyvu dviašmeniu kalaviju Hebrajams 4:12-13: „Dievo Žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus. Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą“. (Širdis yra mūsų dvasia/siela, su daugybe eilučių pabrėžia arba dvasią, arba sielą arba abi, priklauso nuo autoriaus požiūrio, kai jis naudoja žodį „širdis“).

Taigi, kai jūsų žemiški kūnai miršta, jūsų dvasia ir siela eina į dangų. Jūs panašus į save, kalbate taip, kaip kalbėjote – šis žemiškas kūnas yra panašus į kostiumą, kurį nusivelkate eidami dangun. Paulius pasakė 1 Korintiečiams 15:35-39, kad šis žemiškas kūnas bus pakeistas dangiška medžiaga, bet kas bus su tais kūnais, kurie grįš į dulkes?

Fizikos pamoka

Materija niekada nenustoja egzistuoti, ji tik pakeičia formą. Laužo malkos, kurias sudeginote prieš 25 metus stovykloje vis dar tebeegzistuoja pelenų forma, kurie tapo žemės dalimi; dūmai tapo atmosferos dalimi ir po to lietaus dalimi, kuris išlijo į vandenyną, ir taip toliau. Aš vis dar prisimenu tą dieną, kai 6 klasės mokytoja, ponia Land, suglumino mus paskodama šituos faktus ir iliustravo tai sakydama, kad mes gal būt įkvepiame Julijaus Cezario arba dinozaurų kūno dulkes.

Kaip Tėvas surinks ir transformuos per amžius gyvenusių milijonų kūnų liekanas į dangišką medžiagą, į pašlovintus kūnus, o gal Jis nubrauks tai ir visiems mums duos kūnus iš dangiškos medžiagos, kuri bus paimta iš kažkur kitur? Mes to nežinome. Bet mes žinome, ką Žodis sako, kad vieną dieną turėsime kūnus padarytus iš amžinos medžiagos, ir dėl šito dejuojame laukdami, kada būsime aprengti iš aukštybių (Romiečiams 8:19-23)

Grįšime prie šitos temos kitą savaitę. Iki tada. Laiminu jus visus!

John Fenn

www.supernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kai krikščionys miršta su neatgailauta nuodėme. 3 dalis

John Fenn, 2013 m. liepos mėn. 27 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Ar jūs girdėjote apie Teksaso pastorių, kuris skelbė, kad Šventoji Dvasia pasakė, jog jei kas nors duos jam $52, kad jis galėtų įsigyti naujas geležtes jo malūnsparniui, per 52 dienas arba 52 savaites turės parsiveržimą savo transporto reikaluose? Man buvo iš tiesų įdomu, ar kai kurie pastoriai pateks į dangų. Jei taip, ar pasiūlymas toks kaip šis išlaikys dangaus patikrinimą?

Pirmi dalykai pirmiausiai: ar krikščionis, kuris miršta iš karto eis į dangų?

Sumaištis dėl šito klausimo prasidėjo viduramžiais, kai kūdikių mirštamumas buvo didelis ir tu jau buvai senas, jei buvai 40 metų amžiaus. Pinigų surinkimo schema skelbė, kad tarp dangaus ir pragaro yra tarpinė vieta, kur mirusieji laukia išlaisvinimo ir, žinoma, paaukojimų, taigi tu galėjai melstis ir taip galėjai padėti savo mylimam žmogui iš ten nukeliauti į dangų.

Nors tas mokymas galėjo atrodyti korumpuotas, tą patį principą naudoja tarnautojai manipuliuoti žmonėmis ir šiandien, pavyzdžiui, kai jiems sakoma duoti $52 naujoms geležtėms pastoriaus malūnsparniui, kad patirtų parsilaužimą savo pačių transporto srityje.

http://www.rawstory.com/rs/2013/06/19/texas-pastor-donate-to-fix-my-helicopter-and-get-a-new-car-from-god/

Aš galiu paminėti $100 nešimą ant platformos prie pamokslininko kojų, kad gautum išgydymą, arba patirtum prasilaužimą finansų srityje. Arba padėk tą medžiagos skiautę po savo pagalve ir melskis šia malda 7 dienas, o 8-ą dieną pasiųsk savo maldos poreikį su savo geriausiu paaukojimu… Kai pamokslininkai daro tokius dalykus, mes galime suprasti, kodėl žmonės sumišę.

Biblija sako…Krikščionys eina į dangų iš karto

Paulius palygina ir priešpastato žemę dangui, sakydamas, kad mes dejuojame ir ilgimės būti aprengti iš aukštybių – ne tai, kad mes norėtume mirti labiau nei gyventi „... aprengti savo namais, kurie yra iš dangaus“ 2 Korintiečiams 5:1-10

Jis palygina mūsų kūnus su palapinėms ir namais sakydamas „...jei palapinė, kuri yra mūsų žemiški namai sugriaunama, mes turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus amžinus namus danguose“ (jūsų pašlovintas kūnas išliks per amžių amžius – amžinas danguose)

Bet jis kreipia savo skaitytojus į viltį, sakydamas: „Todėl mes visada užtikrinti, žinodami, kad, kol gyvename namuose – kūne, mes nesame su Viešpačiu,— mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu,— tačiau esame užtikrinti ir norėtume verčiau palikti kūną ir būti kartu su Viešpačiu‘‘ 6-8 eilutės

(Ir jei kas nors vis dar tiki, kad daugiau nėra nuodėmės, tik meilė ir malonė be atskaitomybės, 10 eilutė sako: „Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė – gera ar bloga“)

Taigi, tai rodo, kad krikščionis, kuris miršta, eina tiesiai į dangų, bet kaip bus su tomis neatgailautomis nuodėmėmis?

Ach tie žmonės buvo kūniški!

Jis rašė krikščionims Korinte, kad jie eis į dangų, kai mirs, bet ar jūs pastebėjote, kokie jie buvo? Jie atrodo kaip dvasiniai milžinai, palyginus su mano pateiktais pavyzdžiais apie greičio viršytoją, vyrą priklausomą nuo pornografijos, moterį su apkartusia širdimi ir savižudę.

Tarp šitų žmonių Korinte buvo vienas, kuris miegojo su savo pamote, tikintieji (kurie susitikdavo namuose buvo pasidalinę, turtingieji nenorėjo valgyti ir daryti Viešpaties vakarienės kartu su neturtingais, žmonos suradusios savo laisvę Kristuje nenorėjo tinkamai rengtis pagal vietinius papročius, tuo parodydamos nepagarbą savo vyrams ir jų tikėjimui, du broliai sėdintys šalia vienas kito bylinėjosi teisme užuot išsprendę tą reikalą tarpusavyje, kaip dera subrendusiems krikščionims.

Bet ne apie tai jis visų pirma rašo, pirmiausia jis rašo, kad krikščionys, kurie miršta eina tiesiai pas Viešpatį, po to tik rašo apie nuodėmes; rašo, kad kūniškumas tai gyventi taip, kaip gyvena neatgimę žmonės, arba „grynai žmogiški“, kaip jis išsireiškė.

„Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje. Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite, nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai, – argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai (taip kaip neatgimę žmonės)?“

Dvasinis lojalumas ir priešiškumas

Čia jis kalba apie žmones, kurie sakosi priklausą vienai ar kitai dvasiniai stovyklai - aš esu Pauliaus arba Apolo – problema ne tai, kad vienas tarnavimas patiko labiau už kitą, bet pavydas ir priešiškumas tarpusavyje.

Bet kas jei tie, kurie gyveno „grynai kaip neatgimę žmonės (su pavydu ir priešiškumu vienas kitam) miršta dar nesubrendę Kristuje?

Paulius jiems sako: „Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų, – kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį. O kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį“. (1 Kor 3:11-15)

Taigi, čia mes matome krikščionis, kurie miršta pastatę pastatą iš kūniškumo ant Jėzaus pamato savo širdyse, jie bus išgelbėti, bet kaip per ugnį – jų priešiškumas ir pavydas palygintas su mediena, šienu ir šiaudais, tai neišsilaikys Viešpaties ugnyje.

Vėliau jis kalba apie vaikščiojimą meilėje – aišku, kad dalykai atlikti meilėje yra auksas, sidabras ir brangūs akmenys kurie atsparūs ugniai.

Pagalvokime apie tai kitu būdu

Taigi, aš atsakiau į pagrindinį klausimą, kas nutinka krikščionims, kurie miršta su neatgailauta nuodėme - jie eina į dangų – nors kūno darbai bus sudeginti, bet jie patys bus išgelbėti. Taigi, įsivaizduokite, kad tikintysis vis dar pripildytas pykčio, nuoskaudų ir kartumo dėl praeities, bet jis myli Jėšua – jie pateko į dangų, bet visi tie įsiskaudinimai ir neišgydytas kartumas – nepateko į dangų. Kokia malonė, galiausiai patirti laisvę! Kokia meilė, neįleisti šitų dalykų į Jo tobulą meilės ir taikos karalystę! Dalykai, kurie kankino ar sukeldavo kančią kitiems bus neįleidžiami į dangų - kokia malonė!

Taigi, pagalvokite apie tą moterį, kuri nusižudė. Tie kurie nužudė save pačius, nebuvo sveiko proto ir emocijų, nors žmogžudystė yra nuodėmė, ji gali būti atleista (paklausk Mozės apie tai). Emocinė trauma, kuri buvo priežastis, kad jie nemąstė teisingai ir nutraukė savo gyvenimą bus Viešpaties sudeginta, bus leidžiama įeiti dangun tik jų tyriausiai ir tobuliausiai būsenai – kokia malonė ir meilė yra sudeginti tas šiukšles!

Paulius nelaikė savęs „tobulu” ar subrendusiu, taigi mes visi, kuomet mirsime, savo širdyse ir protuose turėsime neišspręstų dalykų. Bet viskas, kas ne iš Viešpaties bus maloningai sudeginta, kad mes įeitume į dangų be tos naštos: kad įeitų tai, kas iš tiesų esame Kristuje, be nuodėmių, rūpesčių ir baimės.

Aš galvoju, kad didžiausias klausimas yra...

Kai jau mes nustatėme, kad krikščionys su neatgailauta nuodėme eina dangun, nors praranda viską išskyrus savo išgelbėjimą, arba gauna atlyginimą, vis tiek mus verčia spėlioti dėl to „krikščionio“, kuris miega ten kur pakliuvo, lanko barus, ar gyvena taip, kaip pasaulis gyvena.

Jei Kristus tikrai juose, kaip jie gali gyventi be regimo progreso savo kelionėje su Viešpačiu?

Taigi, privalome paklausti: Ar gali asmuo turėti išgyvenimų su Šentaja Dvasia, bet būti neatgimęs? Ar gali asmuo sakyti, kad yra atgimęs, netgi lankyti atgimusiųjų surinkimą, bet nevaikščioti su Viešpačiu dėl to, kad iš tiesų jie iš viso nėra atgimę?

Žmonės gali turėti tikrų patyrimų su Šventąja Dvasia, bet būti neatgimę

Prisiminkime Lidiją Apaštalų darbų 16:14. Paulius ir jo grupė nuėjo, kur hebrajų moterys susitikdavo prie upės Filipuose melstis, tikėdamiesi papasakoti joms apie Jėšua. Mums pasakyta, kad Lidija buvo „Dievo garbintoja” ir klausėsi Pauliaus.

Atkreipkite dėmesį – ji buvo Dievo garbintoja, bet neatgimusi. Tada tekstas sako: „Viešpats atvėrė jos širdį suprasti dalykus, kuriuos kalbėjo Paulius“. Tik tada ji įtikėjo ir buvo pakrikštyta. Iki tada ji garbino Izraelio Dievą, bet netikėjo Jėšua. Ar jūs pažįstate žmonių, kurie garbina tą patį Dievą, mūsų Izraelio Dievą, bet nėra atgimę? Lidija buvo viena iš tų žmonių, kol ji sutiko Paulių.

Taip pat Jėšua pasakė moteriai prie šulinio Jono 4:22, kad ji nežinojo, ką ji garbino – nors aišku, kad ji buvo dvasinė moteris, ir būdama samariete, ji garbino vienintelį tikrąjį Dievą. Nors ji nežinojo, kad ji garbina Tą, apie kurį kalbėjo Jėšua. Ar jūs žinote, kad pasaulyje yra žmonių, kurie garbina tai, ką jie mano esant Dievu, bet iš tiesų nežino, ką jie garbina. Akivaizdu, kad yra.

Ar jūs manote, kad yra žmonių surinkimo suoluose, kurie yra Dievo garbintojai, netgi galbūt jie jaučia Šventąją Dvasią, gieda giesmes, aukoja pinigus, bet neatveria Jam savo širdžių?

Prisiminkime Judą

Judas buvo vienas iš 12, o tai reiškė, jis vaikščiojo komandoje su kitais, dėjo rankas ant ligonių, apvalydavo raupsuotus. Jis buvo, kai sugrįžo 72, kurie buvo pasiųsti ir papasakojo, kad jie visi džiaugėsi, jog demonai paklūsta Jėšua vardui. Luko 9:1-2, 10:1,17.

Judas praleido tuos pačius 3½ metų su Jėšua ir kitais bei matė Jo stebuklus – nors jis atmetė Viešpatį ir išdavė Jį.

Kai aš bauvau ką tik atgimęs krikščionis, vieną savaitgalį šeimos narys nuvyko į jaunimo iškylą, ir grįžo užsidegęs dėl Dievo. Jis pasakė, kad jis nežinojo, kas įvyko su juo, bet kad jis patyrė kažką, ko niekada anksčiau nepatyrė: ramybę, poilsį, džiaugsmą. Bet tai „neliko”. Nebuvo pasikeitimo. Jis aiškiai patyrė Šventosios Dvasios prisilietimą.

Iki šios dienos, maždaug po 40 metų, jis nepažįsta ir nevaikščioja su Dievu. Jis neauklėjo savo vaikų taip, kad jie pažintų Viešpatį, nelankė surinkimo, nors jis gerbia mane ir tai, ką aš darau. Vieną savaitgalį kai jis buvo 14 metų, jis patyrė Šventąją Dvasią, bet neatgimė.

Yra Rašte ir kitų pavyzdžių apie žmones, kurie patyrė Viešpaties ir Šventosios Dvasios prisilietimą, bet nebuvo pakeisti, ir šiandien jų nėra. Kitą savaitę aš taip pat noriu rašyti apie besitęsintį Viešpaties apvalymo procesą mūsų gyvenime, kuris apvalo mus nuo nuodėmių, apie kurias mes net nežinome, ir kitų problemų. Pasilikite su mumis.

Iki kitos savaitės, laiminu visus!

John Fenn

www.supernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Kai krikščionys miršta su neatgailauta nuodėme. 2 dalis

John Fenn, 2013 m. liepos mėn. 20 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Praeitą savaitę aš išvardinau 4 situacijas, kuriose krikščionys mirė su nuodėme, tada paklausiau, ar jie yra danguje; greičio pažeidimas, kartėlis, priklausomybė nuo pornografijos, savižudybė. Aš dalinausi, kad mūsų atkurta dvasia, nulemia Dievo vaikų statusą, o tai ir yra mūsų „bilietas“ į dangų.

Koks didelis yra Dievas?

Jei mes tikime, kad dangus gali būti prarastas, kai žmogus žuvo viršijęs 1 km/h greitį, ir mes tikime, kad jis mirė su nuodėme, logiškai mąstant, ne taip jau daug tikinčiųjų patektų į dangų.

Tai padarytų Tėvą ir Viešpatį Jėzų gana mažus, apribotus, nes Jie negalėjo sugalvoti geresnio plano už tą, kad kiekvienas atgimęs žmogus gauna leidimą patekti į dangiškąją šeimą, bet visas planas subyra į gabalus, jei tikintysis miršta viršijęs leistiną greitį 1 km/h, arba vis dar pyksta ant savo buvusio sutuoktinio, arba turi paslėptą nuodėmę, arba nusižudo. Ar negalėjo Dievas sugalvoti geresnio plano nei šitas?

Aš turėjau draugą pastorių Nazarėnų denominacijoje. Jis pasakė, kad kiekvieną sekmadienį jis eidavo prie sakyklos atgailauti tam, kad būtų išgelbėtas, nes jis buvo įsitikinęs, kad jeigu tą savaitę jis būtų padaręs nuodėmę ir numiręs, būtų ėjęs į pragarą. Jis manė, kad dangaus pilietybė ir Dievo vaiko statusas pasikeičia su kiekvienu nuodėmės/atgailos ciklu, ir jis tikėjosi, kad jei atgailaus, jis bus to ciklo dalyje, kur yra atgailavę žmonės.

Taigi, kaip tai veikia?

Jei aš žinau, kad aš nusidėjau arba nusidedu, bet nesusidoroju su nuodėme ir neprašau atleidimo, arba kažkokiu būdu pripažįstu ją ir pasuku savo širdį bei protą teisumo kryptimi ir mirštu, ar aš einu į dangų?

Jei kažkas turi pasikartojančią nuodėmę, kaip mano pavyzdyje apie vyrą, kurio širdis nesveika, ir kuris buvo surištas pornografijos, ar ta nuodėmė turi jėgą sunaikinti jo atgimsią dvasią taip, kad jis nepatektų į dangų? Ar dėl to, kad jis yra Dievo vaikas, jis vis tiek eis į dangų, bet jei taip, kaip Dievas žiūri į tą neatgailautą nuodėmę?

Jei žmogus daug ką patyrė per savo gyvenimo metus ir ateina pas Dievą tik mirties patale, arba po suspaudimų laiko žemėje, ar Dievas tikisi, kad jie visiškai įveikė kiekvieną susižeidimą ir skausmą, kiekvieną klaidą bei patyrimą PRIEŠ eidami į dangų – arba jiems nebus suteikta teisė ten įeiti?

Šiandien esu, ryt manęs nebus?

Visi šitie klausimai iš tiesų reiškia štai ką: ar Šventoji Dvasia palieka mane kiekvieną kartą, kai aš nusidedu? Ar Ji pasilieka manyje, jei aš šiek tiek padidinu greitį, bet Ji gali mane palikti, jei aš blogai kalbu apie pateptą tarnautoją? Ar ji pasiliks, jei aš šiek tiek pasižiūrėsiu pornografijos, bet pasitrauks, jei užmegsiu romaną? Ar ji pasiliks manyje jei aš galvosiu daug apie depresiją ir tiesiog panorėsiu visa tai pabaigti ir eiti dangun, bet paliks mane, jei aš paspaudžiau pistoleto gaiduką arba prarijau tas visas tabletes, kad visa tai pasibaigtų? Kur yra tikinčiajam skiriančioji linija tarp dangaus ir pragaro?

Pamatas Nr. 1: Žemė kontroliuoja dangų

Nors Jėšua mirė ant kryžiaus maždaug prieš 2.000 metų, tu neatgimei iš naujo su pirmu įkvėpimu. Tau vėliau savo gyvenime reikėjo padaryti sprendimą, turiu galvoje, jei atsakei į Tėvo pakvietimą, tau vis tiek dar reikėjo nuspręsti ar tikėti Jėzumi ir sekti Juo. Žemė kontroliavo dangų tavo išgelbėjmo atveju. Jei taip nebūtų buvę, Dievas „kuris nori kad visi išsigelbėtų“, tiesiog būtų tai padaręs dėl tavęs (1 Timotiejui 2:4).

Jei tu priešinaisi Tėvo pakvietimui dėl išgelbėjimo, laukdamas kol būsi geras ir pasiruošęs, tai tas pats principas tinka ir mažesnėms neišspręstoms nuodėmėms mūsų gyvenime - nors Jis gali kviesti mus susitvarkyti su nuodėmėmis ir problemomis širdyje ir gyvenime, mes nusprendžiame kada ir kur, ir jeigu mes norime susitvarkyti su tais dalykais. Kartais mes mėgstame nuodėmę ir giname ją gerai apsaugotoje vietoje savo širdyje, kur niekas apie tai nežino. Kas nutinka, jei tu miršti dar nesupėjęs su ja susitvarkyti?

Ar ta nuodėmė būtų blogi jausmai buvusiam vyrui, ir tu norėtum matyti jį nubaustą, todėl priešiniesi Tėvo paraginimui atleisti; įprotis viršyti greitį, kai tu ignoruoji Jo perspėjimus pristabdyti, nes mėgsti greitį; arba priklausomybė, kuri yra dėl neišspręstų emocinių problemų, kurių tu nepasiruošęs įveikti – mes kontroliuojame dangaus dalyvavimą mūsų gyvenime.

Kitais žodžiais, nusidėjėlis nusideda, nes tai yra jo prigimtis taip daryti; kai nusideda tikintysis, tai yra jo pasirinkimas (Efeziečiams 2:3 sako, kad mes pagal prigimtį buvome rūstybės vaikai“).

Mes nusprendžiame pakviesti Tėvą ir Viešpatį į mūsų mažas apsaugotas sritis, ar ne. Kas jeigu Jis ir tu žinote apie šitas mažas sritis - ir tada tu staiga miršti! Kokia bus Jo reakcija, kai Jis tave pamatys?

Pamatas Nr.2: Skirtumai tarp nuodėmių ir nusižengimų

Paulius Efeziečiams 2 skyriuje sako: „Ir atgaivino jus mirusius savo nusižengimais ir nuodėmėmis.”

Viešpats daro skirtumą tarp nusižengimų ir nuodėmių, ir tai matome iš Senojo Testamento per Naujojo Testamento prizmę. Jei tu nesupranti skirtumo, tai tu neteisingai suprasi Viešpatį evangelijose, nesuprasi laiškų, ir statysi visą teologiją ant neteisingų ir netikslių supratimų. Taigi, leiskite man paaiškinti.

Nuodėmė yra veiksmas prieš Dievą. Mes galime galvoti apie nuodėmę kaip apie vertikalę. Nusižengimas yra veiksmas prieš asmenį, todėl mes galime galvoti apie nusižengimą kaip apie horizontalę. Tai reiškia, kad ne visos nuodėmės yra nusižengimai, bet visi nusižengimai yra nuodėmės.

Jei aš nusižengiau prieš kitą tikintįjį, aš taip pat nusidėjau prieš Kristų. Štai kodėl visi nusižengimai taip pat yra ir nuodėmės. 1 Kor 8:12, Rom 14:9-15

Kaltė ir sužeidimas

Kunigų 6:1-7 mes turime nusižengimų aukos įstatymą. (Aš nagrinėju tai detaliau savo serijoje CD serijose Kalno pamokslas 1&2, ir serijoje Atleidimas)

Nusižengimo aukoje asmeniui, kuris nusižengė prieš kitą asmenį nebus Dievo dovanota, kol jis nesusitaikys su tuo asmeniu, prieš kurį jis nusižengė. Jie ne tik turėjo atstatyti tai, ką jie padarė blogai, bet jie dar turėjo pridėti 20% mokestį. TIK PO atstatymo ir mokesčio jie galėjo aukoti Dievui, kad jų nusižengimas ir nuodėmė būtų atleista.

Tėvo nuomone, asmuo turėjo sutvarkyti nuostolį, kurį padarė jų nusižengimas – sužeidimą – iki tol, kol jiems bus atleista vertikaliai – kaltė. Abu – sužeidimas ir kaltė turėjo būti sutvarkyti žmogaus atžvilgu, kad jis būtų teisus prieš Dievą.

Šiandien krikščionys neteisingai mokomi atleisti kaltę ir ignoruoti sužeidimą, nors viskas mumyse šaukia, kad tas asmuo turi pripažinti mane sužeidęs – tai teisingas pyktis tikėtis, kad prasižengėlis atsiprašys ir bus atsakingas už sužeidimą, kurį jis padarė. Pamokslininkai nesupranta ir sukelia krikščionims emocinį sąmyšį mokydami apie atleidimą nesitikint, kad prasižengėlis sutvarkys sužeidimą. Dievas sako, kad prasižengėliui nebus atleista, kol jis nepasirūpins sužeidimu – tai mokoma Senajame Testamente, o taip pat tai mokė ir Jėšua. (žiurėkite žemiau)

Sesuo didelė burna

Šiandien mūsų surinkimuose matomos pasekmės to, kad Dievas neatleidžia asmens nusižengimų tol, kol tas mažų mažiausiai bent pabando sutvarkyti tai kito žmogaus atžvilgiu.

Sesuo tokia ir tokia kalba pikta apie kitą moterį surinkime, nors eina į susirinkimą sekmadienio rytą ir dainuoja taip, lyg būtų solistė danguje, tarsi nieko nebūtų įvykę bloga tarp jos ir kitos moters kongregacijoje. Kadangi ji yra ta, kuri padarė prasižengimą ir neparodė pastangų atgailauti bei sutvarkyti tai, todėl Dievas neatleido jai ir visai nesvarbu kiek oktavų ji gali išdainuoti sekmadienio rytą. Jei ji dabar nepasikeis, tai tuomet, kai ji nueis į dangų, šiuo klausimu turės susitvarkyti tarp savęs ir Viešpaties. Jūs turite valdžią prašyti Tėvo jiems atleisti, bet kokiu atveju, arba prašyti Jį kad Jis pasakytų, jog Jis laiko juos atsakingus už tai.

Kai tu meldiesi, atleisk

Morkaus 11:25-26 Jėšua paskė: „Ir kai jūs meldžiatės, atleiskite, jei turite kažką prieš kitą, tada Tėvas galės atleisti jums jūsų nusižengimus. Nes jeigu jūs neatleisite nusižengimų, kuriuos padarė kiti – tai Tėvas neatleis jums jūsų nusižengimų“.

Tai NE dangus ar pragaras. Tai apie horizontalias nuodėmes, nusižengimus. Jei tu suriši savo širdyje kieno nors nusižengimus prieš tave, tu suriši Tėvo rankas danguje ir Jo galimybes atleisti tau tavo nusižengimus. NE NUODĖMES, bet nusižengimus. Žemė kontroliuoja dangų šiuo atveju. Jei tu meldies Viešpaties malda: „Atleisk mums mūsų nusižengimus, taip kaip mes atleidžiame savo kaltininkams“ tada viskas yra gerai ir tavo gyvenimas yra švarus prieš Jį.

Pilnas ciklas

Pvz.: Jei buvusi žmona, mano pavyzdyje, kuri vis dar jaučia kartėlį miršta neišsprendus šitos problemos, jos nuodėmės yra atleistos, bet tas nusižengimas – ne. Paulius sako, ji bus išgelbėta, taigi tas nusižengimas bus sudegintas – daugiau kitą savaitę apie tai, kas atsitinka „kitoje pusėje“.

Leiskite man pabaigti šią savaitę tokiu klausimu: ar prieš tai, kai Dievas atleis man šitą nusižengimą, aš turiu eiti pas savo buvusį draugą, su kuriuo draugavome kai man buvo 15 metų ir atsiprašyti, kad aš padėjau degantį maišą su šuniuko kakučiais prie jo durų? Ar aš turiu eiti pas savo buvusį pastorių ir atsiprašyti dėl to, ką aš apie jį pasakiau prieš 10 metų. Kaip sutvarkyti dalykus su kažkuo, kas jau yra miręs?

Trumpas atsakymas yra ne, tau nereikia bėgioti savo prisiminimų labirintais ir ieškoti paslėptų nusižengimų, kuriuos gal būt kažkada padarei, mažų ar didelių. Kiekviename Jėzaus, Pauliaus, Jokūbo mokymo kontekste, situacija šaukėsi nedelsiant imtis veiksmų, bet iš didesnės distancijos dėl praeities prasižengimų, kai jūs tik dabar viską gerai supratote, Jo malonė jau seniai padengė tavo nežinojimą. Bet nuo šiol tu jau žinosi, ką daryti.

Ir aš noriu pridurti sakydamas: „kai eini melstis, atleisk“, Jėšua pasako tai aiškiai, atleidimas yra sprendimas, ne jausmas, ne emocija. Mes padarome sprendimą atleisti iš karto, bet su jausmais gali tekti kovoti 10 metų! Jėšua mokė, kad atleisti kažkam tai sprendimas, o ne emocija. Tu gali atleisti asmeniui, bet vis dar kovoti su įskaudinimu, pykčiu, neteisingumo jausmu. Vieną dieną jausmai bus sutarime su tavo sprendimu, iki tada negalvok, kad jausmai prilygsta atleidimui ir neatleidimui.

Kitą savaitę: daugiau aiškumo apie tai: auksas, sidabras, brangūs akmenys, ar medis, šiaudai ir šienas. Iki tada, laiminu jus visus.

John Fenn

www.supernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI Naujienlaiškis. Liepa 2013

John Fenn, 2013 m. liepos mėn. 22 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Brangūs draugai,

Didelis ačiū jums už maldas ir pagalbą mūsų sūnui Chris. Šią savaitę jis turėjo savo antrąją „procedūrą“, kuri pavyko daug geriau nei pirmoji. Ji taip pat truko 2 valandas ir jį reikėjo užmigdyti. Jie tvarkė 2 dantis sulindusius į žandikaulį ir naudojo 6 sutvirtinimus juos ištraukti, apsukti bei stabilizuoti. Po to pirmosios trys dienos buvo sunkios, bet kiekvieną dieną jis taisėsi.

Stebuklas, kurį noriu paliudyti yra tai, kad visų dantų minkšta dalis ir šaknys, pasirodo buvo gyvos, nors natūraliai, kaip srtomotologas sako, dėl suspaudimo negalėjo išlikti gyvomis. Tai reiškia, kad sausį gali reikėti klijuoti ir tvirtinti Chris dantis, bet nereikės taisyti šaknų kanalų bei dantų viršūnėlių bei nereikės kitos restauracijos.

Lankytojai ir lankymas

Mūsų konferencija Olandijoje vyks kitų metų balandžio 25-27 dienomis, tai nuostabus metų laikas, ir aš drąsinu jus maldoje prašyti Tėvo, kad Jis leistų jums ten nuvykti. Paprastai po konferencijos, kai būna svečių iš JAV ir kitų kraštų, mes praleidžiame 3 dienas grožėdamiesi pavasariu Olandijoje. O mūsų konferencija Helsinkyje vyks kitą savaitgalį, gegužės 2-4 dienomis. Helsinkis yra labai gražus miestas ir taip pat malonu patyrinėti kraštą! Kai dangus sako: taip, dalykai sustoja į vietas. Jei jūs esate JAV/ Kanadoje ir norite informacijos apie kainas ir įvykius, rašykite man tiesiai elektroninį laišką cwow@aol.com. Jeigu jūs gyvenate Europoje/Azijoje/Afrikoje susisiekite su Wil ir Ank Kleinmeulman cwowi@solcon.nl

Rugpjūčio 6-18 dienomis aš vykstu į Lietuvą ir Latviją, lankysiu namų surinkimus, kalbėsiu poroje tradicinių surinkimų, ir supažindinsiu kitus su bibline namų surinkimų koncepcija. Jūsų maldos man labai brangios.

Spalio kelionė į JAV Pietryčius – dėliojasi planai kelionei po pietryčių JAV spalio mėnesį. Daug susitikimų ir darbų, štai ką aš matau: Atlanta, trečiadienį 16 dieną, Virginia Beach, šeštdadienį 19 dieną, Powhattan, Virginia trečiadienį 23 dieną, Deltona, Florida, šeštadienį - sekmadienį 26-27 dienomis. Kontaktinę informaciją rasite mano Savaitės Minčių antraštėje ir e-naujienlaiškyje. Jei jūs esate Džiordžijos valstijoje, Šiaurės Karolinoje arba Pietų Karolinoje ir norėtumėte priimti susirinkimą arba gal būt tik kartu pavalgyti, kuomet pravažiuosiu, prašau, parašykite man e-laišką cwowi@aol.com. Labiausiai aš noriu aplankyti namų surinkimus, esančius tinkle ir tuos, kurie domisi.

Pranašiškai: Gal kai kurie iš jūsų prisimenate daugiau kaip prieš 4 metus, Tėvas man pasakė, jog kitose tautose įvyks susirinkimai „už uždarų durų“ tam, kad pašalintų dolerį kaip rezervinę valiutą, ir tai dramatiškai paveiks ekonomiką. Tuo metu nebuvo nieko pranešta žiniasklaidoje, bet pradiniai požymiai jau buvo matyti šitą rudenį, bet iš lėto susirinkimai tapo žinomi, nors nebuvo paskelbta dideliuose dienraščiuose.

Šią savaitę netikėtai vėl sugrįžo Jo žodis: „Prisimink, ką aš tau pasakiau apie rezervinę valiutą“. Išmokau iš patyrimo – kai Jis liepia man prisiminti kažką, ką Jis man yra kalbėjęs, Jis liepia man tyrinėti ir galvoti apie tai, ką Jis man sakė anksčiau, nes to svarba greitai bus jaučiama ir matoma.

Kaip anksčiau aiškinau, Jis daugiau pabrėžia paslėptus, vykstančius „už scenos“ dalykus, ir tai buvo vienas tų atvejų. Jūs nematysite pranešimų žiniasklaidoje apie JAV rezervinės valiutos pašalinimą, bet tai vyksta. Patyrinėkite Internete, kad suprastumėte, kaip JAV rezervinę valiutą pakeičia kinų juanis ir valliutų „krepšys“, palaukite truputį ir aš paaiškinsiu to pasekmes.

Tiesiog dabar, jei x tauta nori pirkti naftą iš Saudo Arabijos, ji privalo visų pirma pirkti JAV dolerius, ir tada pirkti naftos barelius iš Saudo Arabijos, nes nafta prekiaujama rezervine valiuta JAV doleriais. Tas pats principas yra taikomas dešimtims produktų visame pasaulyje, ne tik naftai. Tai atneša JAV daug pelno, nes kiekvienais metais, kai perkami doleriai trilijonai kitomis valiutomis plaukia į mūsų ekonomiką.

Jei doleris daugiau nebus ta rezervinė valiuta, ir x tauta galės pirkti tiesiai iš Saudo Arabijos savo valiuta ar kita rezervine valiuta, tuomet ir tie pinigai daugiau neplauks į JAV. Viskas labai geritai, per kelias savaites pabrangs, vidutiniškai nuo 25% iki 33%. Pagalvokime apie tai kitu būdu – tai reikš, kad atitinkamai 25%-33% kris užmokestis kiekvienam asmeniui visoje JAV teritorijoje.

Aš nežinau, ar mes matysime vieną dieną, kai pasaulio mastu bus patrauktas doleris, nes doleris yra labai įsipynęs į pasaulio tautų ekonomiką, gal tautos tai darys palaipsniui, bet poveikis yra augantis ir statantis pagreitį. Kinija jau susitarė su Azija užuot prekevus doleriais prekiauti vietinėmis valiutomis. BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika) planuoja vietoj dolerio naudoti savo valiutas, o Rusija ir Kinija jau kuris laikas tai daro prekiaudamos tarpusavyje.

Aš nežinau visų detalių, kodėl Tėvas sako man tęsti melstis dėl šito rudens iki kitų metų pavasario, bet tas faktas, kad Jis man pasakė tuos žodžius byloja, jog už scenos turi vykti tie dalykai.

Jei norite pastudijuoti dabartinę istoriją, prisiminkite, kaip prezidentas Niksonas 1971 metais atskyrė JAV nuo aukso standartų. Tai leido JAV doleriui tapti pasaulio mastu rezervine valiuta, efektyviai ir galingai išstumiant Didžiosios Britanijos svarus sterlingus kaip rezervinę valiutą. negana to, kuomet tai nutiko, Jungtinėje Karalystėje prasidėjo didelė infliacija, darbo neramumai ir t.t.

Iki 1971 metų Niksono įvykdyto JAV patraukimo nuo aukso standartų, kiekvienam atspausdintam doleriui, buvo tolygus (ar panašus) kiekis aukso, kuris jį padengė (Fort Knox, KY). Po to, kai JAV paliko aukso standartus, reiškė, kad dabar kiekvienas doleris buvo spausdinams skolon, užuot buvęs padengtas auksu. Mes dabar turime 16 trilijonų dolerių skolos, nors Federalinis Rezervas toliau spausdina pinigus, 85 milijardus dolerių per mėnesį silpnai ekonomikai remti. Nėra aukso už tų spausdinamų dolerių, jie spausdinami skolon ir turi būti apmokėti. (Tai šiek tiek istorijos)

Bet aš turiu judėti į tai, ką žinau, jog man sakė Tėvas. Jis sakė man 2005 metais, kad po 10 metų aš neatpažinsiu krašto, tai bus 2015 metai. Jis sakė man pradėti CWOWI, nes CWOWI bus „resursai laikams, kurie ateina“. Tai reiškia, kad mes visi kartu, panašiai dvasiniais klausimais mąstantys draugai, esantys namų surinkimų tinkle, kuris dabar yra išsiplėtęs tarp daugiau kaip dviejų dešimčių tautų, turime susitelkti į mūsų tarpusavio santykius. Žmonės nutraukia santykius su institucine bažnyčia dėl santykių su tikrais bažnyčios (surinkimo) žmonėmis.

Dvasinis požiūris

Kaip aš trumpai paminėjau savo knygoje „Pirmojo surinkimo (bažnyčios) sugrįžimas”, Dievas dabar decentralizuoja pasaulį. Pavyzdžiui, tik prieš kelis metus, jei norėjote paskaityti knygą, jums reikėjo vykti į biblioteką. Jei jūs norėjote paklausyti naujos muzikos, turėjote eiti į muzikos prekių parduotuvę. Jei norėjote įgyti išsilavinimą, jūs vykdavote į universitetą ir lankydavote paskaitas. Jei jūs norėjote eiti į surinkimą (bažnyčią) jūs eidavote į pastatą vadinamą bažnyčia.

Šis procesas prasidėjo per Sekmines, kai Dievas pajudėjo iš centralizuoto pastato, vadinamo šventykla, į individus, nuo tada Jis decentralizuoja pasaulį. Reikėjo šimtmečių, kad būtų suprastas šitas principas, bet naudojant technologijas šis procesas įgauna pagreitį. Pasaulis galvoja, kad tai įvykdė kompiuteriai, bet dvasine kalba kalbant, Dievas yra žinių Šaltinis, o kompiuteriai duoti Jo ir dėl Jo.

Taigi, neturėtų būti staigmena, kad pinigai taip pat tampa decentarlizuoti, ir nustoja vyrauti vienos tautos valiuta. Paieškokime pranešimų žiniasklaidoje apie tai, kad vyrauja ne vienintė rezervinė valiuta, bet tautos prekiauja viena su kita savo valiuta, ir kuria partnerystę atskirai nuo USD paremtos globalios ekonomikos.

Tau ir man

Dievas išrado namus, kaip šaltinį, iš kurio sklinda Jo keliai planetoje. Jis niekada nepaliko namų, bendruomenių ir draugų. Tai reiškia Jis decentralizuoja didelį surinkimą (bažnyčią), „didelio” vardo tarnautoją, ir ramiai už scenos kelia nežinomus mokinius ir lyderius tokius kaip tu ir aš, kurie nori būti žinomi labiau Dievo nei žmonių.

Jūs matysite, kaip mažėja „didelio vardo” tarnavimai, nes tarnautojai „žvaigždės” tampa vis mažiau tinkami visuomenei – tiek pasauliui, tiek krikščionių kultūrai, o namuose bei tautose tampa svarbūs tikri lyderiai subalansuoti Žodyje ir Dvasioje.

Mūsų santykiai vienas su kitu yra mūsų jėga, ir aš drąsinu tave sudėlioti savo gyvenimo prioritetus pagal tuos, su kuriais jūs sutinkate dvasiniuose klausimuose. Mūsų laukia įdomūs laikai, ir būti Jo tobuloje valioje yra saugiausia vieta!

Kas vyksta visame pasaulyje – tai vyksta ir tarp krikščionių – jie palieka savo santykius su institucijomis ir susitelkia į savo santykius su kitais krikščionimis. Į tai me esame pašaukti, tai biblinė tikėjimo išraiška ir minėjimas to tikėjimo namuose bei santykiais paremtuose susirinkimuose.

Dėkoju už jūsų paramą ir kad dalyvaujate mūsų gyvenime!

Laiminame visus,

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org