Kai krikščionys miršta su neatgailauta nuodėme. 4 dalis

John Fenn, 2013 m. rugpjūčio mėn. 3 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Aš gavau tiek daug elektroninių laiškų su klausimais šią savaitę, kad šiandien nutariau į visus atsakyti iš karto. Tuose elektroniniuose laiškuose klausiama apie tris dalykus. Tai reiškia, kad Kristaus Kūne yra didžiulis pažinimo poreikis šitose srityse.

1) Kaip komentuoti dangaus ir pragaro patyrimus iš žmonių, kurie buvo išėję ir sugrįžo?

Kai praeitą savaitę aš rašiau apie krikščionis, kurie eina tiesiai į dangų, gavau daug elektroninių laiškų, kuriuose žmonės klausė apie tuos, kurie sakosi buvo mirę ir sugrįžo, arba jiems buvo parodytas dangus ir pragaras. Klausiama, ar šitie patyrimai realūs ir apie tai, ką jie ten matė.

Pirmasis klausimas, ar galime rasti Rašte apie tai, kad žmonės gali patekti į dangų ir sugrįžti. Visa Apreiškimo Jonui knyga nuo 4 skyriaus iki galo pasakoja apie tai, kaip apaštalas Jonas buvo paimtas į dangų ir jam buvo parodyta šio amžiaus paskutinių dienų įvykiai, ir kaip jis saugiai grįžo iš dangaus ir blaiviai pasakoja savo istoriją.

2 Kor 12:1-10 Paulius kalba apie „paėmimą į rojų” (aš paaiškinsiu vėliau), rojus, tai Naujojo Testamento terminas vienai dangaus daliai apibūdinti. Taigi, atsakymas yra „taip”, žmonėms yra įmanoma turėti regėjimus ir netgi būti paimtiems Dvasioje į dangų ir sugrįžti. Aš pažįstu kelis žmones, kurie teigia, buvo paimti į pragarą, dauguma tikėtinų liudijimų, kuriuos aš žinau, įvyko prieš jiems įtikint į Jėzų.

O kaip tie dalykai, kuriuos jie ten matė?

Tarp patyrimų, kuriuos mini žmonės, yra kelių afrikiečių moterų liudijimai, kurios teigia, kad buvo pragare ir matė ten moteris, kurios nešiojo papuošalus, ir buvo pragare už tą nusižengimą, o taip pat vyras iš Nigerijos, kuris teigia, jog matė pragare tuos, kurie nemokėjo dešimtinių. Tie, kurie buvo danguje teigia, pavyzdžiui 4 metų berniukas, kad visi danguje turi sparnus ir Tėvas yra maždaug 30 pėdų ūgio (10 metrų). Ką ir kuo tikėti?

Dvasiniai patyrimai buvo perteikti per žmogiškus protus. Mes nesame tobuli. Ir tai reiškia, kad žmonės, kurie nėra įsišakniję Žodyje, nei subrendę tikėjime ar gyvenime, gali leisti, kad kultūros, religijos, nebrandaus amžiaus, ir kiti faktoriai įtakotų suvokimą, ir kalbėti pagal tą patyrimą. Daugelis, kurie neišmano Žodžio ir kai kurie, kurie nėra tyri širdyse, perteikia tuos patyrimus pagal savo neteisingus supratimus.

Nigerija ir dauguma Afrikos krikščionių kultūros, dabar yra įtakojama klestėjimo evangelijos, kuri buvo apėmusi JAV 1980 ir 1990. Šventumo judėjimas yra taip pat šito dalimi, su dideliais debatais apie moteris ir jų plaukus, bei papuošalus ir tinkamus rūbus dėvėjimui.

Taigi, nereikia stebėtis, kad kai kurie teigia pabuvoję pragare sako, kad matė ten tuos, kurie nemokėjo dešimtinių ir moteris, kurios nešiojo papuošalus. Jei jie iš tiesų matė pragarą, jie sąmoningai arba nesąmoningai, tik vienas Dievas žino, iškreipė patyrimą pagal savo kultūrines nuostatas.

Jie nežinojo, kad Pauliaus nurodymai negarbiniuoti plaukų ir nesipuošti brangiais perlais bei papuošalais 1 Tim 2:9 buvo susieta su to meto romėnų madomis. Romėnų moterys parodydavo savo turtingumą ir statusą garbiniuodamos plaukus ir pakeldamos juos aukštai virš galvos; pakankamai turtingos pridėdavo sugarbiniuotus sparnus, įpindavo plaukų ir medžiagos su perlais ir brangakmeniais.

Paulius tik norėjo pasakyti, kad nedemonstruotų savo turtingumo, bet rengtųsi kukliai. Bet Nigerijos/Afrikos šventumo kultūra iškėlė šią eilutę iš konteksto ir mokė, kad nemoralu puoštis brangakmeniais, ir kai/jei moteris turėjo pragaro patyrimą, jie pridėjo tai teigdami, kad matė moteris pragare, kurios ten pateko dėl to, kad nešiojo papuošalus. Tuomet žmonės, kurie yra lengvai įtakojami dvasinių patyrimų, palieka Žodį arba nesiekia Žodžio ir Dvasios suvokimo ir tiki šitomis klaidomis.

Mažas berniukas, kurio patyrimas aprašytas šaunioje mažoje knygelėje „Dangus yra realus“, buvo tik ketverių metų, kai buvo paimtas į dangų. Ir vėl nereikėtų stebėtis, kai jis sako, jog visi danguje turi sparnus (jie neturi) arba, kad Tėvas Dievas atrodo 30 pėdų aukščio (Jis toks nėra). Berniukas buvo 4 metų amžiaus ir pasakojo šituos patyrimus eilę metų. Mano ūgis 6’6”, aš turėjau mažų vaikų, kuriems aš atrodžiau 30’ pėdų aukščio. Gana greitai viena sesuo teigė, kad buvo paimta į dangų ir taip pat matė Tėvą 30 pėdų aukščio, štai koks žmonių polinkis patikėti klaida ir ją platinti.

Tačiau eisingą charakterį turinčių žmonių gyvenime tarp Žodžio ir Dvasios yra balansas. Šito jūs turite ieškoti, kai asmuo teigia turėjęs dangaus ar pragaro patyrimą, arba matė angelus ar demonus.

2) Iš kur kyla mūsų dangiškas kūnas?

Kai kas pasijuto lengviau, kad nėra tokio dalyko kaip „sielos miegas“ nei skaistyklos, ir kad Žodis sako, jog išeiti iš kūno, reiškia būti su Viešpačiu. Naujasis Testamentas naudoja žodį mirusių teisiųjų „miegas“ parodyti laikinai būklei taip, kaip Jėšua apibūdino Jairo dukrą Morkaus 5:39, kurią Jis prikėlė iš mirusių.

Deja, kai kurie išima šią reikšmę iš konteksto bei tos dienos kultūros ir sukuria iš to klaidingą doktriną.

O kuri mūsų dalis eina į dangų ir, kaip mes gauname naują kūną?

Pirmiausiai reikia suprasti dangų ir pragarą. Žemėje buvo dvi svarbiausios dalys dvasinėje srityje. (Ne tokios, kurias gali aptikti geologai darydami gręžinius natūraliu būdu, bet dvasinėje srityje žemės viduje, fizinėje teritorijoje neegzistuojančios).

2 laikymo vietos žemėje

Luko 16:19-31 iliustruoja šias dvi vietas pasakojime apie turtuolį ir vargšą vardu Lozorius. Blogasis turtuolis pateko į pragarą, ir labai dideliu atstumu nuo jo atsidūrė elgeta Lozorius, kuris pateko į Abraomo prieglobtį arba Rojų, kaip ta vieta dar buvo žinoma tuo metu.

Abraomas pasakė turtingajam žmogui, kad tie, kurie yra pragare negali patekti į Rojų, o tie, kurie yra Rojuje negali susisiekti su tais, kurie yra pragare ir jiems padėti. Šitos dvi vietos žemėje: Rojus/Abraomo prieglobstis ir pragaras egzistavo atskirai viena nuo kitos iki pat kryžiaus.

Rojus – tai vieta, kur nueidavo mirę teisieji, kol bus užmokėta už jų nuodėmes. Pragaras buvo neteisiųjų buveinė. Štai kodėl Jėšua pasakė atgailavusiam žmogui ant kryžiaus: „šiandien tu būsi su manimi Rojuje“ (Luko 23:43). Hebrajų tradicijos sako, kad Rojus buvo panašus į parką su medžiais, žole, vandeniu ir kalvomis.

Belaisviai?

„Kai jis pakilo į aukštybę Jis nusivedė belaisvių dvasias; Jis priėmė (ir davė) dovanų žmonijai. Dabar šis išsireiškimas, kad Jis pakilo reiškia, kad Jis pirmiausiai nusileido į žemesniąsias žemės dalis. Jis, kuris nusileido, Jis ir pakilo...“ (Efeziečiams 4:8-9)

Atkreipkite dėmesį, kad kai Jėšua mirė, Jis nusileido į žemesniąsias dalis, daugiskaita, žemėje - Rojų ir pragarą. Petras mums pasakoja, kad be kitų dalykų, Jis paskelbė Nojaus dienų žmonėms, kad Jis buvo Tikroji Arka. šiame skyruje dažnai verčiamas žodis „pamokslavo” visai nėra pamoksklavo, bet „skelbė kaip šauklys”, tai ne pakvietimas, o tiesiog paskelbimas (1 Petro 3:18-22)

Eikime!

Kai Viešpats prisikėlė iš mirties ir Marija norėjo Jį paliesti, Jis pasakė jai: „Neliesk manęs, nes aš dar nepakilau pas Savo Tėvą...“ Bet vėliau tą vakarą Jis pasirodė mokiniams (Jono 20:17)

Taigi kodėl Jis pasakė Marijai, kad Jam reikia pakilti, tik dėl to, kad vėliau tą vakarą sugrįžtų ir pavakarieniautų su jais? Kaip Efeziečiams 4:8 sako, Jis išvedė tuos, kurie buvo nuodėmės belaisviai, ir jie dabar tapo Jo belaisviais. Jėšua nuvedė į dangų visus Rojaus gyventojus ir patį Rojų, nes Jis sumokėjo už jų nuodėmes. Taigi dabar liko tik viena vieta, kur laikomi žmonės žemėje – pragaras.

Hebrajams 9:11-12,14, 23-24 atskleidžia, jog prisikeldamas Kristus pats įžengė į dangų, kad nuneštų Savo auką Tėvui, kad Teisėjas galėtų paskelbti, jog už pasaulio nuodėmę – sumokėta. Tada tą vakarą Jis nusileido ir pasirodė mokiniams, taip jis darė 40 dienų iki Jo paėmimo į dangų.

Štai kodėl Paulius 2 Korintiečiams 12:4 sako, kad jis buvo pagautas „aukštyn“ į Rojų - nuo tada kai įvyko prisikėlimas, Rojus buvo pakeltas į dangų – ir štai kodėl ir kaip, krikščionys, kai jie miršta, eina tiesiai į dangų. Kristus paėmė Rojų kaip belaisvį ir nunešė ten – žavinga!

3) Taigi kokia asmens dalis yra danguje, ir iš kur ateina mano pašlovintas kūnas?

Mes esame sudaryti iš 3 dalių, kurios veikia kartu trejybėje. Paulius 1 Tesalonikiečiams 5:23 pasakė: „Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko jūsų dvasią, sielą ir kūną nepeiktiną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui“. Geriausias scenarijus, kad mes būtume inspiruojami Gyvenimo, kuris yra mūsų dvasioje į išorę į mūsų sielą (protą), kuri yra atnaujinta, ir tada į mūsų paklusnų kūną - tekėjimas iš dvasios į sielą ir kūną. (Tas tekėjimas: dvasia – siela – kūnas yra panašus į tai, kas vyksta pas Dievą: Jis plaukia iš Tėvo, per Dvasią į kūną. Štai kodėl mes meldžiamės Tėvui, atsakymas ateina per Dvasią, į musū kūnus. Dvasia – siela - kūnas)

Dovydas pastebėjo: „Tu trokšti tiesos vidinėse dalyse ; paslėptoje dalyje tu patalpinai išmintį” (Psalmė 51:6).

Vidinės „dalys” yra mūsų dvasia ir siela. „Paslėpta“ dalis yra mūsų siela. Niekas negali atskirti dvasios ir sielos, nes siela plaukia iš dvasios. Jūsų dvasia ir siela sudaro jus, - tai jūs.

Tik Vienas, kuris gali atskirti sielą nuo dvasios yra Dievo Žodio Gyvas Asmuo, kuris palygintas su Gyvu dviašmeniu kalaviju Hebrajams 4:12-13: „Dievo Žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus. Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą“. (Širdis yra mūsų dvasia/siela, su daugybe eilučių pabrėžia arba dvasią, arba sielą arba abi, priklauso nuo autoriaus požiūrio, kai jis naudoja žodį „širdis“).

Taigi, kai jūsų žemiški kūnai miršta, jūsų dvasia ir siela eina į dangų. Jūs panašus į save, kalbate taip, kaip kalbėjote – šis žemiškas kūnas yra panašus į kostiumą, kurį nusivelkate eidami dangun. Paulius pasakė 1 Korintiečiams 15:35-39, kad šis žemiškas kūnas bus pakeistas dangiška medžiaga, bet kas bus su tais kūnais, kurie grįš į dulkes?

Fizikos pamoka

Materija niekada nenustoja egzistuoti, ji tik pakeičia formą. Laužo malkos, kurias sudeginote prieš 25 metus stovykloje vis dar tebeegzistuoja pelenų forma, kurie tapo žemės dalimi; dūmai tapo atmosferos dalimi ir po to lietaus dalimi, kuris išlijo į vandenyną, ir taip toliau. Aš vis dar prisimenu tą dieną, kai 6 klasės mokytoja, ponia Land, suglumino mus paskodama šituos faktus ir iliustravo tai sakydama, kad mes gal būt įkvepiame Julijaus Cezario arba dinozaurų kūno dulkes.

Kaip Tėvas surinks ir transformuos per amžius gyvenusių milijonų kūnų liekanas į dangišką medžiagą, į pašlovintus kūnus, o gal Jis nubrauks tai ir visiems mums duos kūnus iš dangiškos medžiagos, kuri bus paimta iš kažkur kitur? Mes to nežinome. Bet mes žinome, ką Žodis sako, kad vieną dieną turėsime kūnus padarytus iš amžinos medžiagos, ir dėl šito dejuojame laukdami, kada būsime aprengti iš aukštybių (Romiečiams 8:19-23)

Grįšime prie šitos temos kitą savaitę. Iki tada. Laiminu jus visus!

John Fenn

www.supernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com