Dalykai kuriuos išmokau 1d. Kas gali tikėtis dieviško išgydymo?

John Fenn, 2018 m. birželio  29d.

Sveiki,                

Manau, kad yra gerai atsakant į praeitą seriją pakalbėti daugiau apie tai, kada tikėtis dieviško išgydymo, arba kada tai priklauso nuo mūsų tikėjimo. Išgydymus evangelijose  galime suskirstyti į šias dvi  dalis: ar tas išgydymas  suvereni Dievo valia, ar jie gavo išgydymą dėl savo tikėjimo.

Šiandien mus domina tie, kai Jėzus pripažino, kad dalyvavo jų tikėjimas. Aš turiu seriją „Išgydymo mokykla“, ten išsamiai aiškinu apie jų tikėjimą, ir kaip kartais Viešpats nukreipia juos tokiu būdu, kad jų tikėjimas pasireikštų, ir tai  veda į išgydymą, tai gali būti įdomu tolimesnėms įžvalgoms. Pažiūrėkime keletą tų atvejų:

1)  Šimtininko tarnas Mato 8:5-13 ir Luko7:1-10

Šitas žmogus suprato valdžią, nenorėdamas, kad Jėzus ateitų  iki Jo durų, prašė Jo tik ištarti išgydymo žodį :“ Nes aš taip pat esu paklusnus valdžiai“. Jėzus pasakė, kad Jis nerado tokio tikėjimo visame Izraelyje.

Jis suprato ir valdžią ir asmeninio pažado dėl išgydymo jėgą.  Tie, kuriems reikia  išgydymo,  

turi gauti  asmeninį pažado iš Viešpaties dėl jų išgydymo. Aš siūlau  padaryti to pažado gavimą svarbiausiu dalyku, investuoti į tai savo laiką ir pastangas ir pasilikti prieš Jį tol, kol Jis duos jums žodį apie tai.

2)  Moteris su kraujoplūdžiu Mato 9:20-22, Morkaus 5:25-34, Luko 8:43-48

Evangelija pagal Morkų pateikia mums  daugiausia detalių eil. 27-28 „²⁷ Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto.
²⁸ Mat ji kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent Jo drabužį – išgysiu!“ Ir staiga kraujoplūdis liovėsi…”

Kai ji išgirdo, kad tai buvo Jėzus, tada pradėjo veikti jos tikėjimas. Ji turėjo apreiškimą girdėdama apie Jo kitus stebuklus, kad ir ji bus išgydyta. Ji turėjo tą apreiškimą savo viduje, ir  elgėsi pagal tai. Jėzus pasakė: “ Tavo tikėjimas išgydė tave“.

3)Mato 9:27-31 sutinkame du aklus vyrus

Jie vadino Jėzų Dovydo Sūnumi, taip vadinamas buvo Mesijas. Kai tik mes sutinkame žmones, kurie kreipdavosi į Jėzų Dovydo Sūnumi, Jis sustodavo. Taip pat kiekvieną kartą Jis tikrindavo juos, ar jie tai sako todėl, kad taip įprasta buvo sakyti, ar iš tiesų tiki, kad Jis yra Dovydo Sūnus, Mesijas. Jei jie pademonstruodavo tikrą apreiškimą, kad Jis yra Mesijas, Jis atsakydavo į jų tikėjimą. Tie du akli vyrai yra pirmi iš trijų pavyzdžių, kuriuos mes pasižiūrėsime, kai į Jėzų buvo kreipiamasi „Dovydo Sūnau“.

Kai tie 2 vyrai pritraukė Jėzaus dėmesį vadindami Jį Dovydo Sūnumi, Jėzus juo išbandė:“ Ar jūs tikite, kad aš galiu tai padaryti?“ Kai jie atsakė: “ Taip, Viešpatie.“ Būtent tai Jėzui ir reikėjo sužinoti - Jie vadino Jį Viešpačiu. Jo atsakymas reiškė jų tikėjimo pripažinimą: „Tebus jums pagal jūsų tikėjimą“.  Ir nedelsiant jie buvo išgydyti. Jo nurodymai niekam nepasakoti buvo jiems patvirtinimas, kad Jis Mesijas, Dovydo Sūnus, daugiau nei bet kas kitas. „Pagal tavo tikėjimą bus tau“, atrodo, kad,- tai  bendra rišanti grandis, tinkanti  net ir mums šiandien. Susitelkite į savo pagrindinį esminį tikėjimą, kaip jie tai darė, ir ten Jis jus pasitiks. Ten, kur jūs:  pripažįstate Jo Viešpatystę. Skaitykime toliau:

Kanaanietė moteris – Mato 15:21-28 ir Morkaus7:24-30,  čia sutinkame moterį, kuri turėjo didį tikėjimą ir nebuvo žydė, taip kaip ir romėnų šimtininkas. Kai ji prašė išgydyti jos dukrą varginamą demono, ji kreipėsi į Jėzų:“ Dovydo Sūnau“. Mokiniai patarė  Jėzui vyti  ją šalin, bet ji skelbė apreiškimą, kad Jis buvo žydų Mesijas, tai pritraukė Jėzaus dėmesį.

Jėzui reikėjo ją išbandyti,  taip kaip ir tą aklą vyrą. Jis norėjo sužinoti, ar ji tikrai turi apreiškimą, kad Jis Izraelio Mesijas?  Todėl Jis papasakojo jai palyginimą, kaip  dažnai darydavo kalbėdamas su žmonėmis. Tie, kurie  turėjo apreiškimą, priimdavo didžias tiesas, o kiti, kurie Jį sekė be apreiškimo ir turėdami  savanaudiškus motyvus, girdėjo tik istorijas apie sėklas, skirtingas dirvas ir pan.

„Ar tinka duoti vaikų duoną šunyčiams“- toks buvo Jo palyginimas. Jei ji turėjo apreiškimą, kad Jis tikrai Mesijas, ji galės atsakyti taip pat palyginimu. Ji taip ir padarė: “ Teisingai, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, kurie nukrenta nuo šeimininkų stalo.“ Ji turėjo apreiškimą! Ji tikrai tikėjo! Jėzus atsakė:“ O moterie! Didis tavo tikėjimas. Tebus pagal tavo tikėjimą, kaip pasakei.

Ir tą valandą jos duktė pasveiko. Tai buvo 2-asis atvejis: “ pagal tavo tikėjimą“, taip lygiai kaip ir su  dviem aklais vyrais. Mes nepastebime to,  mes norime Dievo prisilietimo, bet tiesa tokia, kad mums visų pirma reikia apreiškimo, ir tada ateina išgydymas.

Paskutinis pavyzdys apie tai, kaip kreipinys „Dovydo Sūnau“ sustabdė Jėzų. Aklasis Bartimiejus taip pat kreipėsi į Jėzų: “ Dovydo Sūnau.“ Tai mes skaitome Mato 20:29-34, Morkaus 10:46-52 ir Luko 18:35-43. Morkaus evangelija mums suteikia reikalingas detales, kurių mes šiandien ieškome.

Tekstas sako, kai jis išgirdo, kad tai buvo Jėzus iš Nazareto, jis sušuko norėdamas atkreipti dėmesį: “Jėzau! Dovydo Sūnau!  Pasigalėk manęs!

Minia jam šaukė nutilti. Bet jis šaukė dar garsiau. Jėzus išgirdo jį ir eil.49-50 sako mums: “ Jėzus sustojo. “ Taip mandagiai pasielgdamas , Jis leido  aklam žmogui prieiti prie Jo. Nedelsiant Bartimiejus“ nusimetė rūbą ir priėjo prie Jėzaus.“

Šį kartą Jėzus norėdamas sužinoti, ar tai buvo tik paprasta kreipinys, kai Bartimiejus vadino Jį Dovydo Sūnumi, ar vadindamas Jį Dovydo Sūnumi, jis tikėjo, paklausė: „Ką nori, kad tau padaryčiau? Tai skamba kaip kvailas klausimas, bet tai buvo bandymas. Ar jis nori kažko materialaus, pavyzdžiui pinigų, o gal pasakyti Jėzui, kad kažkas gali pasiūlyti namą mieste apsigyventi? Ar tai, ko jis nori  kyla iš to, kad jis vadina Jėzų Dovydo Sūnumi, Mesiju? Ar Jėzus elgiasi su mumis ir šiandien? Ko tu nori, kad tau padaryčiau? Mūsų atsakymas kartais išduoda  savanaudišką širdį. Jis atsakė: „ Viešpatie, kad galėčiau matyti!“  Jėzaus žodžiai buvo tokie:

„Tavo tikėjimas išgydė tave.“ Bartimiejus tuoj pat pasekė paskui  Jėzų kaip Jo mokinys, nes jo trumpas atsakymas į : “Ką nori, kad tau padaryčiau? Buvo : “Kad išgyčiau“, bet ilgesnis atsakymas: “ Noriu amžino gyvenimo“. Jis žinojo, iš tiesų žinojo, kad Jėzus buvo Dovydo Sūnus, ir atsakė į platesnį apreiškimą dėl išgelbėjimo. Štai kur mes turime būti!

Visi 3 pavyzdžiai apie žmones, kurie vadino Jėzų „Dovydo Sūnumi“ parodo, kad Jėzus išbandė jų apreiškimą, norėdamas suprasti, ar tai yra  tikra.

Visi 3 asmenys turėjo atsakyti tokiu būdu, kuris parodytų, kad jie tikrai vedami savo apreiškimo tiki Jį dėl savo išgydymo (ar išlaisvinimo). Tai mums reiškia, kad turime sugrįžti prie ankstyvojo pagrindinio apreiškimo, kai pirmą kartą sutikome Jėzų. Tame pradiniame apreiškime yra Gyvybė, kai tu žinai, kad tu žinai, kad Jėzus yra Viešpats ir tavo atsakymas turi išplaukti iš to apreiškimo - tas pats apreiškimas gali sužadinti tikėjimą ir dėl tavo išgydymo.

Šiandien parašiau šiek tiek daugiau, bet apžvelgiau esminius dalykus apie tikėjimą. Mes sugrįšime ir panagrinėsime kitus tikėjimo dėl išgydymo pavyzdžius sekančią savaitę, iki tada, visus laiminu.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite elektroninius laiškus: cwowi@aol.com

Pamoka, kurią išmokau 5d.

John Fenn, 2018 m. birželio 23d.

Sveiki,

Praeitą savaitę dalinausi apie tai, kad Paulius pasakė korintiečiams, kad jų prietarai prieš jų pačių namų surinkimo narius atvėrė duris ligoms ir silpnumui, ir kai kurie dėl net mirė. Jie padarė tai sau patys , taip kaip Epafroditas, kuris nualino save dirbdamas vos ne ik mirties. Mes kartais atidarome tas duris nemylėdami arba patirdami stresus, bet kada gi mes galime tikėtis, kad Dievas išgydys mus?

Vardas kuris gydo...

Ar galite parodyti  evangelijose ar Apd specifinį išgydymą akimirksniu, kurio atveju asmuo sąmoningai žinojo, kad jis pats sau sukėlė ta būklę? Kitais žodžiais  ar paminėtuose išgydymo atvejuose evangelijose, Jėzus išgydė žmogų, kuris žinodamas sukėlė tą  medicininę būklę savo kūne? Atsakymas-ne. Mt15:30-31 paminėtas sužeistas žmogus, kuris buvo išgydytas. Sužalojimas buvo nelaimingo atsitikimo priežastis- jis pats savęs nesužalojo.

Apsvarstykime: moteris su kraujoplūdžiu nieko nepadarė, kad jį susirgtų. Ar aklasis Bartimiejus , ar žmogus gimęs aklas pats padarė save aklu?  Ne. Ar nors vienas kurčiųjų, raupsuotųjų, negalinčių kalbėti, ruošų, arba moteris sulenkta ligos dvasios - ar jie suprasdami padarė kažką, kas sukėlė tokią jų negalią? Ne. Ar Malkus, kuriam Petras nukirto  kalaviju ausį, ir kurią Jėzus vėl jam pridėjo ir išgydė, prašė Petro tai padaryti? Ne.

 

Ar Jairo dukrelė, kuri mirė nuo karštinės, arba pagonė moteris, kurios duktė buvo varginam  demono, arba Petro uošvė sąmoningai padarė kažką, kas sukėlė jiems karštines ir negalavimus, kuriuos Jėzus išgydė arba prikėlė juos iš mirties?  Ne. Nėra net užuominos apie tai, kad nors vienas asmuo paminėtas evangelijose, kuriuos Jėzus išgydė,  padarė tai sau pats.  Taip pat ir vyras, kurį Paulius prikėlė iš mirties, po to, kai jis iškrito pro langą, tai buvo nelaimingas atsitikimas, bet jis ne pats sąmoningai iškrito pro tą langą. Dorkatė susirgo karštine ir mirė. Petras prikėlė ją iš mirties. Argi ji pati save susargdino? Ne.

Taigi kodėl mes valgome tiek, kad prisiauginame papildomo svorio, kas sukelia raiščių, širdies/plaučių problemas ir dar kitas, o po to  meldžiamės dieviško išgydymo? Kodėl mes valgome fabrikatus, kuriuose trūksta maistingų medžiagų ir sąmoningai  sukeliame būklę, kai organizmui ima trūkti vitaminų ir mineralų ir tada susergame, ar mes galima tikėtis tokiu atveju dieviško išgydymo?

Kodėl žmonės rūko, žinodami, kad rūkymas gali sukelti  plaučių vėžį ir kitus negalavimus, ar tikslingai keliame kažką, kai žinome, kad negalime tai daryti, arba dirbame iki išsekimo ir/arba tai sukelia kitas sveikatos problemas mūsų kūne (mano atveju galvos svaigimas ir širdies prieširdžių virpėjimas), arba nešiojamės rūpesčius ir baimę, nors žinome, kad turime numesti tas naštas ant Viešpaties, o po to tikimės, kad Viešpats mus akimirksniu išgydys? Jei evangelijose ir Apd išgydymas akimirksniu buvo tik tiems, kurie susirgo ne dėl savo kaltės, kodėl mes tikimės, kad Jis akimirksniu išgydys mus, kai mes sąmoningai padarėme tai sau patys?

Mūsų kūnai yra iš žemės ir mes turime atsakomybę prižiūrėti viską žemėje, pradedant mūsų laiku, baigiant mūsų kūnais. Mes esame atsakingi. Tai paprasta. Nuodėmės prieš kūną pasireiškia kūne, kaip sakė Paulius. Kokią infrastruktūrą mes turime sukurti, kad pakeistume savo gyvenimą ir tai apima mūsų sveikatą, maitinimąsi, vaikščiojimą meilėje kitų artimų mokinių atžvilgiu?

Pusiausvyra tarp tikėjimo ir  išgydymo, sveikos nuovokos bei  širdies teisimo

Paulius pasakė Timotiejui savo pirmame laiške (5:23):  „ Negerk gryno vandens, bet naudok šiek tiek vyno dėl skrandžio dažnų negalavimų.“ Ar „oinos“(vynas) būtų fermentuotas, ar tik sultys tai šiuo atveju nesvarbu - Paulius liepė Timotiejui naudoti jį  kaip vaistą  skrandžiui. Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kaip Paulius pažymėjo, kad Epafras nualino save dirbdamas vos ne iki mirties, todėl jam reikia atsistatyti.

Skirk laiko poilsiui ir gerk šiek tiek vyno dėl skrandžio, - tai praktiški patarimai. Paulius, žmogus, kuris apakino burtininką Elimą, kuris jam priešinosi, Paulius, kuris  prikėlė žmogų iš numirusių, kas tas iškrito pro langą ir mirė, žmogus per kurio rankas Dievas darė didelius stebuklus, kai skepetėlės kurios lietė jo kūną būdavo uždedamos ant ligonių - tas pats žmogus liepė savo draugui vartoti šiek tiek vaistų, ilsėtis ir atsigauti.

Pavyzdžiai

Kai mūsų vaikai buvo maži ir jiems pakildavo temperatūra, ar jie peršaldavo, mes dėdavome ant jų rankas, bet jei jiems nebūdavo geriau, netrukus ne daugiau kaip per 24val., mes pakviesdavome jiems gydytoją. Jūs negalite leisti, kad nekaltas vaikas kentėtų tik todėl, kad jūs “stovite tikėjime“ – jūs turite daryti tai, kas yra teisu, nes jūs esate ant žemės ir visų pirma natūralūs dalykai. O po to dvasiniai.

Žmonės nepaiso sveiko proto ir tada stebisi, kur yra Dievas. Jie viską daro neteisingai natūraliai. O po to šaukiasi stebuklo. Jie gyvena lyg amerikietiškų kalnelių atrakcionų parke, kyla tai aukštyn tai žemyn. Patiria stebuklus, po to vėl žemyn, po to vėl aukštyn - ir vėl stebuklas užuot gyvenę nuolatiniame aprūpinime darydami tai, kas yra teisinga natūraliai ir naudodami sveiką nuovoką.

Tai panašu į atvejį su ponia, apie kurią aš jau rašiau. Ji išrašinėdavo čekius vietiniams pardavėjams, žinodama, kad neturi sąskaitoje pinigų. Tada ji atėjo pas mane, pas savo pastorių, kad pasimelsčiau, kad jos vyrui būtų suteiktos aukštesnės pareigos darbe, kad bankai nereikalautų kai kurių mokesčių, taip pat parduotuvės leistų jai pasirašinėti daugiau čekių - bet jei Dievas atsakytų į tokią maldą tai reikštų, kad Jis anuliavo jos nuodėmę, ar net tapo jos partneriu toje nuodėmėje.

Jo sprendimas buvo toks, kad aš padėčiau jai  susitvarkyti biudžetą, ir laikytis disciplinos, kad ji darytų tai, kas teisinga natūraliai sukurtų infrastruktūrą savo gyvenime per kurią Dievas galėtų plaukti. Tai nebuvo labai elegantiška, tai buvo sunku, sunku kūnui, bet „normalu“. Tai buvo dieviškas atsakymas, dieviškas „prisilietimas“ kurio jai reikėjo.

Tai kodėl Paulius...

Pakartotinai išvardina sąrašą kvalifikacijų, kurių reikia lyderiams, kad jie būtų moraliai teisingi, stabilūs gyvenime, stabilūs šeimoje. Jie turi infrastruktūrą sukūrę Dievui, kad Dievas juos palaimintų natūraliai. Jis yra dvasinėje srityje, o me s gyvename natūralioje.  Dievas yra teisus ir sąžiningas ir Jis gali plaukti tik tokiu būdu-taigi jei mūsų gyvenimai neatitinka jo vientisumo, tuomet mes surišame Jam rankas.

Šioje serijoje aš dalinuosi savo patyrimu ir pokalbiais su tėvu apie tai, kodėl man svaigsta galva.  Jo sprendimas nebuvo dramatiškas prisilietimas, bet Jis nukreipė mane geriau tvarkyti savo laiką ir energiją. Jo sprendimas buvo labai kasdieniški ir praktiški žingsniai - tai reiškė kiekvieną savaitę skirti vieną dieną tik poilsiui, ir tai buvo dieviškas prisilietimas.

Antgamtiškumas dažnai slepiasi praktiškuose dalykuose. Tai daro jį akivaizdžiai paprastu ir kasdienišku, netgi nuobodžiu. Mes nenorime būti kaip Naamanas , kuriam išdidumas vos nesutrukdė priimti išgydymą 7 kartus paneriant į Jordano vandenis. Stebuklas neatėjo tokiu būdu, kaip jis tikėjosi, taigi jis iš pradžių atmetė Dievo sprendimą. Nebūkime tokie kaip jis.

Labi dažnai tai tik paprastas paklusnumo aktas prisiimti atsakomybę už mūsų gyvenimą, ir tai antgamtiška, ko Dievas iš mūsų reikalauja. Dievas nereikalauja antgamtiško akto. Tai nėra šlovinga nei neateina su šiurpuliukais. Taip kaip ir Jėzus, kuris susodino žmones tvarkingomis grupėmis, Tėvas plaukia per praktiškus dalykus, ir mes turime palengvinti Jo plaukimą mūsų tarpe.

Aš viliuosi, kad ši serija suteikė jums maisto pamąstymui....kitą savaitę -nauja tema, iki tada, visus laiminu,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org  ir rašykite man e-laiškus: cwowi@aol.com

Pamoka, kurią išmokau, 4d. Pauliaus bendradarbis, kuris nualino save dirbdamas

John Fenn, 2018 birželio 15d.

Sveiki,                   

Praeitą savaitę aš pabaigiau pavyzdžiu apie picų išvežiojimo verslą, kurio pelnas buvo 2$ nuo 10$ gautų iš prekybos. Jūs galite pamanyti, kad aš labai daug abejojau dėl šio klausimo- bet tikrai ne!

Laikas poilsiui ir infrastruktūra

Taip pat būtų neteisinga, jei savininkas išleistų visus 10$ sau užuot atidėjęs 2$ pelno kitiems reikalams. Aš praleisdavau visą 7 dienų savaitę dirbdamas sau užuot atidėjęs 1 dieną kaip „pelną.“

Aš taip pat rašiau, kaip Jėzus visų pirma, sukūrė infrastruktūrą ir tik po to išliejo palaiminimą. Tai Jis padarė susodindamas tūkstančius grupėmis po 50 ir 100 žmonių ir paruošdamas tuščius indus, kurie buvo pripilti  vandens prieš tai, kaip įvyko stebuklas, vanduo buvo paverstas vynu. Taigi šiandien sujungsime šiuos 2 elementus.

Kokią infrastruktūrą aš dabar turiu sukurti, kad visą dieną galėčiau ilsėtis ir kad palaiminimas taptų man tikrai efektingu? Visų pirma aš nutariau vieną dieną per savaitę „atsijungti nuo Interneto.“  Jokių elektroninių laiškų skaitymo, jokio Facebook, Messenger, Skype, jokio žinučių rašymo ir t.t. Tokia infrastruktūra leidžia man atsipalaiduoti ir susitelkti į savo dieną ir vėl atgauti jėgas - be jokios kaltės, nes anksčiau jausdavau kaltę, jei nieko neveikdavau.

Jei Viešpats darbuojasi su žmogumi dėl jo dietos, kokią infrastruktūrą jis turi sukurti, kad Dievas galėtų palaiminti jo pastangas? Jei Viešpats dirba su jais pvz.: dėl to, kad nevalgytų angliavandenių ir valgytų daugiau baltymų ir daržovių, ar jie neturėtų ištuštinti savo sandėliuką ir  atiduoti tuos fabrikatus, konservus, traškučius, krekerius į maisto banką? ( O/arba kažkam, kam Dievas neliepia to padaryti, kuris neturi tokių problemų).

Jei Viešpats  darbuojasi žmogaus gyvenime, kad išmokytų jį neišlaidauti, ar likviduoti skolas, ar jis neturėtų padėti į šalį kredito kortelių ir būti atsargus, kad vėl neprasiskolintų? Argi jis neturėtų atsisėsti ir pastudijuoti savo išlaidas ir susitvarkyti biudžetą kaip bazinę infrastruktūrą, kurios reikia, kad Tėvas galėtų patikėti jam daugiau finansų.

Epafras (sutrumpintas Epafrodito variantas)

Kolosiečiams 4:12 Paulius rašo apie  Epafrą, kad jis karštai meldžiasi už visus, pavartotas veiksmažodis reiškiantis „kovoti“ (stipriai)  maldoje. Kitoje vietoje Paulius  rašo apie šį maldos karį, kad Epafras  buvo jo kalėjimo draugas, tarnas, kuris tarnavo jo poreikiams. Jis pasiaukojančiai aukojo, meldėsi, keliavo su Pauliumi ir siuntė žinias į ir iš (namų) surinkimų Pauliui.

Filipiečiams 2:25-30 Paulius sako, kad jis buvo „susirgęs ir arti mirties“, bet Dievas jo pasigailėjo. Jis sako 30eil. „nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, nebrangindamas savo gyvybės, kad užpildytų spragą jūsų patarnavime man. „

Epafroditas susirgo nes dirbo ne pagal jėgas. Paskutinė sakinio dalis skamba  lyg  priekaištas filipiečiams dėl to, kad jie nesirūpino juo, bet angliškai tai skamba per stipriai. Graikiški žodžiai reiškia, kad jie dar neurėjo progos duoti Pauliui, ir kad Epafroditas dirbo iki išsekimo, kad aprūpintų Paulių. Faktiškai vėliau šiame laiške (4:14-18) Paulius pripažįsta, kad jie dar neturėjo progos duoti, kol Epafroditas neperdavė  jų paaukojimus Pauliui.

Kai kas mano, kad graikų kalboje Epafroditas reiškia neapgalvotas, nutrūktgalviškas, nes rizikavo savo sveikata ir gyvybe dėl Pauliaus. Mes galime matyti, kad jis nuolatos buvo užsiėmęs. Pauliaus žodžiais remiantis jis išsekino save iki mirtino pavojaus. Graikišką žodį, kurį Paulius naudoja apibūdinti sergančiam žmogui reiškia „silpnas, ligotas, išsekęs“. Viešpaties malonė čia buvo ne dieviškam išgydymui, bet suteikti šansą atsigauti. Epafroditas padarė tai sau pats. Paulius, per kurio rankas Dievas darė tiek daug stebuklų, kuriuos matome Apaštalų darbuose, negalėjo jo išgydyti. Liga, kuri prasidėjo nuo išsekimo dirbant ne pagal jėgas, galėjo liautis proceso metu, ir jis galiausiai buvo atstatytas.

Mano galvos svaigimą sukėlė tendencija dirbti ne pagal jėgas, taigi aš pasimokiau iš Epafrodito. Kiek daug mūsų  dėl darbo, karjeros, mokyklos, savanoriavimo, mokesčių mokėjimo  už vaikus ir t.t. nualino save dirbdami iki ligos dėl išsekimo kaip Epafroditas? Nuodėmės prieš kūną pasilieka ir pasireiškia kūne.

Apie antikinio Korinto kultūrą yra daug žinių. Tai buvo uostas, jo šūkis buvo „laisvė ir žinios“, tai buvo miestas, kur kartu gyvavo 3 kultūros: romėnų, graikų ir žydų. Verslo savininkai nebendravo su doko darbininkais ir krovikais. Ir šiandien nedaug kas skiriasi. Tokia buvo miesto kultūra.

Bet Apd18:7-8 sako mums, kad visose tose 3 grupėse buvo daug tikinčiųjų. Tos 3 kultūros su visu jų kultūriniu „bagažu“ susitikdavo romėno Gajaus Justo taip pat ir Krispo sinagogos vyresniojo namuose.

1Kor11:18-32 Paulius kritikuoja kai kuriuos jų, nes jie atsisako valgyti Viešpaties Vakarienę su kitais (Justo namuose), susitikdavo atskirai ir valgydavo Viešpaties vakarienę su saviškiais. Paulius sako, kad jie gali valgyti bet kada savo namuose, bet jie

paniekina Kristaus kūną jį skaldydami.

Jis sako jiems, kad jie turi teisingai  atskirti Viešpaties kūną ir susijungti su kitais. Jis taip rašė apie prietarus:

9 Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.

30 Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių.

31 Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami.

32 Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.“( 1 Kor11:29-32)

Korintiečių atveju tai, kad jie nemėgo vieni kitų atvėrė duris ligoms. 3-iame šio pirmo laiško skyriuje Paulius sako, kad jie susiskaldė į mažas grupes, vienas sekė Apolą, kitas Paulių, ir t.t. Jis liepė jiems liautis tai daryti. Jis liepė jiems liautis tai daryti ir augti. Vienintelis dalykas, kas svarbu, tai Jėzus, Jis –tai, kas visiems bendra.

Tie, kurie atsiskyrė nuo kitų neteko dieviško išgydymo; Paulius nurodė jų ligos priežastį, bet nepasiūlė maldos už juos- jie padarė tai sau patys. Jie pasakė, kas jiems nereikia kitų. Jiems patiems reikėjo pakoreguoti savo nuostatas ir tai būtų uždarę duris jų ligoms. Jie turėjo teisti patys save.

Tai rimta, žmonės. Žmogaus prigimtis nori eiti lengvu keliu, kai nėra jokios atsakomybės, tik trumpa malda:“ prašau Dieve, išgydyk mane ir neliesk mano širdies problemų.“ Bet jei tu tai pats sau padarei, išgydymo nebus. Gailestingumas bus su Epafroditu, kuris atsigavo, bet nepatyrė staigaus išgydymo.  Akivaizdu, kad ne kiekviena liga ir būklė yra dėl to, kad „žmonės padarė tai sau patys“, bet jeigu detaliau pastudijuosime, pamatysime, kad yra tokių, kuriuos galime priskirti grupei „jie padarė tai sau patys“; kaip ir Epafroditas ir kai kurie korintiečiai (ir Džonas, juokinga).

Kitą savaitę apie tai kaip suderinti mediciną ir tikėjimą, ir ką Jėzus išgydė evangelijose...Ne tai, ką manote! Iki tada, visus laiminu.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com

Pamoka, kurią išmokau. 3d. „Teisumas visų pirma natūraliai“

John Fenn, 2018 m. birželio8d.

Sveiki,

Aš labai atvirai dalinausi apie savo pastarojo laiko bendravimą su Viešpačiu ir Tėvu apie tai, kad nedisciplinavau savęs neskirdamas vienos dienos savaitėje tik poilsiui, ir kad tai sukėlė galvos svaigimą , kuris prasidėdavo, kai būdavau labai  pavargęs. Praeitą savaitę: Paulius 1Korintiečimas rašė, kad nuodėmės kūnui pasilieka ir pasireiškia kūne( kalbant moderniais terminais).

Mes tai instinktyviai žinome, bet tai padės mums ieškant išgydymo suprasti, ką mes turime padaryti natūraliai ir, ko mes galime tikėtis iš Dievo, kad Jis padarytų antgamtiškai.

Mūsų kūnai yra iš žemės ir vėl taps tomis medžiagomis, iš kurių sudaryta žemė, o mes gausime kūnus iš dangiškos medžiagos, tai reiškia, kad nežinojimas neapsaugoja mus nuo pasekmių to, ką padarėme kūne. Jei jūs žengsite į šoną nuo skardžio krašto, jūs nukrisite ant žemės. Nežinojimas neapsaugo nuo gamtos dėsnių veikimo.  Mūsų kūnas reaguoja  taip kaip ir visa fizinė visata ir neapsaugotas nuo pasekmių  veiksmo ir atoveiksmio, kuriam pavaldi fizinė visata, ir kurioje mes dabar gyvename. Mes gyvename ant žemės, taigi mes atsakingi už žemės dalykus.

Krikščioniams dėl to sunku, nes daugelio tarpe populiari  klaidos kultūra, kuri teigia, kad Dievas jiems padarys išimtį dėl mūsų nežinojimo ar nepaklusnumo natūraliuose dalykuose, arba dėl ignoravimo sveiko proto gyvenime ar versle. Tai neteisinga. Kol aš sugrįšiu prie išgydymo, aš turiu paaiškinti principus naudodamas kitus pavyzdžius. Jis nėra jūsų tylus partneris, kuris palaiko jus, kai darote tai, kas neteisinga. Turiu omenyje, kad jūs  vis tiek turite daryti tai, kas yra teisinga ir tinkama su visu stropumu, nes Jis nedovanos tingėjimo ar nepaklusnumo ar nesąžiningumo arba, kad neatlikote to, ką turėjote natūraliai atlikti. Natūralūs dalykai yra čia žemėje ir todėl jie yra  mūsų atsakomybė. Po to, kai mes padarome tai, kas tinkama ir teisinga, moralu ir teisinga natūraliai, TADA Dievas įsiterpia , nes tada teisumo srovė leidžia Jam plaukti į mus. Pavyzdžiai apie darymą , kas yra teisinga iš Jėzaus gyvenimo. Pažiūrėkime Į Jėzų, kai Jis pamaitino 5000 ir kitą kartą 4000 vyrų, plius moteris ir vaikus. Ką Jis padarė, kas yra teisinga natūraliai? Visų pirma Jis suskirstė juo į grupes (Morkaus 6:40) po 50 ir 100. Tai reiškia, kad tie 20,000 žmonių visų pirma turėjo susėsti į 200-400 grupių po 50-100 kiekvienoje.  Pamąstykime apie - aš mąsčiau- įsivaizduokime, kad  VISŲ PIRMA , prieš įvykstant stebuklui, Jėzus liepė mokiniams suorganizuoti tą didelę daugybę žmonių. Kai jie tai padarė, įvyko stebuklas.

Jis neišliejo palaiminimų, kol viskas nebuvo tinkamai suorganizuota. Jei ne taip būtų sukurtas pasaulis, mes turėtume gamtoje netvarką. Tikrai taip. Tai kodėl žmonės mano, kad jie gali ignoruoti darymą to, kas teisinga natūraliai ir tikėtis, kad Dievas palaimins? Tai klaida. Tai tinka gyvenimui, kūnui,  sveikatai, verslui, pinigams ir santykiams - viskam. Mes taip pat žinome, kokią infrastruktūrą Jėzus nustatė prieš įvykstant stebuklui, pradedant nuo grupių sudarymo iki trupinių surinkimo po valgymo į pintines- vienu atveju buvo 5, o kitu atveju 7 pintinės. (Mato16:8-10)

Dievas pažadėjo neduoti mums daugiau, nei mes pajėgiame pakelti (Korintiečiams10:13). Tai reiškia, kad Jis ne tik apribos priešo atakas ir paruoš kelią jų išvengti, bet tai tinka ir palaiminimams. Jis neduos jums daugiau, nei galite pakelti.  Taigi, jeigu jūs netvarkote teisingai savo pinigų dabar, Jis negali jums duoti daugiau. Tėvas galėjo padauginti  maistą Jėzaus gyvenime, ir tai palaimino kitus dalinai dėl to, kad Jėzus taip suorganizavo žmones, kad jie galėjo priimti šitą didžiulį palaiminimą.  Tėvas neduotų Savo Sūnui daugiau nei Jis gali pakelti, ir argi mes nesidžiaugiame, kad Jis tai galėjo padaryti!  Tas pat tinka ir mūsų sveikatai - ar tu įsisavini maistą, kurį valgai tinkamai?  Kodėl Jis turėtų palaiminti  ir duoti daugiau veiklos, daugiau verslo, daugiau dalykų, kuriuos turi atlikti, jei fiziškai nepajėgi padaryti nei to, ką dabar darai? Daugiau apie tai vėliau...bet pirmiausia grįžkime prie pradinės temos... Pamąstykime apie vandens pavertimo vynu stebuklą.  Jono 2:5-6 mums sako, kad motina liepė Jam daryti tai, kas teisinga. Iš karto Jėzus apsidairė ir pamatė 6 akmeninius indus vandeniui 2 ar 3 saikų talpos. Saikai galėjo būti skirtingi, bet 1 saikas 8 galionų (30litrų). Taigi Jėzus panaudojo 6 akmeninius indus vandeniui, pripildytus 16-24 saikų (60-90litrų) ir pavertė juos vynu.

Bet atkreipkite dėmesį. Jis pametė indus vandeniui, aišku, kad Jis kažko ieškojo, kad suorganizuotų palaiminimą, pritaikė jų paskirtį savo tikslui, pripildė juos vandens iki kraštų, ir tada įvyko stebuklas. Jis nedarys stebuklo, jei  jūs nedarysite to, kas yra teisinga, visų pirma, natūraliai.  Jis gali jums duoti tik tai, ką jūs galite paimti. Mozė turėjo izraelitus nuvesti iki jūros krašto, ir tik tada jūra prasiskyrė. Taigi visų pirma paruošk savo širdį, tada tavo gyvenimas išlaikys palaiminimus.

Tas pat tinka išgydymams. Žiūrėkime, ką mes valgome, ką mes darome, kokius stresus patiriame. Mes norime, kad Dievas išlietų daugiau savęs į mūsų gyvenimą, bet nesame geri tvarkytojai to, ką turime dabar, todėl Jo rankos yra surištos.

Asmeninis pavyzdys

Prieš kelis dešimtmečius, o tai dabar atrodo lyg kitoje galaktikoje- seniai, seniai, aš turėjau dvi picų išvežiojimo įmones. Mūsų pelnas po visų išlaidų siekė 20% . Tai reiškia, kad kiekvienam picų pardavimui už 10$ kompanija galėjo padėti į banką 2$. Tai mes vadinamo „tinklo“ pelnu - pelnas, kuris po kitų išlaidų likdavo mums. Tie 2$ buvo atidedami tolimesnei plėtrai. Dalis pelno buvo naudojama darbuotojų premijavimui ir t.t.

Visos kitos išlaidos  buvo padengiamo si6 t7 8$. Mano atlyginimas, atlyginimai 65 darbuotojams, naujų produktų įsigijimas, patalpų nuoma, mokesčiai ir pan.- tam buvo sunaudojama 8$ iš tų 10$, uždirbtų parduodant. Būtų neteisinga, jei būčiau paėmęs tą 10$ uždirbtų dolerių ir atidavęs savo žmonos giminei, ar vaikams, arba būčiau nusipirkęs už juos ką nors sau. Iš tos 10$, 8$ turėjo būti investuoti į žmones, produktus ir papildomas išlaidas.

Nors aš vėl ir vėl aš sutinku žmonių, kurie pasiima tuos grynuosius, kurie uždirbami iš prekybos, ir nedisciplinuoja savęs, kad atidėtų 8$ verslui, o  tada jie nori, kad Dievas arba/ir kiti juos gelbėtų.  Tai NETEISINGA. Jis leis jų verslui sužlugti , todėl kad pinigai yra žemėje ir mes atsakingi daryti tai, kas yra teisinga. Mes negalime elgtis neteisingai, ir prašyti Dievą ištaisyti tai, kas įvyko dėl mano nepaklusnumo. Dvasiškai kalbant, Jis mylės jus ir padengs jūsų nuodėmes. Natūraliai kalbant – jūs atsakingi daryti tai, kas yra teisinga.

Pinigai yra iš šios žemės ir todėl mes už juos atsakingi, o ne Dievas. Jis leis jums patirti bankrotą, nes jūs pažeidė teisumą. Nuodėmės, kurios priklauso žemei ir pasiliks žemėje, jei taip galima pasakyti. Jie nusidėjo prieš savo verslo kūną, taigi jų nuodėmės pasireikš kūne.

Kitą savaitę - pavyzdžiai iš Naujojo Testamento apie tai kaip subalansuoti stebuklingą išgydymą su tuo, kas yra teisinga natūraliai. Iki tada, visus laiminu,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus:  cwowi@aol.com 

Pamoka, kurią išmokau. 2d. “Klausyk savo žmonos”

John Fenn, 2018m. birželio 1d.

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kaip aš pirmą kartą patyriau galvos svaigimą. Tai visada įvykdavo, kai aš būdavau labai fiziškai pavargęs.

Tai atsitiko praeitų metų (2017) kovo mėn. Lietuvoje. Mes buvome namų surinkime nuostabioje Klaipėdoje.  Aš pažvelgiau į lubas garbinimo metu, ir staiga aš jau negalėjau atskirti, kur viršus, kur apačia. Tada mane supykino, aš nubėgau į vonią ir išvėmiau nuostabius priešpiečius, kuriuos mes ką tik buvome suvalgę. Visi tada už mane pasimeldė, ir kuriam laikui pasijaučiau geriau, bet tai mane labai sukrėtė, nes tai nutiko viduryje kelionės, kuri buvo labai užimta.

 Ir štai 2018 gegužės mėn. daugiau kaip po metų mūsų Olandų konferencijoje galvos svaigimas vėl pasikartojo.

 

Konferencija Olandijoje

Buvo nuostabus gilus penktadienio vakaro garbinimas, mes taip išreiškėme savo meilę Viešpačiui, o  Jis dainavo mums pranašiškai per pranašiškas Brian atliekamas giesmes( Brian yra mūsų jauniausias sūnus, jis tada vedė garbinimą). Staiga mano akys buvo atvertos matyti dvasinę sritį, ir ten buvo Viešpats. Jis vaikščiojo žmonių tarpe, dėjo ant kai kurių rankas, gydė jų emocijas ir susižeidimus, patraukdamas gilų sielvartą ir liesdamas giliai paslėptus labai asmeniškus skausmus ir žaizdas...bet kai paprašiau, kad Jis uždėtų rankas ant manęs, Jis atsakė:“ Ne. Aš čia, kad tarnaučiau širdims ir sieloms. Tu padarei tai sau pats.“

Šeštadienio rytą galvos svaigimas vargino net stipriau nei anksčiau. Tą naktį aš miegojau apie 5 valandas, ir 2 kartu buvau nubudęs, nes vonios kambaryje buvo judesiu aktyvuojamas apšvietimas, šviesa užsidegdavo, kai vonios durys atsidarydavo ir jos nebuvo galima užgesinti nuspaudus mygtuką, reikėjo laukti kol užges pati. Taigi kambarys staiga  nušvisdavo skaisčia šviesa lyg vidurdienį, o mes abu pašokdavome ir tik po kurio laiko vėl galėdavome užmigti.

Tą rytą mane pykino, bet po kurio laiko tai praėjo ir aš pasijutau šiek tiek geriau, nors vis tiek man reikėjo sutelkti visą savo dėmesį, kad padėčiau vieną savo pėdą prieš kitą ir galėčiau vaikščioti tiesiai. Šeštadienio rytą aš mokiau sėdėdamas, užuot stovėjęs, visiems trumpai paaiškinau apie galvos svaigimą, ir tada pasišalinau priešpiečių.

Aš grįžau į savo kambarį, atsiguliau, paprašęs kitų vadovauti klausimų/atsakymų apie namų surinkimą popietei.

Ką pasakė Tėvas

Aš buvau savo lovoje, gulėjau ant dešinio šono, nes gulint ant kairio sukdavosi galva. Aš paklausiau Tėvą, kodėl Viešpats neišgydė manęs tą naktį, kai Jis buvo susirinkime. Kodėl Jis pasakė:“ tu padarei tai sau pats“, Jis atsakė nedelsdamas:

„Tu padarei tai sau pats. Aš jau kurį laiką stengiausi tau pasakyti, kad kiekvieną savaitę vieną dieną skirtum visą tik poilsiui, bet tu nepaklusai.“

Aš atsakiau:“ Bet Tėve, nuo paauglystės aš sakiau, kad man bus kaip Mozei:“ Jo akys nenusilpo, ir natūralios jėgos neišseko“*. Taigi mano kūnas turėjo klausyti manęs, kaip jis darė kitais atvejais. „( Mano akys mato dar geriau nei 20/20, aš niekada neturėjau sugedusio danties, galiu dirbti daugiau nei daugelis mano amžiaus vyrų ir nestokoju energijos net dabar, kai man 60metų.) (Įst 34:7)

Jis atsakė taip, kaip niekada nesu girdėjęs anksčiau:“ Tai tiesa, bet tavo kūnas yra iš žemės, ir tau reikia išmokti prisitaikyti.“ Tai mane sukrėtė, bet sutiko su tuo, kad ieškojau šio atsakymo maždaug kelis pastaruosius metus; pusiausvyra tarp išgydymo ir senėjimo proceso. Aš vis dar tikiuosi pragyventi savo vėlyvuosius metus  turėdamas gerą sveikata ir pilnas energijos, ir Jis nesakė, kad to nebus. Bet Jis sakė, kad aš senstu,  kad  mano kūnas yra iš žemės ir nyksta, todėl reikia prisitaikyti.

Kai aš gaunu maldos poreikį, pvz.: duktė prašo išgydymo savo 97metų krikščionei motinai, aš padarau pauzę, nežinodamas, ar nedelsiant turiu prašyti Tėvą išgydymo, o gal tai jos laikas eiti namo ir duktė prašo todėl, kad nenori patirti netekties mirus motinai. Aš ilgai norėjau suprasti santykį tarp senėjimo ir išgydymo. Kur yra skiriamoji linija tarp kūno, „kuris yra iš žemės ir nyksta“ ir dangiško išgydymo.

Kai Tėvas pasakė, kad mano kūnas yra iš žemės todėl nyksta, ir man reikia išmokti prisitaikyti, Tai išryškino naują tikslą- mokytis prisitaikyti. Hmmm...

Ne tik prisitaikyti, bet mokytis kaip prisitaikyti...ir vėl,- tai procesas!

Bet palaukite, dar ne viskas...

Jis tęsė: “Tu turi klausyti  savo žmonos. Barbara žino, kaip visą dieną skirti poilsiui ir jau kurį laiką sakydavo tau tai daryti. Ji buvo mano patvirtinantis balsas, kai aš darbavausi tavo viduje  jau kuris laikas asmeniškai dėl šito. Bet tu neklausei. Tau dar kartą teks tai pakartoti.“

Bet aš nenoriu tai praeiti dar kartą!

Korintiečiams 6:18 Paulius pasidalina principu, kurio kontekstas yra seksualinė nuodėmė, bet pritaikymas yra apskritai apie nuodėmę prieš kūną:

„8 Saugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui.

Principas sako, kad nuodėmės prieš kūną pasilieka ir pasireiškia kūne, - tai dalykai, kuriuos darome sau mes patys. Mes žinome tai instinktyviai- rūkorius, suserga plaučių emfizema( vert. plaučių išsipūtimas) ar plaučių vėžiu, viršsvorį turintis asmuo, turi problemų su sąnariais ir pėdomis. Tai reiškia, kad didžia dalimi, tai mes padarome sau patys, arba buvome tokiame strese, kad prasidėjo galvos skausmai ar sumaištis galvoje, arba organizmui ėmė trūkti vandens arba ėmėme alpti- jei mes nusidedame prieš kūną, ta nuodėmė pasiliks ir pasireikš kūne.

Prieširdžių virpėjimas(AFib ang.) su kuriuo kovoju pastaruosius 3 metus,- tai padariau aš sau pats. Buvo karšta diena 115F(49C), sunkiai dirbau, buvau apsirengęs, kaip visada priversdamas save, šiek tiek trūko skysčių...ir staiga pajutau smūgį krūtinėje, pasijutai alpstantis turėjau atsisėsti ir mano širdis drebėjo...vėliau aš supratau, kad aš pats buvau priežastimi savo širdies prieširdžių virpėjimo.

Aš greitai atsigavau ir būčiau nesupratęs to, jei ne medicininė apžiūra po kelių mėnesių- ir aš tikėjausi, kad ta mano būklė vėliau šiais metais bus išgydyta medicinos pagalba, bet aš pats tai sau padariau. Tą patį galiu pasakyti ir apie galvos svaigimą...Tėvas darbavosi manyje, kad vieną dieną per savaitę skirčiau visą laiką poilsiui. Tai man naujas įprotis/aš buvau tas, kuris eidavau į lovą 11 arba 12, keldavausi 5arba 6 ryto...ir dariau tai reguliariai...kaip tai pavadinti...hmmmm

Naujajame Testamente yra daug pavyzdžių, kurie padės mums suprasti, kur yra skirianti linija tarp tikėjimosi dieviško išgydymo ir išgydymo procese. Apie tai rašysiu kitą savaitę, iki tada

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com 

Pamoka, kurią išmokau 1d. „ Tu pats sau tai padarei“

John Fenn, 2018. Gegužės 25d.

Sveiki,

Dauguma jūsų žino apie mano gyvenimą, ir pažįsta mano atvirumą. Aš nuolatos  dalinuosi apie  įvairius dalykus iš mūsų gyvenimo pradedant tuo, ką juokingo pasakė mano vyriausias neįgalus sūnus, iki bendravimo tarp manęs ir Barbaros, ir kai kuriais dalykais, ką man neseniai pasakė Viešpats, kaip sakoma, „ dar karšta informacija“.

Mano galvos svaigimas

Prieš porą metų daug keliavau, dalyvavau įvairiuose susirinkimuose, ir dar darbas prie namų, todėl  buvau labai pavargęs. Kiekvieną savaitę turiu skirti laiko Krisui, tarnavimo įsipareigojimai melstis, studijuoti, rašyti, susirašinėti, elektroniniai laiškai, Skype ir pan., - ir tai nuolatos, nes pasaulinis namų surinkimų ir draugų tinklas auga, taip pat dar tie, kurie nedalyvauja namų surinkime, bet yra palaiminti tų mokymų, kuriais dalinuosi.

Buvau linkęs miegoti tik 5-6 valandas, turėjau daug energijos ir man reikėjo veiklos. Neveiklumas man kančia. Man reiki a kažką veikti ir kiekvieną dieną išeiti iš namų. Retai pasitaiko diena, kai neišeinu į lauką.

Tą rytą aš atsisėdau ant lovos krašto ir staiga negalėjau atskirti, kur viršus, kur apačia, kur dešinė, kur kairė. Taip nebuvo, kad staiga pasaulis ėmė suktis, bet aš negalėjau suvokti, kur apačia, kur viršus, suvokti to, ką sakė man akys. Tai buvo galvos svaigimas, ir man atrodė, kad pasaulis greitai sukasi apie vertikalią ašį, tai svaigimas: staigus negalėjimas suvokti, kur viršus, kur apačia, kur dešinė, kur kairė. Pasaulis nesisuka kartu su galvos svaigimu, tik asmuo negali atskirti viršau nuo apačios, dešinės nuo kairės.

Aš nedelsiant ėmiau mąstyti, kas yra viršus, kas yra apačia, kairė, dešinė. Prisimenu, žiūrėjau į raudoną elektroninio laikrodžio šviesą ant naktinio staliuko ir sutelkęs į tai dėmesį nusileidau ant pagalvės, gulėjau taip ant kairio šono, kol viskas sugrįžo į normalias vėžes.

Bandžiau įvairius variantus. Supratau, kad galiu gulėti ant kairio šono arba ant nugaros, bet jei nors šiek tiek gulint ant nugaros pasukdavau galvą į dešinę vertikaliai ir nukreipdavau žvilgsnį į lubas, vėl imdavo svaigti galva. Aš greitai pasukdavau savo galvą atgal į kairę ir sustodavau. Aš negalėjau pasisukti, nei gulėti ant dešinio šono, nes svaigimas sugrįždavo, užliedavo, kaip banga.

Vien tik atsisėsti ir vaikščioti reikėdavo didžiulių pastangų susitelkti į tai, ką sakė man akys, ir kad  pasakyčiau savo protui, kas yra teisinga. Statydamas vieną pėdą prieš kitą turėdavau prasiveržti, kiekvieną žingsnį patvirtindamas prote, kad tai teisinga ir į tai reikia susitelkti.

Aš kovojau, kad daryčiau viską teisingai, sutelkdamas į tai savo protą.

Yra laikas įsakinėti kūnui ir laikas- klausyti savo kūno.

Kai kurie krikščionys taip pasineria į tam tikro mokymo srovę, kad  ima manyti, jog gali įsakinėti, skelbti, kalbėti žodį ir jis taps realybe, visiškai nepaisydami sveiko proto ir būtino darbo, kurį turi atlikti patys.

Kartą žmogus, kuris dirbo mano raštinėje atėjo pas mane vieną ankstyvą popietę ir paprašė maldos. Jis pasakė, kad kiekvieną dieną tuo metu jam ima skaudėti galvą, ir jis jau meldėsi pats už save, dėjo rankas, įsakinėjo, skelbė, surišo ir išvijo velnią, darė viską, ką tik nujautė reikia daryti, bet nesijautė nuo to nė kiek geriau.

Pagalvojau, kad buvau jo paskutinis šaltinis, po to, kai jis papasakojo, kad visi už jį jau  pasimeldė, ir padarė viską, kad jis išgytų. Mes atsisėdome ir aš padariau tai, ką visada darau, kai kas nors prašo maldos, tai reiškia, sėdėti ir tylomis laukti, kad būtų aišku, ką Tėvas paskys, arba atskleis. Staiga aš išgirdau Tėvą sakant:“ Jam trūksta skysčių. Pasakyk, kad gertų vandenį ir liautųsi gerti kavą, aš jau kalbėjau jam apie šitą problemą.“

Jis buvo sukrėstas, visiškai sukrėstas kokie „nedvasingi“ buvo šitie žodžiai. Jis buvo šiek tiek panašus į Naamaną raupsuotąjį iš 2Karalių 5, kuris stebėjosi įsakymu išsimaudyti 7 kartus Jordane, kad būtų sveikas, bet galiausiai nusižemino ir padarė tai. Mano draugas tikėjosi didžios, garsios, įsakančios maldos iš regėtojo, kad jis atsikratytų to galvos skausmo,“ Gerk vandenį, ir nieko daugiau? Tikrai? Ar tai viskas?“

Kitą dieną jis pasitikrino: ir nuo tos dienos jo daugiau nevargino galvos skausmas. Po metų susitikome ir jis vis dar buvo nustebęs, kad toks paprastas patarimas jį išgydė.

Dalyvavau konferencijoje Olandijoje

Buvau pavargęs po pasiruošimo kelionei jau prieš išvykstant, po įsėdimo ir lėktuvą ir pačios kelionės, ir po to tiesiai atvykome į pačią konferenciją. Pabudau penktadienio rytą ir jaučiau galvos svaigimą, bet nusprendžiau būti sveiku ir elgtis kaip sveikas. Tą naktį, kai mūsų sūnus Brian visus įvedė į gilų garbinimą mano akys staiga atsivėrė Viešpaties sričiai, ten buvo Jėzus.

Aš galvojau, kad Jis prieis ir uždės rankas, bet Jis pasakė :“ Ne, aš čia, kad patarnaučiau širdims ir sieloms šį vakarą. Tu pats sau tai padarei“, ir tada Jis pasisuko ir nuėjo į susirinkusių žmonių tarpą, dėdamas Savo ranką ant kelių žmonių, tai tęsėsi kelias minutes. Po to žmonių liudijimai buvo nuostabūs ir kai kurie atvejai labai asmeniški. Jo artumas buvo TOKS stiprus, ir daugelis buvo paliesti...bet ne aš.

Šiandien jau baigiau straipsniui skirtą limitą. Kitą savaitę pasidalinsiu apie tai, ką Tėvas man pasakė  tą šeštadienio vakarą apie Viešpaties pastabą: “ tu pat sau tai padarei“ ir tai, ką Jis pasakė apie mano sveikatos būklę. Iki tada, visus laiminu.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com 

Aiškinimas, jėgos dovanos. Dvasios dovanos. 5d.

John Fenn , 2018. gegužės 19d.

Sveiki,

.Šią seriją didžiąja  dalimi aš parašiau, norėdamas paaiškinti, kad Dvasios pasireiškimai yra įprastas dalykas ir jie nevyksta su etiketėmis. Asmuo staiga gali kažką suvokti apie draugą ar situaciją, arba  jo  mintyse staiga iškyla draugo veidas ar vardas ir jam ateina supratimas, kad draugui reikia maldos, arba jis patiria dėl kažko stresą. Tėvas duoda tuos išminties ir pažinimo žodžius, kad mes, visų pirma,  galėtume melstis, ir tada galbūt susisiekti su tuo asmeniu.  Bet Jis nesuskirsto  Dvasios pasireiškimų tuo metu pavadinimais – pavadinimai yra tik tam, kad padėtų mums suprasti, kaip Jis su mumis bendrauja.

Esmė tokia, kad šie dalykai yra normali krikščionybė, kuri pasireiškia, kaip gyvenimo dalykai, čia ir ten, kai Jis nukreipia mūsų žingsnius. Mes skaitome evangelijas arba Apaštalų darbus, kuriuose aprašomi tam tikri  laiko periodai. Evangelijos susitelkia į 3 ½ metų, o Apaštalų darbai į daugiau 30 metų laikotarpį, o mes stebimės, kodėl Dievas neveikia per mus taip kiekvieną mielą dieną.

Reikia atmesti tokias neteisingas mintis: “ Kada  Dievas mane  naudos? Aš nieko dėl Jo nedarau ir jaučiuosi toks nenaudingas. “ Susitelkite į tai, kad Jėzus yra jumyse, ir  kai ieškosite Jo, kaip gyvenimo tikslo, Jis suteiks jums galimybes.

Kitos dovanos

Yra kitos dovanos, tokios kaip „energijos“ dovanos, kurias aš paminėjau pirmoje šios serijos dalyje. Šios dovanos įkvepia mus veikti,  motyvuoja mus kažką daryti. Paulius išvardija šiuos  Dvasios pasireiškimus Romiečiams 12:3-8, -tai  davimas, organizavimas, mokymas, gailestingumas, tarnavimas, raginimas, matymas dalykų kaip teisingų/neteisingų ir t.t. Tai daugiau nei mūsų asmenybė, tie dalykai įkvepia mus iš vidaus bendrauti su kitais, ir jie yra tolygūs, pranašystei, nes Viešpaties Dvasia  mums tai  duoda. Paulius sako, kad kiekvienas asmuo turi

savo malonę, ir mes galime gyventi tik savo malonėje, o ne kieno nors kito.

Senajame Testamente mes taip pat matome  daug dovanų ypač, kai buvo statoma Mozės palapinė. Išėjimo 31:2-6; 35: 26-35; 36:1,8 Dievas čia aprašo vyrus ir moteris, kuriuos Jis pripildė  išminties, kaip  jis tai vadina,  dirbti su medžiu, metalu, akmenimis, brangakmeniais, linu, austi, siūti, ir visokių amatų išmanymu, kad jie galėtų statyti tabernakulį. Jie turėjo  „išminties“, arba galime sakyti turėjo talentus ar įgūdžius, arba žinojo, ką jie turėjo iš prigimties, nes Viešpats įdėjo tai į juos. Tie dalykai, kurie motyvuoja žmones yra Dievo Dvasios pasireiškimai, taip kaip ir pranašystė ar išgydymai!

Likusios  charizmatinės dovanos, kurių aš neminėjau,  - tai išgydymai, ypatingas tikėjimas, ir stebuklai. Kad pamatytum, kaip pasireiškia šios dovanos, turi būti specialioje situacijoje. Dauguma mūsų nenori būti tose situacijose, kuriose reikia ypatingo tikėjimo ar stebuklų. Žmonių išgydymai yra dvasios pasireiškimai, taip kaip ir pranašystė, arba išmanymas, kaip dirbti su audiniais ar medžiu. Graikų kalboje  „išgydymai“  yra daugiskaita.

Išgydymų dovanos

Kai kurie žmonės atranda savyje, kad turi dovaną tam tikriems išgydymams. Vieniems, ar gal net visiems,  tai gali būti raumenų/kaulų problemos, jie deda rankas ir tai būna pagydyta. Kitiems galbūt cirkuliacinė ar kūno elektros sistema, kurios išgydymui jie turi dovaną.  Būna įvairiai. Tai nereiškia, kad būtent tokį ar kitokį pasireiškimą asmuo gali tikėtis pamatyti, nes visiems mums pasakyta dėti rankas ant ligonių. Šventoji Dvasia pasireikš kaip reikės, užuot prisirišus prie vienos ar kitos dovanos. Kitais žodžiais, mes turime Tą, kuris pasireiškia Pats mumyse dėl  to asmens už kurį meldžiamės gerovės, užuot apsiribojęs tik  vienu Dvasios , ir tai viskas ko mums reikia.

Stebuklai, tokie kaip duonos padauginimas, kirvis iškylantis į vandens paviršių, vandens praskyrimas, nėra įprasta, bet jie nutinka  situacijose, kuriose reikia tokio Dvasios pasireiškimo. Specialus tikėjimas pasireiškia  dėl našlės laidotuvių metu, ar  dėl kažko, kas staiga gavo žinią apie tragišką situaciją, ir jie žinos, kad jų mylimieji yra saugūs, tai skirta „įdėti“  į tą asmenį  ypatingą  tikėjimą ypatingose aplinkybėse.

Mes turime tą šaltinį mumyse

Jūs niekada neatsidursite situacijoje, kur Jis  neatliktų to, ką turi padaryti, kad tik jums padėtų. Nors tam tikri  Dvasios pasireiškimai plaukia su  jūsų asmenybe galbūt geriau nei su kitų asmenų, jūs visada turite Dvasią savyje, taigi ko tik jums reikia, Jis padarys- jūs neturite x dovanų ir blogai, kad jūs atsiduriate situacijoje, kur reikia y dovanų!

Jis bendrauja su mumis pagal tai, kaip Jis mus sukūrė

 Kitą dieną po to, kai mūsų surinkime, kur aš buvau tarnautojų komandos nariu,  kalbėjo žymus mokytojas, pas mane atėjo biblijos mokyklos studentė ir pasakė:

„ Aš norėčiau, kad Viešpats kalbėtų man taip, kaip Jis kalba jam. Viešpats kalba jam tiesiogiai ir taip tiesiai.“

Aš paklausiau jos, ką ji darytų, jie Viešpats kalbėtų jai taip tiesiai.“ Ji atsakė; „nežinau, galbūt paskęsčiau ašarų jūroje, nes tai taip griežta.“ Ir vis tiek ji norėjo tokio tiesumo. Tai, ką aš pasakiau,  padėjo jai susigrąžinti pozityvų požiūrį į savo gyvenimą. Jis sukūrė ją būtent tokią, ir Jis kalbės jai švelniai, proceso metu , užuot iš karto konfrontavęs.  Ji atrodė nustebusi, nes visada pavydėjo žmonėms, kuriems Viešpats kalbėjo tiesiai. Tą dieną ji išmoko, kad kai kuriems  žmonėms tikriausiai patinka, kai Jis su jais lėtesnis ir švelnus, ir taip  ji atgavo ramybę.

Žmogaus asmenybė gali natūraliai  gerai plaukti kartu su pranašyste, ypač jei jis natūraliai  linkęs padrąsinti, arba yra pasakotojas, arba natūraliai linkęs guosti.  Bet tas asmuo nebūtinai natūraliai plauks dvasių atpažinime, nes čia kartais tenka konfrontuoti ir būti tiesmukam ir  dažnai kalbėti veidas į veidą.

Asmuo, kuris sėdi tyliai ir stebi, gali natūraliai plaukti išminties žodyje, ir galbūt specifiniuose išgydymuose, tačiau jiems nebus duota pranašystė ar kalbų aiškinimas. Paulius sakė korintiečiams: „ neišmintinga lyginti save su savimi. „ Tai geras patarimas. Nežiūrėk, kaip Viešpats bendrauja su kitais arba kaip Jis veikia per kitus, susitelk  į Kristų savyje, išmok pastebėti, kaip Jis veikia tavyje. Labai dažnai Jis yra viduje ir kalba vienu būdu, bet asmuo yra toks nelaimingas, kad jis nekalba ar nepasireiškia  per jį tokiu būdu kaip per x asmenį, todėl neišgirsta Jo balso, ir nepastebi Jo dovanų ir to, kaip Jis nori tekėti per jį.

Visų pirma, išmok nukreipti savo protą ir dėmesį nuo natūralių pojūčių į savo dvasinį žmogų, daryk tai reguliariai ir lavinkis tame. Pajusk Jo artumą bet kuriuo metu, kai tik nori. Jei išmoksi tai daryti, tai Jis pasirūpins pats kaip pasireikšti tavo gyvenime, nes Jo buvimas mumyse yra svarbiausia, ir į tai reikia sutelkti dėmesį. Iš to intymumo ir artumo išplauks viskas, ko jums reikia gyvenime.

 Nuostabi malonė! Kitą savaitę- nauja tema, iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com