Namų Bažnyčia

 

2026 m. spalio naujienlaiškis

Sveiki visi,

Pastebiu, kad Viešpats nuolat kreipia mano dėmesį į tai, kaip paprasta vaikščioti su Juo; galbūt ir jūs pastebite Jį tai darant.

Tai daugiau nei vien senėjimas. Jaučiu, kad tiems, kurie turi ausis girdėti, Jis sako, jog prašo savo kūno grįžti prie tikėjimo paprastumo, prie mūsų pirmosios meilės. Tikiu, kad taip Jis iš dalies ruošia mus sunkiai ateičiai (Vakaruose). Kai žmogus susitelkia į paprastą pasitikėjimą Viešpačiu, tuomet niekas, kas jo laukia, negali jam iš tiesų pakenkti.

Jauni žmonės kopia į kalnus, keliauja į tolimiausius žemės kampelius, kad pamatytų naujų vaizdų ir patirtų visa, ką gali pasiūlyti pasaulis. Jie veržiasi kilti karjeros laiptais ir galbūt nepaliaujamai treniruoja savo kūną, kad „palaikytų formą“. Tačiau vieną dieną, kai jau įkopė į tą kalną, nukeliavo ten, kur norėjo, darbe pakilo tiek aukštai, kiek galėjo, ir pamatė, kaip jų kūnas priešinasi pastangoms išlikti jauniems, prasideda naujas gyvenimo etapas. Jie supranta, kad jų kūnas keičiasi, o tikslų, kurie anksčiau jiems tiek daug reiškė, jų akiratyje jau nebėra.

Jie įžengia į pusiausvyros etapą (arba jos ieško), tiesiog gyvena, tęsia savo susikurtą gyvenimą, vaikščiodami su Viešpačiu. Kai kurie svarsto, ar Viešpats yra jiems numatęs dar ką nors, ar, vidutiniame amžiuje sulėtinę gyvenimo tempą, jie neprasilenkė su Juo. Michėjo 6:8 žodžiai ima įgauti prasmę ir teikia paguodą bei ramybę: „Jis parodė tau, žmogau, kas gera ir ko YHWH iš tavęs tikisi: elkis teisingai, mylėk gailestingumą ir nuolankiai vaikščiok su savo Dievu.“

Tam yra dvasinių paralelių.

Mums sakoma: „Trokškite „logiškojo“ (gr. logoikos) Dievo Žodžio, kad augtumėte kaip naujagimiai.“ (1 Petro 2:2) Ar prisimenate tą pirmąjį nepasotinamą alkį sužinoti viską, ką tik galite, apie Bibliją, Šventąjį Raštą, Žodį? Jei tai skaitote ir atpažįstate save – puiku! Sekite tuo alkiu, mokykitės visko, ko tik galite, atskirkite teisingą ir subalansuotą mokymą nuo nesubalansuoto. Tai yra brendimo dalis. Ar prisimenate mažylį, kuris labai mėgo brokolius, o dabar gali juos palikti lėkštėje? Vaikas geria pieną, paskui valgo įvairų iki skystos konsistencijos sutrintą maistą, o išdygus dantims išmoksta valgyti dar įvairesnį maistą. Jis palieka pieną ir skystą maistą, kad atrastų kietą maistą.

Dvasinis augimas yra panašus. Mums sakoma nebūti tarsi vaikams, kuriuos vėjas ir bangos blaško šen bei ten, pasiduodantiems kiekvienam naujam mokymui ir pasirodžiusiam vadinamajam apreiškimui, tarsi mažiems vaikams, kurių dėmesį taip lengva išblaškyti. (Efeziečiams 4: 14) Kai jau esate ištyrinėję visus šalutinius mokymus, o jūsų aplankytų bažnyčių sąrašas ilgas kaip ranka, prasideda naujas etapas: jūs įsitvirtinate ir nurimstate, kad tiesiog vaikščiotumėte su Viešpačiu, vaikščiotumėte su Tėvu, ieškodami dvasiškai bendraminčių žmonių.

Tačiau pažinojau daug dvasinių kūdikių, kurie Viešpatį pažįsta jau dešimtmečius, bet taip ir neišaugo iš kūdikystės. Pasak Pauliaus, dvasinį kūdikį galima atpažinti iš to, kaip greitai jis įsivelia į vaidus ir susiskaldymus ir kaip jį blaško nesubalansuoti mokymai bei įsitikinimai. 1 Korintiečiams 3: 1–3 Paulius jiems sakė, kad jie buvo tokie dvasiniai kūdikiai, jog net negalėjo priimti pieno, kuriuo jis juos maitino. Jų vaidai, pavydas ir susiskaldymai liudijo jų dvasinę kūdikystę.

Atrodo, kad Viešpats stebi, kaip tyrinėjame kiekvieną naują mokymą ir „apreiškimą“, su kuriuo susiduriame, kad pažintų mūsų širdį. Jis leidžia mums spręsti vaidus ir susiskaldymus, nes visa tai atskleidžia arba kūdikystę, arba augimą, kai ugdomas įžvalgus dvasinis suvokimas, nepaisantis to, kas neveda mūsų arčiau Jo.

Jis viliasi, kad suvoksime, jog Jis yra Tiesa, atsisakysime to, kas nesvarbu, liausimės būti blaškomi pirmyn ir atgal tarsi maži vaikai ir subręsime. Jis laukia tos dienos, kai vėl susitelksime į tą paprastumą, kurį turėjome pirmą kartą atėję pas Jį. Atsisakę visų kitų nukrypimų (mokymų ir „apreiškimų“, vaidų ir susiskaldymų), susigrąžinsime savo pirmąją meilę. Vakarų krikščionybei artėja laikai, kurie privers apsispręsti tuos, kurie, turint omenyje, kiek laiko Jį pažįsta, kiek per ilgai mėgavosi dvasine kūdikyste.

Melsdamasis dėl 2027 metų ir klausdamas, kaip pasirengti pokyčiams, su kuriais galime susidurti, mintimis svarstau įvairias galimybes, tačiau esu nuolat grąžinamas prie paprastumo. Mano dvasioje yra ramybė. Protu svarstau, kaip viskas klostysis, bet vėl nukreipiu mintis į ramybę savo dvasioje. Jis visada aprūpindavo, aprūpina dabar ir aprūpins ateityje. Dievo ekonomika nėra saistoma žmonių ekonomikos. Jis yra karalių Karalius, todėl Jo valdžia galingesnė už žmonių valdžią.

Tiesiog eikite su Juo. Jokūbas savo laiško 3: 14–18 rašė, kad šios žemės išmintis yra sumaištis, gimusi iš vaidų, ir yra „juslinė“, tai yra sutelkta į pojūčius (į tai, ką jaučiame, į emocijas). Čia vartojamas graikiškas žodis psuchikos, reiškiantis „sielos“. Toliau jis sako, kad Dievo išmintis yra iš aukštybių, ji teikia ramybę, yra taikinga, supratinga ir brandina teisumo vaisių.

Kai pradedame atsisakyti dalykų, kurie apsunkina mūsų gyvenimą ir tikėjimą, gauname ramybę. Iš tiesų viskas į tai ir susiveda – į ramybę. Tačiau turime nuraminti protą ir emocijas, kad mūsų dvasioje esanti ramybė galėtų „iškilti“ į mūsų mintis. Turime ilsėtis, liautis nerimavę. Atpažinę tą ramybę, patys renkamės, ar ją priimti, ar ne. Kolosiečiams 3: 15 sakoma: „Teviešpatauja jūsų širdyse Dievo ramybė, kuriai esate pašaukti viename kūne, ir būkite dėkingi.“

Graikiškas žodis, čia išverstas „viešpatauti“, yra „brabueo“ ir reiškia „būti teisėju“, „spręsti ginčą“.

Paulius sako, kad leistume Dievo ramybei būti teisėja mūsų širdyse. Pagalvokite: jūsų dvasioje yra ramybė, o tada internete pažiūrite ką nors, kas jus išgąsdina. Žinote, kad baimė ir sumaištis kyla iš šėtono, tad mintyse svarstote, kas nutiks ir ką turėtumėte daryti. Tuomet nukreipiate dėmesį kitur ir pajuntate ramybę savo dvasioje. Ar leidžiate Dievo Dvasiai priimti sprendimą? Ar leidžiate Jo ramybei tarti galutinį žodį šiuo klausimu? Ar ramybė jūsų dvasioje nulemia galutinį sprendimą? Jei norite augti Kristuje, būtina to išmokti. Būtina.

Paulius tai pakartoja Romiečiams 12: 1–3: „...patirkite metamorfozę (atsinaujinkite) savo prote, ir tada galėsite savo gyvenime pažinti gerą, priimtiną ir tobulą Dievo valią.“ Kito kelio nėra. Dievo Dvasia iš naujo sukūrė jūsų dvasią, todėl jūs ir tik jūs turite leisti Jam teisėjauti jūsų širdyje – nuspręsti tarp ramybės ir sumaišties bei baimės.

Norime sklandaus gyvenimo, o tai reiškia, kad turime apsupti save ramybę puoselėjančiais žmonėmis, esančiais tame pačiame gyvenimo etape, nepaisant jų fizinio amžiaus. Siekite ramybės, užverkite duris mokymams ir žmonėms, kurie kelia sumaištį... Viskas taip paprasta. Ribos. Atidžiau rinkitės, ką įsileidžiate į savo gyvenimą.

KWOWI: Aukščiau matote, kad praėjus metams po mūsų smulkiojo verslo mokymų seminaro buvo pradėti daugiau nei 45 verslai (mokymuose dalyvavo apie 80 žmonių, tad 50 % sėkmės rodiklis yra nuostabus). KWOWI vaikams ir toliau sekasi gerai, jų šeimos sulaukia pagalbos, o svajonės atrodo bent šiek tiek lengviau pasiekiamos. Dėkojame už jūsų paramą.

Kwowi.org

Fidžio namų bažnyčios: Namų bažnyčia yra gyvas, kvėpuojantis organizmas, nes mes esame Šventosios Dvasios šventyklos, todėl joje nuolat vyksta pokyčiai. Kai kas nors miršta ir išeina į dangų, šio kūno širdyje lieka tuštuma, kurios neįmanoma užpildyti šiapus dangaus. Per praėjusius metus, o ypač šiemet, netekome keleto draugų, mūsų tinklo narių ir vadovų. Viena iš jų buvo Nancy iš Fidžio, mirusi rugpjūčio 14 d. Žinote tą jausmą, kai galvojate, kaip patekę į dangų norėsite asmeniškai susitikti su žmonėmis, kurių nebuvote sutikę žemėje? Man (John) Nancy yra viena iš tokių žmonių. Ji daugelį metų ištikimai vadovavo namų bažnyčiai (bažnyčioms) Fidžyje, su meile ugdydama šventuosius kaip Kristaus mokinius. Žinau, kad jie jos ilgisi, ir aš taip pat, nors „kalbėjomės“ tik elektroninėmis priemonėmis. Vieną dieną susitiksime ir vėl būsime drauge. Štai nuoroda į mūsų tinklo naujienų puslapį, kuriame galite pamatyti keletą gražių praėjusių metų nuotraukų.

Ką darytume, jei neturėtume Jėzaus? Ką darytume be užtikrintumo, kad mūsų laukia dangus? Esame tokie dėkingi už mus siejančius ryšius ir trokštame tos dienos, kai susitiksime asmeniškai. Prieš daugelį metų grupelė mūsų iš Talsos namų bažnyčios surengė didelę atsisveikinimo vakarienę žmogui, kuris kraustėsi į kitą miestą. Mums visiems sėdint prie didelio stalo, kalbantis, valgant ir tiesiog mėgaujantis vienas kito draugija, Barb patyrė regėjimą. Ji staiga išvydo kiekvieną iš mūsų, vilkintį baltais teisumo drabužiais, – kaip atrodėme Dvasioje, – ir suprato, kad mūsų bendras laikas danguje bus būtent toks ir kad „tai nesibaigia“ – tokia gili bendrystė, bendruomeniškumas ir šeimos ryšys niekada nesibaigs. Ak… kaip laukiame tos dienos.

Konferencija Jungtinėje Karalystėje: Informaciją ir registracijos nuorodą rasite aukščiau. Mūsų tarptautinės konferencijos visuomet būna įvairiopai turtingos Viešpatyje. Tai ir šeimos susitikimas, ir galimybė susipažinti su žmonėmis, kuriuos iškart atrodo pažįstantys jau daugelį metų. Drauge valgome, giliai ir laisvai šloviname, klausomės mokymų ir skiriame laiko atsakymams į rūpimus klausimus. Stengiamės, kad dalyvių būtų nedaug – ne daugiau kaip 100, – kad galėtume prasmingai pabūti drauge kaip šeima Kristuje.

Kiek suprantu, artimiausias oro uostas yra East Midlands Mančesteryje, maždaug už 34 mylių (55 km), o į miestą kursuoja traukiniai, tad atvykti turėtų būti gana lengva. Yarnfield Park – gražus konferencijų centras ( yarnfieldpark.com ), įsikūręs labai vaizdingoje Anglijos vietovėje. Pagalvokite apie galimybę prisijungti prie mūsų.

Brian naujienos:

Sveiki visi! Norėjau trumpai priminti, kad mudu su tėčiu kas dvi savaites rengiame tinklalaidę! Šiuo metu kalbamės apie tėčio apsilankymą danguje, tad būtinai įsijunkite ir sekite mūsų pokalbius čia: https://www.youtube.com/@ CWOWI

Be to, garsinė knyga „Resilient Faith“ jau pasiekiama daugumoje pagrindinių garsinių knygų platformų. Jei dar neturėjote progos su ja susipažinti, paklausykite!

Labai ačiū, kad sekate ir remiate mūsų veiklą!

John, Barb, Chris. Laikomės gerai. Kai penktadienį negalime pabūti su Chris, dažniausiai taip nutinka dėl tarnystės kelionių ir įsipareigojimų. Visada jo paklausiu, ar galiu išvykti papasakoti žmonėms apie Jėzų, ir jis visada atsako: „Gerai, tėti, važiuok.“ Jam tai reiškia savaitę be mamos ir tėčio, tačiau jis žino, kad tėtis pasakoja žmonėms apie Jėzų. Jo paprastas tikėjimas, nors ir lydimas fizinių bei protinių sunkumų, nuolat sugrąžina mus prie vaikiško paprastumo einant su Tėvu ir Viešpačiu; Chris protinis išsivystymas atitinka maždaug ketverių metų vaiko, nors jam 46-eri.

Ačiū už jūsų maldas ir paramą!

John ir Barb, Brian ir Amy