Namų Bažnyčia

 October 24, 2026

Pasirinkimo galia

Jūsų valia stipresnė už...

2/3

Sveiki visi,
Ar žinojote, kad jūsų laisva valia stipresnė ir už Dievą, ir už velnią? Tai tiesa. Nė vienas iš jų negali priversti jūsų ką nors daryti.

Krikščionys, ypač charizminio judėjimo atstovai arba tie, kurie susiduria su charizminiais mokymais, garsėja tuo, kad dėl visko, kas jų gyvenime negerai, kaltina velnią. Jei atidžiai pažvelgsite į tai, ką velnias daro Naujajame Testamente, taps aišku, kad mūsų dienomis jis kaltinamas dėl daugybės dalykų, už kuriuos nėra atsakingas.

Evangelijose minima negalios dvasia, dėl kurios moteris buvo sulinkusi. Buvo kurtumo dvasia, neleidusi vyrui girdėti. Buvo Legionas, mažiausiai 2 000 demonų vadas, apsėdęs vyrą, minimą Morkaus 5:8, ir apibūdintas kaip netyroji dvasia (s*ksualiai netyra), ir taip toliau. Velnias sutrukdė Pauliui nuvykti ten, kur jis norėjo, ir, regis, tai buvo susiję su persekiojimu. (1 Tesalonikiečiams 2:13; riaušės, dėl kurių jis buvo priverstas palikti miestą, minimos Apaštalų darbų 17:13.)

Kredito kortelės skolos didinimas nėra velnio darbas.

Priaugti svorio iki nutukimo ar save marinti badu nėra velnio darbas. Pasiduoti įprastai nuodėmei nėra velnio darbas. Demonai vilioja, bet nuodėmės geismas slypi mūsų kūne. Negalime dėl savo nuodėmės kaltinti velnio – demonas gali tik gundyti, o būti gundomam nėra nuodėmė, juk ir Jėzus buvo gundomas. Tačiau pasiduoti tai pagundai yra nuodėmė. Taigi mūsų laisva valia yra stipresnė už velnią, nes mes GALIME atsispirti pagundai.

Velnias tikrai egzistuoja, tačiau jūsų valia pati savaime yra stipresnė už jį. Kasmet milijonai Dievo nepažįstančių žmonių išsilaisvina iš priklausomybių, įpročių, neteisingo mąstymo ir gyvenimo būdo vien savo pasirinkimo galia. Jie nusprendžia būti laisvi, tvirtai pasiryžta, ir velnias juos palieka, eidamas pas tuos, kurie nėra tvirtai pasiryžę.

Demonai liaujasi mus slėgę, kai pamato, kad mūsų valia stipresnė už jų. Demonai veikia baugindami, tačiau iš tiesų tai yra jūsų valios kova su jų valia. Kai jie pamato, kad esate tvirtai pasiryžę ir atsisakote pasiduoti jų pagundoms, mintims bei emocijoms, jie pasitraukia – bent kuriam laikui – ir dažnai vėliau bando dar kartą. Kai krikščionis suvokia, kad JIS PATS gali valdyti savo mintis, jausmus ir veiksmus, kad yra didesnis už bet kurį demoną, jis gali gyventi laisvėje Kristuje.

Galatams 5:19-21 skaitome apie „kūno darbus“.

Tai, ką Paulius išvardija, nėra demonai – tai pasirinkimo rezultatai:
19 eil.: „Kūno darbai yra šie: s*ksualinis ištvirkavimas (graikiškai – porneia), netyrumas (s*ksualinis), gašlumas (palaidas, vulgarus, iškrypęs, įžeidžiantis s*ksualinis elgesys).“ Šie pirmieji trys Pauliaus išvardyti kūno darbai yra s*ksualinės nuodėmės. Jis nekaltina geismo ar svetimavimo dvasios, nors neabejoju, kad tokios dvasios vilioja žmones pasiduoti kūniškiems geismams. Tačiau kaltė ir atsakomybė tenka žmogui, o ne demonui.

Tai yra kūno darbai, o ne demonai, vadinasi, žmonės patys pasirenka taip elgtis. Visa ko pagrindas yra pasirinkimo galia, o ne demonas. Taip, demonas vilioja ir gali įsitraukti, tačiau noriu pabrėžti, kad negalima sakyti: „Velnias privertė mane taip pasielgti“, nes velnias negali priversti jūsų padaryti nė vieno dalyko. Demonas negali priversti jūsų ką nors galvoti ar jausti – demonai veikia įtaiga, bauginimu ir apgaule.

Pirmiau pateiktame sąraše Paulius kaltę priskiria ne velniui, o pačiam krikščioniui ir jo laisvai valiai rinktis kūno darbus arba dvasios vaisių. Paulius pabrėžia pasirinkimo galią. Pasirinkite vaikščioti Dvasioje, vadovaudamiesi savo dvasia, o ne kūnu.

20 eilutėje jis tęsia:

"stabmeldystė, burtininkavimas, neapykanta, vaidai, pavyduliavimas, įniršio protrūkiai, nesantaika (intrigos, užkulisinis manipuliavimas), susiskaldymas (atsiskyrimas nuo kito dėl vaidų ar nesutarimų), erezijos."

Žodis „burtininkavimas“, čia taip pat verčiamas kaip „kerėjimas“, yra graikiškas žodis „pharmakeia“. Jis reiškė sąmonę veikiančių svaigiųjų medžiagų vartojimą siekiant užmegzti ryšį su dvasių pasauliu ir iš to kylantį manipuliavimą kitais dėl savanaudiškų tikslų. Antikiniame pasaulyje tuo bene labiausiai garsėjo Delfų orakulas. Vėliau buvo nustatyta, kad ten buvo urvų sistema, iš kurios sklido iš žemės gelmių kylantys garai. Jie svaigino pranašus ir pranašes, todėl šie kalbėdavo įvairiausius dalykus, kurie buvo laikomi dievų įkvėptais.

Reikėtų pažymėti, kad Laiško galatams 3:1 Paulius rašo: „O neišmintingi galatai! Kas jus apkerėjo? Juk jūsų akyse Jėzus Kristus buvo aiškiai pavaizduotas kaip nukryžiuotasis?“ Čia pavartotas žodis „apkerėjo“ yra „baskaino“, reiškiantis „užtraukti kam nors piktus kerus, linkint jam žalos“. Paulius teigia, kad jais buvo manipuliuojama, siekiant atitraukti juos nuo Kristaus malonės ir vėl pajungti Mozės Įstatymui.

21-oje eilutėje Paulius užbaigia kūno darbų sąrašą:

"pavydas, girtavimas, lėbavimas (graikiškai – girti vakarėliai) ir panašūs dalykai, nes tie, kurie taip gyvena, nepaveldės Dievo karalystės."

Reikėtų pažymėti, kad graikiškas žodis, išverstas „taip gyvena“, yra „prasso“, reiškiantis nuolatinį elgesį, o ne „poieo“, reiškiantis vienkartinį veiksmą. Kai kurie, skaitydami Laiško galatams 5:21, gali būti linkę manyti, kad prarado išgelbėjimą, nes padarė vieną ar daugiau iš pirmiau išvardytų dalykų. Tačiau vartodamas „prasso“ Paulius aiškiai parodo, kad kalba apie gyvenimo būdą, ir ragina skaitytojus verčiau gyventi taip, kad jų gyvenimo būdu taptų dvasios vaisius. Jis vardija dalykus, iš kurių jie buvo išgelbėti, ir ragina juos toliau žengti Dvasios keliu bei gyventi pagal savo atgimusią dvasią.

Ką šiandien galite kontroliuoti?

Pasirinkimas – tai arba sienos pastatymas, kad koks nors žmogus, dalykas ar veiksmas negalėtų mūsų tiesiogiai paveikti, arba durų atvėrimas, leidžiantis kokiam nors žmogui, dalykui ar veiksmui paveikti mūsų gyvenimą. Adomas ir Ieva turėjo galią rinktis, bet pasirinko netinkamai. Jų sprendimas mus visus veikia iki šiol. Tačiau net ir gyvendami su jų sprendimo pasekmėmis, kurios veikia mūsų kasdienybę, turime galią pasirinkti, kaip reaguosime į tai, ką padarė jie, ir į tai, ką padarė Jėzus.

Mėgstu tai nusakyti taip: dažnai Dievo nėra pačiame įvykyje, tačiau Jį galima atrasti mūsų atsake į tą įvykį. Demonai gali vilioti, bauginti, gundyti mūsų protą ir kūną, bet jie negali paliesti mūsų dvasios. Mokinystė – tai visą gyvenimą trunkantis procesas, kai renkamės vadovaudamiesi savo dvasia. Dėl to mūsų mintys ir jausmai keičiasi, derindamiesi prie Kristaus gyvenimo mūsų dvasioje, o tuomet įsakome savo kūnui paklusti....ir tai yra dievotumas. Tai procesas, tačiau viskas prasideda nuo pasirinkimų, nes esame laisvą valią turinčios būtybės. Tad gyvenkite iš savo dvasinio žmogaus vidaus į išorę.

Kitą savaitę – praktiniai patarimai, kaip tai daryti. Iki tol – palaiminimai,
John Fenn
cwowi.org