Kitos kalbos ir kaip jos veikia. Dvasios dovanos. 4d.

John Fenn, 2018m. gegužės 12d.

Sveiki,

Vieną vakarą ėjau iš koledžo namo ir eidamas garbinau Viešpatį (vert. kitomis kalbomis). Staiga mano kalbos pasikeitė anglų kalba  man neįdėjus jokių pastangų. Tai tiesiog plaukė iš manęs, iš mano meilės Viešpačiui. Mano išsakyti šlovinimo ir garbinimo žodžiai  Viešpačiui buvo nuostabūs, tačiau aš nesupratau, kas atsitiko.

Nesupratau, kol daug vėliau suvokiau, jog pats išaiškinau  savo maldos kalbą. Turiu vieną ar dvi  CD/MP3  serijas apie kalbas, tai gi neskirsiu čia tam daug laiko, tik atskleisiu kelis esminius dalykus.

Susitikimo su Viešpačiu metu, kai Jis mane apie tai mokė, paklausiau Jo: „Kam duotos kalbos? Kai kuriuose sluoksniuose tai suprantama taip prieštaringai!" Jis atsakė (sutrumpindamas pokalbį, paliesiu tik svarbiausius dalykus): “Įsigilink į Tėvo problemą. Žmogus buvo pasiųstas į žemę, bet vėliau žmogus į pasaulį leido įeiti nuodėmei. Jeigu gali priimti tai, suprask, kad didžiąja dalimi mes veikiame žemėje, kai mus pakviečia.“

(Aš padariau pauzę, šimtai dalykų iškilo mintyse, kurie staiga įgavo prasmę – Jis pasiliko teisę, kaip Kūrėjas naudoti kūriniją, o tai paaiškina, kodėl gamta paskutiniais laikais prieš Jam sugrįžtant tiesiog šėlsta, stengdamasi parodyti žmogui, kad jis iš tikrųjų jos nekontroliuoja, nors jis taip negalvoja. Seniai suvokiau, kad  Jis visapusiškai neatsako už visus, tačiau pakviestas Jis dalyvauja situacijose tų, kurie to nori. Jis taip pat  įsitraukia,  jei vienas iš Jo vaikų prašo jį įdalyvauti neišgelbėto draugo, ar mylimo žmogaus situacijoje.

Ji tęsė toliau. „Tai reiškia, kad žmogus turi melstis, pakviesti mus, kad mes galėtume dalyvauti situacijoje. Tačiau žmogus nemoka melstis, nes jo pažinimas yra ribotas*. Tėvas turėjo surasti būdą, kaip perteikti žmogui Savo neribotą pažinimą apie  situaciją, kad žmogus galėtų maldoje išsakyti Jam tuos dalykus, taip  suteikdamas Jam teisėtą  valdžią veikti žemėje .“ *Romiečiams 8:26

„Jis tai daro suteikdamas asmeniui kalbą arba kalbas, kurių jis niekad nesimokė, pripildydamas tuos žodžius Savo pažinimo, pagal Savo tobulą valią tam asmeniui ar situacijai, ir tada leisdamas jam išsakyti tuos dalykus maldoje Jam. Jis negalės būti apkaltintas paskutinę dieną. Visi pamatys, kad viskas padaryta teisėtai ir dorai...teisingai ir gerai.

Kalbos, kai dalyvauja visos 3 jūsų dalys

Iš savo patirties žinau, kad  racionalesniems, labiau į intelektinę veiklą susitelkusiems žmonėms dažnai sunkiau kalbėti kalbomis, nes kalbos kyla iš dvasios. Jiems nėra įprasta suvokti savo dvasinį žmogų, nes jie gyvena intelekto srityje. Aš turiu kalbėtis su jais apie tuos laikotarpius jų  gyvenime, kai jie jausdavo kažką giliai savo viduje, kai jausdavo savo viduje įtikinimą, nešvarą, sielvartą, kadangi pasakydavo arba padarydavo kažką, ko jų manymu jie neturėjo daryti.

Dauguma iš jų turėdavo gana giliai paieškoti, kad iškeltų šiuos prisiminimus, kadangi jie buvo sukurti tokiu būdu, visų pirma pasikliauti intelektu. Galima sakyti, kad jie turi emocijas, tačiau nėra emocionalūs. Beveik visada jie keliauja per gyvenimą, vadovaudamiesi savo protu, bet ne dvasia, jie nesupranta emocionalių žmonių. Dvasios dalykai nėra emocionalūs, tačiau asmuo, pažindamas savo emocijas apčiuopia ir savo vidinius jausmus ir naudoja šiuos jausmus savo gyvenime. O asmuo, gyvenantis pagal intelektą, to nedaro. Jis turi emocijas, tačiau intelektas jas nustelbia. Viliuosi, kad tai bus prasminga – tai nėra neigiamas bruožas, tiesiog šie žmonės yra taip sukurti.

Tai gi, kai kalba eina apie  Viešpaties patyrimą bendravime, Jo užuojautą,  arba „jausmus“ savo dvasioje, jiems tai yra išmoktos savybės, naujas skyrius, kadangi jie priima kalbėjimą kalbomis  intelektu, nors tai yra dvasinis dalykas.

 Dėl to jiems sunku.

Mano atvejis

Kai buvau 16, tarp gimimo iš aukšto ir Šventosios Dvasios krikšto praėjo tam tikras laiko tarpas. Mano dvasinis žmogus buvo Šventosios Dvasios atkurtas, ir tai man leido veikti Dievo dalykuose, tačiau aš nebuvau priėmęs Pačios Šventosios Dvasios. Dėl to aš alkau daugiau. Prisimenu, kad vieną dieną pasakiau Tėvui: „Nenoriu pasirodyti nedėkingu, tačiau, ar tai jau viskas?“

 Tada skaičiau, kaip mąstė Naujojo Testamento autoriai, skaičiau apaštalų patirtį per tas 50 dienų, kai jie atgimė iš aukšto, pamatę ir įtikėję prisikėlusį Viešpatį iki Sekminių, kol jie priėmė Šventąją Dvasią. Tarp atkuriančio Dvasios darbo priėmimo ir Dvasios asmens priėmimo buvo 50 dienų laiko tarpas.

Perskaičiau, ką pasakė Jėzus Luko 5:37-38 apie tai, kad jauną vyną turime pilti į naujus vynmaišius, nes seni vynmaišiai (neatgimusi dvasia) bus sunaikinta, jeigu bandysime įpilti jauną vyną (Šventąją Dvasią) į juos.

Skaičiau Apaštalų Darbuose 8:15-17, kaip evangelistas Pilypas atvedė žmones pas Jėzų, o Petras ir Jonas atėjo ir uždėjo rankas ant žmonių, kad jie gautų Šventąją Dvasią. Tarp įtikėjimo Jėzumi ir atgimimo iš aukšto, ir Šventosios Dvasios asmens priėmimo praėjo tam tikras laiko tarpas.

Apd 19:2 skaičiau, kad praėjus daugiau nei 25 metams po Sekminių Apd2, Paulius priėjo prie žmonių, kurie jo manymu buvo tikintieji Efeze, ir paklausė: „Ar įtikėję jūs priėmėte Šventąją Dvasią?“ O tai reiškė, kad Paulius tikėjo taip kaip Petras ir Jonas, kad žmogus atgimdamas priima atkuriantį Dvasios veikimą, o tada, Šventosios Dvasios krikšto metu - Pačią Šventąją Dvasią, dažniausiai tarp įtikėjimo ir Dvasios krikšto praeina tam tikras laiko tarpas.

Kaip sakiau prieš tai, aš turiu mokymų serijas apie kalbas, jeigu norite daugiau detalių, kurios padės jums plaukti maldoje kalbomis. Tačiau gali būti, kad jūs esate tame , kai esate atgimęs, bet dar nepriėmėte Šventosios Dvasios – aš jus drąsinu pasidomėti Šventosios Dvasios krikštu. Atkreipkite dėmesį, kad NT yra krikštas Šventąja Dvasia, o ne – į Šventąją Dvasią. Kai mes esame pakrikštyti vandeniu, mūsų kūnai išstumia vandenį, kai mes esame panardinami, bet, kai mes pakrikštijami Šventąja Dvasia, mes neišstumiame Dvasios „vandens“, bet Jis persmelkia mus ir pripildo;  mūsų dvasią, sielą ir kūnas.

Paieškokite atsakymo giliai savo širdyje, kodėl jūs džiaugiatės išgelbėjimu, kodėl mylite Viešpatį...

... ir tegul tai plaukia ne iš jūsų minčių, bet iš giliausio vidaus, jūsų širdies...ir iš jūsų dvasios, jeigu toliau tęsite, kils žodžiai, kurių niekada nesimokėte,  dalinai todėl, kad  vienu metu  garbinime, gimtoji (išmokta) kalba taps nepakankama, kad išreikštų jūsų meilę Jam. Šią seriją pabaigsiu kitą savaitę. Visus laiminu.

John Fenn

www.cwowi.org rašykite man cwowi@aol.com

Pranašystė ir kaip veikia ši dovana. Dvasios dovanos. 3 dalis

John Fenn, 2018 m. gegužės 5d.

Sveiki,

Nedaug Dvasios pasireiškimų yra taip klaidingai suprantami ir netinkamai naudojami, kaip pranašystė. Paulius 1Korintiečiams 14:3 sako, kad pranašystė yra Dievo įkvėptas žodis, skirtas „ugdyti, paraginti ir paguosti“. Tą ji ir atlieka. Paprastoje pranašystėje nėra ateities numatymo.

Gali būti, kad jūs dažnai pranašavote visai to patys net nesuvokdami. Gali būti pasakėte savo draugui kažką panašaus: „savo dvasioje jaučiu, kad viskas bus gerai“, nes savo dvasioje jautėte ramybę dėl to draugo ir buvote tuo užtikrintas. Tai buvo pranašystė. Dievo įkvėptas žodis skirtas ugdyti (statydinti), paraginti (padrąsinti) ir/arba paguosti. Suskirstymas pavadinimais yra tik mūsų supratimui. Jis nuolankus ir neskelbia pavadinimų – Jis paprasčiausiai atsiliepia į poreikius.

Aiškinimas, o ne vertimas

Kalbos, kurios yra aiškinamos, prilygsta pranašystei, kadangi abejos yra įkvėpti žodžiai, kurie statydina, drąsina, arba guodžia. Taip pat ir kalbų aiškinimas yra aiškinimas, o ne vertimas, labai dažnai panašiai perteikiama  ir pranašyste.

Vertimas yra tikslus žinios perteikimas  kita kalba. Aiškinimas palieka vietos asmeniui, kuris perteikia tą žodį, panaudoti savo asmenybę, išsilavinimą, kultūrą ir žodžius toje žinioje. Štai kodėl kartais, kai asmuo pranašauja, jis gali  sakyti: „Taip sako Viešpats“. Viešpats siųsdamas Savo žinią  nekalba Karaliaus Jokūbo anglų kalbos stiliumi, tačiau asmuo, kuris ją perteikia, interpretuoja žinią per savo išsilavinimo ir kultūros prizmę.

Žmogus gali jausti kažką savo dvasioje ir žodžiais perteikti, ką jaučia. Žmogus gali turėti kažkam skirtą liudijimą,  suvokimą arba atpažinimą dvasioje ir perteikti tai jam savais žodžiais.

Pranašas girdi kalbant Pačią Šventąją Dvasią ir pakartoja tai pažodžiui. Pranašas nuolatos priima  žinią apie tautas, vadovus ir gamtos reiškinius. Paprasta pranašystė,- tai  perteikimas to, ką žmogus jaučia savo dvasioje dėl kito asmens, ir tai Viešpaties skirta tą asmenį padrąsinti, statydinti ir paguosti.

Asmeniniame lygyje, kai Viešpats  suteikia man kažkam  skirtą žodį, aš dažniausiai girdžiu kalbant Šventąją Dvasią, panašiai kaip pranašas Agabas  Apd  21:11, kuris pasakė Pauliui: „Taip sako Šventoji Dvasia: „Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, taip Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas’.” Dauguma žmonių girdi žodžius ir/arba kažką jaučia ir perteikia tai savais žodžiais. Kartais žmonės, kurie nėra pranašai, girdi kalbant Pačią Šventąją Dvasią, tačiau tai nėra įprastas dalykas. Jie „girdi“ kažką neaiškaus, galbūt pamato savo dvasioje vaizdą, ir perteikia tai savais žodžiais asmeniui, kuriam tai skirta , ir tai labai dažnas reiškinys. 

Asmeninės pranašystės pavojus

Jer23 Viešpats Jeremijui aiškina  apie netikrus pranašus ir apibūdindamas jų „žodžius“ palieka pamoką mūsų kartai. Pirmiausia dėmesys turi būti kreipiamas į jų asmeninį gyvenimą. Eil.9-14  Viešpats sako, kad jų asmeniniai gyvenimai nėra skirti Jam, nes jie gyvena nuodėmėje. Tai skirta mums, gyvenantiems šiomis dienomis, kad pažvelgtumėm į žmones, kurie mums pranašauja. Ar tvarkinga jų santuoka ir asmeninis gyvenimas? Jeigu jie viengungiai, ar yra laisvi nuo geidulių ir seksualinės nuodėmės? Ar jie aukštos moralės?

Vieną kartą manęs, kaip stebėtojo, paprašė padėti namų surinkimui (ne iš mūsų tinklo), tikėdamiesi kažkaip paveikti du vyrukus, kurie nieko neklausė. Šie viengungiai vyrai pasikviesdavo vienišas panašaus amžiaus moteris į gretimą kambarį ir joms „pranašaudavo“, ir jų „pranašystės“ būdavo romantiniu stiliumi. „Mano dukra, aš myliu tave, sako Viešpats, kaip kad mylimieji pasitraukia, kad praleistų laiką drauge ir pasikalbėtų iš širdies, taip ir tu ateik pabūti su manimi, sako Viešpats“ ir pan., o kalbėdamas vienas jų pirštais liesdavo jos plaukus, ir dar jie darė daug panašių dalykų, kaip šitas.

Jūs galite įsivaizduoti, kaip nepatogiai jausdavosi  moterys tuose susirinkimuose! Bet jie nieko neklausydavo, todėl buvo paprašyti pasišalinti. Jų

gyvenime buvo geiduliai ir jie kalbėdavo skatinami savo pačių geismo ir amoralumo.

Jeremijo 23: 16 – Viešpats sako apie netikrus pranašus (pranašystes), kad jie „jus mulkina“

Jie pataikauja žmogaus išdidumui ir savęs aukštinimui. Jis  taip pat sako, kad jie kalba iš savo pačių širdies, o ne iš Dievo lūpų girdėtus žodžius. Žmogus gali gauti žodį tiesiai iš Viešpaties skirtą  kažkokiam asmeniui, ar tai būtų kažkas apie ateitį – išminties žodis, ar pranašystė, o po peržengti liniją ir pradėti kalbėti iš savo paties širdies, iš to, ką jis jaučia to asmens atžvilgiu.

Jer 23:32-37 Viešpats sako, kad netikri pranašai  skelbia apgaulingus pranašiškus sapnus ir tuo  didžiuojasi, nes jie tampa garsūs dėl tų sapnų – jie gali pūstis arba savo viduje manyti, jog jie yra kažkas, kai yra niekas, arba stengtis sukurti sau gerą vardą visuomenėje. Jų našta, kaip sako Viešpats, nėra dėl Jo, bet dėl jų pačių žodžių ir tikslų.

Nuoširdi nepatyrusių klaida

Aš turėjau kalbėti pranašavimui skirtoje  konferencijoje ir laukiau savo eilės taip vadinamame „žaliajame kambaryje“. Ten buvo žmogus garsus tam tikruose sluoksniuose dėl asmeninės pranašystės  kartu su savo  padėjėjais. Jie visi norėjo melstis už mane ir pažiūrėti, ką sako Viešpats. Tai gi aš atsisėdau į kėdę kambario viduryje, o jie susibūrė aplink.

Tuo metu aš dar buvau Biblijos mokyklos direktoriumi, prižiūrintis virš 600 mokinių per metus, didelę komandą darbuotojų ir kelių milijonų dolerių biudžetą mega surinkime.  Kaip „vyresnysis“ tenai kiekvieną dieną mokydavau ir dalyvaudavau priimant svarbiausius sprendimus.

Kai jie pradėjo pranašauti, buvo labai tikslūs. Jie kalbėjo man padrąsinimą, pranašystėse buvo  pažinimo ir išminties žodžiai. Tarp dalykų, kuriuos jie paminėjo iš Viešpaties, buvo tai, kad aš rengiausi atsiskirti ir pradėti savarankišką tarnavimą, ir tas laikas artėjo. Tai turėjo būti kaip raketos pakilimas, iš pradžių lėtas, bet paskui įsibėgėjantis, ir kad  iki to laiko turiu likti  ištikimas...viskas buvo teisinga.

Aš jiems padėkojau, ir ėmiau keltis, tačiau jie reikalavo, kad dar likčiau sėdėti. Ir tada jie pradėjo pranašauti iš savo širdžių. Matote, jei žmogus turi Šventąją Dvasią savo viduje,  o Ji yra tiesos Dvasia, žmogus gali pajusti kito žmogaus dovanas, asmenybės bruožus, ir perprasti kažką esmingo  to žmogaus gyvenime savo dvasia. Tai nereiškia, kad tai yra pranašystė, tai tik kažkas, ką jaučiate apie tą žmogų.

Čia jie jau prarado  pusiausvyrą, bandydami tai paversti pranašyste. Man tenai sėdint, jie sakė, kad dabar aš nieko neveikiu, tačiau vieną dieną Viešpats mane panaudos, kaip mokytoją, vieną dieną Jis mane panaudos administravimui, ir vieną dieną Jis mane panaudos vadovauti daugeliui žmonių.

Jie savo dvasioje jautė, ką aš tuo metu darau savo darbe, mano pareigas, tačiau pavertė tai pranašystę apie mano ateitį ,- tai klaidinga! Jie kalbėjo iš savo širdžių. Jie buvo geri žmonės, tik nesubrendę šiuose dalykuose.

 Pasiklausius žymaus misionieriaus susirinkimo metu į mano biurą atėjo apsiverkusi studentė. Ji norėjo žinoti, kodėl ją taip sujaudino būtent šis, o ne kiti kalbėtojai. Aš paklausiau, kokį pašaukimą ji jaučia turinti, ir ji atsakė- „misijos“. Aš pasakiau jai, kad jos dvasia gavo paliudijimą iš jo dvasios apie pašaukimą,  tas liudijimas, tas bendrumas  ją giliai palietė ir sujaudino iki ašarų.

Iš neigiamos pusės, žmogus, užaugęs alkoholikų šeimoje, minioje gali pastebėti priklausomą žmogų, kadangi jo dvasia liudija  apie dvasią esančią aplink tą alkoholiką, kadangi jis pats užaugo apsuptas panašių dvasių – labai dažnai pasitaikantis dalykas. Tačiau tai nepadaro asmens pranašu, nors jis ir jaučia tokius dalykus.

Viena moteris man įteikė 20 lapų „pranašystę“, kurią užrašė pažodžiui iš audio įrašo, kurį jai davė  taip vadinamas pranašas, ir kurioje iš esmės nebuvo nieko vertingo. Jis vis tvirtino ir tvirtino, kokia ji nuostabi, kokių didžių planų Dievas turi jai paruošęs, ir ši žinia tuose 20-yje puslapių buvo vis kartojama ir kartojama iš naujo  įvairiais būdais. Tekstas buvo nesuskirstytas pastraipomis, vientisas nuo pradžios iki galo. Ji paklausė, ką aš apie tai manau, ir aš pasakiau, kad išskyrus gal kokią vieną ar dvi eilutes, tai buvo ne iš Viešpaties. Ji labai ant manęs supyko, tuo parodydama, kad neieškojo tiesos, bet savo egoizmo patenkinimo.

Jeigu pastebėjote, pranašystės Biblijoje, net jeigu  tai   pranašo žodžiai numatantys kažką apie ateitį, ne  tik paprasta pranašystės dovana, jis kalba glaustai, tiksliai, tiesiai  ir santykinai trumpai. Šiandien pabaigiau rašymo limitą...bus tęsinys.  Visus laiminu.

John Fenn

cwowi.org rašykite man cwowi@aol.com

Tarptautinio namų surinkimo be sienų (CWOWI) 2018 m.birželio mėn. naujienlaiškis

Sveiki,

Aš mąsčiau apie Viešpaties aplankymą vasario mėnesį, kurio metu Jis kalbėjo man, kad artėja pasikeitimai Vokietijos vyriausybėje. Aš rašiau apie tai kovo mėn. naujienlaiškyje. Jis sakė:

„Pamatę pasikeitimus Vokietijos vyriausybėje, žinokite, jog to pasekmės nusiris per visą Europą, kas ves į didelius pasikeitimus ES struktūroje bei ekonomikoje (ir kitose vyriausybėse).“

Kaip kad dalinausi Olandų konferencijoje, Jis taip pat pasakė, jog tuo metu Prancūzija ir Vokietija susipriešins kai kurių klausimų atžvilgiu. Tai bus laikotarpis, kai jos atsidurs skirtingose pusėse sprendžiant kai kuriuos klausimus užuot buvę vieningos... todėl stebėkite toliau. Ir melskitės. Jūs išgirsite dešiniųjų balsus (kraštutinių dešiniųjų), kurie turės balsą vyriausybėje, ko nematėme dešimtmečiais. Bus dar daugiau dalykų, todėl melskimės už ES.

Kenijos vandens šulinys

Šiuo metu Kenijoje baigiamas įgyvendinti šis vandens šulinio projektas, rezultatas - Kwoyo kaimas turės veikiantį vandens šulinį, kuriame vandenį pumpuos saulės baterijomis varomas variklis į didelį rezervuarą. Ačiū tiems, kurie dosniai aukojo!

Wil, Ank ir Oalndų konferencija

Dar kartą, Wil ir Ank atliko nuostabų darbą rengdami metinę Olandų konferenciją, ir mes esame labai už tai dėkingi. Aš skiriu jiems tai, ką Paulius pasakė apie Titą 2Kor8:16.23, kad Dievas įdėjo jiems tokį pat rūpestį juo, kaip ir į Tito širdį, kuris buvo Pauliaus partneris bei artimas padėjėjas. Tokie yra Wilas ir Ank man. Mes tiesiog turime vienas kito dvasinius DNR ir jų  meilė žmonėms gausiai liejasi priimant svečius bei keliaujant ES.

Dėl šito rūpesčio ypač tiems, kurie ES, aš prašau remti juos kas mėnesį. Aš neprašau nieko, ko mes asmeniškai nedarome patys ir CWOWI, taigi neprašau daryti to, ko pats nedarau.

Jų meilė jums ir parama yra vertinga Viešpatyje, nes jie atlieka apaštalų darbą. Ne tik keliauja po visą ES lankydami, mokydami bei siūlydami patarimą ir vadovavimą, bet jie taip pat ketina dar labiau panaudoti savo namus mažesnėms regioninėms ir vietinėms konferencijoms. Aš meldžiuosi, kad daugelis jūsų būtų kaip Paulius sakė apie savo rėmėjus 2Kor 8:4; jų širdys buvo tokios, kad jie reikalavo privilegijos dalyvauti davime  tarnavimo darbui. Ačiū.

Netikėti pasikeitimai gyvenime

Normaliai keičiantis sezonams žmonės patiria numatomus ir laukiamus pasikeitimus, tokius kaip mokyklos baigimas, atostogos ar šventės. Kiekvienas sprendimas kyla iš džiugaus  kito žingsnio laukimo. Tačiau yra ir kitokių permainų.

Atrodo, kad šie metai yra netikėtai užklupsiančių permainų metai. Kartais dėl kitų šeimos narių veiksmų, ar pasikeitus darbui, kartais atsiradus sveikatos problemų, arba staiga iškilus poreikiui rūpintis artimaisiais, ar panašiai, ir štai  mes matome žmonės pereinamajame laikotarpyje.

Pasikeitimai gyvenime, tie permainų sezonai, žymi  vieno skyriaus pabaigą ir kito pradžią. Užsidarius vienam skyriui ar sezonui, naujas - prasidedantis, mus palieka nežinioje, labai dažnai mes esame emocionaliai ir protu nepasiruošę pabaigti vieną sezoną ir pradėti kitą.

Kartais šių pasikeitimų metu mes jaučiamės taip, lyg esame gavę pažadą iš Jo, tačiau gyvenimo periodas pasikeičia dar prieš jam išsipildant. Apie tai rašau šio mėnesio mokymuose „Kodėl taip sunku numušti musę?“ Izaijo57:15 sako, kad  Dievas gyvena amžinybėje ir mūsų širdyse, todėl mums sunku. Jis kalba iš amžinybės perspektyvos, bet mums atrodo, lyg tai jau „dabar“- ir mes tikimės „dabar“- pasitikėjimas Juo padeda suderinti šituos du skirtumus.

Tikėjimas statomas ant pasitikėjimo

Mes turime tikėjimą Dievu, nes Jis yra vertas pasitikėjimo. Mano mėgstamiausia „tikėjimo eilutė“ yra Heb.11:11, kuri sako apie Sarą: „11 Tikėjimu ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galios pastoti ir pagimdė vaiką, nes ji laikė ištikimu Tą, kuris pažadėjo.“

PRIEŠ stebuklui pasirodant, ji įvertino Dievą. Tai buvo tikėjimas, bet gilesnis, nei tikėjimo išorinė išraiška – ji teisingai įvertino Dievą.

Pasikeitimų sezonai gyvenime, ir su šiais pasikeitimai pasilikę neatsakyti klausimai. Mes nežinosime visų atsakymų šioje dangaus pusėje, todėl giliai mumyse turi būti įsišaknijęs pasitikėjimas. Saliamonas Ekleziaste pastebėjo 3: 11:

„ Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.“

Kai man buvo suteikta „kelionė (nežinau tinkamesnio žodžio) į dangų, aš mačiau ten daug žmonių, kurie šnekėjosi tarpusavyje. Tik diskusijoje nebuvo pykčio, nei įtūžio, jie tiesiog kalbėjo apie tai, kas įvyko gyvenime. Pastebėjau, kad mes sprendžiame apie save pagal motyvus, o apie kitus pagal jų veiksmus. Dangus Šv. Dvasios pagalba suteikia galimybę paaiškinti mūsų intencijas per Šventąją Dvasią, kuri yra Tiesos Dvasia.

Danguje nėra galimybės nesusikalbėjimui. Ir dar daugiau, kai vienas asmuo pasidalina, kokia buvo jo intencija, asmuo kuriam kalbama tiksliai ir tobulai jaučia tai, ką jis jaučia, tą motyvą, kurio buvo skatinamas, taigi visada supratimas lygus 100%. Tokiu pačiu būdu Viešpats gali mums kalbėti  1 sakinį, bet tas sakinys pilnas apreiškimų, mes tai matome ir suvokiame, bet dar negalime išreikšti žodžiais - štai taip yra danguje.

Žmogus ką nors pasako ir Šventoji Dvasia per apreiškimą perduoda tiksliai tai, ką jis turėjo omenyje, ištrindama visus nesusipratimus. Ir netgi jei motyvas nebuvo tyras, meilė ir malonė yra čia, nes dažnai širdis, kuri nori gero kitam, perteikiama nevykusiomis pastangomis, kas sukelia daug skausmo.

Pasikeitimai. Jei neturi nuolatinio pasitikėjimo Dievo Tėvo charakteriu, jei neturi gilaus supratimo, kad blogiausia, kas tau gali nutikti, pasibaigs danguje, jei neturi gilaus ir užtikrinto žinojimo, kad bus didelis susivienijimas, kai visi dalykai bus paaiškinti ir sujungti Jame - tada bailiai sumišęs stebėsiesi, kur yra Dievas.

Eik giliau nei paviršutinis tikėjimas, eik iki pasitikėjimo. Spręsk apie Dievą, kaip Sara savo gyvenime pereinamu laikotarpiu, pradėdama nuo to, kad neturi vaikų ir jau nebe to amžiaus, iki atnaujinimo ir galėjimo pastoti ir pagimdyti vaiką - TAI ĮVYKO TODĖL, kad ji laikė Dievą ištikimu. Padaryk tokį sprendimą. Paklausyk, ką kalba tavo širdis pačioje gilumoje, apie tavo tikėjimą, pasitikėjimą...pažiūrėk į pažadus, kuriuos turi, eilutės tau atgis, skaityk jas vieną po kitos iš savo Biblijos, tavo kelionė, tavo prisiminimai - pažvelk į šį užrašų žurnalą. O tuose dalykuose dėl kurių neturi atsakymo -pasitikėk. Laikyk Jį ištikimu. Jis toks yra.

Maldos

Mes su Barbara labai vertiname jūsų maldas, ir jūsų davimą mums paremti. Krisas visai gerai ištvėrė mūsų keliones, ir mes mėgaujamės lėtesniu tempu vasarą, tai geras laikas man pailsėti ir atsigauti. Kai dabar turime ir Brian mūsų komandoje, galime atlikti daugiau organizacinio darbo, esame aktyvesni socialiniuose tinkluose, publikuojam daugiau video mokymų, kurie pasirodo vėliau ir You Tube-e ir dar daugiau.

Aš jaučiuosi kaip tas ančiukas baloje iš pasakėčios - išorėje ramus, bet po vandeniu stipriai muša mažomis kojytėmis! 😊. Dėkoju už paramą ir maldas.

Visus laiminu,

Džonas ir Barbara

Tarptautinio namų surinkimo be sienų (CWOWI) 2018 m. gegužės mėn. naujienlaiškis

Sveiki,

Kaip matote viršuje, spalio mėn. mes ruošiame pirmą nacionalinę namų surinkimų konferenciją Tulsoje! Mes norėjome, kad žmonės jaustųsi tarsi namuose, o ne kaip susirinkę į konferenciją  dideliame šaltame viešbutyje, taigi pasirinkome Post Oak Lodge &  Retreat (http://www.postoaklodge.com), kuris yra tik 15min. kelio nuo Tulsa Tarptautinio Oro uosto, Rytų Oklahomos kaimo vietovėje tarp banguojančių kalvų ir stūksančių ąžuolų.

Beje, ketvirtadienio-sekmadienio konferencijos kaina yra juokinga: mokestis neviršija mūsų išlaidų, tik pora dolerių viršaus, kad galėtume pasirūpinti nenumatytomis šio renginio išlaidomis, - mes nesivaikome pelno. Konferencijos metu jūs galėsite aukoti ir tai taip pat bus pagalba.

Tai patarnavimas jums, indėlis į jus, susipažinimas su jumis bei parūpinimas vietos kiekvienam iš jūsų, kad galėtumėte pažinti kitus. Tai tiems, kurie yra  mūsų tinkle, ir tiems, kurie domisi namų surinkimais ir CWOWI, bei  CWOWI rėmėjams. Mes tikimės turtingo laiko Viešpatyje ir tikimės susipažinti su kitais tame pačiame dvasiniame puslapyje.

Mes dar nepublikavome šito mūsų tinklalapyje, norėdami visų pirma suteikti mėnesį laiko apsigalvoti tiems, kurie mus pažįsta. Mūsų erdvė labai ribota, ir vos tik paskelbus pirmą kartą atsiliepė tiek, kad jau užpildyta 25% vietų, o dar 4 mėnesiai iki paskutinio termino. Likusios vietos bus greitai užimtos, oficialiai paskelbus informaciją birželio mėnesį.

Ką pasakė Krisas

Dauguma prisimins iš jau anksčiau pasakotų dalykų, kad Krisas yra mūsų vyriausias sūnus, kuris gimė su aplink kaklą apsivyniojusia bambagyslės virkštele ir dėl to patyrė smegenų traumą. Fiziškai jis 38 metų, tačiau protiškai apie 4 metų. Ji naudojasi neįgaliesiems skirtu vežimėliu, šnekus, visada užkalbina praeivius ir yra juokingas. Visi gydytojai ir slaugytojai suvokė tai, ką mes pastebėjome prieš eilę metų, kad jis suvokia dalykus kaip daug brandesnis žmogus, bet dėl smegenų traumos neapdoroja informacijos teisingai ir dėl to funkcionuoja kaip 4-metis.

Grupės namuose jie kartą išvyko pasivėžinti ir kelionės metu  sutiko fermerį, kuris atpažino jų autobusą. Anksčiau jis turėjo neįgalų sūnų šios grupės namuose ir, pamatęs pažįstamą autobusą, sustabdė jį ir pakvietė pasižiūrėti karvių. Visi prižiūrėtojai sakė man, kad jie matė melžiamas karves ir 5-koję karvę- ji buvo deformuota ir turėjo papildomą koją augančią iš peties, ir kitus fermos gyvulius bei įrangą.  Krisas buvo labai sujaudintas to, ką matė ir pasakojo man be perstojo!

Jis buvo pas mus namie kaip įprasta penktadieniui/šeštadieniui su nakvyne. (Penktadienį/šeštadienį, kai mes nekeliaujame, ir kitomis dienomis, kai išvykstame kur nors savaitgaliais). Jis paklausė, kai mes pasiruošėme pusryčiams: „Tėti, ar žinai iš kur pienas atsiranda?“ Aš nekantraudamas atsakiau, nes tai buvo ne naujas klausimas, ir žinojau, ką jis atsakys, taigi  pasakiau: „Pienas iš karvių, Krisai”, į tai jis atsakė: „Ne. Pienas iš spenių. Tu suspaudi juos ir šššššš ištrykšta pienas!”

Aš sukikenau, ir jis nusijuokė dėl šito atradimo fermoje, o po kelių minučių jis jau sėdėjo pasiruošęs pusryčiams. Barbara turėjo daniškų pyragėlių pusryčiams, kuriuos Krisas vadino tiesiog spurgomis.*Daugiasluoksnis su daug kremo sviestinis pyragėlis, JAV dažnai turi vaisių viduje, ir būtent toks buvo šitas.

Aš ką tik buvau išgirdęs, kad pienas iš spenių, todėl spėliojau, ką dabar jis pasakys, kai pasodinau jį pusryčiams prieš save ir pasakiau jam, „...mama paruošė šią spurgą tau, nes galvojo, kad tau patiks“, o jis atsakė: „Tėti, žinai iš kur spurgos?“

Aš sukikenau pats sau ir pasakiau: „Ne.

Iš kur, Krisai, spurgos?“

Su užtikrintumu balse jis pasakė, keldamas ją prie burnos, „Iš Viešpaties!“

Nuostata

Nors daugelis mūsų gali sutikti su Krisu, kad spurgos iš Viešpaties, aš galvoju, kaip jis nedelsiant ir automatiškai suvokė esminį spurgų, kurios taip stipriai jį džiugino, šaltinį. Jis bedė tiesiai į esmę ir pripažino Viešpatį.

Krisas gyveno namuose pirmus 24 metus, o grupės namuose šiuos 14 pastarųjų metų. Grupės namuose, tokiose situacijose kaip šita, jam visada būdavo pasakoma, kada keltis, kada praustis duše, rengtis, kada valgyti, be jokio pasirinkimo, ką valgyti. Jam buvo pasakoma, kada sėsti į autobusą ir vykti į dirbtuves, valgyti priešpiečius, kuriuos paruošė kažkas kitas, neklausiant ko jis nori, kada grįžti namo autobusu, kada gerti vaistus, kada eiti į tualetą, kada pietauti be jokio pasirinkimo iš meniu, ir kada eiti miegoti.

Jam leidžiama 60 naktų per metus išvykti iš grupės namų, tai reiškia 5 naktys per mėnesį. Mes išnaudojame kiekvieną naktį kiekvienais metais. Kai aš pasiimu jį penktadienį, jis paprastai būna vis dar lovoje, kai atvykstu 8 valandą ryto. Jam patinka kai tėtis jį maudo duše ir nuskuta (jie neskuta jo grupės namuose, nes jam tai nepatinka, taigi jis laukia, kad aš kartą per savaitę atvyksiu ir nuskusiu jį). Kartą automobilyje aš paklausiau jo, kur jis nori valgyti pusryčius...ir tada mes išvykstame tvarkyti reikalų, važinėjame po parduotuves, pagal planą kurį mes su Barbara paruošėme per savaitę, kad darytume tai kartu su Krisu.

4 val. po pietų (16:00) mes grįžtame namo, kur jis gali sėdėti savo fotelyje, žiūrėti savo mėgstamus filmukus ar programas, žaisti su savo lentele, ar „piešimo lenta“ arba vartyti automobilių žurnalus. Ponia, kuri kerpa mums plaukus, užsiprenumeruoja „Automobilis ir vairuotojas“ žurnalą tik tam, kad Krisas galėtų pasiimti į namus leidinį kiekvieną kartą, kai kerpa jam plaukus, už tai jis visada jai gražiai padėkoja.

Namuose Barbara paruošia mėgstamą valgį, ir jis žino, kad kitas rytas-šeštadienis, todėl  jis gali miegoti ir pabusti tada, kada nori, ir tada praleisti rytą darydamas tai, ką nori: žiūrėti televizorių, žaisti ant grindų su mašinytėmis, ar kažką kitą. Apie 1-2 val. po pietų (13:00-14:00) jis pasiruošęs eiti į automobilį dar kelioms kelionėms, po to  greitas maistas, ir vėl atgal į grupės namus pietums.

Tarp visų šitų veiklų aš dirbu. Kai Krisas lovoje  apie 8val (20:00) vakaro aš paprastai rašau arba studijuoju iki vidurnakčio. Šeštadienio rytą aš atsikeliu ir paprastai  6 ryto aš rašau tol, kol jis pabunda apie 8-9 ryto. Mes rūpinamės juo tomis dienomis, nes tai vienintelis laikas per savaitę, kai jis gali pasirinkti tvarkaraštį, kokį maistą nori valgyti, ir kur vykti, ir ką matyti.

Reikia pasakyti, kad savo gyvenime, kuris vyksta pagal tvarkaraštį, kai jis mato „spurgą“ savo lėkštėje, jo pirma mintis yra apie Viešpatį ir kaip Jis parūpino jam tai. Aš supratau, kad vaikiškas tikėjimas nuostabus, atgaivinantis, skatinantis nusižeminti. Aš noriu pabrėžti Kriso dėkingumo nuostatą. Jis visada pabučiuoja mane ir Barbarą ir padėkoja, kad paėmėme jį kartu į parduotuvę, arba sako „ačiū už spagečius“  palydėdamas apkabinimu, kuris sulaužytų šonkaulius trapesniam žmogui, :D

Ne vienerius metus į mano el.pašto dėžutę ateina laiškai iš žmonių, kurie nori pasiginčyti su manimi dėl doktrinos. Paprastai jie nori pataisyti tai, ką parašiau, ir jie ne visada malonūs. Kai kurie yra tokie, apie kuriuos Paulius sakė, jog jie prieštarauja patys sau; priešiškume nepastebėti priešiškumo ir ginčytis dėl smulkių dalykų yra ne tik nesubrendimo požymis, bet tai nukreipta prieš patį žmogų ir tą didesnį darbą, kurį Viešpats nori jame atlikti.

Esu pratęs gauti el.laišką nuo ko nors, kas sakosi norįs pasikalbėti su manimi, duoda man savo telefono numerį, po to likusius 4 puslapius koreguoja mane dėl kokios nors doktrinos, kurią aš pasakiau, kaip jie mano. Nedelsiant jie staiga padaro išvadą bandydami pridėti punktą A prie punkto B ir prieidami prie punkto Z, kaip jei mano, jog aš taip teigiau, net nepaskaitę konteksto, kuriame tai buvo parašyta. Arba jie filtruoja tai per savo prizmę ir sako, jog skaitė norėdami rasti kažką neteisingo, juokinga... nereikia nė sakyti, kad jie nesulaukia mano skambučio, :D

O tada Krisas pasako tokį paprastą dalyką, kaip kad jo spurga ateina iš Viešpaties, ir visa kita dar kartą nublanksta nereikšmingame fone, ir tai nukreipia mane į tai, kas iš tiesų yra svarbu - pastebėti Dievo gerumą mažuose dalykuose, visada būnant dėkingu už tai, ką mes galime DARYTI, o ne už tai, ką norėtume daryti, bet dar negalime.

Kai Paulius pasakė Galatams 2:10, jog Petras, Jokūbas ir Jonas ištiesė „draugystės ranką“ jam ir Barnabui, nes jie „suvokė malonę“ juose, tai buvo vienas tų „spurginių“ momentų. Šie trys buvo pašaukti pas žydus, o Paulius ir Barnabas  - pas kitų tautų žmones. Tačiau jie suvokė Dievo malonę vienas kitame, nors protu jiems buvo sunku suprasti vienas kito pašaukimą gyvenime. 

Tai gerai, kad mums nereikia suprasti, mes tik turime ieškoti ir suvokti malonę vienas kitame. Tegu tai bus paprasta, gyvenkime esminiuose savo tikėjimo dalykuose, o visa kita tiesiog susidėlios teisingoje perspektyvoje ir tvarkoje.

Mes dėkojame už jūsų dovanas ir maldas. Vasarą dažnai patiriame paaukojimų sumažėjimą, kai žmonės teisėtai užsiėmę su savo šeimomis, atostogų laikas ir pan., taigi mes dėkojame už jūsų ištikimybę. Laiminame visus.

Džonas & Barbara, ir Krisas

Kaip veikia išminties ir pažinimo žodžiai. Dvasios dovanos. 2 dalis

Sveiki,

Kolorado Springs mokiau klasę, kuri  vėliau buvo pavadinta Pasaulio Maldos Centru. Po užsiėmimo prie manęs priėjo teksasiečių pora ir paprašė maldos. Jie norėjo žinoti, ar parduoti  savąjį verslą ar ne, o jei parduoti, tai kada. Mums besimeldžiant pamačiau prabėgančius kalendorinius metus, kurie sustojo prie tam tikro mėnesio. Tada išgirdau Tėvą sakant kažką panašaus: „Kažkas metų eigoje nupirks jų verslą, ir tai jiems atneš gerą pelną. Tepriima jie tą pasiūlymą, ir viskas praeis sklandžiai. Po to Aš jiems parodysiu kitą jų gyvenimo skyrių.“Aš papasakojau jiems viską, ką mačiau, ir ką pasakė Tėvas. Vėliau taip ir įvyko.

Praėjus daugiau nei metams gavau elektroninį laišką, kuriame buvo sakoma, kad viskas įvyko tiksliai taip, kaip ir sakiau. Jie gavo daugiau kaip $250,000 pelno ir buvo labai dėkingi. Nuo tada aš jau nieko apie juos negirdėjau. Jų nebebuvo jokiame elektroninių laiškų adresatų  sąraše  ir jie niekada neatsiuntė jokios aukos, ir niekada daugiau neprašė maldos. Tąkart Dvasios pasireiškimas buvo jų naudai (ne mano), Dievas Tėvas TOKS geras.

Luko 19:29-35 Jėzus dviem savo mokiniams liepia nueiti į tam tikrą vietą, kur jie ras pririštą asiliuką, ir atvesti jį Jam. Jis  dar įsakė, kad jei kas paklaus, ką jie daro, tegu sako, kad to reikia Viešpačiui. Viskas  atsitiko būtent taip, kaip Jėzus jiems ir sakė.

„...gerai pasakei: „Neturiu vyro“, nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei.“(Jono 4: 17-18, susitikimas su moterimi prie šulinio.)

Išminties ir pažinimo žodžiai yra kitos dvi apreiškimo dovanos( dvasių skyrimas yra dar viena apreiškimo dovana)

Atsakymas minėtai porai iš Minesotos dėl verslo pardavimo ir tai, kaip Jėzus apibūdino asiliuko atvedimo aplinkybes yra išminties žodžių pavyzdžiai. O Jėzaus žodžiai samarietei apie jos šeimyninę padėtį praeityje ir dabartyje – pažinimo žodis.

Pažinimo žodžiai, tai – maži fragmentai informacijos, kurią suteikia Tėvas per Savąją Dvasią, apie kažkieno praeitį arba dabartį. Panašiai išminties žodžiai yra tokia pat dalinė informacija apie ateitį, būtent apie tai, kas atsitiks, arba kaip tada reikia pasielgti. Išsamiau apie skirtumus tarp pranašystės ir išminties žodžių pasidalinsiu kitą savaitę.

Prisiminkite, 1Korintiečiams 12:7 pasakyta, kad tai Dvasios pasireiškimas, kuris  suteikiamas visų mūsų labui. Tai reiškia, jog čia ne žmogaus, suteikusio informaciją, nuopelnas. Tai nedaro jo pranašu, bet reiškia, kad Tėvas nori atsiliepti į poreikius.

2 Karalių 6:8-13, skaitome, kad Sirijos karalius kariavo prieš Izraelį. Žygio metu jis išdėstydavo savo armiją įvairiose vietose. Tačiau Eliziejus visuomet žinodavo, kur slepiasi priešas, ir pasakydavo apie tai Izraelio karaliui. Sirijos karalius dėl to buvo labai sunerimęs ir norėjo išsiaiškinti, kas juos šnipinėja. Bet vienas jo tarnas pranešė: „Nė vienas, mano valdove karaliau. Bet pranašas Eliziejus, kuris gyvena Izraelyje, praneša Izraelio karaliui tai, ką kalbi savo miegamajame“.

Štai ir vėl,  kalba eina apie dabartį, todėl tai -pažinimo žodžio pavyzdys. Jis buvo skirtas Izraelio labui.  Šiuo atveju pažinimo žodis buvo suteiktas  per pranašą Elieziejų.

Tai nepadaro jūsų pranašu

Tėvas savąja Dvasia gali kiekvienam atskleisti kažką apie kito asmens praeitį ar dabartį ir gali suteikti išminties ateičiai. Krikščionių tarpe tai visiškai normalu. Dvasios pasireiškimas suteikiamas mūsų labui. Bet kas, pradedant nuo vaikų iki vyriausių mūsų tarpe, gali būti taip panaudotas. Tai - tik normalus krikščioniškas gyvenimas.

Dvi moterys sėdėjo kavinėje ir viena iš jų pasakė, kad baiminasi dėl savo paauglių ateities. Mat jie spėliojo, ką daryti, gal eiti mokytis į koledžą ar  verslo mokyklą, o gal dirbti, ar metus ilsėtis. Tuo metu jos draugė gavo apreiškimą - vidinį žinojimą. Ji pasakė: „Pajutau, kad per paskutinį pusmetį jie nuspręs eiti į koledžą, nes taip ir buvo planuota. Tau nereikia taip dėl jų rūpintis. Tėvas visa tai kontroliuoja ir yra numatęs aprūpinimą mokslams.“ Tai išminties žodis. Tėvas neskelbia trimitų garsais: „Aš ruošiuosi tau suteikti išminties žodį...“ Tai atsitinka kaip normalus, kasdieninis, banalus, nuobodus dalykas, ar kalbėtume apie jūsų verslą, ar gyvenimą. Nieko išskirtinio.

Kartą važiuodamas išgirdau, lyg besitrinančių metalų garsą, kuris skido iš mūsų automobilio galinės ašies vidurio. Tai nežadėjo nieko gero! Kažkam paskiau apie tai, ir jis atsakė, kad priežastis gali būti galinėje ašyje esantis diferencialas. Jis leidžia ratams suktis nepriklausomai vienam nuo kito, ir jame turi būti apie 0,9 tūrio alyvos. Iš lėto nuvairavau mašiną namo. Pastačiau į garažą ir palindau po ja. Diferencialo dėžėje buvo įsukta veržlė su kvadratine skyle. Tapo aišku kokio įrankio reikia, kad jis tiktų į šią kvadratinę skylę, atsukti veržlei.

Pabandžiau panaudoti plokščią vairuotojo atsuktuvą, tačiau jis netiko. Tariau: „Tėve, ką man daryti? Tai mūsų vienintelė mašina.“ Netrukus labai aiškiai išgirdau Tėvą Dvasioje sakantį: „Eik, pasiimk savo lizdinių antgalių veržliaraktį.“ Aš pasakiau: „Ne Tėve, tu nesupranti, lizdinis netinka, ta skylė kvadratinė.“ „Eik, pasiimk savo lizdinių antgalių veržliaraktį.“ Aš buvau taip stipriai susitelkęs į mane erzinančią problemą, kad net nepastebėjau, jog Tėvui pasakiau, esą Jis nesupranta situacijos.

Savo įrankių dėžėje neradęs tinkamo įrankio, nuėjau pas artimiausią kaimyną. Jo garaže, tiesiog įrankių dėžės viršuje, gulėjo lizdinių antgalių veržliaraktis, pasisukęs šonu - kvadratine veržliarakčio ašimi antgaliams, kuri kuo puikiausiai tiktų. Iškart suvokiau, ką Tėvas norėjo pasakyti. Nuėjau prie savo veržliarakčių rinkinio, griebiau veržliaraktį, ir jis tobulai tiko į diferencialo dėžės veržlėje esančią kvadratinę skylę. Tai išminties žodis.

Nors buvau tik  paauglys, bet mano mamos draugė paprašė manęs pasimelsti dėl ją kamuojančių naktinių  košmarų. Jie niekaip nesiliovė, nors ji  kalbėjo žodį, išvarinėjo velnią ir prašė atsiųsti angelų. Tačiau vis tiek šitie demoniški sapnai, kuriuose ji kovojo su velniais vis pasikartodavo.

Mums besimeldžiant pamačiau mini viziją arba „uždarą regėjimą“, reiškia, kad užsimerkęs mačiau regėjimą, tačiau atsimerkęs viską mačiau įprastai. Vėl užsimerkdavau ir vizija sugrįždavo - mačiau tą keturiasdešimtmetę moterį, kai ji buvo 7 metų mergaitė, uždarytą tualeto kabinoje. Lyg ir parduotuvės tualete. Ji negalėjo atšauti durų skląsčio, kad atsidarytų duris ir pabėgtų. Tačiau kabina čia buvo netiesiogine prasme. Ji paprasčiausiai iliustravo, kaip ši jautėsi įkliuvusi. Iškart supratau, kad būdama tokio amžiaus ji buvo seksualiai tvirkinama. Demonai bei su tuo susijusi nuoskauda iki pat šios dienos vis dar įtakojo ją ir jos santuoką. Tėvas leido, kad tai iškiltų viešumon, kad Jis galėtų apreikšti pagrindinę  problemos priežastį, o ji patirtų išgydymą ir Jo ramybės Dvasia galėtų prisiliesti prie jos.

Man buvo tik 17, o ji ištekėjusi mano mamos draugė, todėl aš jaučiausi nejaukiai, tačiau Dvasioje buvo ramybė. Aš pasidalinau bendrais bruožais , kas nutiko, kai ji 7 metų, ir kas neduoda jai ramybės iki dabar.Neminėjau detalių dėl privatumo išsaugojimo. Man net nereikėjo gilintis į smulkmenas. Viskas vyko diskretiškai ir ji iškart tai suprato. Jos akyse susitvenkė ašaros. Aš uždėjau ant jos rankas, kad ji būtų išgydyta ir šviežiai pripildyta Dvasios, ir ją užliejo didi ramybė. Vėliau ji pasakė mano mamai, kad tie sapnai liovėsi, ir ji buvo labai palaiminta. Jos gyvenimas pasikeitė. Tai buvo pažinimo žodis.

Regėjimu ar žodžiais, nesvarbu, Tėvas Savo Dvasia, nori pasidalinti trupučiu informacijos kažkieno pagerinimui. Tai yra Jo noras.

Išminties žodžiai, pažinimo žodžiai, dvasių skyrimas, dažnai eina drauge su pranašyste. Tačiau tai nedaro žmogau pranašu. Tai tik reiškia, kad jis yra krikščionis. Kitą savaitę, pranašystės ir asmeninės pranašystės.

Iki, būkit palaiminti.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org arba cwowi.org, rašykite man cwowi@aol.com

Tarptautinio namų surinkimo be sienų (CWOWI) 2018m. balandžio mėn. naujienlaiškis.

Sveiki,

Visų pirma norėčiau padėkoti tiems, kurie meldžiasi dėl mano širdyje susidariusio kraujo krešulio. Sekantis ST tyrimas paskirtas rugsėjį, tačiau tikiu, jog Viešpats veikia - aš turiu pakankamai energijos, atgaunu jėgas bei tikiu, kad Viešpats sprendžia šį reikalą.

Praėjusį penktadienį buvau išskridęs savaitgaliui į Bozeman, Montana, ir džiaugiuosi, galėdamas pranešti, jog Krisas labai gerai įveikė įprastos savaitės eigos pasikeitimą, kai buvo praleistas pasimatymas su mama ir tėčiu. Šios pastarosios kelionės metu jis skambino man pora kartų ir visada buvo pozityvus, dėl ko aš esu labai dėkingas. Turint neįgalų suaugusį, kuriuo nuolatos rūpiniesi, ir išvykstant, kai turi palikti jį svetimose rankose, jis visada būna mintyse bei maldose.

Protiškai Krisas apie 4 metų amžiaus (fiziškai 38), nors jis suvokia dalykus brandesniame lygyje, todėl nematydamas mamos ir tėtės įprastu metu dėl mūsų kelionių, kartais praranda nuotaiką ir grupės namų prižiūrėtojams būna sunkiau su juo susitvarkyti.

Apie šio mėnesio serijas:  

Šios serijos atsakys jums į klausimus ir suteiks išminties tiems, kuriuos tarsi perkūnas iš dangaus užklupo atakos, atsitiktinės, dažnai be jokios priežasties, ir kurias galima paaiškinti tik kaip esančias demoniškos kilmės. Apie tai dažnai nekalbama ir nemąstoma, tačiau šios neišprovokuotos atakos patiriamos sezonais, paskyrimo metu arba tiesiog gyvenimo eigoje. Šios serijos padės jums atskirti, ar tai tikrai demoniška ataka, ir ką dėl to daryti.  

Pranašiškai

Įdomu matyti dalykus, vykstančius mūsų akyse abiejuose frontuose, apie kuriuos man kalbėjo Viešpats vasario mėnesio apsilankyme. Pirmas – tai tolimesnis aljanso tarp arabų šalių, kurios palaiko JAV ir (slapta) Izraelį prieš Irano įtaką regione, vystymasis, sujungtas su Rusijos didėjančiu įsitraukimu į šį regioną.

Analizuojant dalykus grynai politiniu lygmeniu, neseniai įvykę išpuoliai prieš Sirijos bazes dėl cheminių atakų buvo labai riboti, ir visi, kurie atidžiai stebi, galėjo suprasti, jog JAV nesiruošia tiesiogiai išstoti prieš Sirijos režimą nei Rusijos pagalbą tam režimui. (Labai stengiamasi išvengti Rusijos aukų). Trumpai tariant, ribotų išpuolių pobūdis rodo pasauliui, jog  Sirijos vyriausybė yra saugi nuo tiesioginio JAV išpuolio. Tai veda į tai, jog Rusija bus dar labiau įtraukta į šį regioną, kaip ir dalinausi pastarojo mėnesio serijose apie tai, kaip arti esame prie 3PK?

Kitas dalykas, iš tiesų esminis dalykas, apie kurį kalba Viešpats apsilankymų metu, yra tai, ką Jis daro Kristaus Kūne. Jis pasakė man kai kuriuos dalykus, įvyksiančius JAV ir pasaulyje neužilgo dar šiais metais (politikos bei ekonomikos srityse), du įvykiai per trumpą laiką (dviejų mėnesių laikotarpiu su mažesniais įvykiais tarp jų). Šie bei kiti dalykai paskatins daugelį rimčiau galvoti apie savo tikėjimą, ir iš vidaus kils noras ieškoti draugų, kurie jau praktikuoja namų surinkimus...

Tiksliau sakant, Jis sakė, kad į Kristaus kūną ateina vienybė, kuri nukreips dėmesį į išorę, bus net tarsi pokalbiai pasaulyje apie tarp kai kurių konfesijų augančią vienybę – kas bus suklastotas veidrodis to, ką jis iš tiesų daro Kristaus kūne scenos užkulisiuose ir ką slepia antraštės.

Jis sakė, kad ateinančiomis dienomis Tėvas išties Savo ranką stebuklams bei išgydymams namų surinkimų žmonėms, tai bus įprasta ir taps gyvenimo būdu tikėtis bei matyti tuos stebuklus. Jis pasakė, jog greitai namų surinkimas taps „karštu dalyku“ JAV, jis taip pat greitai augs ir kitose šalyse.

Ir nors kai kurie, įšokę į tai, ką Jis daro, praras pusiausvyrą - žmonės linkę taip elgtis su kiekvienu Dvasios judėjimu - tačiau pagrindinis judėjimas bus stabilus ir išlaikys pusiausvyrą.

Jis patvirtino, jog ateityje susisieksiu su daugeliu pasaulyje, nors bėgant metams aš jau mačiau dramatiškus stebuklus namų surinkimuose, tačiau jų buvo truputis šen bei ten. Tai taps tarsi gyvenimo būdu visame kūne, daugelis suvoks, jog tai YRA normali krikščionybė koja kojon vyks stebuklai ir namų surinkimai, tai bus neatskiriama. Taigi, jeigu tau reikia stebuklo, susirask gerą namų surinkimą - štai kas ateina.

Tai Jis pridūrė iš Savo perspektyvos: kadangi daugelis namų surinkimuose jau matė, kad Tėvas daro tiek daug, ir tai yra taip normalu, kai Jis išties Savo ranką daryti dar daugiau dramatiškų dalykų, jie nepasididžiuos ir nepasikels, bet priims tai kaip normalų krikščionišką gyvenimą. Man buvo  įdomus Jo komentaras, jog daugelis Jo Kūne pakankamai subrendo suvaldyti šiuos dalykus, nes jie nepasididžiuos, tarsi tai būtų įvykę dėka jų, nesigirs ir neviešins, jog tai ir tai įvyko jų tarpe - jie bus pakankamai subrendę galvoti, jog „tai normalu krikščionims, toks yra mūsų gyvenimo būdas“.

Žmonės tampa brandesni ir rimtesni tikėjime. Jie ne tik nori pakviesti Jėzų į savo gyvenimą, bet ir atiduoti savo gyvenimą Jam, kad Jis galėtų daryti su juo, ką nori. Su tokia širdies nuostata galima patirti didesnius stebuklus ir darbus negalvojant, jog tai jie kažką dėl to padarė. Jis pasakė, kad tai prasidės po truputį kartu su liudijimais apie išgydymus bei stebuklus šen bei ten, kai kurie nebrandžiai susitelks į tuos dalykus, kaip kad linkusi kartais elgtis žmogiška prigimtis, tačiau aplamai dauguma matys, jog tai Tėvas ištiesė Savo ranką, kad paliestų Savo žmones ir pasiliks pusiausvyroje.

Pamoka apie sunkvežimį (savivartį)

Prieš porą savaičių mes pasiėmėme Krisą iš grupės namų įprastiniam penktadienio/šeštadienio apsilankymui  namuose. Tą penktadienį mes visą dieną tvarkėme reikalus, mes abu buvome pavargę ir džiaugėmės galiausiai patraukti namo. Mes važiavome kaimo keliukais, vingiuojančiais aplink ežerą, prie kurio mes gyvename. Didelis, sunkiai pakrautas sunkvežimis pasuko prieš mus 4 kelio sustojime (galiausiai tai buvo jo eilė) ir tai buvo dyzelinis vilkikas, kuriam reikėjo remonto - mes paskendome tirštuose juoduose dūmuose, kai aš sulėtinau automobilį negalėdamas prasilenkti su juo siaurame kelyje. Taip važiavome porą mylių/1.2 km, Krisas buvo sužavėtas  matydamas savivartį ir ištisai kalbėjo apie jį, apie dūmus, kaip jis smirda, kad jis prikrautas kažko sunkaus, ir taip toliau. (Jis nuolatos pateikia savo komentarus apie kiekvieną automobilį, sunkvežimį, lėktuvą ar traukinį, kurį mato).

Neužilgo aš pastebėjau progą prasilenkti

Aš jau ruošiausi lenkti sunkvežimį ir dirstelėjau ar nėra priešais atvažiuojančio transporto, ir pagalvojau pusiau pats sau, pusiau kartu su Tėvu: „Tėve, aš tikrai noriu pralenkti tą vaikiną, jei niekas neatvažiuos prieš mane.“

Staiga visiškai netikėtai, aš išgirdau Jo atsakymą: „Tu gali tai padaryti, jei nori, bet turi suprasti, kad galbūt aš nukreipiau tavo žingsnius būti jo užnugaryje, kad suteikčiau Krisui malonumą“. Tučtuojau aš atsakiau, pasukdamas savo automobilį atgal į savo juostą ir sulėtindamas greitį: „Ach! atsiprašau, Tėve, aš net nepagalvojau apie tai“, o Jis paprastai pasakė, „Viskas tvarkoj“.

Po poros mylių mes pasukome į dešinę ir tuoj už posūkio sunkvežimis sustojo. Krisas buvo sužavėtas, mes sustojome greta jo, aš nuleidau Kriso langą - vairuotojas pasakė, jog jis sustojo manydamas, jog mes norime jį pralenkti, tačiau aš paaiškinau, jog mes norime važiuoti iš paskos, trumpai paaiškinau apie Krisą, ir jis tęsė kelionę kartu su mumis besivelkančiais iš paskos – tai Krisui buvo didžiulis dienos įvykis.

Ši pamoka, nusiraminti ir įvertinti, jog sunkvežimio kliūties atsiradimas buvo ne dėl manęs, neliko mano nepastebėta. Ne kiekvienas delsimas yra velnias, ne kiekviena kliūtis gyvenime yra iš priešo. Visų pirma mes turime apsvarstyti prielaidą, dėl ko buvo ta kliūtis, ir mąstyti plačiau ne tik apie save, o apie Tėvo didesnį darbą. Tai ne visada yra dėl mūsų, kartais tai yra dėl kitų. Ir tai yra Tėvo, o ne velnio darbas.

Kartais Tėvas leidžia mums suprasti, jog mes galime daryti tai, ką esame sumanę savo laiku ir tikslu. Bet jei mes tai padarytume, mes prarastume didesnį palaiminimą. Verta paklausti, ar tas sunkvežimis, privertęs jus sumažinti greitį, gali būti visai ne dėl jūsų ir jūsų reikalų sąrašo bei tvarkaraščio, bet dėl kito asmens poreikio bei tikslo, ir Jam reikia, kad jūs bendradarbiautumėte su Juo, kad Jis galėtų veikti.

Mes jau beveik surinkome pusę sumos iš  $7500 mūsų Kenijos vandens šuliniui, ir laukia brangi kelionė Į Olandiją gegužės mėnesį, taip pat atsiranda ir kitų išlaidų - mes labai vertiname jūsų davimą, maldas, ir prašau leiskite mums žinoti, kaip už jus melstis. Ačiū, kad esate mūsų gyvenime, Džonas ir Barbara

Kaip vyksta dvasių atpažinimas? Dvasios dovanos. 1 dalis

Sveiki visi,

Vienas žmogus aplankė mane biure. Jis paprašė, kad dirbčiau jo tarnystės valdyboje. Kai jis pasakojo apie savąją tarnystę, savo dvasioje pajutau sunkumą. Tas svoris, su kiekvienu jo pasakytu sakiniu, darėsi vis sunkesnis. Savo dėmesį ėmiau koncentruoti ne į jo sakomus žodžius, bet į tą sukilusį jausmą. Staiga viduje supratau, tai mano prote iškilo lyg apreiškimas: „Čia melo dvasia.“ Žinojau tai.

Žodis – apkaltinęs mano biure meluojantį vyrą, buvo dovanos, Rašte vadinamos dvasių atpažinimu, pasireiškimas. Tas vyras veikė ne tik savo vardu, bet jo melo šaltinis buvo demoniška dvasia.

Mato 16:23, Petras drąsiai priešinasi Jėzui, sakydamas neiti Jam ant kryžiaus. Jėzus, skiriantis dvasias, supranta, kad tai yra šėtono pasiūlymas: „Eik šalin, šėtone“ – toks Jo atsakymas. Nieko regimo ten nebuvo, Jis paprasčiausiai suprato, kad pasiūlymas kyla iš šėtono.

Daugeliui vyrų, moterų ir vaikų yra taip atsitikę – netikėtas žinojimas iš Dievo, o ne iš jų pačių patirties ar žinojimo, kad kažkoks dalykas arba žmogus buvo arba nebuvo iš Dievo – tai yra dvasių atpažinimas.

Dvasios pasireiškimas duodamas bendram labui

Šiose serijose pasidalinsiu apie charizmines Dvasios dovanas, kas jos yra, kaip jos veikia ir, norėčiau tikėti, kad beveik kiekvienas krikščionis veikia vienoje arba kitoje dovanoje. Kadangi Jis nesiskelbia kaip Jis veikia, mes nežinome kaip galėtumėm jas įvardinti.

Raštuose Tėvas visada vaizduojamas sėdinčiu Savo soste. Jėzus pakilo į dangų, tačiau dar nėra įsteigęs Savo fizinės – žemiškosios karalystės.

Tai reiškia, kad tik Šventoji Dvasia tarnauja tiek danguje, tiek ir čia žemėje. Ji yra mūsų Ryšys – mūsų Ryšininkas, susiejantis dangų ir žemę. Kai Jėzus pasikrikštijęs išbrido iš vandens, prakalbo Tėvas, tačiau Dvasia balandžio pavidalu buvo ore – tarp Tėvo ir Sūnaus – tarp dangaus ir žemės. Ji ateina iš Tėvo, pasilieka ant Jėzaus, tačiau lieka ir danguje, ir žemėje. Taip yra iki šios dienos – mus Ji susieja su Juo, o Jį su mumis.

Viskas, ką tik patiriame Dieve, vyksta per ir su Šventąja Dvasia. Kiekvienas žodis, kiekvienas Viešpaties ar angelų regėjimas, kiekvienas dvasinis sapnas, kiekvienas įkvėpimas, kiekvienas mūsų girdėtas balsas – angelų, Tėvo, Viešpaties, arba Pačios Dvasios – vyksta per Šventąją Dvasią. Ji yra Tiesos Dvasia, kylanti iš Tėvo.

1 Korintiečiams 12:4-7, Paulius pateikia tris, mūsų vadinamos „dovana“ kategorijas. Graikų kalba šis žodis yra charizma, dažnai verčiamas kaip malonė. Ketvirtoje eilutėje Paulius sako, kad yra skirtingų dovanų (charizma = malonė/dovana), tačiau ta pati Dvasia.

Penktojoje eilutėje pažymimi tarnavimų skirtumai, bet Viešpats, sakoma, - tas pats. Žodis „tarnavimas“ yra diakonia, jis ir verčiamas kaip tarnavimas, tarnas arba tarnystė. Taip pat verčiamas ir žodis „diakonas“, tai nėra paslaugų biuro tarnautojas – tik ne rašte. Rašte tai tiesiog tarnavimas/diakonia.

Šeštojoje eilutėje sakoma, kad yra skirtingi veiksmai, tačiau tas pats Viešpats, kuris veikia viską visame. Žodis „veiksmas“ yra energon, iš jo išvedamas žodis energija arba kažkokie mus energetizuojantys ir motyvuojantys dalykai (daugiau apie motyvacines dovanas vėlesnėse serijose).

Galiausiai septintąją eilutę Paulius užbaigia žodžiais: „Bet kiekvienam suteikiamas Dvasios pasireiškimas bendram labui.“

Kitaip tariant, visos šios dovanos – charizminės, tarnavimo, energijos – paprasčiausi Šventosios Dvasios pasireiškimai mūsų gyvenime yra skriti mūsų ir kitų patobulinimui.

Charizminis, arba charizmos (malonės) Dvasios pasireiškimas

8-11 eilutėse Paulius vardina malonės dovanas: išminties žodis, pažinimo žodis, ypatingas tikėjimas, išgydymų dovanos, stebuklų darymas, pranašavimas, dvasių atpažinimas, skirtingos kalbos, kalbų aiškinimas. Šios devynios dovanos ir sudaro taip vadinamas charizmines Dvasios dovanas.

Šias devynias dovanas galime suskirstyti į tris kategorijas: apreiškimas (dvasių atpažinimas, pažinimo žodis, išminties žodis), kalbėjimas (pranašavimas, kalbos, kalbų aiškinimas) ir jėga (stebuklų darymas, išgydymas, ypatingas tikėjimas).

Kadangi mūsų protui tai tik skambūs pavadinimai, turime susiprasti, kad mes turime Šventąją Dvasią. Ji, pagal Tėvo ir mūsų Viešpaties valią, gali veikti bet kokioje situacijoje. Viešpats nėra apribotas jums skirtose dovanose, kurios jums duotos. Jumyse yra Kristus. Jis veiks, kaip ir veikė evangelijose – panaudos tą Dieviškąją Savo savybę, kurios reikia atsiliepiant į tam tikrą poreikį.

Pirmoji grupė: Apreiškimo dovanos

Pasidalinsiu apie dvasių atpažinimą. Šis pasireiškimas gali būti regėjime, arba pasireikšti kaip žinojimas dvasioje, kaip buvo Jėzui išgirdus Petro pasiūlymą neiti ant kryžiaus. Taip buvo ir man, kai mano biure apsilankė tas žmogus su meluojančia dvasia. Tai nėra įžvalgos dovana, tai ne tas dalykas. Tai dvasių atpažinimas.

Jono 1:42-49 skaitome kaip Andriejus supažindina Petrą su Jėzumi. Po to skaitome, kaip jų draugas Pilypas eina supažindinti savo draugą su Jėzumi. Natanaeliui prisiartinus, Jėzus pasakė: „Štai izraelitas, kuriame nėra apgaulės (klastos)“.

Čia taip pat pasireiškė dvasių atpažinimas. Jėzus iškart Savo dvasioje suprato pagrindinį žmogaus charakterio bruožą. Mums tai parodo, kad dvasių atpažinimas gali pasireikšti ne tik angelų ar demonų, bet ir žmonių atžvilgiu.

Kai Natanaelis paklausė: „Tu manęs net nepažįsti, kaip gali taip sakyti?“, Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, Aš mačiau tave po figmedžiu.“

Čia mums parodoma, kad dvasių atpažinimas gali būti taip pat kaip regėjimas. Tiesą sakant, jeigu leistume sau išplėtoti šį dvasių atpažinimo pasireiškimą ir apibūdinti jį kaip kategoriją, galėtumėm sakyti, kad visi dvasiniai sapnai, regėjimai, Viešpaties arba angelų apsilankymai, gali būti pavadinti dvasių atpažinimu. Visa tai – kai atpažįstame asmens, angelo, demono, žodžio, ar įvykio – ateinančio antgamtiškai apreiškimu per žodį arba vaizdinį (regėjimas, sapnas, aplankymas) – dvasinį šaltinį ir charakterį.

Yra ir prigimtinis gebėjimas atpažinti, kad kažkas yra arba nėra iš Dievo. Pavyzdžiui, kai kalbama arba daroma kažkas kas nedera, iš karto dvasioje pajaučiamas sielvartas arba nešvara. Tai žmogiška – gebėti atskirti esminius dalykus, ką turėtumėte arba neturėtumėte daryti, ar sakyti.

Tai normalu: „Tas vaikinas mane šiurpina“ arba „Tas žmogus aplink save skleidžia keistas bangas“ – čia normalus atpažinimas, kurį turime visi. Šventosios Dvasios dvasių atpažinimo pasireiškimas prasideda tada, kai Ji yra to žinojimo šaltinis. Tai iš išorės ateinantis apreiškimas arba regėjimas iš Dievo – kai iš karto pažįsti asmens charakterį, arba matai situaciją, kad joje yra Dievas arba ten Jo nėra. Tai yra jūsų dvasioje, tačiau tai kyla ne iš jūsų patirties ar žinių. Tas apreiškimas padeda jums ir/arba kitiems įvairiose situacijoje.

Kitą savaitę, pažinimo žodis, išminties žodis ir tai, kaip širos „dovanos“ veikia kartu... mat kai kas tada mano, kad jie yra pranašai... kol kas, palaiminimai.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org arba rašykite man cwowi@aol.com