Tarptautinio namų surinkimo be sienų (CWOWI) 2018m. balandžio mėn. naujienlaiškis.

Sveiki,

Visų pirma norėčiau padėkoti tiems, kurie meldžiasi dėl mano širdyje susidariusio kraujo krešulio. Sekantis ST tyrimas paskirtas rugsėjį, tačiau tikiu, jog Viešpats veikia - aš turiu pakankamai energijos, atgaunu jėgas bei tikiu, kad Viešpats sprendžia šį reikalą.

Praėjusį penktadienį buvau išskridęs savaitgaliui į Bozeman, Montana, ir džiaugiuosi, galėdamas pranešti, jog Krisas labai gerai įveikė įprastos savaitės eigos pasikeitimą, kai buvo praleistas pasimatymas su mama ir tėčiu. Šios pastarosios kelionės metu jis skambino man pora kartų ir visada buvo pozityvus, dėl ko aš esu labai dėkingas. Turint neįgalų suaugusį, kuriuo nuolatos rūpiniesi, ir išvykstant, kai turi palikti jį svetimose rankose, jis visada būna mintyse bei maldose.

Protiškai Krisas apie 4 metų amžiaus (fiziškai 38), nors jis suvokia dalykus brandesniame lygyje, todėl nematydamas mamos ir tėtės įprastu metu dėl mūsų kelionių, kartais praranda nuotaiką ir grupės namų prižiūrėtojams būna sunkiau su juo susitvarkyti.

Apie šio mėnesio serijas:  

Šios serijos atsakys jums į klausimus ir suteiks išminties tiems, kuriuos tarsi perkūnas iš dangaus užklupo atakos, atsitiktinės, dažnai be jokios priežasties, ir kurias galima paaiškinti tik kaip esančias demoniškos kilmės. Apie tai dažnai nekalbama ir nemąstoma, tačiau šios neišprovokuotos atakos patiriamos sezonais, paskyrimo metu arba tiesiog gyvenimo eigoje. Šios serijos padės jums atskirti, ar tai tikrai demoniška ataka, ir ką dėl to daryti.  

Pranašiškai

Įdomu matyti dalykus, vykstančius mūsų akyse abiejuose frontuose, apie kuriuos man kalbėjo Viešpats vasario mėnesio apsilankyme. Pirmas – tai tolimesnis aljanso tarp arabų šalių, kurios palaiko JAV ir (slapta) Izraelį prieš Irano įtaką regione, vystymasis, sujungtas su Rusijos didėjančiu įsitraukimu į šį regioną.

Analizuojant dalykus grynai politiniu lygmeniu, neseniai įvykę išpuoliai prieš Sirijos bazes dėl cheminių atakų buvo labai riboti, ir visi, kurie atidžiai stebi, galėjo suprasti, jog JAV nesiruošia tiesiogiai išstoti prieš Sirijos režimą nei Rusijos pagalbą tam režimui. (Labai stengiamasi išvengti Rusijos aukų). Trumpai tariant, ribotų išpuolių pobūdis rodo pasauliui, jog  Sirijos vyriausybė yra saugi nuo tiesioginio JAV išpuolio. Tai veda į tai, jog Rusija bus dar labiau įtraukta į šį regioną, kaip ir dalinausi pastarojo mėnesio serijose apie tai, kaip arti esame prie 3PK?

Kitas dalykas, iš tiesų esminis dalykas, apie kurį kalba Viešpats apsilankymų metu, yra tai, ką Jis daro Kristaus Kūne. Jis pasakė man kai kuriuos dalykus, įvyksiančius JAV ir pasaulyje neužilgo dar šiais metais (politikos bei ekonomikos srityse), du įvykiai per trumpą laiką (dviejų mėnesių laikotarpiu su mažesniais įvykiais tarp jų). Šie bei kiti dalykai paskatins daugelį rimčiau galvoti apie savo tikėjimą, ir iš vidaus kils noras ieškoti draugų, kurie jau praktikuoja namų surinkimus...

Tiksliau sakant, Jis sakė, kad į Kristaus kūną ateina vienybė, kuri nukreips dėmesį į išorę, bus net tarsi pokalbiai pasaulyje apie tarp kai kurių konfesijų augančią vienybę – kas bus suklastotas veidrodis to, ką jis iš tiesų daro Kristaus kūne scenos užkulisiuose ir ką slepia antraštės.

Jis sakė, kad ateinančiomis dienomis Tėvas išties Savo ranką stebuklams bei išgydymams namų surinkimų žmonėms, tai bus įprasta ir taps gyvenimo būdu tikėtis bei matyti tuos stebuklus. Jis pasakė, jog greitai namų surinkimas taps „karštu dalyku“ JAV, jis taip pat greitai augs ir kitose šalyse.

Ir nors kai kurie, įšokę į tai, ką Jis daro, praras pusiausvyrą - žmonės linkę taip elgtis su kiekvienu Dvasios judėjimu - tačiau pagrindinis judėjimas bus stabilus ir išlaikys pusiausvyrą.

Jis patvirtino, jog ateityje susisieksiu su daugeliu pasaulyje, nors bėgant metams aš jau mačiau dramatiškus stebuklus namų surinkimuose, tačiau jų buvo truputis šen bei ten. Tai taps tarsi gyvenimo būdu visame kūne, daugelis suvoks, jog tai YRA normali krikščionybė koja kojon vyks stebuklai ir namų surinkimai, tai bus neatskiriama. Taigi, jeigu tau reikia stebuklo, susirask gerą namų surinkimą - štai kas ateina.

Tai Jis pridūrė iš Savo perspektyvos: kadangi daugelis namų surinkimuose jau matė, kad Tėvas daro tiek daug, ir tai yra taip normalu, kai Jis išties Savo ranką daryti dar daugiau dramatiškų dalykų, jie nepasididžiuos ir nepasikels, bet priims tai kaip normalų krikščionišką gyvenimą. Man buvo  įdomus Jo komentaras, jog daugelis Jo Kūne pakankamai subrendo suvaldyti šiuos dalykus, nes jie nepasididžiuos, tarsi tai būtų įvykę dėka jų, nesigirs ir neviešins, jog tai ir tai įvyko jų tarpe - jie bus pakankamai subrendę galvoti, jog „tai normalu krikščionims, toks yra mūsų gyvenimo būdas“.

Žmonės tampa brandesni ir rimtesni tikėjime. Jie ne tik nori pakviesti Jėzų į savo gyvenimą, bet ir atiduoti savo gyvenimą Jam, kad Jis galėtų daryti su juo, ką nori. Su tokia širdies nuostata galima patirti didesnius stebuklus ir darbus negalvojant, jog tai jie kažką dėl to padarė. Jis pasakė, kad tai prasidės po truputį kartu su liudijimais apie išgydymus bei stebuklus šen bei ten, kai kurie nebrandžiai susitelks į tuos dalykus, kaip kad linkusi kartais elgtis žmogiška prigimtis, tačiau aplamai dauguma matys, jog tai Tėvas ištiesė Savo ranką, kad paliestų Savo žmones ir pasiliks pusiausvyroje.

Pamoka apie sunkvežimį (savivartį)

Prieš porą savaičių mes pasiėmėme Krisą iš grupės namų įprastiniam penktadienio/šeštadienio apsilankymui  namuose. Tą penktadienį mes visą dieną tvarkėme reikalus, mes abu buvome pavargę ir džiaugėmės galiausiai patraukti namo. Mes važiavome kaimo keliukais, vingiuojančiais aplink ežerą, prie kurio mes gyvename. Didelis, sunkiai pakrautas sunkvežimis pasuko prieš mus 4 kelio sustojime (galiausiai tai buvo jo eilė) ir tai buvo dyzelinis vilkikas, kuriam reikėjo remonto - mes paskendome tirštuose juoduose dūmuose, kai aš sulėtinau automobilį negalėdamas prasilenkti su juo siaurame kelyje. Taip važiavome porą mylių/1.2 km, Krisas buvo sužavėtas  matydamas savivartį ir ištisai kalbėjo apie jį, apie dūmus, kaip jis smirda, kad jis prikrautas kažko sunkaus, ir taip toliau. (Jis nuolatos pateikia savo komentarus apie kiekvieną automobilį, sunkvežimį, lėktuvą ar traukinį, kurį mato).

Neužilgo aš pastebėjau progą prasilenkti

Aš jau ruošiausi lenkti sunkvežimį ir dirstelėjau ar nėra priešais atvažiuojančio transporto, ir pagalvojau pusiau pats sau, pusiau kartu su Tėvu: „Tėve, aš tikrai noriu pralenkti tą vaikiną, jei niekas neatvažiuos prieš mane.“

Staiga visiškai netikėtai, aš išgirdau Jo atsakymą: „Tu gali tai padaryti, jei nori, bet turi suprasti, kad galbūt aš nukreipiau tavo žingsnius būti jo užnugaryje, kad suteikčiau Krisui malonumą“. Tučtuojau aš atsakiau, pasukdamas savo automobilį atgal į savo juostą ir sulėtindamas greitį: „Ach! atsiprašau, Tėve, aš net nepagalvojau apie tai“, o Jis paprastai pasakė, „Viskas tvarkoj“.

Po poros mylių mes pasukome į dešinę ir tuoj už posūkio sunkvežimis sustojo. Krisas buvo sužavėtas, mes sustojome greta jo, aš nuleidau Kriso langą - vairuotojas pasakė, jog jis sustojo manydamas, jog mes norime jį pralenkti, tačiau aš paaiškinau, jog mes norime važiuoti iš paskos, trumpai paaiškinau apie Krisą, ir jis tęsė kelionę kartu su mumis besivelkančiais iš paskos – tai Krisui buvo didžiulis dienos įvykis.

Ši pamoka, nusiraminti ir įvertinti, jog sunkvežimio kliūties atsiradimas buvo ne dėl manęs, neliko mano nepastebėta. Ne kiekvienas delsimas yra velnias, ne kiekviena kliūtis gyvenime yra iš priešo. Visų pirma mes turime apsvarstyti prielaidą, dėl ko buvo ta kliūtis, ir mąstyti plačiau ne tik apie save, o apie Tėvo didesnį darbą. Tai ne visada yra dėl mūsų, kartais tai yra dėl kitų. Ir tai yra Tėvo, o ne velnio darbas.

Kartais Tėvas leidžia mums suprasti, jog mes galime daryti tai, ką esame sumanę savo laiku ir tikslu. Bet jei mes tai padarytume, mes prarastume didesnį palaiminimą. Verta paklausti, ar tas sunkvežimis, privertęs jus sumažinti greitį, gali būti visai ne dėl jūsų ir jūsų reikalų sąrašo bei tvarkaraščio, bet dėl kito asmens poreikio bei tikslo, ir Jam reikia, kad jūs bendradarbiautumėte su Juo, kad Jis galėtų veikti.

Mes jau beveik surinkome pusę sumos iš  $7500 mūsų Kenijos vandens šuliniui, ir laukia brangi kelionė Į Olandiją gegužės mėnesį, taip pat atsiranda ir kitų išlaidų - mes labai vertiname jūsų davimą, maldas, ir prašau leiskite mums žinoti, kaip už jus melstis. Ačiū, kad esate mūsų gyvenime, Džonas ir Barbara

Kaip vyksta dvasių atpažinimas? Dvasios dovanos. 1 dalis

Sveiki visi,

Vienas žmogus aplankė mane biure. Jis paprašė, kad dirbčiau jo tarnystės valdyboje. Kai jis pasakojo apie savąją tarnystę, savo dvasioje pajutau sunkumą. Tas svoris, su kiekvienu jo pasakytu sakiniu, darėsi vis sunkesnis. Savo dėmesį ėmiau koncentruoti ne į jo sakomus žodžius, bet į tą sukilusį jausmą. Staiga viduje supratau, tai mano prote iškilo lyg apreiškimas: „Čia melo dvasia.“ Žinojau tai.

Žodis – apkaltinęs mano biure meluojantį vyrą, buvo dovanos, Rašte vadinamos dvasių atpažinimu, pasireiškimas. Tas vyras veikė ne tik savo vardu, bet jo melo šaltinis buvo demoniška dvasia.

Mato 16:23, Petras drąsiai priešinasi Jėzui, sakydamas neiti Jam ant kryžiaus. Jėzus, skiriantis dvasias, supranta, kad tai yra šėtono pasiūlymas: „Eik šalin, šėtone“ – toks Jo atsakymas. Nieko regimo ten nebuvo, Jis paprasčiausiai suprato, kad pasiūlymas kyla iš šėtono.

Daugeliui vyrų, moterų ir vaikų yra taip atsitikę – netikėtas žinojimas iš Dievo, o ne iš jų pačių patirties ar žinojimo, kad kažkoks dalykas arba žmogus buvo arba nebuvo iš Dievo – tai yra dvasių atpažinimas.

Dvasios pasireiškimas duodamas bendram labui

Šiose serijose pasidalinsiu apie charizmines Dvasios dovanas, kas jos yra, kaip jos veikia ir, norėčiau tikėti, kad beveik kiekvienas krikščionis veikia vienoje arba kitoje dovanoje. Kadangi Jis nesiskelbia kaip Jis veikia, mes nežinome kaip galėtumėm jas įvardinti.

Raštuose Tėvas visada vaizduojamas sėdinčiu Savo soste. Jėzus pakilo į dangų, tačiau dar nėra įsteigęs Savo fizinės – žemiškosios karalystės.

Tai reiškia, kad tik Šventoji Dvasia tarnauja tiek danguje, tiek ir čia žemėje. Ji yra mūsų Ryšys – mūsų Ryšininkas, susiejantis dangų ir žemę. Kai Jėzus pasikrikštijęs išbrido iš vandens, prakalbo Tėvas, tačiau Dvasia balandžio pavidalu buvo ore – tarp Tėvo ir Sūnaus – tarp dangaus ir žemės. Ji ateina iš Tėvo, pasilieka ant Jėzaus, tačiau lieka ir danguje, ir žemėje. Taip yra iki šios dienos – mus Ji susieja su Juo, o Jį su mumis.

Viskas, ką tik patiriame Dieve, vyksta per ir su Šventąja Dvasia. Kiekvienas žodis, kiekvienas Viešpaties ar angelų regėjimas, kiekvienas dvasinis sapnas, kiekvienas įkvėpimas, kiekvienas mūsų girdėtas balsas – angelų, Tėvo, Viešpaties, arba Pačios Dvasios – vyksta per Šventąją Dvasią. Ji yra Tiesos Dvasia, kylanti iš Tėvo.

1 Korintiečiams 12:4-7, Paulius pateikia tris, mūsų vadinamos „dovana“ kategorijas. Graikų kalba šis žodis yra charizma, dažnai verčiamas kaip malonė. Ketvirtoje eilutėje Paulius sako, kad yra skirtingų dovanų (charizma = malonė/dovana), tačiau ta pati Dvasia.

Penktojoje eilutėje pažymimi tarnavimų skirtumai, bet Viešpats, sakoma, - tas pats. Žodis „tarnavimas“ yra diakonia, jis ir verčiamas kaip tarnavimas, tarnas arba tarnystė. Taip pat verčiamas ir žodis „diakonas“, tai nėra paslaugų biuro tarnautojas – tik ne rašte. Rašte tai tiesiog tarnavimas/diakonia.

Šeštojoje eilutėje sakoma, kad yra skirtingi veiksmai, tačiau tas pats Viešpats, kuris veikia viską visame. Žodis „veiksmas“ yra energon, iš jo išvedamas žodis energija arba kažkokie mus energetizuojantys ir motyvuojantys dalykai (daugiau apie motyvacines dovanas vėlesnėse serijose).

Galiausiai septintąją eilutę Paulius užbaigia žodžiais: „Bet kiekvienam suteikiamas Dvasios pasireiškimas bendram labui.“

Kitaip tariant, visos šios dovanos – charizminės, tarnavimo, energijos – paprasčiausi Šventosios Dvasios pasireiškimai mūsų gyvenime yra skriti mūsų ir kitų patobulinimui.

Charizminis, arba charizmos (malonės) Dvasios pasireiškimas

8-11 eilutėse Paulius vardina malonės dovanas: išminties žodis, pažinimo žodis, ypatingas tikėjimas, išgydymų dovanos, stebuklų darymas, pranašavimas, dvasių atpažinimas, skirtingos kalbos, kalbų aiškinimas. Šios devynios dovanos ir sudaro taip vadinamas charizmines Dvasios dovanas.

Šias devynias dovanas galime suskirstyti į tris kategorijas: apreiškimas (dvasių atpažinimas, pažinimo žodis, išminties žodis), kalbėjimas (pranašavimas, kalbos, kalbų aiškinimas) ir jėga (stebuklų darymas, išgydymas, ypatingas tikėjimas).

Kadangi mūsų protui tai tik skambūs pavadinimai, turime susiprasti, kad mes turime Šventąją Dvasią. Ji, pagal Tėvo ir mūsų Viešpaties valią, gali veikti bet kokioje situacijoje. Viešpats nėra apribotas jums skirtose dovanose, kurios jums duotos. Jumyse yra Kristus. Jis veiks, kaip ir veikė evangelijose – panaudos tą Dieviškąją Savo savybę, kurios reikia atsiliepiant į tam tikrą poreikį.

Pirmoji grupė: Apreiškimo dovanos

Pasidalinsiu apie dvasių atpažinimą. Šis pasireiškimas gali būti regėjime, arba pasireikšti kaip žinojimas dvasioje, kaip buvo Jėzui išgirdus Petro pasiūlymą neiti ant kryžiaus. Taip buvo ir man, kai mano biure apsilankė tas žmogus su meluojančia dvasia. Tai nėra įžvalgos dovana, tai ne tas dalykas. Tai dvasių atpažinimas.

Jono 1:42-49 skaitome kaip Andriejus supažindina Petrą su Jėzumi. Po to skaitome, kaip jų draugas Pilypas eina supažindinti savo draugą su Jėzumi. Natanaeliui prisiartinus, Jėzus pasakė: „Štai izraelitas, kuriame nėra apgaulės (klastos)“.

Čia taip pat pasireiškė dvasių atpažinimas. Jėzus iškart Savo dvasioje suprato pagrindinį žmogaus charakterio bruožą. Mums tai parodo, kad dvasių atpažinimas gali pasireikšti ne tik angelų ar demonų, bet ir žmonių atžvilgiu.

Kai Natanaelis paklausė: „Tu manęs net nepažįsti, kaip gali taip sakyti?“, Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, Aš mačiau tave po figmedžiu.“

Čia mums parodoma, kad dvasių atpažinimas gali būti taip pat kaip regėjimas. Tiesą sakant, jeigu leistume sau išplėtoti šį dvasių atpažinimo pasireiškimą ir apibūdinti jį kaip kategoriją, galėtumėm sakyti, kad visi dvasiniai sapnai, regėjimai, Viešpaties arba angelų apsilankymai, gali būti pavadinti dvasių atpažinimu. Visa tai – kai atpažįstame asmens, angelo, demono, žodžio, ar įvykio – ateinančio antgamtiškai apreiškimu per žodį arba vaizdinį (regėjimas, sapnas, aplankymas) – dvasinį šaltinį ir charakterį.

Yra ir prigimtinis gebėjimas atpažinti, kad kažkas yra arba nėra iš Dievo. Pavyzdžiui, kai kalbama arba daroma kažkas kas nedera, iš karto dvasioje pajaučiamas sielvartas arba nešvara. Tai žmogiška – gebėti atskirti esminius dalykus, ką turėtumėte arba neturėtumėte daryti, ar sakyti.

Tai normalu: „Tas vaikinas mane šiurpina“ arba „Tas žmogus aplink save skleidžia keistas bangas“ – čia normalus atpažinimas, kurį turime visi. Šventosios Dvasios dvasių atpažinimo pasireiškimas prasideda tada, kai Ji yra to žinojimo šaltinis. Tai iš išorės ateinantis apreiškimas arba regėjimas iš Dievo – kai iš karto pažįsti asmens charakterį, arba matai situaciją, kad joje yra Dievas arba ten Jo nėra. Tai yra jūsų dvasioje, tačiau tai kyla ne iš jūsų patirties ar žinių. Tas apreiškimas padeda jums ir/arba kitiems įvairiose situacijoje.

Kitą savaitę, pažinimo žodis, išminties žodis ir tai, kaip širos „dovanos“ veikia kartu... mat kai kas tada mano, kad jie yra pranašai... kol kas, palaiminimai.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org arba rašykite man cwowi@aol.com

Kas atsitiko nuo kryžiaus iki prisikėlimo? 2 dalis

John Fenn, 2018 m. balandžio mėn. 14 d.

Sveiki,

Kas atsitiko Jėzui po Jo mirties?

Pasiekęs pergalę ant kryžiaus, Jis tapo laisvu judėti žemesnėse žemės srityse, dislokuotose dvasinėje sferoje.

Efeziečiams 4:8-9:

„Todėl sakoma: ‚Pakilęs aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų‘. Ką reiškia ‚Jis pakilo‘, jeigu ne tai, kad Jis pirma ir nusileido į žemesniąsias žemės vietas.“ (Žemės vietos, daugiskaita)

Paulius, Efeziečiams 4:8-9, pateikia tik dalį citatos iš 68 Psalmės: 18-20, bet pirmieji jo skaitytojai turėjo suprasti visą eilutę. Tai taip nuostabu, kad aš negaliu praleisti progos ja pasidalinti:

„Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų. Tebūna šlovinamas Viešpats, kuris kasdien mus apkrauna gėrybėmis, dargi Jis mūsų išgelbėjimo Dievas. Sela. Jis yra mūsų Dievas – mus gelbėjantis Dievas. Viešpačiui Dievui skirta pabėgti nuo mirties.“

Skirtumas tarp Pauliaus žodžių, kurie cituojami kaip: „...davei žmonėms dovanų“ – laiške Efeziečiams ir: „...ėmei dovanų iš žmonių“ - Psalmėse, atspindi skirtumus tarp hebrajų ir graikų kalbos. Išvertus jas į anglų ir į kitas kalbas, kai reikia persijunginėti iš kalbos į kalbą, kai kurių dalykų pilnatvės neįmanoma perteikti. Hebrajiškai sakoma, kad Jis ėmė dovanas IŠ ir/arba TARP žmonių, nes Jis turėjo gyventi tarp jų.

Supraskite, kad dovanas Jėzus ėmė, jog jas duotų žmonijai, ir jos yra skirtos neklusniesiems, kad Dievas galėtų gyventi jų tarpe. Kitaip tariant, Jis norėjo, kad Jo dovanos būtų regimos ten kažkur, kur Jėzus dažniausiai jas parodydavo - namuose ir bendruomenėse, kaimynystėje ir normaliame gyvenime – neišgelbėtųjų tarpe. Jėzus gyveno tarp paprastų žmonių, kasdieninėse situacijose. Rodydamas Dvasios dovanas, Jis perteikdavo Tėvo širdį.

Paulius apie tai primena 1 Korintiečiams 14:22, jis sako, kad kalbų dovanos, kurias reikia aiškinti, yra ženklas netikintiems (kalbėjimas kalbomis kartu su aiškinimu, lygu pranašavimui). Jeigu neišgelbėtieji ateitų į jūsų (namų bažnyčios, pavyzdžiui) susirinkimą, jie pamatytų antgamtiškus dalykus ir suprastų, kad Dievas yra tarp jūsų.

Išgydymo dovanos, pirmiausia ir svarbiausia, yra neišgelbėtiesiems, kad jie pamatytų Dievą gyvenantį jų tarpe. Pažinimo ir išminties žodžiai, pirmiausiai, yra tam, kad mes galėtumėm laiminti neišgelbėtuosius Dievo buvimu, jų gyvenime! Prisiminkite visas Jėzaus išgydymo dovanas Evangelijose, visus Jo stebuklus, pranašystes, pažinimo ir išminties žodžius, nei vienas žmogus iki Jo prisikėlimo nebuvo atgimęs – visus šiuos dalykus Jėzus padarė neišgelbėtųjų tarpe.

Kitas dalykas, į kurį turime atkreipti dėmesį

Atkreipkite dėmesį, kad 68 Psalmėje, hebrajiškas žodis ‚išgelbėjimas‘ yra Jėšua, arba Jėzus. Senajame Testamente, dažniausiai, kai matote žodį ‚išgelbėjimas‘, hebrajiškai tai yra Jėšua. Taigi 19 - 20 eilutės skamba taip:

„Tebūna šlovinamas Viešpats, kuris kasdien mus apkrauna gėrybėmis, dargi Dievas (Tėvas) yra mūsų Jėzaus Dievas. Sela (Pauzė pamąstymui). Jis yra mūsų Dievas – Jėzaus Dievas. Viešpačiui Dievui skirta pabėgti nuo mirties.” (KJV vertimas)

Žemesnės žemės vietos: Pragaras ir Rojus

Tuo metu buvo vieta vadinama Rojumi, dar vadinama Abraomo prieglobsčiu, dar vadinama -

Kalėjimu. Mat ten po mirties nueidavo teisieji ir buvo laikomi nelaisvėje, kol nuodėmė bus patraukta iš kelio, kad jie galėtų pakilti į dangų. Buvo tikima, kad ten panašu į parką, auga žolė, medžiai ir yra vandens. Ten teisieji laukdavo galutinės aukos.

Štai apie ką kalba Paulius teigdamas, kad Jėzus, prisikėlimo metu nusileido ir paėmė į nelaisvę Kalėjimą. Esantys Kalėjime, kažkada buvo tapę pasaulio nuodėmės belaisviais, dabar tapo Gyvenimo kaliniais – laisvi pakilti drauge su Jėzumi į dangų.

Buvo ir pragaras – kita sulaikymo vieta, kuri yra ir po šiai dienai. Ji aprašyta Luko 16:19-31, kaip Rojaus priedas. Esantys pragare iš tikrųjų už bedugnės galėjo matyti Rojų, nors nė vienas negalėjo per ją pereiti, ar išvengti pragaro, arba esant pragare, iš Rojaus sulaukti pagalbos. Šios dvi vietos buvo vadinamos žemesniosiomis žemės vietomis, į kurias po Savo mirties nusileido Jėzus. O dabar yra tik viena vieta, žemės širdyje, tai – pragaras.

Pragaras buvo parengtas, ne sukurtas, tačiau pagal Mato 25:41 ir Apreiškimo 12:8, kadangi nebuvo rasta vietos danguje, jis buvo parengtas pirmiausia maištaujantiems angelams, o po to, ir maištaujantiems žmonėms.

Dėl mūsų Tėvo malonės, šėtonui panorėjus savosios karalystės, skyriumi nuo viso to kas yra Dievas, Dievas davė jam tai ko jis norėjo (Dievas, žinoma, nesiruošė pakreipti visatos pagal jį, jo maišto metu). Taigi jam buvo paruošta karalystė, ir ji buvo pragaras - karalystė kur nėra Dievo, meilės, džiaugsmo ir ramybės. Toks yra Dievas – dėl Tėvo didžiausio sąžiningumo, vykdant laisvą valią, buvo parengta vieta Jo nenorintiems angelams ir žmonėms.

Jėzus, Mato 16:18, tai apibūdina kaip karalystę. Jis sako, kad „pragaro vartai“ – tai yra vyriausybės apibūdinimo terminas, negali nugalėti Tėvo apreiškimo. Samsonas išsinešė Gazos vartus*, taip parodydamas, kad dabar jis yra vyriausiasis. Juk vartuose miesto vadovybė susėsdavo spręsti ginčus, patvirtinti santuokas bei verslo sandorius. Pavyzdžiui Boazas, norėdamas vesti Rutą, nuėjo pas vyresniuosius prie vartų*; Jobas - kalbėjo, kad jis sėdėdavo su vyresniaisiais vartuose*; Absolomas - atsisėdo vartuose*, kenkdamas savo tėvo sprendimams ir darydamas savus. (*Teisėjų 16:1-3, Rutos 4:1-2, Jobo 29:7-9, 2Samuelio 15:1-6)

Petrui buvo apreikšta, kad nusileidęs į žemesniąsias žemės sritis, Jėzus paskelbė apie Save „...kalėjime (pragare) esančioms dvasioms, kurios nepakluso Nojui“ (1Petro 3:19-20). Įdomu tai, kad sakydamas, jog Jėzus pamokslavo dvasioms esančioms kalėjime, Petras nenaudoja žodžio evangelizo, iš kurio mes kildiname žodį ‚evangelizuoti‘, bet panaudoja žodį kerusso, kuris reiškia paskelbti, pranešti – be pridėtinio kvietimo – tik pranešti. Kaip ilgai reikėjo laukti („Juk sakiau jums“) Nojaus žodžių patvirtinimo!

Po to, kai apsilankė abiejuose žemės srityse, apsilankęs pragare, kuriame paskelbė apie Savo auką ir patvirtino Nojaus tikėjimą bei veiksmus, Jis sugrįžo į Rojų ir pasiėmė juos namo.

Apie tai Jis kalba Jono 20:17, kai prisikėlęs sako Marijai, kad Jo nelaikytų, kadangi Jis: „...dar neįžengė.“ Tačiau Jis sakė: „Eik pasakyti mano broliams, kad aš kylu pas Savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas Savo Dievą ir jūsų Dievą.“ Tačiau tą vakarą, jis vėl atėjo pas juos ir leido laiką su jais, parodydamas žaizdas Savo kūne ir t.t. (19 eil.)

Hebrajams 9:15-23, apreikšta ką Jis padarė Savo prisikėlimo dieną, kai pakilo pasiėmęs Rojų namo. Jis įžengė į dangiškai šventą vietą Tėvo akivaizdon, kad prisistatytų ir paskelbtų, jog įvyko Galutinė Auka, ir skola yra sumokėta. Tą vakarą, kai Jam buvo suteiktas vardas virš visų vardų, Jis pasirodė mokiniams, taip pat ir kitomis 40 dienų Jis pasirodė daug kartų, prieš pakildamas, likus 10 dienų iki Sekminių. Iš pradžių – 40 dienų gundymų; pabaigoje – 40 pergalės dienų.

Jeigu Jėzus tarp kryžiaus ir prisikėlimo dar atliko ir kitų dalykų žemės srityse, Biblija nieko apie tai nesako, o spekuliuoti apie tai nėra prasmės. Kitą savaitę kita tema. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org arba www.cwowi.org

Rašykite man cwowi@aol.com

Kas atsitiko nuo kryžiaus iki prisikėlimo? 1 dalis

John Fenn, 2018 m. balandžio mėn. 7 d.

Sveiki visi,

Be jokios abejonės jums teko girdėti jaudinančius mokymus iš sakyklos, apie įsivaizduojamą kovą tarp Jėzaus ir Šėtono, žemės širdyje, po to kai Jėzus mirė ant kryžiaus. Tačiau ar ši kova vyko?

Štai jūsų apmąstymui autentiškasis Velykų provaizdis, tapęs Jėzaus tarnavimą užbaigiančios savaitės išsipildymo modeliu. Autentiškoji Velykų savaitė, aprašyta Išėjimo 12-17 skyriuose, rodo kaip Izraelis išėjo iš Jūros ‚kapo‘ nepaliestas priešo. Jūros dugno ‚kape‘ nebuvo jokios kovos tarp Faraono ir Izraelio. Izraelis išėjo iš kapo, o priešas ne.

Manyčiau, kad kryžius, greičiau buvo teisėtas sandoris, nei karinis konfliktas.

Kas gi nutiko ant kryžiaus?

Kolosiečiams 2:14-15, išplėstinė versija:

„...panaikino skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, kuris įstatymiškai buvo prieš mus ir priešiškas mums. Šį raštą Jis panaikino ir visiškai patraukė, prikaldamas prie kryžiaus. Jis nuginklavo (sugadino) kunigaikštystes bei valdžias; Jis viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus.“

„Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!” Atkreipkite dėmesė čia parašyta vienaskaitoje „nuodėmę“, o ne daugiskaitoje „nuodėmes“ (Jono 1:29).

Kolosiečiams 2:14-15 iš Ortodoksinių Žydų Biblijos (OŽB):

„Ištrynęs ranka pasirašytą kaltės – sefer; cholv - skolos knygą, dangišką kaltinimą prieš mus maleh chukat ha Torah - pilnas Toros nuostatų reikalavimas, kuris buvo prieš mus. Moshiach pabaigė su šiuo besipriešinančiu įrašu, prikaldamas jį prie Moshiach’o Etz*. Nuginkluodamas valdovus ir autoritetus, Jis viešai juos išjuokė, triumfuodamas prieš juos Moshiach Etz*“. (*Mesijo kryžiumi)

Kitaip tariant

Pirmiausia įsidėmėkite: „Triumfuodamas prieš jas kryžiumi/Mesijo kryžiumi“. Tai reiškia, kad kova laimėta būtent ten, ant kryžiaus, o ne žemės širdyje. Jokios kovos.

Antra, įsidėmėkite ką užrašysiu: prie kryžiaus nebuvo prikaltos jūsų pavienės nuodėmės, mat Dievo tobulo įstatymo reikalavimas buvo teisėtas ir absoliutus, tad mes niekada negalėtumėm įgyvendinti to, kas buvo prikalta prie kryžiaus. Ten buvo pasaulio nuodėmė, o ne mūsų (pavienės) nuodėmės.

„Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per (tą) nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasklido į visus žmones (nei vienas negalėjo jos sustabdyti arba pabėgti nuo jos galios), nes visi nusidėjo.“ (Romiečiams 5:12, išplėstinė versija).

Jėzus buvo vienintelis žmogus kada nors gyvenęs be nuodėmės - pagal Dievo reikalavimus. Jis panaikino tai, ką Adomas įleido į žemę. Dėl to Jis tapo teisiškai kompetentingu - būti paskutiniąja auka ir išpildyti tuos reikalavimus, dėl kurių užsidarytų durys tolimesnei nuodėmės žmogui daromai įtakai.

Aprašyme nėra užsimenama apie kovą

Iš tiesų niekur Naujajame Testamente nėra aprašyta kova tarp Jėzaus ir velnio, kuri būtų vykusi žemėje. Kaip matote, ginčas su velniu buvo antraeilis dalykas. Kalba nėjo tiesiogiai apie jį.

Prikaldamas prie kryžiaus „Pilnąjį Toros nuostatų reikalavimą“, Jėzus nuginklavo Šėtoną. Jis panaikino tai, ką padarė Adomas. Šėtonas galią mums turėjo dėl nuodėmės, o su šiais reikalavimais, įvykdytais ir pašalintais iš kelio, durys, atvertos jam ateiti pas mus, buvo uždarytos. Vienas dalykas paskatino kitą. Štai kodėl Šėtonas* niekada nematė tai įvykstant. (*Žiūrėkite 1 Korintiečiams 2:8)

Kai Dievo reikalavimai pašalinami nuo kelio, Tėvas dabar laisvai gali suteikti naują gimimą žmonijai. Tas, kuris turėjo atsistoti tarp Dievo ir žmogaus, buvo paimtas iš mūsų. Jis leido Dievui, Savąja Dvasia atkurti žmogų dvasioje. Dabar, kai reikalavimai įvykdyti, Dievo Dvasia žmogus galės užgimti iš naujo!

Faktas, kad velnias pasaulyje yra per nuodėmę*, buvo antraeilis. Patraukęs nuodėmę, Jis patraukė velnią iš kelio, užtrenkdamas jam (nuodėmės) įėjimo, į žmonių gyvenimą, duris. (*2 Korintiečiams 5:17-21; Romiečiams 5:9-12)

Ką tai reiškia mums kasdienybėje

Tai reiškia, kad gyvenimas su Dievu yra procesas, kurio metu mes sužinome, ką Jis numatė mums ant kryžiaus. Nors teisiškai nuodėmės pančiai buvo nuimti, žmonės savo noru lieka tuose pančiuose. Galima būtų išsireikšti taip: Nusidėjėliai daro nuodėmes, nes tokia yra jų prigimtis*; krikščionys gi - renkasi daryti nuodėmes. (*Efeziečiams 2:3)

Jo malonė yra ištobulinama* mūsų žmogiškame silpnume, šį lobį mes laikome moliniuose induose**, kad galėtumėm atrasti nesuvokiamą šio sandorio įvykdymo gylį. Iš tikrųjų, dėl to sandorio ant kryžiaus, kaip sako Efeziečiams 2:6-7, dabar mes esame pasodinti danguje, KAD ATEINANČIAIS AMŽIAIS Tėvas galėtų ir toliau rodyti beribius Savo malonės turtus, skirtus mums, Jėzuje Kristuje. (*2Korintiečiams 12:9, **2 Korintiečiams 4:7)

Kryžius reiškia mirtį už visus po nuodėme, taigi Jis nemirė vien tik Sau. Tai reiškia, kad vienintelė nuodėmė, kuri nebuvo uždengta ant kryžiaus, yra Jo atmetimas. Tai – nedovanotina nuodėmė. Kadangi išganymo veiksnys yra Šventoji Dvasia, piktžodžiauti Šventajai Dvasiai (atmesti Ją, atmesti Jos darbą), lygu atmesti Viešpatį Jėzų. Jis mirė dėl kitų, taigi Jis negalėjo mirti dėl Savęs.

Kai tik suprantate, kad ne jūsų nuodėmės buvo prikaltos prie kryžiaus, o greičiau Dievo įstatų, kurių reikėjo laikytis pagal Torą, kaltinimas, tada suprantate naujo gimimo Kristuje laisvę, ir gilią atsakomybę.

Įstatymas matuodavo tik veiksmus, tačiau malonė matuoja širdį. Tačiau su malone yra daug sunkiau nei su Įstatymu, nes ji reikalauja, kad mes iš tikrųjų vaikščiotumėm su Dievu, o Jis gali mums parodyti, pagal giliausius mūsų motyvus, kaip gyventi kiekvieną dieną, kiekvienoje situacijoje. Judas, savo laiško 4 eilutėje sako: „Neiškreipkite mūsų Dievo malonės į palaidumą.“ Jis mus padarė naujais kūriniais Jame, kad iš vidaus į išorę galėtumėm vaikščioti šventume su Juo. Nuostabi malonė!

Kitą savaitę, ką Jėzus padarė po Savo mirties ant kryžiaus žemės širdyje. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Chronologinė Prisikėlimo savaitės eiga. 2 dalis

John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 31 d.,

Sveiki,

Sekdami Jėzaus pėdomis, sugrįžkime prie Paschos savaitės. Morkaus evangelija pateikia tokių detalių, kokių jokia kita evangelija nepateikia.

Tas Palmių (Verbų) sekmadienis, aprašytas Morkaus 11 skyriuje, buvo mėnesio 10-oji diena. Tądien Avinėlis atvedamas į miestą, kad iki 14-sios dienos vyresnieji Jį ištirtų. Morkaus evangelija labai akcentuoja dienas.

Morkus 11:1-11 aprašo įeinantį į miestą Jėzų. Žmonės šaukia 118 psalmės citatas, ji būdavo skaitoma kiekvieną Paschos savaitės dieną, o joje kalbama apie Mesiją. Prisiminkite, kad žodis Osana hebrajiškai reiškia: Išgelbėk mus dabar, meldžiame tave! Būtent tai minia šaukė Jam įžengiant į miestą, nors kartais, nelaimei, šis žodis verčiamas paprasčiausiai „išgelbėk“:

„Osana! Šlovė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu. Šlovė tavo tėvui Dovydui, kuris ateina Viešpaties vardu. Viešpats aukštybėse, osana!" Neįtikėtina, kad žmonės šaukė Jėzui, kad juos išgelbėtų, o Jis tai ir padarė.

(Perskaitykite 118 psalmę, kuri visa yra apie Mesiją, įskaitant žodžius, kad Jis yra ir akmuo, kurį statytojai atmetė, tapęs kertiniu akmeniu. Prisiminkite, kad hebrajiškai žodis „išgelbėjimas“ Senajame Testamente yra Jėšua (14, 15 eil.)

Dar šiek tiek smulkmenų, patobulinsiančių jūsų supratimą, apie tai ką iš tikrųjų sako Biblija, o ne tai, kaip įprastai ši eilutė yra suprantama. Frazė „Šitą dieną Viešpats padarė; džiūgaukime ir linksminkimės šiandien“, paimta iš 118 psalmės, 24 eilutės, po kurios seka žodžiai: „Išgelbėk mus dabar, meldžiame tave! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu... Išgelbėk mus, meldžiame tave!" - 25 eilutė. (NHEB (angl.) vertimas)

Žodžiai: „Šitą dieną Viešpats padarė...“, atitinka Jėzaus auką ant kryžiaus. ŠITA diena – tai ne kokia nors praeityje buvusi diena, kurią prisiminėte ir dėl to pralinksmėjote. Tardami šią frazę, suvokite kontekstą: „Šitą dieną Viešpats padarė...“ nurodo Jėzaus atpirktą išgelbėjimo dieną.

Po Palmių (Verbų) Sekmadienio

Morkaus 11:12 pasakyta, kad rytojaus dieną jie keliavo iš Betanijos – taigi tai buvo pirmadienis – 11-oji diena. Taigi pirmadienį – 11-ąją dieną, Jėzus išvalo šventyklą (15-19 eil.), išvarto pinigų keitėjų stalus ir prakeikia figmedį.

Morkaus 11:20 parašyta: „Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis…” Taigi jau antradienis – 12-oji diena. Rytas prasideda nuo to, kad Petras pamato nudžiūvusį medį. Aišku, kad nudžiūvęs figmedis yra Viešpaties pranašystė apie tai, kaip nudžius Izraelis, jeigu atstums savąjį Avinėlį (ir praėjus vos 40 metų, t. y. apie 70-uosius mūsų eros metus, tauta bus išblaškyta tarp kitų tautų).

Jis (Izraelis) neštų vaisių, kaip sakoma tekste apie medį, tačiau buvo netinkamas metas (Mk 11:13). Tėvas ir Viešpats visa tai žinojo iš anksto, kad jie atmes pirmąjį Viešpaties atėjimą, taigi prakeikdamas medį, tai išpranašavo.

Nuo antradienio ryto – Morkaus 11:20, iki Morkaus 13:37, o tai jau skyriaus pabaiga – aprašyta viena diena. Per šią intensyvią dieną Jėzų tyrinėja vyresnieji. Ar Jis, kaip Paschos Avinėlis, neturi kokių nors trūkumų? Morkus konkrečiai ir sąmoningai pamini visas, Jį tyrinėjusias, judaizmo sektas, kurios nerado, ir negalėjo rasti, jokio trūkumo.

Morkaus 11:27-28, vyresnieji, rašto žinovai ir aukštieji kunigai klausė, kas Jam davė valdžią tai daryti?

12:13 - 17 eilutėse aprašyta, kaip Jį tyrinėja fariziejai ir erodininkai.

12:18 teigiama, kad prie Jo prieina sadukiejai, ir užduoda savo klausimus.

12:28-33 - Jo tirti ateina išmintingas rašto žinovas ir klausia: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“ Jėzus atsako:

„Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra Vienintelis Viešpats; (hebrajiškai - vienas kaip komanda, o ne vienas kaip pirštas), tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis, – tai pirmasis įsakymas. Antrasis panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį“. (Tai Jėzaus teiginys – užsirašykite.)

Šis paskutinis apsikeitimas buvo pats svarbiausias, nes tai buvo visų, prieš tai buvusių klausimų santrauka

Šis paskutinis klausimas pervėrė Jėzaus širdį ir čia - pats svarbiausias įstatymas. Kai Rašto žinovas su Juo sutiko, Jėzus pasakė, kad Rašto žinovas yra netoli nuo Dievo karalystės.

Tuo ir baigėsi Avinėlio tyrinėjimai, pagal tai, kaip buvo įsakyta pirmojoje Paschoje – Išėjimo 12 skyriuje, o čia pasakyta: „Ir niekas daugiau nebedrįso Jo klausti.“ (Morkaus 12:34)

Jėzus buvo atvestas į namus, kad Jį ištirtų visos judaizmo sektos. Jame nebuvo rasta jokio trūkumo. Tą patį teiginį uždeklaravo ir Romos Valdytojas Pilotas, jeigu kokiam abejojančiam prireiktų žydų išvadas patvirtinančio pagonio: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės“. (Luko 23:4, Jono 19:6)

Sekmadienis – 10-oji diena, buvo Palmių (Verbų) Sekmadienis. Avinėlis įžengia į Izraelio namus, kad būtų ištirtas. Pirmadienis – 11-oji diena, buvo šventyklos išvalymas, taip pat keli mokymai ir Klausimai/Atsakymai.

Antradienis – 12-oji diena - pats intensyviausias Avinėlio tyrinėjimas, aprašytas Morkaus 12 skyriuje, galiausiai pasibaigęs 34 eilutėje.

Toliau, 12 skyriuje pasakojama apie du našlės skatikus, o 13 skyrius yra apie šventyklos sugriovimą, įvykusį 70-aisiais metais. Taip užbaigiamas antradienio aprašymas.

Morkaus 14:1 prasideda taip „Iki Paschos buvo likę dvi dienos.“ Tai reiškia, kad Pascha buvo ketvirtadienį, tada ir buvo nužudytas Avinėlis.

Visos keturios Evangelijos pasakoja, kad Jėzus mirė Pasirengimo Dieną. (Mato 27:62, Morkaus 15:42, Luko 23:54, Jono 19:14,31)

Pasirengimo diena – tai diena, kai buvo užmušamas Paschos avinėlis.

Dar kartą – avinėlis buvo užmušamas 14-ąją dieną, trečią valandą po pietų. Kaip prisimenate, Jėzus mirė trečią valandą po pietų. Jie skubinosi palaidoti Jo kūną kape, kadangi buvo Pasirengimo Diena; šeštą valandą po pietų jie turėjo kepti avinėlį!

Neužmirškime dvigubo Šabo. Jis mirė trečią valandą - Ketvirtadienį, o šeštą valandą - su Paschos vakariene prasidėjo formalusis Šabas, kuris tęsėsi visą Penktadienį. Po šio Šabo buvo normalus - šeštadienio Šabas. Dvi dienos sutrukdžiusios jiems nueiti prie kapo ir patepti kūną, iki Sekmadienio ryto.

Ankstyvosios pagonių bažnyčios vadovai (Romos Katalikai) nesuprato formaliojo Šabo, taigi jie suprato tik šeštadienio Šabą, taip visoje Krikščionijoje „Didysis Penktadienis“ nusistovėjo kaip diena, kada Jėzus mirė ant kryžiaus. Pirmieji skaitytojai suprato kultūrą.

Pirmųjų vaisių šventė

Iš Kunigų 23: 9-16 žinome, kad Pirmųjų vaisių šventė prasideda pirmąją dieną po Šabo, nuo Paschos. Tą dieną jie turi paaukoti Viešpačiui pirmuosius derliaus vaisius. Jėzus buvo Pirmųjų vaisių išpildymas - pirmas žemės derliaus vaisius – pirmagimis iš mirusiųjų.

Štai kodėl prisikėlęs Jėzus niekada nėra vadinamas vieninteliu Dievo Sūnumi. Visame Naujajame Testamente Jis vadinamas pirmagimiu iš daugelio brolių ir mirusiųjų pirmagimiu. (Romiečiams 8:29, Kolosiečiams 1:18, Žydams 12:23, Apreiškimo 1:5)

Kaip dėl nukryžiavimo Trečiadienį?

JEIGU Jėzus mirė viena diena anksčiau - trečiadienį, tada lieka eilinė diena (Penktadienis) tarp formaliojo Šabo ir šeštadienio Šabo. Moterys būtų galėjusios pasinaudoti šia diena, kad pateptų kūną. Tačiau jos to nepadarė ir tai paneigia šią teoriją. Jos turėjo laukti kol baigsis penktadienio Velykų Šabas, o po jo ir šeštadienio Šabas, kad galėtų atlikti patepimo darbą. Tada jau brėško Sekmadienis – 17-oji diena – pirmoji Pirmųjų vaisių diena.

Kitą savaitę: Kas atsitiko tarp kryžiaus ir prisikėlimo? Ar tarp Jėzaus ir Šėtono įvyko kova? Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org arba rašykite man cwowi@aol.com

Chronologinė Prisikėlimo savaitės eiga. 1 dalis

John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 24 d.

Sveiki visi,

Daug žmonių visais amžiais studijavo, rašė ir ginčijosi apie Jėzaus mirtį ir prisikėlimą supusius įvykius ir jų eigą. Taigi, aš nesiskelbiu, kad tobulai viską žinau, tačiau kaip pastebėjo Paulius, privalau kalbėti pagal man suteiktą malonę.

Aš tikiu – Jis buvo nukryžiuotas Ketvirtadienį, štai kodėl:

Norėdami suprasti kodėl Jis buvo nukryžiuotas Ketvirtadienį, turime pradėti nuo pirmosios Paschos savaitės. Ji aprašyta Išėjimo knygoje, 12-15 skyriuose imtinai. Detaliau Paschos savaitė išnagrinėta Kunigų 23:5-8, Biblijinių švenčių sąraše (6 šventės, 1 pasninkas).

Pradėdami Palmių (verbų) Sekmadieniu – 10-ąja diena, paanalizuosime šią šventinę savaitę iki Sekmadienio – 17-osios – Prisikėlimo dienos. Esu skaitęs, kad buvo tikima, jog pirmosios Paschos tęsėsi nuo Sekmadienio iki Sekmadienio.

Hebrajiškai, žodis „šventė“ arba „festivalis“ yra mo’ed, tai reiškia susitikimas. Nuo Mozės laikų tai buvo suprantama kaip ėjimas į susitikimą, arba – ėjimas į susitikimą kaip repeticiją, kurios finale įvyks didesnis susitikimas. Taigi žydų kultūra moko, kad kiekvienais metais, kiekviena vykstanti šventė arba pasninkas, yra ateityje įvyksiančio išsipildymo repeticija.

Per kryžių ir prisikėlimą, Jėzus tiesiogiai išpildė Paschą ir Pirmųjų vaisių šventę. Jis atėjo į susitikimą ir patvirtino per amžius trukusias repeticijas. Štai todėl mes ir žvelgiame į pradžią, kad suprastumėm dalykų eigą.

Pirminė Paschos savaitė

Išėjimo 12:3-6, izraelitams liepiama paimti į savo namus po avinėlį, kuris privalo būti be trūkumų, metinis patinėlis. Paimti jį iš avių ar ožkų ir laikyti nuo to mėnesio 10-os iki 14-os dienos. Nuo Sekmadienio 10-os, iki Ketvirtadienio 14-os, avinėlis turėjo būti laikomas jų namuose, kad būtų įsitikinta, jog jis yra sveikas, tvirtas ir be trūkumų.

Rabinai sako, kadangi jie paimdavo gyvūną į savo namus, per tas dienas jį buvo galima ne tik ištirti ir įsitikinti, kad jis yra sveikas, bet ir jį pamilti. Jis būdavo paimamas iš avių arba ožkų ir atvedamas į namus. Viešpats norėjo, kad jie pažintų avinėlį ir jį pamiltų, kad suvoktų, jog avinėlis aukojasi dėl jų ir, kad jį paaukojus patirtų tikrą gailestį. Avys ir ožkos yra akivaizdi Avinėlio metafora, suprantama išgelbėtiesiems ir neišgelbėtiesiems.

Išėjimo 12:6 sakoma, kad jie papjaudavo avinėlį Paschos „vakare”, tai reiškia 14-os dienos trečią valandą po pietų, tai yra Ketvirtadienį. Diena, kurią avinėlis būdavo paskerdžiamas, vadinosi Pasirengimo Diena. Laikas tarp avinėlio paskerdimo, t. y. nuo trečios valandos po pietų iki iškepto ant žarijų avinėlio valgymo, šeštos valandos po pietų, buvo skirtas maisto paruošimui ir vadinamas Pasirengimo Diena.

Jie valgydavo šeštą valandą po pietų, ir taip prasidėdavo kita – 15-oji diena, mat žydų diena prasideda nuo saulėlydžio.

Išėjimo 12:29 sakoma, kad po šeštos valandos vakarienės – 15-os dienos vidurnaktį - Viešpats ištiko Egipto pirmagimius.

15-ąją dieną jie išėjo iš Egipto. Išėjimo 13:20 sakoma, kad jie padarė lanką, jog paimtų Juozapo kaulus. Naktį praleido Etame – dykumos pakraštyje, tą vakarą prasidėjo 16-oji diena.

16-ąją dieną jie keliavo iki jūros, o Išėjimo 14:2 sakoma, kad Viešpats nurodė tą vietą, kuri buvo priešais Pi Hahirot, tarp Migdolo ir jūros. Priešais Baal Cefoną jie pasistatė stovyklą prie jūros.

Tai buvo 16-sios naktis - saulėlydis, kuriuo prasidėjo Sekmadienis – 17-oji diena. Nakties metu Viešpats pakėlė stiprų rytų vėją, kuris padarė Izraeliui kelią per jūrą. Iš jūros jie išėjo auštant 17-ajai dienai.

Taigi išėjimas iš jūros nepaliestiems faraono, kad prisikeltų ir atgimtų kaip nauja tauta, įvyko Sekmadienį – 17ąją dieną. Kunigų 23:9-14 smulkiai aprašoma Pirmųjų Vaisių Šventė. Pasakyta, kad ji bus švenčiama kitą rytą po Šabo, sekančio po Paschos, tai bus Sekmadienis.

Pirmąją Pirmųjų Vaisių dieną, kuri buvo ne Šabas, jie turėjo siūbuoti priešais Viešpatį nupjautų javų pėdą. Tai buvo pirmojo derliaus provaizdis. Tą sekmadienį - pirmąją Pirmųjų Vaisių dieną – prisikėlė Jėzus.

Štai kodėl po Jo prisikėlimo, Jėzus jau nebevadinamas vieninteliu mylimuoju Dievo Sūnumi, tačiau - pirmagimiu iš mirusiųjų ir pirmagimiu iš daugelio brolių. Štai mes ir atėjome į „pirmagimių bažnyčią”. Šias eilutes rasite Romiečiams 8:29, Kolosiečiams 1:18, Hebrajams 12:23, Apreiškimo 1:5. Štai kodėl Jis liepė Marijai pasakyti mokiniams: „Pasakyk jiems, Aš kylu pas savo Tėvą ir jų Tėvą; pas savo Dievą ir jų Dievą.” (Jono 20:17)

Dvasine prasme Jis yra mūsų Vyresnysis Brolis – pirmagimis iš mirusiųjų, ir mes seksime Juo. Man nesvarbu, jeigu būsiu šimtas devyni milijonai keturi tūkstančiai trisdešimt septintas atgijęs iš mirties – vis dėl to aš būsiu tame, pirmagimį sekančiųjų, skaičiuje! Tai yra nuostabi malonė!

Apibendrinant: 10-ąją dieną jie atsivesdavo tobulą avinėlį į savo namus, kad iki 14-osios dienos trečios valandos po pietų, jis būtų ištirtas. 14-ąją dieną, trečią valandą po pietų, jie užmušdavo avinėlį ir šeštą valandą po pietų jį iškepdavo. 15-osios dienos ankstų rytą jie sukirto egiptiečius ir išvyko. Savo kelionėje, dvi naktis jie praleido palapinėse, 17-ąją dieną – prie Jūros. Visą naktį pūtė, Viešpaties pakeltas, stiprus rytų vėjas. Jis atskyrė vandenis ir išdžiovino jūros dugną, kad jie pereitų juo ir, Sekmadienio ryte – 17-ąją dieną, išeitų iš jūros. Tuo tarpu faraono kariuomenė paskendo Jūroje.

Palmių Sekmadienis – 10-oji diena

Matome, kad Jėzaus savaitė atitinka šį senovinį provaizdį. Sekmadienį – 10-ąją dieną, kurią mes vadiname Palmių arba Verbų Sekmadieniu, Jėzus kelioms dienoms, kad būtų ištirtas kaip Avinėlis, įžengė į Jeruzalę. Apie tai kruopščiai aprašo Morkus, tai mes vertiname kaip dokumentą.

Prisiminkite, kad tuo metu, kai į kiekvienus namus ir į pačią šventyklą, buvo paimamas ištirti, asmeninis ir oficialus tautinis avinėlis – tuo pat metu, tikrasis Avinėlis, Palmių Sekmadienį, įžengė į miestą.

Nuo čia mes tęsime kitą kartą ir šios savaitės eigą užbaigsime kitą savaitę. Kol kas tiek. Būkite palaiminti!

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org rašykite man cwowi@aol.com

CWOWI Naujienlaiškis. Kovas 2018

John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 22 d.,

www.cwowi.org

Sveiki,

Priėmimo pas kardiologą metu sužinojau, kad kraujo krešulys mano širdyje vis dar yra ir turiu vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus. Taigi ieškau kitų galimybių bei nuomonių. Rugsėjį man bus daromas dar vienas CT tyrimas, pradėjau valgyti produktus, kurie natūraliai suskystintų kraują ir išsklaidytų krešulius (obuolius, ananasus) ir panašiai. Dėkoju už jūsų maldas!

Naujas mūsų tinklalapio dizainas

Namų surinkimai įgyja pripažinimą ir vis daugiau žmonių juos pradeda bei užmezga kontaktą su mumis, todėl iškilo poreikis keisti mūsų tinklalapį, kad atsakytume į dažniausiai pasitaikančius klausimus laiškais ar video (daugiau apie tai artimiausiu metu). Technologijos taip pat nuolatos kinta, o mūsų „struktūrai“ jau 11 metų, taigi kompiuterių amžiuje ji jau atgyvenusi 😊.

Mūsų kultūra tampa vis labiau orientuota į video, reikalauja trumpesnių atsakymų į gilius klausimus, taigi modernus požiūris ir transliavimas, labiau betarpiška informacija bus mums didelė pagalba. Prašau, atleiskite mums visokius netobulumus, kuriuos pastebite, ir praneškite mums, jei ne viskas gerai veikia, kai bandote naršyti po mūsų svetainę – dėkojame!

Pranašiškai

Šio mėnesio serija: kaip arti III PK (Pasaulinis karas)? Dalykas, kurį aš labai retai darau, tai kai susieju šios dienos naujienas su Biblijos skyriumi ir eilute. Viena pirmųjų prezidento Trampo kelionė buvo į Saudo Arabiją, po kurios buvo paskelbtas Arabų tautų aljansas, sudarytas pasipriešinti Rusijos/Irano/Turkijos įtakai Vidurio Rytuose. Šį mėnesį prezidentas priėmė Izraelio premjerą ministrą, Saudo Arabijos bei kitų Arabų tautų vadovus, taip pat kitus vadovus, kurie lankosi nuo dabar iki gegužės, šie ir dar kai kurie kiti dalykai atitinka Ezechielio 38, taigi ši naujienų apžvalga padės jums suprasti dabartinius įvykius.

Vienas dalykas, kurį vasario mėnesį man pasakė Viešpats, buvo tai, jog kai pamatysime pasikeitimus Vokietijos vyriausybėje, žinosime, jog to pasekmės nubanguos per visą Europą, kas ves į didelius pasikeitimus Europos Sąjungos struktūroje ir ekonomikoje (bei kitų tautų ekonomikoje). Aš pasidalinsiu apie tai daugiau konferencijoje Olandijoje. Stebėkite ir melskitės dėl to.

Ar prisimenate, praėjusiais metais esu užsiminęs, kad Viešpats man nepasakė nieko specialaus apie mūsų Prezidentą, vien tik savo dvasioje pajutau, jog po pirmų dviejų metų tai negyva – tiesiog jokios gyvybės ten – tuščia. Aš spėliojau, ką tai galėtų reikšti, ir dabar stebiuosi, matydamas pastaruosius du mėnesius daug ypatingų Kongreso rinkimų, kuriuose vyrauja demokratai. Gal tai reiškia, kad lapkričio rinkimuose kongrese demokratų bus dauguma, ir iš esmės jie blokuos viską, ką tik Prezidentas norės daryti paskutiniuosius 2 prezidentavimo metus? Dar vienas dalykas stebėti ir melstis!

Priešiškumas ir niekinimas

Korinto uostas buvo labai tarptautinis, ir Apaštalų darbų 18:8 atrandame, kad pirmoji namų bažnyčia rinkdavosi romėno Justo namuose. Pasakyta, kad ten lankydavosi Krispas (sinagogos valdytojas) ir daug tikinčių žydų ir taip pat korintiečių (graikų).

Šitos trys kultūros buvo surinktos po vienu stogu, ir iš dalies dėl to Paulius savo pirmajame laiške jiems, nagrinėja 10 jiems iškilusių problemų! Daugiausiai tai buvo kultūrinės problemos, socialiniai įgūdžiai ir, kaip mylėti vieniems kitus.

Pauliaus dienomis romėnų visuomenė buvo labai susiskirsčiusi, istorikai sako, jog tuo metu imperijoje buvo daugiau vergų nei piliečių. Aukštesnės ekonominės klasės nesimaišė su žemesnėmis, tuo labiau su vergais. Tačiau Kristuje visi yra lygūs, taigi staiga jie visi ėmė valgyti ir švęsti Viešpaties vakarienę kartu po vienu stogu! Šalia vienas kito sėdėjo bankininkas ir vergas. Graikė moteris ir romėnas vyras. Ar galite įsivaizduoti problemas?! Taip, mes galime... todėl ir buvo parašyti I bei II laiškai korintiečiams 😊.

1 Kor 11:17-30 šis susiskaldymas tarp žydų, graikų ir romėnų, nevienoda ekonominė padėtis, dalyvaujant Viešpaties vakarienėje Justo namuose bei pas kitus, iškilo į paviršių. Šiandien taip pat daugelyje namų surinkimų Viešpaties Vakarienė valgoma kaip didesnio valgymo dalis – lygiai taip pat darė Jėzus ir Jo mokiniai.

Paulius bara korintiečius, nes kai kurie geria ir valgo savo pačių namuose prieš eidami į Justo namus (ar į kitus namus, kuriuose jie rinkdavosi), atsisakydami valgyti Viešpaties vakarienę kartu su kitais.

Jis sako jiems, kad savo namuose jie gali valgyti, kada tik panorėję, taigi jie turėtų pagerbti kitus susirinkusius ir valgyti kartu su jais, užduodamas ir šiandien aktualų klausimą: „Argi jūs niekinate Dievo surinkimą?“ (22 eil.)

Neskaitykite to auditorinio tipo surinkimo akimis

Žodis „surinkimas“ yra „ekklesia“, specifiškai reiškia: „sušaukti piliečiai spręsti karalystės reikalų“. Jis buvo naudojamas Graikijoje apibūdinti miestus-valstybes, kuriose būdavo visų piliečių susirinkimai - piliečiai buvo sušaukiami į susirinkimą spręsti šalies reikalų.“

Deja daugelis auditorinio surinkimo/bažnyčios kultūroje nesupranta šios prasmės, ir sumažina ją iki tiesiog „sušaukimo“, taip iškreipdami jo prasmę iki sušaukimo iš pasaulio. Tai neteisinga. Mes esame pašaukti susirinkti, kad spręstume Karalystės reikalus.

Paulius rašė: „Negi jūs ignoruosite pašaukimą susirinkti spręsti Dievo Karalystės reikalų? (verslo reikalų, mokinystės proceso kiekvieno žmogaus gyvenime, apreiškimų iš dangaus gavimą).

Žodis „niekinti“ 22 eilutėje yra „kataphroneo“, kilęs iš „kata“, kuris reiškia „žemyn“ ir „phren“, kuris reiškia „protas“. Tai reiškia mąstyti žeminančiai ar nusistačius prieš kurį nors žmogų.“ (Vine NT žodžių žodynas)

Kodėl kai kurių Dievas neišgydo

Paulius jiems sako, jog savo prietarų laikymosi bei „niekinimo“ mokinių susirinkimų, skirtų tvarkyti karalystės reikalus, rezultatas, užuot augus meilėje ir teisingame Kristaus Kūno bei Jo aukos supratime, jie dabar kalti dėl Jo kūno ir kraujo. Jie atsisakė augti tame, ką jie žinojo turį daryti, tai, ką Jis yra numatęs. Jie tapo atsakingi už savo šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Toks sąmoningas nuodėmės laikymasis atveria duris ligoms.

Todėl Paulius sako: „Daugelis tarp jūsų yra silpni ir serga, ir kai kurie net mirė. Jei mes teistume patys save, mes nebūtume teisiami. Bet jei mes esame teisiami, mes esame plakami Viešpaties, kad nebūtume pasmerkti su pasauliu. Todėl, kai jūs susirenkate kartu valgyti, palaukite vienas kito. Jei kas nors negali laukti, tegul pavalgo namie (ir tada ateina).

Moderniais žodžiais, patikrink savo gyvenimą ir paklausk, ar Viešpats leidžia tai todėl, kad tu pasitraukei nuo meilės savo draugui bei mokiniui. Raktas į tavo išgydymą gali būti ne kieno nors malda už tave, bet kai tu susitvarkysi su savo širdimi.

Šiandien yra daug balsų kalbančių apie dalykus, kurie iš tiesų nesvarbūs žvelgiant į didelį paveikslą/visumą. Po 500 metų nuo dabar tu nesirūpinsi dėl dalykų, kurie tau svarbūs dabar. Vienintelis svarbus dalykas po 500 metų bus tai, kad Jėzus yra mūsų visų Viešpats. Taigi susitelk į Jį dabar. Padėk į šalį visa kita tam, kad žengtum link brandos meilėje. Meilė išliks ir po 500 metų nuo dabar. Kur tu buvai teisus, ar klydai dėl paėmimo laiko, tada bus nesvarbu.

Tikėjimo vienybė nėra tai, kad mes visi tikime vienodai, bet kad esame pakankamai subrendę atidėti į šalį mus skiriančius dalykus, dėl kurių nutrūksta bendravimas, kad išaukštintume, vertintume ir susitelktume į tai, ką turime bendra – Kristus mumyse, šlovės viltis. Taigi neniekinkime šventųjų susirinkimo.

Balandžio 21-22 aš būsiu Montanoje, gegužės 10-15 konferencijoje Olandijoje, o po to nieko daugiau šiai vasarai - tik susitelksiu į sveikatą ir šeimą. Sekančiais mėnesiais bus kai kurių jaudinančių pasikeitimų ir įvykių darbe, daugiau apie tai vėliau. Dėkoju jums už jūsų maldas ir finansinę paramą. Tie, kurie mus remia, kaip Paulius sakė korintiečiams, neša kartu su mumis tarnavimą šventiesiems – ir jūs, kurie tai darote esate labai už tai vertinami ir mylimi!

Džonas ir Barbara

www.cwowi.org