Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. gegužės 25 d., penktadienis

Kas atsitiko nuo kryžiaus iki prisikėlimo? 2 dalis

John Fenn, 2018 m. balandžio mėn. 14 d.

Sveiki,
Kas atsitiko Jėzui po Jo mirties?
Pasiekęs pergalę ant kryžiaus, Jis tapo laisvu judėti žemesnėse žemės srityse, dislokuotose dvasinėje sferoje.

Efeziečiams 4:8-9:
„Todėl sakoma: ‚Pakilęs aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų‘. Ką reiškia ‚Jis pakilo‘, jeigu ne tai, kad Jis pirma ir nusileido į žemesniąsias žemės vietas.“ (Žemės vietos, daugiskaita)

Paulius, Efeziečiams 4:8-9, pateikia tik dalį citatos iš 68 Psalmės: 18-20, bet pirmieji jo skaitytojai turėjo suprasti visą eilutę. Tai taip nuostabu, kad aš negaliu praleisti progos ja pasidalinti:

„Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų. Tebūna šlovinamas Viešpats, kuris kasdien mus apkrauna gėrybėmis, dargi Jis mūsų išgelbėjimo Dievas. Sela. Jis yra mūsų Dievas – mus gelbėjantis Dievas. Viešpačiui Dievui skirta pabėgti nuo mirties.“

Skirtumas tarp Pauliaus žodžių, kurie cituojami kaip: „...davei žmonėms dovanų“ – laiške Efeziečiams ir: „...ėmei dovanų iš žmonių“ - Psalmėse, atspindi skirtumus tarp hebrajų ir graikų kalbos. Išvertus jas į anglų ir į kitas kalbas, kai reikia persijunginėti iš kalbos į kalbą, kai kurių dalykų pilnatvės neįmanoma perteikti. Hebrajiškai sakoma, kad Jis ėmė dovanas IŠ ir/arba TARP žmonių, nes Jis turėjo gyventi tarp jų.

Supraskite, kad dovanas Jėzus ėmė, jog jas duotų žmonijai, ir jos yra skirtos neklusniesiems, kad Dievas galėtų gyventi jų tarpe. Kitaip tariant, Jis norėjo, kad Jo dovanos būtų regimos ten kažkur, kur Jėzus dažniausiai jas parodydavo - namuose ir bendruomenėse, kaimynystėje ir normaliame gyvenime – neišgelbėtųjų tarpe. Jėzus gyveno tarp paprastų žmonių, kasdieninėse situacijose. Rodydamas Dvasios dovanas, Jis perteikdavo Tėvo širdį.

Paulius apie tai primena 1 Korintiečiams 14:22, jis sako, kad kalbų dovanos, kurias reikia aiškinti, yra ženklas netikintiems (kalbėjimas kalbomis kartu su aiškinimu, lygu pranašavimui). Jeigu neišgelbėtieji ateitų į jūsų (namų bažnyčios, pavyzdžiui) susirinkimą, jie pamatytų antgamtiškus dalykus ir suprastų, kad Dievas yra tarp jūsų.

Išgydymo dovanos, pirmiausia ir svarbiausia, yra neišgelbėtiesiems, kad jie pamatytų Dievą gyvenantį jų tarpe. Pažinimo ir išminties žodžiai, pirmiausiai, yra tam, kad mes galėtumėm laiminti neišgelbėtuosius Dievo buvimu, jų gyvenime! Prisiminkite visas Jėzaus išgydymo dovanas Evangelijose, visus Jo stebuklus, pranašystes, pažinimo ir išminties žodžius, nei vienas žmogus iki Jo prisikėlimo nebuvo atgimęs – visus šiuos dalykus Jėzus padarė neišgelbėtųjų tarpe.

Kitas dalykas, į kurį turime atkreipti dėmesį
Atkreipkite dėmesį, kad 68 Psalmėje, hebrajiškas žodis ‚išgelbėjimas‘ yra Jėšua, arba Jėzus. Senajame Testamente, dažniausiai, kai matote žodį ‚išgelbėjimas‘, hebrajiškai tai yra Jėšua. Taigi 19 - 20 eilutės skamba taip:

„Tebūna šlovinamas Viešpats, kuris kasdien mus apkrauna gėrybėmis, dargi Dievas (Tėvas) yra mūsų Jėzaus Dievas. Sela (Pauzė pamąstymui). Jis yra mūsų Dievas – Jėzaus Dievas. Viešpačiui Dievui skirta pabėgti nuo mirties.” (KJV vertimas)

Žemesnės žemės vietos: Pragaras ir Rojus
Tuo metu buvo vieta vadinama Rojumi, dar vadinama Abraomo prieglobsčiu, dar vadinama -
Kalėjimu. Mat ten po mirties nueidavo teisieji ir buvo laikomi nelaisvėje, kol nuodėmė bus patraukta iš kelio, kad jie galėtų pakilti į dangų. Buvo tikima, kad ten panašu į parką, auga žolė, medžiai ir yra vandens. Ten teisieji laukdavo galutinės aukos.

Štai apie ką kalba Paulius teigdamas, kad Jėzus, prisikėlimo metu nusileido ir paėmė į nelaisvę Kalėjimą. Esantys Kalėjime, kažkada buvo tapę pasaulio nuodėmės belaisviais, dabar tapo Gyvenimo kaliniais – laisvi pakilti drauge su Jėzumi į dangų.

Buvo ir pragaras – kita sulaikymo vieta, kuri yra ir po šiai dienai. Ji aprašyta Luko 16:19-31, kaip Rojaus priedas. Esantys pragare iš tikrųjų už bedugnės galėjo matyti Rojų, nors nė vienas negalėjo per ją pereiti, ar išvengti pragaro, arba esant pragare, iš Rojaus sulaukti pagalbos. Šios dvi vietos buvo vadinamos žemesniosiomis žemės vietomis, į kurias po Savo mirties nusileido Jėzus. O dabar yra tik viena vieta, žemės širdyje, tai – pragaras.

Pragaras buvo parengtas, ne sukurtas, tačiau pagal Mato 25:41 ir Apreiškimo 12:8, kadangi nebuvo rasta vietos danguje, jis buvo parengtas pirmiausia maištaujantiems angelams, o po to, ir maištaujantiems žmonėms.

Dėl mūsų Tėvo malonės, šėtonui panorėjus savosios karalystės, skyriumi nuo viso to kas yra Dievas, Dievas davė jam tai ko jis norėjo (Dievas, žinoma, nesiruošė pakreipti visatos pagal jį, jo maišto metu). Taigi jam buvo paruošta karalystė, ir ji buvo pragaras - karalystė kur nėra Dievo, meilės, džiaugsmo ir ramybės. Toks yra Dievas – dėl Tėvo didžiausio sąžiningumo, vykdant laisvą valią, buvo parengta vieta Jo nenorintiems angelams ir žmonėms.

Jėzus, Mato 16:18, tai apibūdina kaip karalystę. Jis sako, kad „pragaro vartai“ – tai yra vyriausybės apibūdinimo terminas, negali nugalėti Tėvo apreiškimo. Samsonas išsinešė Gazos vartus*, taip parodydamas, kad dabar jis yra vyriausiasis. Juk vartuose miesto vadovybė susėsdavo spręsti ginčus, patvirtinti santuokas bei verslo sandorius. Pavyzdžiui Boazas, norėdamas vesti Rutą, nuėjo pas vyresniuosius prie vartų*; Jobas - kalbėjo, kad jis sėdėdavo su vyresniaisiais vartuose*; Absolomas - atsisėdo vartuose*, kenkdamas savo tėvo sprendimams ir darydamas savus. (*Teisėjų 16:1-3, Rutos 4:1-2, Jobo 29:7-9, 2Samuelio 15:1-6)

Petrui buvo apreikšta, kad nusileidęs į žemesniąsias žemės sritis, Jėzus paskelbė apie Save „...kalėjime (pragare) esančioms dvasioms, kurios nepakluso Nojui“ (1Petro 3:19-20). Įdomu tai, kad sakydamas, jog Jėzus pamokslavo dvasioms esančioms kalėjime, Petras nenaudoja žodžio evangelizo, iš kurio mes kildiname žodį ‚evangelizuoti‘, bet panaudoja žodį kerusso, kuris reiškia paskelbti, pranešti – be pridėtinio kvietimo – tik pranešti. Kaip ilgai reikėjo laukti („Juk sakiau jums“) Nojaus žodžių patvirtinimo!

Po to, kai apsilankė abiejuose žemės srityse, apsilankęs pragare, kuriame paskelbė apie Savo auką ir patvirtino Nojaus tikėjimą bei veiksmus, Jis sugrįžo į Rojų ir pasiėmė juos namo.

Apie tai Jis kalba Jono 20:17, kai prisikėlęs sako Marijai, kad Jo nelaikytų, kadangi Jis: „...dar neįžengė.“ Tačiau Jis sakė: „Eik pasakyti mano broliams, kad aš kylu pas Savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas Savo Dievą ir jūsų Dievą.“ Tačiau tą vakarą, jis vėl atėjo pas juos ir leido laiką su jais, parodydamas žaizdas Savo kūne ir t.t. (19 eil.)


Hebrajams 9:15-23, apreikšta ką Jis padarė Savo prisikėlimo dieną, kai pakilo pasiėmęs Rojų namo. Jis įžengė į dangiškai šventą vietą Tėvo akivaizdon, kad prisistatytų ir paskelbtų, jog įvyko Galutinė Auka, ir skola yra sumokėta. Tą vakarą, kai Jam buvo suteiktas vardas virš visų vardų, Jis pasirodė mokiniams, taip pat ir kitomis 40 dienų Jis pasirodė daug kartų, prieš pakildamas, likus 10 dienų iki Sekminių. Iš pradžių – 40 dienų gundymų; pabaigoje – 40 pergalės dienų.

Jeigu Jėzus tarp kryžiaus ir prisikėlimo dar atliko ir kitų dalykų žemės srityse, Biblija nieko apie tai nesako, o spekuliuoti apie tai nėra prasmės. Kitą savaitę kita tema. Būkite palaiminti.

John Fenn
Rašykite man cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą