Chronologinė Prisikėlimo savaitės eiga. 2 dalis

John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 31 d.,

Sveiki,

Sekdami Jėzaus pėdomis, sugrįžkime prie Paschos savaitės. Morkaus evangelija pateikia tokių detalių, kokių jokia kita evangelija nepateikia.

Tas Palmių (Verbų) sekmadienis, aprašytas Morkaus 11 skyriuje, buvo mėnesio 10-oji diena. Tądien Avinėlis atvedamas į miestą, kad iki 14-sios dienos vyresnieji Jį ištirtų. Morkaus evangelija labai akcentuoja dienas.

Morkus 11:1-11 aprašo įeinantį į miestą Jėzų. Žmonės šaukia 118 psalmės citatas, ji būdavo skaitoma kiekvieną Paschos savaitės dieną, o joje kalbama apie Mesiją. Prisiminkite, kad žodis Osana hebrajiškai reiškia: Išgelbėk mus dabar, meldžiame tave! Būtent tai minia šaukė Jam įžengiant į miestą, nors kartais, nelaimei, šis žodis verčiamas paprasčiausiai „išgelbėk“:

„Osana! Šlovė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu. Šlovė tavo tėvui Dovydui, kuris ateina Viešpaties vardu. Viešpats aukštybėse, osana!" Neįtikėtina, kad žmonės šaukė Jėzui, kad juos išgelbėtų, o Jis tai ir padarė.

(Perskaitykite 118 psalmę, kuri visa yra apie Mesiją, įskaitant žodžius, kad Jis yra ir akmuo, kurį statytojai atmetė, tapęs kertiniu akmeniu. Prisiminkite, kad hebrajiškai žodis „išgelbėjimas“ Senajame Testamente yra Jėšua (14, 15 eil.)

Dar šiek tiek smulkmenų, patobulinsiančių jūsų supratimą, apie tai ką iš tikrųjų sako Biblija, o ne tai, kaip įprastai ši eilutė yra suprantama. Frazė „Šitą dieną Viešpats padarė; džiūgaukime ir linksminkimės šiandien“, paimta iš 118 psalmės, 24 eilutės, po kurios seka žodžiai: „Išgelbėk mus dabar, meldžiame tave! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu... Išgelbėk mus, meldžiame tave!" - 25 eilutė. (NHEB (angl.) vertimas)

Žodžiai: „Šitą dieną Viešpats padarė...“, atitinka Jėzaus auką ant kryžiaus. ŠITA diena – tai ne kokia nors praeityje buvusi diena, kurią prisiminėte ir dėl to pralinksmėjote. Tardami šią frazę, suvokite kontekstą: „Šitą dieną Viešpats padarė...“ nurodo Jėzaus atpirktą išgelbėjimo dieną.

Po Palmių (Verbų) Sekmadienio

Morkaus 11:12 pasakyta, kad rytojaus dieną jie keliavo iš Betanijos – taigi tai buvo pirmadienis – 11-oji diena. Taigi pirmadienį – 11-ąją dieną, Jėzus išvalo šventyklą (15-19 eil.), išvarto pinigų keitėjų stalus ir prakeikia figmedį.

Morkaus 11:20 parašyta: „Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis…” Taigi jau antradienis – 12-oji diena. Rytas prasideda nuo to, kad Petras pamato nudžiūvusį medį. Aišku, kad nudžiūvęs figmedis yra Viešpaties pranašystė apie tai, kaip nudžius Izraelis, jeigu atstums savąjį Avinėlį (ir praėjus vos 40 metų, t. y. apie 70-uosius mūsų eros metus, tauta bus išblaškyta tarp kitų tautų).

Jis (Izraelis) neštų vaisių, kaip sakoma tekste apie medį, tačiau buvo netinkamas metas (Mk 11:13). Tėvas ir Viešpats visa tai žinojo iš anksto, kad jie atmes pirmąjį Viešpaties atėjimą, taigi prakeikdamas medį, tai išpranašavo.

Nuo antradienio ryto – Morkaus 11:20, iki Morkaus 13:37, o tai jau skyriaus pabaiga – aprašyta viena diena. Per šią intensyvią dieną Jėzų tyrinėja vyresnieji. Ar Jis, kaip Paschos Avinėlis, neturi kokių nors trūkumų? Morkus konkrečiai ir sąmoningai pamini visas, Jį tyrinėjusias, judaizmo sektas, kurios nerado, ir negalėjo rasti, jokio trūkumo.

Morkaus 11:27-28, vyresnieji, rašto žinovai ir aukštieji kunigai klausė, kas Jam davė valdžią tai daryti?

12:13 - 17 eilutėse aprašyta, kaip Jį tyrinėja fariziejai ir erodininkai.

12:18 teigiama, kad prie Jo prieina sadukiejai, ir užduoda savo klausimus.

12:28-33 - Jo tirti ateina išmintingas rašto žinovas ir klausia: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“ Jėzus atsako:

„Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra Vienintelis Viešpats; (hebrajiškai - vienas kaip komanda, o ne vienas kaip pirštas), tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis, – tai pirmasis įsakymas. Antrasis panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį“. (Tai Jėzaus teiginys – užsirašykite.)

Šis paskutinis apsikeitimas buvo pats svarbiausias, nes tai buvo visų, prieš tai buvusių klausimų santrauka

Šis paskutinis klausimas pervėrė Jėzaus širdį ir čia - pats svarbiausias įstatymas. Kai Rašto žinovas su Juo sutiko, Jėzus pasakė, kad Rašto žinovas yra netoli nuo Dievo karalystės.

Tuo ir baigėsi Avinėlio tyrinėjimai, pagal tai, kaip buvo įsakyta pirmojoje Paschoje – Išėjimo 12 skyriuje, o čia pasakyta: „Ir niekas daugiau nebedrįso Jo klausti.“ (Morkaus 12:34)

Jėzus buvo atvestas į namus, kad Jį ištirtų visos judaizmo sektos. Jame nebuvo rasta jokio trūkumo. Tą patį teiginį uždeklaravo ir Romos Valdytojas Pilotas, jeigu kokiam abejojančiam prireiktų žydų išvadas patvirtinančio pagonio: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės“. (Luko 23:4, Jono 19:6)

Sekmadienis – 10-oji diena, buvo Palmių (Verbų) Sekmadienis. Avinėlis įžengia į Izraelio namus, kad būtų ištirtas. Pirmadienis – 11-oji diena, buvo šventyklos išvalymas, taip pat keli mokymai ir Klausimai/Atsakymai.

Antradienis – 12-oji diena - pats intensyviausias Avinėlio tyrinėjimas, aprašytas Morkaus 12 skyriuje, galiausiai pasibaigęs 34 eilutėje.

Toliau, 12 skyriuje pasakojama apie du našlės skatikus, o 13 skyrius yra apie šventyklos sugriovimą, įvykusį 70-aisiais metais. Taip užbaigiamas antradienio aprašymas.

Morkaus 14:1 prasideda taip „Iki Paschos buvo likę dvi dienos.“ Tai reiškia, kad Pascha buvo ketvirtadienį, tada ir buvo nužudytas Avinėlis.

Visos keturios Evangelijos pasakoja, kad Jėzus mirė Pasirengimo Dieną. (Mato 27:62, Morkaus 15:42, Luko 23:54, Jono 19:14,31)

Pasirengimo diena – tai diena, kai buvo užmušamas Paschos avinėlis.

Dar kartą – avinėlis buvo užmušamas 14-ąją dieną, trečią valandą po pietų. Kaip prisimenate, Jėzus mirė trečią valandą po pietų. Jie skubinosi palaidoti Jo kūną kape, kadangi buvo Pasirengimo Diena; šeštą valandą po pietų jie turėjo kepti avinėlį!

Neužmirškime dvigubo Šabo. Jis mirė trečią valandą - Ketvirtadienį, o šeštą valandą - su Paschos vakariene prasidėjo formalusis Šabas, kuris tęsėsi visą Penktadienį. Po šio Šabo buvo normalus - šeštadienio Šabas. Dvi dienos sutrukdžiusios jiems nueiti prie kapo ir patepti kūną, iki Sekmadienio ryto.

Ankstyvosios pagonių bažnyčios vadovai (Romos Katalikai) nesuprato formaliojo Šabo, taigi jie suprato tik šeštadienio Šabą, taip visoje Krikščionijoje „Didysis Penktadienis“ nusistovėjo kaip diena, kada Jėzus mirė ant kryžiaus. Pirmieji skaitytojai suprato kultūrą.

Pirmųjų vaisių šventė

Iš Kunigų 23: 9-16 žinome, kad Pirmųjų vaisių šventė prasideda pirmąją dieną po Šabo, nuo Paschos. Tą dieną jie turi paaukoti Viešpačiui pirmuosius derliaus vaisius. Jėzus buvo Pirmųjų vaisių išpildymas - pirmas žemės derliaus vaisius – pirmagimis iš mirusiųjų.

Štai kodėl prisikėlęs Jėzus niekada nėra vadinamas vieninteliu Dievo Sūnumi. Visame Naujajame Testamente Jis vadinamas pirmagimiu iš daugelio brolių ir mirusiųjų pirmagimiu. (Romiečiams 8:29, Kolosiečiams 1:18, Žydams 12:23, Apreiškimo 1:5)

Kaip dėl nukryžiavimo Trečiadienį?

JEIGU Jėzus mirė viena diena anksčiau - trečiadienį, tada lieka eilinė diena (Penktadienis) tarp formaliojo Šabo ir šeštadienio Šabo. Moterys būtų galėjusios pasinaudoti šia diena, kad pateptų kūną. Tačiau jos to nepadarė ir tai paneigia šią teoriją. Jos turėjo laukti kol baigsis penktadienio Velykų Šabas, o po jo ir šeštadienio Šabas, kad galėtų atlikti patepimo darbą. Tada jau brėško Sekmadienis – 17-oji diena – pirmoji Pirmųjų vaisių diena.

Kitą savaitę: Kas atsitiko tarp kryžiaus ir prisikėlimo? Ar tarp Jėzaus ir Šėtono įvyko kova? Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org arba rašykite man cwowi@aol.com