Chronologinė Prisikėlimo savaitės eiga. 1 dalis

John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 24 d.

Sveiki visi,

Daug žmonių visais amžiais studijavo, rašė ir ginčijosi apie Jėzaus mirtį ir prisikėlimą supusius įvykius ir jų eigą. Taigi, aš nesiskelbiu, kad tobulai viską žinau, tačiau kaip pastebėjo Paulius, privalau kalbėti pagal man suteiktą malonę.

Aš tikiu – Jis buvo nukryžiuotas Ketvirtadienį, štai kodėl:

Norėdami suprasti kodėl Jis buvo nukryžiuotas Ketvirtadienį, turime pradėti nuo pirmosios Paschos savaitės. Ji aprašyta Išėjimo knygoje, 12-15 skyriuose imtinai. Detaliau Paschos savaitė išnagrinėta Kunigų 23:5-8, Biblijinių švenčių sąraše (6 šventės, 1 pasninkas).

Pradėdami Palmių (verbų) Sekmadieniu – 10-ąja diena, paanalizuosime šią šventinę savaitę iki Sekmadienio – 17-osios – Prisikėlimo dienos. Esu skaitęs, kad buvo tikima, jog pirmosios Paschos tęsėsi nuo Sekmadienio iki Sekmadienio.

Hebrajiškai, žodis „šventė“ arba „festivalis“ yra mo’ed, tai reiškia susitikimas. Nuo Mozės laikų tai buvo suprantama kaip ėjimas į susitikimą, arba – ėjimas į susitikimą kaip repeticiją, kurios finale įvyks didesnis susitikimas. Taigi žydų kultūra moko, kad kiekvienais metais, kiekviena vykstanti šventė arba pasninkas, yra ateityje įvyksiančio išsipildymo repeticija.

Per kryžių ir prisikėlimą, Jėzus tiesiogiai išpildė Paschą ir Pirmųjų vaisių šventę. Jis atėjo į susitikimą ir patvirtino per amžius trukusias repeticijas. Štai todėl mes ir žvelgiame į pradžią, kad suprastumėm dalykų eigą.

Pirminė Paschos savaitė

Išėjimo 12:3-6, izraelitams liepiama paimti į savo namus po avinėlį, kuris privalo būti be trūkumų, metinis patinėlis. Paimti jį iš avių ar ožkų ir laikyti nuo to mėnesio 10-os iki 14-os dienos. Nuo Sekmadienio 10-os, iki Ketvirtadienio 14-os, avinėlis turėjo būti laikomas jų namuose, kad būtų įsitikinta, jog jis yra sveikas, tvirtas ir be trūkumų.

Rabinai sako, kadangi jie paimdavo gyvūną į savo namus, per tas dienas jį buvo galima ne tik ištirti ir įsitikinti, kad jis yra sveikas, bet ir jį pamilti. Jis būdavo paimamas iš avių arba ožkų ir atvedamas į namus. Viešpats norėjo, kad jie pažintų avinėlį ir jį pamiltų, kad suvoktų, jog avinėlis aukojasi dėl jų ir, kad jį paaukojus patirtų tikrą gailestį. Avys ir ožkos yra akivaizdi Avinėlio metafora, suprantama išgelbėtiesiems ir neišgelbėtiesiems.

Išėjimo 12:6 sakoma, kad jie papjaudavo avinėlį Paschos „vakare”, tai reiškia 14-os dienos trečią valandą po pietų, tai yra Ketvirtadienį. Diena, kurią avinėlis būdavo paskerdžiamas, vadinosi Pasirengimo Diena. Laikas tarp avinėlio paskerdimo, t. y. nuo trečios valandos po pietų iki iškepto ant žarijų avinėlio valgymo, šeštos valandos po pietų, buvo skirtas maisto paruošimui ir vadinamas Pasirengimo Diena.

Jie valgydavo šeštą valandą po pietų, ir taip prasidėdavo kita – 15-oji diena, mat žydų diena prasideda nuo saulėlydžio.

Išėjimo 12:29 sakoma, kad po šeštos valandos vakarienės – 15-os dienos vidurnaktį - Viešpats ištiko Egipto pirmagimius.

15-ąją dieną jie išėjo iš Egipto. Išėjimo 13:20 sakoma, kad jie padarė lanką, jog paimtų Juozapo kaulus. Naktį praleido Etame – dykumos pakraštyje, tą vakarą prasidėjo 16-oji diena.

16-ąją dieną jie keliavo iki jūros, o Išėjimo 14:2 sakoma, kad Viešpats nurodė tą vietą, kuri buvo priešais Pi Hahirot, tarp Migdolo ir jūros. Priešais Baal Cefoną jie pasistatė stovyklą prie jūros.

Tai buvo 16-sios naktis - saulėlydis, kuriuo prasidėjo Sekmadienis – 17-oji diena. Nakties metu Viešpats pakėlė stiprų rytų vėją, kuris padarė Izraeliui kelią per jūrą. Iš jūros jie išėjo auštant 17-ajai dienai.

Taigi išėjimas iš jūros nepaliestiems faraono, kad prisikeltų ir atgimtų kaip nauja tauta, įvyko Sekmadienį – 17ąją dieną. Kunigų 23:9-14 smulkiai aprašoma Pirmųjų Vaisių Šventė. Pasakyta, kad ji bus švenčiama kitą rytą po Šabo, sekančio po Paschos, tai bus Sekmadienis.

Pirmąją Pirmųjų Vaisių dieną, kuri buvo ne Šabas, jie turėjo siūbuoti priešais Viešpatį nupjautų javų pėdą. Tai buvo pirmojo derliaus provaizdis. Tą sekmadienį - pirmąją Pirmųjų Vaisių dieną – prisikėlė Jėzus.

Štai kodėl po Jo prisikėlimo, Jėzus jau nebevadinamas vieninteliu mylimuoju Dievo Sūnumi, tačiau - pirmagimiu iš mirusiųjų ir pirmagimiu iš daugelio brolių. Štai mes ir atėjome į „pirmagimių bažnyčią”. Šias eilutes rasite Romiečiams 8:29, Kolosiečiams 1:18, Hebrajams 12:23, Apreiškimo 1:5. Štai kodėl Jis liepė Marijai pasakyti mokiniams: „Pasakyk jiems, Aš kylu pas savo Tėvą ir jų Tėvą; pas savo Dievą ir jų Dievą.” (Jono 20:17)

Dvasine prasme Jis yra mūsų Vyresnysis Brolis – pirmagimis iš mirusiųjų, ir mes seksime Juo. Man nesvarbu, jeigu būsiu šimtas devyni milijonai keturi tūkstančiai trisdešimt septintas atgijęs iš mirties – vis dėl to aš būsiu tame, pirmagimį sekančiųjų, skaičiuje! Tai yra nuostabi malonė!

Apibendrinant: 10-ąją dieną jie atsivesdavo tobulą avinėlį į savo namus, kad iki 14-osios dienos trečios valandos po pietų, jis būtų ištirtas. 14-ąją dieną, trečią valandą po pietų, jie užmušdavo avinėlį ir šeštą valandą po pietų jį iškepdavo. 15-osios dienos ankstų rytą jie sukirto egiptiečius ir išvyko. Savo kelionėje, dvi naktis jie praleido palapinėse, 17-ąją dieną – prie Jūros. Visą naktį pūtė, Viešpaties pakeltas, stiprus rytų vėjas. Jis atskyrė vandenis ir išdžiovino jūros dugną, kad jie pereitų juo ir, Sekmadienio ryte – 17-ąją dieną, išeitų iš jūros. Tuo tarpu faraono kariuomenė paskendo Jūroje.

Palmių Sekmadienis – 10-oji diena

Matome, kad Jėzaus savaitė atitinka šį senovinį provaizdį. Sekmadienį – 10-ąją dieną, kurią mes vadiname Palmių arba Verbų Sekmadieniu, Jėzus kelioms dienoms, kad būtų ištirtas kaip Avinėlis, įžengė į Jeruzalę. Apie tai kruopščiai aprašo Morkus, tai mes vertiname kaip dokumentą.

Prisiminkite, kad tuo metu, kai į kiekvienus namus ir į pačią šventyklą, buvo paimamas ištirti, asmeninis ir oficialus tautinis avinėlis – tuo pat metu, tikrasis Avinėlis, Palmių Sekmadienį, įžengė į miestą.

Nuo čia mes tęsime kitą kartą ir šios savaitės eigą užbaigsime kitą savaitę. Kol kas tiek. Būkite palaiminti!

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org rašykite man cwowi@aol.com