John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 24 d.
Sveiki visi,
Daug žmonių
visais amžiais studijavo, rašė ir ginčijosi apie Jėzaus mirtį ir prisikėlimą
supusius įvykius ir jų eigą. Taigi, aš nesiskelbiu, kad tobulai viską žinau,
tačiau kaip pastebėjo Paulius, privalau kalbėti pagal man suteiktą malonę.
Aš tikiu – Jis buvo nukryžiuotas
Ketvirtadienį, štai kodėl:
Norėdami
suprasti kodėl Jis buvo nukryžiuotas Ketvirtadienį, turime pradėti nuo
pirmosios Paschos savaitės. Ji aprašyta Išėjimo knygoje, 12-15 skyriuose
imtinai. Detaliau Paschos savaitė išnagrinėta Kunigų 23:5-8, Biblijinių švenčių sąraše (6 šventės, 1
pasninkas).
Pradėdami Palmių
(verbų) Sekmadieniu – 10-ąja diena, paanalizuosime šią šventinę savaitę iki Sekmadienio
– 17-osios – Prisikėlimo dienos. Esu skaitęs, kad buvo tikima, jog pirmosios Paschos
tęsėsi nuo Sekmadienio iki Sekmadienio.
Hebrajiškai,
žodis „šventė“ arba „festivalis“ yra mo’ed,
tai reiškia susitikimas. Nuo Mozės laikų tai buvo suprantama kaip ėjimas į
susitikimą, arba – ėjimas į susitikimą kaip repeticiją, kurios finale įvyks
didesnis susitikimas. Taigi žydų kultūra moko, kad kiekvienais metais, kiekviena
vykstanti šventė arba pasninkas, yra ateityje įvyksiančio išsipildymo
repeticija.
Per kryžių ir
prisikėlimą, Jėzus tiesiogiai išpildė Paschą ir Pirmųjų vaisių šventę. Jis
atėjo į susitikimą ir patvirtino per amžius trukusias repeticijas. Štai todėl
mes ir žvelgiame į pradžią, kad suprastumėm dalykų eigą.
Pirminė Paschos savaitė
Išėjimo
12:3-6, izraelitams liepiama paimti į savo namus po avinėlį, kuris privalo būti
be trūkumų, metinis patinėlis. Paimti jį iš avių ar ožkų ir laikyti nuo to
mėnesio 10-os iki 14-os dienos. Nuo Sekmadienio 10-os, iki Ketvirtadienio 14-os,
avinėlis turėjo būti laikomas jų namuose, kad būtų įsitikinta, jog jis yra
sveikas, tvirtas ir be trūkumų.
Rabinai sako,
kadangi jie paimdavo gyvūną į savo namus, per tas dienas jį buvo galima ne tik
ištirti ir įsitikinti, kad jis yra sveikas, bet ir jį pamilti. Jis būdavo paimamas
iš avių arba ožkų ir atvedamas į namus. Viešpats norėjo, kad jie pažintų
avinėlį ir jį pamiltų, kad suvoktų, jog avinėlis aukojasi dėl jų ir, kad jį paaukojus
patirtų tikrą gailestį. Avys ir ožkos yra akivaizdi Avinėlio metafora,
suprantama išgelbėtiesiems ir neišgelbėtiesiems.
Išėjimo 12:6
sakoma, kad jie papjaudavo avinėlį Paschos „vakare”, tai reiškia 14-os dienos
trečią valandą po pietų, tai yra Ketvirtadienį. Diena, kurią avinėlis būdavo
paskerdžiamas, vadinosi Pasirengimo Diena. Laikas tarp avinėlio paskerdimo, t.
y. nuo trečios valandos po pietų iki iškepto ant žarijų avinėlio valgymo, šeštos
valandos po pietų, buvo skirtas maisto paruošimui ir vadinamas Pasirengimo
Diena.
Jie valgydavo
šeštą valandą po pietų, ir taip prasidėdavo kita – 15-oji diena, mat žydų diena
prasideda nuo saulėlydžio.
Išėjimo 12:29
sakoma, kad po šeštos valandos vakarienės – 15-os dienos vidurnaktį - Viešpats
ištiko Egipto pirmagimius.
15-ąją dieną
jie išėjo iš Egipto. Išėjimo 13:20 sakoma, kad jie padarė lanką, jog paimtų Juozapo
kaulus. Naktį praleido Etame – dykumos pakraštyje, tą vakarą prasidėjo 16-oji diena.
16-ąją dieną
jie keliavo iki jūros, o Išėjimo 14:2 sakoma, kad Viešpats nurodė tą vietą,
kuri buvo priešais Pi Hahirot, tarp Migdolo ir jūros. Priešais Baal Cefoną jie pasistatė
stovyklą prie jūros.
Tai buvo
16-sios naktis - saulėlydis, kuriuo prasidėjo Sekmadienis – 17-oji diena.
Nakties metu Viešpats pakėlė stiprų rytų vėją, kuris padarė Izraeliui kelią per
jūrą. Iš jūros jie išėjo auštant 17-ajai dienai.
Taigi išėjimas
iš jūros nepaliestiems faraono, kad prisikeltų ir atgimtų kaip nauja tauta,
įvyko Sekmadienį – 17ąją dieną. Kunigų 23:9-14 smulkiai aprašoma Pirmųjų Vaisių
Šventė. Pasakyta, kad ji bus švenčiama kitą rytą po Šabo, sekančio po Paschos,
tai bus Sekmadienis.
Pirmąją
Pirmųjų Vaisių dieną, kuri buvo ne Šabas, jie turėjo siūbuoti priešais Viešpatį
nupjautų javų pėdą. Tai buvo pirmojo derliaus provaizdis. Tą sekmadienį -
pirmąją Pirmųjų Vaisių dieną – prisikėlė Jėzus.
Štai kodėl po
Jo prisikėlimo, Jėzus jau nebevadinamas vieninteliu mylimuoju Dievo Sūnumi,
tačiau - pirmagimiu iš mirusiųjų ir pirmagimiu iš daugelio brolių. Štai mes ir atėjome
į „pirmagimių bažnyčią”. Šias eilutes rasite Romiečiams 8:29, Kolosiečiams
1:18, Hebrajams 12:23, Apreiškimo 1:5. Štai kodėl Jis liepė Marijai pasakyti
mokiniams: „Pasakyk jiems, Aš kylu pas savo Tėvą ir jų Tėvą; pas savo Dievą ir
jų Dievą.” (Jono 20:17)
Dvasine
prasme Jis yra mūsų Vyresnysis Brolis – pirmagimis iš mirusiųjų, ir mes seksime
Juo. Man nesvarbu, jeigu būsiu šimtas devyni milijonai keturi tūkstančiai
trisdešimt septintas atgijęs iš mirties – vis dėl to aš būsiu tame, pirmagimį
sekančiųjų, skaičiuje!
Tai yra nuostabi malonė!
Apibendrinant: 10-ąją dieną jie atsivesdavo tobulą
avinėlį į savo namus, kad iki 14-osios dienos trečios valandos po pietų, jis
būtų ištirtas. 14-ąją dieną, trečią valandą po pietų, jie užmušdavo avinėlį ir šeštą
valandą po pietų jį iškepdavo. 15-osios dienos ankstų rytą jie sukirto egiptiečius
ir išvyko. Savo kelionėje, dvi naktis jie praleido palapinėse, 17-ąją dieną –
prie Jūros. Visą naktį pūtė, Viešpaties pakeltas, stiprus rytų vėjas. Jis atskyrė
vandenis ir išdžiovino jūros dugną, kad jie pereitų juo ir, Sekmadienio ryte –
17-ąją dieną, išeitų iš jūros. Tuo tarpu faraono kariuomenė paskendo Jūroje.
Palmių Sekmadienis – 10-oji diena
Matome, kad
Jėzaus savaitė atitinka šį senovinį provaizdį. Sekmadienį – 10-ąją dieną, kurią
mes vadiname Palmių arba Verbų Sekmadieniu, Jėzus kelioms dienoms, kad būtų
ištirtas kaip Avinėlis, įžengė į Jeruzalę. Apie tai kruopščiai aprašo Morkus,
tai mes vertiname kaip dokumentą.
Prisiminkite,
kad tuo metu, kai į kiekvienus namus ir į pačią šventyklą, buvo paimamas ištirti,
asmeninis ir oficialus tautinis avinėlis – tuo pat metu, tikrasis Avinėlis, Palmių
Sekmadienį, įžengė į miestą.
Nuo čia mes tęsime kitą kartą ir šios
savaitės eigą užbaigsime kitą savaitę. Kol kas tiek. Būkite palaiminti!
John Fenn
www.churchwithoutwallsinternational.org
rašykite man cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.