Kaip Jėzus gydo emocijas. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 24 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Visi galime išvardinti fizinius išgydymus, kuriuos Jėzus padarė Evangelijose, pradedant nuo aklojo praregėjimo iki vaikščiojančio luošio, tačiau ar galite paminėti bent vieno žmogaus emocinių žaizdų išgydymą?

Ar yra kokia nors vieta Evangelijoje, kur Jėzus uždėjo Savo rankas ir pasakė kažką panašaus: „Būk išgijęs iš savo emocinio skausmo, atsiradusio, mirus tėvui, kai tau buvo 10 metų“? Ar yra koks pavyzdys, kaip parašyta, jog buvo daugybė išgydytų ir išvaryti demonai, kad būtų pasakyta: „taip pat buvo išgydytos ir emocijos“?

Nėra tokios vietos. Milijonai tikinčiųjų yra įstrigę emocinėje pelkėje, negalintys pajudėti gyvenime, negalintys ištrūkti iš emocinio skausmo ir atsiminimų, kurie juos smukdo ir traukia į emocinę tamsą. Jie tikisi, kad koks nors naujas mokymas pateiks jiems atsakymus, koks nors pranašas uždės ant jų rankas ir viskas praeis, koks nors išlaisvinimo tarnautojas išvarys praeities šešėlius, atsiras koks nors raktas, kuriuo bus įmanoma atrakinti jų emocinių žaizdų duris.

Taip jie bando dvasinius vandenis, vos ne vos išlikdami jų paviršiuje, dažnai užliejami jausmo, kad kažkas su jais negerai, kad jie yra sugadintos prekės, ir jeigu tik galėtų išgyti iš tos praeities traumos, jie galėtų pilnai tapti tuo, kuo yra pašaukti būti Kristuje.

Yra tarnystės, kurios siūlo viltį, tačiau nors ten ir suteikiama pagalba, retai išgirsi, kad kažkas išgijo visu 100%, o tie, kurie sako, jog buvo išgydyti 100% emociškai, paprastai būna išstatyti ant tarnystės brošiūros, panašiai kaip TV svorio metimo programoje, kur jie parodo geriausiai pavykusias istorijas... „Liza B numetė 150 svarų (68 kilogramų), taigi, ir tu gali...“

Milijonai vis dar trokšta to vienintelio rakto, atrakinančio duris jų išgydymui, to trupinėlio slaptų žinių, kurios juos išgydytų ir išlaisvintų, ir jie galėtų pajudėti į priekį Dieve.

Taigi kur matėme, kad Jėzus Evangelijose išgydė kieno nors emocijas, o kur matėme emocinius išgydymus Apaštalų Darbų knygoje, kur matėme tokį mokymą Naujojo Testamento laiškuose? O gal mes kokie emociniai luošiai, palyginus su ankstyvąja bažnyčia? O gal jie žinojo, ko mes nežinome? O gal tai buvo persipynę per Evangelijas ir laiškus tokiame lygyje, kad nebuvo jokio reikalo tai pateikti, kaip atskirą mokymą?

Vis dėlto emocijų išgydymas yra įtrauktas į atpirkimą per fizinį išgydymą

Viena iš pagrindinių eilučių apie išgydymą yra Izaijo 53:4-5, kur sakoma: „Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus... Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.“

Čia nepaneigiamas faktas, kad abu emocinis ir fizinis išgydymai buvo kryžiaus darbo sudedamoji dalis: Negalios, Skausmai, Ramybė. Tačiau kur Evangelijose matome, kad Jėzus išgydo kieno nors emocijas? Užtikrinu jus, kad Jis tai daro, ir aš jums parodysiu kur ir kaip Evangelijose tai randame, kaip tai priimti, nes ši serija ir yra būtent apie tai.

Įlūžęs stiebas

Kita pranašystė apie Mesiją, tiesiogiai teigia, kad Jis gydys emocijas, palygindama asmenį, kuriam reikia emocinio išgydymo, su „įlūžusia nendre“ ir vos rusenančia lempa. Apie tai skaitome Izaijo 42:1-4, kur 3-4 eilutėse sakoma:

„Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo. Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje“.

Tai galingas emociškai sužeisto žmogaus paveikslas. Mes visi galime paimti gėlę ar jauną augalą ir lenkti jo stiebą, kol jis įlūš. Iš pažiūros, bent jau kurį laiką, ta gėlė, lapas ar augalas atrodys normaliai, tačiau dėl įlaužimo kamiene, jis negalės gauti jam reikalingų maisto medžiagų.

Įlaužimas – tai žaizda po paviršiumi, šiame pavyzdyje – emocinė, tačiau tas pats paveikslas tinka ir tarkime, jūsų rankai ar kojai. Jūsų oda nėra įtrūkusi, kaip ir žievė ant augalo stiebo nėra įtrūkusi. Jūs galite netgi pridengti savo sulūžusią ranką ar koją drabužiais, taip kad niekas nematytų to lūžio.

Tačiau po paviršiumi – ten bjauru ir skauda. Tai gali trukti savaitėmis. Jūs saugote tą sulūžusią vietą, nes jeigu kas nors netyčia atsitrenkia ar pasitrina į ją, jums skauda! Ir niekas net neįtaria, jog ir toliau jus skaudina. Tas pats yra su emociniais sužeidimais, pateiktais šiose eilutėse. Emocinis sužeidimas paslėptas nuo akių, saugomas to asmens, tačiau jeigu kas nors netyčia prisispaudžia prie tos emocinės žaizdos, apsauginė ir grįžtamoji reakcija būna stipri.

Emociškai sužalotas asmuo į situaciją reaguoja neproporcingai.

Kitaip tariant jis reaguoja stipriau, nei reikalauja situacija. Draugas gali atsainiai juoktis iš jų vaikystės situacijos, tačiau emociškai sužalotas asmuo, turėjęs tą pačią vaikystės patirtį, gali užsipulti draugą su pykčiu ir ašaromis... priversdamas kitą žmogų spėlioti, ką jis tokio pasakė, kad iššaukė tokią reakciją.

Rūkstantis dagtis

Izaijas taip pat mini ir aliejinę lempą, kur aliejus vaizduoja Šventąją Dvasią, kurios šviesa vos rusena. Jie tokie sužaloti, taip sužeisti emociškai, kad jaučiasi vos gyvais, vos rusenančiais. Kaip ir emociškai sužalotas asmuo, iš tikrųjų tai yra vienas ir tas pats dalykas, jie gali paslėpti savo sužalojimo faktą. Jie gali šypsotis ir kalbėti apie savo reikalus, kai viduje jiems skauda, jie vos gyvi, vos gali išlaikyti degančią šviesą.

Vos rusenantis dagtis kitas „aliejines lempas“ mato degančias ryškia šviesa, jose liepsnoja visiems regima Dievo šviesa, tuo tarpu jie spėlioja, kodėl ta pati Šventoji Dvasia neateina ir neišgydo jų, kad ir jų šviesa spindėtų ryškiai. Jie jaučia, kad turi tik dalį Šventosios Dvasios, Dievo, savo gyvenime ir vos gali palaikyti tai, ką turi. Jie klausia savęs: „Kas su manimi negerai?“

Tokioje situacijoje yra tas, kam reikia emocinio išgydymo, tas kuris yra sužalotas ir vos begalintis palaikyti savo šviesą. Tačiau jų išgydymas buvo numatytas ant kryžiaus – tik kur jis pasireiškia? Kaip žmonės buvo emociškai išgydyti Evangelijose? Tai nuo čia toliau pratęsime kitą savaitę, iki kito karto. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 3 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 17 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Tęsiame mūsų diskusiją, apmąstydami, ar mintys turi substanciją. Tačiau, kad tai padarytume, turime atsigręžti į šviesą – ir į Šviesą.

Dievas yra šviesa ir Jame nėra tamsos. Dievas yra meilė.

Šie 1 Jono 1:5 ir 4:8 teiginiai atitinkamai yra pateikiami, kaip tušti pareiškimai. Dievas yra meilė ir šviesa, todėl meilė ir šviesa yra sinonimai. Meilė įneša šviesą į bet kokią situaciją, bet kokius santykius, o šviesa (aukštesniais būdais) įneša meilę į bet kokią situaciją, bet kokius santykius.

Jokūbo 1:13, 16-18 įspėja žmones negalvoti apie teiginį 2-3 eilutėje, kad sunkumams užgriuvus, tai jiems padarė Dievas (ne!):

„Nė vienas mėginamas/ gundomas/ bandomas tenesako: „Esu Dievo gundomas“... Neapsigaukite, mano mylimi broliai! (Tik) Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi. Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.“ 

Dievo abėcėlė

Dvasios sritis sukūrė natūralią sritį, o tai reiškia, kad natūralūs dėsniai yra lyg raidės Dievo abėcėlėje. Pagalvokite, kaip mes naudojame raides. Mes raidėmis abėcėlėje naudojamės, lyg savo minčių, emocijų ir savo širdžių intencijų talpyklomis. Mes suformuojame mintį, motyvą, planą, tada naudojamės raidėmis, kad suformuotumėm šias mintis į kažką materialaus, o šie žodžiai tada gali būti perdaryti į kažką dar substancinio. Žodžiai yra kaip brėžiniai – ne pats statinys, bet statinio planas, kuris yra matomas. Raidės yra statybiniai blokai.

Kaip natūralūs dėsniai, tokie kaip gravitacija, šviesa, energija ir masė Dievui – tai Jo raidės, Jo abėcėlė, kuri tinkamai įrengta sudaro tvarkingą natūralų pasaulį. Jis suplanavo natūralų pasaulį ir mus. Jis išrado šią natūralių dėsnių abėcėlę, tai kilo iš Jo proto, Jo vaizduotės, bei Jo valios pasireiškimo. Tada Jis pakvietė Savo intencijas būti ir atsirado natūralus pasaulis.

Todėl šviesa, meilė ir gyvenimas yra tikra ir pirma substancija. Nors šviesa yra procesas, kuris gali perduoti energiją – pagalvokite apie tai minutę. Biblijoje pateiktą paprastą Dievo kaip Šviesos ir Meilės apibūdinimą mes randame šiuolaikiniuose tyrinėjimuose apie šviesą, kad šviesa yra substancija, šviesa yra procesas, ir šviesa gali perduoti energiją. Fizinis pasaulis yra Dievo būdų ir buvimo atspindys... nuostabu.

Mūsų mintys, taip išeina, yra tvirtos, tai substancija, kuri turi svorį, pirmiausia dvasinėje srityje, o po to į išorę ir fizinėje.

Kai Paulius sako (apie tai užsiminėme praeitą savaitę), kad mūsų vidinis žmogus atsinaujina, mums žiūrint į neregimą amžiną sritį, šitas „žiūrėjimas į“ neregimą, reiškia, kad mūsų mintys „žvelgia“ per neregimą, ir šis „žvilgsnis“ atnaujina mūsų dvasinį žmogų. Mūsų mintys, pakylėtos, persiunčia energiją (nežinant, kaip geriau išsireikšti) arba Gyvenimą į mūsų dvasinį žmogų, kad jį atnaujintų. Mūsų mintys tikrai turi substanciją, gali būti gėrio, Gyvenimo ir Šviesos nešėjomis.

Izaijo 55:7-9 mums sako, kad Dievo keliai ir mintys – mintys – aukštesnės nei mūsų keliai ir mintys. Tai yra apreikšta, kad Dievas neregimoje srityje ir judėdamas pagal aukštesnius kelius ir mintis, galvodamas ką nors sukurti, tik išplės tuos aukštesnius kelius žemyn, taip sakant, kad sukurtų natūralius dalykus. Tai reiškia, jog natūralus pasaulis yra tarytum veidrodis, kaip Paulius laiško Romiečiams 1 skyriuje sako, kad Jo neregimi dalykai gali aiškiai matytis kūrinijoje.

Yra Kažkas aukščiau nei substancijos mintys

Laiško Žydams 4:12 išstudijavau plačiai. Turėjau gražią schemą, ją mėgau naudoti, rodydamas žmogaus širdį, kurią nuo viršaus iki apačios kalavijas perkerta per pusę. Tada aš sudarau sąrašą, remdamasis eilutės gramatika:

„Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia (kritikuoja) širdies mintis bei sumanymus.“

Jei pažvelgsite į sąrašą, pamatysite, jog siela, sąnariai ir mintys eina pirma ir priskirti vienam stulpeliui, kai tuo tarpu dvasia, kaulų smegenys ir intencijos – kitam stulpeliui.

Siela, žmogiškas valios šaltinis, intelektas, emocijos, yra lyg ryšys, jungiantis abi dalis, kūną ir dvasią. Dvasios stulpelyje yra kaulų smegenys ir motyvai. Kaulų smegenys yra ten, kur kraujas, jei tai yra kūnas – tai jo šerdis, šaknis, gyvybės šaltinis, nes gyvybė yra kraujyje – tai žmogaus dvasia. Dvasia ir siela kartu sudaro širdį. Rašte pastebėsite eilutes, kur naudojamas žodis „širdis“, ir priklausomai nuo to, ką autorius nori pasakyti, šis žodis gali reikšti ir dvasią ir sielą kartu, arba tik dvasią, arba tik sielą. Kontekstas atskleidžia subtilius skirtumus.

Ir daugelis buvo mokomi, kad Dievo Žodis – daugeliui pamokslininkų tai reiškia užrašytus dokumentus, kurie prasideda nuo Pradžios knygos ir baigiasi Apreiškimu Jonui – Biblija, ir daugybė pamokslų buvo pasakyta apie tai, kaip Dievo Žodis kritikuos tavo mintis ir motyvus... tai puiku... išskyrus tai, kad ta eilutė reiškia ne tai. Taip, turite išmesti visus šiuos supratimus pro langą.

Kadangi 13 eilutė aiškiai sako, ką autorius nori pasakyti, kad Dievo Žodis teis/ kritikuos mūsų širdies sumanymus ir mintis: „Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą. Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų...“

Žydams 4:12, autorius kalbėdamas apie Dievo Žodį, kalba apie Asmenį, vadinamą Dievo Žodžiu – Viešpatį Jėzų – Jis tas, kuris nutiesia tiltą tarp plyšio atsiveriančio tarp sielos ir dvasios, sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus. Ne popierius ir rašalas, bet Žodžio Asmuo.

Tai gi, jei žvelgi į moterį geidulingai, pakeisk šią mintį, šią substanciją į galvojimą apie ją, kaip apie Dievo kūrinį, už kurį numirė Jėzus – ir pasimelsk už ją. Kai nori supykti ant ko nors be priežasties, pakeisk šią mintį į meilę, kad Jėzus numirė už juos ir myli juos, nepaisant jų bjaurių asmenybių. Melskis už juos. Jėzus žvelgia, Jėzus kritikuoja mūsų mintis ir intencijas. Mūsų užduotis yra suvokti, kad mūsų mintys lygios mūsų veiksmams, taigi Dvasios darbas vyksta mūsų širdyse, mūsų mintyse, ir tokiu būdu mes atnaujiname protą, tokiu būdu mes keičiame savo gyvenimus...

Kitą savaitę kita tema...iki kito karto, būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 2 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 10 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Praeitą savaitę užbaigiau klausimu:

Ar mintys turi masę?

Rašte yra daugybė nuorodų, susiejančių dvasios sferą su natūralia sfera, galbūt labiausiai išbaigtas teiginys yra Laiške Hebrajams 11:3:

„Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.“

Regimi dalykai atsirado iš „neregimybės“, tai reiškia, jog dalykai egzistuoja ir šioje srityje: dvasios/Dvasios sritis TURI masę, o tai reiškia, jog ją turi ir mūsų mintys bei motyvai...

Graikiškas žodis „sutverti“ angliškoje Karaliaus Jokūbo Biblijos versijoje yra „katartizo“, kuris reiškia įrėminti, sunerti drauge, paruošti, suformuoti – kitaip tariant, visa regima visata ir kaip tai sąveikauja tarpusavyje nuo gravitacijos iki fizikinių molekulinių ir branduolinių dėsnių, iki virsmo nuo sezonų prie pagrindinių elementų sukūrimo, viskas prasidėjo neregimoje dvasinėje srityje, o dar konkrečiau, Dvasioje. Žodžio Asmuo, Kristus Jėzus, sutvėrė visatą.

Pavyzdys, kurį naudoju nusakyti komandiniam darbui tarp Tėvo, Jo Dvasios ištekėjimo, kuris, kaip Jėzus sakė „eina iš Tėvo“ (Jono 15:26), ir Sūnaus yra toks: Tėvas nusprendžia, jog reikia nuplauti mašiną, ir šį darbą patiki sūnui, kuris naudoja vandenį, kad nuplautų mašiną. Galime sakyti, kad tai padarė Tėvas, tačiau jis labiau yra planuotojas, tuo tarpu darbą atliko sūnus. O veiksnys, nuplovęs mašiną, yra vanduo. Tai Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios momentinė nuotrauka.

„Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas (Tėvas) yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.“ Tėvas naudojo Sūnų, kad sukurtų pasaulius. (Pasauliai dar verčiami, kaip „visata“, o „amžiai“ yra laiko epochos) 

Kai mes išoriškai senstame, viduje tampame gyvesniais

„...nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina... tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina.“ (2 Korintiečiams 4:16-18)

Kaip mes einame per gyvenimą, žvelgdami į neregima? Tada mes esame tiltas tarp neregimos dvasinės srities, kuri atsinaujina ir stiprina mūsų dvasinį žmogų, ir natūralaus pasaulio, kurio įtakoje mūsų kūnai sensta ir nyksta. Žmogaus dvasia, kuri buvo atkurta Šventosios Dvasios, nutiesia tiltą tarp šio atotrūkio tarp neregimo ir regimo, ir kadangi mes esame dvasios/Dvasios dalykuose, esame atnaujinami iš vidaus. Tai šioks toks paradoksas, kai aš išoriškai senstu ir linkstu prie žemės, tačiau viduje esu stipresnis, vyriškesnis, gyvybingesnis nei tada, kai pirmą kartą atėjau pas Viešpatį, jau daugiau nei prieš 43 metus.

Kažkaip tas gyvenimas Dvasinėje srityje turi substanciją, kuri daro įtaką šiai sričiai. Kažkaip dvasinės mintys sugeba sukurti dalykus toje žemesnėje kūrinijos srityje.

Galiu tai teigti, tačiau tai tik mintis, idėja, pastebėjimas. Tačiau kai aš keliavau po dangų, man susidarė įspūdis, jog molekulinė dangaus struktūra funkcionuoja daug aukštesniu laipsniu nei molekulės žemėje. Galėčiau palyginti tai su malūnsparniu, kuris kybo vietoje, nes mentės sukasi lėtai, panašiai kaip molekulės žemėje. Atvirkščiai, kai malūnsparnis kyla, jo mentės juda labai greitai, jį keldamos nuo žemės paviršiaus – taip galima palyginti dangaus ir žemės greitį. (Tai tik mano pastebėjimas, negaliu to niekaip įrodyti)

Pažinimas, pranokstantis pažinimą

Laiške Efeziečiams 3:17-19 Paulius sako, jog jis meldžiasi už juos, kad jie, įsišakniję ir įsitvirtinę besąlygiškoje meilėje (agape), galėtų suvokti ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą. Kaip asmuo gali kažką pažinti, kas pranoksta pažinimą?

Jis kalba apie Jo pažinimą mūsų dvasioje ir Jo didelės meilės mums pažinimą, ko negalima suvokti vien tik mentalinėje proto srityje.

„Mentaliniai“ arba „cerebraliniai“ krikščionys niekada nepažins Jo meilės, kol jie neišmoks būti ryšyje ir tėkmėje iš savo dvasios. Jie niekada nepatirs Jo meilės jausmo, nes Dievas yra Dvasia, o ne smegenys. Žmonės laikantys Dievą smegenyse, nežino, kaip tekėti ar net būti ryšyje su savo dvasiniu žmogumi, ir dėl to gana dažnai patiria sunkumus meldžiantis kalbomis – jie veikia iš smegenų, o ne iš dvasios. Jis teka iš dvasios į šią natūralią sritį, tai yra tiltas.

Be jokios abejonės didžiausias tiltas tarp neregimos dvasinės srities ir šios srities yra Jėzaus Kristaus asmuo – tikras žmogus, tikras Dievas. Laiškas Žydams sako taip:

„Jis, Dievo (Tėvo) šlovės spindesys ir Jo (Tėvo) esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo (Tėvo) jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes...“

„Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą!“ Jono 14:9

Mokslas teigia...

Natūraliai mūsų mintys - tai ne ką daugiau kaip neutrali trajektorija smegenyse, turinti ne daugiau masės ir substancijos nei elektriniai ir cheminiai impulsai, jau ir taip esantys smegenyse. Mintys – ne ką daugiau, nei elektriniai ir cheminiai patvarkymai smegenyse. Nors šios mintys pasireiškia veiksmais, kurie yra gana tvirti. Iš minčių ateina planai, nupiešiami ir pastatomi namai, prasideda ir baigiasi santykiai – visas jūsų gyvenimas prasideda mąstymo procese.

Mes sugrįžtame prie diskusijos apie šviesą ir kvantinę fiziką, nes Dievas yra šviesa, atnešanti mums geras mintis ir planus, kurie teka į mūsų dvasią, o tada į mūsų sielą ir pasiekia mūsų kūnus bei fizinį pasaulį... o aš šiandien nebeturiu daugiau vietos. Iki kitos savaitės, būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 1 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 3 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Neseniai sėdėjau šalia jaunos merginos ir išgirdau, kaip ji susipažino su Jėzumi, ir tai buvo gana įspūdinga. Dar prieš kelis metus ji buvo ateistė – ir ne kokia nors vidutiniška rami ateistė – ji aktyviai dalyvaudavo gatvėje vykstančiose demonstracijose prieš religijas. Ji manė, kad krikščionys yra kvaili ir neišprusę bei žvelgdavo iš aukšto į visus tuos nemąstančius kvailus religingus žmones. Jos pačios žodžiais  - ji buvo aktyvistė, pikta, rėksminga, demonstratyvi, liepsnojanti liberali ateistė.

TAČIAU...save ji laikė geru žmogumi, nes nemelavo, nevogė, nežudė. Tačiau ji nekentė religingų žmonių; netgi įsijungdavo TV programas su krikščionimis jose tam, kad pasijuoktų iš jų ir sau patvirtintų, kokie jie kvaili ir neišprusę.

Ir tada jos gyvenimas dėl tragiško atsitikimo pasisuko netikėta linkme. Po kelių operacijų jai buvo pasakyta, kad nors ir sulaukusi tik 20 metų, visam laikui turės naudotis ramentais arba vaikštyne, o vėliau greičiausiai – invalido vežimėliu, kadangi medicinos mokslas nieko daugiau negali jai padėti. Negalėdama įsivaizduoti, jog likusį savo gyvenimą nugyvens būdama neįgali, ji pradėjo mąstyti apie savižudybę. Ji galvojo, kaip galėtų tai atlikti lengviausiu būdu, ir kiek įmanoma neskausmingiau... ji vystė planą, kaip užbaigti gyvenimą.

Tada ji pastebėjo plakatą, skelbiantį apie krikščionišką susitikimą, kuris vadinosi „Stebuklai“. Ji pamanė, jog tai ir yra būtent tai, ko jai reikia – stebuklo. „Gal būt aš galėčiau įsimaišyti tarp jų ir pasiimti savo stebuklą, ir dingti kol niekas iš tų kvailų žmonių nespėjo papasakoti man apie savo Jėzų.“

Pasiremdama ramentais, lėtai patraukė į susitikimą ir pamatė žmones, keliančius rankas ir giedančius, ir ji nusistebėjo, kas čia per reikalai – ar tik ne dar daugiau kvailybės šiuose kvailiuose. Tačiau staiga 3 moterys paklausė, ar jos negalėtų pasimelsti už ją, ir ji leido.

Staiga ji atsidūrė ant žemės, žvelgdama į viršų, negalinti pajudėti, jūs ir aš galėtumėm pasakyti, jog ji atsidūrė „Dvasioje“. Tai atsitiko ir Petrui Apaštalų darbų knygos 9 skyriuje, kuomet jis buvo transo būsenoje, kai nebelieka natūralių pojūčių, o viskas yra sutelkta į Dvasią.

Staiga su ja ėmė kalbėti Viešpats, rodydamas jai šviesą ir tamsą. Šviesoje buvo meilė, džiaugsmas, ramybė... Jis parodė jai mintis apie kitus žmones. Ji pamatė puikybę ir neapykantą, ir pirmą kartą gyvenime pamatė, jog šios mintys yra tamsa. Ji bandė ginčytis su Juo, jog tai tik mintys, o ji pati yra geras žmogus. Ji buvo morali, sąžininga ir darbšti.

Tačiau Jis pasakė, jog šios neapykantos mintys apie kitus buvo tamsa, net jeigu ji ir nesielgė pagal savo neapykantą, mintys yra tas pats kas ir veiksmai. Jis pasakė, jog šios mintys yra materialios. Jos yra kietos. Jos yra tas pats, kaip ir veiksmai. Ji jautė šią materialią savo minčių tamsą, ir žinojo, jog tai tiesa.

Staiga ji pamatė, jog jos neapykanta kai kuriems žmonėms prilygsta žmogžudystei, kad savo mintyse ji norėjo jų mirties, kas ją išgąsdino, kadangi ji manė esanti geras žmogus, o ne kokia tai žudikė. Žudikė? Pagal savo mintis, ji matė, kad buvo žudikė. Ji matė, jog tamsa, buvo lyg žemyn, destrukcijos link, besisukanti spiralė. Ji pamatė, kad jeigu būtų likusi su šiomis mintimis, jos būtų nutempusios ją žemyn į tamsą.

Parodęs šiuos dalykus Jis paklausė: „Tai ką tu pasirinksi: šviesą ar tamsą?“ Ji atsakė: „Žinoma, šviesą!“ Kai tik ji tai pasakė, visa tamsa, visa neapykanta, visas išpuikęs savęs aukštinimas iškilo ir išėjo iš jos. Staiga ji atsidūrė šviesoje ir kažkas jos viduje pasikeitė, tai buvo gera ir šviesu.

Ji man pasakė, kad džiaugiasi, jog Jis tada jos neišgydė, nes jeigu tai būtų atsitikę, ji būtų paprasčiausiai palikusi savo ramentus ir pabėgusi, kol neišgirdo ko nors apie Jėzų. Tačiau metų bėgyje, kai ji geriau Jį pažino, Jis išgydė ją, ir dabar, sugrįžusi prie savo veiklaus gyvenimo būdo, ji vaikščioja su Viešpačiu.

Mintys prilygsta veiksmams – kvantinė fizika

Tą patį dalyką Jėzus pasakė Mato 5 skyriuje, ką ir jai prieš 3 metus, kad mintys prilygsta veiksmams: „O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą“.

Šiandieninėje kultūroje tai, kad Jėzus paminėjo 1 akį ir 1 ranką, o ne 2 akis ir 2 rankas, Jis mums aiškiai sako nukirsti procesą, kurio metu širdies geismas tampa veiksmu. Jėzus susieja mintį su veiksmu. Piktos mintys ir pikti veiksmai sudaro viena. O atvirkščiai, irgi tiesa? Geros mintys ir veiksmai sudaro viena.

Tačiau ne kiekviena mintis sulyginama su veiksmu, ir ji dar netampa materialia

Kai Tėvas Pradžios knygoje 1:26 pasakė: „Padarykime (Dievas arba El daugiskaitoje Elohim) žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą....“ tai buvo vidinė mintis, ji nebuvo niekam skirta, ji buvo grynai vidinė. Ji nepakilo iki susietumo su veiksmu lygio, iki kitos eilutės: „Taip Dievas padarė žmogų...“

Pradžios knygoje 18:17-19 Kristus laikinai materializavosi į žmogišką formą kartu su 2 angelais, ir valgė su Abraomu. Kai angelai pasileido į Sodomą, kad išgelbėtų Lotą, Viešpats stabtelėjo ir „Pasakė Sau: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta... jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio...“

Čia ir vėl buvo grynai vidinė mintis, kuri nebuvo niekam skirta. Tai gi, kai Jėzus sulygino geidulingas mintis su veiksmais, Jis sakė tai minčių, nukreiptų į kitus, paremtų nuodėme, atveju – nuodėmės, savanaudžių veiksmų, kurie dažnai apima naudojimąsi kitais savo pačių tikslais, atveju. Viešpats tai jaunai merginai parodė, kad jos neapykanta lygi veiksmams, nes jie buvo materialūs tamsos srityje, ir vieną dieną galėjo pasireikšti, nutempdami jos visą fizinį gyvenimą į tamsą.

Kur yra ryšys tarp dvasinio ir gamtiško, tarp minčių ir veiksmų?

O ką sako mokslas? Ar mintys turi masę? Jau nebeturiu vietos, mes sugrįšime prie to kitą savaitę... iki kito karto. Būkite palaimintii!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

6 valdymo dėsniai, Dievo duoti žmogui, kad pagal juos gyventų. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 25 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Mes pabaigėme santykiais, kurie jeigu prisimenate yra laisvos valios rezultatas, aprūpinti intelektu ir emocijomis, sujungti su apšvietimu ir apreiškimu.

Kai žmogus įsisąmonina šiuos 6 punktus, TADA jo gyvenimas su Viešpačiu tampa turtingas ir įdomus – bendrystės ir draugiškumo, supratimo ir netgi draugystės su Juo gyvenimu. Viešpats Savo paties laisvoje valioje, intelekte, emocijose, santykiuose, įsipareigojimuose ir pasekmėse yra sveikas – ir šioje struktūroje kiekvienas gali būti bendrystėje su Juo.

JEIGU asmuo nėra sveikas emocionaliai, Dievas jį pasieks, tačiau Jis dės pastangas, kad asmenį išgydytų, iš dalies tam, kad šis teisingu ir sveiku būdu pažintų Dievą. JEIGU žmogus nėra sveikas laisvos valios, intelekto arba apšvietimo srityje, jo galimybės priartėti prie Dievo yra apribotos – todėl kad Dievas yra sveikas ir subalansuotas. Jis deda pastangas mus pakelti į Savo aukštesnius kelius ir mintis, bet kaip Izaijo 55 skyriuje yra parašyta – pirmiausiai turime palikti savo kelius ir mintis.

Pažvelkime šiuo požiūriu į savo pačių gyvenimą – kuo sveikesniu būdu naudojatės savo laisva valia, savo mintimis, savo jausmais, žiūrėdami kuo maitinatės priimdami apreiškimą ir apšvietimą – tuo artimesni Jam jaučiamės.

Ir atvirkščiai, amoralus žmogus griauna santykius piktnaudžiaudamas savo laisva valia, intelektu, emocijomis ir apšvietimu. Amorali valdžia turi tuos pačius bruožus, ji kuria taisykles ir įstatymus, kurie sugriauna taikius santykius ir iškreipia santykius.

V) Įsipareigojimai yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo reikalavimai. Sekant mano logika, jeigu šie 3 pirmi punktai yra įgyvendinami (#4) santykių struktūroje, vadinasi įsipareigojimai šiuose santykiuose yra tam, kad turėtumėm dievotų ir taikių santykių rinkinį savo gyvenime. Šie įsipareigojimai taip pat skirstosi į tris kategorijas: Dievas, žmogus, kūrinija.

Įsipareigojimai savo prigimtimi yra intelektualūs, ne emociniai. Gal nieko ypatingai nejausime prižiūrėdami savo namų kiemą, vis dėlto esame įpareigoti savo kaimynų atžvilgiu, kurie verčia mus taip elgtis. Įsipareigojimai yra mus kontroliuojantys dalykai, kadangi mes esame kažkam arba kokioms nors aplinkybėms skolingi, susieti su jomis.

Vadinasi dievoti ir moralūs įsipareigojimai yra veiksmų eiga, tekanti iš Dievo per mus, ir tai teisinga ir tinkama kitų žmonių, su kuriais mus sieja kokie nors ryšiai, atžvilgiu. Kadangi gyvename valstybėse, o kiekviena valstybė turi savo taisyklių ir nuostatų rinkinius, esame įpareigoti būti gerais piliečiais, dalyvauti kaip galima savo valdyme, ir nukreipti savo bei valdžios gyvenimą dievotų įsipareigojimų link.

Amorali valdžia, kaip ir amoralus asmuo, iškreips santykius, iškreips įsipareigojimus savavališkai ir vienpusiškai sukurtomis taisyklėmis. Amorali valdžia apsunkinančias taisykles užkrauna ant savo piliečių, ieškodama kada nors pereiti nuo laisvos valios ir individualaus savarankiškumo taip, kad galia būtų centralizuota į didelį federalinį branduolį.

VI) Pasekmės yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo vykdymas. Ir vėl, sekant mano logika, - įsipareigojimai, pasireiškiantys per santykius, per laisvos valios, intelekto, emocijų ir apšvietimo vykdymą, turi turėti geras ir blogas pasekmes.

Jeigu asmuo turi būti dievotas, moralus ir vaikščioti su Dievu, taigi turi būti ir geros arba blogos pasekmės, kaip laisvos valios rezultatas. Šios pasekmės yra pagal Dievo tobulą teisingumą, kai kurios iš jų bus apreikštos vėliau, kai kurios matomos šiame gyvenime.

Geros pasekmės asmens, gyvenančio 1-5 punktuose yra palaimintas gyvenimas, sveiki santykiai, palankumas, apreiškimas, ir gyvenimas, palaipsniui judantis arčiau Dievo ir charakteriu artėjantis prie panašėjimo į Kristų. Vienu žodžiu – dievotumas.

Kuomet nesame geri 1-5 punktų prievaizdai, tuomet ištinka blogos pasekmės, o jos yra priešingos: Nesveikos mintys ir emocijos, nesveikas apšvietimas ir apreiškimas iš nesveikų šaltinių, nesveiki ir suirę santykiai, neatlikti įsipareigojimai, ir vieniems neįvykdyti, kad būtų įvykdyti kitiems. Ir ilgainiui – fizinis pablogėjimas, net iki amžino atsiskyrimo nuo Dievo.

Amorali valdžia netgi judės kontroliavimo kiekvieno savo piliečius liečiančio aspekto link su žiauriomis bausmėmis už nepaklusimą įstatymo raidei. Amorali valdžia iškreipia įsipareigojimus ir pasekmes, ir daugeliu atvejų, kadangi neturi išminties ir apšvietimo, vadina gera blogu, o blogą geru.

Priežastis, dėl ko aš apmąsčiau šiuos (kas pasirodė besą) šešis elementus, ištekančius iš Dievo į žmoniją, yra dėl kovų vykstančių tarp liberalų ir konservatorių visame pasaulyje – apsaugoti savo sienas arba neturėti jokių sienų, vis didėjantis valdžios skverbimasis į privatų piliečių ir verslo, arba į žemesnės valdžios – leidžiančios žmonėms ir verslui siekti gyvenimo, laisvės ir laimės egzistenciją, - krikščionys dažnai susipainioja šiuose balsuose. Tikiuosi, jog įnešiau šiek tiek aiškumo, nes pagal tai jūs galėsite teisingai atskirti ir teisingai nuspręsti – paprasčiausiai prisiminkite apie šiuos 6 elementus ir būsite nustebinti, kaip viskas paaiškės.

Tikiuosi, tai buvo jums palaiminimas – žinau, kad šį kartą buvau labiau akademiškas, dėl to atsiprašau, tačiau manau geriausia bus žiūrėti į tai, kaip į punktus. Tikiuosi, jog kaip ir man, jums tai buvo prasminga.

Kitą savaitę nauja tema. Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

6 valdymo dėsniai, Dievo duoti žmogui, kad pagal juos gyventų. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 18 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Toliau kalbėsiu apie priežastis, kodėl žmonės tokie susiskaldę ir apie mūsų individualias bei valdžios atsakomybes...

II) Žmogui Kūrėjas suteikė intelektą ir emocijas, kad šie nukreiptų laisvą valią. Tai yra valdymo apibūdinimas.

Jeigu žmogus yra sukurtas su laisva valia, vadinasi jis turi turėti priemones, leidžiančias nukreipti tą laisvą valią, todėl žmogui buvo duotas intelektas ir emocijos. Nepaisant to, kad žmogui buvo suteikta laisva valia, jam turi būti duota galimybė suprasti kas yra gera ir kas bloga, suvokti savo įsipareigojimus ir pasekmes, ir kaip tai pritaikyti visuomenėje, sudarytoje iš kitų laisvos valios kūrinių.

Kitaip sakant: Jeigu žmogus turi galimybę priimti sprendimus, tuomet jam reikėtų turėti ir priemones, kurių pagalba galėtų mąstyti ir jausti šių sprendimų priėmimo procese.

Emocijos – tai gebėjimas patirti veiksmų pasekmes. Intelektas gali suformuluoti strategiją, dalyvaujančią priimant sprendimus, tačiau laisvos valios kūriniai turėtų gebėti įvertinti, mėgautis, matyti grožį ir jausti visa, kas su tuo susiję, kaip protingo sprendimo rezultatą. Emocijų dėka žmogus mene geba įžvelgti kažką daugiau nei teptuko potėpį, jis geba patirti emocijas, kurias menininkas bandė perteikti. Emocijos leidžia žmonijai įsijausti į kito žmogaus situaciją, ne tik girdėti faktus (intelektas), bet patirti simpatiją ir antipatiją (emocijos).

Neturėdamas emocijų, asmuo turintis laisvą valią, neturėtų asmenybės, nesugebėtų išgyventi sėkmingų ir nesėkmingų gyvenimo momentų.

Asmuo, pripažindamas laisvą valią bei intelekto ir emocijų dovaną, kreips savo gyvenimą protingai naudotis laisva valia ir treniruos savo emocinę sveikatą.

Priešingai, amoralus žmogus arba amorali valdžia, sieks sukelti sąmyšį žmonių intelekte ir emocijose, kad galėtų manipuliuoti, vietoj to, kad padrąsintų savo piliečius siekti aukštesnių minčių ir aukštesnių sveikų emocijų.

III) Apšvietimas arba apreiškimas yra vidinio žinojimo, kas gera ir bloga šaltinis, tai asmeninio bei federalinio valdymo apreiškimas. Apšvietimas arba apreiškimas yra sąžinės ir kaltės šaltinis, gebėjimas jausti sąžinės graužimą ir susitaikyti su tais, kuriuos nuskriaudėme.

Jeigu asmuo turi laisvą valią, ir jam duotas intelektas bei emocijos, kuriomis kreipiama laisva valia, jam taip pat turėtų būti duotas absoliutas, pagal kurį būtų matuojamos mintys ir emocijos. Tai gyvybės kibirkštis, kai Dievas per Savo Dvasią sujungia į viena laisvą valią, intelektą, ir emocijas su išmintimi iš aukštybių, žinančia, kaip gyventi su šiomis dovanomis. Tai – apšvietimas ir apreiškimas. Tai sąžinės ir įsitikinimo balsas, staigus žinojimas iš išorės, tačiau jaučiamas viduje, kad mes neteisingai pasielgėme. Tai priemonės, pagal kurias taikoma išmintis – išmintis, pritaikyta pažinimui.

Be Dievo apšvietimo asmens intelektas ir emocijos visu greičiu lekia su savo laisva valia, tačiau jie neturi išminties, prie kurios galėtų priderinti savo pažinimą, mintis ir emocijas. Su apreiškimu ir apšvietimu eina ir mūsų reakcija; arba save sukietiname apreiškimo atžvilgiu, arba suminkštiname ir atgailaujame.

Ir asmuo ir valdžia, kuri yra apšviesta, supranta įstatymo dvasią, kai tuo tarpu amoralus asmuo arba valdžia susitelkia į įstatymą vien tik savo intelektu – matydami tik įstatymo raidę. Amoralus asmuo arba valdžia neparodo jokio sąžinės graužimo, jokio gailėjimosi. Laisvos valios, intelekto ir emocijų supratimas tik intelektualiai, nesuprantant įstatymo dvasios, veda prie nenuoseklių ir savavališkų teismo nutarčių, įstatymų ir reikalavimų, kurie turintiems sveiko proto iš kart matomi, kaip klaidingi.

IV) Santykiai yra tinkama asmeninio ir federalinio valdymo galimybė. Kadangi laisva valia daro įtaką intelektui ir emocijoms, o šie yra surišti į viena su apreiškimu, jie visi daro įtaką santykiams. Santykiai Rašte yra tokie:

Pirmiausia, vertikaliai su Dievu, antra, horizontaliai su kitais žmonėmis, ir trečia su kūrinija, apimant ir mus supančius materialius dalykus.

Laisvos valios, intelekto, emocijų ir apreiškimo savybės yra sukurtos Dievo, kad veiktų santykiuose. Šios savybės yra tobulinamos, dailinamos, auginamos ir puoselėjamos kartu su santykiais. Pirmiausia joms daroma įtaka šeimoje, tada - platesnėje šeimoje, kaimynų, bendradarbių ir nepažįstamųjų tarpe. Tėvų pareiga išmokyti savo vaikus, kaip tvarkytis su savo laisva valia, intelektu, emocijomis ir apreiškimu/ apšvietimu šeimos rėmuose. Tai tėvų pareiga.

Tačiau santykiai yra geriausia galimybė šiems bruožams pasireikšti, prisidedant prie visų sukurtų dalykų – nuo aprangos, kurią renkamės, iki vandens takų ir laukinės gamtos tvarkymo.

Todėl mūsų santykiai yra Dievo numatyti, kad taptume šventi, kad jie padėtų mums augti pagal Kristaus paveikslą charakteriu, mintimis ir gyvenimo būdu.

Išeikvojau vietos limitą. Šią temą baigsiu kitą savaitę, likite sveiki ir būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

6 valdymo dėsniai, Dievo duoti žmogui, kad pagal juos gyventų. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 11 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Visame pasaulyje valdžios kovoja už liberalumą ar konservatyvumą, laisva valia ar valdžia paremtas teises, ir reikalai tampa bjauriais ir purvinais, bent jau JAV. Kaip individai mes irgi kovojame dėl savivaldos. Mes kovojame tarpusavyje be jokių taisyklių, leiskite man elgtis, kaip aš noriu, skirtingai nei gyvenant pagal taisykles, reglamentus ir pareigas. Kaip mūsų individualių gyvenimų valdymas, arba tvarkymas, taip ir federalinės valdžios, turi tam tikrus Dievo jiems duotus elementus, nepriklausomai ar žmonės nori pripažinti Jį kaip šių dalykų Kūrėją ir Šaltinį, ar nenori.

Šiandien noriu su jumis pasidalinti esminiais dalykais, kuriuos Dievas davė visai žmonijai. Tai liečia ne tik asmenišką mūsų gyvenimų valdymą, bet taip pat ir valstybių valdymą. Aš pateiksiu 6 punktus, kurie galima sakyti lengvai išplaukia vienas iš kito, o tada dalinasi į kelias detales.

Kai jūs tai suprasite, galėsite labai lengvai pažinti Viešpaties valią, suprasti problemas, kurias turi kiti, Jeigu jūs neturite aiškios krypties suvoksite kaip JIS galėtų vesti jus asmeniškai, ir kur Jis vavojauja vyriausybei. Jūs galėsite padėti ir kitiems. Taigi, pradėkime nuo pradžių, iš eilės nuo I iki VI (1-6).

I) Laisva valia buvo Dievo duota žmogui ir tai suteikia pagrindines asmeninio ir federalinio valdymo charakteristikas.

II) Žmogui Kūrėjas suteikė intelektą ir emocijas, kad per juos vadovautų laisvai valiai. Tai asmeninio ir federalinio valdymo apibūdinimas.

III) Apšvietimas yra vidinio žinojimo, kas gera ir bloga buveinė bei sąžinės ir kaltės šaltinis. Tai asmeninio ir federalinio valdymo apreiškimas.

IV) Santykiai yra tinkama asmeninio ir federalinio valdymo galimybė.

V) Įsipareigojimai yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo reikalavimai.

VI) Pasekmės yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo vykdymas.

Pastebėkite, kaip pereinama iš laisvos valios, įkūnytos būtybėse, turinčiose intelektą ir emocijas, vadovaujantis savo laisva valia. Tuomet tekama į apreiškimą, kaip geriausiai būti laisvos valios prievaizdais su intelektu ir emocijomis, nukreiptais į santykius. Tai suteikia tinkamo gyvenimo galimybes. Iš to išteka įsipareigojimai ir pasekmės... visa tai išplaukia, jog visi šie dalykai buvo mums duoti Kristuje prieš amžius – mums, tai reiškia žmonijai, iš mūsų Kūrėjo. Pradėkime...

I) Laisva valia – Kūrėjo duota Savo aukščiausiam kūriniui, žmogui. Šis žmogus turi laisvą valią, kuri matosi iš pasirinkimų ir atsakomybių bei pasekmių Sode – valgyti ar nevalgyti, tavo pasirinkimas, tačiau ką bepasirinktum, patirsi pasekmes, geras arba blogas.

Kadangi Dievas gali kurti, Jis taip pat privalo ir kontroliuoti savo kūrinius. Nors Jis sukūrė laisvos valios būtybes, palaimintas ir apkrautas atsakomybe būti savo laisvos valios, apsprendžiančios kaip gyventi, su visu tuo, kas priklauso gyvenimui, prievaizdais. Kai Dievas yra pakviečiamas į žmogaus gyvenimą Jis veikia nedideliu mastu, tuo tarpu, sulaikydamas kontrolę kūrinijoje Jis veikia plačiu mastu ir įsikiš, prieš žmonijai pačiai save sunaikinant.

Žmogus kreipiamas naudotis savo laisva valia, pats tvarkydamas savo gyvenimą, kurdamas planus, projektus ir tikslus; jis yra atsakingas už savo gyvenimą. Viešpats ves žmones į savarankiškumą, skatindamas juos užsidirbti pragyvenimui – palaikydamas juos, jeigu įmanoma. Viešpats privers mus stoti prieš Jį 1 prieš 1, atsiskaityti už savo gyvenimą, vėl pateikdamas laisvos valios ir visiškos atskaitomybės savo Kūrėjui pavyzdį.

Priešingai, amoralus žmogus gyvens pagal priežastis ir pasekmes, situacijos etiką, nestabilią ir nesugebančią formuoti dieviškų planų bei nepaženklintą jokia atsakomybe. Amoralus žmogus naudosis savo laisva valia ne tam, kad statydintų savo gyvenimą, bet kad manipuliuotų kitais, kad šie jam tarnautų, nustumdamas žemyn kitų gyvenimus, siekdamas gauti naudos iš kitų laisvos valios, kad jie „neatsistotų ant savo kojų“.

Valdymo laisvoje valioje charakteristikos – priemonės kuriomis laisvi ir moralūs agentai (žmonės) pasirūpina įstatymais ir taisyklėmis, kad gyventų taikoje

Tai, kad Dievas žmonijai tarp kitų teisių suteikė ir laisvą valią pripažįstama JAV Nepriklausomybės Deklaracijoje: „Mes pripažįstame, kad šios tiesos yra savaime suprantamos, kad visi žmonės sukurti lygūs ir Kūrėjo apdovanoti tam tikromis neatimamomis Teisėmis, tarp kurių yra Gyvenimas, Laisvė bei laimės Siekimas.“ (Neatimamos reiškia nenuginčijamos ir nekeičiamos. Joks žmogus ar vyriausybė negali suteikti teisių arba jų panaikinti – jas davė Dievas.)

Valdžia, pripažįstanti šias tiesas bus vedama savo piliečių laisva valia, nustatydama ribas moraliniame lygmenyje, kurios skatins dievišką laisvą valią.

Valdžia, pripažįstanti valdymo vaidmenį, yra Dievo duotų teisių saugotoja, o ne teisių tiekėja.

Priešingai, amorali valdžia sieks save įtvirtinti kaip teisių davėją, nulemdama priežasčių ir pasekmių, padarinių ir situacinės etikos valdymą.

Amorali valdžia tiki, kad valdžia yra teisių davėja, ir gali kada panorėjusi jas suteikti ar atimti. Tačiau kaip matysime, Dievo laisvos valios dovana turi kitus 5 elementus, kurie negali būti atskirti nuo laisvos valios.

Daugiau apie tai kitą savaitę, iki kito karto. Būkite palaiminti.

Iki tada! Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com