Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 3 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 17 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Tęsiame mūsų diskusiją, apmąstydami, ar mintys turi substanciją. Tačiau, kad tai padarytume, turime atsigręžti į šviesą – ir į Šviesą.

Dievas yra šviesa ir Jame nėra tamsos. Dievas yra meilė.

Šie 1 Jono 1:5 ir 4:8 teiginiai atitinkamai yra pateikiami, kaip tušti pareiškimai. Dievas yra meilė ir šviesa, todėl meilė ir šviesa yra sinonimai. Meilė įneša šviesą į bet kokią situaciją, bet kokius santykius, o šviesa (aukštesniais būdais) įneša meilę į bet kokią situaciją, bet kokius santykius.

Jokūbo 1:13, 16-18 įspėja žmones negalvoti apie teiginį 2-3 eilutėje, kad sunkumams užgriuvus, tai jiems padarė Dievas (ne!):

„Nė vienas mėginamas/ gundomas/ bandomas tenesako: „Esu Dievo gundomas“... Neapsigaukite, mano mylimi broliai! (Tik) Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi. Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.“ 

Dievo abėcėlė

Dvasios sritis sukūrė natūralią sritį, o tai reiškia, kad natūralūs dėsniai yra lyg raidės Dievo abėcėlėje. Pagalvokite, kaip mes naudojame raides. Mes raidėmis abėcėlėje naudojamės, lyg savo minčių, emocijų ir savo širdžių intencijų talpyklomis. Mes suformuojame mintį, motyvą, planą, tada naudojamės raidėmis, kad suformuotumėm šias mintis į kažką materialaus, o šie žodžiai tada gali būti perdaryti į kažką dar substancinio. Žodžiai yra kaip brėžiniai – ne pats statinys, bet statinio planas, kuris yra matomas. Raidės yra statybiniai blokai.

Kaip natūralūs dėsniai, tokie kaip gravitacija, šviesa, energija ir masė Dievui – tai Jo raidės, Jo abėcėlė, kuri tinkamai įrengta sudaro tvarkingą natūralų pasaulį. Jis suplanavo natūralų pasaulį ir mus. Jis išrado šią natūralių dėsnių abėcėlę, tai kilo iš Jo proto, Jo vaizduotės, bei Jo valios pasireiškimo. Tada Jis pakvietė Savo intencijas būti ir atsirado natūralus pasaulis.

Todėl šviesa, meilė ir gyvenimas yra tikra ir pirma substancija. Nors šviesa yra procesas, kuris gali perduoti energiją – pagalvokite apie tai minutę. Biblijoje pateiktą paprastą Dievo kaip Šviesos ir Meilės apibūdinimą mes randame šiuolaikiniuose tyrinėjimuose apie šviesą, kad šviesa yra substancija, šviesa yra procesas, ir šviesa gali perduoti energiją. Fizinis pasaulis yra Dievo būdų ir buvimo atspindys... nuostabu.

Mūsų mintys, taip išeina, yra tvirtos, tai substancija, kuri turi svorį, pirmiausia dvasinėje srityje, o po to į išorę ir fizinėje.

Kai Paulius sako (apie tai užsiminėme praeitą savaitę), kad mūsų vidinis žmogus atsinaujina, mums žiūrint į neregimą amžiną sritį, šitas „žiūrėjimas į“ neregimą, reiškia, kad mūsų mintys „žvelgia“ per neregimą, ir šis „žvilgsnis“ atnaujina mūsų dvasinį žmogų. Mūsų mintys, pakylėtos, persiunčia energiją (nežinant, kaip geriau išsireikšti) arba Gyvenimą į mūsų dvasinį žmogų, kad jį atnaujintų. Mūsų mintys tikrai turi substanciją, gali būti gėrio, Gyvenimo ir Šviesos nešėjomis.

Izaijo 55:7-9 mums sako, kad Dievo keliai ir mintys – mintys – aukštesnės nei mūsų keliai ir mintys. Tai yra apreikšta, kad Dievas neregimoje srityje ir judėdamas pagal aukštesnius kelius ir mintis, galvodamas ką nors sukurti, tik išplės tuos aukštesnius kelius žemyn, taip sakant, kad sukurtų natūralius dalykus. Tai reiškia, jog natūralus pasaulis yra tarytum veidrodis, kaip Paulius laiško Romiečiams 1 skyriuje sako, kad Jo neregimi dalykai gali aiškiai matytis kūrinijoje.

Yra Kažkas aukščiau nei substancijos mintys

Laiško Žydams 4:12 išstudijavau plačiai. Turėjau gražią schemą, ją mėgau naudoti, rodydamas žmogaus širdį, kurią nuo viršaus iki apačios kalavijas perkerta per pusę. Tada aš sudarau sąrašą, remdamasis eilutės gramatika:

„Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia (kritikuoja) širdies mintis bei sumanymus.“

Jei pažvelgsite į sąrašą, pamatysite, jog siela, sąnariai ir mintys eina pirma ir priskirti vienam stulpeliui, kai tuo tarpu dvasia, kaulų smegenys ir intencijos – kitam stulpeliui.

Siela, žmogiškas valios šaltinis, intelektas, emocijos, yra lyg ryšys, jungiantis abi dalis, kūną ir dvasią. Dvasios stulpelyje yra kaulų smegenys ir motyvai. Kaulų smegenys yra ten, kur kraujas, jei tai yra kūnas – tai jo šerdis, šaknis, gyvybės šaltinis, nes gyvybė yra kraujyje – tai žmogaus dvasia. Dvasia ir siela kartu sudaro širdį. Rašte pastebėsite eilutes, kur naudojamas žodis „širdis“, ir priklausomai nuo to, ką autorius nori pasakyti, šis žodis gali reikšti ir dvasią ir sielą kartu, arba tik dvasią, arba tik sielą. Kontekstas atskleidžia subtilius skirtumus.

Ir daugelis buvo mokomi, kad Dievo Žodis – daugeliui pamokslininkų tai reiškia užrašytus dokumentus, kurie prasideda nuo Pradžios knygos ir baigiasi Apreiškimu Jonui – Biblija, ir daugybė pamokslų buvo pasakyta apie tai, kaip Dievo Žodis kritikuos tavo mintis ir motyvus... tai puiku... išskyrus tai, kad ta eilutė reiškia ne tai. Taip, turite išmesti visus šiuos supratimus pro langą.

Kadangi 13 eilutė aiškiai sako, ką autorius nori pasakyti, kad Dievo Žodis teis/ kritikuos mūsų širdies sumanymus ir mintis: „Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą. Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų...“

Žydams 4:12, autorius kalbėdamas apie Dievo Žodį, kalba apie Asmenį, vadinamą Dievo Žodžiu – Viešpatį Jėzų – Jis tas, kuris nutiesia tiltą tarp plyšio atsiveriančio tarp sielos ir dvasios, sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus. Ne popierius ir rašalas, bet Žodžio Asmuo.

Tai gi, jei žvelgi į moterį geidulingai, pakeisk šią mintį, šią substanciją į galvojimą apie ją, kaip apie Dievo kūrinį, už kurį numirė Jėzus – ir pasimelsk už ją. Kai nori supykti ant ko nors be priežasties, pakeisk šią mintį į meilę, kad Jėzus numirė už juos ir myli juos, nepaisant jų bjaurių asmenybių. Melskis už juos. Jėzus žvelgia, Jėzus kritikuoja mūsų mintis ir intencijas. Mūsų užduotis yra suvokti, kad mūsų mintys lygios mūsų veiksmams, taigi Dvasios darbas vyksta mūsų širdyse, mūsų mintyse, ir tokiu būdu mes atnaujiname protą, tokiu būdu mes keičiame savo gyvenimus...

Kitą savaitę kita tema...iki kito karto, būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com