Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. liepos 2 d., sekmadienis

Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 1 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 3 d.,

Sveiki visi,
Neseniai sėdėjau šalia jaunos merginos ir išgirdau, kaip ji susipažino su Jėzumi, ir tai buvo gana įspūdinga. Dar prieš kelis metus ji buvo ateistė – ir ne kokia nors vidutiniška rami ateistė – ji aktyviai dalyvaudavo gatvėje vykstančiose demonstracijose prieš religijas. Ji manė, kad krikščionys yra kvaili ir neišprusę bei žvelgdavo iš aukšto į visus tuos nemąstančius kvailus religingus žmones. Jos pačios žodžiais  - ji buvo aktyvistė, pikta, rėksminga, demonstratyvi, liepsnojanti liberali ateistė.

TAČIAU...save ji laikė geru žmogumi, nes nemelavo, nevogė, nežudė. Tačiau ji nekentė religingų žmonių; netgi įsijungdavo TV programas su krikščionimis jose tam, kad pasijuoktų iš jų ir sau patvirtintų, kokie jie kvaili ir neišprusę.

Ir tada jos gyvenimas dėl tragiško atsitikimo pasisuko netikėta linkme. Po kelių operacijų jai buvo pasakyta, kad nors ir sulaukusi tik 20 metų, visam laikui turės naudotis ramentais arba vaikštyne, o vėliau greičiausiai – invalido vežimėliu, kadangi medicinos mokslas nieko daugiau negali jai padėti. Negalėdama įsivaizduoti, jog likusį savo gyvenimą nugyvens būdama neįgali, ji pradėjo mąstyti apie savižudybę. Ji galvojo, kaip galėtų tai atlikti lengviausiu būdu, ir kiek įmanoma neskausmingiau... ji vystė planą, kaip užbaigti gyvenimą.

Tada ji pastebėjo plakatą, skelbiantį apie krikščionišką susitikimą, kuris vadinosi „Stebuklai“. Ji pamanė, jog tai ir yra būtent tai, ko jai reikia – stebuklo. „Gal būt aš galėčiau įsimaišyti tarp jų ir pasiimti savo stebuklą, ir dingti kol niekas iš tų kvailų žmonių nespėjo papasakoti man apie savo Jėzų.“

Pasiremdama ramentais, lėtai patraukė į susitikimą ir pamatė žmones, keliančius rankas ir giedančius, ir ji nusistebėjo, kas čia per reikalai – ar tik ne dar daugiau kvailybės šiuose kvailiuose. Tačiau staiga 3 moterys paklausė, ar jos negalėtų pasimelsti už ją, ir ji leido.

Staiga ji atsidūrė ant žemės, žvelgdama į viršų, negalinti pajudėti, jūs ir aš galėtumėm pasakyti, jog ji atsidūrė „Dvasioje“. Tai atsitiko ir Petrui Apaštalų darbų knygos 9 skyriuje, kuomet jis buvo transo būsenoje, kai nebelieka natūralių pojūčių, o viskas yra sutelkta į Dvasią.

Staiga su ja ėmė kalbėti Viešpats, rodydamas jai šviesą ir tamsą. Šviesoje buvo meilė, džiaugsmas, ramybė... Jis parodė jai mintis apie kitus žmones. Ji pamatė puikybę ir neapykantą, ir pirmą kartą gyvenime pamatė, jog šios mintys yra tamsa. Ji bandė ginčytis su Juo, jog tai tik mintys, o ji pati yra geras žmogus. Ji buvo morali, sąžininga ir darbšti.

Tačiau Jis pasakė, jog šios neapykantos mintys apie kitus buvo tamsa, net jeigu ji ir nesielgė pagal savo neapykantą, mintys yra tas pats kas ir veiksmai. Jis pasakė, jog šios mintys yra materialios. Jos yra kietos. Jos yra tas pats, kaip ir veiksmai. Ji jautė šią materialią savo minčių tamsą, ir žinojo, jog tai tiesa.

Staiga ji pamatė, jog jos neapykanta kai kuriems žmonėms prilygsta žmogžudystei, kad savo mintyse ji norėjo jų mirties, kas ją išgąsdino, kadangi ji manė esanti geras žmogus, o ne kokia tai žudikė. Žudikė? Pagal savo mintis, ji matė, kad buvo žudikė. Ji matė, jog tamsa, buvo lyg žemyn, destrukcijos link, besisukanti spiralė. Ji pamatė, kad jeigu būtų likusi su šiomis mintimis, jos būtų nutempusios ją žemyn į tamsą.

Parodęs šiuos dalykus Jis paklausė: „Tai ką tu pasirinksi: šviesą ar tamsą?“ Ji atsakė: „Žinoma, šviesą!“ Kai tik ji tai pasakė, visa tamsa, visa neapykanta, visas išpuikęs savęs aukštinimas iškilo ir išėjo iš jos. Staiga ji atsidūrė šviesoje ir kažkas jos viduje pasikeitė, tai buvo gera ir šviesu.

Ji man pasakė, kad džiaugiasi, jog Jis tada jos neišgydė, nes jeigu tai būtų atsitikę, ji būtų paprasčiausiai palikusi savo ramentus ir pabėgusi, kol neišgirdo ko nors apie Jėzų. Tačiau metų bėgyje, kai ji geriau Jį pažino, Jis išgydė ją, ir dabar, sugrįžusi prie savo veiklaus gyvenimo būdo, ji vaikščioja su Viešpačiu.

Mintys prilygsta veiksmams – kvantinė fizika
Tą patį dalyką Jėzus pasakė Mato 5 skyriuje, ką ir jai prieš 3 metus, kad mintys prilygsta veiksmams: „O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą“.

Šiandieninėje kultūroje tai, kad Jėzus paminėjo 1 akį ir 1 ranką, o ne 2 akis ir 2 rankas, Jis mums aiškiai sako nukirsti procesą, kurio metu širdies geismas tampa veiksmu. Jėzus susieja mintį su veiksmu. Piktos mintys ir pikti veiksmai sudaro viena. O atvirkščiai, irgi tiesa? Geros mintys ir veiksmai sudaro viena.


Tačiau ne kiekviena mintis sulyginama su veiksmu, ir ji dar netampa materialia
Kai Tėvas Pradžios knygoje 1:26 pasakė: „Padarykime (Dievas arba El daugiskaitoje Elohim) žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą....“ tai buvo vidinė mintis, ji nebuvo niekam skirta, ji buvo grynai vidinė. Ji nepakilo iki susietumo su veiksmu lygio, iki kitos eilutės: „Taip Dievas padarė žmogų...“

Pradžios knygoje 18:17-19 Kristus laikinai materializavosi į žmogišką formą kartu su 2 angelais, ir valgė su Abraomu. Kai angelai pasileido į Sodomą, kad išgelbėtų Lotą, Viešpats stabtelėjo ir „Pasakė Sau: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta... jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio...“

Čia ir vėl buvo grynai vidinė mintis, kuri nebuvo niekam skirta. Tai gi, kai Jėzus sulygino geidulingas mintis su veiksmais, Jis sakė tai minčių, nukreiptų į kitus, paremtų nuodėme, atveju – nuodėmės, savanaudžių veiksmų, kurie dažnai apima naudojimąsi kitais savo pačių tikslais, atveju. Viešpats tai jaunai merginai parodė, kad jos neapykanta lygi veiksmams, nes jie buvo materialūs tamsos srityje, ir vieną dieną galėjo pasireikšti, nutempdami jos visą fizinį gyvenimą į tamsą.

Kur yra ryšys tarp dvasinio ir gamtiško, tarp minčių ir veiksmų?

O ką sako mokslas? Ar mintys turi masę? Jau nebeturiu vietos, mes sugrįšime prie to kitą savaitę... iki kito karto. Būkite palaimintii!

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą