Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 2 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 10 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Praeitą savaitę užbaigiau klausimu:

Ar mintys turi masę?

Rašte yra daugybė nuorodų, susiejančių dvasios sferą su natūralia sfera, galbūt labiausiai išbaigtas teiginys yra Laiške Hebrajams 11:3:

„Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.“

Regimi dalykai atsirado iš „neregimybės“, tai reiškia, jog dalykai egzistuoja ir šioje srityje: dvasios/Dvasios sritis TURI masę, o tai reiškia, jog ją turi ir mūsų mintys bei motyvai...

Graikiškas žodis „sutverti“ angliškoje Karaliaus Jokūbo Biblijos versijoje yra „katartizo“, kuris reiškia įrėminti, sunerti drauge, paruošti, suformuoti – kitaip tariant, visa regima visata ir kaip tai sąveikauja tarpusavyje nuo gravitacijos iki fizikinių molekulinių ir branduolinių dėsnių, iki virsmo nuo sezonų prie pagrindinių elementų sukūrimo, viskas prasidėjo neregimoje dvasinėje srityje, o dar konkrečiau, Dvasioje. Žodžio Asmuo, Kristus Jėzus, sutvėrė visatą.

Pavyzdys, kurį naudoju nusakyti komandiniam darbui tarp Tėvo, Jo Dvasios ištekėjimo, kuris, kaip Jėzus sakė „eina iš Tėvo“ (Jono 15:26), ir Sūnaus yra toks: Tėvas nusprendžia, jog reikia nuplauti mašiną, ir šį darbą patiki sūnui, kuris naudoja vandenį, kad nuplautų mašiną. Galime sakyti, kad tai padarė Tėvas, tačiau jis labiau yra planuotojas, tuo tarpu darbą atliko sūnus. O veiksnys, nuplovęs mašiną, yra vanduo. Tai Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios momentinė nuotrauka.

„Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas (Tėvas) yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.“ Tėvas naudojo Sūnų, kad sukurtų pasaulius. (Pasauliai dar verčiami, kaip „visata“, o „amžiai“ yra laiko epochos) 

Kai mes išoriškai senstame, viduje tampame gyvesniais

„...nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina... tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina.“ (2 Korintiečiams 4:16-18)

Kaip mes einame per gyvenimą, žvelgdami į neregima? Tada mes esame tiltas tarp neregimos dvasinės srities, kuri atsinaujina ir stiprina mūsų dvasinį žmogų, ir natūralaus pasaulio, kurio įtakoje mūsų kūnai sensta ir nyksta. Žmogaus dvasia, kuri buvo atkurta Šventosios Dvasios, nutiesia tiltą tarp šio atotrūkio tarp neregimo ir regimo, ir kadangi mes esame dvasios/Dvasios dalykuose, esame atnaujinami iš vidaus. Tai šioks toks paradoksas, kai aš išoriškai senstu ir linkstu prie žemės, tačiau viduje esu stipresnis, vyriškesnis, gyvybingesnis nei tada, kai pirmą kartą atėjau pas Viešpatį, jau daugiau nei prieš 43 metus.

Kažkaip tas gyvenimas Dvasinėje srityje turi substanciją, kuri daro įtaką šiai sričiai. Kažkaip dvasinės mintys sugeba sukurti dalykus toje žemesnėje kūrinijos srityje.

Galiu tai teigti, tačiau tai tik mintis, idėja, pastebėjimas. Tačiau kai aš keliavau po dangų, man susidarė įspūdis, jog molekulinė dangaus struktūra funkcionuoja daug aukštesniu laipsniu nei molekulės žemėje. Galėčiau palyginti tai su malūnsparniu, kuris kybo vietoje, nes mentės sukasi lėtai, panašiai kaip molekulės žemėje. Atvirkščiai, kai malūnsparnis kyla, jo mentės juda labai greitai, jį keldamos nuo žemės paviršiaus – taip galima palyginti dangaus ir žemės greitį. (Tai tik mano pastebėjimas, negaliu to niekaip įrodyti)

Pažinimas, pranokstantis pažinimą

Laiške Efeziečiams 3:17-19 Paulius sako, jog jis meldžiasi už juos, kad jie, įsišakniję ir įsitvirtinę besąlygiškoje meilėje (agape), galėtų suvokti ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą. Kaip asmuo gali kažką pažinti, kas pranoksta pažinimą?

Jis kalba apie Jo pažinimą mūsų dvasioje ir Jo didelės meilės mums pažinimą, ko negalima suvokti vien tik mentalinėje proto srityje.

„Mentaliniai“ arba „cerebraliniai“ krikščionys niekada nepažins Jo meilės, kol jie neišmoks būti ryšyje ir tėkmėje iš savo dvasios. Jie niekada nepatirs Jo meilės jausmo, nes Dievas yra Dvasia, o ne smegenys. Žmonės laikantys Dievą smegenyse, nežino, kaip tekėti ar net būti ryšyje su savo dvasiniu žmogumi, ir dėl to gana dažnai patiria sunkumus meldžiantis kalbomis – jie veikia iš smegenų, o ne iš dvasios. Jis teka iš dvasios į šią natūralią sritį, tai yra tiltas.

Be jokios abejonės didžiausias tiltas tarp neregimos dvasinės srities ir šios srities yra Jėzaus Kristaus asmuo – tikras žmogus, tikras Dievas. Laiškas Žydams sako taip:

„Jis, Dievo (Tėvo) šlovės spindesys ir Jo (Tėvo) esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo (Tėvo) jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes...“

„Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą!“ Jono 14:9

Mokslas teigia...

Natūraliai mūsų mintys - tai ne ką daugiau kaip neutrali trajektorija smegenyse, turinti ne daugiau masės ir substancijos nei elektriniai ir cheminiai impulsai, jau ir taip esantys smegenyse. Mintys – ne ką daugiau, nei elektriniai ir cheminiai patvarkymai smegenyse. Nors šios mintys pasireiškia veiksmais, kurie yra gana tvirti. Iš minčių ateina planai, nupiešiami ir pastatomi namai, prasideda ir baigiasi santykiai – visas jūsų gyvenimas prasideda mąstymo procese.

Mes sugrįžtame prie diskusijos apie šviesą ir kvantinę fiziką, nes Dievas yra šviesa, atnešanti mums geras mintis ir planus, kurie teka į mūsų dvasią, o tada į mūsų sielą ir pasiekia mūsų kūnus bei fizinį pasaulį... o aš šiandien nebeturiu daugiau vietos. Iki kitos savaitės, būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 1 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 3 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Neseniai sėdėjau šalia jaunos merginos ir išgirdau, kaip ji susipažino su Jėzumi, ir tai buvo gana įspūdinga. Dar prieš kelis metus ji buvo ateistė – ir ne kokia nors vidutiniška rami ateistė – ji aktyviai dalyvaudavo gatvėje vykstančiose demonstracijose prieš religijas. Ji manė, kad krikščionys yra kvaili ir neišprusę bei žvelgdavo iš aukšto į visus tuos nemąstančius kvailus religingus žmones. Jos pačios žodžiais  - ji buvo aktyvistė, pikta, rėksminga, demonstratyvi, liepsnojanti liberali ateistė.

TAČIAU...save ji laikė geru žmogumi, nes nemelavo, nevogė, nežudė. Tačiau ji nekentė religingų žmonių; netgi įsijungdavo TV programas su krikščionimis jose tam, kad pasijuoktų iš jų ir sau patvirtintų, kokie jie kvaili ir neišprusę.

Ir tada jos gyvenimas dėl tragiško atsitikimo pasisuko netikėta linkme. Po kelių operacijų jai buvo pasakyta, kad nors ir sulaukusi tik 20 metų, visam laikui turės naudotis ramentais arba vaikštyne, o vėliau greičiausiai – invalido vežimėliu, kadangi medicinos mokslas nieko daugiau negali jai padėti. Negalėdama įsivaizduoti, jog likusį savo gyvenimą nugyvens būdama neįgali, ji pradėjo mąstyti apie savižudybę. Ji galvojo, kaip galėtų tai atlikti lengviausiu būdu, ir kiek įmanoma neskausmingiau... ji vystė planą, kaip užbaigti gyvenimą.

Tada ji pastebėjo plakatą, skelbiantį apie krikščionišką susitikimą, kuris vadinosi „Stebuklai“. Ji pamanė, jog tai ir yra būtent tai, ko jai reikia – stebuklo. „Gal būt aš galėčiau įsimaišyti tarp jų ir pasiimti savo stebuklą, ir dingti kol niekas iš tų kvailų žmonių nespėjo papasakoti man apie savo Jėzų.“

Pasiremdama ramentais, lėtai patraukė į susitikimą ir pamatė žmones, keliančius rankas ir giedančius, ir ji nusistebėjo, kas čia per reikalai – ar tik ne dar daugiau kvailybės šiuose kvailiuose. Tačiau staiga 3 moterys paklausė, ar jos negalėtų pasimelsti už ją, ir ji leido.

Staiga ji atsidūrė ant žemės, žvelgdama į viršų, negalinti pajudėti, jūs ir aš galėtumėm pasakyti, jog ji atsidūrė „Dvasioje“. Tai atsitiko ir Petrui Apaštalų darbų knygos 9 skyriuje, kuomet jis buvo transo būsenoje, kai nebelieka natūralių pojūčių, o viskas yra sutelkta į Dvasią.

Staiga su ja ėmė kalbėti Viešpats, rodydamas jai šviesą ir tamsą. Šviesoje buvo meilė, džiaugsmas, ramybė... Jis parodė jai mintis apie kitus žmones. Ji pamatė puikybę ir neapykantą, ir pirmą kartą gyvenime pamatė, jog šios mintys yra tamsa. Ji bandė ginčytis su Juo, jog tai tik mintys, o ji pati yra geras žmogus. Ji buvo morali, sąžininga ir darbšti.

Tačiau Jis pasakė, jog šios neapykantos mintys apie kitus buvo tamsa, net jeigu ji ir nesielgė pagal savo neapykantą, mintys yra tas pats kas ir veiksmai. Jis pasakė, jog šios mintys yra materialios. Jos yra kietos. Jos yra tas pats, kaip ir veiksmai. Ji jautė šią materialią savo minčių tamsą, ir žinojo, jog tai tiesa.

Staiga ji pamatė, jog jos neapykanta kai kuriems žmonėms prilygsta žmogžudystei, kad savo mintyse ji norėjo jų mirties, kas ją išgąsdino, kadangi ji manė esanti geras žmogus, o ne kokia tai žudikė. Žudikė? Pagal savo mintis, ji matė, kad buvo žudikė. Ji matė, jog tamsa, buvo lyg žemyn, destrukcijos link, besisukanti spiralė. Ji pamatė, kad jeigu būtų likusi su šiomis mintimis, jos būtų nutempusios ją žemyn į tamsą.

Parodęs šiuos dalykus Jis paklausė: „Tai ką tu pasirinksi: šviesą ar tamsą?“ Ji atsakė: „Žinoma, šviesą!“ Kai tik ji tai pasakė, visa tamsa, visa neapykanta, visas išpuikęs savęs aukštinimas iškilo ir išėjo iš jos. Staiga ji atsidūrė šviesoje ir kažkas jos viduje pasikeitė, tai buvo gera ir šviesu.

Ji man pasakė, kad džiaugiasi, jog Jis tada jos neišgydė, nes jeigu tai būtų atsitikę, ji būtų paprasčiausiai palikusi savo ramentus ir pabėgusi, kol neišgirdo ko nors apie Jėzų. Tačiau metų bėgyje, kai ji geriau Jį pažino, Jis išgydė ją, ir dabar, sugrįžusi prie savo veiklaus gyvenimo būdo, ji vaikščioja su Viešpačiu.

Mintys prilygsta veiksmams – kvantinė fizika

Tą patį dalyką Jėzus pasakė Mato 5 skyriuje, ką ir jai prieš 3 metus, kad mintys prilygsta veiksmams: „O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą“.

Šiandieninėje kultūroje tai, kad Jėzus paminėjo 1 akį ir 1 ranką, o ne 2 akis ir 2 rankas, Jis mums aiškiai sako nukirsti procesą, kurio metu širdies geismas tampa veiksmu. Jėzus susieja mintį su veiksmu. Piktos mintys ir pikti veiksmai sudaro viena. O atvirkščiai, irgi tiesa? Geros mintys ir veiksmai sudaro viena.

Tačiau ne kiekviena mintis sulyginama su veiksmu, ir ji dar netampa materialia

Kai Tėvas Pradžios knygoje 1:26 pasakė: „Padarykime (Dievas arba El daugiskaitoje Elohim) žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą....“ tai buvo vidinė mintis, ji nebuvo niekam skirta, ji buvo grynai vidinė. Ji nepakilo iki susietumo su veiksmu lygio, iki kitos eilutės: „Taip Dievas padarė žmogų...“

Pradžios knygoje 18:17-19 Kristus laikinai materializavosi į žmogišką formą kartu su 2 angelais, ir valgė su Abraomu. Kai angelai pasileido į Sodomą, kad išgelbėtų Lotą, Viešpats stabtelėjo ir „Pasakė Sau: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta... jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio...“

Čia ir vėl buvo grynai vidinė mintis, kuri nebuvo niekam skirta. Tai gi, kai Jėzus sulygino geidulingas mintis su veiksmais, Jis sakė tai minčių, nukreiptų į kitus, paremtų nuodėme, atveju – nuodėmės, savanaudžių veiksmų, kurie dažnai apima naudojimąsi kitais savo pačių tikslais, atveju. Viešpats tai jaunai merginai parodė, kad jos neapykanta lygi veiksmams, nes jie buvo materialūs tamsos srityje, ir vieną dieną galėjo pasireikšti, nutempdami jos visą fizinį gyvenimą į tamsą.

Kur yra ryšys tarp dvasinio ir gamtiško, tarp minčių ir veiksmų?

O ką sako mokslas? Ar mintys turi masę? Jau nebeturiu vietos, mes sugrįšime prie to kitą savaitę... iki kito karto. Būkite palaimintii!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

6 valdymo dėsniai, Dievo duoti žmogui, kad pagal juos gyventų. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 25 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Mes pabaigėme santykiais, kurie jeigu prisimenate yra laisvos valios rezultatas, aprūpinti intelektu ir emocijomis, sujungti su apšvietimu ir apreiškimu.

Kai žmogus įsisąmonina šiuos 6 punktus, TADA jo gyvenimas su Viešpačiu tampa turtingas ir įdomus – bendrystės ir draugiškumo, supratimo ir netgi draugystės su Juo gyvenimu. Viešpats Savo paties laisvoje valioje, intelekte, emocijose, santykiuose, įsipareigojimuose ir pasekmėse yra sveikas – ir šioje struktūroje kiekvienas gali būti bendrystėje su Juo.

JEIGU asmuo nėra sveikas emocionaliai, Dievas jį pasieks, tačiau Jis dės pastangas, kad asmenį išgydytų, iš dalies tam, kad šis teisingu ir sveiku būdu pažintų Dievą. JEIGU žmogus nėra sveikas laisvos valios, intelekto arba apšvietimo srityje, jo galimybės priartėti prie Dievo yra apribotos – todėl kad Dievas yra sveikas ir subalansuotas. Jis deda pastangas mus pakelti į Savo aukštesnius kelius ir mintis, bet kaip Izaijo 55 skyriuje yra parašyta – pirmiausiai turime palikti savo kelius ir mintis.

Pažvelkime šiuo požiūriu į savo pačių gyvenimą – kuo sveikesniu būdu naudojatės savo laisva valia, savo mintimis, savo jausmais, žiūrėdami kuo maitinatės priimdami apreiškimą ir apšvietimą – tuo artimesni Jam jaučiamės.

Ir atvirkščiai, amoralus žmogus griauna santykius piktnaudžiaudamas savo laisva valia, intelektu, emocijomis ir apšvietimu. Amorali valdžia turi tuos pačius bruožus, ji kuria taisykles ir įstatymus, kurie sugriauna taikius santykius ir iškreipia santykius.

V) Įsipareigojimai yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo reikalavimai. Sekant mano logika, jeigu šie 3 pirmi punktai yra įgyvendinami (#4) santykių struktūroje, vadinasi įsipareigojimai šiuose santykiuose yra tam, kad turėtumėm dievotų ir taikių santykių rinkinį savo gyvenime. Šie įsipareigojimai taip pat skirstosi į tris kategorijas: Dievas, žmogus, kūrinija.

Įsipareigojimai savo prigimtimi yra intelektualūs, ne emociniai. Gal nieko ypatingai nejausime prižiūrėdami savo namų kiemą, vis dėlto esame įpareigoti savo kaimynų atžvilgiu, kurie verčia mus taip elgtis. Įsipareigojimai yra mus kontroliuojantys dalykai, kadangi mes esame kažkam arba kokioms nors aplinkybėms skolingi, susieti su jomis.

Vadinasi dievoti ir moralūs įsipareigojimai yra veiksmų eiga, tekanti iš Dievo per mus, ir tai teisinga ir tinkama kitų žmonių, su kuriais mus sieja kokie nors ryšiai, atžvilgiu. Kadangi gyvename valstybėse, o kiekviena valstybė turi savo taisyklių ir nuostatų rinkinius, esame įpareigoti būti gerais piliečiais, dalyvauti kaip galima savo valdyme, ir nukreipti savo bei valdžios gyvenimą dievotų įsipareigojimų link.

Amorali valdžia, kaip ir amoralus asmuo, iškreips santykius, iškreips įsipareigojimus savavališkai ir vienpusiškai sukurtomis taisyklėmis. Amorali valdžia apsunkinančias taisykles užkrauna ant savo piliečių, ieškodama kada nors pereiti nuo laisvos valios ir individualaus savarankiškumo taip, kad galia būtų centralizuota į didelį federalinį branduolį.

VI) Pasekmės yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo vykdymas. Ir vėl, sekant mano logika, - įsipareigojimai, pasireiškiantys per santykius, per laisvos valios, intelekto, emocijų ir apšvietimo vykdymą, turi turėti geras ir blogas pasekmes.

Jeigu asmuo turi būti dievotas, moralus ir vaikščioti su Dievu, taigi turi būti ir geros arba blogos pasekmės, kaip laisvos valios rezultatas. Šios pasekmės yra pagal Dievo tobulą teisingumą, kai kurios iš jų bus apreikštos vėliau, kai kurios matomos šiame gyvenime.

Geros pasekmės asmens, gyvenančio 1-5 punktuose yra palaimintas gyvenimas, sveiki santykiai, palankumas, apreiškimas, ir gyvenimas, palaipsniui judantis arčiau Dievo ir charakteriu artėjantis prie panašėjimo į Kristų. Vienu žodžiu – dievotumas.

Kuomet nesame geri 1-5 punktų prievaizdai, tuomet ištinka blogos pasekmės, o jos yra priešingos: Nesveikos mintys ir emocijos, nesveikas apšvietimas ir apreiškimas iš nesveikų šaltinių, nesveiki ir suirę santykiai, neatlikti įsipareigojimai, ir vieniems neįvykdyti, kad būtų įvykdyti kitiems. Ir ilgainiui – fizinis pablogėjimas, net iki amžino atsiskyrimo nuo Dievo.

Amorali valdžia netgi judės kontroliavimo kiekvieno savo piliečius liečiančio aspekto link su žiauriomis bausmėmis už nepaklusimą įstatymo raidei. Amorali valdžia iškreipia įsipareigojimus ir pasekmes, ir daugeliu atvejų, kadangi neturi išminties ir apšvietimo, vadina gera blogu, o blogą geru.

Priežastis, dėl ko aš apmąsčiau šiuos (kas pasirodė besą) šešis elementus, ištekančius iš Dievo į žmoniją, yra dėl kovų vykstančių tarp liberalų ir konservatorių visame pasaulyje – apsaugoti savo sienas arba neturėti jokių sienų, vis didėjantis valdžios skverbimasis į privatų piliečių ir verslo, arba į žemesnės valdžios – leidžiančios žmonėms ir verslui siekti gyvenimo, laisvės ir laimės egzistenciją, - krikščionys dažnai susipainioja šiuose balsuose. Tikiuosi, jog įnešiau šiek tiek aiškumo, nes pagal tai jūs galėsite teisingai atskirti ir teisingai nuspręsti – paprasčiausiai prisiminkite apie šiuos 6 elementus ir būsite nustebinti, kaip viskas paaiškės.

Tikiuosi, tai buvo jums palaiminimas – žinau, kad šį kartą buvau labiau akademiškas, dėl to atsiprašau, tačiau manau geriausia bus žiūrėti į tai, kaip į punktus. Tikiuosi, jog kaip ir man, jums tai buvo prasminga.

Kitą savaitę nauja tema. Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

6 valdymo dėsniai, Dievo duoti žmogui, kad pagal juos gyventų. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 18 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Toliau kalbėsiu apie priežastis, kodėl žmonės tokie susiskaldę ir apie mūsų individualias bei valdžios atsakomybes...

II) Žmogui Kūrėjas suteikė intelektą ir emocijas, kad šie nukreiptų laisvą valią. Tai yra valdymo apibūdinimas.

Jeigu žmogus yra sukurtas su laisva valia, vadinasi jis turi turėti priemones, leidžiančias nukreipti tą laisvą valią, todėl žmogui buvo duotas intelektas ir emocijos. Nepaisant to, kad žmogui buvo suteikta laisva valia, jam turi būti duota galimybė suprasti kas yra gera ir kas bloga, suvokti savo įsipareigojimus ir pasekmes, ir kaip tai pritaikyti visuomenėje, sudarytoje iš kitų laisvos valios kūrinių.

Kitaip sakant: Jeigu žmogus turi galimybę priimti sprendimus, tuomet jam reikėtų turėti ir priemones, kurių pagalba galėtų mąstyti ir jausti šių sprendimų priėmimo procese.

Emocijos – tai gebėjimas patirti veiksmų pasekmes. Intelektas gali suformuluoti strategiją, dalyvaujančią priimant sprendimus, tačiau laisvos valios kūriniai turėtų gebėti įvertinti, mėgautis, matyti grožį ir jausti visa, kas su tuo susiję, kaip protingo sprendimo rezultatą. Emocijų dėka žmogus mene geba įžvelgti kažką daugiau nei teptuko potėpį, jis geba patirti emocijas, kurias menininkas bandė perteikti. Emocijos leidžia žmonijai įsijausti į kito žmogaus situaciją, ne tik girdėti faktus (intelektas), bet patirti simpatiją ir antipatiją (emocijos).

Neturėdamas emocijų, asmuo turintis laisvą valią, neturėtų asmenybės, nesugebėtų išgyventi sėkmingų ir nesėkmingų gyvenimo momentų.

Asmuo, pripažindamas laisvą valią bei intelekto ir emocijų dovaną, kreips savo gyvenimą protingai naudotis laisva valia ir treniruos savo emocinę sveikatą.

Priešingai, amoralus žmogus arba amorali valdžia, sieks sukelti sąmyšį žmonių intelekte ir emocijose, kad galėtų manipuliuoti, vietoj to, kad padrąsintų savo piliečius siekti aukštesnių minčių ir aukštesnių sveikų emocijų.

III) Apšvietimas arba apreiškimas yra vidinio žinojimo, kas gera ir bloga šaltinis, tai asmeninio bei federalinio valdymo apreiškimas. Apšvietimas arba apreiškimas yra sąžinės ir kaltės šaltinis, gebėjimas jausti sąžinės graužimą ir susitaikyti su tais, kuriuos nuskriaudėme.

Jeigu asmuo turi laisvą valią, ir jam duotas intelektas bei emocijos, kuriomis kreipiama laisva valia, jam taip pat turėtų būti duotas absoliutas, pagal kurį būtų matuojamos mintys ir emocijos. Tai gyvybės kibirkštis, kai Dievas per Savo Dvasią sujungia į viena laisvą valią, intelektą, ir emocijas su išmintimi iš aukštybių, žinančia, kaip gyventi su šiomis dovanomis. Tai – apšvietimas ir apreiškimas. Tai sąžinės ir įsitikinimo balsas, staigus žinojimas iš išorės, tačiau jaučiamas viduje, kad mes neteisingai pasielgėme. Tai priemonės, pagal kurias taikoma išmintis – išmintis, pritaikyta pažinimui.

Be Dievo apšvietimo asmens intelektas ir emocijos visu greičiu lekia su savo laisva valia, tačiau jie neturi išminties, prie kurios galėtų priderinti savo pažinimą, mintis ir emocijas. Su apreiškimu ir apšvietimu eina ir mūsų reakcija; arba save sukietiname apreiškimo atžvilgiu, arba suminkštiname ir atgailaujame.

Ir asmuo ir valdžia, kuri yra apšviesta, supranta įstatymo dvasią, kai tuo tarpu amoralus asmuo arba valdžia susitelkia į įstatymą vien tik savo intelektu – matydami tik įstatymo raidę. Amoralus asmuo arba valdžia neparodo jokio sąžinės graužimo, jokio gailėjimosi. Laisvos valios, intelekto ir emocijų supratimas tik intelektualiai, nesuprantant įstatymo dvasios, veda prie nenuoseklių ir savavališkų teismo nutarčių, įstatymų ir reikalavimų, kurie turintiems sveiko proto iš kart matomi, kaip klaidingi.

IV) Santykiai yra tinkama asmeninio ir federalinio valdymo galimybė. Kadangi laisva valia daro įtaką intelektui ir emocijoms, o šie yra surišti į viena su apreiškimu, jie visi daro įtaką santykiams. Santykiai Rašte yra tokie:

Pirmiausia, vertikaliai su Dievu, antra, horizontaliai su kitais žmonėmis, ir trečia su kūrinija, apimant ir mus supančius materialius dalykus.

Laisvos valios, intelekto, emocijų ir apreiškimo savybės yra sukurtos Dievo, kad veiktų santykiuose. Šios savybės yra tobulinamos, dailinamos, auginamos ir puoselėjamos kartu su santykiais. Pirmiausia joms daroma įtaka šeimoje, tada - platesnėje šeimoje, kaimynų, bendradarbių ir nepažįstamųjų tarpe. Tėvų pareiga išmokyti savo vaikus, kaip tvarkytis su savo laisva valia, intelektu, emocijomis ir apreiškimu/ apšvietimu šeimos rėmuose. Tai tėvų pareiga.

Tačiau santykiai yra geriausia galimybė šiems bruožams pasireikšti, prisidedant prie visų sukurtų dalykų – nuo aprangos, kurią renkamės, iki vandens takų ir laukinės gamtos tvarkymo.

Todėl mūsų santykiai yra Dievo numatyti, kad taptume šventi, kad jie padėtų mums augti pagal Kristaus paveikslą charakteriu, mintimis ir gyvenimo būdu.

Išeikvojau vietos limitą. Šią temą baigsiu kitą savaitę, likite sveiki ir būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

6 valdymo dėsniai, Dievo duoti žmogui, kad pagal juos gyventų. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 11 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Visame pasaulyje valdžios kovoja už liberalumą ar konservatyvumą, laisva valia ar valdžia paremtas teises, ir reikalai tampa bjauriais ir purvinais, bent jau JAV. Kaip individai mes irgi kovojame dėl savivaldos. Mes kovojame tarpusavyje be jokių taisyklių, leiskite man elgtis, kaip aš noriu, skirtingai nei gyvenant pagal taisykles, reglamentus ir pareigas. Kaip mūsų individualių gyvenimų valdymas, arba tvarkymas, taip ir federalinės valdžios, turi tam tikrus Dievo jiems duotus elementus, nepriklausomai ar žmonės nori pripažinti Jį kaip šių dalykų Kūrėją ir Šaltinį, ar nenori.

Šiandien noriu su jumis pasidalinti esminiais dalykais, kuriuos Dievas davė visai žmonijai. Tai liečia ne tik asmenišką mūsų gyvenimų valdymą, bet taip pat ir valstybių valdymą. Aš pateiksiu 6 punktus, kurie galima sakyti lengvai išplaukia vienas iš kito, o tada dalinasi į kelias detales.

Kai jūs tai suprasite, galėsite labai lengvai pažinti Viešpaties valią, suprasti problemas, kurias turi kiti, Jeigu jūs neturite aiškios krypties suvoksite kaip JIS galėtų vesti jus asmeniškai, ir kur Jis vavojauja vyriausybei. Jūs galėsite padėti ir kitiems. Taigi, pradėkime nuo pradžių, iš eilės nuo I iki VI (1-6).

I) Laisva valia buvo Dievo duota žmogui ir tai suteikia pagrindines asmeninio ir federalinio valdymo charakteristikas.

II) Žmogui Kūrėjas suteikė intelektą ir emocijas, kad per juos vadovautų laisvai valiai. Tai asmeninio ir federalinio valdymo apibūdinimas.

III) Apšvietimas yra vidinio žinojimo, kas gera ir bloga buveinė bei sąžinės ir kaltės šaltinis. Tai asmeninio ir federalinio valdymo apreiškimas.

IV) Santykiai yra tinkama asmeninio ir federalinio valdymo galimybė.

V) Įsipareigojimai yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo reikalavimai.

VI) Pasekmės yra asmeninio ir federalinio žmonių valdymo vykdymas.

Pastebėkite, kaip pereinama iš laisvos valios, įkūnytos būtybėse, turinčiose intelektą ir emocijas, vadovaujantis savo laisva valia. Tuomet tekama į apreiškimą, kaip geriausiai būti laisvos valios prievaizdais su intelektu ir emocijomis, nukreiptais į santykius. Tai suteikia tinkamo gyvenimo galimybes. Iš to išteka įsipareigojimai ir pasekmės... visa tai išplaukia, jog visi šie dalykai buvo mums duoti Kristuje prieš amžius – mums, tai reiškia žmonijai, iš mūsų Kūrėjo. Pradėkime...

I) Laisva valia – Kūrėjo duota Savo aukščiausiam kūriniui, žmogui. Šis žmogus turi laisvą valią, kuri matosi iš pasirinkimų ir atsakomybių bei pasekmių Sode – valgyti ar nevalgyti, tavo pasirinkimas, tačiau ką bepasirinktum, patirsi pasekmes, geras arba blogas.

Kadangi Dievas gali kurti, Jis taip pat privalo ir kontroliuoti savo kūrinius. Nors Jis sukūrė laisvos valios būtybes, palaimintas ir apkrautas atsakomybe būti savo laisvos valios, apsprendžiančios kaip gyventi, su visu tuo, kas priklauso gyvenimui, prievaizdais. Kai Dievas yra pakviečiamas į žmogaus gyvenimą Jis veikia nedideliu mastu, tuo tarpu, sulaikydamas kontrolę kūrinijoje Jis veikia plačiu mastu ir įsikiš, prieš žmonijai pačiai save sunaikinant.

Žmogus kreipiamas naudotis savo laisva valia, pats tvarkydamas savo gyvenimą, kurdamas planus, projektus ir tikslus; jis yra atsakingas už savo gyvenimą. Viešpats ves žmones į savarankiškumą, skatindamas juos užsidirbti pragyvenimui – palaikydamas juos, jeigu įmanoma. Viešpats privers mus stoti prieš Jį 1 prieš 1, atsiskaityti už savo gyvenimą, vėl pateikdamas laisvos valios ir visiškos atskaitomybės savo Kūrėjui pavyzdį.

Priešingai, amoralus žmogus gyvens pagal priežastis ir pasekmes, situacijos etiką, nestabilią ir nesugebančią formuoti dieviškų planų bei nepaženklintą jokia atsakomybe. Amoralus žmogus naudosis savo laisva valia ne tam, kad statydintų savo gyvenimą, bet kad manipuliuotų kitais, kad šie jam tarnautų, nustumdamas žemyn kitų gyvenimus, siekdamas gauti naudos iš kitų laisvos valios, kad jie „neatsistotų ant savo kojų“.

Valdymo laisvoje valioje charakteristikos – priemonės kuriomis laisvi ir moralūs agentai (žmonės) pasirūpina įstatymais ir taisyklėmis, kad gyventų taikoje

Tai, kad Dievas žmonijai tarp kitų teisių suteikė ir laisvą valią pripažįstama JAV Nepriklausomybės Deklaracijoje: „Mes pripažįstame, kad šios tiesos yra savaime suprantamos, kad visi žmonės sukurti lygūs ir Kūrėjo apdovanoti tam tikromis neatimamomis Teisėmis, tarp kurių yra Gyvenimas, Laisvė bei laimės Siekimas.“ (Neatimamos reiškia nenuginčijamos ir nekeičiamos. Joks žmogus ar vyriausybė negali suteikti teisių arba jų panaikinti – jas davė Dievas.)

Valdžia, pripažįstanti šias tiesas bus vedama savo piliečių laisva valia, nustatydama ribas moraliniame lygmenyje, kurios skatins dievišką laisvą valią.

Valdžia, pripažįstanti valdymo vaidmenį, yra Dievo duotų teisių saugotoja, o ne teisių tiekėja.

Priešingai, amorali valdžia sieks save įtvirtinti kaip teisių davėją, nulemdama priežasčių ir pasekmių, padarinių ir situacinės etikos valdymą.

Amorali valdžia tiki, kad valdžia yra teisių davėja, ir gali kada panorėjusi jas suteikti ar atimti. Tačiau kaip matysime, Dievo laisvos valios dovana turi kitus 5 elementus, kurie negali būti atskirti nuo laisvos valios.

Daugiau apie tai kitą savaitę, iki kito karto. Būkite palaiminti.

Iki tada! Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

CWOWI Naujienlaiškis. Birželis 2017. Atnaujinimas, atspindys, pranašystė

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 14 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki visi,

Šį mėnesį pabandysiu išspausti daug informacijos, tiek daug turiu pasakyti, tiek daug atspindėti. Mūsų konferencija Olandijoje šiais metais buvo kitokios dinamikos, įskaitant daug vaikų, kurie turėjo daug regėjimų ir žodžių iš Viešpaties – tai iš tikrųjų nustebino ir palaimino suaugusiuosius!

Šlovinimo metu Viešpats atvėrė akis kokiems 6 ar 7 suaugusiems ir vaikams, jie matė, kaip Jis vaikščioja mūsų tarpe patarnaudamas. Vienas dalykas yra, kai suaugę liudija, jog mato Jėzų, ir pasakoja, ką Jis sakė ar perteikė jiems, tačiau visai kitas lygmuo, kai vaikai sako, jog matė Viešpatį, angelus, arba šlovės debesį.

Man labai patinka šeima paremtos bažnyčios, susitinkančios namuose! Mes neatskiriame vaikų, nes tikime, jog tas pats Kristus, kuris yra mumyse, yra ir juose, ir jie pilnai gali dalintis savo dovanomis, kaip ir mes… tiesiog nuostabu stebėti tai vykstant. Kažkas neseniai dalinosi, kad mūsų konferencijos yra kitokios, kad mes nesėdime valandomis ir nesiklausome pamokslo, bet greičiau turime daugybę laiko susitikimams su žmonėmis, susipažinimui su jais, taip pat konferencijų metu vyksta dinamiškas šlovinimas, kuris yra vidinis ir tekantis, pagal Viešpaties vedimą.

Monrealis/Granby, Kvebeko prieglobstis. Liepos 14-16, Jeigu susidomėjote susisiekite su Ginette.: ginettepeloquin@live.fr. Tai bus neformalus susitikimas mažoje grupėje, su daugybe klausimų - atsakymų ir labai praturtinantis dvasiškai.

Tiesioginiai Facebook ir YouTube vaizdo įrašai

Mano tiesioginis FB įrašas vyksta trečiadieniais ryte (8:00, pagal JAV Centrinę laiko juostą), tada juos įkeliu į YouTube kanalą, kas leidžia pasiekti skirtingų klausytojų ratą, tuos kurie mane ir CWOWI jau kuris laikas pažįsta. Kai kurie komentarai, būsiu sąžiningas, yra gana aštrūs. Mane pavadino netikru pranašu, kadangi vienas žmogus netiki, jog galima prarasti savo išgelbėjimą, kai tuo tarpu aš, pavyzdžiui, tuo tikiu.

Mane užsipuolė ateistai, ir taip toliau... tačiau daug daugiau tokių, kurie rašo man, kad jie buvo palaiminti, daug kas turėjo puikių klausimų apie Viešpatį ir dalykus, apie kuriuos dalinuosi. Jie visi yra FB ir YouTube archyve, jums tereikia įsivesti ‚Supernatural House Church‘ ir susirasti juos.

Pranašiška

Kažkas Facebook‘e priminė apie regėjimą, kurį man parodė Tėvas prieš metus ar daugiau, kur buvo numatytas laikas, kuomet konservatoriai kontroliuos JAV Kongresą. Šis regėjimas buvo apie žmogų, vis bandantį pakilti čiuožykla žaidimų aikštelėje, jis laikosi už čiuožyklos turėklų ir bando ja užlipti, tačiau užlipa tik iki jos dalies ir tada vėl nuslysta į ta pačią vietą, nuo kurios pradėjo.

Tėvas pasakė, jog kai konservatoriai bus atsakingi už Kongresą, bus būtent taip – iki šiol, taip ir yra, ką ir matome – daug šnekų, tačiau jokių reikšmingų teisės aktų. Iš tiesų čiuožykla žaidimų aikštelėje nurodo kai kurių žmonių nenuoširdžias pastangas daryti pakeitimus. Liūdna. Meldžiuosi, kad tai pasikeistų.

Kitas įdomus išplėtojimas yra Arabų tautų sąjunga prieš Katarą. Nors prieš kelis metus kažkas panašaus atsitiko tarp Saudo Arabijos ir Kataro, šį kartą atrodo tai vyksta šiek tiek griežčiau. Metų metais žmonės spėliojo (kaip minėjau anksčiau), kaip „Šeba ir Dedanas“ iš Ezekielio 38 skyriaus pasipriešins Izraelio invazijai, pačios būdamos Arabų tautomis. Tačiau teisingai politiškai suderinus, lengva pastebėti, jog tai vyksta.

Santykiais besiremiantis tikėjimas

Matau vykstant 3 dalykus, kurie susiję su šeima paremtomis bažnyčiomis, kurios renkasi namuose. Iš vienos pusės į žmones mes žvelgiame iš denominacinės dalykų pusės, arba iš ne-denominacinės auditorijos pagrindu sudarytos bažnyčios, kurios bando įgyvendinti, ką jos vadina „namų bažnyčiomis“, nors tai auditorija miniatiūroje, arba kietai kontroliuojama ląstelė. Atrodo, jog visame pasaulyje iš auditorinio tipo bažnyčių girdžiu žmones sakančius, jog jų bažnyčia steigia namų bažnyčią... tačiau jie tik steigia naujas ląsteles.

Iš kitos pusės, matome tuos, kurie turi santykiais paremto tikėjimo sampratą ir tai ką jie daro, desperatiškai bando to nevadinti „namų bažnyčia“. Jie naudoja terminus tokius kaip paprasta bažnyčia, organinė bažnyčia ir pan., – tačiau dauguma jų yra labai arti, bet dar ne visai pasiekę šeima besiremiančią ir namuose besirenkančią bažnyčią, kurios pavyzdį mes galime rasti Biblijoje.

Tai, kas gerai veikia, išlieka tas pat, kaip ir tada, kai Viešpats pasakė man pradėti CWOWI arba prieš 15 metų – keisti lyderius, kai įmanoma keisti kiekvieno susitikimo namus. O tai reiškia, ką mes darome, ir ko nedaro kiti, tie žmonės renkasi turėdami tikslą ir įsipareigodami vienas kitam.

Trečias dalykas, kuris vyksta, tai žmonės, pradedantys nuo savęs, sakydami, jog pradeda namų bažnyčią, nors tai tik jie ir draugas, arba tik jų šeima, bet jie tai daro. Tokią drąsą, tiesiog žengti žingsnį, tokiu mastu pastebėjau tik paskutiniais metais, ar panašiai – jie nori būti dalimi kažko didesnio, tokio kaip CWOWI, susipažinti su tame pačiame dvasiniame puslapyje esančiais žmonėmis, tai man duoda darbo – ir tai yra gerai! Cha.

Paskutinė mintis šia tema: daug kas norėtų turėti „paprastą bažnyčią“ (simple chuch) arba „organinę bažnyčią“ be įsipareigojimo vienas kitam, tačiau jei pažvelgsite į Raštą, pamatysite jog jie buvo įsipareigoję vienas kitam ir rinkosi su tikslu. Kai iškildavo konfliktas, jie išnarpliodavo jį, o ne išsibėgiodavo. Aš nebandau kituose ieškoti klaidų, greičiau diagnozuoju trūkstamus elementus, nes žmonės kreipiasi į mane el. paštu ar Skype, ar per Facebook Messenger‘į, trokšdami daugiau, ir jie nėra tikri, ko trūksta. Kartais jie dalyvauja tarnystėje, kuri susikoncentravusi į evangelizavimą arba į misijas visame pasaulyje, ir jie ateina pas mus, sakydami, jog jiems reikia santykių ir kažko tikro, nes jie jaučiasi vieniši, o kartais ir izoliuoti toje tarnystėje.

Kūnas suranda pusiausvyrą, kadangi Jėzus sakė padaryti mokiniais, leidžiant kitiems stebėti mus darant tai, ką Jis liepė daryti. Problema ta, kad mes užaugome bažnyčios kultūroje, kuri mano, jog dvasiniai vaikai atsiranda pateptuose susitikimuose, kai iš tiesų Biblija sako, jog jie atsiranda dvasinių tėvų ir motinų dėka.

Gyvenimo būdas

Daugelis nesuvokia, kad namų bažnyčia iš tikrųjų išplaukia iš gyvenimo būdo; tai ne kažkas, ką mes „pasodinome“ arba, į kur „einame“. Pavyzdžiui, praeitą savaitę mačiau žinias, kur buvo paskelbta, kad JAV tik 1 iš 10 žmonių turi tikrą draugą. Tai neliečia jūsų 232 Facebook‘o draugų - šis tyrimas atsižvelgė į socialinę žiniasklaidą ir atmetė socialinės žiniasklaidos „draugus“, ir tai teisinga, nes tai nėra tikra draugystė, ir pateikė tą neįtikėtiną atradimą – tik 1 iš 10 amerikiečių turi tikrą draugą.

Šio mėnesio CD/MP3 serijos apie Dievo dosnumo kultūrą, kuri persipina su visu tuo, ką Jis daro ir kas mes visi esame, paremtą sena žydiška samprata, kas yra tikėjimas ir teisumas. Biblijoje jūs iš tikrųjų negalite būti teisus Dievo akivaizdoje, kol nesate teisinguose santykiuose su kitais. Teisumas yra vertikalus su Dievu, ir horizontalus santykiuose su kitais. Man patinka toks pasakymas: Teisumas ateina per tikėjimą Kristumi, tačiau toks teisumas yra neįrodytas. Dievas padarė, kad teisumas būtų įrodytas (ir brandus) santykiuose.

Per teisumą pasireiškia Dievo Karalystės dosnumo kultūra, ta žmogaus širdies savybė, iš išorės siekianti tobulinti kitus – dvasios dosnumas.

Tai reiškia, kad vaikščiojimas į mažą grupelę, dar nepadaro jos namų bažnyčia. Vien tik paskrajojimas į mažos grupelės susirinkimus, kaip paukšteliui, kuris kažkur vis nutūpia, ir vėl skrenda į kitą vietą, net gi jeigu tai ir vadinama namų bažnyčia, tai nėra Biblinė namų bažnyčia. Biblijoje žmonės susitikdavo su tikslu ir įsipareigojimu vienas kitam. Be tikslo, be įsipareigojimo santykių vystymęsi, jūs lankote Biblijos studijų grupę arba maldos susitikimą.

Namų bažnyčiai būdinga netvarka. Jūs pažįstate vienas kitą ir rūpinatės vienas kitu, meldžiatės vienas už kitą ir padedate vienas kitam. Nėra jokių sterilių pirštinių, kur tikėjimas yra teorija, kur žmonės gali neprisileisti per daug arti tų, kuriuos sunku mylėti. Namų bažnyčia – tai lyg užsimauti sodininko pirštines ir padėti prižiūrėti žmonių Dievo sodą.

Auditorinė bažnyčia patvirtina asmenį, leisdama visiems jaustis šiltai ir patirti vidinį neaiškų susijaudinimą dėl išorinių pojūčių, tokių kaip struktūra arba tarnystės familiari tvarka, patogi aplinka, muzika, dekoracijos ir taip toliau. Santykiais paremtas tikėjimas, kai susitinkama namuose, patvirtina asmenį iš vidaus, per tikrus draugus, tikrų problemų aptarimą, ir kaip yra pereinama per šias problemas, kaip atrandama išeitis su Dievu, kaip atrandamas Jo aprūpinimas ir ištikimybė. Tai yra didelis skirtumas.

Ateina dienos, kai viskas ims vykti greitai ir jums reikės tų žmonių, su kuriais sėdite svetainėje kiekvieną savaitę, kadangi einant per gyvenimą esame didžiausi ištekliai vienas kitam.

Prisimenu regėjimą prieš kelis metus, kai Viešpats parodė man Kristaus kūną, lyg vaikus žaidžiančius laukuose, gaudančius (dvasinius) drugelius, visiškai susitelkusius į save. Tačiau visur aplink lauką buvo tamsu, ant tos tamsos ir šviesos ribos sėdėjo apiplyšę žmonės, jie norėjo šviesos, norėjo aprūpinimo, kurį turėjo Kristaus kūnas. Tada iš pradžių lėtai, po to vis labiau ir labiau, šie maži vaikai, vaizduojantys Kristaus kūną, ėmė nuobodžiauti gaudydami šiuos dvasinius drugelius, ir atkreipė dėmesį į žmones sėdinčius šviesos ir tamsos sandūroje... ir padėjo jiems ateiti į šviesą.

Mes pradedame matyti šį posūkį, tačiau praeis dar daug laiko, kol mes tai tikrai pamatysime. Tai atsitiks tomis dienomis, kaip Jis sakė, kai daugelis, kurie manė, kad yra tikėjimo žmonės, atras, jog niekada net nežinojo, kas yra tikėjimas. Įsiklausykite, ką sako Dvasia – dabar laikas susimąstyti apie savo tikėjimą, apie santykius, apie tikrus dalykus gyvenime, o ne viduje būti susitelkus į tai, ką Dievas ir tikėjimas gali jums suteikti. Liaukitės gaudyti dvasinius drugelius.

Iš tiesų nuoširdžiai...

Tėvas nieko daug nepasakė apie dabartinę JAV administraciją, nei apie Brexit‘ą, nei apie Europos Sąjungą. Kai Viešpats pasirodė keliems iš mūsų konferencijos Olandijoje metu, Jis priėjo prie manęs ir uždėjo savo kairę ranką man ant peties ir ėmė kalbėti apie tam tikrus dalykus, su kuriais susidursiu kitais metais, tačiau jie labiau asmeniniai. Kalbu tai visiems dėl to, kad tai iš dalies susiję su ištekliais, išliekant susitelkus į Tėvo reikalus, ir nesileisti išjudinamam pasaulio įvykių, būti pagautam to, ką Jis daro. Daugiau dalintis šia tema nenoriu.

Tačiau galiu pasakyti, kad kai šis prezidentas buvo išrinktas, mano dvasioje nebuvo didelio džiaugsmo, iš tiesų tai greičiau viduje buvo lyg tuštuma, o maldoje jaučiau, jog gal būt jis nebaigs savo kadencijos, kad jis gal būt pasitrauks ar panašiai, o gal nekandidatuos antrai kadencijai. Tiesiog mano dvasioje nieko nėra (šiuo klausimu) apie pasikėsinimą antroje kadencijoje, nėra jokios gyvybės dėl šios kadencijos. Nežinau, ką tai reiškia, taigi stebiu ir meldžiuosi.

Žinau, kad kai kurie tarnautojai pranašavo, kad jis bus 8 metus ir įves į precedento neturintį klestėjimą, tačiau apie tai savo dvasioje nejaučiu jokios gyvybės. Tai gi, palaukime ir pamatysime. Melskitės, tiesiog melskitės.

Kaip mes gyvename?

Visai nuoširdžiai sakau, visos tos pavasario kelionės į Europą ir atgal, be to bandymas atsigauti po šių kelionių, priedo Krisas, kiemas ir namų reikalai – gyvenimas nesustoja vien tik dėl to, kad tu skrendi į Europą 2 savaitėms, cha. Šios pavasario kelionės buvo man labai sunkios fiziškai. Po kelionės į Suomiją ir Norvegiją buvau toks pavargęs, kad keli simptomai vertė mane apsilankyti pas gydytoją, ir jis pasakė, kad esu išsekęs, o mano imuninė sistema susidėvėjusi, kad turiu sulėtinti tempą ir pailsėti. Tačiau dabar jaučiuosi gerai, ir neseniai pasidariau kraujo tyrimus, kad ištirtų mano DNR, kokio amžiaus yra mano ląstelės ir DNR, kadangi man ką tik, gegužės pabaigoje, suėjo 59.

Pasirodo, kad mano DNR ir ląstelių amžius tik 40 – pagal 100 procentų mano amžiaus vyrų amžių – tai buvo iš tikrųjų geros naujienos ir nuostabu, ką jie gali padaryti su dabartinėmis technologijomis. Dabar žinau, kodėl aš nesijaučiau 59, bet kaip 40, cha.

Aš visada buvau labai energingas, kadangi ir toliau metu svorį (ar pastebite mano veido skirtumą Facebook‘o tiesioginėse laidose?) ir toliau jaučiuosi labai energingas – turiu raminti save ir užtikrinti, kad pailsėčiau vieną dieną per savaitę, ką ir darau bent vieną dieną per savaitę atsijungdamas – kitaip aš visada žiūriu į telefoną arba kompiuterį. Dėkoju už jūsų maldas.

Krisas gana gerai išgyveno tą gausių kelionių laiką. Kaip ir kiekvienais metais trečiadienį mes susitinkame su personalu, planuoti ateinančių metų – yra kelios problemos, turime su jais tai aptarti, turėkite tai maldoje, gali kilti įtampa dėl kai kurių klausimų, kuriuos turime iškelti.

Kaip būna su namų bažnyčia ir kelionėmis; daug susitikimų yra laiko ir pinigų investavimas į žmones, taigi paaukojimai ne visada padengia išlaidas – tie jūsų paaukojimai yra labai svarbūs mums. Visa kita palieku jums ir Kristui jumyse, jeigu galite - prisidėkite.

Visada pasiremiu 2 Korintiečiams 8:4-5, kur Paulius dėkoja už Makedonijos bažnyčių (tuometinė šiaurės Graikija) paaukojimus, kurios pirmosios pasiaukojo Viešpačiui, ir tada davė, kad padėtų Pauliui, kadangi laikė privilegija drauge su juo prisidėti prie patarnavimo šventiesiems. Barbara ir aš esame labai dėkingi už jūsų maldas ir palaikymą! Ačiū jums!

Dėkoju jums! Būkite palaiminti,

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org

Pripažįstant Dievo sezonus gyvenime. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. gegužės mėn. 27 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Pradėjau šias serijas, kalbėdamas apie tai, kaip Viešpats juda sezonuose, kai tuo tarpu mes linkę judėti minučių ir sekundžių, tikslumu. Bet jeigu norime vaikščioti su Dievu, tuomet Jo sezonų pripažinimas mūsų gyvenimuose yra esminis dalykas. Šie sezonai vyksta Jo laiku, o ne mūsų. Turime išmokti sulėtinti savo tempą ir suprasti, jog Jo vizija ilgalaikė – Jis investavo į mus amžinybei, planuodamas mums parodyti savo meilę ateinančiais amžiais, pagal Efeziečiams 2:7 – taigi turime išmokti nukreipti savo žvilgsnį nuo savęs bei savo laikinų žmogiškų silpnybių ir paprasčiausiai vaikščioti su Juo.

Mes linkę žvelgti į savo vidų, kaip nuvylėme Dievą, arba kokie esame nusidėjėliai, arba tikrai, Dievas turėtų manęs nemėgti, arba viskas yra blogai. Turime žvelgti plačiu žvilgsniu, nukreipdami savo akis nuo savęs, nebeskirstyti savo minčių tarp dabarties ir žiūrėjimo pro gyvenimo galinio vaizdo veidrodėlį, bet judėti pirmyn... Jis pažiūrės!

Jūsų gyvenimo sezonai nebepriklauso jums, nereikia jų kontroliuoti – jie priklauso Jam

Jono 7:4-8 Jėzaus netikintys broliai sarkastiškai siūlė eiti į šventę. Jie sakė, kad jeigu Jis yra iš Dievo, tai visa, ką sako ir daro turi daryti viešai. Laimei bent 2 jo broliai, Jokūbas ir Judas, vėliau patikėjo Jėzumi, mes turime Jokūbo ir Judo parašytus Naujojo Testamento laiškus, liudijančius apie tai. (Matas 13:55 juos visus išvardina)

Tačiau 6 eilutėje Jėzus jiems pasakė: „Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas.“

Prieš pažindami Viešpatį, mes patys spręsdavome, kur gyvensime, kur dirbsime, kur eisime į mokyklą – mūsų laikas buvo visada tinkamas, pasiduodantis mūsų lengviausiai nuotaikai, užgaidai, ar planų pasikeitimui. Mes patys nuspręsdavome savo gyvenimo laikmečius visuose dalykuose.

Tačiau dabar, kai Jį pažįstame, mes pavedame šiuos savo gyvenimo sezonus Jam, kad Jis vestų, įvestų, sakytų savo nuomonę ir pakreiptų. Štai čia daugelis, labai bijodami prasilenkti su Jo tobula valia, suklumpa, ir nežengia nei žingsnelio, nes juos suparalyžiuoja baimė. Tačiau sezonai trunka ilgiau ir kiekviename sezone yra daug vietos judėjimui ir pokyčiams. Pavasaris gali tęstis nuo sniego iki šiltos saulėkaitos. Kiekviename sezone yra didelis judėjimas ir neturėtumėm bijoti to praleisti, kai jau atpažinome, kokiame sezone su Dievu esame bei koks yra Jo tikslas.

Dievo gebėjimas mokyti bet kokiame gyvenimo sezone yra neprilygstamas

Ekleziasto 3:1 prasideda žodžiais: „Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.“ Saliamonas tęsia, išvardindamas kelis tuos laikus ir sezonus, apimančius laiką gimti ir laiką mirti, laiką sodinti ir laiką rauti, kas pasodinta, ir dar daug kitų laikų ir sezonų, kurie užbaigiami 10 eilute: „Aš regėjau užduotį, kurią Dievas davė žmonių vaikams.“

Tai reiškia, jog Dievas mums davė šiuos gyvenimo sezonus, kad juose ugdytumėmės. Nesvarbu, per ką jūs šiuo metu einate, tai yra tam, kad ugdytumėtės, gal būt naudingumą viso to suprasite ne šiame gyvenime, o tik ateinančiais amžiais. Dievas gali kažką panaudoti iš to, per ką einate, net jeigu šėtonas Dievo sezono viduryje padarytų kažką siaubingo jums. Platesnis žvilgsnis yra tai, kad Viešpats yra šeimininkas, kuris pasuka tai, ką priešas naudojo mūsų sunaikinimui, į tai, kas mums padeda augti Kristuje.

Kas buvo, tas ir yra...

Ekleziasto 3:14-15 mums sako: „Aš žinau, kad visa, ką Dievas daro, yra amžina, – nieko negalima nei pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo bijotų. Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį.“

Daug telpa šiose 2 eilutėse, tačiau žinok, jog ką Dievas tavyje bedarytų šiuo metu, tai daro dėl amžinybės – tai bus amžinai. Kiek dalykų, kuriuos patiriate gyvenime arba prie kurių prisiliečiate, galite pasakyti, jog truks amžinai? Tačiau tai, ką Viešpats mumyse daro yra amžinai – taigi judėkite šiame procese, išmokite šiame sezone ką galite – tai amžina!

Kitas dalykas, kurį reikia pamatyti, yra šis faktas: Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį. Tai reiškia, jeigu neišmoksite pamokos dabar, susidursite su ja savo tolimesniame kelyje ateityje.

Neseniai kalbėjausi su žmonėmis, kurie svarstė galimybę išsikraustyti į kitą šalies vietą, kad pradėtų viską iš naujo, tačiau aš atpažinau charakterį ir brendimo problemas, kurias Viešpats bandė juose išugdyti. Taigi pasakiau, kad jie gali iššvaistyti pinigus ir pastangas besikraustydami, tačiau po kažkiek laiko jie ir vėl susidurs su tokiomis pat problemomis – nuo Dievo nepabėgsi. Žydėk ten, kur esi pasodintas. Spręsk problemas savo širdyje dabar, arba vėl teks su jomis susitikti.

15 eilutė sako, jog Dievas pašaukia praeitį. Tai reiškia, jog Jis reikalauja mus įveikti savo praeitį, įveikti praeities problemas – ar susidurtumėm su patirtomis neteisybėmis, padarytomis klaidomis ar palaiminimais – tai reiškia, jog iš mūsų tikimasi, kad išmoktume ir augtume atsiremdami į tai, ką patyrėme!

Padrąsinimas

Gal kada pastebėjote, kad Dievas linkęs daryti sezoniškus pakeitimus mūsų gyvenime tuo pat metu, kai gamtoje keičiasi sezonai? Tam yra priežastis – Jis juda laikuose ir sezonuose, o kadangi mes esame Jo kūrinijos dalis, tai darome ir mes. Daugybei žmonių vėlyvos žiemos ir ankstyvo pavasario sandūroje patyrusiems savo mylimųjų mirtį ar finansinę krizę, kildavo klausimas, kas jų laukia tolimesniame gyvenime.

Aš jus drąsinu tuo, kad Dievas juda sezonais, ir tuo galime pasitikėti – sezonai yra Jo kontroliuojami, Jis suteikia jiems laiką, o mums belieka šiuose sezonuose kažko išmokti. Jis ištikimas, tačiau kiekvieno sezono grožis paprastai pasimato prieš pat jo pabaigą. Prasidedantis pavasaris, atrodo, kaip žiema, o visas pavasario laiko grožis pasimato tik visai priartėjus prie pavasario sezono pabaigos.

Leiskite kiekvienam sezonui pilnai išsiskleisti. Dauguma žmonių tik lydi per atstumą kitą sezoną, trokšdami įšokti į jį pilnai nepatyrę to sezono, kuriame dabar yra... laukite... leiskite tam sezonui, kuriame esate pilnai išsiskleisti jumyse – giliai viduje, savo dvasioje žinosite, kada sezonai pasikeis.

Aš tik norėjau skirti pora savaičių pakalbėti apie sezonų kaitą, kad jus padrąsinčiau; nesvarbu per kokį sezoną jūs einate, kažko vis tiek galima iš to išmokti, tai gali pasitarnauti jūsų augimui ir charakteriui, o po šio augimo ir išsitempimo bei charakterio gludinimo ateis poilsio sezonas. Čia tinkanti citata yra paimta iš motinos Teresės: „Žinau, jog Dievas neduotų man to, su kuo negalėčiau susitvarkyti. Aš tik trokštu, kad Jis nepatikėtų man tiek daug.“

Ir dar kažkas, ką Viešpats man pasakė, anglų kalboje gerai derinasi: „Aš Esu; Aš visada esantis, tai ir tu turi būti dabartyje, kad būtum mano buvime.“ ("I am; I am always present, so you must be in the present to be in my presence.")

Būk dabartyje. Būk šią akimirką. Pažvelk, kaip šiandien galėtum Jį pažinti, dabar, šiame sezone, šią dieną... būk dabartyje su Juo dabar. Savo protu ar emocijomis nepasilik praeityje, nežvelk viena išsigandusia akimi į ateitį – būt dabartyje, taip galėsi būti Jo buvime. Jis visada esantis todėl tam, kad vaikščiotum su Juo, tu taip pat turi būti dabartyje.

Štai ir viskas... kitą savaitę nauja tema... mylėk žmones, statyk tiltus, kai jie tai leidžia, ir suprask, jog šio sezono grožis pasimatys jo pilnatvėje...

Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com